2019-03-28 Nr. AB-7746-3-63-3-00519-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3478-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00519-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 22.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. G., A. J. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. G., A. J. ir A. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl vidutinio darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai padavė skundą, kuriuo prašė priteisti darbo užmokesčio dalį iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) už uždelstą atsiskaityti laikotarpį: J. G. – 3 038,58 Eur, A. J. – 4 184,04 Eur, A. M. – 2 908,10 Eur.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. Pasibaigus tarnybos santykiams su Klaipėdos AVPK ir perkeliant juos į Viešojo saugumo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), su jais nebuvo visiškai atsiskaityta, kadangi neišmokėta jiems priklausančio darbo užmokesčio dalis. Klaipėdos apygardos administracinis teismas (toliau – KAAT) 2017 m. kovo 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-500-583/2017 (toliau – KAAT 2017 m. kovo 24 d. sprendimas) iš dalies tenkino pareiškėjų reikalavimą iš Klaipėdos AVPK priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir konstatavo, kad atsakovas nuo 2014 m. balandžio 1 d. (A. M. atveju – nuo 2014 m. balandžio 28 d.) nepagrįstai nutraukė priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės (toliau – Priemoka), mokėjimą. Tačiau KAAT minėtu sprendimu atmetė pareiškėjų reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, kadangi skundo nagrinėjimo metu pareiškėjų ir Klaipėdos AVPK nebesiejo tarnybos santykiai.

2.2. Vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) ir Lietuvos Aukščiausio Teismo (toliau – LAT) formuojama praktika, delspinigių sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją ir darbdavį sieja darbo santykiai, o po darbo santykių pasibaigimo darbdaviui neįvykdžius Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) (toliau – DK) 141 straipsnio 1 dalyje bei 206 straipsnyje nustatytų prievolių, gali būti taikoma DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija. Pareiškėjams nebuvo išmokėta tik dalis jiems priklausančio darbo užmokesčio, todėl už uždelstą atsiskaityti laiką darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis. Ši sankcija yra tęstinė ir apima visą uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką. Klaipėdos AVPK su J. G. uždelsė atsiskaityti 27 mėn., su A. J. – 28 mėn., o su A. M. – 26 mėn.

2.3. Teismo posėdžio metu A. M. ir jo atstovas patikslino, kad skunde padaryti rašymo apsirikimai ir netiksliai nurodytas laikotarpis ir suma, kurią prašo priteisti už uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Nuo tarnybos santykių pasibaigimo, kai atsakovas privalėjo su A. M. visiškai atsiskaityti, praėjo 14 mėn., dėl to neišmokėta darbo užmokesčio dalis už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį atitinkamai yra 1 565,90 Eur.

3. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą tenkinti iš dalies: J. G. priteisti 123,67 Eur, A. J. – 164,21 Eur, A. M. – 122,91 Eur. Nurodė, kad Klaipėdos AVPK, vykdydamas KAAT 2017 m. kovo 24 d. sprendimą, su pareiškėjais atsiskaitė 2017 m. gegužės 8 d. Pareiškėjų skundas yra pagrįstas tik iš dalies, kadangi keliami reikalavimai prieštarauja DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintiems darbo teisės principams. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad priteistina kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką negali būti priteista tokio dydžio, kad susidarytų pernelyg didelė disproporcija tarp darbuotojui priklausančių darbo pajamų ir daugelį kartų jo darbo pajamas viršijančios kompensacijos, nes tokia situacija nesiderina su darbo teisės principais. LAT yra išaiškinęs, jog šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtu per didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas galėtų padaryti žalos ir kitų darbuotojų interesams. Pareiškėjams laiku nebuvo išmokėta tik nežymi jų darbo užmokesčio dalis. Pareiškėjai toliau tęsia valstybės tarnybą kitoje valstybės įstaigoje, todėl formalus DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos taikymas teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų taikymo požiūriu būtų nepateisinamas, nes sankcijos dydis ženkliai viršytų laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Nagrinėjamoje administracinėje byloje taikytina DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija atitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, jeigu sankcijos dydis būtu lygus pavėluotai išmokėto darbo užmokesčio dydžiui.

II. 4. KAAT 2017 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjams po 400 Eur darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, o kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už laiką, per kurį buvo uždelsta visiškai atsiskaityti su atleidžiamais statutiniais valstybės tarnautojais.

6. Teismas nustatė, kad KAAT 2017 m. kovo 24 d. sprendimą priėmė administracinėje byloje, kurioje pareiškėjai kreipėsi su skundu dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, atsakovui Klaipėdos AVPK nepagrįstai atsisakius tęsti Priemokos mokėjimą. KAAT 2017 m. kovo 24 d. sprendimu konstatavo, jog Klaipėdos AVPK viršininkas 2014 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 30-TE-44 „Dėl priemokų skyrimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams“ nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. birželio 30 d. Klaipėdos AVPK pareigūnams, t. y. ir pareiškėjams, skyrė pinginę priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbo mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, tačiau nuo 2014 m. balandžio 1 d. (A.

M. atveju – nuo 2014 m. balandžio 28 d.) nepagrįstai nutraukė šios priemokos mokėjimą. Teismas iš Klaipėdos AVPK pareiškėjui J. G. priteisė 123,67 Eur, A. J. – 164,21 Eur, A. M. – 122,91 Eur. neišmokėtos priemokos dalį. Minėtoje administracinėje byloje pareiškėjai taip pat prašė iš atsakovo priteisti ir delspinigius už ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį, tačiau teismas atsisakė tenkinti šį pareiškėjų reikalavimą, kadangi ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjų su atsakovu nebesiejo tarnybos santykiai.

Klaipėdos AVPK 2017 m. gegužės 8 d. įvykdė KAAT 2017 m. kovo 24 d. sprendimą. KAAT 2017 m. kovo 24 d. sprendime taip pat nustatė, jog Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 30-TE-1548 „Dėl viršilos A. J. perkėlimo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos žinion“ pareiškėjo A. J. tarnybos santykiai su Klaipėdos AVPK nutrūko 2015 m. sausio 7 d., Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 30-TE-200 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų perkėlimo Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos žinion“ pareiškėjo A.

M. tarnybos santykiai su Klaipėdos AVPK nutrūko 2016 m. kovo 9 d., Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 30-TE-166 „Dėl viršilos J. G., viršilos E. M., viršilos A. B., viršilos A. G., viršilos A. A. perkėlimo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos žinion“ pareiškėjo J. G. tarnybos santykiai su Klaipėdos AVPK nutrūko 2015 m. vasario 10 d. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad minėtame KAAT 2017 m. kovo 24 d. sprendime nustatytos faktinės aplinkybės laikytinos įrodytomis ir pakartotinai nebus įrodinėjamos.

7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra abi DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtinos sąlygos – darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną ir dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, jog praeityje tarp proceso šalių buvo kilęs teisminis ginčas dėl priemokos mokėjimo pagrįstumo, neturi įtakos DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos taikymui ir jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tokiu atveju darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis. Šiuo atveju pareiškėjai ir prašo priteisti neišmokėtos darbo užmokesčio dalies vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, kuris truko nuo tarnybos santykių pabaigos iki visiško atsiskaitymo.

8. Vis dėlto teismas pažymėjo, kad LAT yra išaiškinęs, jog galima priteisti mažesnę pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuotą išmoką už uždelsimo atsiskaityti laiką, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos. Todėl, įvertinęs, kad pareiškėjams neišmokėta tik dalis darbo užmokesčio ir ji sudarė nežymią darbo užmokesčio dalį, kad ši darbo užmokesčio dalis buvo terminuotai nustatyta priemoka ir neišmokėta tik už dalį laikotarpio, kad pareiškėjų tarnybos santykiai su Klaipėdos AVPK pasibaigė, tačiau tarnybos santykiai nenutrūko ir tęsiasi kitoje statutinėje biudžetinėje įstaigoje, finansuojamoje iš valstybės biudžeto, teismas konstatavo, kad visos neišmokėtos darbo užmokesčio dalies vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimas būtų neproporcingas padarytam pažeidimui, reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp padaryto teisės pažeidimo ir sankcijos darbdaviui. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas sumažinti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytą sankciją ir priteisti sumažintą vidutinio neišmokėtos darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį dalį, t. y. priteisiant kiekvienam iš pareiškėjų po 400 Eur (neatskaičius mokesčių) už uždelstą atsiskaityti laiką.

III. 9. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir jų skundą tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas priteisė jiems po 400 Eur neatskaičius mokesčių, t. y. po 349 Eur atskaičius mokesčius. Tokiu būdu teismas tenkino pareiškėjų reikalavimus tokia dalimi: J. G. priteisė 11,5 proc. nuo prašomos 3 038,58 Eur sumos, A. J. 8,3 proc. nuo prašomos 4 184,04 Eur sumos, A. M. 22,3 proc. nuo prašomos 1 565,90 Eur sumos. Teismas visiškai nemotyvavo savo sprendimo. Teismas turėjo išdėstyti motyvus, kurių pagrindų pareiškėjo A. M. reikalavimą tenkino didesne apimtimi, negu pareiškėjo A. J. ir J. G.. Teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo visiems pareiškėjams nusprendė priteisti lygiai po 400 Eur (neatskaičiavus mokesčių), turėjo pateikti motyvus, dėl kokių priežasčių pasirinko būtent tokias diskriminuojančias proporcijas. Teismo cituotoje administracinėje byloje Nr. A662-1366/2014 LVAT 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu tenkino 80 proc. pareiškėjo reikalavimo, o kitoje administracinėje byloje Nr. A736-2331/2013 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi – 90 proc. pareiškėjo reikalavimo. Atsakovas žinojo, kokios jam pasekmės gali kilti šiuo atveju. Nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-500-583/2017, kai šalims buvo pasiūlyta spręsti ginčą taikiai, Klaipėdos AVPK nesutiko pripažinti savo kaltės ir išmokėti pareiškėjams prašomas sumas. Nors atsakovas buvo įspėtas, kad jo neveikimas sąlygos naujo ginčo iškėlimą, tačiau po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos delsė atsiskaityti su pareiškėjais, nors turėjo duomenis apie jų sąskaitas. Taigi, žinodamas kilsiančias pasekmes dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio, veikė tyčia ir kryptingai nevykdydamas įstatymo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pažeistas DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sankcijos darbdaviui taikymo tikslas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

10. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepimu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjų skundą tenkinti iš dalies: pareiškėjui J. G. priteisti 123,67 Eur; pareiškėjui A. J. – 164,21 Eur; pareiškėjui A. M. – 122,91 Eur. Nurodo, kad teismas ištyrė visus pateiktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei išaiškino tiek faktines, tiek teisines bylos aplinkybes. LVAT 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1366/2014, taikydamas DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytą sankciją, priteisė mažiau nei 35 proc. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (uždelstas atsiskaityti laikas apie 18 mėn.), o ne 80 proc., kaip apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjai. Taikytina DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija atitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, jeigu sankcijos dydis būtų lygus pavėluotai išmokėto darbo užmokesčio dydžiui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl pareiškėjų prašymo, vadovaujantis DK 141 straipsnio 3 dalimi, priteisti darbo užmokesčio dalį iš Klaipėdos AVPK už laiką, per kurį buvo uždelsta su jais pilnai atsiskaityti.

12. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. Teismas, be kita ko, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra abi DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtinos sąlygos – darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną ir dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Pareiškėjai su teismo sprendimu nesutinka iš esmės dėl to, kad, jų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DK 141 straipsnio 3 dalį ir nepagrįstai sumažino priteistinas sumas.

13. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nei pareiškėjai, nei atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Jie kelia DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo klausimą. Todėl pirmiausiai būtina įvertinti, ar esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, yra pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sankciją.

14. Bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad: KAAT 2017 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjams priteistos Klaipėdos AVPK nepagrįstai neišmokėtos Priemokos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. birželio 30 d. (atitinkamai J. G. – 123,67 Eur, A. J. – 164,21 Eur, A. M. – 122,91 Eur), šį teismo sprendimą Klaipėdos AVPK įvykdė 2017 m. gegužės 8 d.; nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. birželio 30 d. pareiškėjai buvo Klaipėdos AVPK pareigūnai; Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu A. J., vadovaujantis tuo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nuo 2015 m. sausio 7 d. iš Klaipėdos AVPK perkeltas į VST (administracinės bylos Nr. eI-500-583/2017 II t., b. l. 133); Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. vasario 6 d. įsakymu J. G., vadovaujantis tuo metu galiojusios redakcijos Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nuo 2015 m. vasario 10 d. iš Klaipėdos AVPK perkeltas į VST (administracinės bylos Nr. eI-500-583/2017 II t., b. l. 135–136); Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. kovo 8 d. įsakymu A. M., vadovaujantis tuo metu galiojusios redakcijos Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nuo 2016 m. kovo 9 d. iš Klaipėdos AVPK perkeltas į VST (administracinės bylos Nr. eI-500-583/2017 II t., b. l. 134).

15. Nagrinėjamos bylos kontekste įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjai nepagrįstai savo reikalavimą grindžia DK 141 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

16. DK normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Kodekso sistemą bei jo struktūrą siekiant užtikrinti Kodekso vientisumą ir atskirų jo sudedamųjų dalių suderinamumą (DK 10 str. 1 d.), o nustatant tikrąją normos reikšmę, turi būti atsižvelgiama į Kodekso bei aiškinamos normos tikslus ir uždavinius (DK 10 str. 3 d.). DK 141 straipsnis „Atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka“ yra IV skirsnyje „Darbo sutarties pasibaigimas“. Taigi DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sankcija, atsižvelgiant į DK sistemą ir struktūrą, normos tikslus ir uždavinius, taikoma tik atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju atveju, t. y. tuo atveju, kai darbo santykiai pasibaigia. Tai ne kartą akcentuota teismų praktikoje (žr., pvz., LAT 2017 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-313/2017, 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2015 ir jose nurodytą praktiką).

17. Kadangi pareiškėjai yra vidaus tarnybos pareigūnai, jų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 30 d., 2015 m. vasario 6 d. įsakymų priėmimo metu atleidimo iš vidaus tarnybos tvarka (inter alia (liet. be kita ko) atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai, atsiskaitymo su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu tvarka) buvo įtvirtinta Vidaus tarnybos statuto 11 skirsnyje „Atleidimas iš vidaus tarnybos“ (53–59 str.), o Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. kovo 8 d. įsakymo priėmimo metu – Vidaus tarnybos statuto 12 skirsnyje „Atleidimas iš vidaus tarnybos“ (62–71 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 30 d., 2015 m. vasario 6 d. ir 2016 m. kovo 8 d. įsakymais pareiškėjai nebuvo atleisti iš tarnybos vidaus tarnybos sistemoje, o buvo tarnybinio kaitumo būdu perkelti į kitą vidaus reikalų įstaigą – VST, vadovaujantis pareigūno karjerą reglamentuojančiomis teisės normomis, t. y. atitinkamai Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 3 dalies 2 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) ir 21 straipsnio 3 dalies 2 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) pagrindu. Todėl nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti DK (redakcija galiojusi iki 2017-07-01) 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sankciją.

18. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime ir pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytos LVAT administracinės bylos Nr. A-662-1366-14, kurioje buvo priimtas 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimas, taip pat pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytos LVAT administracinės bylos Nr. A-756-2331-13, kurioje buvo priimta 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, ir nagrinėjamos administracinės bylos ratio decidendi (liet. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Pareiškėjų ir teismo minimose bylose pareiškėjai buvo atleisti iš tarnybos, o ne tarnybinio kaitumo būdu perkelti į kitą įstaigą, ir ginčas buvo kilęs dėl išmokų, kurios mokamos atleidžiant iš darbo, dydžio, atitinkamai dėl netikslaus kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiavimo ir išmokėjimo (žr. LVAT 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-662-1366-14) bei netikslaus nepertraukiamojo tarnybos stažo nustatymo, kuris turėjo reikšmės išeitinei kompensacijai apskaičiuoti (žr. LVAT 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2331-13).

19. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog DK 141 straipsnio 3 dalis yra taikoma nagrinėjamoje administracinėje byloje, todėl nepagrįstai tuo pagrindu priteisė pareiškėjams po 400 Eur darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Tačiau šiuo aspektu Klaipėdos AVPK pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia ir iš esmės su šiame sprendime išdėstyta teismo pozicija sutinka (pažymėtina, kad tai, jog atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą Klaipėdos AVPK išreiškė prašymą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nereiškia, kad jis nustatyta tvarka pateikė apeliacinį skundą), todėl nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į non reformatio in peius (liet. draudimas bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principą (ABTĮ 144 str. 3 d.), draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog šioje nutartyje konstatuota, kad teismas nagrinėjamu atveju iš esmės nepagrįstai taikė DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sankciją, savaime nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Galimybė teismui peržengti apeliacinio skundo ribas įtvirtinta ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui Klaipėdos AVPK iš esmės neprieštaraujant dėl to, jog jis su pareiškėjais nevisiškai neatsiskaitė paskutinę jų darbo Klaipėdos AVPK dieną, nepateikus apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, taip pat nustačius, kad ginčo priemokos pareiškėjams priklausė ir buvo išmokėtos tik įsiteisėjus KAAT 2017 m. kovo 24 d. sprendimui, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju viešasis interesas reikalauja peržengti apeliacinio skundo ribas, ar kad, to nepadarius, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, nepaisant to, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (t. y. nepagrįstai konstatavo, jog DK 141 straipsnio 3 dalis yra taikoma nagrinėjamoje administracinėje byloje ir jos pagrindu nepagrįstai pareiškėjams priteisė po 400 Eur darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį), paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. G., A. J. ir A. M. apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė