dff997be-26e6-4272-9e5e-be027c2d3555 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-2166-909/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26339-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; (S) 3.2.4.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa RaciÅ«tė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovui T. S. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (DOK-200408), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 208,86 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2020 m. gegužės 3 d. atsakovas prie parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, prekių vežimėliu apgadino transporto priemonę Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas, remdamasis sudaryta Transporto priemonių draudimo (KASKO) sutartimi, atliko žalos sureguliavimÄ , apskaičiavo ir atlygino padarytus nuostolius, iÅ¡mokėdamas draudėjui 208,86 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Pažymėjo, kad įvykį, kurio metu apgadintas automobilis Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė bÅ«tent atsakovas.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ (DOK-208042), kuriuo prašė atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsakovas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai neįrodyti, ieÅ¡kovas sÄ moningai nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų teisingai iÅ¡spręsti bylÄ . Pabrėžė, kad ieÅ¡kovas atsakovo neteisėtus veiksmus grindė 2020 m. birželio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato raÅ¡tu. Tačiau ieÅ¡kovas nepateikė ir nuslėpė vėlesnį komisariato raÅ¡tÄ , t. y. 2020 m. liepos 17 d. raÅ¡tÄ , kuriuo iÅ¡taisyta ankstesniame raÅ¡te padaryta klaida, nurodant, kad atsakovas tik galimai apgadino nukentėjusiojo asmens transporto priemonę prekių vežimėliu.

RaÅ¡tas iÅ¡taisytas dėl to, kad į eismo įvykio vietÄ atvykę pareigÅ«nai negalėjo nustatyti ir patvirtinti fakto, kad bÅ«tent atsakovas kaltas dėl transporto priemonės apgadinimų. Atsiliepime atsakovas pridÅ«rė, kad ieÅ¡kovas nepateikė ir nuotraukų iÅ¡ įvykio vietos, kas leistų įvertinti, ar apskritai įvykis įvyko, nustatyti priežastinį ryšį tarp įvykio ir patirtos žalos.

5. IeÅ¡kovas dublike (DOK-224901) prašė tenkinti ieÅ¡kinį pilna apimtimi. Atkreipė dėmesį, kad prieÅ¡ingai nei nurodė atsakovas, policijos pareigÅ«nai, atvykę tirti įvykio, nustatė atsakingÄ už transporto priemonės apgadinimÄ asmenį, t. y. 2020 m. liepos 17 d. raÅ¡te. Tačiau atsakovas nebuvo baustas administracine tvarka ir draudėjui T. Å . buvo pasiÅ«lyta žalos atlyginimo klausimÄ spręsti civiline tvarka. Tas pačias aplinkybes, anot ieÅ¡kovo, patvirtina ir su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai: informacija iÅ¡ įvykių registro patvirtina, kad vežimėlį, kuris kliudė apdraustÄ transporto priemonę, valdė atsakovas; policijos pateikta informacija apie įvykį patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus. PridÅ«rė, jog atsakovas nuo ieÅ¡kinio ginasi deklaratyviais teiginiais, neigdamas savo atsakomybę, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepridėjo, kad atsakovas nėra įvykio kaltininkas.

6. Triplike (DOK-235053) atsakovas prašė atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovas taip ir nepateikė įrodymų, kurie įrodytų deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sÄ lygas. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovo pateiktoje iÅ¡traukoje iÅ¡ policijos registruojamų įvykių registro yra pateikiama apraÅ¡omojo pobÅ«džio informacija, užfiksuota tik tai, kÄ nurodė pranešėjas. Atsakovas neginčijo faktinės aplinkybės dėl prekių vežimėlio valdymo, tačiau faktinė aplinkybė, kad atsakovas vežimėliu kliudė transporto priemonę, atvykusių policijos pareigÅ«nų nebuvo nustatyta.

Taip pat pridÅ«rė, kad teiginys „galimai apgadino“ atsirado dėl to, jog policijos pareigÅ«nai nenustatė, kad bÅ«tent atsakovas apgadino automobilį prekių vežimėliu. Pabrėžė, jog atsakovo asmens duomenys ir informacija ieÅ¡kovui tapo žinoma dėl to, nes apgadintos transporto priemonės savininkas sukėlė konfliktinę situacijÄ . Todėl atsakovas geranoriÅ¡kai sutiko palaukti atvykstančių policijos pareigÅ«nų, kurie ir užfiksavo, kad atsakovas buvo įvykio vietoje, tačiau neužfiksavo, jog bÅ«tent jis su prekių vežimėliu apgadino automobilį.

Atsakovas triplike papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovo pateikta PVM sÄ skaita - faktÅ«ra neįrodė transporto priemonės savininko patirtos žalos, kadangi nėra pateikta atliktų darbų detalizacijos, kad bÅ«tent deÅ¡inės pusės galinės transporto priemonės durelės buvo dažytos. Taip pat nepateikė PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros apmokėjimo faktÄ patvirtinančių dokumentų.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žalos suma nevirÅ¡ija 2 000 Eur, 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi paskyrė bylÄ nagrinėti teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka bei nustatė Å¡alims terminÄ iki 2022 m. sausio 10 d. pateikti teismui visus bylai reikÅ¡mingus įrodymus ar papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, tačiau Å¡alys per teismo nustatytÄ terminÄ papildomų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ar įrodymų teismui nepateikė. Taip pat per teismo nustatytÄ terminÄ teismui nebuvo pateikti praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Esant Å¡ioms aplinkybėms, byla iÅ¡nagrinėta teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka. IeÅ¡kinys atmestinas.

8. Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas teigia, kad įvykį, kurio metu apgadintas draudėjo automobilis, sukėlė atsakovas, tuo tarpu atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų. Byloje nustatytos ginčui reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės 9. Byloje pateiktas Automobilių savanoriÅ¡kojo draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad transporto priemonė Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. ieÅ¡kovo (draudiko) buvo apdrausta sausumos transporto priemonių draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, naudos gavėjas – M.

Š. Teismui pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato 2020 m. birželio 10 d. pranešimas, adresuotas ieškovui, kuriuo suteikta informacija apie eismo įvykį: 2020 m. gegužės 3 d., apie 14.04 val. į komisariato veiklos skyrių kreipėsi T. Š., kuris nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo apgadintas jo automobilis Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad automobilio Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galines dureles su prekių vežimėliu apgadino T.

S.. 2020 m. liepos 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariatas, ieÅ¡kovui iÅ¡siuntė pakartotinį praneÅ¡imÄ , kuriame iÅ¡taisė ir nurodė, kad: automobilio Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galines dureles su prekių vežimėliu galimai apgadino T. S. Dėl žalos atlyginimo T. Å . buvo praneÅ¡ta kreiptis į teismÄ civilinio proceso normų nustatyta tvarka.

10. IÅ¡ policijos registruojamų įvykių registro pateiktos informacijos matyti, kad ginčo eismo įvykis užregistruotas. Aplinkybėse iÅ¡ esmės nurodoma, kad pranešėjas (T. Å .) su kaltininkais laukia „DEPO“ aikÅ¡telėje, nes į pranešėjo automobilį buvo atsitrenkta su pirkinių vežimėliu. Papildomoje informacijoje apie patikrinimÄ nurodyta, jog atvykus pareigÅ«nams, T. Å . paaiÅ¡kino, kad sėdėjo automobilyje ir iÅ¡girdo, kaip į jo transporto priemonę kažkas atsitrenkė, iÅ¡lipęs pamatė prekių vežimėlį. Taip pat nurodė pastebėjęs du įbrėžimus, ant deÅ¡inės pusės galinių durelių. Vežimėlis buvo T. S.

11. Byloje pateiktos automobilio Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos, kurios darytos ne įvykio vietoje, matomi du nedideli dešinės pusės galinių durelių įdaužimai, pažeisti automobilio dažai.

12. Draudimo iÅ¡mokos (208,86 Eur) pagrindimui pateikta PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. ATL2006 0000030, pagal kuriÄ pardavėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autolėva“ atliko transporto priemonės darbus, t. y. sÄ skaitoje nurodyti kaip darbai (17,50 Eur) ir dažymo darbai, dažai, dažymo medžiagos (155,11 Eur). IÅ¡ mokėjimo nurodymo patvirtinimo Nr. CL20 08131 matyti, kad ieÅ¡kovas 2020 m. birželio 22 d. pervedė UAB „Autolėva“ 208,86 Eur draudimo iÅ¡mokÄ pagal PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Nr. ATL2006 0000030.

Dėl turtinės žalos atlyginimo 13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje nustatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

14. Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. PadarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti už jos atsiradimÄ atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda esant visiems keturiems jos atsiradimo pagrindams – neteisėtiems veiksmams, žalai ir nuostoliams, priežastiniam ryÅ¡iui, kaltei, iÅ¡skyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas.

Neteisėti veiksmai nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė. IeÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalÄ ir nuostolius bei jų priežastinį ryšį. Kaltė yra preziumuojama. (CK 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

15. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 178 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

16. IeÅ¡kovas aplinkybes, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalÄ automobiliui Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įrodinėjo fotonuotraukomis, policijos registruojamų įvykių registro informacija, komisariato raÅ¡tais, kuriais iÅ¡ esmės siekiama pagrįsti, kad policijai atvykus į įvykio vietÄ , pareigÅ«nai užfiksavo, kad atsakovas prekių vežimėliu pažeidė transporto priemonės dureles, dėl ko ieÅ¡kovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ . Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Tai pagrindžia žemiau iÅ¡dėstyti argumentai.

17. Policijos registruojamų įvykių registre pateikti duomenys iÅ¡ ginčo eismo įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra apraÅ¡omojo pobÅ«džio, kadangi pradžiai policijos pareigÅ«nai fiksuoja skambučio metu, pranešėjo nurodytÄ informacijÄ (registro skiltis „Aplinkybės“), atvykę, fiksuoja įvykio vietoje esančių asmenų parodymus, kurių pagrindu vėliau vyksta tyrimas, siekiu nustatyti tikruosius įvykio kaltininkus, nukentėjusiuosius (registro skiltis „Papildoma informacija apie patikrinimÄ â€œ).

Atkreiptinas dėmesys, kad policijos registruojamų įvykių registre yra tik konstatuotas faktas, kad „Vežimėlis buvo vyriÅ¡kio kaip vėliau paaiÅ¡kėjo T. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)“, tačiau nėra aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyta, kad bÅ«tent T. S. valdomas prekių vežimėlis padarė žalÄ T. Å . (pranešėjo) vairuojamam automobiliui Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡ios registre esamos medžiagos darytina iÅ¡vada, kad atsakovas valdė prekių vežimėlį, bet nėra konstatuota, kad bÅ«tent atsakovas su vežimėliu pažeidė ieÅ¡kovo draustÄ transporto priemonę.

Atsakovas procesiniuose dokumentuose pats neginčijo fakto, kad buvo su prekių vežimėliu ginčo eismo įvykyje, tačiau sutiktina su atsakovo pozicija, jog į eismo įvykį atvykę policijos pareigūnai nenustatė faktinės aplinkybės, kad atsakovas kliudė Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prekių vežimėliu. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo nurodytais argumentais, kad policijos registruojamų įvykių registre yra užfiksuota neabejotina faktinė aplinkybė dėl atsakovo valdyto prekių vežimėlio, kuriuo būtent kliudė transporto priemonę.

IÅ¡ nei vienos policijos registruojamų įvykių registro skilties nėra galimybės nustatyti, kad atsakovo prekių vežimėlis sukėlė žalÄ savo neteisėtais veiksmais, t. y. kliudė automobilį Toyota Avensis. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡is ieÅ¡kovo pateiktas įrodymas neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo.

18. Be kita ko, atsakovo veiksmų neteisėtumÄ ieÅ¡kovas įrodinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato 2020 m. birželio 10 d. raÅ¡tu dėl informacijos pateikimo. Jame nurodyta, kad „Tyrimo eigoje paaiÅ¡kėjo, kad automobilio TOYOTA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galines dureles su prekių vežimėliu apgadino T. S.“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vėliau byloje buvo pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato 2020 m. liepos 17 d. raÅ¡tas dėl informacijos pateikimo, kuriame pataisyta ir nurodyta, jog „Tyrimo eigoje paaiÅ¡kėjo, kad automobilio TOYOTA valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) galines dureles su prekių vežimėliu galimai apgadino T. S.“. Ä®vertinus Å¡iuos byloje pateiktus dokumentus nėra pagrindo neginčijamai iÅ¡vadai, kad bÅ«tent atsakovas apgadino transporto priemonės galines deÅ¡inės pusės dureles. Darytina iÅ¡vada, jog policijos pareigÅ«nai, atvykę į eismo įvykį ir vėliau jį tirdami, tiksliai nenustatė, kas visgi kliudė transporto priemonę ir yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ . Kaip buvo minėta anksčiau, policijos registruojamų įvykių registre taipogi nėra aiÅ¡kiai konstatuota, kas yra ginčo įvykio kaltininkas.

Taigi, spręstina, kad šiais aptariamais įrodymais ieškovas taipogi neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo.

19. Transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ , nuostolius ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės įrodinėjo automobilio Toyota Avenis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukomis, UAB „Autolėva“ PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. ATL2006 0000030, iÅ¡raÅ¡yta 208,86 Eur sumai, kuriÄ ieÅ¡kovas padengė iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ . IÅ¡ minėtų nuotraukų matyti du deÅ¡inės pusės galinių durelių įbrėžimai. Tačiau pastebėtina, kad remiantis tiek paties ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose nurodyta informacija apie eismo įvykio vietÄ , tiek iÅ¡ policijos registruojamų įvykių registro bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato raÅ¡tų dėl informacijos pateikimo – eismo įvykis registruotas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, t. y. parduotuvės – sandėlio „DEPO“ automobilių aikÅ¡telėje.

Tuo tarpu byloje esančiose nuotraukose, automobilio pažeidimai užfiksuoti, matomi, miegamojo rajono automobilių aikÅ¡telėje, tačiau ne minėtoje automobilių aikÅ¡telėje prie prekybos centro. Ginčo įvykio, kuriuo įrodinėjama atsakovo civilinė atsakomybė padarius žalÄ transporto priemonei, nėra faktiÅ¡kai užfiksuota įvykio vietoje „DEPO“ automobilių aikÅ¡telėje nei nuotraukomis, nei policijos pareigÅ«nų – kad bÅ«tent atsakovo veiksmai prekių vežimėliu sukėlė žalÄ , nuostolius, ieÅ¡kovo draustam automobiliui.

Teismas pabrėžia, kad nėra nuotraukų iš pačios įvykio vietos, kurioje, anot ieškovo, atsakovas prekių vežimėliu įbrėžė automobilį Toyota Avensis. Be to, neaišku, kada darytos ieškovo pateiktos nuotraukos. Policijos registruojamų įvykių registro skiltyse taipogi nėra tiesiogiai ir akivaizdžiai užfiksuota, kad žala atsirado dėl atsakovo ir būtent prekių vežimėliu kliudžius automobilį. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas pateikė 2020 m. birželio 16 d.

UAB „Autolėvos“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , iÅ¡raÅ¡ytÄ 208,86 Eur sumai už darbus (P10) ir dažymo darbus, dažus, dažymo medžiagas (P6). Tačiau prie aptariamos PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros nėra pridėta ar pateikta transporto priemonės Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sÄ mata, detalizacija, kokie konkrečiai reikalingi atlikti remonto darbai buvo padaryti. IÅ¡ byloje esančios PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros nėra aiÅ¡ku, kuriai automobilio kėbulo daliai atlikti dažymo ir kiti darbai.

Taigi, teismas laiko pagrįstais atsakovo argumentus, kad PVM sÄ skaita – faktÅ«ra be jÄ lydinčių atliktÄ remontÄ patvirtinančių dokumentų, negali bÅ«ti laikoma pakankamu įrodymu, kuriuo remiantis bÅ«tų galima pripažinti, kad bÅ«tent nurodyti automobilio sugadinimai buvo taisomi. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė tiek atsakovo neteisėtų veiksmų, tiek priežastinio ryÅ¡io tarp atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų.

20. Papildomai akcentuotina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Ä®statymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , o atsakovas – nesutikimo su ieÅ¡kovo reikalavimais pagrindÄ . Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti nukrypstama nuo rungtyniÅ¡kumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju teismas Å¡ios kategorijos bylose nėra aktyvus ir savo iniciatyva įrodymų nerenka. Pažymėtina, kad teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo nustatęs Å¡alims terminÄ papildomiems įrodymams pateikti, tačiau ieÅ¡kovas papildomų įrodymų teismui neteikė, nors atsakovo atsikirtimai ir ginčijamos aplinkybės jam buvo žinomi ir atsakovo pateiktų procesinių dokumentų (atsiliepimo ir tripliko). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Å¡alys neteikė praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, neprašė byloje apklausti liudytojų, iÅ¡reikalauti papildomus bylai reikÅ¡mingus įrodymus (pavyzdžiui, vaizdo įraÅ¡us iÅ¡ prekybos centro automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ir pan.).

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas tinkamai neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos, t. y. nepateikė patikimų ir pakankamų įrodymų aplinkybėms, kuriomis grindė savo reikalavimus, pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju Å¡alių ginčas iÅ¡spręstas pagal byloje turimÄ medžiagÄ .

21. Pažymėtina, kad teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ Â apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

22. Pagal įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, nagrinėjamoje situacijoje daroma iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neįrodė, jog bÅ«tent atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – prekių vežimėliu kliudė automobilio Toyota Avensis galines deÅ¡inės pusės dureles ir tai tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu lėmė turtinę žalÄ , kuriÄ atlygino ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ . Apibendrindamas visas iÅ¡sdėtytas aplikybes ir motyvus, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovui neįrodžius civilinės atsakomybės sÄ lygų (atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 208,86 Eur žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Netenkinus pagrindinio ieškininio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.

23. Kiti procesiniuose dokumentuose Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 24. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (17 Eur žyminis mokestis) neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

26. Atsakovas byloje iš viso patyrė 382,36 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, yra pagrindas atsakovo patirtas 382,36 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Dėl pašto išlaidų 27. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atsakovui T. S. 382,36 Eur (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurus 36 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Justa Raciūtė