dff66642-39af-4cb9-b3d8-98cfb32455cd · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-261-450/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00028-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovų R. B. (M.) ir A. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1634-796/2018 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Litlita“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždaros akcinės bendrovės „Tamtamas“, ieÅ¡kinį atsakovams R.

B. (M.) ir A. S. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB ,,Litlita“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų R. B. (M.) ir A. S. solidariai 1 106 755,49 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė taip pat prašė nepraneÅ¡us atsakovams taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ir/ar nekilnojamÄ jį turtÄ 1 106 755,49 Eur sumai, nesant ar nepakankant Å¡io turto, areÅ¡tuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sÄ skaitose, ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtÄ , iÅ¡skyrus naudojimÄ atsiskaitymui su ieÅ¡kove pagal Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė R. B. (M.) buvo UAB ,,Litlita“ direktorė iki 2013 m. liepos 30 d., o atsakovas A. S. buvo bendrovės akcininku iki 2013 m. liepos 30 d. Pagal į bylÄ pateiktus įrodymus yra teisinis pagrindas teigti, kad UAB ,,Litlita“ direktorei R. B. (M.) ir akcininkui A. S. pareiga pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo kilo dar 2009 m., nes pagal 2009 ir 2010 metų UAB ,,Litlita“ balanso duomenis, kurie savo rodikliais yra panaÅ¡Å«s, įmonė buvo nemoki.

Abu atsakovai vienu metu 2013 m. liepos 30 d. tarpusavyje suderintais veiksmais pasitraukė iÅ¡ nemokios bei jokios veiklos nevykdančios UAB ,,Litlita“, akcijas ir įmonės vadovo įgaliojimus perleisdami formaliam vadovui ir akcininkui V. T.. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartimi yra patvirtinti 1 106 755,49 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie susidarė per laikotarpį nuo 2009 metų. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai elgėsi nesÄ Å¾iningai įmonės bei jos kreditorių atžvilgiu, ieÅ¡kovė neturi pagrindo manyti, kad toks jų elgesys pasikeis.

NesÄ Å¾iningumÄ Ä¯monės, ir jos kreditorių atžvilgiu ieÅ¡kovė sieja su atsakovų formaliai atliktais veiksmais, kai įmonei jau esant nemokiai, įmonė fiktyviai buvo perleista jos paskutiniam vadovui V. T., abiejų atsakovų tarpusavyje suderintais veiksmais. Valstybinė mokesčių inspekcija 2015 m. sausio 13 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo atskleidė fiktyvius abiejų atsakovų veiksmus, kai prisidengiant kitos įmonės veikla, buvo daromos mokesčių slėpimo schemos, galimai taip siekiant sau asmeninės naudos.

Be to, atsakovams kaip fiziniams asmenims, pareikÅ¡tas 1 106 755,49 Eur reikalavimas laikytinas itin dideliu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi areÅ¡tavo atsakovams R. B. ir A. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant 1 106 755,49 Eur sumos, uždraudė bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ , bei turto vertės sumažinimÄ , tačiau leido iÅ¡ sÄ skaitoje esančių piniginių lėšų atsakovams atsiskaityti su ieÅ¡kove BUAB „Litlita“.

5. Teismas nurodė, kad įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstė faktines aplinkybes, kartu su ieÅ¡kiniu teismui pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kurie, jos vertinimu, patvirtina Å¡ias aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė pakankamai aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio faktinį ir teisinį pagrindÄ , kuriuos grindžia ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis, taip pat atskleidė teisinius reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio argumentus. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra prima facie pagrįstas.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė remiasi didele ieškinio suma, kuri teismų praktikoje laikoma vienu iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad išsamių duomenų apie atsakovų turtinę padėtį byloje nėra, atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl teismas sutiko su ieškovės nuomone, jog ieškinio suma atsakovams laikytina didele.

IeÅ¡kovė nurodė, jog atsakovų veiksmai ieÅ¡kovės kreditorių atžvilgiu yra nesÄ Å¾iningi, nes atsakovai vienu metu suderintais veiksmais pasitraukė iÅ¡ įmonės veiklos bei pardavė jau nevykdančios veiklos bendrovės akcijas fiktyviam bendrovės vadovui V. T., todėl atsakovai gali mėginti savo turtÄ paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ir tokiu bÅ«du apsunkinti ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimÄ . Byloje yra pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. sausio 13 d. sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo, kuriame nurodoma, kad UAB „Litlita“ automobilių pardavimÄ Ä¯formino akivaizdžiai rinkos kainoms neatitinkančiomis kainomis, bendrovės buhalteriniai dokumentai neatspindi tikrųjų Å«kinių operacijų.

Tikrinamuoju laikotarpiu bendrovė, pardavusi naudotas transporto priemones, sÄ skaitose nurodė dirbtinai sumažintas pardavimo kainas taip iÅ¡kreipė savo veiklos turinį, į pridėtinės vertės ir mokesčių deklaracijas įrašė nepatikimus, prieÅ¡taringus duomenis apie gautas pajamas.

8. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė tikėtinai pagrindė ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl taikė laikinÄ sias apsaugos priemones. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Atsakovai A. S. ir R. B. (M.) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės.

10. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Teismas skundžiamoje nutartyje iÅ¡ esmės rėmėsi tik ieÅ¡kinio sumos kriterijumi. Skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota, o ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų ar aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo, patvirtinančių realiÄ grėsmę teismo sprendimo vykdymui. 10.2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi kreditorių atžvilgiu, nes abu vienu metu pasitraukė iÅ¡ įmonės veiklos.

Atsakovė R. M. 2011 metais ir 2013 metais išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų bei vaiko priežiÅ«ros atostogų, buvo atleista iÅ¡ bendrovės vadovės pareigų, nes pasikeitė įmonės akcininkas. Ä®monės veikla nutrÅ«ko dėl 2011 metais Muitinės kriminalinės tarnybos pareigÅ«nų atliktos kratos įmonėje (buvo paimti kompiuteriai, dokumentai). 2013 metais buvo priimtas sprendimas įmonės akcijas perleisti. Muitinės tarnyba, atlikusi ikiteisminį tyrimÄ , nenustatė jokios atsakovų nusikalstamos veikos.

Kratos metu paimtus įmonės dokumentus, kompiuterius Muitinės kriminalinės tarnybos pareigÅ«nai grÄ Å¾ino V. T.. 10.3. IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės nebuvo pakankamas pagrindas teismui spręsti, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas. Teismas rėmėsi ir besÄ lygiÅ¡kai tikėjo ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis, nors privalėjo įsitikinti ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumu, ar ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Atsakovai apie jokius Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktus patikrinimus UAB ,,Litlita“, ar įsiskolinimÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai (1 082 409,99 Eur sumai), skolÄ Klaipėdos teritorinei muitinei, įmokas Valstybiniam socialiniam draudimui, nebuvo informuoti.

Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog akcijų pardavimo metu įmonė turėjo skolų.

11. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB ,,Litlita“ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti.

12. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nėra preliminariai pagrįstas. Atsakovai apeliuoja į muitinės kriminalinės tarnybos atliktÄ poėmį, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės turimų duomenų matyti, kad darant kratÄ , kurios metu buvo paimti UAB ,,Litlita“ dokumentai, V. T. nedalyvavo, atliekant kratÄ dalyvavo atsakovas A. S.. Poėmis buvo atliktas 2011 m. gruodžio 22 d., o akcijos perleistos V. T., ir įmonės vadovas pakeistas 2013 m. liepos mėnesį.

Po formalaus V. T. paskyrimo įmonės vadovu, skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui teikė, bei visus veiksmus UAB ,,Litlita“ vardu atliko atsakovas A. S.. V. T. fiktyviai buvo paskirtas jokios veiklos nevykdžiusios UAB ,,Litlita“ direktoriumi, formaliai jam perleistos ir įmonės akcijas. Abu atsakovai vienu metu 2013 m. liepos 30 d., tarpusavyje suderintais veiksmais, pasitraukė iÅ¡ nemokios ir jokios veiklos nevykdančios UAB ,,Litlita“, akcijas ir įmonės vadovo įgaliojimus perleisdami formaliam vadovui ir akcininkui V.

T.. Pagal VÄ® Registrų centras duomenis, UAB ,,Litlita“ vadovas nuo 2013 m. liepos 30 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2018 m. gegužės 7 d., buvo V. T.. Valstybinio socialinio draudimo pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodyta, kad įmonė neturi apdraustųjų nuo 2013 m. liepos 10 d. 12.2. Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad jie nieko nežinojo apie valstybinės mokesčių inspekcijos atliktÄ patikrinimÄ bei paskaičiuotus įmonei mokesčius. Abu atsakovai buvo apklausti mokesčių inspekcijos, bei teikė paaiÅ¡kinimus apie veiklÄ , kuri inspekcijos buvo pripažinta kaip nukreipta į mokesčių slėpimÄ , dėl ko ir buvo priskaičiuoti nuslėpti mokesčiai.

V. T. vadovavimo įmonei laikotarpiu nebuvo atliktas nei vienas veiksmas, kurio pasekmėje bÅ«tų nuslėpti mokesčiai nuo valstybės. Civilinėje byloje Nr. eB2-1072-459/2016 Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė 2015 m. sausio 13 d. sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Minėtas mokestinis patikrinimas atliktas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. dėl pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio, už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo.

Sprendime nurodyta, kad UAB ,,Litlita“ pagal sutartį su SeiÅ¡eliuose registruota įmone American Auto Inc kaip vykdytoja, įveždavo automobilius iÅ¡ JAV į LietuvÄ , o po to juos parduodavo minėtos įmonės vardu. Už Å¡iuos automobilius gautų pajamų UAB ,,Litlita“ nepripažindavo savo pajamomis, o savo pajamomis pripažindavo tik nustatytÄ 100 Lt atlygį už kiekvienÄ parduotÄ automobilį. Dėl padarytų įmonės veiklos pažeidimų buvo priskaičiuota iÅ¡ viso 1 047 416,16 Eur PVM mokesčio, delspinigių ir baudų, pelno mokesčio, delspinigių ir baudų.

Taigi atsakovai vykdė veiklÄ fiktyviai prisidengdami kitos įmonės vardu, siekdami nemokėti mokesčių, iÅ¡ to gauti naudos. Vykdant tokiÄ veiklÄ didino įsipareigojimus kreditoriams, nors žinojo ir suprato, kad UAB ,,Litlita“ neiÅ¡galės grÄ Å¾inti įsiskolinimų kreditoriams, nes neturi jokio turto ir vykdo nuostolingÄ veiklÄ nuo 2009 metų. Ä®vertinant aplinkybes, kad paskutinis formalus vadovas V. T. jokios realios Å«kinės komercinės veiklos nevykdė, atsakomybė už įsipareigojimų susidarymÄ , žinant, kad jie nebus padengti, tenka atsakovams.

IeÅ¡kinyje nurodyti atsakovų veiksmai (neveikimas) ieÅ¡kovės (kreditorių) atžvilgiu turi bÅ«ti vertinami kaip nesÄ Å¾iningi, todėl patenkinus ieÅ¡kinį, atsakovai gali vengti vykdyti teismo sprendimÄ . IeÅ¡kinio suma atsakovams laikytina didele. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas įpareigoti bankroto administratorių pateikti dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).

15. Atsakovai su atskiruoju skundu pateikė VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymas apie atsakovei iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, įmonės American Auto Inc teisinio statuso ir finansinės padėties pažymėjimÄ bei Å¡ios įmonės įgaliojimo kopijÄ . Å iais pateiktais naujais įrodymais atsakovai iÅ¡ esmės įrodinėja aplinkybes susijusias su jiems byloje pareikÅ¡tais ieÅ¡kinio reikalavimais. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kadangi jie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl atsakovams taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo (CPK 42, 302, 314 straipsniai).

16. IeÅ¡kovė BUAB ,,Litlita“ su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė: 2015-04-08 V. T. paaiÅ¡kinimus FNTT, 2015-06-10 įtariamojo V. T. apklausos protokolÄ , 2018-11-21 praÅ¡ymÄ susipažinti, 2014-05-07 V. T. paaiÅ¡kinimÄ , duomenis apie V. T. teistumus, 2016-03-23 nuosprendį, 2018-11-26 praÅ¡ymÄ susipažinti, 2010-02-02 įgaliojimÄ , 2011-02-07 įgaliojimÄ , 2012-03-23 UAB ,,Litlita“ skundÄ , 2012-03-27 nutartį dėl trÅ«kumų Å¡alinimo, 2012-04-10 praÅ¡ymÄ , 2011-12-22 kratos protokolÄ , 2012-05-13 praÅ¡ymÄ , 2011-12-06 skundÄ , 2012-09-02 praÅ¡ymÄ , 2014-02-21 praÅ¡ymÄ , 2013-06-02 atstovavimo sutartį, 2015-08-10 apeliacinį skundÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovės pateiktais naujais įrodymais iÅ¡ esmės grindžiamos ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės. IeÅ¡kovė nenurodė jokių aplinkybių ar argumentų, kodėl Å¡ių dokumentų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo bÅ«tent teikiant atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad ieÅ¡kovės pateikti nauji įrodymai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieÅ¡kovės pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

17. Pažymėtina, kad tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovų apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai galimai turės įtakos sprendžiant bylÄ iÅ¡ esmės, todėl Å¡alys juos galės teikti bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėjančiam teismui. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų 18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos Å¡ios sÄ lygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

19. Procesinę pareigÄ Ä¯rodyti abi minėtas sÄ lygas turi ta Å¡alis, kuri praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). PrieÅ¡inga Å¡alis, kuri suinteresuota, kad tokios priemonės nebÅ«tų taikomos, turi pateikti įrodymus, paneigiančius minėtų sÄ lygų buvimÄ . Dėl preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo 20. Apeliantai nesutikimÄ su teismo priimta nutartimi argumentuoja pirmosios sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimu, kvestionuodami teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio tikėtino pagrįstumo.

21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kas yra tikėtino ieÅ¡kinio pagrįstumo sÄ lyga ir kokia apimtimi ji turi bÅ«ti nustatyta sprendžiant tokį procesinį klausimÄ , kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Teismas, vertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016, 2018 m. gruodžio 20 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018, 2019 m. sausio 5 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019).

22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018).

23. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio forma ir turinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, ar kad ieÅ¡kovė pasirinko akivaizdžiai neleistinÄ arba objektyviai neįmanomÄ teisių gynimo bÅ«dÄ . PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ne tik nurodė faktinį pagrindÄ , t. y. iÅ¡dėstė aplinkybes ir pateikė argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimÄ atsakovams, bet nurodė ir teisinį pagrindÄ . Taip pat, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pateikė įrodymus, kurie, ieÅ¡kovės manymu, pagrindžia ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo vertinimÄ , duomenų dėl ieÅ¡kinio atsakovų atžvilgiu akivaizdaus nepagrįstumo nenustatė. Dėl grėsmės bÅ«simam teismo sprendimo įvykdymui 24. Apeliantai teigia, kad ieÅ¡kovė nenurodė jokių duomenų ar aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo, patvirtinančių realiÄ grėsmę teismo sprendimo vykdymui, o teismas skundžiamoje nutartyje iÅ¡ esmės rėmėsi tik ieÅ¡kinio sumos kriterijumi.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliantų argumentu.

25. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas (pirmoji sÄ lyga), bet ir realios grėsmės bÅ«simam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sÄ lyga), kuriÄ privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiÅ¡kia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Civilinio proceso kodekso nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sÄ raÅ¡o, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas tik iÅ¡analizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali bÅ«ti reikÅ¡minga ir ieÅ¡kinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iÅ¡kėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panaÅ¡ios aplinkybės.

26. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje praÅ¡oma iÅ¡ atsakovų priteisti suma (1 106 755,49 Eur), turėtų bÅ«ti vertinama kaip didelė atsakovų, kurie yra fiziniai asmenys, atžvilgiu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikoje ne kartÄ yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017;; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017).

Visgi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ siejant ir su didele ieÅ¡kinio suma, įrodinėjimo naÅ¡ta perkeliama atsakovams, t. y. bÅ«tent jie turi pagrįsti, kad ieÅ¡kinio suma atsakovams nėra reikÅ¡minga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo Å¡iuo aspektu (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip matyti, apeliantai, turėdami galimybę paneigti pirmosios instancijos teismo motyvus dėl jiems pareikÅ¡tos didelės ieÅ¡kinio sumos, jokių tai paneigiančių argumentų ar įrodymų nepateikė.

27. Taip pat pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Nagrinėjamu atveju vertinant ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo tenkinti praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , matyti, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi ne vien ieÅ¡kinio sumos kriterijumi, bet ir byloje esančių įrodymų pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai vykdydami bendrovės veiklÄ galimai buvo nesÄ Å¾iningi, todėl jie gali mėginti savo turtÄ paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ir tokiu bÅ«du apsunkinti ieÅ¡kovei palankaus bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

28. Byloje nustatyta, kad ieškovės BUAB ,,Litlita“ vardu bankroto administratorė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei R. B. (M.), kuri buvo UAB ,,Litlita“ direktorė nuo 2008 m. kovo 4 d. iki 2013 m. liepos 30 d., ir atsakovui A. S., kuris buvo bendrovės akcininku nuo 2008 m. kovo 4 d. iki 2013 m. liepos 30 d. Ieškovė nurodė, kad abu atsakovai vienu metu 2013 m. liepos 30 d. pasitraukė iš nemokios ir jokios veiklos nevykdančios UAB ,,Litlita“, akcijas ir įmonės vadovo įgaliojimus perleisdami formaliam vadovui ir akcininkui V.

T.. Byloje pateiktame Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. sausio 13 d. sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. dėl pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo, nustatyta, kad UAB ,,Litlita“ į valstybės biudžetÄ turi sumokėti 1 047 416,16 Eur nesumokėtų mokesčių. Minėtame sprendime nurodyta, kad UAB ,,Litlita“ vykdė veiklÄ prisidengusi įmonės American Auto Inc vardu, atvežant iÅ¡ Jungtinių Amerikos Valstijų daužtas transporto priemones į Lietuvos Respublikos teritorijÄ laikinam įvežimui ir tolimesniam pardavimui po jų sutvarkymo.

Taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. sausio 13 d. sprendime nurodyta, kad UAB „Litlita“ transporto priemonių pardavimÄ Ä¯formino akivaizdžiai rinkos kainoms neatitinkančiomis kainomis, bendrovės buhalteriniai dokumentai neatspindi tikrųjų Å«kinių operacijų turinio, bendrovė pardavusi naudotas transporto priemones, sÄ skaitose nurodė dirbtinai sumažintas pardavimo kainas ir taip iÅ¡kreipė savo veiklos turinį, į pridėtinės vertės ir mokesčių deklaracijas įrašė nepatikimus ir prieÅ¡taringus duomenis apie gautas pajamas.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės sudarė pagrindÄ pirmosios instancijos teismui vertinti tikėtinÄ atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , kas leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovai gali mėginti savo turtÄ paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ir tokiu bÅ«du apsunkinti ieÅ¡kovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, juolab, kad iÅ¡vados dėl galimo nesÄ Å¾iningumo nepaneigtos, tuo labiau, kad ieÅ¡kovas aplinkybes grindė ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. sausio 13 d. sprendimu. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad grėsmė bÅ«simo galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepaneigta, dėl ko pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovams, yra pagrįsta ir teisėta.

30. Atskirojo skundo argumentai dėl to, jog muitinės tarnyba, atlikusi ikiteisminį tyrimÄ , nenustatė jokios atsakovų nusikalstamos veikos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisingumo.

31. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Asta Radzevičienė