dff2802a-a88f-465d-807d-12e7f66d2107 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-27312-1134/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18485-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė, sekretoriaujant Deimantei Maigytei, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ atstovei Ramunei Purlienei, atsakovo A. K. atstovui advokatui Edmundui Budvydžiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

K. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl skolos, už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo paslaugas, priteisimo. II. Å alių nurodytos aplinkybės ir argumentai 2. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. 194,35 EUR skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad UAB „Vilniaus vandenys“ tiekė atsakovui nuosavybės teise priklausiusiame objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Objektas), geriamÄ jį vandenį ir Å¡alina bei valo nuotekas. Atsakovas neatsiskaitė už laikotarpiu nuo 2009-12-22 iki 2019-11-25 suteiktas paslaugas ir liko skolingas 194,35 EUR.

4. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nebuvo pasiraÅ¡yta, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTÄ®) 32 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties arba atsisako jÄ pasiraÅ¡yti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų Å¡alinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros ar naudojant pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas pavirÅ¡inės nuotekos iÅ¡leidžiamos į pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojo pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡oji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartines sÄ lygas, patvirtintas LR Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 (toliau – SÄ lygos).

5. IeÅ¡kovės teigimu, objekte nėra įrengtas vandens apskaitos prietaisas (skaitiklis), todėl remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. Nutarimo dėl atsiskaitymo už patiektÄ geriamÄ jį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo (Suvestinė redakcija nuo 2015-09-22, toliau – ApraÅ¡as) II skyriaus 4 punktu, individualių apskaitos prietaisų neturintiems klientams suvartoto geriamojo vandens ir nuotekų kiekis skaičiuojamas taikant vidutinį savivaldybėje suvartojamojo geriamojo vandens kiekį. Teisės aktų nustatyta tvarka, Å¡is kiekis perskaičiuojamas kasmet. Remiantis iÅ¡dėstytu, atsakovo skola susidarė nepadengus vidutinio Vilniaus savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekio, taikomo Objekte gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusių asmenų skaičiui. Kadangi skolos susidarymo laikotarpiu Objekte savo gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravę nuo vieno iki keturių asmenų, taikoma norma atitinkamam gyventojų skaičiui.

6. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, atsakovui, kaip nekilnojamojo turto savininkui prievolė sumokėti už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugas atsirado vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, CK 6.205 straipsniu, CK 6.189 straipsniu, CK 6.200 straipsniu, GVTNTÄ®, SÄ lygomis, ApraÅ¡u bei kitais teisės aktais. GVTNTÄ® 22 straipsnyje numatyta, jog abonentai ir vartotojai Atsiskaitymo už patiektÄ geriamÄ jį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraÅ¡e, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartinėse sÄ lygose, vieÅ¡osiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugas.

7. IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad remiantis Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartinių sÄ lygų, patvirtintu LR Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126. 65.1 punktu, bÅ«tent vartotojui (t. y. atsakovui) tenka pareiga teisės aktų nustatyta tvarka prižiÅ«rėti jam nuosavybės teises priklausančias komunikacijas ir geriamojo vandens įrenginius, o 65.3 punkte bÅ«tent vartotojui yra numatyta pareiga nedelsiant praneÅ¡ti vandens tiekėjui apie pastebėtus gedimus, avarijas ir kitus pažeidimus naudojant geriamÄ jį vandens, ar iÅ¡leidžiant vandens nuotekas.

Dėl atsakovo argumento, jog Objekte apskritai nebuvo tiekiamos geriamojo vandens tiekimo paslaugos, ieÅ¡kovės atstovė pažymėjo, jog remiantis VÄ® Registro centro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, Objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra tiek komunalinis vandentiekis, tiek ir komunalinis nuotekų Å¡alinimas. Ä®raÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis.). Be to, 2005 m. balandžio 27 d. Å alto vandens skaitiklių patikrinimo ir vidutinės vandens vartojimo normos nustatymo akte, kuris yra pateiktas į bylÄ , yra užfiksuota, jog Objekto virtuvėje yra kriauklė ir yra tiekiamas vanduo, tualetas yra lauke.

Atsižvelgiant į tai, paslaugų tiekėja skaičiavo paslaugas tik už vandens tiekimo paslaugÄ . Tuo tarpu atsakovo byloje pateiktas 2012-04-11 raÅ¡tas „Dėl avarinės bÅ«klės patalpų tvarkymo“, kuris buvo adresuotas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ yra tik subjektyvus raÅ¡te iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių vertinimas, kuris neįrodo, jog ginčo objekte apskritai nebuvo tiekiamos geriamojo vandens tiekimo paslaugos. IeÅ¡kovės atstovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas Objekto savininku buvo beveik 10 metų, tačiau per visÄ Å¡Ä¯ nuosavybės teisės valdymo laikotarpį atsakovas nesumokėjo nei vieno euro už ieÅ¡kovės suteiktas paslaugas, kas rodo atsakovo, kaip nuosavybės teisės savininko, nesÄ Å¾iningumÄ .

Atsakovas per visÄ 10 metų nuosavybės teisės valdymo laikotarpį be kita ko nesiėmė jokių veiksmų, kad bÅ«tų nuginčyti VÄ® Registrų centre įraÅ¡yti vieÅ¡i duomenys, todėl akivaizdu, jog už suteiktas geriamojo vandens tiekimo paslaugas atsakovas privalo visiÅ¡kai atsiskaityti.

8. Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nebuvo pasiraÅ¡yta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis. TokiÄ prievolę, atsakovo vertinimu, turėjo ieÅ¡kovė, bÅ«dama monopolistinė paslaugų teikėja. IeÅ¡kovė prievolę atsiskaityti už suteiktas geriamojo vandens tiekimo paslaugas kildina iÅ¡ GVTNTÄ®, tačiau tai neeliminuoja ieÅ¡kovės pareigos įrodyti, kad apskritai vanduo į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo tiektas ir Å¡alintos nuotekos iÅ¡ Å¡io objekto.

Registrų centro iÅ¡rašė nurodyta, jog pastato baigtumas 100 proc., tačiau realus pastato techninis stovis yra avarinis, jame neįmanoma gyventi. IÅ¡ atsakovo pateiktų į bylÄ nuotraukų matyti, jog pastato antro aukÅ¡to neįmanoma eksploatuoti, nes įlūžusi stogo konstrukcija. Esant avarinei viso pastato bÅ«klei, kada techniÅ¡kai vanduo negali bÅ«ti tiekiamas, nes užšaltų vamzdynai, atsakovas suprato, kad vandens tiekimas, bei vandentiekio atjungimas buvo iÅ¡spręstas iki atsakovui įsigyjant nuosavybės teisę į ginčo objektÄ , t. y. 2009 metais, kadangi nuo to laiko pastato techninis stovis nepasikeitė.

Taigi vanduo iš atsakovui priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovės nurodytu laikotarpiu nebuvo tiekiamas, o ir techniškai negalėjo būti tiekiamas.

10. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2009-12-22 iki 2020-01-21 atsakovas nė karto negavo iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalavimo atsiskaityti už ieÅ¡kovės suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo paslaugas. Nagrinėjamu atveju tai yra pirmas ieÅ¡kovės atsakovui pateiktas mokestinis reikalavimas už tiektÄ vandenį ir nuotekų tvarkymÄ . Atsakovo nuomone, Å¡i aplinkybė leidžia teigti, kad ieÅ¡kovė žinojo, jog vanduo į objektÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netiekiamas ir atitinkamai nuotekos neÅ¡alinamos.

Mokestinio praneÅ¡imo pateikimas tuo metu, kai atsakovas jau nebuvo buto savininkas, neįrodo, kad tokios paslaugos apskritai buvo tiekiamos. Taigi, ieÅ¡kovė žinodama, kad realiai vanduo netiekiamas ir nuotekos neÅ¡alinamos, neturi netgi formalaus pagrindo reikalauti mokėti už nesuteiktas paslaugas. IeÅ¡kovė turėjo pateikti atsakovui pasiraÅ¡yti vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo sutartį, tada ir bÅ«tų paaiÅ¡kėję, kad vanduo techniÅ¡kai negali bÅ«ti tiekiamas į atsakovui priklausiusį butÄ .

11. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį pateiktus argumentus, prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, tokie kaip buto, adreso (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuotraukos, atsakovo 2012-04-11 raÅ¡tas „Dėl avarinės bÅ«klės patalpų tvarkymo“, kuris buvo adresuotas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, bei 2020-10-22 UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimo bute aktas, kuriame konstatuota, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), vandens, bei vandens vamzdžių nėra, patvirtina atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodomÄ faktinę aplinkybė, jog į atsakovui priklausantį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieÅ¡kovės nurodytu laikotarpiu vanduo nebuvo tiekiamas ir techniÅ¡kai net negalėjo bÅ«ti tiekiamas.

Tuo tarpu VÄ® Registro centro iÅ¡raÅ¡e nurodyti vieÅ¡i duomenys, jog Objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra tiek komunalinis vandentiekis, tiek ir komunalinis nuotekų Å¡alinimas, vykdo tik iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , tačiau jokiu bÅ«du neįrodo, jog vanduo apskritai į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo tiektas ir Å¡alintos nuotekos iÅ¡ Å¡io objekto, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai III.

Teismo nustatytos reikÅ¡mingos ginčui iÅ¡spręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo, už atsakovui nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo, bei valymo paslaugas.

13. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė tiekė Å¡alto vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo bei valymo paslaugas butui/patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu (2009-12-22 iki 2019-11-25) priklausė atsakovui A. K.. Remiantis VÄ® Registro centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡u butas/patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausė nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. Atsakovas su ieÅ¡kove nėra/nebuvo sudarę raÅ¡ytinės sutarties dėl Å¡alto vandens pirkimo - pardavimo ir nuotekų Å¡alinimo bei valymo minėtam objektui. IeÅ¡kovė už laikotarpiu nuo 2009-12-22 iki 2019-11-25 suteiktas paslaugas atsakovui priskaičiavo 194 EUR dydžio mokestį, todėl kreipėsi į atsakovÄ dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovas atsisakė mokėti.

14. Bendruosius klausimus, susijusius su energijos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymu, vykdymu, keitimu etc., reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos septintasis skirsnis. CK 6.391 str. numatyta, kad šio skirsnio normos taikomos aprūpinant elektros, šilumos energija, dujomis, naftos ir naftos produktais, vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę.

Pagal CK 6.384 str. 1 d., jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energijÄ savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Å i sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties arba atsisako jÄ pasiraÅ¡yti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų Å¡alinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros ar naudojant pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas pavirÅ¡inės nuotekos iÅ¡leidžiamos į pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojo pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡oji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartines sÄ lygas.

15. Standartinės sÄ lygos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 „Dėl VieÅ¡osios vandens tiekimo sutarties standartinių sÄ lygų patvirtinimo“, kuris pakeistas 2015 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 990 (toliau – ir Standartinių sÄ lygų apraÅ¡as). Standartinių sÄ lygų apraÅ¡o 28 punkte numatyta, jog jeigu asmuo nėra pasirašęs su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties arba atsisako jÄ pasiraÅ¡yti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip jo valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų Å¡alinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, turi teisę iÅ¡leisti nuotekas į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomÄ ir (arba) naudojamÄ nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ , tokiu atveju laikoma, kad sutartis sudaryta.

Jeigu asmuo nėra pasirašęs su pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoju sutarties arba atsisako jÄ pasiraÅ¡yti, tačiau naudojant pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pavirÅ¡inės nuotekos iÅ¡leidžiamos į pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojo pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas, tokiu atveju laikoma, kad sutartis sudaryta. Å iais atvejais už patiektÄ geriamÄ jį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaitoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Atsiskaitymo už patiektÄ geriamÄ jį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraÅ¡e nustatyta tvarka.

16. Aptartos nuostatos reiÅ¡kia, kad net ir nesant sudarytos raÅ¡ytinės sutarties dėl Å¡alto vandens pirkimo - pardavimo ir nuotekų Å¡alinimo bei valymo, atsakovas laikomas jÄ sudariusiu pagal standartines tokių sutarčių sÄ lygas ir privalo mokėti mokestį už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo, bei valymo paslaugas. Tokia vieÅ¡oji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo iÅ¡imtimi, nes sutarties Å¡alys pačios tiesiogiai visų sutarties sÄ lygų nenustato, Å¡ios sÄ lygos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų.

17. Pažymėtina, kad sutarties sudarymo konkliudentiniais veiksmais galimybę patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad remiantis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, vandens pirkimo – pardavimo sutartis su buitiniu vartotoju laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie vandens tiekimo tinklų, todėl sutartys su vartotojais laikytinos sudarytomis nuo būsto įsigijimo momento, nes, vartotojo įrenginius prijungus prie tiekimo tinklų, atsiranda tiekimo – vartojimo teisiniai santykiai, šalių valia gauti ir tiekti vandenį įgyvendinama konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2012).

18. Kaip galima spręsti iÅ¡ atsakovo byloje pateikto atsiliepimo į ieÅ¡kinį, bei atsakovo atstovo teismo posėdžio metu iÅ¡sakytų argumentų, atsakovas nuo pareikÅ¡to reikalavimo ginasi tuo, kad į atsakovui priklausantį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieÅ¡kovės nurodytu laikotarpiu nuo 2009-12-22 iki 2019-11-25 vanduo nebuvo tiekiamas ir techniÅ¡kai net negalėjo bÅ«ti tiekiamas, kadangi ginčo objektas jau jo įsigijimo metu (t. y. 2009 metais) buvo avarinės bÅ«klės. Atsakovo teigimu, esant avarinei viso pastato bÅ«klei, kada techniÅ¡kai vanduo negali bÅ«ti tiekiamas, nes užšaltų vamzdynai, atsakovas suprato, kad vandens tiekimas, bei vandentiekio atjungimas buvo iÅ¡spręstas iki atsakovui įsigyjant nuosavybės teisę į ginčo objektÄ , t. y. 2009 metais, kadangi nuo to laiko pastato techninis stovis nepasikeitė.

Be to, nuo 2009-12-22 iki 2020-01-21 atsakovas nė karto negavo iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalavimo atsiskaityti už ieÅ¡kovės suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo paslaugas. 2020 m. sausio 21 d. siųstas praneÅ¡imas dėl skolos sumokėjimo yra pirmas ieÅ¡kovės atsakovui pateiktas mokestinis reikalavimas už tiektÄ vandenį ir nuotekų tvarkymÄ . Atsakovo nuomone, Å¡i aplinkybė leidžia teigti, kad ieÅ¡kovė žinojo, jog vanduo į objektÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netiekiamas ir atitinkamai nuotekos neÅ¡alinamos, o tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė žinodama, kad realiai vanduo netiekiamas ir nuotekos neÅ¡alinamos, neturi netgi formalaus pagrindo reikalauti mokėti už nesuteiktas paslaugas.

Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo atsikirtimais dėl žemiau nurodytų argumentų.

19. Ä®rodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniÅ¡kumu ir dispozityvumu. RungtyniÅ¡kumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (Å¡is straipsnis nurodo, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Å¡io kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese Å¡is principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios Å¡alys renkasi savo įrodinėjimo taktikÄ ir strategijÄ , t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

20. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos Å¡alims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylÄ nagrinėjančio teismo įtikinimÄ , kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012).

Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018).

Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

21. Remiantis ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktu 2005 m. balandžio 27 d. Å alto vandens skaitiklių patikrinimo ir vidutinės vandens vartojimo normos nustatymo aktu, matyti, jog UAB „Vilniaus vandenys“ 2005 m. balandžio 27 d. atlikusi buto/patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, patikrinimÄ , nustatė bei užfiksavo, jog Objekto virtuvėje yra kriauklė, o po ja kibiras ir yra tiekiamas tik vanduo be kanalizacijos, tualetas yra lauke. Minėto akto atsakovas byloje neginčijo ir nekvestionavo. Teismo vertinimu, Å¡iame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į ieÅ¡kovės atstovės teismo posėdžio metu nurodytÄ faktinę aplinkybę, jog ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo skola yra paskaičiuota tik už suteiktas geriamojo vandens tiekimo paslaugas, kadangi ieÅ¡kovė 2005 m. balandžio 27 d. patikrinimo metu nustačiusi, jog ginčo Objekto yra tik vanduo be kanalizacijos (tualetas lauke), mokesčio nuotekų Å¡alinimÄ , bei valymÄ neskaičiavo.

22. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat pastebi ir į tai, jog VÄ® Registro centro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, Objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų Å¡alinimas. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä jį registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. PanaÅ¡i nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka.

23. Viena vertus, teismas sutinka su atsakovo atstovo teismo posėdžiu iÅ¡dėstytu teiginiu, jog turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka visų pirma teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ . Kita vertus, registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įraÅ¡ai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įraÅ¡yti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre teisingumÄ ir apsaugÄ (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).

Suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu Å¡ie duomenys buvo įraÅ¡yti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir iÅ¡taisytų arba neiÅ¡samius papildytų. Tačiau įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovas per visus 10 ginčo Objekto valdymo metus bÅ«tų ėmęsis tam tikrų veiksmų, kad bÅ«tų nuginčyti VÄ® Registrų centre įraÅ¡yti vieÅ¡i duomenys, byloje nėra pateikta.

24. Siekdamas įrodyti byloje aplinkybę, jog ieÅ¡kovė (paslaugų teikėja) nepagrįstai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ už suteiktas geriamojo vandens ir nuotekų Å¡alinimo paslaugas, kadangi į atsakovui į priklausantį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ieÅ¡kovės nurodytu laikotarpiu nuo 2009-12-22 iki 2019-11-25 vanduo nebuvo tiekiamas ir techniÅ¡kai net negalėjo bÅ«ti tiekiamas dėl buto avarinės bÅ«klės, atsakovas į bylÄ pateikia 2020 m. rugpjūčio 28 d. darytas buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuotraukas, bei UAB „Vilniaus vandenys“ 2020 m. spalio 22 d.

Geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimo bute aktÄ , kuriame konstatuota, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, vandens, bei vandens vamzdžių nėra. Tačiau teismas aukščiau paminėtus raÅ¡ytinius įrodymus vertina kritiÅ¡kai, kadangi 2020 m. rugpjūčio 28 d. darytos buto nuotraukos, bei UAB „Vilniaus vandenys“ 2020 m. spalio 22 d. Geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimo bute aktas atspindi Objekto bÅ«klę (bute nėra nei vandens, nei vandens vamzdžių) Å¡iai dienai, t. y. bylos nagrinėjimo metu.

Teismo vertinimu, aukščiau minėti rašytiniai įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog ginčo Objekte laikotarpiu nuo 2009-12-22 iki 2019-11-25 nebuvo apskritai tiekiamas vanduo ir atitinkamai nebuvo teikiamos ieškovės paslaugos. Atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė/nepaaiškino, kada įvyko vandens vamzdžių demontavimas bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir kaip teisingai pastebėjo ieškovės atstovė, kodėl tai neatsispindi viešame registre.

Juolab atsižvelgiant į tai, kaip nurodo pats atsakovas, butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo avarinės bÅ«klės ir jame nebuvo tiekiamas vanduo jau atsakovui jį įsigyjant, t. y. 2009 m. gruodžio 22 d., tačiau ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktame 2005 m. balandžio 27 d. Å alto vandens skaitiklių patikrinimo ir vidutinės vandens vartojimo normos nustatymo akte, suraÅ¡ytame prieÅ¡ 4,5 metus iki atsakovui nuosavybės teise įsigyjant ginčo objektÄ , užfiksuota, jog Objekto virtuvėje yra kriauklė, o po ja kibiras ir yra tiekiamas vanduo be kanalizacijos.

Ä®rodymų (pvz. nuotraukų, darytų buto įsigijimo metu, pačios buto pirkimo – pardavimo sutarties ir pan.), pagrindžiančių, jog atsakovas 2009 m. gruodžio 22 d. įsigijo avarinės bÅ«klės butÄ , kuriame nebuvo vandens, atsakovas į bylÄ taip pat nepateikė.

25. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas į bylÄ pateikė atsakovo 2012 m. balandžio 11 d. raÅ¡tÄ â€žDėl avarinės bÅ«klės patalpų tvarkymo“, adresuotÄ SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“. Minėtame raÅ¡te atsakovas informuoja SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, kad SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ priklausančios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra avarinės bÅ«klės, o atsakovas, kaip namo bendrasavininkas ((duomenys neskelbtini)) kreipėsi kelis kartus į Å¡io namo gyventojus, kad reikia spręsti namo kapitalinio remonto klausimÄ .

Å iame raÅ¡te taip pat yra nurodyta, kad namo bendros konstrukcijos Å¡iuo metu neprižiÅ«rimos (neÅ¡ildomos) ir su kiekviena diena jų bÅ«klė blogėja, todėl atsakovas praÅ¡o SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ imtis skubių veiksmų dėl avarinės bÅ«klės patalpų kapitalinio remonto. Tačiau teismas ir šį atsakovo į bylÄ pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ vertina kritiÅ¡kai. IÅ¡samiai iÅ¡analizavęs minėtÄ atsakovo 2012 m. balandžio 11 d. raÅ¡tÄ â€žDėl avarinės bÅ«klės patalpų tvarkymo“, adresuotÄ SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas, teismas pastebi, jog Å¡iame raÅ¡te visiÅ¡kai nėra kalbama apie tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nėra nei vandens, nei vandens vamzdžių.

Teismo vertinimu, Å¡is atsakovo 2012 m. balandžio 11 d. raÅ¡tas, adresuotas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog galimai atsakovo bute esantys vandens vamzdžiai galėjo turėtų tam tikrų defektų/trÅ«kumų ir kaip matyti iÅ¡ minėto raÅ¡to, atsakovas ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad tokia situacija bÅ«tų paÅ¡alinta. Tačiau nėra žinoma, ar buvo atliktas namo kapitalinis remontas, ir kokia buvo tolimesnė susidariusios situacijos baigtis, kadangi tokių duomenų atsakovas į bylÄ taip pat nepateikė.

Taigi atsakovo 2012 m. balandžio 11 d. raštas „Dėl avarinės būklės patalpų tvarkymo“ teismo vertinimu taip pat nepagrindžia aplinkybės, jog ginčo Objekte galimai nuo 2012 m. nebuvo apskritai tiekiamas vanduo ir atitinkamai nebuvo teikiamos ieškovės paslaugos.

26. Dėl atsakovo argumento, jog ieÅ¡kovė turėjo pateikti atsakovui pasiraÅ¡yti vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo sutartį, tada ir bÅ«tų paaiÅ¡kėję, kad vanduo techniÅ¡kai negali bÅ«ti tiekiamas į atsakovui priklausiusį butÄ , teismas, visų pirma, norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kaip jau buvo minėta, pagal LR GVTNTÄ® 32 straipsnio 4 dalyje, bei Vyriausybės nutarimu patvirtintame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartinių sÄ lygų apraÅ¡o 28 punkte numatytÄ teisinį reglamentavimÄ , net ir nesant sudarytos raÅ¡ytinės sutarties dėl Å¡alto vandens pirkimo - pardavimo ir nuotekų Å¡alinimo bei valymo, atsakovas laikomas jÄ sudariusiu pagal standartines tokių sutarčių sÄ lygas ir privalo mokėti mokestį už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo, bei valymo paslaugas.

Be to, Vyriausybės nutarimu patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartinių sÄ lygų apraÅ¡o 65.1. punktas numato, jog vartotojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka prižiÅ«rėti jam nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais jo valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų Å¡alinimo įrenginius, pavirÅ¡inių nuotekų Å¡alinimo įrenginius.

Minėto apraÅ¡o 65.3. punkte be kita ko nustatyta, kad vartotojas privalo nedelsdamas praneÅ¡ti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui apie pastebėtÄ avarijÄ , gaisrÄ , geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant geriamÄ jį vandenį, iÅ¡leidžiant nuotekas, pavirÅ¡ines nuotekas.

27. Taigi aukščiau minėtas poįstatyminis teisės aktas, bei jame įtvirtintas teisinis reglamentavimas įtvirtina būtent atsakovui, kaip vartotojui, prievolę būti rūpestingam, bei atidžiam ir prižiūrėti jam jo atsakomybėje esančius vandens tiekimo infrastruktūros įrenginius, o pastebėjus tam tikrus jų gedimus/trūkumus, atsakovas turėjo nedelsiant apie tai pranešti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui (nagrinėjamu atveju ieškovei). Kitaip tariant, būtent atsakovui, kaip turto savininkui, kuriam geriausiai turi būti žinoma jo turimo turto faktinė būklė kyla pareiga imtis tam tikrų veiksmų šiai susidariusiai problemai spręsti, bei domėtis, ar turimo turto faktinė būklė atitinka viešo registro duomenis. Tačiau to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas per 10 (dešimt) ginčo Objekto valdymo metus nepadarė.

28. Å iame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovas per visÄ buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės valdymo laikotarpį (t. y. per 10 metų) nesumokėjo ieÅ¡kovei nei vieno euro už suteiktas geriamojo vandens tiekimo paslaugas, nors CK 4.82 straipsnio 3 dalis įtvirtina asmens pareigÄ mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitaip iÅ¡laikyti jam priklausančias gyvenamÄ sias patalpas. Teismo vertinimu, atsakovas, bÅ«damas turto savininku turėjo suvokti, kad už gautas komunalines paslaugas ginčo Objektui turi prievolę atsiskaityti kiekvienÄ mėnesį, o tai nepadarius, turi suprasti, kad kaupiasi komunalinių mokesčių skola.

Tokiu bÅ«du, esant buto avarinei bÅ«klei, kuriame nėra tiekiamas vanduo, kaip kad nagrinėjamu atveju įrodinėja atsakovas, akivaizdu, jog atsakovas, kaip rÅ«pestingas ir atidus buto savininkas, bÅ«tų ėmęsis per deÅ¡imties metų laikotarpį tam tikrų aktyvių veiksmų apie tai informuoti paslaugų teikėjÄ . Tačiau to, kaip jau aukščiau Å¡iame teismo sprendime buvo minėta, atsakovas nepadarė, ar bent jau prieÅ¡ingų įrodymų į bylÄ nepateikė.

29. Pažymėtina, jog rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindÄ , Å¡alys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

30. Teismas taip pat visiÅ¡kai nesutinka ir su atsakovo argumentu, jog nuo 2009-12-22 iki 2020-01-21 atsakovas nė karto negavo iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalavimo atsiskaityti už ieÅ¡kovės suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo paslaugas, o 2020 m. sausio 21 d. siųstas praneÅ¡imas dėl skolos sumokėjimo yra pirmas ieÅ¡kovės atsakovui pateiktas mokestinis reikalavimas už tiektÄ vandenį ir nuotekų tvarkymÄ , kas sudaro pagrindÄ teigti, jog ieÅ¡kovė žinojo, jog vanduo į objektÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netiekiamas.

Byloje pateiktas 2016-01-31 mokėjimo praneÅ¡imas, siųstas paslaugos tiekimo vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio atsakovas neginčijo ir nekvestionavo, teismo vertinimu patvirtina, jog prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, jam per visÄ ginčo Objekto valdymo laikotarpį buvo siunčiami reikalavimai atsiskaityti už ieÅ¡kovės suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo paslaugas. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas gyvena kitu adresu, nei yra ginčo turtas, teismo teigimu, nesudaro pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, jog jam nei karto nuo 2009-12-22 iki 2020-01-21 nebuvo siunčiami praneÅ¡imai atsiskaityti už suteiktas paslaugų teikėjo paslaugas.

BÅ«damas protingu bei apdairiu turto savininku, atsakovas privalėjo domėtis ir rÅ«pintis turimu turtu, tame tarpe ir tikrinti gaunamÄ korespondencijÄ , susijusiÄ su turimu butu/patalpa. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo byloje įrodinėjamÄ faktinę aplinkybę, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ už suteiktas geriamojo vandens ir nuotekų Å¡alinimo paslaugas, kadangi į atsakovui į priklausantį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ieÅ¡kovės nurodytu laikotarpiu nuo 2009-12-22 iki 2019-11-25 vanduo nebuvo tiekiamas ir techniÅ¡kai net negalėjo bÅ«ti tiekiamas dėl buto avarinės bÅ«klės, atsakovas į bylÄ nepateikė.

31. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, atsakovas neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo (CPK 178 str.).

32. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir įvertinęs Å¡alių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo Objekto laikotarpiu nuo 2009-12-22 iki 2019-11-25 vis dėlto buvo tiekiamas vanduo, ir atitinkamai buvo teikiamos ieÅ¡kovės paslaugos. Teismas konstatuoja, jog ieÅ¡kovė vadovaudamasi byloje nenuginčytu ir nepaneigtu UAB „Vilniaus vandenys“ 2005 m. balandžio 27 d.

Šalto vandens skaitiklių patikrinimo ir vidutinės vandens vartojimo normos nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, jog Objekto virtuvėje yra kriauklė, o po ja kibiras ir yra tiekiamas vanduo be kanalizacijos, bei viešais VĮ Registro centro duomenimis, jog Objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas, pagrįstai paskaičiavo atsakovui mokestį, už laikotarpiu nuo 2009-12-22 iki 2019-11-25 suteiktas paslaugas.

33. Prievolės atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Tarp Å¡alių susiklostė prievoliniai sutartiniai teisiniai santykiai dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis).

34. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog abonentai ir vartotojai atsiskaitymo už patiektÄ geriamÄ jį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraÅ¡e, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartinėse sÄ lygose, vieÅ¡osiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugas. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta asmens pareiga mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitaip iÅ¡laikyti jam priklausančias gyvenamÄ sias patalpas.

35. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė teikė atsakovui paslaugas, atsakovas jomis naudojosi, tačiau už teikiamas paslaugas neatsiskaitė. Ginčas dėl ieškovės priskaičiuoto įsiskolinimo dydžio byloje nebuvo keliamas.

36. Taigi remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas atsiskaitė su ieÅ¡kove, yra pagrindas ieÅ¡kovės reikalavimus patenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 194,35 EUR skolÄ už jam laikotarpiu nuo 2009-12-22 iki 2019-11-25 ieÅ¡kovės suteiktas geriamojo vandens tiekimo paslaugas.

37. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo 38. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ (194,35 EUR) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

40. IeÅ¡kovė, teikiant ieÅ¡kinį, prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas - už ieÅ¡kinį sumokėtÄ 15 EUR žyminį mokestį ir 121 EUR dydžio iÅ¡laidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Pateiktos sutartys, mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovė realiai patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustato dydžio.

41. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 136 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

42. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos sudaro 5,26 EUR, t. y. iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5,00 EUR). Atsižvelgiant į tai, valstybei iÅ¡ atsakovo yra priteistina 5,26 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

K. dėl skolos priteisimo tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, iÅ¡ atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 194,35 EUR (vieno Å¡imto devyniasdeÅ¡imt keturių eurų ir 35 ct) skolÄ , 5 (penkių) proc. metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (194,35 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 136 EUR (vieno Å¡imto trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,26 EUR (penkis eurus ir 26 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitÄ bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Marina Vladimircevienė