dff6d171-e2b6-4a17-b73d-500f0928c791 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-4668-808/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32388-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.9.; 1.3.7.6.; 1.3.7.8.; 1.3.7.9.; 2.1.5.1.3.11.; 2.1.5.6.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei, dalyvaujant atsakovui M. S. ir jo atstovui advokato padėjėjui ArtÅ«rui Melisiakui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Logerma“ ieÅ¡kinį atsakovui M.

S. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindo santrauka ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 7063,95 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė teikia transporto, logistikos, perkraustymo bei sandėliavimo paslaugas. Atsakovas, bÅ«damas ieÅ¡kovės darbuotoju, 2017 m gruodžio 12 d. automobiliu Citroen Jumper, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė užsakovo UAB „Judisa“ užsakytÄ krovinių pervežimÄ . Pervežimo metu, iÅ¡ atsakovo vairuojamo automobilio, nenustatytomis aplinkybėmis dingo dalis vežamų krovinių. Dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris dalyje - atsakovo atžvilgiu, nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Prokuroro 2018 m. liepos 11 d. nutarime konstatuota, kad M. S. nesutiko su įtarimu, tačiau sutiko atlyginti žalÄ . 2017 m.gruodžio 20 d. nutraukta su atsakovu sudaryta Darbo sutartis.

Dėl krovinio dingimo atsiradusios žalos atsakovas neatlygino, todėl liko skolingas 7063,95 Eur. Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieÅ¡kiniu, pareikÅ¡tu neegzistuojančiais pagrindais. Ä® bylÄ nepateikti įrodymai apie Å¡alių prievolinį ryšį, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi pasirengimÄ bylÄ nagrinėti teismo posėdyje, nustatė paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du. IeÅ¡kovė pateiktame dublike papildomai nurodė, kad krovinio pervežimo užsakovas UAB „Judisa“ pateikė ieÅ¡kovei PretenzijÄ dėl 7063,95 Eur nuostolių, atsiradusių dė nepristatytų ir pradangintų prekių, atlyginimo.

IeÅ¡kovė užsakovui - UAB „Judisa“, atlygino (dalimis) visÄ - 7063,95 Eur pradingusių krovinių vertę. Atsakovo padaryta žala yra akivaizdi ir įrodyta, nes ir pats atsakovas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo civilinę atsakomybę ir žalos padarymo faktÄ , tačiau žalos neatlygino. Atsakovas pateiktame triplike papildomai nurodė, kad į bylÄ nepateikti įrodymai jog atsakovas privalėjo saugoti krovinį ir yra materialiai atsakingas už krovinio praradimÄ . IeÅ¡kovė neįrodė atsakovo kaltės. Teismo posėdžio metu (2020-10-07) ieÅ¡kovės atstovai Ernestas Mateika ir advokatas Egidijus Matonis iÅ¡ esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti dėl 6671,80 Eur sumos, nes antstolis iÅ¡ieÅ¡kojo dalį skolos.

Papildomai nurodė, kad dingo ne tik prekės, bet ir krovinio dokumentai. Atsakovas nepranešė vadovybei apie krovinio trÅ«kumÄ . Kadangi darbo santykiai nutrÅ«ko, o ieÅ¡kovei žala padaryta atsakovo veiksmais,turinčiais nusikaltimo požymių, todėl Å¡alių santykiai laikytini civiliniais santykiais. Teismo posėdžio metu atsakovas M. S. ir jo atstovas advokato padėjėjas ArtÅ«ras Melisiakas iÅ¡ esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad taikytina ieÅ¡kinio senatis, nes Å¡alis sieja darbo teisiniai santykiai, kuriems taikomos Darbo kodekso (toliau - DK) 220 straipsnio nuostatos, numatančios, jog dėl žalos atlyginimo galima kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ per 3 (tris) mėnesius IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados Byloje nustatyta, kad pagal tarp Å¡alių 2017 m. spalio 16 d. pasiraÅ¡ytos Darbo sutarties (Nr.7), 1.2 punktÄ - atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju, kurio mėnesinis atlyginimas - 380,00 Eur (Sutarties 3 punktas).

Atsakovas sutiko sudaryti materialinės atsakomybės sutartį (Sutarties 10 punktas) ir pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su nurodymais apie jo pareigas (saugaus krovinio transportavimo vykdymÄ ; poilsio, sustojimo ir stovėjimo, iÅ¡skyrus neiÅ¡vengiamus ir privalomus sustojimus, atvejus (vietÄ pasirenkant saugomose stovėjimo aikÅ¡telėse arba stacionariuose milicijos postuose); rÅ«pinimÄ si automobilio ir juo vežamo krovinio apsauga). Minėta Darbo sutartis nutraukta nuo 2017 m. gruodžio 20 d., pagal DK 55 straipsnį, Viliaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokuroro 2018 m. liepos 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dalyje - M.

S. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nutarime nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. sausio 8 d. UAB „Logerma“ pareiÅ¡kimo pagrindu. Tyrimo metu nustatyta, jog atsakovo vairuotu automobiliu Citroen Jumper, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant krovinių pervežimÄ marÅ¡rutu Vilnius-Ryga, 2017 m.gruodžio 11 d. apie 17.30 val. pasikrovus krovinius, į jų pristatytmo vietÄ nepristatytos (dingo) dvi dėžės;

M. S. nepasirašė už 22 dėžes, nors vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad jos visos pakrautos į automobilį; 2017 m. gruodžio 15 d. M. S. vežant krovinį į RygÄ dingo 2 dėžės (iÅ¡ 6 dėžių); jis (atsakovas) nebuvo pasirašęs už vienÄ iÅ¡ krovinių, nors sandėlyje pasirašė apie gautÄ krovinį (buvo pakrauta 60 dėžių);M. S. negalėjo paaiÅ¡kinti kur dingo 24 dėžės, nors automobilį su kroviniais, naktį laikydavo prie namų; pripažino, kad pagal Darbo sutartį jis (atsakovas) yra atsakingas už prekes, todėl sutiko atlyginti žalÄ , bet nesutiko su jam pateiktu įtarimu.

UAB „Judisa“ su 2018 m. liepos 31d. Pretenzija kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl nuostolių - 7063,95 Eur suma, už dingusius ir nepristatytus krovinius atlyginimo, kuriuos ieÅ¡kovė atlygino (mokėjimo nurodymai nuo 2018-09-21 iki 2019-11-11). Bloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti turtinę žalÄ , padarytÄ atsakovui vykdant darbines pareigas.

Todėl taikytinos Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo žalos atlyginimÄ , juolab,kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi konstatuota, kad ieÅ¡kovė siekia priteisti žalÄ , kuri kildinama iÅ¡ darbo teisinių santykių. Nuo 2017 metų liepos 1 d. (iÅ¡skyrus Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalį ir DK 72 straipsnio 2 dalį) Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2016 metų rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 patvirtintas naujasis Darbo kodeksas (LR Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2016-09-14 įstatymo Nr. XII-2603 2 straipsnis).

Dėl ieÅ¡kinio senaties IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Tai ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio Å¡alių interesus, tiek ir į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-633/2013).

Kadangi ieÅ¡kinio senaties pabaiga reiÅ¡kia teisės į pažeistos teisės gynimÄ pabaigÄ , kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kada Å¡is terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ reikalavimÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarÄ jÄ aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2014).

Darbo kodekse numatyta, kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu atskiriems reikalavimams nenustatytas trumpesnis ieÅ¡kinio senaties terminas (DK 27 straipsnis). DK 289 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 26 įstatymo Nr. XI-2127, įsigaliojusio 2013 m. sausio 1 d., redakcija) nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ nagrinėti individualų darbo ginÄÄ (toliau – praÅ¡ymas) darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės; praleistas praÅ¡ymo pateikimo terminas gali bÅ«ti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu praÅ¡yme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, Å¡alių elgesį ir nustatytas bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais,o taip pat ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartyje yra pasisakyta, jog ieÅ¡kovė siekia priteisti žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ darbo teisinių santykių, nagrinėjamoje byloje Å¡alių santykiams taikytinos Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo žalos atlyginimÄ .

Todėl teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė, 2018 m.spalio 16 d. kreipdamasi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido. Dėl žalos Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip kiekvienos darbo sutarties Å¡alies pareiga atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ (DK 151 - 154 straipsniai). Darbuotojo visiÅ¡ka materialinė atsakomybė gali atsirasti kai:

žala padaryta tyčia; kai padaryta veika, turinčia nusikaltimo požymių; padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; ar pažeidus pareigÄ saugoti konfidencialiÄ informacijÄ , susitarimÄ dėl nekonkuravimo; kai darbdaviui padaryta neturtinė žala; kai visiÅ¡ko žalos atlyginimo atvejis yra numatytas kolektyvinėje sutartyje (DK 154 straipsnis). Nustatant atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiama: į netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimÄ , natÅ«ralų sumažėjimÄ ir turėtas iÅ¡laidas ( tiesioginius nuostolius);

į žalÄ patyrusios darbo sutarties Å¡alies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant iÅ¡vengti žalos atsiradimo; į žalÄ padariusios darbo sutarties Å¡alies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant iÅ¡vengti žalos atsiradimo; į faktÄ , kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobÅ«dis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. DK 153 straipsnyje numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ turtinę žalÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo - ne daugiau kaip jo Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Taigi, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant DK straipsnių nuostatas, - darbuotojas privalo darbdaviui atlyginti padarytÄ visÄ Å¾alÄ DK 154 straipsnyje nustatytais atvejais, o visais kitais atvejais darbuotojui gali bÅ«ti taikoma ribota materialinė atsakomybė (DK 153 straipsnis). Taigi nagrinėjamoje byloje, vertinant joje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad atsakovui galėtų bÅ«ti taikoma arba visiÅ¡ka materialinė atsakomybė pagal DK 154 straipsnio 1 punktÄ (žala padaryta tyčia) arba, nenustačius darbuotojo veiksmuose tyčios, - ribota materialinė atsakomybė pagal DK 153 straipsnį.

Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys, t. y. jo darbo pareigų, nustatytų įstatymais, kitais norminiais aktais, tarp jų – ir lokaliais, nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Kaltė paprastai suprantama kaip darbuotojo veikos ir siekiamų arba galinčių atsirasti žalingų padarinių – žalos atsiradimo, psichinis santykis. Pagal asmens valios iÅ¡raiÅ¡kÄ kaltė gali pasireikÅ¡ti dviem formomis: tyčia ir neatsargumu. Kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis) ir asmuo laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).CK normose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos, tačiau didelio neatsargumo sÄ voka teismų praktikoje nuolat plėtojama.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiÅ¡kia neprotingu arba iÅ¡skirtiniu rÅ«pestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai bÅ«tina esamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-180-378/2017, 29 punktas). Siekdamas visos patirtos žalos atlyginimo, bÅ«tent darbdavys turi įrodyti darbuotojo tyčiÄ , nusikaltimo požymius, neblaivumÄ ir kt. Tiesiogine tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sÄ moningai siekiama padaryti žalos.

Netiesioginė tyčia konstatuojama tada, kai sÄ moningai leidžiama žalai atsirasti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m.spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2275/2012). Taigi konkrečiu atveju ieÅ¡kovė turi įrodyti, kad atsakovas padarė žalÄ veikdamas sÄ moningai, arba sÄ moningai leido tokiai žalai atsirasti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vežėjo didelis neatsargumas, kuris, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali bÅ«ti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visiÅ¡kÄ atsakomybę už krovinio praradimÄ , suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas, taip pat tokie asmens veiksmai, kurių Å¡is, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs, arba neveikimas - neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti, taip pat tokie sÄ moningi, pakankamai tikslingi vežėjo vairuotojo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio iÅ¡saugojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127- 378/2015).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovas nedalyvavo dėžių krovimo į automobilį metu (nestovėjo ir neskaičiavo), bei į tai, kad automobilį su kroviniais atsakovas naktį palikdavo prie namų, teismas sprendžia,kad toks atsakovo elgesys iÅ¡ esmės neatitiko atidaus ir rÅ«pestingo asmens standartų. Juolab, kad pats atsakovas suprato arba turėjo suprasti savo pareigas, tiek kraunant prekes, tiek jas pakrovus ir tai, kad bÅ«tent jis yra atsakingas už prekių saugojimÄ nuo jų pakrovimo į automobilį iki iÅ¡krovimo klientams.

Teismo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai kvalifikuotini kaip didelis neatsargumas (o ne kaip tyčia), neiÅ¡saugant krovinio (prekių). Kip minėta, ieÅ¡kovė turi pareigÄ Ä¯rodyti turtinę žalÄ , t.y. jos faktÄ ir dydį. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pateikė žalos faktÄ ir dydį patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus, kurių atsakovas iÅ¡ esmės neginčijo, todėl žalos faktas ir dydis laikomi įrodytais. Žalos, kuriÄ praÅ¡oma priteisti, padarymo metu ginčo Å¡alis siejo darbo teisiniai santykiai, nes žala atsirado atsakovui vykdant darbo funkcijas.

Taigi, atsižvelgiant į aptartÄ teismų praktikÄ , teisinį reglamentavimÄ , atsakovo veiksmus (didelis neatsargumas), ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovo jo 6 (Å¡eÅ¡ių) VDU dydžio, t.y. 2387,70 Eur ((871,61 Eur/ 46 d.) x 21 d.) x 6) žalos atlyginimÄ . Kiti Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v.

Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07). Dėl procesinių palÅ«kanų Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ 2387,70 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018-10-16) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Bylose, nagrinėjamose Dokumentinio proceso tvarka, mokėtinas žyminis mokestis sudaro pusę sumos, mokėtinos už ieÅ¡kinį, bet ne mažiau kaip 10,00 (deÅ¡imt) Eurų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir 5 dalis). Nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamÄ procesinį dokumentÄ mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 (penki) Eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

CPK 88 straipsnyje reglamentuojamos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie tokių iÅ¡laidų priskiriamos iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisiamos iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (esant aÅ¡tu pateiktam praÅ¡ymui kartu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu).Atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, tokios iÅ¡laidos yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 159,00 Eur žyminis mokestis ir 1951,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ . Atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 700,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ . Ä®vertinus tai, kad praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidų už Å¡alių advokatų teisinę pagalbÄ atlyginimas nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies (35,79 proc.), vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 755,22 Eur, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistina 449,47 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės UAB „Logerma“, į.k. 304231057, naudai 2387,70 Eur (du tÅ«kstančius trys Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus 70 ct) žalos, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ 2387,70 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 755,22 Eur (septynis Å¡imtus penkiasdÅ¡imt penkis eurus 22 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡ovės UAB „Logerma“, į.k. 304231057, atsakovo M.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 449,47 Eur (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis eurus 47 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ . Teisėja Gražina Žukauskienė