Administrative court dismissed claim for non-pecuniary damages alleging poor detention conditions in Lithuania.
Legislator summary
AI generatedThe administrative court dismissed the applicant's claim for 25 EUR in non-pecuniary damages regarding alleged poor detention conditions. The applicant argued that the cell lacked proper ventilation, had opaque windows, and violated hygiene standards, while the state contended that official inspections found no violations and the detention duration was short. The court ruled that the applicant's complaints were unfounded based on existing inspection reports and emphasized that minor inconveniences do not constitute a violation of rights sufficient to trigger state liability.
Legislator headnote
AI generatedAdministrative Procedure Code Art. 88; Administrative Procedure Law Art. 84-88: State liability for non-pecuniary damages requires proof of unlawful state action or omission; minor discomforts or temporary inconveniences during detention do not constitute a violation of rights sufficient to establish liability.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-932-243/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00385-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3(S) K L A I P Ä D O S A P Y G A R D O S A D M I N I S T R A C I N I S T E I S M A S S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 14 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos administracinio teismo teisÄja Vida StonkuvienÄ,Sekretoriaujant teismo posÄdžių sekretorei Vaidai DamaÅ¡ienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A. V.,atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Stasiui Skersiui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjusi administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A.
V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dÄl 25,00 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄjas A. V. skunde nurodo, jog laikymo KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - KlaipÄdos apskrities VPK) areÅ¡tinÄje metu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 17 d. buvo pažeista jo teisÄ kalÄti tinkamomis sÄ lygomis. Teigia, jog kameroje, kurioje buvo laikomas, nebuvo tualeto ventiliacijos, blogas kvapas.
Kameros langas atsidarÄ tik 5 cm, langai nepermatomi (matiniai), Å¡viesa beveik nepatenka, negalÄjo kvÄpuoti grynu oru. Teigia, kad visÄ laikÄ buvo filmuojamas, todÄl buvo pažeistas jo privatumas. PareiÅ¡kÄjo teigimu, pagal higienos normos HN76:2010 21 punktÄ sanitarinis mazgas turi turÄti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Nurodo, kad nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d. įsigaliojusioje HN134:2015 Å¡is klausimas nereglamentuotas, taÄiau, mano, kad situacija ir laikymo sÄ lygos negali bÅ«ti bloginamos.
Teigia, jog sanitarinis mazgas atskirtas 1,5 m aukÅ¡Äio pertvara, nÄra įrengtas atskiroje patalpoje su atskira oro Å¡alinimo sistema, todÄl buvo pažeistas HN76:2010 21 punkto reikalavimas ir jo teisÄ Ä¯ tinkamas kalinimo sÄ lygas. PareiÅ¡kÄjo teigimu, nežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos, žeminanÄios jo orumÄ , sukÄlÄ jam nepatogumų, patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ vertina 25,00 Eur, kurios atlyginimÄ praÅ¡o priteisti. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o skundÄ tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu.AtsakovÄ Lietuvos valstybÄ, atstovaujama KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ .
Nurodo, jog pareiÅ¡kÄjas areÅ¡tinÄje laikytas nuo 2017 m. kovo 14 d. 17.58 val. iki 2017 m. kovo 17 d. 7.51 val., kameroje Nr. 5, kurioje buvo vienas. Argumentuoja, jog nÄra teisinio pagrindo konstatuoti pažeidimus, nes Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos KlaipÄdos departamento 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. spalio 6 d., 2017 m. vasario 24 d. atliktuose patikrinimuose nÄra konstatuota pažeidimų. Patikrinimų metu nustatyta, kad visose areÅ¡tinÄs patalpose yra natÅ«ralus apÅ¡vietimas, įrengta mechaninÄ patalpų vÄdinimo sistema, yra galimybÄ iÅ¡vÄdinti patalpas per atidaromus langus, kurie yra varstomi.
Pažymi, jog sanitarinio mazgo zona nuo gyvenamosios patalpos atskirta visiÅ¡kai, su varstomomis durimis, be to, pareiÅ¡kÄjas kameroje laikytas vienas. Nurodo, jog vaizdo stebÄjimo kameros įrengtos teisÄtai taip, kad sanitarinio mazgo patalpa nebÅ«tų stebima, pareiÅ¡kÄjas jo laikymo areÅ¡tinÄje metu praÅ¡ymų ir nusiskundimų nereiÅ¡kÄ (b. l. 9-10). AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas siÅ«lo skundÄ atmesti atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu.
Teismas k o n s t a t u o j a : nagrinÄjamos bylos dalykas â pareiÅ¡kÄjo A. V. reikalavimo priteisti 25,00 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, CK 6.271 straipsnio pagrindu, pagrįstumo nustatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinÄs ir moralinÄs žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais â ir neturtinÄ Å¾alÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje teisÄs normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinÄ atsakomybÄ, kurios specifika yra ta, kad civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo â valstybÄ. AtsakomybÄs subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus.
Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinÄ atsakomybÄ, t. y. civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidÄjo kaltÄs sÄ lyga nÄra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų buvimo:
1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisÄtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisÄtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejanÄio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A444â619/2008; 2010 m. rugsÄjo 23 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kÄjui, pareiÅ¡kÄjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisÄtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybÄs ar savivaldybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti.
NeteisÄti veiksmai â tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisÄti â prieÅ¡tarauti teisÄs aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. NeteisÄti veiksmai, kaip civilinÄs atsakomybÄs pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turÄjo teisinÄ pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdÄ. PažymÄtina, kad neteisÄtais veiksmais, dÄl kurių atsiranda civilinÄ atsakomybÄ, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisÄtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybÄs kilimo sÄ lyga, galÄtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsÄjo 21 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 âDÄl vieÅ¡osios atsakomybÄsâ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dÄl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentÄjusio asmens atžvilgiu neveikÄ tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikÄtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisÄs reikalavimus. DÄl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovÄ atliko neteisÄtus veiksmus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje KudÅa prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Teismas sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvÄ, turi specifinį teisinį statusÄ , todÄl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A756-2072/2013; 2013 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.; mutatis mutandis dÄl suimtojo teisinio statuso žr. 2013 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A261-1798/2013).
ApibrÄždamas laisvÄs atÄmimo vietose laikomų asmenų statusÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡skiriamus nuteistųjų teisinÄs padÄties ypatumus. AdministracinÄje byloje Nr. A822-1114/2013 teisÄjų kolegija nurodÄ, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ Ä¯kalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvÄje esanÄių asmenų atžvilgiu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susijÄ apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvÄs atÄmimo bausmÄ visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, Nr. 44362/04) (2013 m. gegužÄs 8 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A822-1114/2013).IÅ¡ KlaipÄdos apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinÄs virÅ¡ininko 2017 m. gegužÄs 3 d. tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 30-PR2-9425 duomenų matyti, jog pareiÅ¡kÄjas areÅ¡tinÄje laikytas nuo 2017 m. kovo 14 d. 17.58 val. iki 2017 m. kovo 17 d. 7.51 val. (b. l. 11).PareiÅ¡kÄjas aiÅ¡kiai ir detaliai suformulavo skundo reikalavimÄ ir, jo teigimu, patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ to, jog jo laikymo KlaipÄdos apskrities VPK areÅ¡tinÄje metu jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes galÄjo bÅ«ti filmuojamas, taip pat reiÅ¡kia nusiskundimus ventiliacijos ir Å¡viesos trÅ«kumu.
NagrinÄjamu atveju netaikytina pareiÅ¡kÄjo nurodyta higienos norma HN76:2010, kuri reglamentavo laisvÄs atÄmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ , nes pareiÅ¡kÄjas kelia ginÄÄ dÄl jo laikymo sÄ lygų policijos areÅ¡tinÄje, o ne laisvÄs atÄmimo vietoje.Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužÄs 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklÄs (toliau â ir TaisyklÄs) nustato teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinÄse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ .
Ä® policijos areÅ¡tines uždaryti asmenys turi bÅ«ti laikomi tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrintų jiems saugiÄ aplinkÄ ; turi bÅ«ti užtikrinamos asmenų teisÄs ir teisÄti interesai; su asmenimis, laikomais policijos areÅ¡tinÄse, turi bÅ«ti elgiamasi taip, kad bÅ«tų iÅ¡saugota jų sveikata ir savigarba (Taisyklių 6 punktas). Taisyklių 7.13 punkte nurodyta, kad policijos areÅ¡tinÄje laikomi asmenys turi teisÄ naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbÄ ir orumas.
Pagal iki 2015 m. lapkriÄio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsÄjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN37:2009 âPolicijos areÅ¡tinÄs. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 20 punktÄ policijos areÅ¡tinÄs kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120â130 cm aukÅ¡Äio pertvara. Nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d. įsigaliojusi higienos norma nereglamentuoja sanitarinių mazgų įrengimo reikalavimų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomi asmenys turi turÄti galimybÄ naudotis privatumÄ užtikrinanÄiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, o reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali bÅ«ti vienas iÅ¡ veiksnių, nulemianÄių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnio, draudžianÄio asmenį laikyti žeminanÄiomis žmogaus orumÄ sÄ lygomis, pažeidimÄ (sprendimas administracinÄje byloje Nr. A261-1802/2013; nutartis administracinÄje byloje Nr. A442-1840/2013, sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-2277-520/2015; nutartis administracinÄje byloje Nr. A-2085-662/2015, nutartis administracinÄje byloje Nr. A-2473-520/2015).
Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisÄ Ä¯ privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukÅ¡Äio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų ir nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinÄių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužÄs 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07, 97 paragrafÄ ; 2007 m. lapkriÄio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02, 94 paragrafÄ , ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99, 99 paragrafÄ , ECHR 2002-VI).
Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiÅ¡kÄjo teisÄ naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbÄ ir orumas. IÅ¡ KlaipÄdos apygardos administracinio teismo nagrinÄtų kitų administracinių bylų duomenų (administracinÄs bylos Nr. I-784-243/2017, Nr. I-846-243/2017 ir kt.) matyti, jog KlaipÄdos apskrities VPK 2016 m. spalio 20 d. darbų pirkimo-pardavimo sutartimi užsakÄ areÅ¡tinÄs patalpų perdarymo (sanitarinių mazgų sienelių paaukÅ¡tinimo, varstomų durų įrengimo) darbus, kurie turÄjo bÅ«ti baigti iki 2016 m. gruodžio 9 d.
IÅ¡ atsiliepimo matyti, jog pareiÅ¡kÄjo laikymo areÅ¡tinÄje metu Å¡ie darbai jau buvo baigti ir areÅ¡tinÄs kamerose įrengti sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos yra visiÅ¡kai atskirti 170 cm aukÅ¡Äio atskiriamÄ ja pertvara ir 120 cm varstomomis durimis pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 380, kuriuo patvirtinti Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai, 29 punkto reikalavimus. Nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjas areÅ¡tinÄs kameroje laikytas vienas, todÄl jo teisÄ Ä¯ privatumÄ naudojantis tualetu negalÄjo bÅ«ti pažeista.
Nepagrįsti pareiÅ¡kÄjo teiginiai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinÄje byloje Nr. I-1613-244/2017 už analogiÅ¡kas sÄ lygas yra priteisÄs neturtinÄ Å¾alÄ , nes iÅ¡ teismo sprendimo matyti, jog asmens laikymo sÄ lygos skyrÄsi nuo pareiÅ¡kÄjo laikymo sÄ lygų KlaipÄdos apskrities VPK areÅ¡tinÄje. PareiÅ¡kÄjo reikalavimas sanitarinį mazgÄ Ä¯rengti kitoje patalpoje, o ne kameroje yra nepagrįstas. TeisÄs aktai nenumato atskiro sanitarinio mazgo įrengimo ir pareiÅ¡kÄjas negali tikÄtis iÅ¡skirtinių sÄ lygų.
PareiÅ¡kÄjas privatumo pažeidimÄ taip pat sieja su vaizdo stebÄjimo kamerų įrengimu areÅ¡tinÄs patalpose. IÅ¡ ValstybinÄs duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. liepos 20 sprendimo Nr. 2R-4788-(9.1-1) matyti, jog vaizdo duomenų tvarkymas KlaipÄdos apskrities VPK atitinka teisÄs aktų reikalavimus, o iÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo duomenų matyti, jog vaizdo stebÄjimo kameros areÅ¡tinÄje įrengtos taip, kad asmens stebÄjimas nežemintų žmogaus orumo, o bÅ«tent vaizdo stebÄjimas nevykdomas sanitarinio mazgo patalpose.
Teismas neturi pagrindo netikÄti Å¡iais duomenimis. Konstatuotina, jog nagrinÄjamu atveju nebuvo pažeistas pareiÅ¡kÄjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Be to, visiÅ¡kas privatumas atsižvelgiant į pareiÅ¡kÄjo teisinį statusÄ nÄra įmanomas dÄl objektyvių priežasÄių ir absoliutaus privatumo laisvÄs atÄmimo vietoje pareiÅ¡kÄjas negali tikÄtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-616-146/2016). PareiÅ¡kÄjui teigiant, jog kameroje trÅ«ko ventiliacijos, gryno oro ir Å¡viesos, nustatyta iÅ¡ Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo akto Nr. PA.3-8 (18.4.1.3.12) (b. l. 12-13) ir 2016 m. spalio 11 d. patikrinimo akto Nr. PA.3-457 (18.4.1.3.12) (b. l. 14-15), jog areÅ¡tinÄs gyvenamosiose patalpose yra natÅ«ralus apÅ¡vietimas, galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas per varstomus langus, ant kurių iÅ¡ iÅ¡orÄs saugumo sumetimais uždÄtos skaidraus plastiko apsauginÄs uždangos.
Pripažįstami nepagrįstais pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl matinių langų, dÄl ventiliacijos, nes nustatyta, kad įrengta mechaninÄ ventiliacija ir vÄdinimo sistema. Lango atvÄrimo angos dydžio higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja. Ä®vertinus tai, jog areÅ¡tinÄje laikomi visuomenei potencialiai pavojingi asmenys, pilnas langų atidarymas nÄra įmanomas. Nors patikrinimo aktai suraÅ¡yti ne ginÄo laikotarpiu, manytina, kad pareiÅ¡kÄjo laikymo sÄ lygos negalÄjo iÅ¡ esmÄs pasikeisti, todÄl tai paneigia pareiÅ¡kÄjo teiginius dÄl jo nurodytų higienos normų pažeidimų.
Vertintina ir aplinkybÄ, jog pareiÅ¡kÄjas areÅ¡tinÄje laikytas ne pilnas tris paras. MinÄta, jog valstybÄs atsakomybei kilti nepakanka konstatuoti galimai patirtus nepatogumus; jie turi bÅ«ti intensyvÅ«s, tokio masto, kad iÅ¡ tikrųjų sukeltų neigiamas pasekmes ir iÅ¡gyvenimus, o ne momentiniai. PareiÅ¡kÄjas, darydamas nusikalstamas veikas, turÄjo suvokti, jog bus apribojama jo laisvÄ, jis patirs nemalonių iÅ¡gyvenimų, susijusių su laisvÄs atÄmimu, ir tai negali bÅ«ti vertinama kaip jo teisių pažeidimas, nes bÅ«tent tokia yra bausmÄs paskirtis.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nagrinÄjamu atveju nÄra nustatyta pareiÅ¡kÄjo nurodomų neteisÄtų Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos KlaipÄdos apskrities VPK, veiksmų ar neveikimo laikant pareiÅ¡kÄjÄ areÅ¡tinÄje laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. 17.58 val. iki 2017 m. kovo 17 d. 7.51 val.
NenustaÄius institucijos neteisÄtų veiksmų kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, nÄra teisinio pagrindo kilti vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei, todÄl kitų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plaÄiau nenagrinÄtinas. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kÄjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas ABTÄ® 88 straipsnio 1 punkto pagrindu nenustaÄius bÅ«tinų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : atmesti pareiÅ¡kÄjo A.
V. skundÄ dÄl 25,00 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per vienÄ mÄnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ KlaipÄdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinÄs instancijos teismui. TeisÄja                                                                                                               Vida StonkuvienÄ