Legislator Case Law & Legislation
dfede9ae-da06-4f94-be79-d7b0d4395ee1 AI generated

Administrative court dismissed claim for non-pecuniary damages alleging poor detention conditions in Lithuania.

Case Number dfede9ae-da06-4f94-be79-d7b0d4395ee1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The administrative court dismissed the applicant's claim for 25 EUR in non-pecuniary damages regarding alleged poor detention conditions. The applicant argued that the cell lacked proper ventilation, had opaque windows, and violated hygiene standards, while the state contended that official inspections found no violations and the detention duration was short. The court ruled that the applicant's complaints were unfounded based on existing inspection reports and emphasized that minor inconveniences do not constitute a violation of rights sufficient to trigger state liability.

Legislator headnote

AI generated

Administrative Procedure Code Art. 88; Administrative Procedure Law Art. 84-88: State liability for non-pecuniary damages requires proof of unlawful state action or omission; minor discomforts or temporary inconveniences during detention do not constitute a violation of rights sufficient to establish liability.

Keywords

AI generated
non-pecuniary damages detention conditions state liability administrative procedure hygiene standards unlawful action police custody

Cited Legislation

AI generated
Administrative Procedure Code Art. 88
Lithuanian Administrative Procedure Law Art. 84-88

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-932-243/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00385-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3(S) K L A I P Ė D O S A P Y G A R D O S A D M I N I S T R A C I N I S T E I S M A S S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė,Sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai DamaÅ¡ienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. V.,atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Stasiui Skersiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 25,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A. V. skunde nurodo, jog laikymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Klaipėdos apskrities VPK) areÅ¡tinėje metu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 17 d. buvo pažeista jo teisė kalėti tinkamomis sÄ lygomis. Teigia, jog kameroje, kurioje buvo laikomas, nebuvo tualeto ventiliacijos, blogas kvapas.

Kameros langas atsidarė tik 5 cm, langai nepermatomi (matiniai), Å¡viesa beveik nepatenka, negalėjo kvėpuoti grynu oru. Teigia, kad visÄ laikÄ buvo filmuojamas, todėl buvo pažeistas jo privatumas. PareiÅ¡kėjo teigimu, pagal higienos normos HN76:2010 21 punktÄ sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Nurodo, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje HN134:2015 Å¡is klausimas nereglamentuotas, tačiau, mano, kad situacija ir laikymo sÄ lygos negali bÅ«ti bloginamos.

Teigia, jog sanitarinis mazgas atskirtas 1,5 m aukščio pertvara, nėra įrengtas atskiroje patalpoje su atskira oro Å¡alinimo sistema, todėl buvo pažeistas HN76:2010 21 punkto reikalavimas ir jo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo teigimu, nežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos, žeminančios jo orumÄ , sukėlė jam nepatogumų, patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 25,00 Eur, kurios atlyginimÄ praÅ¡o priteisti. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o skundÄ tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog pareiškėjas areštinėje laikytas nuo 2017 m. kovo 14 d. 17.58 val. iki 2017 m. kovo 17 d. 7.51 val., kameroje Nr. 5, kurioje buvo vienas. Argumentuoja, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti pažeidimus, nes Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. spalio 6 d., 2017 m. vasario 24 d. atliktuose patikrinimuose nėra konstatuota pažeidimų. Patikrinimų metu nustatyta, kad visose areštinės patalpose yra natūralus apšvietimas, įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, yra galimybė išvėdinti patalpas per atidaromus langus, kurie yra varstomi.

Pažymi, jog sanitarinio mazgo zona nuo gyvenamosios patalpos atskirta visiÅ¡kai, su varstomomis durimis, be to, pareiÅ¡kėjas kameroje laikytas vienas. Nurodo, jog vaizdo stebėjimo kameros įrengtos teisėtai taip, kad sanitarinio mazgo patalpa nebÅ«tų stebima, pareiÅ¡kėjas jo laikymo areÅ¡tinėje metu praÅ¡ymų ir nusiskundimų nereiÅ¡kė (b. l. 9-10). Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas siÅ«lo skundÄ atmesti atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu.

Teismas k o n s t a t u o j a : nagrinėjamos bylos dalykas – pareiÅ¡kėjo A. V. reikalavimo priteisti 25,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, CK 6.271 straipsnio pagrindu, pagrįstumo nustatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Teismas spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.; mutatis mutandis dėl suimtojo teisinio statuso žr. 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Apibrėždamas laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų statusÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡skiriamus nuteistųjų teisinės padėties ypatumus. Administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013 teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ Ä¯kalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013).IÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės virÅ¡ininko 2017 m. gegužės 3 d. tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 30-PR2-9425 duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje laikytas nuo 2017 m. kovo 14 d. 17.58 val. iki 2017 m. kovo 17 d. 7.51 val. (b. l. 11).PareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai ir detaliai suformulavo skundo reikalavimÄ ir, jo teigimu, patirtÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog jo laikymo Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje metu jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes galėjo bÅ«ti filmuojamas, taip pat reiÅ¡kia nusiskundimus ventiliacijos ir Å¡viesos trÅ«kumu.

Nagrinėjamu atveju netaikytina pareiÅ¡kėjo nurodyta higienos norma HN76:2010, kuri reglamentavo laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ , nes pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl jo laikymo sÄ lygų policijos areÅ¡tinėje, o ne laisvės atėmimo vietoje.Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ .

Ä® policijos areÅ¡tines uždaryti asmenys turi bÅ«ti laikomi tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrintų jiems saugiÄ aplinkÄ ; turi bÅ«ti užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai; su asmenimis, laikomais policijos areÅ¡tinėse, turi bÅ«ti elgiamasi taip, kad bÅ«tų iÅ¡saugota jų sveikata ir savigarba (Taisyklių 6 punktas). Taisyklių 7.13 punkte nurodyta, kad policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Pagal iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN37:2009 „Policijos areÅ¡tinės. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punktÄ policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi higienos norma nereglamentuoja sanitarinių mazgų įrengimo reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumÄ užtikrinančiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, o reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali bÅ«ti vienas iÅ¡ veiksnių, nulemiančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, draudžiančio asmenį laikyti žeminančiomis žmogaus orumÄ sÄ lygomis, pažeidimÄ (sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015).

Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų ir nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07, 97 paragrafÄ ; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02, 94 paragrafÄ , ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99, 99 paragrafÄ , ECHR 2002-VI).

Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėtų kitų administracinių bylų duomenų (administracinės bylos Nr. I-784-243/2017, Nr. I-846-243/2017 ir kt.) matyti, jog Klaipėdos apskrities VPK 2016 m. spalio 20 d. darbų pirkimo-pardavimo sutartimi užsakė areštinės patalpų perdarymo (sanitarinių mazgų sienelių paaukštinimo, varstomų durų įrengimo) darbus, kurie turėjo būti baigti iki 2016 m. gruodžio 9 d.

IÅ¡ atsiliepimo matyti, jog pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje metu Å¡ie darbai jau buvo baigti ir areÅ¡tinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos yra visiÅ¡kai atskirti 170 cm aukščio atskiriamÄ ja pertvara ir 120 cm varstomomis durimis pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 380, kuriuo patvirtinti Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai, 29 punkto reikalavimus. Nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinės kameroje laikytas vienas, todėl jo teisė į privatumÄ naudojantis tualetu negalėjo bÅ«ti pažeista.

Nepagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1613-244/2017 už analogiÅ¡kas sÄ lygas yra priteisęs neturtinę žalÄ , nes iÅ¡ teismo sprendimo matyti, jog asmens laikymo sÄ lygos skyrėsi nuo pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje. PareiÅ¡kėjo reikalavimas sanitarinį mazgÄ Ä¯rengti kitoje patalpoje, o ne kameroje yra nepagrįstas. Teisės aktai nenumato atskiro sanitarinio mazgo įrengimo ir pareiÅ¡kėjas negali tikėtis iÅ¡skirtinių sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjas privatumo pažeidimÄ taip pat sieja su vaizdo stebėjimo kamerų įrengimu areÅ¡tinės patalpose. IÅ¡ Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. liepos 20 sprendimo Nr. 2R-4788-(9.1-1) matyti, jog vaizdo duomenų tvarkymas Klaipėdos apskrities VPK atitinka teisės aktų reikalavimus, o iÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo duomenų matyti, jog vaizdo stebėjimo kameros areÅ¡tinėje įrengtos taip, kad asmens stebėjimas nežemintų žmogaus orumo, o bÅ«tent vaizdo stebėjimas nevykdomas sanitarinio mazgo patalpose.

Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡iais duomenimis. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Be to, visiÅ¡kas privatumas atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo teisinį statusÄ nėra įmanomas dėl objektyvių priežasčių ir absoliutaus privatumo laisvės atėmimo vietoje pareiÅ¡kėjas negali tikėtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-616-146/2016). PareiÅ¡kėjui teigiant, jog kameroje trÅ«ko ventiliacijos, gryno oro ir Å¡viesos, nustatyta iÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo akto Nr. PA.3-8 (18.4.1.3.12) (b. l. 12-13) ir 2016 m. spalio 11 d. patikrinimo akto Nr. PA.3-457 (18.4.1.3.12) (b. l. 14-15), jog areÅ¡tinės gyvenamosiose patalpose yra natÅ«ralus apÅ¡vietimas, galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas per varstomus langus, ant kurių iÅ¡ iÅ¡orės saugumo sumetimais uždėtos skaidraus plastiko apsauginės uždangos.

Pripažįstami nepagrįstais pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl matinių langų, dėl ventiliacijos, nes nustatyta, kad įrengta mechaninė ventiliacija ir vėdinimo sistema. Lango atvėrimo angos dydžio higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja. Ä®vertinus tai, jog areÅ¡tinėje laikomi visuomenei potencialiai pavojingi asmenys, pilnas langų atidarymas nėra įmanomas. Nors patikrinimo aktai suraÅ¡yti ne ginčo laikotarpiu, manytina, kad pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos negalėjo iÅ¡ esmės pasikeisti, todėl tai paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius dėl jo nurodytų higienos normų pažeidimų.

Vertintina ir aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje laikytas ne pilnas tris paras. Minėta, jog valstybės atsakomybei kilti nepakanka konstatuoti galimai patirtus nepatogumus; jie turi bÅ«ti intensyvÅ«s, tokio masto, kad iÅ¡ tikrųjų sukeltų neigiamas pasekmes ir iÅ¡gyvenimus, o ne momentiniai. PareiÅ¡kėjas, darydamas nusikalstamas veikas, turėjo suvokti, jog bus apribojama jo laisvė, jis patirs nemalonių iÅ¡gyvenimų, susijusių su laisvės atėmimu, ir tai negali bÅ«ti vertinama kaip jo teisių pažeidimas, nes bÅ«tent tokia yra bausmės paskirtis.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiÅ¡kėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, veiksmų ar neveikimo laikant pareiÅ¡kėjÄ areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. 17.58 val. iki 2017 m. kovo 17 d. 7.51 val.

Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra teisinio pagrindo kilti vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas ABTÄ® 88 straipsnio 1 punkto pagrindu nenustačius bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : atmesti pareiÅ¡kėjo A.

V. skundÄ dėl 25,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                                               Vida Stonkuvienė