dff6818e-bc2f-42b6-8e7b-d0283a54ba8a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-935-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-03353-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 7.6.3(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės, dalyvaujant atsakovo atstovei Irminai JunevičiÅ«tei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. R. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir pakeitimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas M. R. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–4), praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016 m. liepos 26 d. raÅ¡tÄ Nr. (11.1)I-4443;

2) pakeisti VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. birželio 2 d. sprendimÄ Nr. 6-12-165254: apskaičiuojant pareiÅ¡kėjui priklausančios tėvystės paÅ¡alpos dydį taikyti ne 67,81 Eur, bet 97,17 Eur dydžio dienos kompensuojamÄ jį uždarbį. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) jam gimė sÅ«nus. 2016 m. birželio 2 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-12-165254 pareiÅ¡kėjui skirta tėvystės paÅ¡alpa, kuriÄ skaičiuojant buvo taikomas 67,81 Eur dydžio dienos kompensuojamasis uždarbis, nors pagal pareiÅ¡kėjo draudžiamÄ sias pajamas dienos kompensuojamasis uždarbis – 97,17 Eur.

PareiÅ¡kėjas minėtÄ sprendimÄ apskundė VSDFV, kuri 2016 m. liepos 26 d. raÅ¡tu Nr. (11.1)1-4443 skundÄ atmetė. PareiÅ¡kėjas teigia, kad apskaičiuojant paÅ¡alpos dydį buvo vadovaujamasi Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 7 punkto nuostata, pagal kuriÄ paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis paÅ¡alpoms skaičiuoti negali virÅ¡yti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiÅ«rėti pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumos, bei 10 punkto nuostata, pagal kuriÄ maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių tėvystės atostogų ar vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumÄ dalijant iÅ¡ tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. nutarimu pripažino minėtas Nuostatų normas antikonstitucinėmis. PareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡is nutarimas turėtų bÅ«ti taikomas apskaičiuojant ne tik motinystės, bet ir tėvystės paÅ¡alpas, kadangi Konstitucijos 38 ir 39 straipsnių nuostatos iÅ¡reiÅ¡kia valstybės įsipareigojimÄ Ä¯statymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris užtikrintų, kad Å¡eima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, bÅ«tų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d., 2004 m. kovo 5 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymu gali būti numatytos ir kitokių rūšių atostogos dirbantiems tėvams, inter alia atostogos, suteikiamos tėvui nuo pat vaiko gimimo, o konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų. Konstitucinis Teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutarime išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reguliavimų tėvystės pašalpa, kaip ir motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, skiriama siekiant kompensuoti asmenims atitinkamai dėl tėvystės, motinystės ar motinystės (tėvystės) prarastų darbo pajamų dalį.

Konstitucinio Teismo įsitikinimu, tarp asmenų, gaunančių motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, ir asmenų, gaunančių tėvystės paÅ¡alpas, nėra tokio pobÅ«džio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas Å¡ių asmenų traktavimas, kai motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu, o tėvystės paÅ¡alpa – neapmokestinta, bÅ«tų objektyviai pateisinamas. Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. nutarime yra konstatavęs, kad valstybė, teikdama paramÄ Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, privalo laikytis konstitucinio lygiateisiÅ¡kumo principo.

Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies nuostatos aiÅ¡kintinos atsižvelgiant į kitas Å¡io Konstitucijos straipsnio nuostatas, inter alia 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybė saugo ir globoja Å¡eimÄ , motinystę, tėvystę ir vaikystę, į 3 dalį, kurioje nustatyta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters susitarimu, taip pat į 5 dalį, kurioje nustatyta, kad sutuoktinių teisės Å¡eimoje yra lygios. Todėl, pareiÅ¡kėjo nuomone, Nuostatų 7 punktas yra neteisėtas: pagal Konstitucinio Teismo doktrinÄ motinystės paÅ¡alpų skaičiavimas vadovaujantis Nuostatais, pagal kuriuos apskaičiuota ir pareiÅ¡kėjui priklausanti tėvystės paÅ¡alpa, pripažintas antikonstituciniu, tuo tarpu tarp asmenų, gaunančių motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, ir asmenų, gaunančių tėvystės paÅ¡alpas, nėra tokio pobÅ«džio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas Å¡ių asmenų traktavimas, bÅ«tų objektyviai pateisinamas.Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į skundÄ (b. l. 26–29) su skundu nesutiko, prašė skundÄ atmesti.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas M. R. 2016 m. gegužės 31 d. praÅ¡ymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl tėvystės paÅ¡alpos skyrimo tėvystės atostogų laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. birželio 22 d. VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 6-12-165254 pareiÅ¡kėjui paskyrė 1491,82 Eur tėvystės paÅ¡alpÄ už tėvystės atostogų laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. birželio 22 d. M. R. tėvystės atostogos suteiktos nuo (duomenys neskelbtini) todėl, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Nuostatų nuostatomis, pareiÅ¡kėjui kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal draudžiamÄ sias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., t. y.

Å¡iuo laikotarpiu turėtas draudžiamÄ sias pajamas padalinus iÅ¡ to paties laikotarpio darbo dienų skaičiaus (24 487,76 Eur : 252 d. d. = 97,17 Eur). Maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal 2016 metų gegužės mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumÄ bei 2016 metų vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių, buvo 67,81 Eur (445 Eur × 3,2 : 21 d. d. = 67,81 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (97,17 Eur) buvo didesnis už teisės į paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį (67,81 Eur), VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 6-12-165254, vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, Nuostatų 7 ir 10 punktais, teisėtai ir pagrįstai tėvystės paÅ¡alpÄ pareiÅ¡kėjui apskaičiavo taikant maksimalų – 67,81 Eur dienos kompensuojamÄ jį uždarbį.

Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. nutarimu pripažino, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės paÅ¡alpai apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į jÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, įstatymuose neįtvirtinus per nustatytÄ laikotarpį iki nėštumo ir gimdymo atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių iÅ¡mokų visoms dirbančioms moterims, Nuostatų 7 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės paÅ¡alpai apskaičiuoti negali virÅ¡yti nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, ir Nuostatų 10 punkto pirmoji pastraipa tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės paÅ¡alpoms apskaičiuojamas pagal einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumÄ , prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai.

Konstitucinis Teismas nustatė, kad Å¡is nutarimas Teisės aktų registre turi bÅ«ti oficialiai paskelbtas 2017 m. sausio 2 d., todėl nuo Å¡ios datos Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis pripažintos nuostatos negalės bÅ«ti taikomos skaičiuojant motinystės paÅ¡alpas už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį. Konstitucinis Teismas nurodė, kad Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta konstitucinė mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija dirbančioms motinoms atsižvelgiant į ypatingÄ moterų bÅ«klę ir sveikatos apsaugos poreikį tam tikrÄ laikÄ iki gimdymo ir po jo bei ypatingÄ motinos ir vaiko ryšį tam tikrÄ laikÄ po gimdymo.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog Å¡ios konstitucinės garantijos tikslas – užtikrinti nėščios ir pagimdžiusios moters fiziologinės bÅ«klės apsaugÄ , ypatingÄ motinos ir vaiko ryšį pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis. Taigi, Konstitucinis Teismas dėl minėto įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje ir Nutarimo 7 punkte numatyto maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžio taikymo tėvystės paÅ¡alpoms nepasisakė, todėl nurodytame Konstitucinio Teismo nutarime iÅ¡dėstyti argumentai nagrinėjamai bylai yra neaktualÅ«s. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas skirti tėvystės paÅ¡alpÄ pareiÅ¡kėjui buvo priimtas vadovaujantis galiojančiomis ir Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis nepripažintomis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Nuostatų normomis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovo nuomone, kituose pareiÅ¡kėjo cituojamuose nutarimuose sprendžiami klausimai dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytų socialinio draudimo iÅ¡mokų apmokestinimo, Å¡ių iÅ¡mokų ribojimo ekonominės krizės metu ar iÅ¡mokų gavėjams gaunant kitas pajamas, nesudaro pagrindo spręsti, kad įstatymo bei Nuostatų normos, nustatančios maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžio taikymÄ skiriant tėvystės paÅ¡alpÄ , prieÅ¡tarauja Konstitucijai, o praÅ¡omas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 30–33) su skundu nesutiko, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , rėmėsi iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas. Nurodė, kad Konstitucinio Teismo nutarimas turi įstatymo galiÄ nuo jo įsigaliojimo dienos. Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimas įsigalios 2017 m. sausio 2 d., kai bus paskelbtas Teisės aktų registre. Taigi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Nuostatų nuostatos, kurios Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, negalės bÅ«ti taikomos skiriant motinystės paÅ¡alpas nuo 2017 m. sausio 2 d.

VSDFV yra vieÅ¡ojo administravimo institucija, kuri privalo vadovautis galiojančiais įstatymais ir juos vykdyti. Nei VSDFV, nei jos teritoriniams skyriams įstatymais nėra suteikta teisė taikyti teisės aktų nuostatų savo nuožiÅ«ra, jų netaikyti, vadovautis tiesiogiai Konstitucija ar dar negaliojančiais Konstitucinio Teismo nutarimais. Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais.

Konstitucinio Teismo nutarime yra konstatuotas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies bei Nuostatų 7, 10 punktų prieštaravimas Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai tik ta apimtimi, kiek jie yra taikomi motinystės pašalpų apskaičiavimui. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimas turėtų būti taikomas apskaičiuojant ne tik motinystės pašalpas, bet ir tėvystės pašalpas, ir kad tarp moterų, gaunančių motinystės pašalpas, ir tėvų, gaunančių tėvystės pašalpas, nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad skirtingas tokių asmenų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

Motinystės paÅ¡alpa yra mokama moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu, t. y. iki gimdymo ir po jo (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių, motinystės paÅ¡alpa mokama už 126 kalendorines dienas; komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas, paÅ¡alpa mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų), ir jos paskirtis – užtikrinti ypatingÄ nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krÅ«timi maitinančių moterų apsaugÄ , kÄ garantuoja ir tarptautinių bei Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatos, susijusios su motinystės ir vaikystės apsauga, taip pat užtikrinti mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantijÄ dirbančioms motinoms.

Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir (arba) krÅ«timi maitinančios moterys (darbuotojos) yra priskiriamos ypač jautrios rizikos grupei ir turi bÅ«ti apsaugotos nuo konkrečių jas veikiančių pavojų. Kaip paminėta Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarime, Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas, savo jurisprudencijoje aiÅ¡kindamas motinystės atostogų turinį, yra pažymėjęs, kad nėščioms darbuotojoms suteikta teisė į motinystės atostogas turi bÅ«ti vertinama kaip ypatingos svarbos socialinės apsaugos priemonė.

Tėvystės atostogų, skirtingai nei nėštumo ir gimdymo atostogų, paskirtis yra kita – jos suteikiamos vaiko tėvui (gimus vaikui, iki vaikui sukanka vienas mėnuo), ne tam, kad bÅ«tų užtikrinta ypatinga vaiko tėvo bÅ«klės (sveikatos) apsauga, bet tam, kad vaiko tėvas, laikinai nutraukęs savo darbinę veiklÄ , turėtų galimybę pabÅ«ti kartu su vaiko motina, pasirÅ«pinti ja ir naujagimiu pirmomis vaiko gyvenimo savaitėmis. Tarptautiniai ir Europos SÄ jungos teisės aktai garantuoja privalomas motinystės atostogas moterims iki gimdymo ir po jo, tuo tarpu tėvystės atostogų suteikimas nei Europos SÄ jungos teisės aktuose, nei Tarptautinės Darbo Organizacijose konvencijose nėra numatytas, jų reglamentavimas yra valstybių nacionalinės teisės klausimas.

Å ių atostogų trukmė ir apmokėjimas skirtingose valstybėse labai skiriasi, o kai kurių valstybių įstatymuose apmokamų tėvystės atostogų suteikimas iÅ¡ viso nėra numatytas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiÅ¡kėjas nepagrįstai prilygina save minėtai asmenų grupei ir nepagrįstai praÅ¡o taikyti Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimÄ plečiamai.2016 m. lapkričio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti, pateikė praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ iÅ¡tirti, ar Ligos ir socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis, Nuostatų 7 ir 10 punktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, 38 straipsnio 1, 2 ir 5 dalims ir 39 straipsnio 1 daliai.

Atsakovo atstovė skundÄ ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ prašė atmesti.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, kreipėsi į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar 2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XI-1803 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų 7 punktas (2012 m. rugpjūčio 21 d.

Vyriausybės nutarimo Nr. 975 redakcija) ir 10 punktas (2011 m. gruodžio 28 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1536 redakcija) ta apimtimi, kuria juose nustatytas maksimalus kompensuojamasis uždarbis tėvystės paÅ¡alpoms apskaičiuoti, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalį, 38 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis ir 39 straipsnio 1 dalį, administracinę bylÄ sustabdė iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės praÅ¡ymÄ .Konstitucinis Teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjui praÅ¡ymÄ , nurodęs, kad jis neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi atnaujino administracinę bylÄ . Atnaujinus administracinę bylÄ , gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant ir skundÄ tenkinti. 2017 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas konstatuoja: administracinėje byloje kilo ginčas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 6-12-165254, kuriuo pareiÅ¡kėjui M. R. paskirta tėvystės paÅ¡alpa už tėvystės atostogų laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. birželio 22 d., teisėtumo.Naujos rÅ«Å¡ies tėvystės atostogos Lietuvoje buvo įteisintos nuo 2006 m. liepos 1 d., Lietuvos Respublikos Seimui 2006 m. birželio 8 d. priėmus Darbo kodekso 170 ir 178 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1791 straipsniu įstatymÄ Nr. X-660, 2006 m. birželio 8 d.

Valstybės tarnybos įstatymo 17, 20, 35, 42 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymÄ Nr. X-673, 2006 m. birželio 8 d. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10, 16, 17, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 181, 182, 183 straipsniais įstatymÄ Nr. X-659, kitų įstatymų pakeitimus. Tėvystės atostogos – vyrams laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sukaks vienas mėnuo suteikiamos atostogos, už kurių laikÄ mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta paÅ¡alpa (2002 m. birželio 4 d.

įstatymu Nr. IX-926 patvirtinto Darbo kodekso 1791 straipsnis). Atitinkamai, pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , asmenims, privalomai draudžiamiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, mokama tėvystės paÅ¡alpa tėvystės atostogų laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sueis vienas mėnuo.Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 183 straipsnio 1 dalį (2010 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1244 redakcija) tėvystės paÅ¡alpa mokama 100 procentų paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Å i paÅ¡alpa per mėnesį negali bÅ«ti mažesnė už tėvystės atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. PaÅ¡alpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų nustatyta tvarka.Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-639 redakcija), kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieÅ¡ nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį.

Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalį (2011 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XI-1803 redakcija) maksimalus kompensuojamasis uždarbis paÅ¡alpoms apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į atitinkamÄ paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos.Nuostatų 7 punktas (2012 m. rugpjūčio 21 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 975 redakcija) nustato, kad paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis paÅ¡alpoms skaičiuoti negali virÅ¡yti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo atsiradimo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiÅ«rėti pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumos.

Nuostatų 10 punktas (2011 m. gruodžio 28 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1536 redakcija) nustato, kad maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo atsiradimo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ar vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumÄ dalijant iÅ¡ tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. R. 2016 m. gegužės 31 d. prašymu (b. l.

34) kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl tėvystės pašalpos skyrimo tėvystės atostogų laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. birželio 22 d. VSDFV Vilniaus skyrius skundžiamu 2016 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 6-12-165254 (b. l.

5) pareiÅ¡kėjui paskyrė 1491,82 Eur tėvystės paÅ¡alpÄ už tėvystės atostogų laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. birželio 22 d. M. R. tėvystės atostogos suteiktos nuo (duomenys neskelbtini) todėl, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Nuostatų nuostatomis, pareiÅ¡kėjui kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal draudžiamÄ sias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., t. y. Å¡iuo laikotarpiu turėtas draudžiamÄ sias pajamas padalinus iÅ¡ to paties laikotarpio darbo dienų skaičiaus (24 487,76 Eur : 252 d. d. = 97,17 Eur).

Maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal 2016 metų gegužės mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumÄ bei 2016 metų vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių, buvo 67,81 Eur (445 Eur × 3,2 : 21 d. d. = 67,81 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (97,17 Eur) buvo didesnis už teisės į paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį (67,81 Eur), VSDFV Vilniaus skyrius skundžiamu 2016 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 6-12-165254, vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, Nuostatų 7 ir 10 punktais, tėvystės paÅ¡alpÄ pareiÅ¡kėjui apskaičiavo taikant maksimalų – 67,81 Eur dienos kompensuojamÄ jį uždarbį.

Byloje ginčo dėl to, kad VSDFV Vilniaus skyrius bÅ«tų netinkamai pritaikęs Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ ir Nuostatus, ar kad bÅ«tų neteisingai aritmetiÅ¡kai apskaičiavęs tėvystės paÅ¡alpos dydį, nėra. Byloje keliamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, Nuostatų 7 ir 10 punktuose numatyto maksimalaus kompensuojamojo uždarbio tėvystės paÅ¡alpoms apskaičiuoti ribojimo atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, 38 straipsnio 1, 2 ir 5 dalims ir 39 straipsnio 1 daliai klausimas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ . Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar 2000 m. gruodžio 21 d.

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XI-1803 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 7 punktas (2012 m. rugpjūčio 21 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 975 redakcija) ir 10 punktas (2011 m. gruodžio 28 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1536 redakcija) ta apimtimi, kuria juose nustatytas maksimalus kompensuojamasis uždarbis tėvystės pašalpoms apskaičiuoti, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalį, 38 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis ir 39 straipsnio 1 dalį.

Konstitucinis Teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjui praÅ¡ymÄ , nurodęs, kad jis neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo. Konstitucinis Teismas sprendime nurodė, kad teismas nepateikė teisinių argumentų, kuriais pagrįstų savo abejonę dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai. Be kita ko, Konstitucinis Teismas nurodė, kad teismas neįvertino oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų, nurodytų 2012 m. vasario 27 d., 2016 m. kovo 15 d. nutarimuose, iÅ¡ kurių matyti, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas gali, bet neprivalo, nustatyti atostogas, suteikiamas dirbantiems tėvams nuo pat vaiko gimimo, ir turi diskrecijÄ nustatyti Å¡ių atostogų metu teikiamos finansinės paramos dydį.

Konstitucinis Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė teisinių argumentų, kuriais pagrįstų, kad tėvystės paÅ¡alpos dydį ribojant maksimaliu kompensuojamuoju uždarbiu gali bÅ«ti, kaip teigiama praÅ¡yme, paneigiama Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos esmė. Teismas teisiÅ¡kai nepagrindė savo abejonės, ar motinystės ir tėvystės paÅ¡alpų gavėjų skirtumai yra tokio pobÅ«džio ir apimties, kad pateisintų skirtingÄ Å¡ių paÅ¡alpų dydžių apskaičiavimÄ .

PraÅ¡yme nepaaiÅ¡kinta, kodėl, atsižvelgiant į ypatingÄ dirbančiai motinai iki gimdymo ir po jo garantuojamų mokamų atostogų konstitucinę paskirtį ir jų, kaip konstitucinės garantijos, esminį objektyvų skirtumÄ nuo įstatymų leidėjo įgyvendinant savo diskrecijÄ nustatytų atostogų dirbančiam tėvui, negali bÅ«ti nustatytas skirtingas Å¡ių atostogų metu mokamų iÅ¡mokų dydis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Konstitucinio Teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendime iÅ¡dėstytus argumentus, teismui nekyla abejonių dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, Nuostatų 7 ir 10 punktuose numatyto maksimalaus kompensuojamojo uždarbio tėvystės paÅ¡alpoms apskaičiuoti ribojimo atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, 38 straipsnio 1, 2 ir 5 dalims ir 39 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 27 d. ir kituose nutarimuose yra konstatavęs, kad Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos nuostatos iÅ¡reiÅ¡kia valstybės įsipareigojimÄ Ä¯statymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris užtikrintų, kad Å¡eima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, bÅ«tų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos.

Konstitucinis valstybės įsipareigojimas saugoti ir globoti Å¡eimÄ , motinystę, tėvystę ir vaikystę, kaip bendras principas, tam tikrais aspektais yra iÅ¡reikÅ¡tas ir kitose Konstitucijos nuostatose, inter alia 39 straipsnio 1 dalyje, kurioje garantuojama valstybės globa ir parama Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, bei 2 dalyje, kurioje dirbančioms motinoms yra užtikrinamos mokamos atostogos iki gimdymo ir po jo, palankios darbo sÄ lygos ir kitos lengvatos. Konstitucinis Teismas, 2012 m. vasario 27 d. nutarime aiÅ¡kindamas Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalį, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje Konstitucijos nuostatoje yra įtvirtinta valstybės globos ir paramos Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, garantija.

Ä®statymų leidėjas gali nustatyti įvairias jos įgyvendinimo formas, inter alia: numatyti finansinės paramos teikimÄ ; užtikrinti galimybę dirbantiems tėvams pasinaudoti atostogomis, skirtomis vaikams auginti ir auklėti namuose <...>. Ä®statymu gali bÅ«ti numatytos ir kitokių rÅ«Å¡ių atostogos dirbantiems tėvams, inter alia atostogos, suteikiamos tėvui nuo pat vaiko gimimo. Konstitucijoje nėra expressis verbis nustatyta kokių nors paramos Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, teikimo pagrindų, sÄ lygų, terminų, dydžių; tai, laikydamasis Konstitucijos normų ir principų, turi nustatyti įstatymų leidėjas;

įstatymais reguliuojant paramos Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, santykius bÅ«tina paisyti visuomenės ir valstybės iÅ¡galių; Å¡ioje srityje įstatymų leidėjas turi plačiÄ diskrecijÄ <...>. Ä®statymų leidėjas gali, atsižvelgdamas į ypatingÄ ankstyvojo amžiaus vaikų apsaugos ir priežiÅ«ros poreikį, nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuriuo bÅ«tų sudarytos sÄ lygos bent vienam iÅ¡ dirbančių tėvų (jų nesant – ir kitam dirbančiam Å¡eimos nariui) tam tikrÄ laikÄ pačiam auginti ir auklėti vaikÄ namuose neužsiimant darbine (profesine) veikla (arba jÄ derinant su vaiko auginimu ir auklėjimu) ir tuo laikotarpiu gaunant atitinkamÄ valstybės paramÄ .

Konstitucijoje nėra nustatyta atostogų, skirtų vaikams auginti ir auklėti namuose, teikimo pagrindų, sÄ lygų, trukmės, jų metu teiktinos finansinės paramos dydžių, – tai, paisydamas Konstitucijos normų ir principų (inter alia konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, protingumo, proporcingumo, įgytų teisių ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, lygiateisiÅ¡kumo, konstitucinių vertybių pusiausvyros, socialinės darnos imperatyvų), turi nustatyti įstatymų leidėjas.

Ä®statymų leidėjas, įgyvendindamas savo diskrecijÄ , negali apskritai paneigti Konstitucijos 39 straipsnio 1dalyje įtvirtintos garantijos esmės ir iÅ¡ 38 straipsnio 2 dalies kylančios valstybės priedermės saugoti ir globoti konstitucines vertybes – Å¡eimÄ , motinystę, tėvystę ir vaikystę.Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 27 d. nutarime yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta konstitucinė mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija dirbančioms motinoms atsižvelgiant į ypatingÄ moterų bÅ«klę ir sveikatos apsaugos poreikį tam tikrÄ laikÄ iki gimdymo ir po jo bei ypatingÄ motinos ir vaiko ryšį tam tikrÄ laikÄ po gimdymo.

Å ios konstitucinės garantijos tikslas – užtikrinti nėščios ir pagimdžiusios moters fiziologinės bÅ«klės apsaugÄ , ypatingÄ motinos ir vaiko ryšį pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis, sudarius galimybę dirbančiai moteriai tam tikrÄ pagrįstÄ laikÄ iki gimdymo ir po jo atsitraukti nuo darbinės (profesinės) veiklos. Atsižvelgiant į Å¡iÄ konstitucinę paskirtį, dirbančių motinų mokamos atostogos iki gimdymo ir po jo yra specifinis konstitucinis motinystės ir vaikystės apsaugos institutas.

Pagal Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalį dirbančioms motinoms tam tikrÄ pagrįstÄ laikÄ iki gimdymo ir po jo garantuojamos mokamos atostogos suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas teisės į Å¡ias atostogas įgyvendinimÄ ir atsižvelgdamas į konstitucinę jų paskirtį, paisydamas kitų Konstitucijos normų ir principų (inter alia konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, protingumo, lygiateisiÅ¡kumo imperatyvų), privalo nustatyti inter alia Å¡ių atostogų suteikimo sÄ lygas, pagrįstÄ (minimaliÄ ir maksimaliÄ ) Å¡ių atostogų trukmę, taip pat tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį atostogų metu bÅ«tų užtikrintas iÅ¡mokų, kurių dydis atitiktų per protingÄ laikotarpį iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį, mokėjimas.Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. nutarimu pripažino, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės paÅ¡alpai apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į jÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, įstatymuose neįtvirtinus per nustatytÄ laikotarpį iki nėštumo ir gimdymo atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių iÅ¡mokų visoms dirbančioms moterims, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai; pripažino, kad Nuostatų 7 punktas (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės paÅ¡alpai apskaičiuoti negali virÅ¡yti nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai; pripažino, kad Nuostatų 10 punkto (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija) pirmoji pastraipa tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės paÅ¡alpoms apskaičiuojamas pagal einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumÄ , prieÅ¡tarauja Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai.

Nutarime konstatuota, kad Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta mokamų atostogų dirbančioms motinoms iki gimdymo ir po jo garantija yra specifinė 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos motinystės ir vaikystės apsaugos priemonė, skirta dirbančios nėščios ir pagimdžiusios moters ypatingos bÅ«klės ir sveikatos apsaugai, ypatingam motinos ir vaiko ryÅ¡iui pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis užtikrinti sudarant sÄ lygas dirbančiai moteriai tam tikrÄ pagrįstÄ laikÄ iki gimdymo ir po jo atsitraukti nuo darbinės (profesinės) veiklos.

Konstitucinio Teismo iÅ¡vada dėl motinystės paÅ¡alpų dydžio ribojimo prieÅ¡taravimo Konstitucijai pagrįsta aiÅ¡kinimu, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas teisės į Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje dirbančioms motinoms tam tikrÄ pagrįstÄ laikÄ iki gimdymo ir po jo garantuojamas mokamas atostogas, privalo nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį atostogų metu bÅ«tų užtikrintas iÅ¡mokų, kurių dydis atitiktų per protingÄ laikotarpį iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį, mokėjimÄ .Pažymėtina, kad aptariamuoju atveju pareiÅ¡kėjui paskirta tėvystės paÅ¡alpa (skiriama apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų laikotarpiu) nėra Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta priemonė, skirta dirbančios nėščios ir pagimdžiusios moters ypatingos bÅ«klės ir sveikatos apsaugai, ypatingam motinos ir vaiko ryÅ¡iui pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis užtikrinti, o yra valstybės paramos Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, priemonė, kuri patenka į Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį.

Pagal aptartÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , įstatymų leidėjas Å¡ioje srityje turi plačiÄ diskrecijÄ . Nagrinėjamai bylai aktualu, kad įstatymų leidėjas, pasirinkęs tokiÄ paramos formÄ kaip atostogos, suteikiamos tėvui nuo pat vaiko gimimo iki vaikui sukaks vienas mėnuo bei valstybės paramÄ tokių atostogų laikotarpiu, Å¡ių atostogų metu teiktinÄ finansinės paramos dydį turi nustatyti pagal valstybės galimybes kompensuoti visas prarastas pajamas ar jų dalį, paisyti visuomenės ir valstybės iÅ¡galių.

Kartu įstatymų leidėjas pagal Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , privalo laikytis Konstitucijos normų ir principų (inter alia konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, protingumo, proporcingumo, įgytų teisių ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, lygiateisiÅ¡kumo, konstitucinių vertybių pusiausvyros, socialinės darnos imperatyvų) ir negali apskritai paneigti Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos esmės ir iÅ¡ 38 straipsnio 2 dalies kylančios valstybės priedermės saugoti ir globoti konstitucines vertybes – Å¡eimÄ , motinystę, tėvystę ir vaikystę.Kaip jau minėta, naujos rÅ«Å¡ies tėvystės atostogos ir tėvystės paÅ¡alpos Lietuvoje buvo įteisintos nuo 2006 m. liepos 1 d.

IÅ¡ Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir jį lydinčių įstatymų projektų aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies atostogų įteisinimo tikslas – kad tėvai, gimus vaikui, pasinaudotų socialiniu draudimu ir imtų tikslines atostogas, o ne naudotų kasmetines atostogas. Taigi, gimus vaikui, motinai suteikiama teisė gauti motinystės paÅ¡alpÄ nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu (pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnį), kurios dydis siejamas su iki atostogų gauto atlyginimo vidurkiu, bei, papildomai, tėvui, suteikiama teisė gauti tėvystės paÅ¡alpÄ tėvystės atostogų laikotarpiu iki vaikui sukaks vienas mėnuo.

PareiÅ¡kėjo kvestionuojamame teisiniame reguliavime įtvirtintas maksimalaus tėvystės paÅ¡alpos dydžio ribojimas draudžiamųjų pajamų, galiojusių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžio suma, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas įstatymų leidėjui tinkamai įgyvendinant socialinės darnos imperatyvÄ , atsižvelgus į valstybės (valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto) iÅ¡gales kompensuoti visas prarastas pajamas ar jų dalį, kadangi nustatant draudžiamųjų pajamų dydį, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintÄ metodikÄ atsižvelgiama į atitinkamų metų ar atitinkamo metų laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas ir iÅ¡laidas (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , nereikalaujama, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas valstybės paramos Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, atitinkamas priemones, įtvirtintų teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų kompensuotos netektos pajamos visa apimtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjo kvestionuojamame teisiniame reguliavime įtvirtintas maksimalaus tėvystės paÅ¡alpos dydžio ribojimas savo dydžiu nėra toks, kuris apskritai paneigtų Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos esmę.

Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjui kompensuota apie 70 proc. turėtų draudžiamųjų pajamų. Pastebėtina, kad analogiško dydžio ribojimas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintas ir motinystės (tėvystės) pašalpoms, mokamoms, kol vaikui sueis vieni arba dveji metai. Atkreiptinas dėmesys, kad tarptautiniai teisės aktai nereikalauja, kad valstybė kartu su motinai suteikiamomis nėštumo ir gimdymo atostogomis numatytų ir po vaiko gimimo tuo pat metu tėvui papildomai suteikiamas tėvystės atostogas, tuo labiau, nenumato įpareigojimo valstybei nustatyti, kad išmokų, mokamų šių atostogų metu, dydis atitiktų iki atostogų tėvo gauto atlyginimo vidurkį.

IÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamos informacijos matyti, kad tik dalyje Europos SÄ jungos valstybių narių tėvams yra suteikiamos tokio pobÅ«džio, kaip Lietuvoje įtvirtintos tėvystės atostogos (duomenys iÅ¡ Europos darbo mobilumo portalo adresu https://ec.europa.eu/eures/public/lt/homepage). Taigi teismui, įvertinus ir Konstitucinio Teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendime iÅ¡dėstytus argumentus, nekyla abejonių, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas pareiÅ¡kėjo kvestionuojamÄ teisinį reguliavimÄ , bÅ«tų nesilaikęs Konstitucijos normų ir principų ar paneigęs Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos esmę ir iÅ¡ Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies kylančiÄ valstybės priedermę saugoti ir globoti konstitucines vertybes – Å¡eimÄ , motinystę, tėvystę ir vaikystę.PareiÅ¡kėjas kelia Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, Nuostatų 7 ir 10 punktuose numatyto maksimalaus kompensuojamojo uždarbio tėvystės paÅ¡alpoms apskaičiuoti ribojimo atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, 38 straipsnio 5 daliai klausimÄ , teigdamas, kad Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimu teisės aktų nuostatas, ribojančias motinystės paÅ¡alpų dydį pripažinus prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, kyla pagrįsta abejonė, ar ribojant tėvystės paÅ¡alpų dydį, tačiau neribojant motinystės paÅ¡alpų dydžio, nėra pažeidžiamos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies bei 38 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Su tokiais pareiškėjo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas, kuris reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų, būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai ir kt.).

Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta mokamų atostogų dirbančioms motinoms iki gimdymo ir po jo garantija yra specifinė 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos motinystės ir vaikystės apsaugos priemonė, skirta dirbančios nėščios ir pagimdžiusios moters ypatingos bÅ«klės ir sveikatos apsaugai, ypatingam motinos ir vaiko ryÅ¡iui pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis užtikrinti sudarant sÄ lygas dirbančiai moteriai tam tikrÄ pagrįstÄ laikÄ iki gimdymo ir po jo atsitraukti nuo darbinės (profesinės) veiklos, todėl įstatymų leidėjas, reguliuodamas teisės į Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje dirbančioms motinoms tam tikrÄ pagrįstÄ laikÄ iki gimdymo ir po jo garantuojamas mokamas atostogas, privalo nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį atostogų metu bÅ«tų užtikrintas iÅ¡mokų, kurių dydis atitiktų per protingÄ laikotarpį iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį, mokėjimÄ .

Tuo tarpu, minėta, tėvystės paÅ¡alpa (skiriama apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų laikotarpiu) nėra Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta priemonė, skirta dirbančios nėščios ir pagimdžiusios moters ypatingos bÅ«klės ir sveikatos apsaugai, ypatingam motinos ir vaiko ryÅ¡iui pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis užtikrinti, o yra valstybės paramos Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, priemonė, kuri patenka į Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį, kurioje įstatymų leidėjas Å¡ioje srityje turi plačiÄ diskrecijÄ .

Aptarti iÅ¡mokų, mokamų dirbančioms motinoms tam tikrÄ pagrįstÄ laikÄ iki gimdymo ir po jo (motinystės paÅ¡alpų), ir tėvystės paÅ¡alpų teisinės prigimties skirtumai lemia, kad tokioms iÅ¡mokoms apskaičiuoti taikomos taisyklės gali skirtis, taip pat ir pareiÅ¡kėjo nurodomu aspektu. Kadangi VSDFV Vilniaus skyrius skundžiamu sprendimu skirdamas pareiÅ¡kėjui tėvystės paÅ¡alpÄ Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei Nuostatų nepažeidė, paÅ¡alpos dydį apskaičiavo teisingai, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas pakeisti šį sprendimÄ ir apskaičiuojant jam priklausančios tėvystės paÅ¡alpos dydį taikyti ne 67,81 Eur, bet 97,17 Eur dydžio dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, atmestinas, atitinkamai, atmestinas pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas panaikinti VSDFV sprendimÄ , kuriuo buvo atmestas pareiÅ¡kėjo skundas ir paliktas galioti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo M. R. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                 Marius Bajoras                                                                  Egidija Puzinskaitė                                                                  Rasa Ragulskytė-Markovienė