dff7ec4a-bf37-4e87-9916-632b9d91f982 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. N1-421-927/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42759-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.; 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 3 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Irenai Adamovič, dalyvaujant prokurorei Reditai Vinterytei, kaltinamajam M. R. (M. R.), jo gynėjui Rimantui Prėskieniui, nukentėjusiajam A.

U. (A. U.), nepilnamečio nukentėjusiojo – civilinio ieÅ¡kovo R. M. (R. M.) atstovui advokatui A. G. ir įstatyminei atstovei J. M., nepilnametės nukentėjusiosios D. G. atstovei advokatei S. M. ir įstatyminei atstovei R. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. R. (M. R.), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 281 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, nustatė:

M. R. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o bÅ«tent: jis 2019 m. spalio 6 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 14 punkto reikalavimÄ , numatantį draudimÄ vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, vairavo tyrimo metu nenustatytÄ â€žAudi“ markės lengvÄ jį automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, be to, vairuojamu automobiliu važiuodamas kelio „JoniÅ¡kis – Dubingiai – Dirmeitai – Paberžė“ (Nr. 2812) vienintele savo judėjimo krypties eismo juosta (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi, pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį stabilų transporto priemonės judėjimÄ ir jos valdymo kontrolę, jis neatsižvelgė į tai, kad važiuojama keliu su žvyro danga, nepasirinko saugaus greičio, minėto kelio 28 kilometre prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, dėl ko nevaldomas automobilis kirto prieÅ¡ingos judėjimo krypties eismo juostÄ ir, nuvažiavęs už važiuojamosios dalies ribų į kairę pusę, nuslydo nuo Å¡laito.

Å io eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų jo (M. R.) vairuoto, tyrimo metu nenustatyto „Audi“ markės lengvojo automobilio keleiviui A. U. (A. U.) buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivei D. G. - nežymiai sutrikdyta sveikata. Tuo M. R. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje. Be to, M. R. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent: jis 2020 m. spalio 2 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje esančios vieÅ¡ojo transporto stotelės (kryptis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)), konflikto metu tyčia deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė R.

M. (R. M.) vienÄ smÅ«gį į apatinį žandikaulį, po to abiem rankomis suėmęs R. M. už pečių, koja sudavė vienÄ smÅ«gį R. M. į Å¡onÄ , tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam R. M. fizinį skausmÄ . PaÅ¡aliniams asmenims juos iÅ¡skyrus ir R. M. pradėjus eiti minėtos vieÅ¡ojo transporto stotelės link, jis (M. R.) pasivijo R. M. ir, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į apatinį žandikaulį, taip sukeldamas nukentėjusiajam R.

M. fizinį skausmÄ , po to sugriebė jį už juosmens, pakėlė į viršų ir numetė ant žemės, dėl ko R. M. atsitrenkus į žemę, atviru lūžiu lūžo jo kairiojo dilbio vidurinės dalies abu kaulai, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais veiksmais jis (M. R.) sukėlė nukentėjusiajam R. M. fizinį skausmÄ ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje. M. R. kaltu padaręs Å¡ias nusikalstamas veikas prisipažino, ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 64-66, t. 2, b. l. 6-8, 17-18, 60-62) ir teisme dėl 2019 m. spalio 6 d. epizodo parodė, kad visiÅ¡kai prisipažįsta padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Psichinėmis ligomis nesirgo, į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas. 2019 m. spalio 6 d., apie 16.00 val., jis kartu su broliu M. R. buvo (duomenys neskelbtini). Ten susitiko drauges D. G. ir G. G., taip pat atvažiavo jo buvęs klasiokas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo - V. B.. Pastarasis atvažiavo savo raudonos spalvos „Audi“ automobiliu, universalu, kitų požymių ir valstybinio numerio neįsidėmėjo. V. B. sakė, kad įsigijo šį automobilį, bet automobilis registruotas ne jo vardu; jis (M.

R.) suprato, kad V. B. nusipirko automobilį, bet neperregistravo jo VÄ® „Regitra“. Jie visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k. Ten V. B. leido automobilį iki (duomenys neskelbtini) k. parvairuoti jam. Jis labai norėjo pavairuoti, nes ketino iÅ¡silaikyti egzaminus ir gauti vairuotojo pažymėjimÄ . Apie 18-19 val., tikslaus laiko neprisimena, lauke jau buvo pradėję temti, iÅ¡važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) k. link (duomenys neskelbtini). Važiavo su A. U., D. G., G. G. ir kursioku D.

P. žvyrkeliu apie 70 km/h greičiu. Kelias buvo neasfaltuotas, Å¡lapias, po lietaus. Tiesiog važinėjo. Pamena, kad kažkas bėgo palei griovį ir iÅ¡bėgo iÅ¡ Å¡ono. Nepamena, kas ten bėgo. Berods stirna. Jis pasuko vairÄ Ä¯ kairę ir nesuvaldė maÅ¡inos, juos užnešė ir įvažiavo į griovį. D. Prevenis sėdėjo Å¡alia jo, A. U. sėdėjo gale su D. G. ir G. G.. Visi iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos. Pro Å¡alį važiavęs vyriÅ¡kis sustojo ir nuvežė į ligoninę, o jie nuėjo namo.

Ä®vykio metu nukentėjo A. U. (Å¡iam lūžo ranka) ir D. G.. Sutinka su kaltinimu, gailisi dėl nusikaltimo. Jis labai gailisi dėl to, kad, neturėdamas teisių, vairavo automobilį ir dar vežė draugus, kurie nukentėjo. Jis atsiprašė visų savo nukentėjusių draugų. Po kelių dienų susitiko V. B., kuris pasakė, kad su maÅ¡ina viskas gerai, iÅ¡traukė pats jÄ iÅ¡ griovio ir kažkur nusitempė, bet jis daugiau nematė, kad V. B. važinėtų Å¡iuo automobiliu. Nežino, kur V.

B. maÅ¡inÄ padėjo, jam dėl maÅ¡inos apgadinimo V. B. pretenzijų nereiÅ¡kė. Dėl 2020 m. spalio 2 d. epizodo parodė, kad visiÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ . 2020 m. spalio 2 d. susitiko ir leido laikÄ su R. M., savo broliu M. R., V. B. ir kitais jam nepažįstamais asmenimis. Buvo (duomenys neskelbtini), aikÅ¡telėje Å¡alia autobusų sustojimo (kryptis iÅ¡ Vilniaus į (duomenys neskelbtini)). Visa kompanija jau buvo susirinkusi aikÅ¡telėje, o jis prisijungė prie jų Å¡iek tiek vėliau, jį pakvietė jo brolis ir V.

B.. Kompanija gėrė alkoholinius gėrimus, jis iÅ¡gėrė gal 6 - 7 stikliukus degtinės ir dar buvo 3-4 buteliai Å¡ampano, taigi įvykio metu buvo neblaivus. Po kurio laiko R. M. užsiminė apie merginÄ , o jis iÅ¡ nervų prisikabino prie pastarojo. Klausinėjo, kam Å¡is jai raÅ¡inėja. R. M. jį sunervavo ir jis trenkė pastarajam. PirmÄ kartÄ trenkė kumščiu į veidÄ , juos pradėjo skirti ir jie nukrito į griovį. Jis griebė R. M. už marÅ¡kinėlių ir juos suplėšė.

Galiausiai juos iÅ¡skyrė ir R. M. nubėgo link stotelės. Jis pastarÄ jį prie stotelės pasivijo ir sudavė į žandikaulį, tik nepamena, į kuriÄ pusę, apkabino jį, permetė per save ir numetė ant žemės. Galėjo bÅ«ti, kad sudavė į pilvÄ , bet neatsimena. Pamena, kad kai numetė pastarÄ jį, dar bandė suduoti į veidÄ , bet jį sustabdė draugas. Nepamena, kad suduotų koja Å¡iam į Å¡onÄ . Taip galėjo bÅ«ti, bet nepamena to. Gal alkoholis turėjo įtakos jo poelgiui, nes girtÄ Å¾mogų sunervuoti lengviau.

Gailisi dėl savo veiksmų. Po įvykio vienÄ kartÄ matė nukentėjusįjį, nustojo bendrauti. Gal ir atsipraÅ¡ytų jo. Sutinka su nukentėjusiojo R. M. civiliniu ieÅ¡kiniu. Sudarė sutartį su Vilniaus teritorine ligonių kasa. Sutinka su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieÅ¡kiniu. Iki karantino žaidė tinklinį ir tiesiog sportavo sporto salėje (t. 2, b. l. 122-123). Byla iÅ¡nagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl 2019 m. spalio 6 d. epizodo Be kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo jo kaltė įrodyta Å¡iais įrodymais ir duomenimis: - nukentėjusiojo A. U. (A. U.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. spalio 6 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), susitiko savo draugus M. R. ir M. R., D. G. ir G. G., taip pat iÅ¡ matymo pažįstamÄ M. R. ir M. R. draugÄ , pravarde (duomenys neskelbtini) (jam atrodo, kad Å¡io asmens vardas yra V., kitų duomenų nežino). (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavęs savo raudonos spalvos „Audi“ markės automobiliu, sedanu, kitų duomenų neįsidėmėjo.

Jie visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k. Ten (duomenys neskelbtini) davė pavairuoti automobilį M. R.. Lauke dar buvo šviesu, bet jau pradėjo temti, kelias šlapias, nes po lietaus. Važiavo keliu Nr. 2812 „Joniškis - Dubingiai - Dirmeitai – Paberžė“. Tai yra duobėtas žvyrkelis. M. R. važiavo apie 60 km/h greičiu. Pavažiavus apie 200 metrų nuo (duomenys neskelbtini) k., kelio vingyje į dešinę, M. R. nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į kairę nuo kelio važiuojamosios dalies, į griovį.

Jis (A. U.) tuo metu dešine ranka laikėsi už rankenos, eismo įvykio metu ta ranka ir buvo sužalota. Kol jie visi išlipo iš automobilio, sustojo pro šalį važiavęs vyras ir paklausė, ar nereikalinga pagalba. Jis (A. U.) paprašė vyro nuvežti juos į (duomenys neskelbtini). Į vyro automobilį įsėdo jis, D. G., G. G., M. R. ir jie išvažiavo iš įvykio vietos. Juos vežantis vyras pasakė, kad nuveš juos į ligoninę, nes ant D. G. veido matė įdrėskimus. Jis juto, kad jo ranka sužalota stipriai, todėl neprieštaravo dėl vykimo į ligoninę.

Paskambino mamai, pasakė, kad susilaužė rankÄ ir važiuoja į ligoninę. Mama irgi ten atvyko. M. R. yra 17 metų, todėl teisės vairuoti automobilį jis tikriausiai neturi. Jį (A. U.) paguldė į ligoninę operuoti rankos. Vakare M. R. rašė jam žinutes, klausė, kaip jis jaučiasi. M. R. yra jo draugas, todėl jis jam jokių pretenzijų dėl įvykio neturi (t. 1, b. l. 19-21); - liudytojos R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. spalio 6 d., apie 20.00 val., jai paskambino Santaros klinikų Vaikų ligoninės priėmimo skyriaus darbuotoja ir paaiÅ¡kino, kad abi jos dukros D.

G. ir G. G. po eismo įvykio pateko į ligoninę, prašo jas iš ligoninės pasiimti. Ji nuvažiavo pasiimti dukrų į ligoninę ir ten sužinojo, kad apie įvykį informuota policija. Dukros jai papasakojo, kad važiavo automobiliu iš (duomenys neskelbtini) k. Automobilį vairavo jų draugas M. R.. Jis nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį. Automobilio ir jo savininko duomenų ji nežino, jos dukros to irgi nežino. Dukros jai pasakė, kad iškart po įvykio jos, M. R. ir A. U. iš įvykio vietos išvažiavo pakeleivingu automobiliu, kurio vairuotojas nuvežė juos visus į ligoninę, nors jie prašėsi namo.

Jos dukra D. G. įvykio metu buvo sužalota, tačiau ji labiau išgyvena dėl savo draugų, bijo duoti parodymus, todėl ji (R. G.) prašo jos dukters D. G. neapklausinėti. Dėl dukros D. G. sužalojimo jokios žalos nepatyrė, teisė pareikšti ieškinį jai išaiškinta, ieškinio nereikš. M. R. yra jos dukters G. G. bendraklasis, tai geras, neišdykęs berniukas, jokių pretenzijų jam dėl eismo įvykio neturi (t. 1, b. l. 26-28); - liudytojos G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. spalio 6 d., apie 16.00 val., ji buvo (duomenys neskelbtini), ten susitiko savo draugus M. ir M.

R., A. U., taip pat iÅ¡ matymo pažįstamÄ M. R. draugÄ , pravarde (duomenys neskelbtini) (jo vardas yra V., kitų duomenų nežino). (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavęs savo raudonos spalvos „Audi“ automobiliu, sedanu, kitų automobilio požymių ir valstybinio numerio neįsidėmėjo. Jie visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k., o ten (duomenys neskelbtini) pats pasiÅ«lė pavairuoti M. R.. Apie 19 val. dar nebuvo sutemę, bet buvo apsiniaukę, žvyrkelis Å¡lapias, po lietaus.

M. R. vairavo automobilį keliu nuo (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) link. Jis važiavo apie 60 km/h greičiu, tačiau kelio vingyje į dešinę jis nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į kairę nuo kelio važiuojamosios dalies, automobilis priekiu atsitrenkė į griovį. Jie visi išlipo iš automobilio. Tuo metu sustojo pro šalį važiavęs vyras ir paklausė, ar nereikalinga pagalba. Ji, jos sesuo D. G., A. U. ir M. R. paprašė nuvežti juos į (duomenys neskelbtini). Jie išvažiavo iš įvykio vietos.

Juos vežantis vairuotojas pasakė, kad geriau nuveÅ¡ juos į ligoninę, nes matė ant D. G. veido įdrėskimus. Ji eismo įvykio metu nenukentėjo, tik patyrė Å¡okÄ . Vietos, kur įvyko įvykis, parodyti negalėtų, nes neįsidėmėjo, labai greitai iÅ¡ tos vietos iÅ¡važiavo (t. 1, b. l. 36-38); - liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. spalio 6 d., vakarop, atvažiavo jo pažįstamas pravarde (duomenys neskelbtini). Pastarasis vairavo automobilį „Audi A4“, universalÄ , bordinės spalvos, valstybinio numerio nežino.

Automobilyje jau sėdėjo D. ir G. G., A. U., jo brolis M. R.. Jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k. Apie 18.30 val. visi jau ruošėsi važiuoti namo. Prie vairo sėdėjo jo brolis M. R.. Jie alkoholio negėrė, visi buvo blaivÅ«s. Važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) k. keliu link (duomenys neskelbtini), ten yra ilgas vingis, kelias žvyruotas. M. R. vairuojamÄ automobilį „sumėtė“, važiavimo greitis buvo apie 70-80 km/h. Automobilis nuvažiavo nuo kelio į griovį ir priekine dalimi trenkėsi į griovio Å¡onÄ .

Jiems iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, sustojo pro Å¡alį važiavęs automobilis, kurio vairuotojas paklausė, ar reikia pagalbos. Jie paprašė pavežti namo, sėdo į maÅ¡inÄ . Ä® minėto vyro maÅ¡inÄ Ä¯sėdo jis (M. R.), D. G., G. G., A. U.. Vairuotojas pamatė, kad jam (M. R.) iÅ¡ nosies bėga kraujas, o D. G. veidas nubrozdintas ir nuvežė juos į ligoninę. (duomenys neskelbtini) su M. R. liko įvykio vietoje tvarkytis su automobiliu. Gerai D. nepažįsta, atrodo, kad jo varas - V. B. (t. 1, b. l. 40-41); - parodymų patikrinimo vietoje protokolu, patvirtinančiu, kad M.

R. parodė kelio Nr. 2812 „JoniÅ¡kis – Dubingiai – Dirmeitai – Paberžė“ vietÄ , kurioje jo brolio M. R. vairuojamas automobilis „Audi“ nuvažiavo nuo kelio. Kelio ilgio atžvilgiu, važiavimo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) k., liudytojo M. R. nurodyta vieta yra 27,986 km (t. 1, b. l. 43-45); - BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės įraÅ¡u, kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 6 d., apie 20.20 val., SantariÅ¡kių Vaikų ligoninės priėmimo skyriaus slaugytoja telefonu pranešė, jog 2019 m. spalio 6 d., apie 19.16 val., į gydymo įstaigÄ kreipėsi D.

G., G. G. bei A. U., kurie paaiškino, kad 2019 m. spalio 6 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), susižalojo besiverčiant automobiliui. Policijai apie įvykį nepranešta, automobilis ir jo vairuotojas nenustatyti. D. G. ir G. G., nustačius galvos sumušimus, išleistos gydytis ambulatoriškai, o A. U., nustačius dešiniojo žastikaulio lūžį, paguldytas į Traumatologijos skyrių (t. 1, b. l. 10); - kelių eismo įvykio apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota eismo įvykio vietos apžiūra, pridėta eismo įvykio schema (t. 1, b. l. 12-17); - kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad dalyvaujat specialistui (teismo medicinos gydytojai radiologei J.

M. - Č.) buvo apžiūrėti A. U. medicinos dokumentai; pateikta specialisto išvada, kad A. U. nustatytas dešinio žastikaulio vidurinio trečdalio lūžis, kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; šis sužalojimas galėjo būti padarytas 2019 m. spalio 6 d. eismo įvykio metu (t. 1, b. l. 48-49); - kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad dalyvaujat specialistui (teismo medicinos gydytojai radiologei J. M. - Č.) buvo apžiūrėti D. G. medicinos dokumentai; pateikta specialisto išvada, kad D.

G. nustatyto odos nubrozdinimai veido dešinėje pusėje, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; šis sužalojimas galėjo būti padarytas 2019 m. spalio 6 d. eismo įvykio metu (t. 1, b. l. 50-51); - įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolu, iš kurio matyti, kad M. R. susitaikė su D. G., kuri pareiškė, kad jai nei turtinė, nei neturtinė žala nepadaryta, kaltininkui turtinio ir neturtinio pobūdžio pretenzijų neturi ir ateityje jų nereikš (t. 1, b. l. 67-68); - įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolu, iš kurio matyti, kad M.

R. susitaikė su A. U., kuris pareiškė, kad jam nei turtinė, nei neturtinė žala nepadaryta, kaltininkui turtinio ir neturtinio pobūdžio pretenzijų neturi ir ateityje jų nereikš (t. 1, b. l. 69-70); - žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartimi, iš kurios matyti, kad M. R. savanoriškai susitarė su Valstybine ligonių kasa dėl žalos – 1 228,29 – privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui atlyginimo (t. 1, b. l. 72-73). Dėl 2020 m. spalio 2 d. epizodo Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis: - nukentėjusiojo-civilinio ieškovo R.

M. (R. M.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. spalio 2 d. stadione prie lenkų mokyklos susitiko su draugais - V. V., V. B., M. R., D. S.. M. R. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo gerai iÅ¡gėręs. Ar kiti vartojo alkoholinius gėrimus, neatsimena. Jis pats asmeniÅ¡kai iÅ¡gėrė tik vienÄ ar du gurkÅ¡nius Å¡ampano, kurio turėjo kiti draugai. Apie vidurnaktį turėjo eiti namo. Ėjo link (duomenys neskelbtini) k. M. R. pradėjo konfliktÄ dėl savo buvusios merginos, paklausė, kodėl jis (R.

M.) atraÅ¡inėja jo merginai. Jis paklausė, kodėl negali atraÅ¡inėti savo klasiokei, nes M. R. buvusi mergina yra jo bendraklasė. Tokie M. R. klausimai ir jo analogiÅ¡ki atsakymai kartojosi kelis kartus. Tada M. R. pirmas jam smogė kumščiu į smakrÄ , į kairę pusę. Bandė antrÄ kartÄ smogti, bet jis iÅ¡sisuko. Jiedu susikibo. M. R. rankomis laikė jį už pečių, koja bandė smÅ«giuoti į Å¡onÄ ir vienÄ kartÄ pataikė, nes jis pajuto skausmÄ deÅ¡iniame Å¡one. Kažkas iÅ¡ aplinkinių namų juos pamatė, išėjo ir iÅ¡skirstė.

Taip pat juos skyrė ir V. V.. Jis (R. M.) pradėjo eiti link autobusų stotelės (duomenys neskelbtini) k. (kryptis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)), bet M. R. jį pasivijo ir trenkė kumščiu į smakrÄ . Po to M. R. jį sugriebė, pakėlė ir permetė per save. Jis nukrito ant žemės, pajuto vidutinį skausmÄ deÅ¡inėje rankoje. Tada M. R. priėjo prie jo, tris ar keturis kartus bandė jam ranka smogti į galvos sritį, bet nepataikė. Prie jų priėjo D. S. ir V.

V. ir atitraukė M. R. nuo jo. Jis gulėjo ant žemės. M. R. kažkur išėjo, o M. R. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Visi pažįstami, kurie buvo kartu su juo įvykio metu, iÅ¡siskirstė; su juo greitosios medicinos pagalbos liko laukti tik M. R. brolis M. R.. Medikai jį nuvežė į Santaros klinikas, kur jam buvo nustatytas rankos kaulų lūžis (t. 1, b. l. 106-108); - liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad R. M. yra jo sÅ«nus. 2020 m. spalio 2 d., dienos metu, sÅ«nus iÅ¡važiavo į svečius pas savo močiutę, gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 3 d., apie 7.00 val., jam bÅ«nant namuose, į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino R.

M. ir pranešė, kad jis 2020 m. spalio 3 d. naktį buvo pristatytas ir paguldytas į ligoninę dėl rankos dviejų kaulų lūžio. SÅ«nus paaiÅ¡kino, kad vakare jis buvo susitikęs su savo drauge (duomenys neskelbtini) k. Palydėjęs jÄ namo, pats nuėjo dar truputį pabendrauti su draugais, kurie buvo susirinkę aikÅ¡telėje, Å¡alia autobusų stotelės. Ten prie jo žodžiu pradėjo kibti pažįstamas vaikinas M. R.. Pastarasis pradėjo reikÅ¡ti R. M. pretenzijas, kad Å¡is maždaug prieÅ¡ du mėnesius susiraÅ¡inėjo su M.

R. mergina. Å io žodinio konflikto metu M. R. netikėtai vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė jo sÅ«nui į veidÄ , į žandikaulį. Po suduoto smÅ«gio sÅ«nus pajautė fizinį skausmÄ , jie tarpusavyje susigrÅ«mė. Kažkas iÅ¡ ten buvusių asmenų juos iÅ¡skyrė. R. M. nuėjo arčiau stotelės, tačiau M. R. vėl priėjo prie jo ir antrÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė R. M. į veidÄ , į žandikaulį, taip vėl sukeldamas fizinį skausmÄ .

Po ko M. R. užėjo R. M. iÅ¡ už nugaros, apglėbė už juosmens, taip laikydamas pakėlė į viršų ir iÅ¡ visų jėgų metė į žemę. GriÅ«damas ant žemės, sÅ«nus stipriai atsitrenkė į žemę kaire ranka ir iÅ¡ karto pajuto stiprų skausmÄ kairėje rankoje. SÅ«nus sakė M. R., kad nelįstų prie jo, kad lūžo ranka, tačiau sÅ«nui gulint ant žemės, M. R. pasilenkė ties gulinčiu sÅ«numi ir vėl savo deÅ¡inės rankos kumščiu du kartus sudavė sÅ«nui į deÅ¡inės pusės petį, taip sukeldamas fizinį skausmÄ .

Kažkas vietoje iÅ¡kvietė sÅ«nui greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Atvykusi greitoji medicinos pagalba iÅ¡vežė R. M. į VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, kur sÅ«nui buvo nustatytas kairiojo dilbio vidurinės dalies abiejų kaulų atviras lūžis su poslinkiu. SÅ«nus buvo paguldytas į ligoninę, o 2020 m. spalio 7 d. iÅ¡raÅ¡ytas ambulatoriniam gydymui. IÅ¡ karto apie įvykį sÅ«nus jiems nepranešė, nes buvo iÅ¡sikrovęs jo telefonas. Sužinojusi apie įvykį, R.

M. mama J. M. paskambino M. R. motinai ir pranešė apie tai, kad jos sÅ«nus sužalojo jų sÅ«nų, tačiau Å¡i nenorėjo bendrauti ir atsakė, kad jai tas pats. Su M. R. nei jis, nei R. M., nei kiti Å¡eimos nariai po Å¡io įvykio nebendravo. Pastarasis pats į juos nesikreipė, sÅ«naus sveikatos bÅ«kle nesidomėjo. Ä®vykio metu sÅ«nui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala (t. 1, b. l. 89-92, 119-122); - liudytojo V. V. (V. V.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. spalio 2 d. buvo nuvykęs pas savo tetÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) k.

Vakare, apie 23.00 val. susitiko su 3-4 draugais. Jie apie 20 minučių pasivaikščiojo, po ko M. R. ir R. M. pradėjo ginčytis tarpusavyje. Tai vyko (duomenys neskelbtini) k., prie autobusų stotelės, (stotelės kryptis iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini)). M. R. ir R. M. iš pradžių kalbėjo ramiai, vėliau pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, rėkti vienas ant kito, kol galiausiai susimušė. Juodu išskyrė jis (V. V.) ir V. B.. Vėliau M. R. ir R. M. vėl pradėjo kalbėtis, susiginčijo. M.

R. priėjo prie R. M., kažkaip jį paėmė ir metė ant žemės. R. M. nukrito ant rankos, pradėjo rėkti, kad jam skauda rankÄ . Jis (V. V.) su V. B. priėjo prie R. M. ir pamatė, kad Å¡io ranka yra sulūžusi - buvo iÅ¡lindęs kaulas. Po to, kai M. R. metė R. M. ant žemės, nustojo jį mušęs, tik vaikščiojo aplinkui vartodamas necenzÅ«rinius žodžius. Kažkoks pro Å¡alį ėjęs žmogus iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Kas pirmas pradėjo muÅ¡tynes - M.

R. ar R. M. - jis nematė, pamatė, kai šiedu jau mušėsi. Po įvykio jis (V. V.), V. B. ir M. R. išėjo iš įvykio vietos nesulaukę greitosios medicinos pagalbos darbuotojų (t. 1, b. l. 132-134); - liudytojo M. R. (M. R.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. spalio 2 d., vakare, susitiko su draugais (duomenys neskelbtini) tinklinio aikštelėje netoli autobusų sustojimo. Visi gėrė alkoholinius gėrimus. Jis pats asmeniškai nieko negėrė, nes alkoholio nevartoja. Po kurio laiko jis pasakė, kad eina namo.

Draugai (įskaitant ir jo brolį M. R.) pasiūlė jį palydėti. M. R. ir R. M. eidami kažko susiginčijo, buvo matyti, kad viskas krypsta link muštynių. V. V. atsistojo tarp jų, laikė, norėjo juos apraminti. R. M. su M. R. pradėjo muštis. V. V. iš karto atšoko nuo jų. Draugai bandė juos skirti, bet jis žino, kad jei jo brolį pradedi raminti, šis tampa dar agresyvesnis, todėl nelindo į muštynes ir kitiems sakė, kad nelįstų. Bet kiti vis vien pradėjo juos skirti, išskyrė.

R. M. pabėgo nuo M. R. link stotelės. Netoli autobusų sustojimo M. R. ir R. M. vėl susimušė. M. R. apglėbė R. M. rankomis ir permetė jį per save. Jo brolis yra Å¡iek tiek aukÅ¡tesnis už R. M. ir stambesnis. R. M. krisdamas susitrenkė rankÄ , kuri lūžo - iÅ¡sisuko į Å¡onÄ , matėsi kaulai. Jo brolis tuo metu dar kartÄ pribėgo prie R. M. ir du kartus smogė jam į veido sritį. Kiti apramino M. R., liepė jam daugiau nelįsti prie R. M., nes Å¡iam lūžo ranka. Jis tuo metu iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Galiausiai visi išsibėgiojo, o jis liko su R. M. laukti greitosios medicinos pagalbos darbuotojų. Skambindamas bendruoju pagalbos telefonu, jis neminėjo, kad įvyko muštynės, tik nurodė, kad vaikinui yra rankos trauma (t. 1, b. l. 136-138); - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 8 d. specialisto išvada Nr. G 2920/2020 (01), kurioje nurodyta, kad R. M. nustatytas kairiojo dilbio vidurinės dalies abiejų kaulų atviras lūžis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, labiausiai tikėtina vienmomentiškai paveikus abu dilbio kaulus.

Sužalojimas padarytas prieÅ¡ kreipiantis medicinos pagalbos į VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas 2020 m. spalio 2 d. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dilbio kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 114-116); - kitų objektų apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad apžiÅ«rėjus iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus gautus su įvykiu susijusius garso įraÅ¡us, nustatyta, kad 2020 m. spalio 2 d., 23.20 val., į BendrÄ jį pagalbos centrÄ paskambino neprisistatęs vyras ir nurodė, jog reikalinga greitoji medicinos pagalba į (duomenys neskelbtini), prie stotelės, nes „vyrui ranka susilaužė“.

BPC operatoriui paklausus, ar įvyko muÅ¡tynės, pranešėjas atsakė, jog nežino, jis tiesiog priėjo ir pamatė žmogų su iÅ¡lūžusia ranka, lūžis atviras; pats nukentėjusysis paaiÅ¡kinti apie įvykio aplinkybes negali, sėdi, rėkia. Girdima, kaip kažkam kitam (ne BPC operatoriui) pranešėjas sako: „mentai atvažiuos, supranti?“; tolesnio pokalbio metu pranešėjas patvirtina, kad pabus su nukentėjusiuoju, kol atvažiuos greitoji medicinos pagalba. 2020 m. spalio 2 d., 23.47 val., tas pats pranešėjas dar kartÄ skambina į BPC ir patikslina, kad autobusų stotelė, kurioje jis laukia su nukentėjusiuoju, yra (duomenys neskelbtini) gatvėje (t. 1, b. l. 144-145);

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad M. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – 2019 m. spalio 6 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimÄ , vairavo tyrimo metu nenustatytÄ â€žAudi“ markės lengvÄ jį automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, be to, vairuojamu automobiliu važiuodamas kelio „JoniÅ¡kis – Dubingiai – Dirmeitai – Paberžė“ (Nr. 2812) vienintele savo judėjimo krypties eismo juosta (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi, pažeidė KET 127 punkto reikalavimus ir pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį neatsižvelgė į tai, kad važiuojama keliu su žvyro danga, nepasirinko saugaus greičio, ir minėto kelio 28 kilometre prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, dėl ko nevaldomas automobilis kirto prieÅ¡ingos judėjimo krypties eismo juostÄ ir, nuvažiavęs už važiuojamosios dalies ribų į kairę pusę, nuslydo nuo Å¡laito;

Å¡io eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų jo vairuoto, tyrimo metu nenustatyto „Audi“ markės lengvojo automobilio keleiviui A. U. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivei D. G. - nežymiai sutrikdyta sveikata. Be to, jis 2020 m. spalio 2 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje esančios vieÅ¡ojo transporto stotelės (kryptis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)), konflikto metu tyčia deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė R. M. (R. M.) vienÄ smÅ«gį į apatinį žandikaulį, po to abiem rankomis suėmęs R.

M. už pečių, koja sudavė vienÄ smÅ«gį jam į Å¡onÄ , tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . PaÅ¡aliniams asmenims juos iÅ¡skyrus ir R. M. pradėjus eiti minėtos vieÅ¡ojo transporto stotelės link, jis (M. R.) pasivijo R. M. ir, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į apatinį žandikaulį, taip sukeldamas R. M. fizinį skausmÄ , po to sugriebė jį už juosmens, pakėlė į viršų ir numetė ant žemės, dėl ko R.

M. atsitrenkus į žemę, atviru lūžiu lūžo jo kairiojo dilbio vidurinės dalies abu kaulai, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais veiksmais jis (M. R.) sukėlė nukentėjusiajam R. M. fizinį skausmÄ ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ . Teismas Å¡ias iÅ¡vadas daro įvertinęs įrodymų visumÄ . M. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose, specialisto iÅ¡vadoje, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys.

Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama M. R. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes M. R. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiojo R. M. atstovas advokatas A. G. teisme nurodė, kad kaltinamojo veiksmai kaltinamajame akte įvertinti nepilnai, kadangi įvykis buvo viešoje vietoje ir buvo sutrikdyta viešoji tvarka.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . VieÅ¡a vieta teismų praktikoje pripažintina vieÅ¡a erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai (kasacinė nutartis Nr. 2K-258-699/2015). Smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-118-489/2020 ir kt.).

Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarkÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-352-696/2016, 2K-218-495/2019), tačiau smÅ«gių nukentėjusiesiems sudavimas ir sužalojimų padarymas net ir vieÅ¡ojoje vietoje, bet asmeniniais motyvais, nebÅ«tinai reiÅ¡kia vieÅ¡osios tvarkos bei rimties pažeidimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2013, 2K-5/2014, 2K-10-696/2015, 2K-371-696/2015).

BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å ie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai ar dėl prieÅ¡ asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti, Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-258-699/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-120-628/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. spalio 2 d. įvykis įvyko vietoje, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje esančios vieÅ¡ojo transporto stotelės (kryptis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)), taip pat nustatyta, kad įvykio metu vieÅ¡oje vietoje prieÅ¡ nukentėjusįjį R.

M. buvo panaudotas fizinis smurtas, kas, vadovaujantis aptarta teismų praktika, laikytina įžūliu elgesiu. Visgi konfliktas kilo tarp pažįstamų asmenų, dėl asmeninių motyvų – t. y. dėl buvusios merginos, konflikto metu nukentėjo tik vienas asmuo, prieÅ¡ kurį buvo nukreipti kaltinamojo veiksmai, neteisėti veiksmai truko santykinai neilgai, nors kaltinamasis veiksmus nutraukė įsikiÅ¡us paÅ¡aliniams asmenims, tačiau tie asmenys – tai kaltinamojo ir nukentėjusiojo pažįstami, kurie įvykio metu buvo kartu vienoje kompanijoje su pastaraisiais ir juos pažinojo, o apklausti ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad dėl įvykio bÅ«tų Å¡iurkščiai pažeminti, Å¡okiruoti, jiems bÅ«tų sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, nė vienas įvykio vietoje buvęs asmuo po įvykio nesikreipė į policijÄ , nenustatyta, kad bÅ«tų kilusi didelė sumaiÅ¡tis, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, padaryta didelė materialinė žala, nutrauktas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Dėl to laikytina, kad M. R. veiksmais nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, dėl to pagrindo keisti kaltinime nurodytÄ M. R. veiksmų kvalifikacijÄ nėra. Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo gynėjas praÅ¡o pripažinti M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe provokuojantį nukentėjusiojo elgesį.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).

Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡Â dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-210-697/2020).

Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-3-648/2021). Nagrinėjamu atveju tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis pripažino, kad būtent kaltinamasis buvo konflikto iniciatorius, kadangi jis, kaltinamojo žodžiais, R.

M. tik užsiminus apie kaltinamojo buvusiÄ merginÄ , „prisikabino“ prie nukentėjusiojo (nukentėjusiojo teigimu, M. R. pradėjo konfliktÄ dėl savo buvusios merginos, paklausė, kodėl nukentėjusysis Å¡iai atraÅ¡inėja). Taigi, kadangi iÅ¡ byloje esančių įrodymų nenustatyta, kad nukentėjusysis bÅ«tų atlikęs kokius nors veiksmus, kurie, atsižvelgiant į aptartÄ teismų praktikÄ , galėtų bÅ«ti pripažinti provokuojančiais ar rizikingais, nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltinamojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir BK 91 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais, atsižvelgia į M. R. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį – BK 281 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes; kaltės formÄ â€“ BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė neatsargiai (nusikalstamas pasitikėjimas), o 138 straipsnio 1 dalyje - tiesiogine tyčia, į BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo motyvus (asmeninio pobÅ«džio), į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis:

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, mokėsi, dėl šios veikos susitaikė su nukentėjusiaisiais, savanoriškai susitarė dėl žalos atlyginimo, BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pilnametis, yra neteistas (t. 2, b. l. 31-32), baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs (t. 2, b. l. 26-30), dirba UAB (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 24, 25), į priklausomybės ir psichiatrines įskaitas neįrašytas.

IÅ¡dėstytos aplinkybės, viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Å¡ioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas ir prokurorės siÅ«lomas bausmes – už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ â€“ baudÄ , už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ â€“ laisvės apribojimÄ , jų dydį (terminÄ ) parenkant didesnį už įstatymo numatytÄ minimalų, kurios vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bendrintinos jas visiÅ¡kai sudedant.

BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas bei baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėjama atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , taip pat į tai, kad byla iÅ¡nagrinėta LR BPK 273 straipsnio tvarka, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam skirtina bausmė turi bÅ«ti mažinama vienu trečdaliu. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 2, b. l. 9-10) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos (3 vnt.) – paliktini saugoti prie bylos. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ M. R. PSDF biudžetui padarytÄ 1 104,85 Eur žalÄ dėl nukentėjusiojo R. M. gydymo ir 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 149-153).

Civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, byloje surinktais ir anksčiau aptartais raÅ¡ytiniais įrodymais, 2020 m. lapkričio 4 d. gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡u, su jo dydžiu kaltinamasis sutiko, todėl civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai (CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.280 str., 6.283 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo R. M. atstovas pagal įstatymÄ â€“ tėvas A. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo R.

M. (t. 1, b. l. 123), kuris grindžiamas tuo, kad po įvykio nukentėjusiajam buvo daryta operacija, jam buvo uždėtas gipsas, vėliau turėjo neÅ¡ioti langetę. Dėl sulaužytos rankos nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmÄ , po Å¡io įvykio jautė ir iki Å¡iol jaučia nerimÄ , stresÄ . Minėto įvykio pasekmės pristabdė jo kasdienį gyvenimÄ , jis jautė rankos skausmÄ , negalėjo sportuoti (jis mokykloje žaisdavo tinklinį, dalyvavo varžybose). Teisme nukentėjusiojo įstatyminė atstovė motina J.

M. nurodė, kad palaiko civilinį ieÅ¡kinį, sÅ«nus nuo spalio mėnesio tik kovo 26 d. pilnai iÅ¡gijo, buvo iÅ¡traukti siÅ«lai. Jis vaikščiojo su geležimis rankose, žaizdos negijo, jam skaudėjo, jis negalėjo iÅ¡simaudyti, gėrė vaistus nuo skausmo. SiÅ«lus iÅ¡traukus ant rankos liko 3 randai. Dabar mėnesį sÅ«nus negalės sportuoti, kaip viskas klostysis toliau – nežino. Neatsakys į klausimÄ , kodėl praÅ¡o bÅ«tent tokios sumos (t. 2, b. l. 123-124). M. R. teisme parodė, kad su R.

M. civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka (t. 2, b. l. 123), jo gynėjas prašė ieÅ¡kinio dydį mažinti, prokurorė prašė civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies atsižvelgiant į galiojančiÄ teismų praktikÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ir maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiÅ¡kose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali bÅ«ti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra analogiÅ¡kos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018, 2K-219-628/2020). Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011, 2K-219-628/2020 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį.

Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ . Ä®statymų leidėjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-21-942/2016, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.). Teismų praktikoje bylose priteisiamos įvairios sumos, kai nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi: nosies kaulų lūžiu, (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008 – 1 158,48 Eur (4000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011 – 2 896,20 Eur (10 000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012 – 2 027,34 Eur (7000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur (2000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016 – 1 500 Eur), dešiniojo skruostikaulio lūžiu: 4 344,30 Eur (15 000 Lt, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297-895/2015), nosies kaulų, skeveldriniu kairės akiduobės dugno ir kairio žandinio ančio lūžiu, lengvu galvos smegenų sukrėtimu – 1 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-788/2017); dešinės plaštakos trečio piršto vidurinio pirštakaulio lūžiu su jo panirimu - 300 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-895/2017), apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko krašto nuskilimu, dešinės čiurnos išoriniu kulkšnies lūžiu - 800 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-696/2018); daliniu priekinių trijų viršutinių dantų metalo keramikos vainikų lūžiu - 2 200 Eur (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-100-935/2019); dešinės akiduobės išorinės sienelės ir dešinio skruostikaulio skeveldriniu lūžiu – 1 500 eurų (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-365/2019); kairės pėdos V padikaulio lūžiu - 1 500 Eur (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-51-195/2019); dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžiu su poodine kraujosruva žaste, dešinės pusės III-VI šonkaulių lūžiu – 2 000 Eur (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-454-873/2019); kairės pusės IX, XI šonkaulių ir kairės kojos šeivikaulio lūžiu- 1 500 Eur (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-394-238/2019).

Taigi, teismų praktikoje panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose priteisiamas skirtingo dydžio neturtinės žalos atlyginimas, kiekvienoje byloje vertinant individualiai aukščiau paminėtus kriterijus. Nagrinėjamu atveju byloje anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjusiajam atvirai lūžo kairiojo dilbio vidurinės dalies abeji kaulai (pasak liudytojų, kaulai buvo iÅ¡lindę kiaurai ir buvo matyti, o pranešėjas BPC skambučio metu nurodė, jog nukentėjusysis rėkia), kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taigi įrodyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis jautė didelį fizinį skausmÄ tiek iÅ¡ karto po įvykio, tiek ir vėliau, kadangi, kaip nurodė įstatyminiai nukentėjusiojo atstovai, dėl įvykio nukentėjusiajam teko daryti operacijÄ , siÅ«ti žaizdÄ , dėti gipsÄ , po to – įtvarÄ , vėliau - iÅ¡imti siÅ«lus, randų vietose liko 3 randai, be to po operacijos nukentėjusysis negalėjo iÅ¡simaudyti, sportuoti, užsiimti įprasta veikla, taigi jam padarytų sužalojimų pobÅ«dis leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl minėto įvykio nukentėjusysis jautė fizinį skausmÄ ir nepatogumus.

Taigi laikytina įrodyta, kad jam kaltininko veiksmais buvo padaryta neturtinė žala. Visgi nors civilinis ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis po Å¡io įvykio jautė ir iki Å¡iol jaučia nerimÄ , stresÄ , tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų (gydytojo pažymų, specialistų iÅ¡vadų) civilinis ieÅ¡kovas nepateikė, civilinio ieÅ¡kovo įstatyminė atstovė bÅ«tent tokios ieÅ¡kinio sumos pagrįsti negalėjo, nėra jokių duomenų, kad dėl nukentėjusiajam sukelto nesunkus sveikatos sutrikdymo, bÅ«tų nustatytas mažesnis jo darbingumo lygis, nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiÅ¡kumas, dėl to atsižvelgiant į konkrečias Å¡ios bylos aplinkybes: kaltinamojo veiksmų pavojingumÄ ir intensyvumÄ (kelis kartus puolė nukentėjusįjį, taikėsi į gyvybei pavojingÄ vietÄ â€“ galvÄ , pakėlė nukentėjusįjį nuo žemės ir šį numetė), jo kaltės formÄ â€“ tiesioginę tyčiÄ , subjektyvius nusikalstamos veikos padarymo motyvus, kaltinamojo turtinę padėtį (dirba ir gauna pajamų), nukentėjusiojo amžių, aptartas jo sveikatai sukeltas pasekmes, patirtÄ fizinį skausmÄ , jaustus nepatogumus, taip pat teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies ir nukentėjusiajam priteistina neturtinės žalos suma mažintina iki 2 000 Eur.

Dėl proceso iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimis, vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, nukentėjusiajai D. G. buvo paskirtas įgaliotasis atstovas, o M. R., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, paskirtas gynėjas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių matyti, kad nukentėjusiosios D. G. atstovavimo išlaidos sudaro 131,94 Eur (pažymos Nr. (12.32Mr) PT-2329, t. 2, b. l. 108-110), kaltinamojo M.

R. atstovavimo iÅ¡laidos sudaro 90,00 Eur (pažymos Nr. (12.32Mr) PT-2458, (12.32Mr) PT-27777, t. 2, b. l. 115-116, 138-140). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba (turi pajamų), tiek nukentėjusiosios atstovas, tiek kaltinamojo gynėjas jų interesus atstovavo teisme, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, nukentėjusiosios atstovė susipažino su byla, iÅ¡laidos laikytinos pagrįstomis, todėl jos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo M. R.. Byloje taip pat yra Policijos departamento prie LR VRM Buhalterinės apskaitos valdybos Finansinių operacijų skyriaus raÅ¡tas dėl iÅ¡laidų, patirtų už psichologo suteiktas teisinės pagalbos paslaugas – 47,88 eur (t.1, b.l. 156-157), prie kurio pridėtas banko iÅ¡raÅ¡as, bei nurodyta, kad sÄ skaitos faktÅ«ros ir psichologo praÅ¡ymai sumokėti už darbÄ ir kompensuoti iÅ¡laidas saugomi VA VPK Aptarnavimo skyriuje.

Psichologė dalyvavo nepilnamečio nukentėjusiojo R. M. apklausoje (t. 1, b.l. 106). BPK 103 straipsnio 3 punkte numatyta, kad proceso iÅ¡laidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams iÅ¡mokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jie Å¡ias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Nagrinėjamu atveju byloje esančiame sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e (t.1, b.l. 157) matyti, kad psichologė teikė paslaugas pagal individualios veiklos pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jai iÅ¡mokėtina suma – 47,88 eur, pripažintina proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ kaltinamojo Vilniaus apskrities VPK naudai.

Vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas, nusprendė: M. R. (M. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti: - pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – 12 MGL, t. y. 600 Eur, baudÄ ; - pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, bÅ«ti gyvenamojoje vietoje nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiÅ¡kai jas sudedant ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, bÅ«ti gyvenamojoje vietoje nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymu ir 12 MGL, t. y. 600 Eur, baudÄ . Vadovaujantis BK 641 straipsniu, M. R. (M. R.) paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, bÅ«ti gyvenamojoje vietoje nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymu ir 8 MGL, t. y. 400 (keturių Å¡imtų) Eur baudÄ .

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Priteisti iÅ¡ M. R. (M. R.) PSDF biudžetui 1 104,85 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto keturių Eur, 85 cnt) žalos atlyginimÄ dėl nukentėjusiojo R. M. gydymo ir 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. R. M. (R. M.) civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ M.

R. (M. R.) civiliniam ieÅ¡kovui R. M. (R. M.) 2 000 (du tÅ«kstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ M. R. (M. R.) valstybės naudai 221,94 (du Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ Eur, 94 cnt.) už antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam R. M. ir kaltinamajam M. R. (M. R.) suteikimo iÅ¡laidas, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Å iaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 3 punktu, 47,88 Eur iÅ¡laidas už psichologo suteiktas paslaugas pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ M. R. (M. R.) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, pervedant Å¡ias lėšas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas (3 vnt.) – palikti saugoti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė