2021-12-15 Nr. AB-27249-3-62-3-00442-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2464-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00442-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) viršininko 2020 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. P-46 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. D.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta dėl jo veiklos Lietuvos profesinėje sąjungoje „Sandrauga“ (toliau – ir LPS „Sandrauga“), nes yra pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, yra įrodyta šio ryšio didelė tikimybė ir manytina, kad dėl šių diskriminacinių pagrindų tyrimas nebuvo atliktas objektyviai, atsakovas turėjo išankstinę nuomonę, jog pareiškėją būtina nubausti dėl jo veiklos LPS „Sandrauga“. Tai yra esminis tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pažeidimas.

1.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsniu, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 6, 8, 10 straipsniais ir centralizuotais LPS „Sandrauga“ įstatais, 2019 m. sausio 7 d. steigiamojo susirinkimo metu buvo įkurtas LPS „Sandrauga“ VMI padalinys, kurios valdymo organu, t. y. pirmininku, buvo išrinktas pareiškėjas. Apie profesinės sąjungos įkūrimą bei išrinktą pirmininką atitinkamai buvo informuota Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininkė.

1.3. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnį įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad šis Profesinių sąjungų įstatymo nustatytas reikalavimas taikytinas ir valstybės tarnautojams, kurie yra institucijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariai. Kauno AVMI pateikė 2020 m. sausio 10 d. raštą Nr. (1.5 E-2) K-510 ir 2020 m. sausio 29 d. raštą Nr. (1.5 E) K-1333, kuriuos LPS „Sandrauga“ gavo 2019 m. vasario 3 d. Visgi atsakovas apsiribojo nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, nenurodant specialiųjų teisės aktų normų, kurias pareiškėjas galbūt pažeidė tam tikrais savo veiksmais, taipogi pateikiant deklaratyvų, neišsamų bei nemotyvuotą teiginį, jog planuojama skirti tarnybinė nuobauda nėra susijusi su pareiškėjo veikla profesinėje sąjungoje. Tokie atsakovo veiksmai neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotos nuoseklios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, kur kalbant apie profesinių sąjungų renkamojo organo narius, dėl kurių valstybės institucija, kaip darbdavys, kreipiasi į profesinę sąjungą, reikalaujama, kad valstybės institucija, taikanti drausminę procedūrą, pagrįstų ne bet kokį, o esminį teisėtų interesų pažeidimą, t. y. aiškų ir rimtą atitinkamos valdžios institucijos įstatymais jai priskirtų uždavinių vykdymo sutrikdymą.

1.4. LPS „Sandrauga“ pateikė atsakovui atsakymą, vadovaudamasi Profesinių sąjungų įstatymo 3, 10 bei 17 straipsniais, kuriuo nurodė, jog pateiktas prašymas yra prieštaringas minėtam įstatymui bei Lietuvos teismų praktikai ir privalo būti tikslinamas, kadangi atsakovas nenurodė jokio objektyvaus pagrindo, t. y. konkrečių įrodymų, duomenų, aplinkybių dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo, todėl neišsiaiškinus šių aplinkybių yra apribojama LPS „Sandrauga“ teisė atstovauti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus santykiuose su atsakovu sprendžiant klausimą dėl sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą. LPS „Sandrauga“ pateikė prašymą atsakovui pateikti išsamią ir visapusišką informaciją dėl pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo, siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, t. y. patikslinti prašymą, siekiant teisėtos ir pagrįstos tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros bei tinkamo profesinės sąjungos nario teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Tad LPS „Sandrauga“ nepiktnaudžiavo Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies jai suteikta teise, laikėsi sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdė rūpestingai. Visgi Kauno AVMI, neatsižvelgdama į minėtą LPS „Sandrauga“ prašymą, ignoravo esminį reikalavimą, kylantį iš Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, t. y. gauti profesinės sąjungos sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, ir vienašališkai pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

1.5. Kauno AVMI, atlikdama minėtus veiksmus, iš esmės pažeidė pagrindines tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o taip pat ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą. Nagrinėjamu atveju išankstinio profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą neturėjimas laikytinas esminiu ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumu, kuris leidžia daryti išvadą, kad Įsakymas yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

2. Atsakovas Kauno AVMI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Atsakovas nurodė, kad LPS „Sandrauga“ Kauno AVMI pateiktame atsakyme prašė pateikti pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, todėl Kauno AVMI, įvertinusi visą surinktą informaciją dėl LPS „Sandrauga“ VMI padalinio įkūrimo teisėtumo, 2020 m. vasario 7 d. raštu Nr. (1.5E-2)K-1747 informavo LPS „Sandrauga“ apie tai, kad jos prašomos informacijos atskleisti ir pateikti dokumentų nėra pagrindo, ir išsamiai paaiškino, dėl ko ši informacija nebus teikiama. Pažymėtina, kad ir gavusi Kauno AVMI raštą, kuriame išsamiai išdėstytos aplinkybės, kas sukėlė Kauno AVMI abejones dėl LPS „Sandrauga“ padalinio įkūrimo teisėtumo, minėta profesinė sąjunga nesiėmė jokių veiksmų, kad išsklaidytų mokesčių administratoriaus abejones dėl padalinio įkūrimo teisėtumo, ir toliau neteikė jokios informacijos.

Nei LPS „Sandrauga“, nei pats pareiškėjas nepateikė nei Kauno AVMI, nei VMI įrodymų, kurie patvirtintų teisėtą LPS „Sandrauga“ VMI padalinio įkūrimą Kauno AVMI. Taip pat ir teismui nėra pateikta informacija, kiek šios profesinės sąjungos padalinio įkūrimo momentu Kauno AVMI darbuotojų buvo šios profesinės sąjungos nariais. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2019 m. sausio 7 d. steigiamojo susirinkimo metu buvo įkurtas LPS „Sandrauga“ VMI padalinys, kurio valdymo organu – pirmininku – buvo išrinktas pareiškėjas.

Pareiškėjas tik prie skundo, pateikto teismui, pateikė LPS „Sandrauga“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos narių susirinkimo protokolą ir susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad padalinio steigiamajame susirinkime dalyvavusių asmenų skaičius yra 8, iš jų 5 asmenys yra Kauno AVMI darbuotojai, iš kurių viena Kauno AVMI nebedirba nuo 2019 m. balandžio 18 d., o kiti 3 steigiamojo susirinkimo nariai – LPS „Sandrauga“ nariai. Kadangi Kauno AVMI 2019 m. sausio 7 d. dirbo 436 darbuotojai, todėl, steigiant LPS „Sandrauga“ padalinį, turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 20 Kauno AVMI darbuotojų (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 179 str. 2 d.).

Kadangi nėra jokių duomenų, galinčių pagrįsti ir patvirtinti teiginius dėl profesinės sąjungos padalinio įsteigimo, taip pat nėra pateikta informacija apie tai, kad darbuotojų kolektyvas yra perdavęs LPS „Sandrauga“ padaliniui teises atstovauti jų interesus ar išreiškęs valią suteikti įgaliojimus šiam padaliniui, kad jis jiems atstovautų, todėl darytina išvada, kad atstovavimo teisiniai santykiai tarp LPS „Sandrauga“ padalinio ir Kauno AVMI darbuotojų nėra atsiradę. Todėl negalima sutikti su pareiškėjo teiginiu, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas iš anksto negavus LPS „Sandrauga“ sutikimo, yra esminis procedūrinis pažeidimas, kuris yra pagrindas paskirtą nuobaudą panaikinti.

Aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nebuvo įrodytas profesinės sąjungos padalinio įkūrimas nei Kauno AVMI, nei VMI, taip pat neįrodyta, kad jis teisėtu pagrindu turi perduotą teisę atstovauti VMI darbuotojus. Todėl, skiriant nuobaudą pareiškėjui, Kauno AVMI nekilo pareiga gauti išankstinį profesinės sąjungos atstovaujamojo organo sutikimą. Be to, niekuo nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Kauno AVMI gali diskriminuoti pareiškėją dėl jo veiklos profesinės sąjungos valdymo organų veikloje, kai LPS „Sandrauga“ VMI padalinio egzistavimą nei pati profesinė sąjunga, nei jos padalinys niekada nebuvo informavę Kauno AVMI.

Tai tik pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant pasinaudoti profesinių sąjungų valdymo organams suteikiama apsauga ir stengiantis išvengti atsakomybės už padarytą tarnybinį nusižengimą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismo vertinimu, LPS „Sandrauga“ įstatų nuostatos, LPS „Sandrauga“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos narių 2019 m. sausio 7 d. susirinkimo protokolo turinys (susirinkimo metu nutarta įkurti LPS „Sandrauga“ VMI padalinį, išrinkti padalinio pirmininku pareiškėją ir padalinio pirmininko pavaduotoją S. V.) sudaro pagrindą išvadai, jog 2019 m. sausio 7 d. steigiamajame susirinkime įkurtas LPS „Sandrauga“ VMI padalinys neatitinka LPS „Sandrauga“ įstatų 33 punkto, 33.1 papunkčio reikalavimų, nes padalinys yra vienos ar kelių profesinės sąjungos narių grupių (ne mažiau kaip 3 darbuotojai) junginys, tačiau nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, jog susirinkime dalyvavę asmenys yra įsteigę „Sandrauga“ grupes pagal LPS „Sandrauga“ įstatų 51–53 punktuose numatytas nuostatas, kurios nutarė įsteigti LPS „Sandrauga“ VMI padalinį, ir steigiamojo susirinkimo metu buvo išrinkti renkamojo organo nariai (padalinio susirinkimas), byloje nėra. Taigi pareiškėjas ginčijamos drausminės nuobaudos skyrimo metu nebuvo pas atsakovą veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo narys pagal LPS „Sandrauga“ įstatų 33 punktą, 50–50.6 papunkčius, nes neatitinkantis teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.47 str., Profesinių sąjungų įstatymo 8 str.) atitinkamo organo, šiuo atveju – padalinio pirmininko, išrinkimas nesudaro teisinio pagrindo tokį organą vertinti kaip atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, kurio nariams taikytina Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta garantija.

6. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad Kauno AVMI viršininkas Įsakymu paskirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyto termino nepažeidė. Teismas taip pat konstatavo, kad nėra jokių objektyvių duomenų konstatuoti, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje (bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas teismui įrodymų taip pat nepateikė), todėl nepagrįstais laikytini pareiškėjo teiginiai (prielaidos), jog atsakovas turėjo išankstinę nuomonę pareiškėją nubausti dėl jo veiklos LPS „Sandrauga“.

7. Teismas nusprendė, kad dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 8. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad:

8.1. Teismo vertinimas, kai 4–5 asmenims užpildžius prašymus stoti į profesinę sąjungą ir susirinkus prieš steigiant padalinį (Profesinių sąjungų įstatymo 4 str. 2 d.) balsuoti (rankos pakėlimu) dar papildomai reikia įsteigti grupę, yra neteisinga interpretacija, ignoruojant pagrindinį faktą, kad susirinkime dalyvavę asmenys balsuodami įsteigė LPS „Sandrauga“ VMI padalinį. LPS „Sandrauga“ įstatų 33 punktas nustato, kad LPS „Sandrauga“ padalinys – vienos ar kelių grupių junginys-įmonės profesinė sąjunga.

Tai reiškia, kad viena grupė visiškai atitinka „LPS „Sandrauga“ padalinio – organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos įsteigimo sąlygas. Teismo argumentas, kad tiems patiems asmenims, tuo pačiu metu dalyvaujantiems susirinkime prieš balsuojant ir įsteigiant profesinės sąjungos padalinį, dar privaloma organizuoti grupės įsteigimą, yra ne tik perteklinis, bet ir neadekvatus. Į LPS „Sandrauga“ įstoję asmenys gali laisvai nuspręsti steigti arba nesteigti grupę arba grupes, arba iš karto įsteigti, įkurti profesinės sąjungos padalinį – organizacijoje veikiančią profesinę sąjungą.

LPS „Sandrauga“ organizacinė struktūra savaime nenustato pareigos ir prievolės profesinės sąjungos nariams įsteigti grupę, kai tie patys susirinkimo nariai laisvai ir savarankiškai nusprendžia įsteigti padalinį, išrinkti valdymo organus bei spręsti kitus klausimus. Pagal LPS „Sandrauga“ įstatus ir 20 veiklos metų susiklosčiusią praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą į LPS „Sandrauga“ įstojus bent 3 asmenims (grupė), nariai laisvai ir nepriklausomai gali steigti padalinį – organizacijoje veikiančią profesinę sąjungą.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagal esančius duomenis ir įrodymus neturėjo net menkiausio pagrindo teigti, jog VMI nėra įsteigtas LPS „Sandrauga“ padalinys vien dėl to, kad byloje nėra duomenų apie VMI įsteigtas LPS „Sandrauga“ grupes. Kadangi centralizuotuose LPS „Sandrauga“ įstatuose nėra numatyta, jog prieš įsteigiant padalinį – įstaigoje ar įmonėje veikiančią profesinę sąjungą, – privalomai turėtų būti įkurta grupė ar grupės, todėl tokių dokumentų į bylą niekas negalėjo ir neturėjo pagrindo pateikti.

LPS „Sandrauga“ padalinys buvo įsteigtas teisėtai, nepažeidžiant LPS „Sandrauga“ įstatų ir apie šį faktą įstaigos vadovė buvo informuota tinkamai (įvyko oficialus susitikimas su viršininke, oficialus prisistatymas, raštų įteikimas, skaidrių pristatymas ir t. t.). VMI buvo tinkamai, teisėtai, neprieštaraujant nei įstatymams, nei LPS „Sandrauga“ įstatams, įkurtas LPS „Sandrauga“ padalinys, kurio pirmininku išrinktas pareiškėjas. Taigi dėl šios priežasties atsakovas privalėjo gauti LPS „Sandrauga“ sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui.

To nepadaręs atsakovas pažeidė Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą, kuris yra vienas iš svarbiausių apsaugos mechanizmų, taikytinų renkamojo organo nariams.

8.2. Teismo pozicija, kad profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą nebuvimas yra tik formalus ir nelaikytinas esminiu yra niekuo nepagrįsta. Tarnybinės drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius tiesiog būtų atimta teisė, galimybė įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti tarnybinė nuobauda, nesusijusi su darbuotojo veikla profesinėje sąjungoje. Tarnybinė nuobauda, nesikreipiant į LPS „Sandrauga“ renkamąjį organą (komitetą) dėl išankstinio sutikimo gavimo, pareiškėjui skirta neteisėtai. Teismas nevertino minėto šiurkštaus, procedūrinio pažeidimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme ir tai lėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimo priėmimą.

8.3. Reikalavimo gauti išankstinio profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą nesilaikymas yra laikytinas itin šiurkščiu procedūriniu pažeidimu. Dėl šios priežasties procedūrinių reikalavimų skiriant tarnybinę nuobaudą nesilaikymas yra laikytinas pagrindu pripažinti Įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, neteisėtu ir jį panaikinti. Teismas iš esmės neteisingai taikė tiek Profesinių sąjungų įstatymą, tiek ABTĮ ir tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.

9. Atsakovas Kauno AVMI atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad:

9.1. Vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, įmonės ar jos struktūrinio padalinio lygiu organizuotu profesinių sąjungų nariais gali būti tik tos įmonės ar jos struktūrinio padalinio darbuotojai. DK 179 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų 20 steigėjų arba steigėjų būtų ne mažiau nei 1/10 visų darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys. DK 179 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė, kaip gali būti steigiama profesinė sąjunga fizinio asmens, įmonės ar organizacijos arba padalinio (filialo, atstovybės) lygmeniu, t. y. tam būtina, kad ji būtų steigiama įmonėje, įstaigoje arba organizacijoje arba padalinyje (filiale, atstovybėje) ir turėtų nustatytą skaičių steigėjų arba ne mažesnį nei nustatytas skaičius darbdavio darbuotojų. Tik laikantis nustatytų reikalavimų įsteigta profesinė sąjunga gali būti pripažįstama darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga ir gali naudotis jai įstatymų leidėjo suteiktomis teisėmis. Taigi jeigu pakankamas darbuotojų skaičius steigimo metu nedalyvavo (kiek tai reikalinga pagal DK), vadinasi, tokia profesinė sąjunga neturi teisės aktuose nurodytų darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai numatytų teisių. Jei ir būtų pripažinta teismo, kad padalinio steigiamajame susirinkime dalyvavę asmenys balsuodami teisėtai įsteigė LPS „Sandrauga“ VMI padalinį, tai, Kauno AVMI nuomone, VMI veikiantis profesinės sąjungos padalinys nėra Kauno AVMI veikiantis šios profesinės sąjungos padalinys. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno AVMI yra savarankiškas juridinis asmuo, kuriame ir dirba pareiškėjas, darytina išvada, kad Kauno AVMI nėra įsteigto LPS „Sandrauga“ padalinio.

9.2. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, galinčių pagrįsti ir patvirtinti teiginius dėl profesinės sąjungos padalinio įsteigimo, taip pat nėra pateikta informacija apie tai, kad darbuotojų kolektyvas yra perdavęs LPS „Sandrauga“ VMI padaliniui teises atstovauti jų interesus ar išreiškęs valią suteikti įgaliojimus šiam padaliniui, kad jis darbuotojams atstovautų, todėl darytina išvada, kad atstovavimo teisiniai santykiai tarp LPS „Sandrauga“ padalinio ir Kauno AVMI darbuotojų nėra atsiradę. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nebuvo įrodytas profesinės sąjungos padalinio įkūrimas nei Kauno AVMI, nei VMI, taip pat neįrodyta, kad jis teisėtu pagrindu turi perduotą teisę atstovauti VMI darbuotojus. Todėl, skiriant nuobaudą pareiškėjui, Kauno AVMI nekilo pareiga gauti išankstinį profesinės sąjungos atstovaujamojo organo sutikimą. Taip pat pritartina teismui, kad pareiškėjas ginčijamos drausminės nuobaudos skyrimo metu nebuvo Kauno AVMI veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo narys pagal LPS „Sandrauga“ įstatų 33 punktą, 50–50.6 papunkčius, nes neatitinkantis teisės aktų nuostatų atitinkamo organo, šiuo atveju – padalinio primininko, išrinkimas nesudaro teisinio pagrindo tokį organą vertinti kaip atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, kurio nariams taikytina Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta garantija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVMI viršininko Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirtą tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, – teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Įsakymas dėl nuobaudos skyrimo yra teisėtas ir pagrįstas, jį priimant nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, t. y. ginčijamą Įsakymą dėl nuobaudos skyrimo panaikinti.

12. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

13. Nagrinėjamu atveju Įsakymas ginčijamas tuo aspektu, kad buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, t. y. pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį negautas LPS „Sandrauga“ atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjo teigimu, toks pritarimas turėjo būti gautas, kadangi jis yra LPS „Sandrauga“ VMI padalinio pirmininkas.

14. Šioje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad LPS „Sandrauga“ sutikimas pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą nebuvo gautas. Visgi atsakovas Kauno AVMI nurodo, kad tokio pritarimo šiuo atveju nereikėjo gauti, nes LPS „Sandrauga“ VMI padalinys nėra įteigtas teisės aktų nustatyta tvarka. Vienas iš esminių atsakovo nurodomų argumentų yra tai, kad steigiant LPS „Sandrauga“ padalinį turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 20 Kauno AVMI darbuotojų, tačiau tiek nedalyvavo.

15. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal VTĮ 6 straipsnio 1 dalį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. VTĮ profesinių sąjungų (jų padalinių) steigimo nereglamentuoja, dėl to šioje byloje turi būti vadovaujamasi tai reglamentuojančiomis DK nuostatomis.

16. DK 179 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 2 d.) nustatyta, kad darbdavio (fizinio asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos ar šio kodekso 21 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju – padalinio (filialo, atstovybės) lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų dvidešimt steigėjų arba steigėjais būtų ne mažiau kaip 1/10 visų darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys. Iš esmės analogiška nuostata galioja ir po 2019 m. balandžio 2 d.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris, be kita ko, formuoja DK nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad šioje normoje įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė, kaip gali būti steigiama profesinė sąjunga fizinio asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos arba padalinio (filialo, atstovybės) lygmeniu, – tam būtina, kad ji būtų steigiama įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje arba padalinyje (filiale, atstovybėje) ir turėtų nustatytą skaičių steigėjų arba ne mažesnį nei nustatytas skaičius darbdavio darbuotojų. Tik laikantis nustatytų reikalavimų įsteigta profesinė sąjunga gali būti pripažįstama darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga ir gali naudotis jai įstatymų leidėjo suteiktomis teisėmis (pvz., turėti bent vieną atstovą darbo taryboje, sudaryti darbdavio lygmens kolektyvinę sutartį ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3K-3-417-421/2018).

18. Iš byloje pateikto LPS „Sandrauga“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos narių susirinkimo 2019 m. sausio 7 d. protokolo matyti, kad įsteigiant LPS „Sandrauga“ VMI padalinį dalyvavo tik 8 asmenys, iš kurių ne visi, atsakovo teigimu, net buvo Kauno AVMI darbuotojai (tarnautojai), o šio padalinio steigimo metu iš viso Kauno AVMI dirbo 436 darbuotojai. Teisėjų kolegija atsakovo nurodytais minėtais duomenimis apie darbuotojų skaičių Kauno AVMI neturi pagrindo abejoti. Taigi konstatuotina, kad įsteigti LPS „Sandrauga“ padalinį Kauno AVMI, kuris yra savarankiškas juridinis asmuo, darbuotojų (tarnautojų) skaičiaus akivaizdžiai pagal DK 179 straipsnio 2 dalį nepakako. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad LPS „Sandrauga“ VMI padalinys negali būti pripažįstamas Kauno AVMI lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, o tai reiškia, kad pareiškėjas negali būti laikomas Kauno AVMI lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos (padalinio) pirmininku. Tuo pagrindu konstatuotina, kad Kauno AVMI neturėjo pareigos kreiptis į LPS „Sandrauga“ su prašymu pritarti dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, t. y. nepažeidė Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, kuriame nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams (t. y. išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti) skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir ne tais motyvais argumentuodamas, tačiau priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą dėl Įsakymo, kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, atsižvelgus į šios nutarties IV dalyje išdėstytus motyvus, nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė