dfefea0d-1a88-40be-9204-b8d73f548bc8 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-468/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36381-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.1.; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės, sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei, Kristina Saidytei-Matijošienei, nuteistajam I.

K. ir jo gynėjai advokatei Gintarei LeÅ¡kevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-29 nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. IÅ¡ I. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 190,20 Eur turtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. I. K. pripažintas kaltu dėl to, kad 2020-09-10, apie 15.50 val., aikÅ¡telėje prie mÅ«rinio garažo (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia dÅ«rė peiliu sėdinčiam E. K. į kairės kojos pėdÄ , padarydamas kairės pėdos durtinę-pjautinę kiaurinę žaizdÄ , dėl ko Å¡is nugriuvo, po to ne mažiau dviejų kartų kumščiais sudavė E. K. į kairę veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvÄ ir odos nubrozdinimus kairėje smilkininėje srityje, tokias veiksmais smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam E. K. fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ .

Å iais veiksmais I. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-29 nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

3. Nuteistojo vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, jo kaltė pagrįsta vien nukentėjusiojo ir jo motinos liudytojos R. K. parodymais. Nurodo, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, viso proceso metu davė tai patvirtinančius nuoseklius parodymus, tai patvirtina ir bylos medžiaga. Pažymi, kad kaltinamojo parodymai yra savarankiškas įrodymų šaltinis, kurio įrodomoji vertė nėra menkesnė, todėl tam, kad paneigti jo parodymus nepakanka vien jais netikėti, būtina, kad tai patvirtintų kiti patikimi duomenys.

Nurodo, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, todėl turėjo bÅ«ti vertinamos jo galimybės suvokti aplinkÄ , įvertina tai, kad liudytoja R. K. apie tiriamÄ Ä¯vykį sužinojo iÅ¡ paties nukentėjusiojo. Pažymi, kad liudytojos G. J. parodymai, medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as jo kaltės nei paneigia, nei patvirtina, Å¡ie duomenys tik parodo, kad nukentėjusysis R. K. buvo sužalotas, bet neatskleidžia, kas tai padarė.

4. Pažymi, kad, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, liudytojų R. M., E. K. ir R. K. parodymai jo kaltę ne patvirtina, o paneigia. Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie gėrė alų, tada atėjo vaikinas, kurio vardo neatsimena, su 3-4 žmonių kompanija, atėjo ne pas juos, bet tiesiog buvo Å¡alia, jie nekonfliktavo, paskui I. K. atsisveikino ir išėjo, su nukentėjusiuoju nesikalbėjo, jis su E. dar pasiliko apie valandÄ ar pusantros ir taip pat išėjo namo, kai jis išėjo liko nukentėjusysis ir jo pažįstami.

Liudytojas E. K. nurodė, kad su I. ir R. M. sėdėjo ant suoliuko pievelėje, gėrė alų, atėjo nukentėjusysis E. K. su savo 3-4 draugais, I. išėjo su savo reikalais, jis su R. M. dar pasėdėjo, išgėrė alų ir taip pat nuėjo namo, tarp jų ir E. K. kompanijos jokių konfliktų nebuvo. Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. K. sėdėjo girtas, ten dar buvo 2-3 jam nepažįstami žmonės, taip pat E. K. ir R. M., I., bet po kokių penkių minučių I. išėjo, jis su E. K. ir R.

M. gėrė alų, niekas nekonfliktavo, po to jis išėjo į parduotuvę, o kai grįžo rado nukentėjusįjį jau sužalotÄ . Taigi minėti liudytojai patvirtino nuteistojo parodymus, kad tarp jo ir nukentėjusiojo jokio konflikto nebuvo, nuteistasis išėjo anksčiau už visus ir į įvykio vietÄ grįžęs nebebuvo.

5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog nukentėjusysis atėjo vienas ir nepažįstamų asmenų su juo nebuvo, rėmėsi iÅ¡imtinai jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau jų teisiamajame posėdyje neperskaitė ir neiÅ¡tyrė, tuo tarpu byloje apklausti liudytojai R. M., E. K. ir R. K. patvirtino, kad nukentėjusysis E. K. į aikÅ¡telę buvo atėjęs su 2-3 nepažįstamais asmenimis, liudytoja R. K. taip pat nurodė, jog matė 6-7 asmenų grupelę. Pažymi, kad teismas netyrė nuteistojo bei liudytojo E. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nuosprendyje konstatavo, kad jų kitimas sudaro pagrindÄ jais abejoti.

Nurodo, kad nei nuteistojo, nei nukentėjusiojo, nei liudytojų R. M. ir E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu patikrinti nebuvo, todėl teismas jais remtis negalėjo. Pažymi, kad nukentėjusysis teisme nenurodė, kad nuteistajam išėjus jis pasiliko su trimis pažįstamais, tokius parodymus jis davė tik ikiteisminio tyrimo metu.

6. Nuteistojo vertinimu, nukentėjusiojo parodymai prieÅ¡tarauja bylos medžiagai, jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iÅ¡ įvykio vietoje buvusių vyrų pažinojo tik I., tuo tarpu liudytojas R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis yra jo vaikystės draugas, o iÅ¡ vaizdo įrašų matyti, kad liudytojÄ E. K. pažinojo ir nukentėjusiojo motina liudytoja R. K.. Pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai skiriasi ir dėl įvykio metu vartoto alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, jog jam priėjus jo kaimynas I. su kitais vyrais iÅ¡gėrinėjo, jam pasiÅ«lė iÅ¡gerti alaus, jis pats su savimi alkoholio atsinešęs nebuvo, gėrė jų alų, teismo posėdžio metu nukentėjusysis E. K. parodė, kad tÄ dienÄ jis buvo iÅ¡gėręs 200 gramų degtinės, alų gėrė kiti asmenys, medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad nukentėjusysis atvežtas į ligoninę nurodė gėręs degtinę, tuo tarpu iÅ¡ liudytojų R.

M., E. K., R. K. parodymų matyti, kad jų kompanija gėrė tik alų, degtinės neturėjo, degtinę atsinešė ir jÄ gėrė nukentėjusysis bei kartu su juo atėję nepažįstami asmenys. Nuteistojo vertinimu, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis aikÅ¡telėje alkoholinius gėrimus vartojo ne su nuteistuoju ir jo pažįstamais, o su kitais nepažįstamais asmenimis.

7. Nuteistasis nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog liudytojų R. M., E. K., R. K. parodymai nepatikimi, kadangi Å¡ie asmenys yra nuteistojo pažįstami. Nurodo, kad liudytojas E. K. yra bÅ«tent nukentėjusiojo vaikystės draugas, todėl jis turėtų duoti ne nuteistajam, o nukentėjusiajam palankius parodymus. Nesutinka su liudytojos R. K. parodymų vertinimu, pažymi, kad R. K. nenurodė, jog pakeliui į darbÄ I. K. jai pamojavo. Nurodo, kad teismas vertindamas R. K. parodymus dėl jos matyto asmenų kiekio, kuris nesutapo su nukentėjusiojo E. K. nurodytu žmonių kiekiu, nepagrįstai sprendė, kad liudytoja galėjo suklysti, tačiau tokių pačių galimo suklydimo standartų netaikė nuteistojo bei liudytojų R.

M., E. K. ir R. K. parodymams dėl nuteistojo išėjimo iÅ¡ aikÅ¡telės laiko, nors alkoholio pavartoję asmenys galėjo painiotis nurodydami laikÄ . Pažymi, kad vertindamas nukentėjusiajam artimų liudytojų parodymus teismas turėtų atsižvelgti į jų galimÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, ar liudytoja R. K. galėjo atpažinti sėdinčius asmenis iÅ¡ tokio atstumo, pažymi, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o 2020_0910_161720_008.MP4 matyti, kad nuo tako iki aikÅ¡telės, esančios ant kalniuko, yra nemažas atstumas, taip pat matyti ant kalniuko aikÅ¡tele einančio žmogaus siluetas, tačiau nei jo bruožų, nei aprangos įžiÅ«rėti neįmanoma. Pažymi, kad liudytojos R. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai, jog jai tik grįžus po pietų į darbÄ jai paskambino sÅ«nus bei pasakė, kad kviestų greitÄ jÄ , prieÅ¡tarauja vaizdo įraÅ¡e 2020_0910_164714_014.MP4 užfiksuotoms aplinkybėms, jog, R.

K. teigimu, ji nepadirbo ir valandos, kai nukentėjusysis jai skambino, tuo tarpu ji į BPC skambino 16.06 val., taigi niekaip negalėjo iÅ¡ namų į darbÄ eiti apie 15.50 val. Nurodo, kad liudytoja pažymėjo, jog į darbÄ Ä—jo apie 15.50 val., tuo metu ant kalniuko aikÅ¡telėje matė ir nuteistÄ jį, ir nukentėjusįjį, taigi akivaizdu, jog tuo metu nukentėjusysis dar nebuvo sužalotas, liudytoja taip pat nenurodė, kad bÅ«tų mačiusi kokį nors konfliktÄ .

9. Pažymi, kad nukentėjusysis nurodė, jog pavadino nuteistÄ jį „ožiu“, po ko nuteistasis nėrė namo, pasiėmė peilį ir grįžęs dÅ«rė jam į kojÄ , liudytoja R. K. nurodė, kad į BPC ji skambino ne iÅ¡ darbo, o parėjusi namo, kuomet pamatė laiptinėje esantį kraujÄ , vadinasi, jeigu jai nuo darbo iki namų apie 5 minutės kelio, sÅ«nus jai skambino ir pasakė esÄ s sužalotas apie 16.00 val. Nurodo, kad nukentėjusysis E. K. parodė, kad mamai jis skambino jau iÅ¡ namų, kuomet parėjęs pamatė, kad koja labai kraujuoja, iÅ¡ iÅ¡dėstyto seka, kad per 10 minučių, tai yra nuo 15.50 val., kuomet liudytoja R.

K. ėjo po pietų į darbÄ , iki maždaug 16.00 val., kuomet nukentėjusysis jai paskambino, tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo turėjo įvykti konfliktas, nuteistasis turėjo pareiti namo, pasiimti peilį, grįžti atgal į aikÅ¡telę, durti nukentėjusiajam į kojÄ , po to dar jį sumuÅ¡ti, tada nukentėjusysis su sužalota koja turėjo pareiti namo, užlipti į ketvirtÄ aukÅ¡tÄ , kuriame gyveno, ir tuomet paskambinti liudytojai, tokia įvykių seka yra visiÅ¡kai nereali.

10. Nurodo, kad kartu su nuteistuoju viename bute gyvenantys liudytojai A. I. ir I. B. kategoriÅ¡kai paneigė matę jog nuteistasis buvo parėjęs namo pasiimti peilio ar apskritai dienos metu būčiau trumpam parėjęs ir netrukus vėl išėjęs. Pažymi, kad vaizdo įraÅ¡e 2020_0910_161219_007.MP4 užfiksuota, kad pareigÅ«nams įeidinėjant į laiptinę, iÅ¡ jos iÅ¡eina A. I., vadinasi jis prieÅ¡ pareigÅ«nams atvykstant ir patenkant į butÄ buvo namuose ir iÅ¡ jų išėjo tik pareigÅ«nams atvykus, o netrukus vėl grįžo, tai paneigia teismo padarytÄ prielaidÄ , jog A.

I. galėjo nuteistojo ir nepastebėti. Nuteistasis nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog vaizdo įraÅ¡e 2020_0910_161219_007.MP4 užfiksuota, kad pareigÅ«nams įeinant į butÄ , fone girdėti kaip R. K. nenustatytam vyrui kalba apie „I.“, o Å¡is neva pasako, jog Å¡is neseniai išėjo ir namų, girdisi, kaip pamini peilį, nurodo, kad nuosprendis gali bÅ«ti pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, tuo tarpu byloje esančiame apžiÅ«ros protokole nėra nurodyta, jog vaizdo įraÅ¡e 2020_0910_161219_007.MP4 bÅ«tų girdėti tokios aplinkybės, kurias nurodo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje.

Pažymi, kad iÅ¡ posėdžių protokolų matyti, kad posėdžių metu vaizdo medžiaga, įraÅ¡yta pareigÅ«nų Body kamera, nebuvo peržiÅ«rėta, minimos teismo nurodomos aplinkybės nebuvo iÅ¡tirtos ir nustatytos, todėl teismas priimdamas nuosprendį jų negalėjo vertinti ir jomis remtis. Nurodo, kad vaizdo įraÅ¡e 2020_0910_161219_007.MP4 nieko panaÅ¡aus nėra užfiksuota, tik girdisi kaip R. K. nenustatytam vyrui sako „I., I., jis jau ne pirmÄ kartÄ â€œ, tačiau kÄ jai atsako vyras, įraÅ¡e negirdėti, todėl pirmosios instancijos teismas ne tik kad grindė nuosprendį duomenimis, kurių neiÅ¡tyrė teisiamajame posėdyje, bet dar ir tendencingai iÅ¡kreipė jų turinį.

11. Nuteistasis nesutinka, kad nurodytas vaizdo įraÅ¡as atitinka R. K. parodymus, jog prie laiptinės sutiktas asmuo jai pasakė, kad matė nuteistÄ jį su peiliu. Nurodo, kad liudytoja R. K. teismo posėdžio metu teigė, kad tai jai pasakė A. I., anot liudytojos pareigÅ«nai girdėjo, kai A. I. taip pasakė, tuo tarpu pats A. I. tokius parodymus kategoriÅ¡kai paneigė, teisme apklausta liudytoja policijos pareigÅ«nė G. J. tokių aplinkybių taip pat nenurodė, byloje nėra jokių policijos pareigÅ«nų raÅ¡ytų tarnybinių praneÅ¡imų, kuriuose jie bÅ«tų nurodę paminėtas aplinkybes.

Pažymi, kad vaizdo įraše 2020_0910_161219_007.MP4 matyti, kad R. K. kalbasi su vyru, už kurio matyti atidarytos laiptinės durys, stovinčios moters ir vaiko siluetai, vyras aukštas, sportiško sudėjimo, apsirengęs vienspalvėmis tamsios spalvos kelnėmis ir baltais sportiniais batais, visiškai nepanašus į A. I., kuris buvo apsirengęs violetinės spalvos džemperiu, dvispalvėmis, viršuje pilkos spalvos, nuo kelių tamsios spalvos kelnėmis, tamsiais sportiniais batais, šie duomenys paneigia liudytojos R.

K. parodymus, kad ji kalbėjosi su A. I..

12. Nurodo, kad teismo išvada, jog R. M., E. K. ir R. K. nukentėjusiojo E. K. sužalojimo aplinkybių galėjo ir nematyti, nes parodė, jog išėjus I. K. vėliau ir patys pasišalino, prieštarauja pačių liudytojų parodymams, kad nuteistajam išėjus jie dar mažiausiai pusvalandį ir net ilgiau buvo minėtoje aikštelėje, o R. K. į aikštelę apskritai atėjo tik prieš pat nuteistajam išeinant, taip pat ir nukentėjusiojo R. K. parodymams, kad nuteistajam išėjus jis aikštelėje liko su minėtais asmenimis ir niekada nenurodė, kad nuteistajam grįžus su peiliu, minėti liudytojai jau būtų pasišalinę, taigi, teismo išvada, kad minėti trys liudytojai galėjo nematyti nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių tėra jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta teismo prielaida.

13. Nuteistojo manymu, teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir paskirdamas bausmę be pagrindo netaikė BK 75 straipsnio nuostatų. Nurodo, kad iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad esminis teismo argumentas, nulėmęs sprendimÄ skirti realiÄ 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, buvo ankstesni teistumai, tačiau, vadovaujantis teismų praktika, kaltininko teistumas vertinamas tik kaip viena iÅ¡ jo asmenybę apibÅ«dinančių aplinkybių, kuri visų kitų jo asmenybę apibÅ«dinančių aplinkybių visumoje neturi iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, o neiÅ¡nykęs teistumas nėra kliÅ«tis atidėti bausmės vykdymÄ . Pažymi, jog laisvės atėmimas turėtų bÅ«ti taikomas kaip kraÅ¡tutinė priemonė, esant galimybei bÅ«tina iÅ¡naudoti nuteistojo asmens motyvacijÄ , norÄ ir pastangas siekti pokyčių savo gyvenime.

14. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

15. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Nuteistojo I. K. apeliacinis skundas atmestinas 16. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad, nuteistojo I. K. teigimu, jis nukentėjusiojo E. K. nesužalojo, tai galimai padarė kiti asmenys, o nukentėjusysis jį apÅ¡neka. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o jo atžvilgiu priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

17. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, taip pat ir paties nuteistojo duotus parodymus apie įvykių eigÄ , kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs pagrįstai I. K. pripažino kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo bei motyvuotai jam paskyrė realiÄ laisvės atėmimo bausmę, skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas.

Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo ar skirtinos bausmės, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

18. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados ar jie atmestini, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018). Dėl I. K. kaltės 19. Skundžiamu nuosprendžiu I. K. pripažintas kaltu dėl to, kad tyčia dÅ«rė peiliu nukentėjusiajam E. K. į kairės kojos pėdÄ , padarydamas kairės pėdos durtinę-pjautinę kiaurinę žaizdÄ , dėl ko Å¡is nugriuvo, po to ne mažiau dviejų kartų kumščiais sudavė E. K.

į kairę veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvÄ ir odos nubrozdinimus kairėje smilkininėje srityje. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, teigė, kad jis smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, jo nesužalojo, nukentėjusysis siekia jį nepagrįstai apkaltinti. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kaip ir apylinkės teismas, tokiÄ nuteistojo keliamÄ Ä¯vykio versijÄ vertina kaip pastarojo gynybinę pozicijÄ , siekiant suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, kadangi jÄ paneigia objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys.

20. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusysis E. K. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jam nustatyti sužalojimai buvo sukelti bÅ«tent nuteistojo I. K. veiksmais. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡kart po įvykio, parodė, kad tarp jo ir I. K. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko nuteistasis labai įsižeidė, pasidarė labai agresyvus, atsistojo ir nieko nesakęs išėjo, grįžęs dÅ«rė peiliu jam į kairės kojos pėdÄ , taip perdurdamas jÄ kiaurai, jis nukrito ant žemės ir I.

K. dar sudavė smÅ«gius kumščiais į kairę veido sritį ir pasakė jam ,,čia tau už ožį“ (t. 1, b. l. 52), apklausiamas apylinkės teisme nukentėjusysis nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, t. y., kad po žodinio konflikto nuteistasis I. K. išėjo, grįžo su peiliu ir dÅ«rė jam į kojÄ , taip pasielgė, nes nukentėjusysis pavadino jį „ožiu“, buvo prisigėręs, nesÄ mones Å¡nekėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant smulkių neatitikimų, laikytina, kad nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

IÅ¡kart po sužalojimo E. K. paskambino savo motinai – R. K., ir paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ nurodydamas, kad jį sužalojo bÅ«tent jų kaimynas I. K.. Liudytoja R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama apylinkės, tiek apeliacinės instancijos teisme, nurodė, kad jai paskambino sÅ«nus ir paprašė kviesti greitÄ jÄ , nes I. jį stipriai papjovė, sÅ«nus jai pasakojo, kad pasakė kažkokį žodį I., o I. supyko, nuėjo namo, po to atėjo iÅ¡ už nugaros ir dÅ«rė nukentėjusiajam į kojÄ , kiaurai pradÅ«rė, tada sÅ«nus pargriuvo, o I. kumščiais sumušė veidÄ ir išėjo namo (t. 1, b. l. 62-63).

21. AnalogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusysis ir jo motina R. K. nurodė ir į įvykio vietÄ iÅ¡kviestiems policijos pareigÅ«nams bei greitosios pagalbos darbuotojams. Policijos pareigÅ«nė G. J. apklausiama liudytoja apylinkės teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog atvykus į įvykio vietÄ nukentėjusysis E. K. nurodė, jog jam peiliu dÅ«rė kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 82), BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenyse užfiksuota, kad Bendrosios pagalbos telefonu paskambino R.

K. ir pranešė, jog jos sÅ«nus E. K. sužalotas, nurodė, kad jis pats jai paskambino ir paprašė iÅ¡kviesti pagalbÄ , atvykus į įvykio vietÄ R. K. pareigÅ«nams nurodė, kad sÅ«nui su peiliu dÅ«rė kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris, pasak jos sÅ«naus, iÅ¡ namų atsinešė peilį ir priėjęs dÅ«rė jam į kojÄ bei pasiÅ¡alino (t. 1, b. l. 1). PareigÅ«nai, atvykę į įvykio vietÄ Body kameromis užfiksavo nukentėjusiojo E. K. ir R. K. nurodytas aplinkybes.

Body kamera padarytame vaizdo įraÅ¡e Nr. 2020_0910_161219_007.MP4 matyti sėdintis ant lovos E. K., kuris nurodė, kad jį užpuolė kaimynas iÅ¡ pirmo aukÅ¡to, vardu I., R. K. nuvedė pareigÅ«nus į pirmÄ aukÅ¡tÄ , parodė butÄ , kuriame gyvena minėtas kaimynas, 2020_0910_162219_009.MP4 įraÅ¡e matyti, kad E. K. pasako, kad I. jam dÅ«rė, po to paguldė ir į veidÄ davė, į klausimÄ už kÄ taip padarė, atsakė, kad I. K. buvo prisigėręs, 2020_0910_163716_012.MP4 įraÅ¡e girdisi, kaip R.

K. sako policijos pareigÅ«nei, kad sÅ«nus jai paskambinęs pasakė „mama greičiau kviesk greitÄ jÄ I. mane papjovė“ (t. 1, b. l. 44-48, kompaktinis diskas prie 1 tomo virÅ¡elio). IÅ¡ 2020-09-20 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o ir 2020-11-18 specialisto iÅ¡vados Nr. G 33642020 (01) matyti, kad nukentėjusysis medicinos darbuotojams pasakodamas apie traumos aplinkybes nurodė, kad buvo sužeistas kaimyno, jam buvo durta peiliu, smogta į veidÄ (t. 1, b. l. 100-101, 108-109).

22. Nors nei R. K., nei policijos pareigūnė G. J., nei medicinos darbuotojai tiriamo įvykio tiesiogiai nematė, tiesiog nurodė nukentėjusiojo E. K. jiems nurodytas aplinkybes, tačiau šiais duomenimis teismas neturi pagrindo abejoti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei jie patvirtina tarpinius faktus ir įrodinėtinas aplinkybes ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad liudytojos parodymus davė įspėtos dėl melagingų parodymų davimo, nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, kad nukentėjusysis buvo sužalotas, nurodė, kad jam buvo durta peiliu, smÅ«giuota rankomis, Å¡iuos parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai: o bÅ«tent garso įraÅ¡ai ir medicinos iÅ¡raÅ¡ai, kurių patikimumu teismui nėra pagrindo abejoti. 2020-11-18 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 33642020 (01) nurodyta, kad nukentėjusiajam E. K. buvo nustatyta pėdos žaizda padaryta kontaktuojant su aÅ¡triu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu, o poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje smilkininėje srityje padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi (t. b. l. 108-109).

Taigi, nustatyti bÅ«tent tokie sužalojimai (žaizda ir sumuÅ¡imai) ir padaryti tokiu bÅ«du (smÅ«giais ir peiliu) kaip ir liudytojoms bei medicinos darbuotojams nurodė nukentėjusysis E. K., todėl laikytina, kad surinkti sužalojimÄ patvirtinantys duomenys yra objektyvÅ«s ir atitinka kitas bylos aplinkybes.

23. PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis I. K., byloje nenustatyta, jokių duomenų, kad sužalojimus nukentėjusiajam E. K. galėjo padaryti kiti asmenys. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausos apylinkės teisme metu, nurodė, kad jam atėjus į aikÅ¡telę, ten jau buvo nuteistasis I. K., E. ir asmuo pravarde „K.“, kuris vėliau jam apriÅ¡o kojÄ (bylos duomenimis nustatyta, kad tÄ padarė liudytojas R. K.) (t. 1, b. l. 58-59). Nuteistasis apklausų ikiteisminio tyrimo metu (2020-09-18) ir apylinkės teisme metu nenurodė, kad nukentėjusysis į įvykio vietÄ atėjo ne vienas, o su kitais asmenimis, pažymėjo, kad E. K.

į aikštelę atėjo pats, niekas jo nekvietė, jie buvo su E. ir R. bei dar vienu kaimynu (t. 1, b. l. 164-165), tai, kad nukentėjusysis į aikštelę atėjo kartu su kitais asmenimis, nuteistasis nurodė tik apklausos apeliacinės instancijos teisme metu. Nors įvykio vietoje taip pat buvę asmenys – R. M., E. K., R. K. – apklausiami apylinkės teisme ir apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad nukentėjusysis buvo su draugais, apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių dėl liudytojų parodymų patikimumo šioje dalyje.

Byloje nustatyta, kad visi apklausti liudytojai yra nuteistojo I. K. draugai, todėl yra galimai suinteresuoti duoti jam palankius parodymus, iš bylos medžiagos matyti, kad jų apklausos ikiteisminio tyrimo metu įvyko ne iš karto po įvykio, o tik po nukentėjusiojo ir nuteistojo apklausų (R. M. apklaustas 2020-09-23, E. K. – 2020-09-28), o E. K. ikiteisminio tyrimo metu apskritai nebuvo apklaustas. Kita vertus, esmingai nėra svarbu vienas ar su kitais asmenimis į aikštelę atėjo nukentėjusysis. Iš anksčiau nurodytų aplinkybių be abejonės nustatyta, kad sužalojimus jam padarė ne kokie nors kiti asmenys, bet nuteistasis I.

K..

24. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti nukentėjusiojo E. K. siekį nuteistÄ jį apkalbėti, nenustatyta, kad įvykio metu tarp asmenų buvo susiklostę ilgalaikiai konfliktiniai santykiai, todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu ir manyti, jog jis mėgina nepagrįstai apkaltinti I. K. nusikaltimo padarymu. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis nurodė gana aiÅ¡kiÄ jų tarpusavio konflikto priežastį, jog reaguodamas į nuteistojo nepagarbų pasakojimÄ apie savo sergantį tėvÄ , pavadino jį „ožiu“, o tai itin įžeidė I.

K., kadangi jis anksčiau buvo atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo nurodoma įvykio versija dėl nuteistojo reakcijos į jo „įžeidimÄ â€œ pasiimant peilį ir duriant juo nukentėjusiajam, nors ir neadekvačios ir neatitinkančios visuomenėje priimtų tarpusavio bendravimo normų, yra gana įtikinama. Pats nuteistasis apklausiamas apylinkės teisme pripažino, kad įvykio dienÄ buvo pokalbis apie jo tėvÄ , tačiau nurodė, kad jo turinio neatsimena, o liudytojas R.

K. apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad girdėjo, kad tuo metu kai jis buvo išėjęs į parduotuvę aikÅ¡telėje, kažkas su kažkuo susiginčijo, o grįžęs rado jau sužeistÄ E. K., analogiÅ¡kas aplinkybes liudytojas patvirtino ir apklausos apeliacinės instancijos teisme metu. Visi byloje apklausti liudytojai, taip pat ir pats nuteistasis I. K., apklausų metu nurodė, kad tam tikru metu I. K. išėjo iÅ¡ įvykio vietos, kur jis eina, liudytojai nežinojo, nuteistasis apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad nuėjo namo pasiimti pinigų, nes norėjo važiuoti pas seserį į NaujÄ jÄ VilniÄ .

Nors liudytojai nurodė, kad nuteistasis į įvykio vietÄ grįžęs nebuvo, iÅ¡ jų parodymų matyti, kad Å¡ie asmenys, jų teigimu, nukentėjusiojo sužalojimo metu patys nebuvo įvykio vietoje, o išėjo greitai po to kai pasiÅ¡alino I. K., o liudytojas R. K. tuo metu buvo parduotuvėje, todėl nėra paneigta nukentėjusiojo versija, jog I. K. sugrįžo į įvykio vietÄ su peiliu ir jam dÅ«rė bei sumušė.

25. Atsižengiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra abejonių, kad bÅ«tent I. K. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam E. K. sukėlė sveikatos sutrikdymÄ , todėl konstatuotina, kad jis apylinkės teismo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl kitų nuteistojo skunde nurodomų aplinkybių (dėl nukentėjusiojo vartoto alkoholio rÅ«Å¡ies, taip pat to, ar liudytoja R. K. galėjo iÅ¡ tam tikro atstumo matyti, kokie asmenys buvo aikÅ¡telėje, laiko, kada ji ėjo į darbÄ ir susisiekė su nukentėjusiuoju ir pan.) kaip negalinčių Å¡iÄ iÅ¡vadÄ paneigti, plačiau nepasisakoma. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo 26. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, praÅ¡o neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

27. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas I. K. atžvilgiu skirtinÄ bausmę atsižvelgė į asmens padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas sveikatai), kaltės formÄ ir rūšį (padaryta tyčinė veika), į nusikalstamos veikos stadijÄ (baigta), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad asmuo nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat įvertino nuteistojo asmenybę (asmuo ne kartÄ teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 153-154), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje).

Å ių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad bausmės paskirtis I. K. atžvilgiu bus pasiekta tik paskyrus sankcijoje numatytÄ griežčiausios rÅ«Å¡ies bausmę – laisvės atėmimÄ , jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

28. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. K. nesutinka su tokia jo atžvilgiu paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta, nurodo, kad laisvės atėmimas turėtų bÅ«ti taikomas tik kraÅ¡tutiniu atveju, o asmens ankstesnis teistumas vertinamas tik kaip viena iÅ¡ jo asmenybę apibÅ«dinančių aplinkybių, kuri visų kitų jo asmenybę apibÅ«dinančių aplinkybių visumoje neturi iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės. Su tokiomis nuteistojo iÅ¡vadomis nesutiktina. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiÅ¡kia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtÄ teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ .

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, I. K. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis bei asmens charakteristika leidžia manyti, kad toks asmens elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, nepaisant ankstesnių teistumų, nuteistasis pakartotinai daro nusikalstamas veikas prieÅ¡ kitus asmenis, savo elgesio nekeičia ir toliau pažeidžia teisės nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kaip ir nurodė apylinkės teismas, darytina iÅ¡vada, kad I. K. atžvilgiu bausmės tikslai už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ bus pasiekti tik paskyrus griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , o skirti Å¡velnesnę bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jam jau ne kartÄ buvo skiriamos ir Å¡velnesnės, ir griežčiausios bausmės, ir jomis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nėra tikslinga.

Pažymėtina, kad nepaisant asmens neigiamos charakteristikos, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra trumpesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tokios trukmės bausmė, teismo vertinimu, priešingai nei nurodo nuteistasis, nėra laikytina per griežta ir ribojančia asmenį labiau nei tai yra būtina, jos trukmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nepažeidžia proporcingumo principo.

30. BK 75 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad skirdamas areÅ¡to arba laisvės atėmimo bausmę ir Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo tokį savo sprendimÄ motyvuoti. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo/netaikymo I. K. atžvilgiu nepasisakė, tai pažymima ir nuteistojo apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau vertina Å¡io instituto taikymo galimybę.

31. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo 1 iki 3 metų. I. K. paskirta bausmė atitinka tas, už kurias galimas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, todėl formaliai atidėjimas jam galėtų bÅ«ti taikomas, vis dėlto, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, ankstesnius I.

K. teistumus už analogiÅ¡kas veikas, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nėra jokio objektyvaus pagrindo manymui, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors, kaip pagrįstai nurodo nuteistasis I. K., sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ asmens ankstesnis teistumas turi bÅ«ti vertinamas kitų aplinkybių kontekste, nesuteikiant jam iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, ir baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, vis dėlto, pažymėtina, kad sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami ir su teisingumo principu, negalima sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.

32. Teismas bausmės tikslų įvykdymo galimybę neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, asmens elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, duomenys apie nuolatinį I. K. nusikalstamÄ elgesį jį charakterizuoja neigiamai ir leidžia manyti, jog nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas formuotų galimybės iÅ¡vengti realios bausmės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ požiÅ«rį ir neatitiktų nukentėjusiojo teisėtų interesų. Nors paskirta laisvės atėmimo bausmė neabejotinai pakeis I. K. įprastÄ gyvenimÄ , tai yra neiÅ¡vengiamos už nusikaltimo padarymÄ skirtinos poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis.

Ä®statymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , saugumÄ , o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

33. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pateikta patikslinta pažyma dėl 107,91 Eur iÅ¡ nuteistojo I. K. iÅ¡ieÅ¡kojimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų iÅ¡laidų baudžiamojoje byloje priteisimo. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å ioje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies bei BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. Å¡ioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos.

34. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės I. K. veikos kvalifikavimui ar skiriamos bausmės rÅ«Å¡iai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo I. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl 107,91 Eur priteisimo – netenkinti. Teisėjai Audrius Cininas Daiva Kazlauskienė Jurgita Mačionytė