2022-11-30 Nr. AB-29775-3-61-3-01966-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-819-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01966-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 19.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja G. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. S-56377 (15.E 1) atsisakyti įregistruoti juridinių asmenų registro duomenų pakeitimus (toliau – ir Sprendimas), 2) įpareigoti VĮ Registrų centrą atlikti veiksmus, t. y. išregistruoti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas „(duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įregistruotus neteisingus vadovės duomenis ir įrašyti į juridinių asmenų registrą duomenis apie tai, kad nuo 2012 m. birželio 18 d. pareiškėja G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadove.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji iš Bendrovės direktorės pareigų buvo atšaukta 2012 m. birželio 18 d. VĮ Registrų centras Sprendimu remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.68 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 2.68 straipsnio 2 dalimi atsisakė registruoti duomenų pakeitimus Registre, kadangi Registrų centrui neva nepateikti teisės aktais nustatyti ir jų reikalavimus atitinkantys dokumentai.

3. Pareiškėja paaiškino, kad ji 2012 m. gegužės 28 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 16 (toliau – ir Darbo sutartis) su Bendrove. Sutartimi pareiškėja įsipareigojo eiti Bendrovės direktorės (t. y. vienasmenio valdymo organo) pareigas, o Bendrovė įsipareigojo mokėti už tai Darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį terminuotam laikotarpiui, t. y. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškėja, nepasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui, 2012 m. birželio 11 d. vienintelei Bendrovės akcininkei A. L. pateikė atsistatydinimo pranešimą / prašymą atleisti iš Bendrovės vadovės pareigų ir informavo Bendrovės akcininkę apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą (apie prievolę vienintelei akcininkei priimti sprendimą dėl vadovės atšaukimo ir naujo vadovo paskyrimo). Akcininkė A. L. tenkino jos prašymą ir 2012 m. birželio 18 d. Darbo sutartį nutraukė. Darbo sutarties nutraukimą ir darbo santykių tarp pareiškėjos ir Bendrovės pasibaigimą patvirtina įrašas Darbo sutarties pabaigoje. Vienintelės akcininkės sprendimas dėl pareiškėjos atšaukimo iš Bendrovės vadovės pareigų pareiškėjai pateiktas nebuvo. Dėl jai nežinomų priežasčių iki šiol Registrų centre yra išviešinti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog ji eina Bendrovės direktorės pareigas.

4. Pareiškėjos vertinimu, skundžiamas Sprendimas akivaizdžiai pažeidžia jos teises, viešame registre įregistruoti duomenys neatitinka tikrovės ir klaidina trečiuosius asmeninis, neišregistruojant Bendrovės vadovės duomenų, visiškai nepagrįstai jai gali kilti atsakomybė už Bendrovės vadovės pareigų nevykdymą / netinkamą vykdymą, nors faktiškai, kaip jau nurodyta, pareiškėja Bendrovės vadovės pareigų neina jau nuo 2012 m. birželio 18 d.

5. Pareiškėja nurodė, kad ji pateikė atsistatydinimo pranešimą ją išrinkusiam organui – vienintelei Bendrovės akcininkei ir informavo ją apie prievolę priimti sprendimą dėl pateikto pranešimo. Iš esmės tai reiškė, kad pareiškėja sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą, nes Bendrovėje tuo metu buvo vienintelė akcininkė, kuri vadovės atsistatydinimo pranešimą gavo ir jį tenkino – nutraukė Darbo sutartį su ja. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko vienintelei Bendrovės akcininkei priėmus sprendimą atšaukti pareiškėją iš Bendrovės vadovės pareigų.

Pareiškėjai iki šiol neaišku, kodėl nėra įregistruotas vienintelės Bendrovės akcininkės A. L. sprendimas dėl jos atšaukimo iš Bendrovės vadovo pareigų ir naujo vadovo paskyrimo, nors kaip akivaizdu iš atsakovui pateiktų dokumentų, ji Bendrovės vadovės pareigų neužima jau nuo 2012 m. birželio 18 d. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad darbo santykiai, kurie siejo pareiškėją ir Bendrovę buvo terminuoti – darbo sutartis buvo sudaryta iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. Tai reiškė, kad net ir tuo atveju, jeigu darbo sutartis nebūtų nutraukta prieš jos terminą, darbo santykiai būtų pasibaigę 2012 m. rugpjūčio 27 d., t. y. suėjus terminui, kuriam buvusi vadovė buvo paskirta, nes pareiškėja, pateikdama atsistatydinimo pareiškimą aiškiai išreiškė savo valią nutraukti darbo santykius su Bendrove ir neužimti Bendrovės vadovės pareigų.

Tai, kad pareiškėja neturi vienintelės Bendrovės akcininkės sprendimo dėl pareiškėjos atšaukimo iš Bendrovės direktorės pareigų ir negali jo pateikti VĮ Registrų centrui, niekaip neapriboja jos teisių išregistruoti neteisingus vadovės duomenis iš Registrų centro informacijos bazės. Teigė, kad pareiškėja neturi jokių Bendrovės dokumentų ar informacijos, taip pat neturi jokių teisėtų galimybių gauti vadovės atšaukimą pagrindžiančius dokumentus iš Bendrovės. Pareiškėjos vertinimu, jai, kaip buvusiai Bendrovės vadovei negali būti perkeliama našta pateikti atsakovui dokumentus, kurių ji dėl objektyvių priežasčių neturi ir negali turėti ir kurių pateikimas viešam registrui yra ne jos, bet Bendrovės savininkės (akcininkės) pareiga.

Todėl, pareiškėjos nuomone, įvertinus susiklosčiusią situaciją, teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisinio reglamentavimo aiškinimo ir taikymo praktiką, darytina išvada, jog Sprendimas yra nepagrįstas ir todėl naikintinas, kadangi juo buvo realiai nustatyta neproporcinga našta pareiškėjai įgyvendinti tuos teisės aktų reikalavimus, už kurių realizavimą atsakinga Bendrovės vienintelė akcininkė arba jos įgalioti asmenys. Net ir Sprendimu nustačius tokią neproporcingą pareigą pareiškėjai, ji neturi jokių teisėtų galimybių Sprendime nustatytų įpareigojimų įvykdyti neturėdama vienintelės akcininkės sprendimo atšaukti ją iš Bendrovės direktorės pareigų ir visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą pagrindžiančių dokumentų.

Svarbu ir tai, kad nepanaikinus Sprendimo, tikrovės neatitinkantys duomenys ir toliau liks įregistruoti viešame registre, kas pažeis pareiškėjos teises ir klaidins trečiuosius asmenis.

6. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą nurodė, kad su pateiktu skundu ir jame keliamais reikalavimais nesutinka.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjos pateikti dokumentai, t. y. pranešimas ir Darbo sutartis, jokiu būdu nepatvirtina Registre paviešintų duomenų neatitikimo faktinėms aplinkybėms ar Sprendimo neteisėtumo. Pareiškėja painioja vadovo, kaip darbuotojo ir vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo statusus ir su jų pabaiga siejamus reikalavimus. Pažymėjo, kad bendrovės vadovo išrinkimo ir įgaliojimų pabaigos klausimai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ir ABĮ). Nurodė, kad nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centras priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kurio naikinti nėra jokio pagrindo. Vadovaujantis aktualiais Registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba ir stebėtojų taryba nesudaromos, todėl Bendrovės vadovo rinkimo, atšaukimo, atleidimo ir atsistatydinimo klausimų sprendimas priklauso išimtinai visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. Tai reiškė, kad sprendžiant klausimą, ar G. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, turėjo būti atsižvelgiama ne į pranešimą ir Darbo sutartį, o į tai, jog šiuo konkrečiu atveju nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo (vienintelio akcininko) sprendimo dėl jos atšaukimo iš Bendrovės vadovės pareigų (ABĮ 37 str. 3 d.), taip pat į tai, kad G. K. nėra atsistatydinusi iš vadovės pareigų ABĮ 37 straipsnio 5–6 dalių nustatyta tvarka. Tai, kad pareiškėja nurodė, jog Darbo sutartis buvo terminuota, taip pat neturėjo jokios įtakos ABĮ nustatytai vadovo atšaukimo / atsistatydinimo tvarkai ir privalomam jos laikymuisi.

8. Atsakovas akcentavo, kad Darbo sutartis, kurioje yra įrašas apie jos nutraukimą, iš esmės yra susijusi tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet nėra įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ABĮ nustatyta tvarka ir jog jo įgaliojimai bendrovės atžvilgiu yra pasibaigę. Pranešimas ir Darbo sutartis su įrašu apie jos nutraukimą nėra teisės aktus atitinkantys dokumentai, kurie patvirtintų pareiškėjos atšaukimą / atsistatydinimą ABĮ imperatyviai nustatyta tvarka. Registrų tvarkytojas turi vadovautis teisės aktais ir jam suteiktos kompetencijos ribomis, o ne pagal aplinkybių visumą daryti tam tikras išvadas bei pačiam nustatinėti vertinamuosius faktus dėl konkretaus juridinio asmens ar jo organų veiklos. Nagrinėdamas Registro tvarkytojo priimto Sprendimo teisėtumo klausimą, teismas neturi išspręsti pareiškėjos atžvilgiu susidariusios situacijos, kurią įvardina kaip pažeidžiančią jos teises ir teisėtus interesus.

9. Atsakovas nurodė, kad vienintelės akcininkės sprendimo dėl pareiškėjos atšaukimo iš Bendrovės vadovės pareigų priėmimo aplinkybės skunde dėstomos labai abstrakčiai. Skundo turinys kelia abejonių, ar vienintelės akcininkės sprendimas dėl pareiškėjos atšaukimo iš Bendrovės vadovės pareigų iš viso buvo priimtas, o tai reikštų, kad pareiškėja iki šios dienos yra Bendrovės vadovė, kadangi nėra atšaukta / atsistatydinusi ABĮ įtvirtinta tvarka. Pareiškėja, kaip rūpestinga, atidi ir aktyvi Bendrovės vadovė bei teisinių santykių dalyvė turėjo įsitikinti, kad yra atšaukta ABĮ nustatyta tvarka, o ne tenkintis tik Darbo sutartyje atliktu įrašu. VĮ Registrų centras negalėjo būti laikomas atsakingu už pačios pareiškėjos pasyvumą ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vienintelės akcininkės galimą neveikimą. Pažymėjo, kad ABĮ 26 straipsnis numato informavimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarką. Tai, jog pareiškėja galimai informavo vienintelę akcininkę apie sprendimo priėmimo reikalingumą, nepatvirtino, jog tai buvo atlikta laikantis keliamų reikalavimų. Iš pareiškėjos skunde pateiktos informacijos darytina prielaida, kad pareiškėja vienintelę akcininkę informavo žodžiu ir tokį pranešimą bando prilyginti įstatymu reglamentuotam susirinkimo sušaukimui, kas akivaizdžiai negalėjo būti laikoma tinkamu visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimu. Pareiškėjos galimybės gauti vienintelės akcininkės sprendimą dėl jos atšaukimo iš Bendrovės vadovės pareigų neturėjo jokio ryšio su skundžiamo Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškėja ne tik nepateikė aplinkybės, jog negalėjo gauti minėto sprendimo patvirtinančių įrodymų, tačiau net neįvardino, kokios objektyvios priežastys jai trukdė, pavyzdžiui, kreiptis į Bendrovę ar jos akcininkę.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos nurodytos kitos administracinės bylos ir jose nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra analogiškos, skunde nurodyta teismų praktika, joje pateikti išaiškinimai nėra aktualūs ir taikytini nagrinėjamos bylos kontekste. Be to, nurodė, kad teismas gali įpareigoti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, todėl nagrinėjamoje byloje ir šiuo pagrindu negalėtų būti tenkintas reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad:

12.1. Pareiškėja VĮ Registrų centrui 2021 m. gegužės 7 d. pateikė prašymą išregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) įregistruotus neteisingus vadovės duomenis, t. y. išregistruoti pareiškėjos, kaip buvusios Bendrovės direktorės duomenis iš Juridinių asmenų registro nurodant, kad pareiškėja iš Bendrovės direktorės pareigų buvo atšaukta 2012 m. birželio 18 d. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė 2012 m. birželio 11 d. prašymo atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų ir 2012 m. gegužės 28 d. darbo sutarties Nr. 16 patvirtintas kopijas.

12.2. VĮ Registrų centras 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. S-56377 (15.1 E), remiantis CK 2.68 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 2.68 straipsnio 2 dalimi atsisakė registruoti duomenų pakeitimus Registre, nurodydamas, kad Registrų centrui nepateikti teisės aktais nustatyti ir jų reikalavimus atitinkantys dokumentai. Sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Registro nuostatai) 139 punktu, pasikeitus uždarosios akcinės bendrovės vadovo duomenims, Registro tvarkytojui turi būti pateiktas duomenų pakeitimą patvirtinusio bendrovės organo sprendimas dėl vadovo atleidimo ir naujo paskyrimo, prašymas įregistruoti duomenų pakeitimus (forma JAR-1), naujai išrinkto bendrovės vadovo duomenys (forma JAR-VO-V) ir sumokėtas nustatytas atlyginimas už duomenų pakeitimų įregistravimą Registre, o duomenis ir dokumentus Registrui teikia ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje bei Registro nuostatų 38 punkte nustatyti asmenys – dokumentų ir duomenų teikėjai. Sprendime taip pat išdėstytas ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reglamentavimas. VĮ Registrų centras nurodė, kad informacijos apie darbo santykių Bendrovėje atsiradimą ar pasibaigimą pagrindu (pateikta darbo sutarties kopija) Registro duomenys taip pat negali būti keičiami – Registre paviešinti juridinio asmens vadovo duomenys yra susiję su atstovavimu juridiniam asmeniui prieš trečiuosius asmenis, ne su darbo santykių atsiradimu ar pasibaigimu.

12.3. Pareiškėja Sprendimo nepagrįstumą grindė iš esmės tuo, kad jos Darbo sutartis su Bendrove yra nutraukta nuo 2012 m. birželio 18 d., ji vienintelei Bendrovės akcininkei pateikė pranešimą dėl atsistatydinimo iš pareigų, informavo apie prievolę priimti sprendimą dėl jos atšaukimo iš pareigų, iš esmės tai reiškia pareiškėjos vertinimu, kad ji sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą. Nurodė, kad ji neturi sprendimo dėl jos atšaukimo iš Bendrovės direktorės pareigų.

13. Teismas pažymėjo, kad Bendrovės vadovo išrinkimo ir įgaliojimų pabaigos klausimai yra reglamentuojami ABĮ ir apžvelgęs ABĮ 37 straipsnio 3, 5 ir 6 dalies nuostatas, bei aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nurodė, kad aktualiais Registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba ir stebėtojų taryba nesudaromos, todėl Bendrovės vadovo rinkimo, atšaukimo, atleidimo ir atsistatydinimo klausimų sprendimas priklauso išimtinai visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. Pareiškėja nurodė, kad ji pranešimą dėl atsistatydinimo pateikė vienintelei UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkei, tačiau jos sprendimo dėl atšaukimo iš pareigų negavo, neturi. Akcininkė Darbo sutartį su ja nutraukė 2012 m. birželio 18 d. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos argumentai, kad ji pateikė atsistatydinimo pareiškimą vienintelei Bendrovės akcininkei, nelaikytina, jog buvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, kadangi visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarką reglamentuoja ABĮ 23 straipsnis. ABĮ 26 straipsnis numato informavimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarką. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. birželio 22d. Registre įregistruotų įstatų 13 punkte įtvirtinta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, Bendrovės vadovo rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytos ABĮ tvarkos. Kiti pranešimai siunčiami registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai, skubūs pranešimai gali būti perduoti elektroninių ryšių priemonėmis, originalus nedelsiant išsiunčiant registruotu laišku ar įteikiant pasirašytinai (Įstatų 17 p.).

14. Teismas sprendė, kad visiškai nepagrįstas pareiškėjos skundo argumentas, jog vienintelės akcininkės informavimas ir pranešimo dėl atsistatydinimo iš pareigų jai įteikimas yra prilyginama akcininkų susirinkimo sušaukimui. Pareiškėja nei VĮ Registrų centrui, nei į bylą nepateikė įrodymų, kad ji buvo sušaukusi visuotinį akcininkų susirinkimą dėl jos atšaukimo iš pareigų teisės aktų reglamentuota tvarka. Nėra jokių kitų duomenų ir įrodymų, kad toks susirinkimas įvyko ir jo metu buvo priimtas sprendimas dėl vadovės atšaukimo iš pareigų. Taigi, nepateikta jokių duomenų ir įrodymų, kad pareiškėja yra atšaukta / atsistatydinusi iš Bendrovės vadovės pareigų ABĮ įtvirtinta tvarka. Pareiškėja patvirtino, kad ji negavo ir neturi sprendimo dėl jos atšaukimo iš pareigų. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėja nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, ar ji nuo 2012 metų siekė gauti reikiamą akcininkės sprendimą ir kokios priežastys lėmė, kad tokio sprendimo Bendrovės akcininkė nepriėmė.

15. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad remiantis nurodytu aktualiu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant, ar pareiškėja yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, turi būti vadovaujamasi ir sprendžiama ne Darbo sutarties nutraukimo pagrindu, bet remiamasi Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu dėl atšaukimo iš Bendrovės direktorės pareigų. Kaip nustatyta bylos duomenimis, pareiškėja tai patvirtino ir pati, kad nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo (vienintelio akcininko) sprendimo dėl pareiškėjos atšaukimo iš Bendrovės vadovės pareigų (ABĮ 37 str. 3 d.). Taip pat nenustatyta, kad pareiškėja būtų atsistatydinusi iš vadovės pareigų ABĮ 37 straipsnio 5–6 dalyse nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėjos pateiktas pranešimas dėl atšaukimo iš pareigų bei Darbo sutarties nutraukimas (kaip ir tai, kad Darbo sutartis buvo terminuota), teismo vertinimu, nėra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Registre turi būti keičiami duomenys apie Bendrovės vadovą (Registro nuostatų 139 p.). Darbo sutartis su vadovu yra sudaroma dėl jo socialinių garantijų, o vadovo skyrimą į pareigas reglamentuoja ABĮ nustatyta tvarka. Paskirtas vadovas yra Bendrovės įgaliotas atstovas atstovauti juridinį asmenį santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Todėl Darbo sutarties nutraukimas ar pasibaigimas nereiškia jo įgaliojimų Bendrovės atžvilgiu pasibaigimo. Bendrovės vadovas nėra įprastas įmonės darbuotojas, kadangi bendrovės vadovas yra ne tik bendrovės darbuotojas, bet vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 str. 1 ir 4 d.), kuriam kaip minėta taikoma specifinė ABĮ reglamentuota išrinkimo, atšaukimo / atleidimo ir atsistatydinimo tvarka.

16. Teismas pažymėjo ir tai, kad kaip teisingai nurodė atsakovas, pareiškėja nepagrįstai ginčo atveju remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, išdėstytais 2018 m. gruodžio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-720-492/2018 ir 2010 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1465/2010, kadangi nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra analogiškos. Pagal CK 2.68 straipsnio 1 dalies 1 punktą Registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus tik tuo atveju, jeigu pateiktas prašymas įregistruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ir dokumentų pakeitimus, išbraukti duomenis) neatitinka nustatytos formos arba pateikti ne visi dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.63 ir 2.64 straipsniuose. Registro nuostatų 139 punktas nustato, kad pasikeitus uždarosios akcinės bendrovės vadovo duomenims, Registro tvarkytojui turi būti pateiktas duomenų pakeitimą patvirtinusio bendrovės organo sprendimas dėl vadovo atleidimo ir naujo paskyrimo, prašymas įregistruoti duomenų pakeitimus (forma JAR-1), naujai išrinkto bendrovės vadovo duomenys (forma JAR-VO-V) ir sumokėtas nustatytas atlyginimas už duomenų pakeitimų įregistravimą Registre, o duomenis ir dokumentus Registrui teikia ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje bei Registro nuostatų 38 punkte nustatyti asmenys – dokumentų ir duomenų teikėjai.

17. Teismo vertinimu, Registro tvarkytojas pagrįstai atsisako registruoti juridinio asmens duomenų pakeitimus, jeigu jam nepateikiami tiesiogiai teisės aktuose nurodyti dokumentai, patvirtinantys įmonės vadovo įgaliojimų pasibaigimą, ir negali remtis pateiktais darbo santykių nutraukimą patvirtinančiais kitais dokumentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-135-143/2015).

18. Teismas įvertino, kad Pranešimas ir Darbo sutartis su įrašu apie jos nutraukimą, kaip ir terminuotos Darbo sutarties pasibaigimas, nėra teisės aktus atitinkantys dokumentai, kurie patvirtintų pareiškėjos atšaukimą / atsistatydinimą iš vadovės pareigų ABĮ imperatyviai nustatyta tvarka. Teisinis reglamentavimas patvirtino, jog Registro duomenys gali būti keičiami duomenų ir dokumentų teikėjams nustatyta tvarka pateikus teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus ir teisės aktai nenumato jokių išimčių, leidžiančių Registro tvarkytojui keisti juridinio asmens duomenis, nesant minėtiems dokumentams ar pateikus kitus įstatyme nenumatytus dokumentus.

19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, įrodymus, taikytinas teisės aktų nuostatas, pagrįstas teisiniu bei faktiniu pagrindu, tinkamai motyvuotas. Todėl naikinti ginčijamą Sprendimą pareiškėjos nurodomais skunde argumentais teismas neturėjo pagrindo. Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, netenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas.

III. 20. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

21. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

21.1. Pateikė atsistatydinimo pranešimą ją išrinkusiam organui – vienintelei Bendrovės akcininkei ir informavo ją apie prievolę priimti sprendimą dėl pateikto pranešimo. Iš esmės tai reiškia, kad pareiškėja sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą, nes Bendrovėje tuo metu buvo vienintelė akcininkė, kuri vadovės atsistatydinimo pranešimą gavo ir jį tenkino – nutraukė darbo sutartį su pareiškėja. Faktas, jog nėra dokumento, kuris turėtų formalų „Pranešimas apie šaukiamą akcininkų susirinkimą“ ar panašų pavadinimą, nereiškia, jog visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko ir Bendrovės vienintelė akcininkė nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjos atšaukimo iš pareigų. Vertinant pernelyg formaliai ir suabsoliutinant formą prieš turinį, iš esmės apribojama bet kurio asmens (įskaitant ir pareiškėjos) galimybė paneigti Registre esančius tikrovės neatitinkančius duomenis kitokiais, netiesiogiai faktą patvirtinančiais dokumentais ar kitais įrodymais. Pareiškėjai iki šiol nėra aišku, kodėl nėra įregistruotas faktas, jog vienintelės Bendrovės akcininkės A. L. sprendimu pareiškėja buvo atšaukta iš Bendrovės vadovo pareigų, nors kaip akivaizdu iš atsakovui pateiktų dokumentų, pareiškėja Bendrovės vadovės pareigų neužima jau nuo 2012 m. birželio 18 d.

21.2. Darbo santykiai, kurie siejo pareiškėją ir Bendrovę, buvo terminuoti – darbo sutartis buvo sudaryta iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškėja nesutinka ir su teismo daroma išvada, kad darbo sutarties nutraukimas ar pasibaigimas nereiškia Bendrovės vadovo įgaliojimų Bendrovės atžvilgiu pasibaigimo. Pažymi, kad ABĮ 37 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, jog su bendrovės vadovu yra sudaroma darbo sutartis, kuri nutraukiama vadovą atšaukus iš einamų vadovo pareigų. Tai reiškia, kad nutraukus darbo sutartį su vadovu, jis nebegali eiti bendrovės vadovo pareigų ir jo įgaliojimai pasibaigia. Kaip jau nurodyta, darbo sutartį su vadovu galima nutraukti tik akcininkams priėmus sprendimą dėl vadovo atšaukimo iš jo pareigų – kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.

21.3. Tai, kad pareiškėja neturi vienintelės Bendrovės akcininkės sprendimo dėl jos atšaukimo iš Bendrovės direktorės pareigų ir negali jo pateikti atsakovui, niekaip neapriboja atsakovo galimybių išregistruoti neteisingus Bendrovės vadovės duomenis iš Registro.

21.4. Teismui nurodžius, kad pateiktas pranešimas dėl atšaukimo iš pareigų bei Darbo sutarties nutraukimas (kaip ir tai, kad Darbo sutartis buvo terminuota) nėra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Registre turi būti keičiami duomenys apie Bendrovės vadovą, pareiškėjai pagrįstai kyla klausimas, kokiu būdu jai gauti reikiamus dokumentus, jeigu Bendrovės akcininkės buvimo vieta yra nežinoma, Bendrovės akcininkė neatlieka savo pareigų ir nepateikia dokumentų registrui, o pareiškėja neturi teisėtų įgaliojimų šaukti Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, nes neturi Bendrovės akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisės. Palikus galioti Sprendimą pareiškėja iš esmės atsidurtų tokioje teisiškai neapibrėžtoje situacijoje (teisinėje aklavietėje), kai ji apskritai nebeturėtų objektyvių galimybių teisėtais būdais gauti kitų negu yra pateikti jos atstatydinimą patvirtinančių dokumentų.

21.5. Neišregistravus tikrovės neatitinkančių duomenų iš Registro, kuriame esantys duomenys yra vieši ir kurių teisingumas yra preziumuojamas, klaidinami ne tik tretieji asmenys, bet ir pažeidžiamos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjai, kaip buvusiai Bendrovės vadovei, negali būti perkeliama našta pateikti atsakovui dokumentus, kurių ji dėl objektyvių priežasčių neturi ir negali turėti ir kurių pateikimas Registrui yra ne jos, bet Bendrovės savininkės (akcininkės) pareiga.

21.6. Teismas formaliai nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pareiškėja remiasi nepagrįstai, kadangi nurodytų bylų aplinkybės nėra analogiškos. Pažymi, kad nurodytose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Registrų centro sprendimus atsisakyti registruoti duomenų pakeitimus ir įpareigojo Registrų centrą išregistruoti pareiškėjus iš Juridinių asmenų registro duomenų bazės kaip bendrovių vadovus. Nors šioje nagrinėjamoje byloje aplinkybės nėra analogiškos, bet jos yra labai panašios.

21.7. Įvertinus susiklosčiusią situaciją, teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą cituoto teisinio reglamentavimo aiškinimo ir taikymo praktiką labai panašiose bylose, pareiškėja daro išvadą, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir todėl naikintinas, kadangi juo, kaip ir atsakovo Sprendimu, buvo nustatyta neproporcinga našta pareiškėjai įgyvendinti tuos teisės aktų reikalavimus, už kurių realizavimą atsakinga Bendrovės vienintelė akcininkė, t. y. A. L., arba jos įgalioti asmenys. Pareiškėja neturi jokių teisėtų galimybių nustatytų įpareigojimų įvykdyti neturėdama vienintelės akcininkės A. L. sprendimo atšaukti pareiškėją iš Bendrovės direktorės pareigų ir visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą pagrindžiančių dokumentų (nors atsakovui buvo pateikti darbo sutarties nutraukimą pagrindžiantys dokumentai, iš kurių akivaizdu, kad susirinkimas buvo sušauktas, o sprendimas atšaukti pareiškėją iš Bendrovės vadovės pareigų buvo priimtas). Svarbu ir tai, kad nepanaikinus skundžiamo sprendimo, tikrovės neatitinkantys duomenys ir toliau liks įregistruoti viešame registre, kadangi atsakovas neabejotinai ir toliau laikysis savo pozicijos neišregistruoti pasikeitusių duomenų iš Registro duomenų bazės.

22. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

23.1. Byloje nustatytų aplinkybių ir argumentų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėja, turėdama įstatymu nustatytą pareigą, tinkamai neorganizavo Bendrovės veiklos sprendžiant jos atsistatydinimo / atšaukimo klausimą. Pabrėžė ir tai, kad jokie dokumentai, patvirtinantys, jog susirinkimas buvo sušauktas laikantis teisės aktų reikalavimų į bylą nėra pateiktas, o prašymas negali būti laikomas dokumentu, įrodančiu susirinkimo sušaukimą ir vienintelės akcininkės sprendimo dėl pareiškėjos atšaukimo priėmimą.

23.2. Kategoriškai nesutinka su pareiškėjos dėstomais teiginiais, susijusiais su tariamu vienintelės akcininkės sprendimu dėl vadovo atšaukimo, ir laiko juos visiškai nepagrįsta bei subjektyvia interpretacija teisės normų kontekste. Atkreipia dėmesį, kad tiek pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, tiek apeliacinio skundo turinys išryškina esminę pareiškėjos vertinimo klaidą dėl vadovo, kaip specifinio subjekto, įgaliojimų pabaigos momento. Siekdama sau naudingo rezultato, pareiškėja visiškai nepagrįstai ignoruoja tiek teismų praktiką, tiek labai aiškų ir vienareikšmišką ABĮ įtvirtintą reglamentavimą, susijusį su vadovo atšaukimu ar atsistatydinimu. Be to, pareiškėja nepagrįstai akcentuoja Darbo sutartį, bando sutapatinti vadovo kaip darbuotojo ir vadovo kaip juridinio asmens valdymo organo statusus bei su jų pabaiga siejamus reikalavimus, nors tai yra visiškai nesuderinama nei su teisiniu reguliavimu, nei su teismų praktika. Atsakovo nuomone, pareiškėjos teiginiai laikytini subjektyvių motyvų skatinamu siekiu teisės aktų reikalavimų neatitinkančius dokumentus prilyginti kaip tariamai pagrindžiančius jos, kaip Bendrovės vadovės, įgaliojimų pabaigą, o ne objektyviu teisės aktų nuostatų ir teismų praktikos vertinimu. Taigi, pareiškėjos netinkamų veiksmų pasekmės negali sudaryti pagrįsto pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir Sprendimo panaikinimui, kadangi pranešimas ir Darbo sutartis, jokiu būdu nepatvirtinta Registre paviešintų duomenų neatitikimo faktinėms aplinkybėms ar Sprendimo neteisėtumo.

23.3. Pareiškėjos teiginį, jog Bendrovės akcininkė yra dingusi ar nepasiekiama, ji pateikia, kaip absoliutų faktą, nors byloje iš viso nėra jokių duomenų ar dokumentų, kurie patvirtintų šią aplinkybę. Net ir po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, pareiškėja apeliaciniame skunde apsiribojo tik lakonišku teiginiu apie tariamą akcininkės dingimą, jos buvimo vietos nežinojimą. Tai kelia pagrįstų klausimų dėl pareiškėjos realaus siekio ir pastangų susisiekiant su Bendrovės akcininke. Atsakovo vertinimu, tai, kad pareiškėja turėtų imtis papildomų veiksmų, nėra neproporcinga ar neteisinga jos atžvilgiu, kadangi tai yra jos pačios veiksmų rezultatas (neįsitikino, kad buvo priimtas sprendimas dėl jos atšaukimo ABĮ nustatyta tvarka), nors juridinių asmenų vadovams yra keliami aukšti rūpestingumo ir atidumo standartai.

23.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė esmines bylos aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, padarė motyvuotas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro (toliau – ir Registro tvarkytojas) 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. S-56377 (15.E 1) teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą atlikti veiksmus, t. y. išregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruotus neteisingus vadovės duomenis ir įrašyti į juridinių asmenų registrą duomenis apie tai, kad nuo 2012 m. birželio 18 d. pareiškėja nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, pagrįstumo.

25. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėja VĮ Registrų centrui 2021 m. gegužės 7 d. pateikė prašymą išregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruotus neteisingus vadovės duomenis, t. y. išregistruoti pareiškėjos, kaip buvusios Bendrovės direktorės duomenis iš Juridinių asmenų registro nurodant, kad pareiškėja iš Bendrovės direktorės pareigų buvo atšaukta 2012 m. birželio 18 d. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė 2012 m. birželio 11 d. prašymo atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų ir 2012 m. gegužės 28 d. darbo sutarties Nr. 16 patvirtintas kopijas.

27. VĮ Registrų centras Sprendimu, remiantis CK 2.68 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 2 dalimi atsisakė registruoti duomenų pakeitimus Registre, nurodydamas, kad Registrų centrui nepateikti teisės aktais nustatyti ir jų reikalavimus atitinkantys dokumentai. Sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis Registro nuostatų 139 punktu, pasikeitus uždarosios akcinės bendrovės vadovo duomenims, Registro tvarkytojui turi būti pateiktas duomenų pakeitimą patvirtinusio bendrovės organo sprendimas dėl vadovo atleidimo ir naujo paskyrimo, prašymas įregistruoti duomenų pakeitimus (forma JAR-1), naujai išrinkto bendrovės vadovo duomenys (forma JAR-VO-V) ir sumokėtas nustatytas atlyginimas už duomenų pakeitimų įregistravimą Registre, o duomenis ir dokumentus Registrui teikia ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje bei Registro nuostatų 38 punkte nustatyti asmenys – dokumentų ir duomenų teikėjai. Sprendime taip pat išdėstytas ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reglamentavimas. VĮ Registrų centras nurodė, kad informacijos apie darbo santykių Bendrovėje atsiradimą ar pasibaigimą pagrindu (pateikta darbo sutarties kopija) Registro duomenys taip pat negali būti keičiami – Registre paviešinti juridinio asmens vadovo duomenys yra susiję su atstovavimu juridiniam asmeniui prieš trečiuosius asmenis, ne su darbo santykių atsiradimu ar pasibaigimu.

28. ABĮ, kurio 37 straipsnio 3 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2249 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 7 d.) įtvirtinta nuostata, kad Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip.

ABĮ 37 straipsnio 5 dalis (2009 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XI-564 redakcija, galiojanti nuo 2010 m. kovo 1 d.) nustato, kad Bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai.

Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba;

2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą.

29. Nagrinėjamu atveju, Bendrovės vadovės įgaliojimų pabaigos nepagrindžia pareiškėjos teikiami rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiami pasibaigę darbo santykiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės vadovo atsistatydinimo procedūra ir su ja susiję privalomi atlikti veiksmai, kaip minėta, įtvirtinti ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje. Be to, vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 6 dalimi, byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas būtų išrinkęs ir paskyręs kitą vadovą. Pareiškėja taip pat jokių duomenų (pvz. akcininko sprendimo), išskyrus 2012 m. birželio 11 d. prašymo atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų ir 2012 m. gegužės 28 d. darbo sutarties Nr. 16 kopijų, nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo vertinimu, kad remiantis nurodytu aktualiu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant, ar pareiškėja yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, turi būti vadovaujamasi ir sprendžiama ne pateiktos darbo sutarties nutraukimo pagrindu, bet remiamasi Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu dėl atšaukimo iš Bendrovės direktorės pareigų.

30. CK 2.68 straipsnio 1 dalies nustatyta, kad Registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus tik tuo atveju, jeigu: pateiktas prašymas įregistruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ir dokumentų pakeitimus, išbraukti duomenis) neatitinka nustatytos formos arba pateikti ne visi dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.63 ir 2.64 straipsniuose (1 p.); dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymams (4 p.).

31. Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) 139 punktas nustato, kad pasikeitus juridinio asmens steigimo dokumentams, Registro nuostatuose nurodytiems Registro duomenims, dokumentų ir duomenų teikėjas be kitų dokumentų Registro tvarkytojui turi pateikti juridinio asmens organo arba juridinio asmens dalyvių, jeigu juridinio asmens organai nesudaromi, arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimą pakeisti juridinio asmens Registro duomenis (139.2 papunktis).

32. Registro nuostatų 58 punktas nustato Registro tvarkytojui pareigą pagal pateiktus dokumentus patikrinti duomenų tikrumą ir dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo, kaip Juridinių asmenų registro tvarkytojo, veikla registruojant registro objektus yra viešasis administravimas. Todėl sprendžiant šį ginčą pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti tik tai, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos.

34. Paminėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog Juridinių asmenų registro duomenys gali būti keičiami duomenų ir dokumentų teikėjams nustatyta tvarka pateikus teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus. Teisės aktai nenumato jokių išimčių, leidžiančių Juridinių asmenų registro tvarkytojui keisti juridinio asmens duomenis, nesant minėtiems dokumentams ar pateikus kitus įstatyme nenumatytus dokumentus. Viešojo administravimo subjektas (Registro tvarkytojas) neturi teisės savarankiškai spręsti apie kokių nors faktinių aplinkybių egzistavimą bei jas vertinti, nes jo pareiga – tik patikrinti, ar jam pateikti dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus.

35. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja Registro tvarkytojui nepateikė dokumento, patvirtinančio jos, kaip Bendrovės direktorės, įgaliojimų pabaigą, o kartu su prašymu pateikti 2012 m. birželio 11 d. prašymas atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų ir 2012 m. gegužės 28 d. darbo sutarties Nr. 16 patvirtinta kopija nėra tinkami dokumentai duomenų keitimui Juridinių asmenų registre.

36. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Registro tvarkytojas pagrįstai atsisakė registruoti duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre, kadangi jam nepateikti teisės aktuose numatyti dokumentai, patvirtinantys Bendrovės direktorės įgaliojimų pasibaigimą, t. y. Bendrovės akcininkų priimtas sprendimas dėl pareiškėjos atšaukimo iš direktorės pareigų.

37. Taigi konstatuotina, kad VĮ Registrų centro 2021 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. S-56377 (15.E 1) teisės normų taikymo požiūriu yra pagrįstas ir teisėtas, VĮ Registrų centras, priimdamas Sprendimą, nepažeidė aptartų teisės aktų nuostatų ir neviršijo savo kompetencijos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį Sprendimą paliko galioti. Atitinkamai nebuvo pagrindo įpareigoti atsakovą išregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruotus neteisingus vadovės duomenis ir įrašyti į Juridinių asmenų registrą duomenis apie tai, kad nuo 2012 m. birželio 18 d. pareiškėja nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove.

38. Bylos šalys procesiniuose dokumentuose nurodė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui apeliacine tvarka.

39. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė