2013-10-16 Nr. AB-6318-3-61-3-00598-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -1813/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00598-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, taip pat atstovaujančio atsakovą Lietuvos valstybę, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2522-168/2013 pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas 2013-02-21 kreipėsi su skundu (b. l. 1-5) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. ID-1643(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neišmokėtos dalies grąžinimo“; priteisti solidariai iš atsakovų 3 492,93 Lt neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį; įpareigoti atsakovus toliau mokėti pareiškėjui visą paskirtą 446,81 Lt dydžio pensiją.

Pareiškėjas nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija jam buvo paskyrusi 446,81 Lt dydžio valstybinę pareigūnų pensiją. Taikant nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, 1 ir 2 priede nurodytas formules, pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio išmokėjo sumažintą valstybinę pareigūnų pensiją. Susidariusi pensijos nepriemoka yra 3 492,93 Lt. Pareiškėjo nuomone, nustatytas teisinis reglamentavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos pricipus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas antikonstitucinėmis. Remdamasis bendruoju teisės principu iura novit curia (teismas žino įstatymus) pareiškėjas prašo teismo priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį iš tinkamo atsakovo ar atsakovų.

Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 26-27).

Nurodė, kad pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, todėl Vidaus reikalų ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos neteko galios priėmus 2012 m. birželio 30 d. įstatymą Nr. XI-2195, kuris įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 1 d. Būtent šiuo įstatymu, o ne Konstitucinio teismo nutarimu išnyko teisinis pagrindas mažinti pareiškėjui pensiją dėl to, kad jis turėjo draudžiamų pajamų. Taigi įstatymo dalis, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, netaikoma teisiniams santykiams pareiškėjo skundo padavimo metu. Atsiliepime nurodyta, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas galioja tik į ateitį, todėl negali būti taikomas nagrinėjamam ginčui. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių bei 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatyme, nenustatyta, jog jie taikytini į praeitį. Atsakovų teigimu, pareiškėjas neįrodė, kad Vidaus reikalų ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius teisės aktus privalėjo veikti, todėl netenkintinas jo reikalavimas dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendimu (b. l. 39-43) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 1D-1643(11) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Priteisė A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 3 492,93 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt du litus 93 ct). Kitus skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio nuostata, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota pozicija, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo.

Teismas nustatė, jog pareiškėjui paskirta 446,81 Lt dydžio valstybinė pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi. Pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pareiškėjo pensija (su bazinės pensijos dydžio priedu) buvo perskaičiuota ir jam išmokėta 12 627,33 Lt. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, kuriuo Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, teismas sprendė, jog pagal šį straipsnį pareiškėjui pensija sumažinta teisėtai ir pagrįstai.

Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjo pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis. Pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjui išmokėta 9 134,40 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Teismas sprendė, jog pareiškėjui turėjo būti išmokėta 12 627,33 Lt suma, tačiau dėl neteisėtai pritaikyto Laikinojo įstatymo 5 straipsnio, kurio nuostatos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos antikonstitucinėmis, pareiškėjui nepagrįstai buvo išmokėta tik 9 134,40 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, jog pareiškėjui priteistina 3 492,93 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka (12 627,33 – 9 134,40).

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendė, jog pareiškėjui A. J. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalis – 3 492,93 Lt priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Teismas nurodė, jog Seimui 2011 m. gruodžio 20 d. priėmus Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011 m. gruodžio 28 d., Laikinojo įstatymo galiojimo terminas šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms išmokoms, t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XII-92 minėtas terminas buvo pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertino, jog nėra pagrindo įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją mokėti pareiškėjui visą paskirtą 446,91 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, teismas sprendė, kad yra pagrindas panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 1D-1643(11) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

III. Atsakovas Vidaus reikalų ministerija, taip pat atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 47-48), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą dalyje dėl patenkintų pareiškėjo reikalavimų ir šiuos reikalavimus atmesti. Atmetus šį apeliantų reikalavimą, prašoma sprendimo vykdymą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., kuomet bus patvirtintas 2014 m. valstybės biudžetas.

Nurodo, kad pagal skundžiamo sprendimo metu galiojusios teisės aktus VRM neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą išmokėti pensijos nepriemoką, todėl priimdama sprendimą nepažeidė pareiškėjo teisių ir jo teisėtų interesų, kadangi pensija buvo perskaičiuota ir išmokėta teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl Lietuvos valstybės neteisėtų veiksmų. Teigia, jog Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį, Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Atsižvelgus į tai, kad nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių bei 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatyme, nenustatyta, jog jie taikytini į praeitį, Konstitucinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas ginčo teisiniams santykiams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. balandžio 22 d. pareiškimu prisidėjo prie apeliacinio skundo (b. l. 52).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atsakovo Vidaus reikalų ministerijos, taip pat atstovaujančio atsakovą Lietuvos valstybę, apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju vyksta ginčas dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė per 2010–2012 m. laikotarpį pensiją mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 1D-1643-(11) bei atsakovų atsiliepimo argumentai patvirtina, jog Vidaus reikalų ministerija, pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį būdama įgaliota skirti ir mokėti pareigūnų ir karių valstybines pensijas, A. J. nuo 2010 m. sausio mėn. mokėjo vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Ši sumažinta pensija dar kartą buvo perskaičiuoja vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta pensija (kurios dydis skirtingais laikotarpiais keitėsi) pareiškėjui buvo mokama iki 2012 m. rugsėjo mėnesio.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 23-1070) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl asmens teisės į valstybinę pensiją pažeidimo ir jos turtinių aspektų gynimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėtoje byloje sprendė, jog pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo teisinius santykius, todėl konstatavo, kad atsakovu bylose dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turi būti Lietuvos valstybė.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. vasario 8 d. pažyma (b. l. 8) patvirtina, kad taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, vėliau pripažintos prieštaraujančia Konstitucijai, nuostatas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas negavo 3 492,93 Lt jam priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, todėl šią nepriemoką Lietuvos valstybė privalo išmokėti.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, taip pat atsižvelgiant į išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje, be kita ko, išsamiai pasisakyta atsakovų apeliaciniame skunde keliamu Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimo laike klausimu bei administracinio sprendimo, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, pašalinimo iš teisės sistemos klausimu, suformuotą praktiką, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti pareiškėjui 3 492,93 Lt valstybinės pensijos nepriemoką ir panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kurioje atsisakyta A. J. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teisėjų kolegija neturi objektyvių priežasčių nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, todėl apeliacinį skundą šioje dalyje atmeta tais pačiais argumentais.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo. Teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų galima realiai įvykdyti. Kadangi teismo sprendimas vykdomas pagal teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytą teismo nurodymą, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje privalu išdėstyti patenkinto reikalavimo turinį (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 5 d. 1 p.). Tai turi būti padaryta itin aiškiai ir nedviprasmiškai. Teismo nurodymas, išdėstytas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, neturi sudaryti byloje dalyvaujantiems asmenims galimybės skirtingai aiškinti teismo sprendimo turinį, to, kaip konkrečiai ir kokia apimtimi jis turėtų būti vykdomas.

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas apgynė pareiškėjo teises ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 3 492,93 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, tačiau teismas nenurodė laikotarpio, kuriuo pareiškėjo teisės buvo apgintos. Konstatuotina, jog tokia teismo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka aukščiau paminėtų reikalavimų. Dėl šių priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina nurodant laikotarpį, už kurį pareiškėjui priteista pareigūnų ir karių valstybinė pensija.

Atsakovai apeliaciniame skunde prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis, kuris pagal analogiją yra taikomas ir administracinių bylų teisenoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-844/2010) numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė apeliacinės instancijos teismui argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas sukels ypatingai neigiamas pasekmes atsakovams, taip pat, kad neatidėjus pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo bus pažeisti teisingumo ir protingumo principai bei iš esmės paneigta pirmosios instancijos teismo sprendimo efektyvaus vykdymo galimybė. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, taip pat įvertinusi pareiškėjui priteistos sumos dydį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra objektyvaus, įrodymais pagrįsto pagrindo išvadai, kad šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas sukeltų neproporcingų sunkumų atsakovams, todėl prašymą pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. atmeta kaip nepagrįstą.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, teismų praktikos kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantį sprendimą. Nustačius, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje netinkamai išdėstytas patenkinto reikalavimo turinys, teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina nurodant laikotarpį, už kurį pareiškėjui priteista pareigūnų ir karių valstybinė pensija.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vidaus reikalų ministerijos, taip pat atstovaujančio atsakovą Lietuvos valstybę, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą patikslinti ir nustatyti, kad A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, priteista 3 492,93 Lt (trys tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt du litai 93 ct) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, neišmokėta laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė