2023-05-17 Nr. DBT-51-3-61-3-03983-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-25/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03983-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Jūratės Varanauskaitės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Elektrėnų skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – D. B. ir J. B.) dėl sutarties panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp K. L. ir J. B. ir D. B., dalį dėl 0,0270 ha ploto dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas);

2) taikyti restituciją natūra – 0,027 ha dalį Žemės sklypo grąžinti valstybei;

3) įpareigoti atsakovą, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. galutine nutartimi, skubos tvarka įvykdyti panaikintų teisės aktų faktinį panaikinimo įgyvendinimą ir pateikti teismui įrodymus;

4) priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl tęstinių konstitucinių teisių pažeidimų, vilkinant nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini);

5) priteisti esamą šios dienos rinkos vertę už negrąžintą 4,65 ha nuosavybę (duomenys neskelbtini), į kurią atkurtos nuosavybės teisės Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-260.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, motyvuodamas, kad ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Suabejojęs dėl pareiškėjo keliamo ginčo rūšinio teismingumo, Vilniaus apygardos administracinis teismas su prašymu išspręsti šį klausimą kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją. Grįsdamas savo abejones, Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, jog iš skunde išdėstytų aplinkybių negalima vienareikšmiškai spręsti, kad pareiškėja kelia viešojo administravimo srities ginčą. Pareiškėjos skundo reikalavimas pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį kyla iš civilinių teisinių santykių ir yra teismingas nekilnojamojo turto buvimo vietos bendrosios kompetencijos teismui, o likę pareiškėjos reikalavimai yra išvestiniai reikalavimai, todėl byloje vyrauja civilinis teisinis santykis.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Specialioji teisėjų kolegija pagal teisės aktuose įtvirtintą kompetenciją pasisako tik dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo pagal skunde suformuluotą pagrindą ir dalyką, bet ne dėl kitų kilusiam ginčui išnagrinėti aktualių klausimų.

Kaip ne kartą nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, reikalavimai panaikinti sprendimus, taip pat kitus teisės aktus, susijusius su nuosavybės teisių į atitinkamus žemės sklypus atkūrimu bei atkūrimo proceso procedūromis, yra administracinio teisinio pobūdžio. Šių procedūrų vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir yra susijęs su viešojo administravimo subjektų veikla viešojo administravimo srityje. Tokie reikalavimai laikytini kylančiais iš administracinių teisinių santykių ir yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-39/2017; 2015 m. birželio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-69/2015; 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-109/2015 ir šiose nutartyse nurodytą praktiką).

Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė tokia teisinė situacija, kad ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NTŽ) pareiškėjos nuosavybės teisių į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atkūrimo procese priimtų administracinių aktų, susijusių su tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. B. ir J. B. priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimu, žemės sklypų sujungimu, taip pat žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimu, nagrinėtas administraciniuose teismuose; priimti įsiteisėję Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. procesiniai sprendimai, kuriuose konstatuota, kad byloje ginčytais NŽT administraciniais aktais buvo neteisėtai nustatytos (patikslintos) Žemės sklypo ribos ir plotas, kuris padidėjo 0,0270 ha, dėl to pareiškėja prarado galimybę atkurti nuosavybės teises į visą jos pasirinktą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl šie NŽT administraciniai aktai panaikinti.

Iš pareiškėjos šioje byloje pateikto skundo matyti, kad juo toliau yra keliamas ginčas, susijęs su pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įgyvendinimu, pareiškėjai ginčijant ne tik trečiųjų suinteresuotųjų asmenų D. B. ir J. B. nuosavybės teisių į 0,027 ha Žemės sklypo dalį įgijimą pagal 2012 m. gruodžio 7 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, bet ir NŽT veiksmus (neveikimą) nuosavybės teisių į žemės sklypą Nr. 451 atkūrimo, kuris nėra baigtas, procese, prašant priteisti iš šių NŽT veiksmų kildinamos neturtinės žalos atlyginimą bei rinkos vertės kompensaciją už dar negrąžintą 4,65 ha nuosavybę. Taigi pareiškėja iš esmės skundžia procedūras viešojo administravimo (nuosavybės teisių atkūrimo) srityje, o jos skunde vyrauja administracinio pobūdžio reikalavimai.

Nors pareiškėjos skundo reikalavimas pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2012 m. gruodžio 7 d. 0,027 ha ploto dalies Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį yra civilinio teisinio pobūdžio, šis reikalavimas pareiškėjos skunde yra grindžiamas ne civilinės teisės normomis, o administracinio teisinio pobūdžio argumentais, susijusiais su NŽT nuosavybės teisių atkūrimo procese netinkamai atliktais veiksmais, t. y. specialiųjų viešosios teisės aktų nuosavybės teisių atkūrimo srityje nuostatų pažeidimu.

Aptariamu atveju byloje vyraujant administraciniams teisiniams santykiams, ginčas priskirtinas administraciniam teismui (ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais, atitinkamais pakeitimais) Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-69/2015; 2015 m. kovo 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-52/2015; 2015 m. vasario 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2015).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Elektrėnų skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – D. B. ir J. B.) dėl sutarties panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nustatyta tvarka spręsti priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Virgilijus Grabinskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ričardas Piličiauskas