Legislator Case Law & Legislation
dff91002-2ff4-4fcf-a870-605024a85cfb AI generated

dff91002-2ff4-4fcf-a870-605024a85cfb · Kauno apygardos teismas

Case Number dff91002-2ff4-4fcf-a870-605024a85cfb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Byla Nr. 1S-895-634/2016Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Astos Antanaitienės skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atmestas prokurorės skundas ir patvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 11 d. nutarimas Nr. 538 taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, ir n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

dff91002-2ff4-4fcf-a870-605024a85cfb · Kauno apygardos teismas: Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Byla Nr. 1S-895-634/2016Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Astos Antanaitienės skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atmestas prokurorės skundas ir patvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 11 d. nutarimas Nr. 538 taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, ir n u s t a t ė :

P. S. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 10 metų.Komisijos 2016 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 538 nutarta nuteistajam P. S. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 3 p.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi atmetė Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Astos Antanaitienės skundÄ ir patvirtino Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam P. S., motyvuojant tuo, jog įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės taikant lygtinį paleidimÄ ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar kitaip pažeisti teisingumo principÄ .Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Asta Antanaitienė skundu praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , nepatvirtinti Komisijos 2016 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 538 taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimÄ .Prokurorė skunde nurodo, kad nuteistasis P. S. bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymÄ .

Nuteistasis teistas 4 kartus, anksčiau jam vienÄ kartÄ buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, du kartus taikytas lygtinis paleidimas, nuteistasis teismo paskirtų įpareigojimų laikėsi, tačiau po to darė naujus tyčinius nusikaltimus. Nusikaltimų modelio nėra, tačiau nusikaltimai sunkėja. Nuteistojo padaryti nusikaltimai, teistumų skaičius ir jų pobÅ«dis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, tačiau yra dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Nuteistojo nesugebėjimas laikytis nustatytų taisyklių rodo neigiamas jo nuostatas ir požiÅ«rį į taikomÄ priežiÅ«rÄ bei nustatytus draudimus.

Prokurorės teigimu, Å¡iuo metu nuteistÄ jį lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Skunde pažymima, jog bausmė neiÅ¡vengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nustatyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose sankcijas - bausmes už jų padarymÄ . Tuo pasireiÅ¡kia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančiÄ bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimÄ , prisiima galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę bÅ«ti nuteistas laisvės atėmimu.

Nors Å¡ios aplinkybės labiau apibÅ«dina nuteistojo elgesį, buvusį iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, tačiau manytina, jog jų įvertinimas sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tiek kiek jos apibÅ«dina nuteistojo asmenybę bei leidžia atskleisti nuteistajam konstatuojamų kriminogeninių veiksnių įtakÄ tolimesniam jo gyvenimui laisvėje, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos, todėl turi bÅ«ti atsižvelgtina ir į tai, kad neatliktos bausmės dalis yra dar pakankamai didelė, atliktas bausmės laikas, tame tarpe ir po paskutinės nuobaudos paskyrimo, nebuvo pakankamas konstatuoti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

Nors ir yra aplinkybių, neabejotinai rodančių tam tikrÄ P. S. elgesio korekcijÄ tinkama linkme, tačiau jų vis tik nepakanka neginčijamai konstatuoti akivaizdžiÄ nuteistojo pažangÄ mažinant veiksnius, lėmusius jo nusikalstamÄ elgesį. Be to, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje teigiama, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istorijÄ bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis silpnokos savitvardos, nesunkiai iÅ¡siprovokuoja konfliktui, stresinėse situacijose gali naudoti smurtÄ (ypač apsvaigęs nuo alkoholio).

Problemas susijusias su nusikalstamu elgesiu identifikuoja, jų sprendimo įgÅ«džiai silpnoki.Atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ darytina iÅ¡vada, jog nėra pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Astos Antanaitienės skundas atmetamas.AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡nagrinėjęs prokurorės skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinęs pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės taikant lygtinį paleidimÄ ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar kitaip pažeisti teisingumo principÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus lygtinio paleidimo pagrindas, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal tokį teisinį reguliavimÄ , ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Tuo tarpu klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis P. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad P. S. nusikalstamo elgesio rizika nuo 2015 m. lapkričio 24 d. akivaizdžiai pasikeitė ir nuo 50 sumažėjo iki 41 balo. Nors P. S. vis dar priklauso vidutinės rizikos grupei, tačiau nuo žemos nusikalstamo elgesio rizikos jį skiria tik vienas balas, todėl aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė rodo, kad nuteistasis padarė pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis net 5 kartus skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu dalyvavo socialinės reabilitacijos pataisos programose „Alfa kursai“, „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, „Aplankyk kalinį“, „Kitoks“. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 504 matyti, jog nuteistasis darbÄ suvokia kaip privalumÄ ir žino teigiamÄ jo naudÄ , su specifiniais finansiniais reikalavimais, finansiniais įsipareigojimai ar iÅ¡laidomis, su kuriomis negalėtų susidoroti, nesusiduria.

Nors praeityje nuteistasis buvo veikiamas draugų žalingos įtakos, tačiau dabar suvokia jos žalingumÄ , jis sÄ Å¾iningai pateikia savo gyvenimo ir esamos situacijos įvertinimÄ , suvokia stabilumo svarbÄ , suvokia bei pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimÄ Å¾alÄ . IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados taip pat matyti, kad nuteistojo emocijos stabilios, nuotaikos fonas ramus, streso ar nerimo ženklų nepastebima. Å iuo metu nuteistasis ganėtinai motyvuotas keisti asocialų elgesį, teigia jau 6 metus nevartojantis alkoholio, lankė programÄ â€žEPP“, sprendė alkoholio vartojimo problemÄ , turi planų ateičiai.

Bendraudamas su administracijos pareigÅ«nais nuteistasis visada yra mandagus ir taktiÅ¡kas, bendrauja noriai, elgiasi ramiai ir iÅ¡ aplinkinių tarpo neiÅ¡siskiria. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikalsKonstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , o tuo pačiu ir atmetant prokurorės skundÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, kad nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam P. S., prokurorė iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikia nuteistojo padaryto nusikaltimo pobÅ«džiui, pavojingumui, ankstesniam jo nusikalstamam elgesiui bei neatliktos bausmės dydžiui, visapusiÅ¡kai nevertindama aplinkybių, susijusių su nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ lygtinio paleidimo laikotarpiu ir iÅ¡ esmės nenurodant jokių aplinkybių.

Å iuo atveju aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog aplinkybės, susiję su padarytų nusikaltimų sunkumu, jų pobÅ«džiu ar pavojingumu, praeityje padarytais nusikaltimais, negali bÅ«ti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio asmeniui nebÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas – Å¡ios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neiÅ¡nyksta atlikus bausmę. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , nusikalstamos veikos pavojingumas, pobÅ«dis ir likusi neatliktos bausmės dalis gali bÅ«ti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

PrieÅ¡ingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog vertinant lygtinio paleidimo materialiÄ sias sÄ lygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius bei teisingÄ bausmės paskirties suvokimÄ ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Å iuo atveju bÅ«tent teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos, nuteistojo asmenybė ir kitos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamÄ baudžiamÄ jį ir auklėjamÄ jį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir todėl yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu.AukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos tai nėra besÄ lyginis atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiÅ«rimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimÄ ir asmens grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pataisos įstaigÄ likusios bausmės atlikimui.Visos aukščiau aptartos aplinkybės, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamÄ baudžiamÄ jį ir auklėjamÄ jį poveikį P. S. atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis jo teigiamo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu.

Prokurorės skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį, todėl darytina iÅ¡vada, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visas P. S. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingÄ sprendimÄ , todėl prokurorės skundas atmetamas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Astos Antanaitienės skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį.Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai                                                                                                                Giedrius Endriukaitis                                        Evaldas Gražys                  Algirdas Jaliniauskas