dff7e062-af92-4cd2-920b-fe0847d41b30 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-184-407/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00996-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.5.2.1 (s) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos ,,LINAVA“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos ,,LINAVA“ ieÅ¡kinį atsakovams E. M., V.

A. ir V. M. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ,,LINAVA“ (toliau – ir Asociacija) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo E. M. 62 217,40 Eur žalos atlyginimÄ už permokėtÄ darbo užmokestį, priteisti solidariai iÅ¡ atsakovo E. M. ir atsakovo V. A. 96,90 Eur žalos atlyginimÄ už iÅ¡mokėtus dienpinigius bei 733,80 Eur apgyvendinimo iÅ¡laidas, priteisti solidariai iÅ¡ atsakovo E. M. ir atsakovo V.

M. 598,50 Eur žalos atlyginimÄ už iÅ¡mokėtus dienpinigius bei 4 877 Eur apgyvendinimo iÅ¡laidas, priteisti iÅ¡ atsakovų 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kia patikslintÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovės buvusiam prezidentui E. M. ir buvusiems generaliniams sekretoriams, veikusiems neteisėtų sprendimų priėmimo laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2018 m. sausio 23 d. dėl neteisėtais atsakovų veiksmais ieÅ¡kovei padarytos žalos atlyginimo.

3. Paaiškino, kad atsakovas E. M. nuo 2014 m. gegužės 12 d. buvo aukščiausio ieškovės kolegialaus valdymo organo – prezidiumo – narys, o nuo 2015 m. birželio 11 d. – prezidentas. 2014 m. gegužės 12 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje buvo nustatytas 2 500 Lt (724,05 Eur) dydžio mėnesinis darbo užmokestis, 8 valandų darbo savaitės trukmė ir darbo vieta Kaune. 2015 m. birželio 11 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas priedas prie 2014 m. gegužės 12 d. darbo sutarties, kuriuo šalys susitarė pakeisti darbo sutartį, nustatant atsakovo pareigybę – prezidentas, darbo užmokestis padidintas iki 2 461,77 Eur, nustatyta 20 valandų darbo savaitės trukmė. 2017 m. gegužės 24 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, kuria nustatytos E. M. pareigos – prezidentas, 4 000 Eur dydžio darbo užmokestis, 20 valandų per savaitę darbo laikas, darbo vieta – Kaune.

4. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 31 d. vykusio ieÅ¡kovės XXIX pakartotinio kongreso metu atsakovas E. M. paprašė padidinti jam darbo užmokestį iki 4 000 Eur ir tuo pačiu pažadėjo dirbti visÄ darbo dienÄ , tačiau tiek nedirbo, dirbo 20 valandų per savaitę, ir tuo pažeidė savo, kaip juridinio asmens vadovo, fiduciarines pareigas. Laiko, kad atsakovas padarė ieÅ¡kovei žalÄ gaudamas per daug darbo užmokesčio. Be to, atsakovui E. M. einant ieÅ¡kovės prezidento pareigas, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2018 m. liepos 24 d., jis buvo 62 kartus komandiruotas į Vilnių, nors jo darbo vieta ir buvo Vilniuje, Å¡iÄ aplinkybę aiÅ¡kiai patvirtino pats atsakovas 2019 m. kovo 20 d. atvykęs į prezidiumo posėdį.

Ä®sakymus dėl komandiruočių pasirašė tuo metu ėję generalinio sekretoriaus pareigas V. A. ir V. M.. Tokiu bÅ«du atsakovai padarė ieÅ¡kovei žalÄ , nes atsakovas E. M. be pagrindo gavo 718,20 Eur dienpinigių ir 5 610,80 Eur už apgyvendinimo iÅ¡laidas.

5. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas E. M. pasinaudojo susiklosčiusia situacija, kai ieÅ¡kovės kongreso nutarimu dvigubai padidinamas darbo užmokestis, siekiant suteikti atsakovui E. M. galimybę skirti visÄ savo laikÄ ieÅ¡kovės veiklos plėtrai ir sklaidai, tačiau atsakovas sÄ moningai faktiÅ¡kai dirbo tik pusę privalomo dirbti darbo laiko, taip iÅ¡ esmės ignoruodamas ir nevykdydamas 2016 m. gegužės 31 d. XXIX pakartotinio kongreso valios bei veikdamas prieÅ¡ingai ieÅ¡kovės interesams. E. M. elgesys iÅ¡ esmės neatitiko rÅ«pestingumo ir lojalumo kriterijų, atsakovas savo elgesiu pažeidė įstatyme numatytas fiduciarines pareigas.

6. IeÅ¡kovės registruota buveinė nuo 1997 m. kovo 24 d. iki Å¡iol yra Vilniuje, taigi atsakovo E. M., kaip ieÅ¡kovės prezidento, pagrindinė darbo vieta buvo ieÅ¡kovės buveinėje, tai pripažino pats atsakovas. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovo vykimas į darbo vietÄ , esančiÄ Vilniuje, negali bÅ«ti laikomas komandiruote. Atitinkamai, atsakovas E. M., dirbtinai įformindamas komandiruotes į Vilnių, savinosi ieÅ¡kovei priklausančias lėšas, tuo sukeldamas ieÅ¡kovei žalÄ bei pažeisdamas savo fiduciarines pareigas. Nagrinėjamos bylos atveju konstatuotina, kad atsakovai V. M. ir V. A., bÅ«dami ieÅ¡kovės generaliniais sekretoriais, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio reikalavimus savo pasiraÅ¡ytais įsakymais įformindami atsakovo E. M. fiktyvias komandiruotes į Vilnių.

7. Atsakovas E. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad asociacijoje dirbo nuo 2010 metų. Visų prezidiumo narių darbo vietos yra paskirstytos pagal jų regionus. Atsakovo darbo diena trukdavo nuo ryto iki vėlaus vakaro. Kontroliuoti darbo laiko apskaitÄ turėjo administracijos vadovas. Jis negavo niekada jokių pastabų dėl darbo laiko. Nėra nustatytos tvarkos, kaip turi dirbti prezidentas. Prezidento darbotvarkė buvo skelbiama ieÅ¡kovės tinklapyje. Pažymėjo, kad jam nėra žinoma, kas suraÅ¡ydavo įsakymus dėl komandiruočių, kadangi jis pasiraÅ¡ydavo tik avansines apyskaitas. Daliai ieÅ¡kinio prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.

8. Atsakovas V. A. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad įsakymus dėl komandiruočių pasiraÅ¡ydavo tik vadovaudamasis E. M. nurodymais ir nenorėdamas ginčytis su prezidentu. Atsakovo teigimu, solidari atsakomybė kilti negali, nes ne jis savo veiksmais sukėlė žalÄ .

9. Atsakovas V. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad ieÅ¡kovės buveinė visada buvo Vilniuje, tačiau pagal darbo sutartį atsakovo E. M. darbo vieta visada buvo Kaune, todėl vykimas į Vilnių laikytinas tarnybine komandiruote. E. M. asociacijos prezidentu iÅ¡rinko aukščiausiasis organas – kongresas, kuris, be kita ko, įgaliojo asociacijos viceprezidentÄ R. M. pasiraÅ¡yti darbo sutarties su E. M. pakeitimus, kuriuose buvo numatyta darbovietė Kaune, todėl jis niekada nekvestionavo kongreso sprendimo ir to daryti negalėjo. Akcentavo, kad įsakymams, priimtiems iki 2017 m. kovo 12 d., taikytina sutrumpinta 3 metų ieÅ¡kinio senatis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

11. Teismas sprendė, kad E. M. neturėjo pareigos, o ieškovas negalėjo turėti teisėto lūkesčio, jog atsakovas E. M. turi dirbti 40 valandų per savaitę, kadangi to nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 31 d. vykusio XXIX pakartotinio kongreso nutarimu pakeistas tik atsakovo E. M. darbo užmokesčio dydis, kongresas nesvarstė klausimo dėl atsakovo E. M. darbo laiko ir dėl to nutarimas nebuvo priimtas.

12. Teismas nustatė, kad 2014 m. gegužės 12 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo E. M. sudarytoje darbo sutartyje nurodyta, jog nustatoma 8 valandų darbo savaitė. 2015 m. birželio 11 d. darbo sutarties priedu buvo nustatytas 2 461,77 Eur darbo užmokestis ir 20 valandų (4 valandų per dienÄ ) darbo savaitė. 2016 m. gegužės 31 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo E. M. buvo pasiraÅ¡ytas priedas prie darbo sutarties, sudarytos 2014 m. gegužės 12 d., dėl darbo užmokesčio keitimo, kuriuo sutarta nustatyti 4 000 Eur prezidento darbo užmokestį.

Kitos darbo sÄ lygos liko nepakeistos. Tarp Asociacijos ir E. M. 2017 m. gegužės 24 d. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ E. M. priimtas į prezidento pareigas dvejų metų kadencijai, bet ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos metais vyksiančio rinkiminio kongreso arba iki prezidento įgaliojimų pagal įstatymus ir įstatus netekimo dienos. Nurodyta darbo vieta Kaune, (duomenys neskelbtini); darbo užmokestis – 4 000 Eur; darbo laikas – 20 valandų per savaitę.

13. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad darbo sutarties projektus rengė pats E. M., jog jis apgaulės bÅ«du ar nesÄ Å¾iningai įrašė į darbo sutartis, kad jo darbo laikas yra 20 darbo valandų per savaitę. Kongreso nutarimuose aiÅ¡kiai nurodyta, kuriam asmeniui pavedama pasiraÅ¡yti darbo sutartį su E. M. Asociacijos vardu. Kaip paaiÅ¡kino liudytoja V. R., sekretoriato darbuotojas buvo atsakingas už dokumentų, susijusių su personalo kausimais, rengimÄ ir tas darbuotojas nebuvo pavaldus Asociacijos prezidentui. Darbo sutartys buvo prieinamos Asociacijos administracijai, nėra duomenų, kad jos buvo slepiamos, kad su jomis negalėjo susipažinti generalinis sekretorius ar revizijos komisija.

14. Teismas sprendė, kad ieškovės įrodinėta aplinkybė, jog atsakovas E. M. nebūdavo savo kabinete 40 darbo valandų per savaitę, neturi reikšmės, kadangi atsakovo pareigų pobūdis nėra būtinai susijęs su buvimu konkrečioje darbo vietoje. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas E. M. prezidentu buvo išrinktas antrai kadencijai, taigi atsakovo pareigų atlikimas atitiko Asociacijos lūkesčius. Teismas pažymėjo, kad atsakovas darbo užmokestį gavo pagrįstai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovui E. M. išmokėta 62 217,40 Eur darbo užmokesčio dalis yra žala.

15. Teismas iÅ¡analizavęs bylos duomenis nustatė, kad darbo sutartyje su atsakovu buvo individualiai aptarta jo darbo vieta Kaune. Sprendė, kad tokios darbo vietos nurodymas atitiko Asociacijos valiÄ ir tokia prezidento darbo vieta buvo nustatyta tikslingai, siekiant mažinti asmens, einančio prezidento pareigas, asmenines iÅ¡laidas darbo funkcijoms atlikti, o Å¡ias aplinkybes patvirtino liudytoja apklausta G. A.. Prezidento darbo vieta buvo nurodyta Kaune, nes jis atstovavo Kauno regionui ir darbo vietos Kaune klausimas nebuvo kvestionuojamas. Teismas pažymėjo, kad pagal kompetencijÄ atsakovas net negalėjo priimti sprendimų dėl ieÅ¡kovės nurodytų kelionių finansavimo. Todėl E. M., bÅ«damas Asociacijos prezidentu, negalėjo pažeisti savo fiduciarinių pareigų Asociacijai gaudamas dienpinigius ir kompensavimÄ už apgyvendinimÄ ir komandiruotes, nes jo funkcijų ir pareigų apimtis Asociacijoje nesusijusi su vidaus valdymo sritimis, iÅ¡ kurių pažeidimų ieÅ¡kovas kildina žalÄ .

16. Teismas sprendė, kad darbdavys, sudarydamas darbo sutartis su atsakovu E. M., aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , nustatydamas atsakovo darbo vietÄ Kaune, todėl atsakovų V. A. ir V. M. veiksmai, priimant įsakymus dėl komandiruočių, ir ta aplinkybė, kad atsakovas E. M. gavo dienpinigius ir kompensavimÄ už apgyvendinimo iÅ¡laidas, nelaikytini atsakovų neteisėtais veiksmais, o Asociacijos patirtos iÅ¡laidos nelaikytinos nuostoliais. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieÅ¡kovas žalÄ kildina ne iÅ¡ darbo santykių, o iÅ¡ atsakovų fiduciarinių pareigų pažeidimo. Todėl, atsižvelgdamas į nustatytÄ Asociacijos siekį ir valiÄ tinkamai reprezentuoti asociacijÄ per jos prezidiumÄ , į siekį užtikrinti prezidentui tam tikrÄ darbo sÄ lygų kokybę ir tokiu bÅ«du siekiant ieÅ¡kovės tikslų įgyvendinimo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Asociacijos patirtos kelionės ir nakvynės iÅ¡laidos nelaikytinos žala.

17. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties, pažymėjo, kad žala kildinama tiek iš Asociacijos prezidento, tiek iš generalinio sekretoriaus, kurio funkcija yra vadovauti sekretoriato darbui bei vadovauti patvirtinto biudžeto ribose Asociacijos veiklai, veiksmų. Todėl sprendė, kad ieškinio senaties eiga sietina ne su generalinio sekretoriaus įsakymų priėmimu, t. y. momentu, kada apie įrodinėjamus neteisėtus veiksmus sužinojo asociacijos sekretoriatas, o su duomenų apie Asociacijos finansinių buhalterinių duomenų pateikimu Asociacijos aukščiausiam valdymo organui – kongresui.

Teismas, įvertinęs Asociacijos įstatus, sprendė, kad vėliausiai iki 2016 m. gegužės 1 d. aukščiausias ieškovės valdymo organas – kongresas – turėjo sužinoti apie Asociacijos išlaidas, susijusias su atsakovo E. M. komandiruotėmis. Todėl atsakovo E. M. atžvilgiu ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, o atsakovo V. M. atžvilgiu dėl žalos, kildinamos iš jo veiksmų, susijusių su E. M. komandiruotėmis, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., ieškinio senaties terminas yra suėjęs, taigi taikė ieškinio senatį dėl V.

M. solidarios 1 410 Eur dydžio žalos priteisimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 18. IeÅ¡kovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ,,LINAVA“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1 Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tarnybinė komandiruotė – tai darbdavio nurodymu darbo sutartimi sulygto darbo funkcijos atlikimas ne nuolatinėje darbo vietoje.

Tarnybinių komandiruočių tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto 2016 m. birželio 29 d. prezidiumo nutarimu Nr. 11-13, (toliau – ApraÅ¡as) 3 punktas nurodo, kad tarnybine komandiruote laikomas prezidiumo nario iÅ¡vykimas tam tikram laikui prezidiumo ar generalinio sekretoriaus siuntimu atlikti įstatuose įtvirtintas pareigas ar vykdyti tarnybinį pavedimÄ . Taigi bÅ«tina sÄ lyga tarnybinės komandiruotės konstatavimui yra asmens iÅ¡vykimas, kuris turi bÅ«ti vykdomas pareigų ar pavedimo vykdymui. Tuo tarpu nagrinėjamo ginčo atveju E. M. tarnybinės komandiruotės buvo vykdomos į Vilnių, t. y.

į jo nuolatinio darbo vietÄ , kur jis turėjo savo darbo kabinetÄ bei vykdė funkcijas, ir tai negali bÅ«ti laikoma asmens iÅ¡vykimu. Tokių iÅ¡vykų apskaitymas komandiruotėmis neatitiko esminių Asociacijos ApraÅ¡o tikslų, susijusių su racionaliniu lėšų panaudojimu. 18.2 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad sudarant su atsakovu E. M. darbo sutartis, bÅ«davo individualiai aptariama atsakovo darbo vieta ir ji į darbo sutartį nebÅ«davo įraÅ¡oma formaliai. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡iuos teismo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. 18.3 Asociacijos prezidiumo nariai yra renkami regioninių susirinkimų ir iÅ¡rinktas prezidiumo narys atstovauja jį iÅ¡rinkusiam regionui Asociacijos prezidiume.

Prezidiumo nariai, kaip Asociacijos regionų atstovai, veikiantys kolegialiame Asociacijos organe, t. y. prezidiume, neturi atskiros darbo vietos Asociacijos būstinėje, t. y. Vilniuje. Į Asociacijos būstinėje vykstančius prezidiumo posėdžius prezidiumo nariai atvyksta iš savo regionų, kuriuose ir veikia. Būtent dėl šios priežasties su prezidiumo nariais sudaromose darbo sutartyse yra nurodomas jų regionas, kuriame prezidiumo narys yra išrinktas, o išvykos į prezidiumo posėdžius, organizuojamus Vilniuje, apskaitomos kaip komandiruotės. Kadangi atsakovas E. M. prezidiumo nariu buvo išrinktas Kauno regiono vežėjų susirinkimo, todėl su juo, kaip prezidiumo nariu, 2014 m. gegužės 12 d. sudarytoje darbo sutartyje darbovietės adresu ir buvo nurodytas Kaunas.

Teismo posėdyje liudytojas R. V. patvirtino, kad atsakovas E. M. nurodytu darbo vietos adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), per visÄ 5 metų laikotarpį buvo atvykęs tik porÄ kartų. Å iuo atveju liudytojo R. V. parodymai yra svarbÅ«s, kadangi nurodytu adresu yra registruota jo valdoma transporto bendrovė UAB „Jotvainis“. 18.4 Skirtingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, pati 2014 m. gegužės 12 d. sudaryta darbo sutartis savo turiniu nesiskyrė nuo kitų su prezidiumo nariais sudaromų sutarčių turinio, joje nėra jokių iÅ¡skirtinai individualizuotų darbo sutarties sÄ lygų. 18.5 Skirtingai nei Asociacijos prezidiumo narys, Asociacijos prezidentas yra ne kažkurio Asociacijos regiono susirinkimo, o viso Asociacijos kongreso iÅ¡rinktas asmuo (įstatų 10.1 papunktis), kuris organizuoja prezidiumo darbÄ ir jam vadovauja (įstatų 10.3.2 papunktis), reprezentuoja Asociacijos nuomonę santykiuose su trečiaisiais asmenimis (įstatų 10.3.1 papunktis).

Asociacijos prezidentas, kaip visai Asociacijai atstovaujantis asmuo bei prezidiumo bendro darbo organizatorius, skirtingai nei prezidiumo nariai, turi darbo kabinetÄ Asociacijos buveinėje, t. y. Vilniuje, JankiÅ¡kių g. 41, kur taip pat dirba ir prezidento patarėjas bei yra įsikÅ«ręs visas Asociacijos sekretoriatas. Atsakovui E. M. tapus Asociacijos prezidentu ir pradėjus vykdyti Asociacijos prezidento funkcijas, įskaitant nuolatinį darbÄ Vilniuje, jam, kaip prezidentui, buvo skirtas ir darbo kabinetas. Taigi, nors atsakovas E. M. 2015 m. birželio 11 d. darbo sutarties pakeitimu pradėjo eiti prezidento pareigas, tačiau tik formaliai jo darbo vieta nebuvo pakeista, t. y. iÅ¡liko nurodyta ta pati, kuri buvo nurodyta pradinėje su atsakovu sudarytoje 2014 m. gegužės 12 d. darbo sutartyje, kuria atsakovas buvo skirtas eiti ne prezidento, o prezidiumo nario pareigas. 18.6 ApraÅ¡o nuostatos patvirtina, kad tarnybinės komandiruotės Asociacijoje buvo įforminamos asmens, norinčio iÅ¡vykti, praÅ¡ymu.

Aplinkybę, kad pats atsakovas E. M. nurodydavo įforminti komandiruotes, nurodė atsakovas V. A. savo atsiliepime į ieÅ¡kinį. Taigi tarnybinių komandiruočių įforminimas tiesiogiai priklausė nuo aktyvių atsakovo E. M. veiksmų. Atitinkamai, bÅ«tent E. M. bÅ«davo pervedama tariama kompensacija už turėtas tarnybines komandiruotes. 18.7 Atsakovas E. M. kartu su kitais atsakovais, buvusiais generaliniais sekretoriais V. A. ir V. M., laikomi kartu sukėlę žalÄ Asociacijai neteisėtais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais fiktyvių komandiruočių į Vilnių organizavimu, įforminimu bei su tuo susijusių Asociacijos iÅ¡laidų patyrimu. 18.8 IeÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu teiginiu, neva atsakovo V.

M. atžvilgiu dėl žalos, kildinamos iÅ¡ jo veiksmų, susijusių su E. M. komandiruotėmis, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., ieÅ¡kinio senaties terminas yra suėjęs. IeÅ¡kovės nuomone, teismas nepagrįstai Asociacijos sužinojimÄ apie patirtÄ Å¾alÄ siejo su ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės 1 d. turėjusio įvykti kongreso posėdžio data. Akcentuotina, kad kongresas nenagrinėja atskirų iÅ¡laidų pagrįstumo fakto, todėl kongreso įvykimo faktas nėra laikytinas aplinkybe, sÄ lygojančia senaties termino skaičiavimo pradžiÄ .

Aplinkybę, kad atsakovo darbo sutartyje numatyta darbo vieta yra Kaune, ieÅ¡kovė sužinojo tik po 2018 m. rugsėjo 5 d., kai generalinis sekretorius M. A., susipažinęs su ieÅ¡kovės dokumentais bei pastebėjęs atsakovo darbo vietÄ neva esant Kaune, Å¡i klausimÄ iÅ¡kėlė artimiausiame ieÅ¡kovės prezidiumo posėdyje. 18.9 Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytu teiginiu, neva atsakovas E. M. neturėjo pareigos, o ieÅ¡kovė negalėjo turėti teisėto lÅ«kesčio, kad atsakovas turi dirbti 40 valandų per savaitę.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, nurodyta pareiga yra kildinama tiesiogiai iÅ¡ atsakovo E. M., kaip Asociacijos prezidento, fiduciarinių pareigų, kylančių atsižvelgus į 2016 m. gegužės 31 d. vykusio XXIX pakartotinio kongreso metu atsakovo E. M. pateiktÄ informacijÄ . Asociacijos prezidentui E. M. 2016 m. gegužės 31 d. vykusio XXIX pakartotinio kongreso metu buvo padidintas atlyginimas tik remiantis paties atsakovo E. M. pateikta informacija apie jo faktiÅ¡kai atliekamo darbo trukmę. Atitinkamai, kongresas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas E. M. toliau dirbs „pilnu pajėgumu“, 8 valandas per darbo dienÄ . 18.10 Atsakovas E. M. pasinaudojo susiklosčiusia situacija, kai buvo padidintas darbo užmokestis, siekiant suteikti atsakovui E. M. galimybę skirti visÄ savo laikÄ Asociacijos veiklos plėtrai ir sklaidai, sÄ moningai faktiÅ¡kai dirbo tik pusę privalomo dirbti darbo laiko, taip iÅ¡ esmės ignoruodamas ir nevykdydamas 2016 m. gegužės 31d.

XXIX pakartotinio kongreso valios bei veikdamas priešingai ieškovės interesams.

19. Atsakovas E. M. atsiliepime skundÄ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 19.1. IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės siekia ne prisiteisti žalos atlyginimÄ , o nuginčyti kongreso nutarimÄ , kuriuo atsakovui buvo nustatytas 4 000 Eur dydžio darbo užmokestis. ReikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, ieÅ¡kovė siekia iÅ¡vengti senaties taikymo (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, CK 1.131 straipsnis).

Vadovaujantis Asociacijos įstatų 7.19 papunkčiu, kongreso nutarimas gali bÅ«ti apskųstas teismui ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas ginčijant 2016 m. gegužės 31 d. kongreso nutarimÄ bÅ«tų pareikÅ¡tas praleidus nustatytÄ terminÄ ir vien dėl Å¡ios priežasties bÅ«tų atmestas. 19.2. IeÅ¡kovė tariamu atsakovo E. M. netinkamu veikimu laiko aplinkybę, kad jis nedirbo tiek, kiek kongreso balsavimo metu tikėjosi. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kongresas nesvarstė klausimo dėl atsakovo E. M. darbo laiko ir dėl to nutarimas nebuvo priimtas.

Taigi atsakovas visiÅ¡kai sutinka su teismo sprendimo iÅ¡vada, kad atsakovas E. M. neturėjo pareigos, o ieÅ¡kovė negalėjo turėti teisėto lÅ«kesčio, jog atsakovas E. M. turi dirbti 40 valandų per savaitę. Tuo labiau, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog buvo kongreso valia įpareigoti atsakovÄ dirbti dvigubai ilgiau. Be to, pažymėtina, kad ieÅ¡kovė nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl atsakovo atlyginimas turi bÅ«ti mažinamas bÅ«tent per pusę – nėra įrodyta, kad atsakovas dirbo tik po 4 valandas. 19.3.

Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas E. M. sÄ Å¾iningai ir atsakingai atliko jam pavestas pareigas, kurios aiÅ¡kiai apibrėžtos Asociacijos įstatuose. IeÅ¡kovė neįrodė, kad kurios nors iÅ¡ Å¡ių pareigų atsakovas E. M. nevykdė, o 2019 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje į teisėjo klausimÄ , kurios iÅ¡ Asociacijos įstatų 10.3 papunktyje nurodytų pareigų atsakovas E. M. nevykdė, ieÅ¡kovės atstovas negalėjo atsakyti. Taip pat nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad atsakovas E. M. neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas: liudytoja V.

R. patvirtino, kad atsakovas E. M. turėdavo daug susitikimų, dirbdavo savo kabinete ir po darbo valandų, liudytoja G. A. patvirtino, kad elektroninius laiÅ¡kus atsakovas E. M. raÅ¡ydavo ir po darbo valandų, ir savaitgaliais. Taigi atsakovo darbÄ pilnu pajėgumu patvirtino liudytojai, taip pat į bylÄ pateiktas atsakovo darbotvarkės iÅ¡raÅ¡as. 19.4. Darbo sutartyse, sudarytose su atsakovu, jo darbo vieta yra nurodyta Kaune, į bylÄ pateikti įrodymai, kad atsakovo E. M. gyvenamoji vieta nuo 2004 m. yra deklaruota Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini).

Taigi teismas priėjo teisingos iÅ¡vados, kad, sudarant su atsakovu E. M. darbo sutartis, bÅ«davo individualiai aptariama atsakovo darbo vieta, ji į darbo sutartį nebÅ«davo įraÅ¡oma formaliai. 19.5. Iki bylos iÅ¡kėlimo teisme atsakovo darbo vietos Kaune klausimas niekada nebuvo kvestionuojamas, nors darbo sutarties sÄ lygos buvo keičiamos net keletÄ kartų. IeÅ¡kovė neginčijo su atsakovu sudarytos sutarties sÄ lygų, kuriose jo darbo vieta nustatyta Kaune, todėl komandiruotpinigiai ir kompensacija už nakvynę Vilniuje atsakovui E. M. iÅ¡mokėti pagal ieÅ¡kovės patvirtintÄ tvarkÄ .

Be to, į bylÄ pateikti įsakymai dėl komandiruočių yra priimti ir pasiraÅ¡yti ankstesnių asociacijos sekretorių ir nėra nuginčyti ar panaikinti, taip pat nėra ginčijami iÅ¡ Å¡ioje civilinėje byloje. 19.6. IÅ¡ byloje esančių įsakymų dėl tarnybinių komandiruočių matyti, jog bÅ«tent generaliniai sekretoriai, o ne prezidentas sprendė dėl atsakovo E. M. vykimo į komandiruotes bei Å¡ių komandiruočių finansavimo klausimus. Prezidentas yra kolegialaus valdymo organo prezidiumo narys, į kurio kompetencijÄ nepatenka disponavimas asociacijos lėšomis, sprendimų priėmimas dėl sandorių sudarymo Asociacijos vardu jos veikloje ar sandorių sudarymas su kitais asmenimis.

Kadangi sprendimų dėl nurodytų iÅ¡mokų atsakovas E. M. pats nepriėmė, todėl nėra jokių jo neteisėtų veiksmų dėl ieÅ¡kovės nurodomos žalos. Esant priimtiems galiojantiems įsakymams dėl komandiruotpinigių ir komandiruotės iÅ¡laidų kompensavo, nenustačius atsakovo E. M. fiduciarinių pareigų Asociacijai pažeidimo dėl Å¡ių iÅ¡mokų gavimo, teismui nėra pagrindo įpareigoti atsakovÄ E. M. jas grÄ Å¾inti. Akivaizdu, kad visos komandiruočių iÅ¡laidos buvo patvirtintos ir dėl jų nekilo jokio ginčo. 19.7.

Ataskaitoje revizijos komisija dėl Å¡ios civilinės bylos pažymėjo, kad: „2018 m. Asociacijos Generalinis sekretorius M. A. savo vienasmeniÅ¡ku sprendimu, negavęs Asociacijos Prezidiumo pritarimo, inicijavo Asociacijos vardu ir lėšomis bylÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ Asociacijos prezidento E. M. dėl Asociacijos Prezidentui iÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei dienpinigių už Asociacijos komandiruotėse bÅ«tÄ laikÄ per du metus“. Revizijos komisija ataskaitoje nurodė, kad Asociacijos Prezidentui buvo mokamas darbo užmokestis, kuris atitinka Asociacijos kongreso sprendimu nustatytÄ dydį ir dienpinigius už Asociacijos komandiruotėse bÅ«tÄ laikÄ Asociacijos kongreso suplanuoto biudžeto ribose.

Taip pat pažymėta, kad tik asociacijos kongresas gali nustatyti Asociacijos iÅ¡rinkto prezidento darbo laikÄ , kurį prezidento pareigų atlikimui turėtų skirti iÅ¡rinktas asmuo, taip pat tik Asociacijos kongresas turi teisę nustatinėti atlygio dydį už einamas prezidento pareigas bei to atlygio mokėjimo tvarkÄ . Visi kiti, žemesni Asociacijos valdymo organai, negali savo sprendimais kaip nors bandyti reguliuoti ar bausti savo iniciatyva Asociacijos kongreso iÅ¡rinkto prezidento už einamų pareigų atlikimo kokybę, nes tokios teisės jiems nesuteikia Asociacijos įstatai.

Asociacijos iÅ¡rinkto prezidento pareigų atlikimo kokybę vertina Asociacijos nariai kongrese, naudodamiesi jiems suteikta balsavimo Asociacijos prezidento rinkimuose teise. 19.8. Generalinis sekretorius veikia be įgaliojimų, kadangi Å¡iai bylai iÅ¡kelti nėra gautas kongreso pritarimas. Kadangi pritarimas negautas, akivaizdu, kad nėra kongreso valios ginčyti atsakovui nustatytÄ atlyginimo dydį. Be to, revizijos komisijos ataskaitos 10 puslapyje nurodyta, kad Asociacijos generalinis sekretorius be prezidiumo sutikimo kreipdamasis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Asociacijos prezidentui ir daliai prezidiumo narių, virÅ¡ijo savo įgaliojimus, kadangi sprendimus kreiptis į teismÄ priima prezidiumas, prieÅ¡ tai Å¡iuos klausimus iÅ¡analizavus Teisinių ir organizacinių reikalų komitete.

20. Atsakovas V. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 20.1. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės tik pakartojo, patikslino ieÅ¡kinio faktinį ir teisinį pagrindÄ , su apeliaciniu skundu nepateikė jokių teisinių argumentų ar teismų praktikos, įrodančios ginčijamo sprendimo nepagrįstumÄ . Atsakovo įsitikinimu, teismas priimdamas sprendimÄ tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . 20.2.

ApraÅ¡o 3 punkte nurodyta, kad į tarnybinę komandiruotę prezidiumo narys, viceprezidentai, prezidentas siunčiami Asociacijos generalinio sekretoriaus sprendimu (įsakymu), kuris vadovaujasi prezidiumo posėdžio protokole priimtu nutarimu. ApraÅ¡o 6 punkte lygiai taip pat įtvirtinta, kad sprendimÄ pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl prezidiumo nario tarnybinės komandiruotės priima prezidiumas nutarimu. Asociacijos generalinis sekretorius, tÄ pačiÄ dienÄ , tačiau ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, vadovaudamasis prezidiumo nutarimu, priima įsakymÄ dėl tarnybinės komandiruotės prezidiumo nariui skyrimo.

Taigi atsakovas pagal ApraÅ¡uose nustatytÄ tvarkÄ , tikslus bei vadovaudamasis ieÅ¡kovės prezidiumo nutarimais (o ne pats vienaÅ¡aliÅ¡kai), priėmė įsakymus dėl tarnybinių komandiruočių skyrimo atsakovui E. M.. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovės prezidiumo nutarimai nėra nuginčyti, todėl atsakovas visiÅ¡kai teisėtai vykdė savo pareigas. 20.3. Atsakovas ėjo ieÅ¡kovės generalinio sekretoriaus pareigas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. lapkričio 26 d. ir jo atžvilgiu jokių pretenzijų ar skundų nebuvo pareikÅ¡ta.

Atsakovas savo pareigas vykdė sÄ Å¾iningai, protingai, dėl priimtų nutarimų jokios finansinės naudos negavo, todėl jokių pareigų įtvirtintų CK 2.87 straipsnyje nepažeidė. 20.4. Ä® atsakovo pareigas neįėjo komandiruočių organizavimas. Lygiai taip pat į Atsakovo pareigas neįėjo darbo sutarties su atsakovu E. M. sudarymas bei aiÅ¡kinimasis, kur yra atsakovo nuolatinė darbo vieta. Nustatyta, jog atsakovÄ Asociacijos prezidentu iÅ¡rinko aukščiausiasis organas – kongresas, kuris, be kita ko, įgaliojo asociacijos viceprezidentÄ R.

M. pasiraÅ¡yti darbo sutarties su atsakovu pakeitimus, kuriuose buvo numatyta darbovietė Kaune. Prezidiumas ir kongresas yra aukščiausi ieÅ¡kovės valdymo organai, kurių priimtų sprendimų atsakovas net negalėjo kvestionuoti bei privalėjo juos vykdyti. Pažymėtina, jog dar iki M. A. paskyrimo generaliniu sekretoriumi, ieÅ¡kovės valdymo organai ir net nariai ne kartÄ kėlė klausimÄ dėl atsakovo E. M. nuolatinės darbo vietos bei komandiruočių, tačiau ieÅ¡kovė dėl to jokių sprendimų nepriėmė, todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kovė žinojo esamÄ situacijÄ ir jai pritarė.

Nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė patyrė iÅ¡laidų iÅ¡mokant dienpiniginius bei apgyvendinimo iÅ¡laidas, tačiau Å¡ios iÅ¡laidos buvo patirtos vykdant teisėtus veiksmus – ieÅ¡kovės prezidiumo nutarimus ir pagal juos priimtus atsakovo įsakymus dėl komandiruočių skyrimo, kurie nėra nuginčyti. 20.5. Pagal Asociacijos įstatų 14.1 papunktį, Asociacijos finansinę veiklÄ tikrina revizijos komisija, kuri privalo tikrinti Asociacijos metų finansinę atskaitomybę ir su ja susijusius finansinės buhalterinės veiklos dokumentus bei praneÅ¡ti kongrese arba prezidiumo posėdyje apie patikrinimo metu nustatytus pažeidimus.

Be to, revizijos komisija privalo kongrese raÅ¡tu pateikti Asociacijos finansinės veiklos patikrinimo metų ataskaitÄ (Asociacijos įstatų 14.2.4 papunktis). Duomenų, kad komisija bÅ«tų nustačiusi kokius nors pažeidimus, susijusius su prezidento komandiruočių apmokėjimu, byloje nėra. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apie ginčijamas iÅ¡laidas, susijusias su atsakovo komandiruotėmis, ieÅ¡kovės kongresas žinojo ir joms pritarė. Asociacijos įstatų 7.3 papunktyje numatyta, kad kongresas Å¡aukiamas ne rečiau kaip du kartus per metus: pirmas privalo bÅ«ti suÅ¡auktas iki kiekvienų kalendorinių metų gegužės 1 d. (pavasario kongresas) ir antras – ketvirtÄ metų ketvirtį (rudens kongresas).

Pažymėtina, jog revizijos komisija kongresui pateikdavo visus dokumentus, susijusius su ieškovo patirtomis išlaidomis, inter alia (taip pat), tarnybinių komandiruočių išlaidas, todėl priešingi ieškovės teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų priėmimo 2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

3. Nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kinys dėl žalos, padarytos Asociacijos valdymo organų veiksmais, priteisimo. Teisėjų kolegija patikrina Å¡io sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, t. y. pagal apeliaciniame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Å ioje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

4. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

5. Atsakovas E. M. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė naujus įrodymus – susiraÅ¡inėjimÄ , vykusį 2020 m. rugpjūčio mėnesį, elektroniniais laiÅ¡kais, ir pažymÄ Nr. 2 Dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties apskundimo, ir prašė Å¡iuos įrodymus priimti. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad naujai teikiami įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais, gali turėti reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui, jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovo praÅ¡ymÄ tenkina ir naujai teikiamus įrodymus priima.

Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius už atsakovui E. M. iÅ¡mokėtus dienpinigius bei apgyvendinimo iÅ¡laidas 6. IeÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, kad atsakovai pažeidė fiduciarines pareigas ieÅ¡kovei, o bÅ«tent, atsakovas E. M., faktiÅ¡kai turėdamas darbo vietÄ Vilniuje, neteisėtai ir nepagrįstai gavo dienpinigius ir jam buvo kompensuotos apgyvendinimo iÅ¡laidos 62 komandiruočių į darbo vietÄ Vilniuje metu, tokiu bÅ«du atsakovas E. M. savinosi ieÅ¡kovei priklausančias lėšas sukeldamas ieÅ¡kovei žalÄ .

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovai V. M. ir V. A., ėję generalinio sekretoriaus pareigas, neteisėtai ir nepagrįstai atsakovui tokias komandiruotes įformino įsakymais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad darbdavys, sudarydamas darbo sutartis su atsakovu E. M., aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , nustatydamas atsakovo darbo vietÄ Kaune, todėl atsakovų V. A. ir V. M. veiksmai, priimant įsakymus dėl komandiruočių, ir aplinkybė, jog atsakovas E. M. gavo dienpinigius ir kompensavimÄ už apgyvendinimo iÅ¡laidas, nelaikytini atsakovų neteisėtais veiksmais, o Asociacijos patirtos iÅ¡laidos nelaikytinos nuostoliais.

7. IÅ¡ civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ginčo laikotarpiu atsakovas E. M. ėjo Asociacijos prezidento pareigas. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1160-464/2019 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsakovo ir ieÅ¡kovės tarpusavio santykiai buvo grindžiami pasitikėjimu. Atsižvelgiant į tai, kad į prezidento kompetencijÄ nepatenka asociacijos kasdieninės veiklos organizavimas, disponavimas asociacijos lėšomis, sprendimai dėl sudaromų sandorių asociacijos vardu jos veikloje ir pan., asociacijos valdymo organo nario – prezidento – atsakomybės klausimas spręstinas vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalies normomis.

8. Atsakovai V. M. ir V. A. ginčo laikotarpiu ėjo generalinio sekretoriaus pareigas. Generalinis sekretorius yra vienasmenis Asociacijos valdymo organas (įstatų 12 punktas), atsakingas už Asociacijos kasdienio darbo organizavimÄ , turi teisę disponuoti Asociacijos lėšomis ir turtu. Taigi generalinio sekretoriaus, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinė atsakomybė gali kilti jam pažeidus savo, kaip valdymo organo, kompetencijÄ .

9. Civilinė asociacijos valdymo organo nario atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taigi valdymo organo narys turi pareigÄ juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis), negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informacijÄ , kuriÄ jis gauna bÅ«damas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (CK 2.87 straipsnio 4 dalis).

10. Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė. Civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

11. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo E. M. darbo vieta darbo sutartyje buvo aptariama individualiai. Ieškovės teigimu, darbo sutartyje darbo vieta Kaune buvo nepakeista nuo to laiko, kai atsakovas buvo išrinktas prezidiumo nariu ir atstovavo Kauno regionui, tačiau, atsakovui tapus prezidentu, jo darbo vieta buvo Vilniuje, kadangi jis atstovavo visai Asociacijai, o darbo sutartis buvo nepakeista tik formaliai. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

12. Iš civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad su atsakovu E. M. ieškovė sudarė dvi darbo sutartis: 2014 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta darbo sutartis su atsakovu, kaip prezidiumo nariu (Darbo sutarties 1.2 papunktis, 1 t., b. l. 31), vėliau ši darbo sutartis buvo keičiama 2015 m. birželio 11 d. (1 t., b. l. 33) ir 2016 m. gegužės 31 d. (1 t., b. l. 34), nutraukta suėjus darbo sutarties terminui; 2017 m. gegužės 24 d. su atsakovu buvo sudaryta nauja darbo sutartis (1 t., b. l. 37).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad su atsakovu sudarytose darbo sutartyse darbo vietos klausimas buvo sprendžiamas skirtingai: darbo sutartyje, sudarytoje 2014 m. gegužės 12 d., atsakovo darbo vieta buvo nurodyta Kaune, (duomenys neskelbtini), o 2017 m. gegužės 24 d. sudarytoje darbo sutartyje – Kaune, (duomenys neskelbtini). Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde, atsakovo E. M. darbo vieta darbo sutartyje buvo aptariama individualiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai darbo sutarties sÄ lygos, kurioje buvo numatyta atsakovo E. M. darbo vieta Kaune, neturėjo pagrindo vertinti kitaip, nei ji buvo ekspressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais) įtvirtinta darbo sutartyje.

Taigi ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad atsakovai laikys, jog atsakovo E. M. darbo vieta de jure (teisiškai) yra Vilniuje.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad Asociacijos prezidentas atstovauja visai Asociacijai, o ne konkrečiam regionui, taip pat faktas, kad atsakovas turėjo įrengtÄ darbo kabinetÄ Vilniuje, nepaneigia ir negali paneigti teisės darbo sutarties Å¡alims susitarti dėl darbo vietos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog darbo sutarties projektÄ parengė pats atsakovas, taip pat nebuvo nustatyta ir ieÅ¡kovė nenurodė aplinkybių, kad darbo sutarties projektas buvo parengtas netinkamai, nesilaikant ieÅ¡kovės nustatytos darbo sutarčių sudarymo tvarkos ir (ar) kongreso – aukščiausio Asociacijos valdymo organo – nutarimų.

Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta nuo 2004 metų buvo deklaruota Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 26), teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tokia prezidento darbo vieta buvo nustatyta tikslingai, siekiant mažinti asmens, einančio prezidento pareigas, asmenines išlaidas darbo funkcijoms atlikti.

14. Sutiktina su atsakovo E. M. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad iki bylos iÅ¡kėlimo teisme atsakovo darbo vietos Kaune klausimas niekada nebuvo kvestionuojamas, nors akivaizdu, kad darbo sutarties sÄ lygos buvo keičiamos net keletÄ kartų. PrieÅ¡ingai nei nurodoma ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose, aplinkybė, kad atsakovo darbo vieta buvo numatyta Kaune, ieÅ¡kovei buvo žinoma. 2018 m. gruodžio 12 d. vykusio pakartotinio kongreso metu buvo svarstomas klausimas dėl Asociacijos prezidento E. M. atÅ¡aukimo.

Vienas iÅ¡ prezidiumo narių, pasisakydamas už prezidento atÅ¡aukimÄ , inter alia paminėjo ir tai, kad prezidento darbo vieta pagal darbo sutartį yra numatyta Kaune, prezidentui yra mokami komandiruotpinigiai, virÅ¡yti kuro limitai (2 t., b. l. 113), tačiau po slapto balsavimo nutarta nepritarti prezidento E. M. atÅ¡aukimui iÅ¡ užimamų pareigų (2 t., b. l. 114). Taigi Å¡ios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, kad tokios darbo vietos nurodymas atitiko Asociacijos valiÄ .

15. IeÅ¡kovei neįrodžius ir nepaneigus aplinkybių, kad atsakovo darbo vieta buvo Kaune, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas turėjo teisę nustatyta tvarka naudotis galimybe gauti dienpinigius ir kompensacijÄ už apgyvendinimo iÅ¡laidas Asociacijos patvirtinta tvarka. Asociacijoje dienpinigiai iÅ¡mokami pagal Tarnybinių komandiruočių tvarkos apraÅ¡Ä , patvirtintÄ Asociacijos prezidiumo 2016 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 11-13 (į bylÄ pateiktas 2020 m. vasario 23 d., DOK-6038, priedas Nr. 2, Nr. 3).

ApraÅ¡o 3 punkte nurodyta, kad tarnybine komandiruote laikomas prezidiumo nario iÅ¡vykimas tam tikram laikui prezidiumo ar generalinio sekretoriaus siuntimu atlikti įstatuose įvirtintas pareigas ar vykdyti tarnybinį pavedimÄ . Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas vyko į komandiruotes vykdyti bÅ«tent įstatuose jam pavestas pareigas (funkcijas), vyko į Vilnių iÅ¡ darbo sutartyje numatytos darbo vietos Kaune, taigi, teisėjų kolegija laiko, kad atsakovas fiduciarinių pareigų nepažeidė.

16. Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, kadangi konstatavo, jog atsakovui E. M. komandiruotės būdavo įforminamos tik išskirtiniais atvejais, t. y. tik kai jis vykdavo į Vilnių kelioms dienoms. Pirma, nors 2017 m. kovo 21 d., 2017 m. liepos 11 d., 2017 m. spalio 25 d. ir 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymais buvo įformintos komandiruotės į prezidiumo posėdį tik vienai dienai, tačiau iš ieškovės ginčijamų 62 komandiruočių tai buvo tik 4 atvejai, kai atsakovas buvo komandiruojamas į Vilnių vienai dienai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Be to, bendra išmokėta dienpinigių už šias komandiruotes suma atsakovui sudarė 11,40 Eur (1 t., b. l. 115), remiantis bylos duomenimis, jokių papildomų išmokų atsakovas už šias komandiruotes negavo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas ieškovės lėšas naudojo neracionaliai ir veikė prieš ieškovės interesus. Antra, Aprašas nenustatė apribojimų vykti į komandiruotes konkrečiam dienų skaičiui, priešingai, iš byloje esančių duomenų, pavyzdžiui, iš 2019 m. vasario 11 d.

įsakymų dėl tarnybinės komandiruotės (pateikti 2020 m. balandžio 20 d. su atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį, DOK-11257) matyti, kad komandiruotės bÅ«davo forminamos ir vienai dienai. Taigi atsakovai ApraÅ¡e nustatytos tvarkos nepažeidė.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, pavyzdžiui, prezidento darbo grafike 2016 m. birželio 6, 7, 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16 ir kitomis dienomis buvo numatyti įvairÅ«s susitikimai Vilniuje (2 t., b. l. 31), tačiau 2016 m. birželio mėnesį buvo įformintos tik 3 komandiruotės į Vilnių (lentelės patikslintame ieÅ¡kinyje 25-27 pozicijos, 7 t., b. l. 71); 2016 m. rugpjūčio 9, 17, 22, 24, 25 dienomis taip pat buvo numatyti įvairÅ«s susitikimai Vilniuje (2 t., b. l. 32), tačiau 2016 m. rugpjūčio mėnesį buvo įforminta tik 1 komandiruotė į Vilnių (lentelės patikslintame ieÅ¡kinyje 30 pozicija, 7 t., b. l. 71), taigi galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovai Å¡iuo aspektu veikė iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės interesais, racionaliai naudojo ieÅ¡kovės lėšas, sÄ moningai nesiekė sau finansinės naudos ir nesipelnė ieÅ¡kovės sÄ skaita.

18. Be to, Asociacijos finansinę veiklos kontrolę vykdo kongreso renkama revizijos komisija (įstatų 14.1 papunktis), kuri, be kita ko, privalo tikrinti asociacijos metų finansinę atskaitomybę ir su ja susijusius finansinės buhalterinės veiklos dokumentus, tikrinti metines ir tarpines finansines ataskaitas, asociacijos lėšų panaudojimo teisingumÄ ir racionalumÄ , turi pareigÄ artimiausiame kongrese ir prezidiumo posėdyje praneÅ¡ti apie patikrinimo metu nustatytus pažeidimus (įstatų 14.4 papunktis). Kadangi ieÅ¡kovė reikalavimÄ kildina iÅ¡ atsakovo komandiruočių nuo 2015 metų, labiau tikėtina aplinkybė yra ta, kad ieÅ¡kovei buvo (turėjo bÅ«ti) žinoma apie prezidentui iÅ¡mokėtus dienpinigius, kompensavimÄ už apgyvendinimo iÅ¡laidas ir ieÅ¡kovė su tokiu piniginių lėšų panaudojimu sutiko.

19. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad, atliekant vidinį auditÄ , bÅ«tų nustatytas piktnaudžiavimas ar neracionalus lėšų panaudojimas. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančios revizijos komisijos 2018 metų finansinės veiklos patikrinimo ataskaitos matyti, kad yra atskirai tikrinamos Asociacijos iÅ¡laidos, susijusios su darbo santykiais, lėšos, iÅ¡mokėtos prezidentui, prezidiumui ir sekretoriatui (6 t., b. l. 70-71). Revizijos komisija, reaguodama į užvestÄ civilinę bylÄ dėl galimai nepagrįstai įformintų komandiruočių, atliko operatyvų patikrinimÄ ir nustatė, kad Asociacijos Prezidentui buvo mokami dienpinigiai už Asociacijos komandiruotėse bÅ«tÄ laikÄ Asociacijos kongreso suplanuoto biudžeto ribose (6 t., b. l. 66).

20. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad prezidentas nėra vienasmenis asociacijos valdymo organas, jis yra tik kolegialaus valdymo organo narys, į kurio kompetencijÄ nepatenka asociacijos kasdieninės veiklos organizavimas, disponavimas asociacijos lėšomis, sprendimai dėl sudaromų sandorių asociacijos vardu jos veikloje ir pan. Nors pagal Asociacijos patvirtintÄ tvarkÄ Asociacijos prezidentas teikdavo praÅ¡ymÄ dėl leidimo vykti į komandiruotę, tačiau bÅ«tent generaliniai sekretoriai, o ne prezidentas, sprendė dėl atsakovo vykimo į komandiruotes bei Å¡ių komandiruočių finansavimo klausimus. Todėl atsakovas, nepriėmęs sprendimų apmokėti komandiruotes ir su jomis susijusias iÅ¡laidas, nedavęs dėl to jokių nurodymų Asociacijos darbuotojams (jokių įrodymų apie tai byloje nėra, CPK 178 straipsnis), negali bÅ«ti laikomas pažeidusiu fiduciarines pareigas.

21. ApraÅ¡o 6 punkte įtvirtinta, kad sprendimÄ pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl prezidiumo nario tarnybinės komandiruotės priima prezidiumas nutarimu. Asociacijos generalinis sekretorius tÄ pačiÄ dienÄ , tačiau ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, vadovaudamasis prezidiumo nutarimu, priima įsakymÄ dėl tarnybinės komandiruotės prezidiumo nariui skyrimo. Tais atvejais, kai prezidiumo narys vyksta į iÅ¡ anksto preziudimo posėdyje neaptartÄ ir nepatvirtintÄ tarnybinę komandiruotę, jis teikia praÅ¡ymÄ Asociacijos generaliniam sekretoriui, kuris, įvertinęs Asociacijos turimas lėšas, priima sprendimÄ dėl tarnybinės komandiruotės (ApraÅ¡o 7 punktas).

Byloje nenustatyta, kad atsakovai – V. A. ir V. M. – bÅ«tų pažeidę ApraÅ¡o nuostatas. Taigi atsakovai veikė pagal ApraÅ¡uose nustatytÄ tvarkÄ , tikslus bei vadovaudamiesi ieÅ¡kovės prezidiumo nutarimais, taigi nėra pagrindo spręsti dėl atsakovų civilinės atsakomybės CK 2.87 straipsnio pagrindu. Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius, susijusius su atsakovui E. M. iÅ¡mokėtu darbo užmokesčiu 22. IeÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, kad atsakovas, eidamas prezidento pareigas, neveikė geriausiais ieÅ¡kovės interesais, o bÅ«tent, atsakovui padidinus darbo užmokestį, jis faktiÅ¡kai nedirbo visos darbo dienos, nors tai daryti privalėjo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas E. M. neturėjo pareigos, o ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio, jog atsakovas turi dirbti 40 valandų per savaitę, kadangi tai nebuvo numatyta darbo sutartyje.

23. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir nurodo, kad atsakovui buvo padidintas darbo užmokestis bÅ«tent dėl to, kad atsakovas galėtų dirbti visas dienas, o tokia atsakovo pareiga yra kildinama tiesiogiai iÅ¡ atsakovo E. M., kaip Asociacijos prezidento, fiduciarinių pareigų, atsižvelgus į 2016 m. gegužės 31 d. vykusio XXIX pakartotinio kongreso metu atsakovo pateiktÄ informacijÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

24. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad 2014 m. gegužės 12 d. darbo sutartyje, pagal kuriÄ atsakovas ėjo prezidiumo nario pareigas, 5 punkte buvo nustatyta 8 valandų darbo savaitės trukmė. Vėliau, atsakovui tapus prezidentu, 2015 m. birželio 11 d. susitarimu 5 punktas buvo pakeistas nustatant 20 valandų darbo savaitės trukmę. 2016 m. gegužės 31 d. buvo atliekamas darbo sutarties pakeitimas didinant darbo užmokestį pagal ieÅ¡kovės minimÄ 2016 m. gegužės 31 d. vykusio XXIX pakartotinio kongreso nutarimÄ , jame ekspressis verbis (tiesiogiai, aiÅ¡kiais žodžiais) nurodyta, kad kitos darbo sutarties sÄ lygos lieka nepakitusios. Taigi darbo sutarties sÄ lygos, kuriose buvo apibrėžtas atsakovo darbo laikas, taip pat su atsakovu buvo aptariamos ir derinamos individualiai.

25. Byloje nenustatyta, kad atsakovas pats rengė darbo sutarties projektÄ , taip pat ieÅ¡kovė neįrodinėjo ir nepateikė duomenų, kad darbo sutarties projektas buvo parengtas nesilaikant nustatytos tvarkos. Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas E. M. tokiu bÅ«du pasinaudojo susiklosčiusia situacija, tačiau apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė Å¡ių savo argumentų nedetalizuoja, todėl jie vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas nustatė ir ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių neginčijo, kad už dokumentų, susijusių su personalo kausimais, rengimÄ buvo atsakingas sekretoriato darbuotojas ir jis nebuvo pavaldus asociacijos prezidentui.

Darbo sutartys buvo prieinamos asociacijos administracijai, nėra duomenų, kad jos buvo slepiamos, kad su jomis negalėjo susipažinti generalinis sekretorius ar revizijos komisija. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas E. M. neturėjo pareigos, o ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio, jog atsakovas turi dirbti 40 valandų per savaitę, kadangi tai nebuvo numatyta darbo sutartyje. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas dirbo mažiau nei 20 valandų per savaitę, taigi nėra pagrindo spręsti, jog atsakovui turėjo būti išmokėtas du kartus mažesnis darbo užmokestis nei buvo faktiškai apskaičiuotas.

26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad 2016 m. gegužės 31 d. vykusio XXIX pakartotinio kongreso nutarimu pakeistas tik atsakovo E. M. darbo užmokesčio dydis, kongresas nesvarstė klausimo dėl atsakovo E. M. darbo laiko ir dėl to nutarimas nebuvo priimtas. Revizijos komisija 2018 m. finansinės veiklos patikrinimo ataskaitoje pabrėžė, kad Asociacijos Prezidentas yra renkamas kongrese, tik kongresas gali nustatyti Asociacijos prezidento darbo laikÄ , kurį prezidento pareigų atlikimui turėtų skirti iÅ¡rinktas asmuo. Asociacijos prezidento pareigų atlikimo kokybę vertina Asociacijos nariai kongrese, naudodamiesi jiems suteikta balsavimo teise (6 t., b. l. 66).

27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad 2016 metų gegužės mėnesį vykusio kongreso metu atsakovas, keldamas klausimÄ dėl atlyginimo dydžio, nurodė, jog jis dirba visas dienas, kiekvienÄ dienÄ važiuoja į Vilnių. Kongreso metu ginčų ar abejonių dėl tokio atsakovo E. M. pareiÅ¡kimo ir jame nurodytų aplinkybių nebuvo. Atsakovas E. M. 2017 metais prezidentu buvo iÅ¡rinktas antrai kadencijai. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo pareigų atlikimas atitiko asociacijos lÅ«kesčius ir nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, dirbdamas darbo sutartyje nustatytÄ darbo laikÄ â€“ 20 valandų per savaitę ir gaudamas už tai kongreso nustatytÄ darbo užmokestį, pažeidė fiduciarines pareigas ir neveikė geriausiais ieÅ¡kovės interesais.

28. Be to, tai, kad E. M. apskritai neatvykdavo į savo darbo kabinetÄ , niekaip nepagrindžia nei ieÅ¡kovės įrodinėjamų aplinkybių, kad atsakovas dirbo tik 20 valandų per savaitę, nei kad atsakovas turėtų gauti dvigubai mažesnį darbo užmokestį, nei nustatytas darbo sutartyje. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovo pagrindinės darbo funkcijos buvo reprezentuoti Asociacijos nuomonę santykiuose su trečiaisiais asmenimis, taigi atsakovo veikla per se (pati savaime) buvo susijusi su nuolatiniu buvimu komandiruotėse ir susitikimais su trečiaisiais asmenimis.

Galiausiai, ieÅ¡kovės akcentuojamos liudytojos V. R. nurodytos faktinės aplinkybės, kad kartais atsakovo nebÅ«davo darbo kabinete visÄ darbo dienÄ , yra iÅ¡imtos iÅ¡ konteksto. Liudytoja bÅ«tent tai ir patvirtino, kad jos darbo laikas buvo nuo 8 val. iki 16 val. 45 min., tačiau jis faktiÅ¡kai nesutapo su prezidento darbo laiku. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas dalyvaudavo susitikimuose, todėl jis nuolat kabinete nedirbdavo, tačiau kartais bÅ«davo ir prieÅ¡ingai, jog atsakovas likdavo po darbo valandų. Liudytoja aplinkybių, kad atsakovas visai neatvykdavo į darbÄ , nedetalizavo, tik pažymėjo, kad kartais jai bÅ«davo žinomos konkrečios neatvykimo priežastys, o kartais – ne (2019 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 2:33:00 iki 2:36:40).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 29. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti ieÅ¡kinio senatį atsakovo V. M. atžvilgiu dėl žalos, kildinamos iÅ¡ jo veiksmų, susijusių su E. M. komandiruotėmis, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, kad faktÄ , jog atsakovo darbo vieta buvo numatyta Kaune, ji sužinojo tik 2018 m. rugsėjo 5 d., kai generaliniu sekretoriumi tapo M.

A., stokoja teisinio pagrįstumo. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė negali bÅ«ti siejama su konkrečiu jai atstovaujančiu asmeniu. IeÅ¡kovės veikla nuolat buvo organizuojama vienasmenio valdymo organo – generalinio sekretoriaus, iÅ¡ civilinės bylos medžiagos matyti, kad nuo 2017 m. spalio mėnesio generalinio sekretoriaus pareigas ėjo T. G., vėliau – kiti asmenys, be to, Asociacijos veiklos priežiÅ«rÄ vykdė revizijos komisija. IeÅ¡kovė, bÅ«dama apdairi ir rÅ«pestinga, turėdama pareigÄ kontroliuoti ir prižiÅ«rėti savo veiklÄ , priimamus sprendimus, turėjo ir galėjo apie 2015 m. priimtus įsakymus dėl komandiruočių sužinoti ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 1 d., kai turėjo bÅ«ti suÅ¡auktas kongreso posėdis.

Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškinio reikalavimams atsakovo V. M. atžvilgiu dėl žalos, kildinamos iš jo veiksmų, susijusių su E. M. komandiruotėmis laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., ieškinio senaties terminas yra suėjęs, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti kitaip.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės tik kartoja tas pačias faktines aplinkybes, kurias buvo nurodžiusi procesiniuose dokumentuose bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovė apeliaciniu skundu siekia kitokio įrodymų vertinimo, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovas V. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė nepateikė jokių teisinių argumentų ar teismų praktikos, įrodančios ginčijamo sprendimo nepagrįstumÄ . Apeliaciniame skunde nenurodyti jokie esminiai argumentai, susiję su materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimu.

31. Teisėjų kolegija, apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylÄ , nustatė bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, todėl pagrįstai ieÅ¡kinį atsakovų atžvilgiu atmetė.

32. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

33. Atsakovas E. M. prašė priteisti 1 028,50 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Kadangi Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , jos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ (juridinio asmens kodas 121053434) atsakovui E. M. (asmens kodas 36404110604) 1 028,50 Eur (vienÄ tÅ«kstantį dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 50 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Danutė GasiÅ«nienė Gintaras Pečiulis Vigintas ViÅ¡inskis