2019-12-09 Nr. BB-6609-1-01-1-48745-2017-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Vytauto Masioko, susipažinusi su nuteistojo E. M. kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties, baudžiamąja byla,
Legislator headnote
AI generated2019-12-09 Nr. BB-6609-1-01-1-48745-2017-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Nuteistasis E. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį. Taip pat prašoma taikyti BK 22 straipsnio 1 dalį ir 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.
Full text
Kasacinio skundo Nr. 2P-900/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48745-2017-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Vytauto Masioko, susipažinusi su nuteistojo E. M. kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties, baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis E. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį. Taip pat prašoma taikyti BK 22 straipsnio 1 dalį ir 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, t. y. netinkamai aiškino BK 21, 22 straipsnių nuostatas, kvalifikavo veiką ne pagal tą BK straipsnį (turėjo būti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį), nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų, pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių reikalavimus. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino teismų praktiką pasisakydamas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų, sprendimus grindė nepašalintomis prielaidomis bei duomenimis, neatitinkančiais įrodymų sampratos, nepagrįstai atmetė teisinančius duomenis, pažeidė in dubio pro reo principą, neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad kasatorius buvo priklausomas nuo psichotropinių medžiagų, kas lėmė netinkamą veikos kvalifikavimą. Kasatoriaus teigimu, jam taip pat buvo paskirta pernelyg griežta bausmė ir pažeistas lex benignior retro agit principas, netinkamai aiškinta kasacinė praktika.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų, bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai renkant ir vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nors kasatorius formaliai ir nurodo apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, t. y. įvardija baudžiamojo įstatymo netinkamą taikymą ir BPK atitinkamų normų pažeidimus, kuriuos, anot kasatoriaus, teismai padarė, tačiau iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir faktinių bylos aplinkybių nustatymą (neigia nustatytą tikslą platinti narkotines medžiagas). Pažymėtina, kad dėl BPK atitinkamų normų pažeidimų kasatorius pakartoja apeliacinio skundo argumentus, tačiau neteigia, kad į esminius šio skundo argumentus neatsakyta.
Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad jo skundo rezoliucinė dalis prieštarauja aprašomajai daliai: antai rezoliucinėje dalyje prašoma taikyti BK 22 straipsnio 1 dalį ir 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą, ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau aprašomojoje dalyje apskritai nenurodo teisinių argumentų dėl netinkamo BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo, be to šis klausimas nebuvo apeliacinio nagrinėjimo dalykas. Kasatorius skundo aprašomojoje dalyje nurodo, kad neteisingai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nes buvo pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo red.) ir bausmės vykdymą atidėti, nes bausmę švelninantis įstatymas galioja atgal (BK 3 straipsnio 1 dalis), tačiau skundo rezoliucinėje dalyje tokio prašymo jau nėra. Beje kasatorius nepagrįstai ir klaidinančiai teigia, kad jo nusikalstamai veikai, kuri tesėsi iki 2017 m. gruodžio 12 d. (psichotropinių medžiagų laikymas) ir kvalifikuotai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (pagal BK 11 straipsnio 5 dalį tai sunkus nusikaltimas), buvo pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo red.), nes ši norma galiojo iki 2017 m. spalio 5 d., o veikos padarymo metu galiojo BK 75 straipsnio 1 dalies (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo red., nuo 2017 m. spalio 6 d.) nuostata draudžianti kaltininkui už sunkaus nusikaltimo padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde neišdėstyti teisiniai argumentai, kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar esminių BPK pažeidimų padarymą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo E. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Eligijus Gladutis
Vytautas Masiokas