dffba54e-9e9f-4da4-9004-41ae44e6df10 · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-778-227/2018 Donata Kravčenkienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37698-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 28 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės BUAB “Kanona” apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-44617-861/2017 pagal ieÅ¡kovės BUAB „Kanona“ ieÅ¡kinį atsakovei B.

T. dėl administravimo išlaidų priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I.Ginčo esmė 1. Ieškovė BUAB „Kanona“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės B. T. ieškovei 1540 Eur administravimo išlaidoms atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-05-12 nutartimi ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta M. B.. 2016-10-24 nutartimi teismas patvirtino ieÅ¡kovės visam supaprastintam bankroto procesui 2040 Eur administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , kuriÄ sudaro 900 Eur bankroto administravimo iÅ¡laidos, 1140 Eur atlyginimas bankroto administravimui. UAB „Kanona“ vadove nuo 2014-04-04 buvo B. T., ji taip pat buvo ir įmonės akcininkė, valdanti 100 proc. bendrovės akcijų. Dėl įmonės nemokumo ir jokio turto neturėjimo nėra apmokėta dalis bankroto administravimo iÅ¡laidų, t.y. 1540 Eur, kadangi iÅ¡ teismo 2016 m. spalio 24 d patvirtintos 2040 Eur sÄ matos, 500 Eur buvo skirta pagal laikinÄ jÄ samÄ tÄ , patvirtintÄ 2016 m. birželio 1 d ir kuriÄ , buvusios įmonės vadovės teigimu, ji yra apmokėjusi bankroto administratoriui S. K..

UAB „Kanona“ vadovė savalaikiai nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir tokiu bÅ«du pablogino įmonės finansinę padėtį, dėl to UAB „Kanona“ negali įvykdyti esamų įsipareigojimų - sumokėti bankroto administravimo iÅ¡laidas pagal teismo patvirtintÄ sÄ matÄ . Bankroto administravimo iÅ¡laidų dalis, t.y.1540 Eur, kuriÄ sudaro 1140 Eur administratoriaus atlyginimas ir 400 Eur kitos administravimo iÅ¡laidos, iki Å¡iol nepadengta, nes įmonė yra nemoki ir jokio turto neturi.

IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties matyti, kad jau 2015 metais įmonė tapo nemoki, nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir jos įsipareigojimai virÅ¡ijo į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę, todėl įmonės vadovė ne vėliau kaip 2016 metų sausio mėnesį privalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu už akių ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas.

4. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-05-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2602-794/2017 iÅ¡kėlė UAB „Kanona“ bankroto bylÄ , įmonės bankroto administratore paskyrė M. B.. 2016-10-24 nutartimi teismas patvirtino ieÅ¡kovės visam supaprastintam bankroto procesui 2040 Eur administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , kuriÄ sudaro 900 Eur bankroto administravimo iÅ¡laidos, 1140 Eur atlyginimas bankroto administravimui. UAB „Kanona“ vadove nuo 2014-04-04 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo atsakovė.

5. Teismas vadovavosi Ä®monių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) 10 straipsnio 11 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad prisiėmęs rizikÄ administratorius, kuris pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo iÅ¡laidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir iÅ¡registravus įmonę turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ dėl to, kad Å¡is (Å¡ie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.

Pažymėjo, kad kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant priteisti iÅ¡ Å¡ioje teisės normoje nurodytų asmenų atitinkamas pinigines sumas, turi prisiėmęs rizikÄ bankroto administratorius. Pripažino, kad reikalavimÄ priteisti administravimo iÅ¡laidas pareiÅ¡kė ne pati bankroto administratorė, bet BUAB „Kanona“, kuri neturi reikalavimo teisės į iÅ¡laidas Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalies prasme, todėl ieÅ¡kinį atmetė. III.Apeliacinio skundo motyvai 6. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė BUAB “Kanona” praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ už akių panaikinti ir ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Nurodo, kad bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtÄ Ä¯sipareigojimÄ administratoriui sumokėti bankroto teismo nutartimi patvirtintas bankroto administravimo iÅ¡laidas Ä®BÄ® nustatyta tvarka (Ä®BÄ® 36 straipsnis), iÅ¡ jos turto, visų rÅ«Å¡ių lėšų turi bÅ«ti dengiamos teismo nutartimi patvirtintos pagal administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ iÅ¡laidos. Tačiau bankrutuojanti įmonė tam neturi jokio turto. Dėl atsakovės veiksmų žalÄ patyrė ne bankroto administratorius, o įmonė.

Kadangi ieÅ¡kovė neturi jokio turto - bankroto administratorius yra jos kreditorius, nes vykdydamas bankroto procedÅ«ras patiria nuostolius, kurių bankrutuojanti įmonė jam negali atlyginti. Administratorius turi galiojančiÄ reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sumÄ , o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtÄ Ä¯sipareigojimÄ administratoriui Å¡iÄ sumÄ sumokėti Ä®BÄ® nustatyta tvarka. Bankroto administratorius Å¡iuo atveju yra kreditorius, tai nesuprantama, kodėl teismas jį iÅ¡skiria iÅ¡ kitų kreditorių ir nurodo, kad jis privalo reikÅ¡ti ieÅ¡kinius individualiai, kai tuo tarpu dėl kitų kreditorių patirtos žalos, dėl to, kad laiku nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ieÅ¡kiniai yra reiÅ¡kiami bankrutuojančios įmonės vardu.

Civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, kilus ginčui kas turi reikalavimo teisę į žalos atlyginimÄ , kasacinis teismas yra iÅ¡dėstęs nuostatas, pagal kurias žalos atlyginimas už pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimÄ priteisiamas įmonei, o ne jos kreditoriams. Prie žalos taip priskiriamos ir bankroto administravimo iÅ¡laidos. Kitose bylose aukÅ¡tesnės instancijos teismai analogiÅ¡kose situacijose nekvestionuoja bankrutuojančios įmonės teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl bankroto administravimo iÅ¡laidų priteisimo.

8. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas. IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ už akių naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

10. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-05-12 nutartimi ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla, 2016-09-14 nutartimi bankroto administratore paskirta M. B.. 2016-10-24 nutartimi teismas patvirtino ieÅ¡kovės visam bankroto procesui 2040 Eur administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , kuriÄ sudaro 900 Eur kitos bankroto administravimo iÅ¡laidos, 1140 Eur atlyginimas bankroto administravimui, pripažino UAB „Kanona“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino supaprastinto bankroto proceso trukmę. Å ioje nutartyje teismas pažymėjo, kad priėmęs nutartį taikyti supaprastintÄ bankroto procesÄ , turi patvirtinti (jei jie nepatvirtinti) kreditorių reikalavimus, bei administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ (Ä®BÄ® 131 straipsnio 2 dalis).

Ä®BÄ® 131 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad taikant supaprastintÄ bankroto procesÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ ir administravimo iÅ¡laidoms skirtų lėšų naudojimo tvarkÄ tvirtina ir keičia teismas. Todėl teismas įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo iÅ¡laidų rekomendacinių dydžių sÄ raÅ¡o ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimÄ nustatymo taisyklių patvirtinimo“ nustatytus rekomendacinius dydžius, įmonės dydį, teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų dydį, sprendė, kad visam bankroto procesui tvirtintina 2040 EUR administravimo iÅ¡laidų sÄ mata, iÅ¡ jų 1 140 EUR administratoriaus atlyginimas ir 900 EUR kitos administravimo iÅ¡laidos.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad nėra duomenų, jog įmonė turėtų turto ir pajamų, iš kurių galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai.

12. IeÅ¡kovė BUAB „Kanona“, atstovaujama administratorės M. B., esant nutarčiai taikyti bankrutuojančiai įmonei supaprastintÄ bankroto procesÄ , kreipėsi su ieÅ¡kiniu dėl 1540 Eur administravimo iÅ¡laidų atlyginimo, nurodė, kad UAB „Kanona“ vadovė savalaikiai nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir tokiu bÅ«du pablogino įmonės finansinę padėtį, dėl to UAB „Kanona“ negali įvykdyti esamų įsipareigojimų - sumokėti bankroto administravimo iÅ¡laidas pagal teismo patvirtintÄ sÄ matÄ .

Nurodė, kad Å¡iuo atveju egzistuoja įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius); priežastinis ryÅ¡ys dėl neteisėtų veiksmų ir žalos ir kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė pripažinęs, kad reikalavimÄ priteisti administravimo iÅ¡laidas pareiÅ¡kė ne pati bankroto administratorė, bet BUAB „Kanona“, kuri neturi reikalavimo teisės į iÅ¡laidas Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalies prasme.

13. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, teigia, kad dėl atsakovės veiksmų žalÄ patyrė ne bankroto administratorius, o įmonė. Kadangi ieÅ¡kovė neturi jokio turto - bankroto administratorius yra jos kreditorius, nes vykdydamas bankroto procedÅ«ras patiria nuostolius, kurių bankrutuojanti įmonė jam negali atlyginti. Administratorius turi galiojančiÄ reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sumÄ , o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtÄ Ä¯sipareigojimÄ administratoriui Å¡iÄ sumÄ sumokėti Ä®BÄ® nustatyta tvarka (36 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais teiginiais sutinka.

14. Vadovaujantis Ä®BÄ® 36 straipsniu pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidos, kurios mokamos iÅ¡ įmonės visų rÅ«Å¡ių lėšų (gautų pardavus įmonės turtÄ , įskaitant ir įkeistÄ , įmonei grÄ Å¾intų skolų, Å«kinės komercinės veiklos Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, jos gali bÅ«ti apmokamos asmens, pateikusio pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, lėšomis, kaip nurodyta Å¡io įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte, arba iÅ¡ administratoriaus lėšų, kaip nurodyta Å¡io įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte.

Ä®BÄ® 10 straipsnio 10 dalies 1 – 3 punktų nuostatos reglamentuoja teisinius pagrindus, kuriems esant bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytÄ sumÄ , ar prisiėmęs rizikÄ administratorius, kuris pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo iÅ¡laidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir iÅ¡registravus įmonę turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti kreditoriui įmokėtÄ sumÄ ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ dėl to, kad Å¡is (Å¡ie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.

Ä®monės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Å i norma numato teisę rizikÄ prisiėmusiam bankroto administratoriui kreiptis į teismÄ praÅ¡ant priteisti administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ asmenų, dėl kurių neteisėtų veiksmų jos susidarė. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įmonė (ieÅ¡kovė) negali reikÅ¡ti tokių reikalavimų vadovui (atsakovui), tokius reikalavimus reiÅ¡kiantys subjektai yra kreditorius ar administratorius (o ne bankrutuojanti įmonė). Pagal IBÄ® 10 straipsnio 11 dalį administravimo iÅ¡laidų suma teismine tvarka iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad Å¡is (Å¡ie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei. 15.

Tačiau nagrinėjamu atveju ieÅ¡kiniu yra įrodinėjama, kad administravimo iÅ¡laidos neapmokėtos, kadangi administruojama įmonė neturi turto, teigiama, kad vadovė laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir dėl tokio jos neveikimo įmonei buvo padaryta žala (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis). IeÅ¡kinyje nurodomos aplinkybės, reikÅ¡mingos įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės taikymui, ieÅ¡kovė įrodinėja atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246 -6.249 straipsniai).

Pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus reikalavimus ir nurodytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, jog ji neturėjo reikalavimo teisės į praÅ¡omÄ priteisti sumÄ . Jei įstatyme nenustatyta kitaip, teismas neturi teisės pažeisti ieÅ¡kovo dispozicijos (CPK 13 straipsnis) ir nurodyti, kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ jam pasirinkti bei kokiu pagrindu ir dalyku reikÅ¡ti ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog ĮBĮ bankroto administratoriui nustatytas teises ir pareigas, inter alia (be kita ko), ginti bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl administratorius, bankrutuojančios įmonės vardu reikÅ¡damas ieÅ¡kinius, yra laisvas pasirinkti bÅ«dÄ , kuriuo gina tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų jos kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

16. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad įvertinus tai, jog kreditorių interesus gina bankrutuojančios įmonės administratorius (Ä®BĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte), o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus, tai bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo. Ä®monės naudai priteisus žalos atlyginimÄ , gautos sumos panaudojamos proporcingai tenkinti patvirtintus kreditorių reikalavimus, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Kasacinis teismas konstatavo, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, tiek, Å¡iam nesikreipus į teismÄ â€“ bankrutuojančios įmonės kreditorius (kreditoriai) – ieÅ¡kinį dėl žalos, padarytos pažeidus pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, reiÅ¡kia bankrutuojančios įmonės vardu, taigi, visais atvejais subjektas, kuriam priteisiamas žalos atlyginimas, yra bankrutuojanti įmonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

17. Pripažintina, kad tiek pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį, tiek ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu atsiranda pažeidusių pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo asmenų atsakomybė prieÅ¡ įstatyme nurodytus asmenis, pirmu atveju prieÅ¡ visus kreditorius, kurių interesus gina įmonės administratorius, kitu atveju prieÅ¡ konkretų kreditorių, įmokėjusį pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytÄ sumÄ â€“ Å¡is turi teisę reikalauti jo įmokėtos sumos, ar prieÅ¡ prisiėmusį rizikÄ administratorių – Å¡io turėtų administravimo iÅ¡laidų apimtyje, t.y. pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies tokius reikalavimus reiÅ¡kiantys subjektai yra kreditorius ar administratorius (o ne bankrutuojanti įmonė). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas ne bankroto administratorės vadovaujantis Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalimi, o bankrutavusios įmonės pagal Ä®BĮ 8 straipsnio 4 dalį praÅ¡ant priteisti bankroto administravimo iÅ¡laidas kaip atsiradusiÄ Å¾alÄ dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kas yra ieÅ¡kovės pasirinkimas.

18. Sutiktina, kad pagal Ä®BĮ 10 straipsnio 11 dalį reikalavimo teisę dėl bankroto administratoriaus turėtų administravimo iÅ¡laidų atlyginimo, teikiant bankroto administravimo paslaugas, turėtų ne bankrutuojanti įmonė, o bankroto administravimo paslaugas teikiantis asmuo (prisiėmęs prisėmęs atitinkamÄ rizikÄ ) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 11 d. civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017). Tačiau nagrinėjamu atveju susidarė situacija, jog reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kė įmonė vadovaujantis Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalimi.

19. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013 pažymėta, kad administratorius turi galiojančiÄ reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sumÄ , o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtÄ Ä¯sipareigojimÄ administratoriui Å¡iÄ sumÄ sumokėti. Pardavus įmonės turtÄ ir reikalavimų teises, gautos lėšos skiriamos teismo ir administravimo iÅ¡laidoms, kai neužtenka lėšų teismo patvirtintoms administravimo iÅ¡laidoms apmokėti bendra Ä®BÄ® nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto, savo esme gali bÅ«ti pripažįstami įmonės nuostoliais. Kreditoriams, Å¡iuo atveju -administratoriui, padaryta žala yra laikoma iÅ¡vestine iÅ¡ įmonei padarytos žalos.

20. Teismas, vykdydamas savo pareigÄ teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , nustatyti subjektinės teisės pažeidimÄ ir jÄ ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieÅ¡kiniu nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiÅ¡kusio ieÅ¡kinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu bÅ«du jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2010).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė netinkamas ieÅ¡kovas ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmetė. Byloje nebuvo tiriamos reikÅ¡mingos aplinkybės, nebuvo sprendžiama, ar yra pagrindas taikyti įmonės vadovei civilinę atsakomybę, todėl teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pažymėtina, kad apeliacija nėra ir neturėtų virsti bylos nagrinėjimu iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobÅ«dį, tirtinų Å¡ioje byloje aplinkybių apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi, konstatuoja, jog bylos negalima tinkamai ir iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ už akių panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Margarita Dzelzienė