dfeadd52-8d43-42df-bb06-bf566e3bdaef · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-539-737/2023

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00012-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.7;

2.1.14; 2.4.6.1; 2.4.7

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Linai Kemežienei,

dalyvaujant prokurorui E. T.,

nuteistojo R. G. gynėjui advokatui A. G. Š,,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. birželio 27 d. nuosprendžio (toliau – nuosprendis), kuriuo R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d.

Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo jÄ vykdyti dienos.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. G. pripažintas kaltu pagal BK140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas dėl to, kad jis sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ Å¡eimos nariui, tai yra: 2022 m. lapkričio 24 d. apie 22:30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Å¡eimyninio konflikto metu, tyčia ranka sudavė tyrimo metu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių savo sugyventinei E. G. į veidÄ bei galvos sritį, tuo nukentėjusiajai E. G. sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė kitų galvos sričių pavirÅ¡inį sužalojimÄ , sumuÅ¡imÄ , kraujosruvas ir nubrozdinimus veide, kraujosruvas deÅ¡inėje rankoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

1. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – jį iÅ¡teisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį rėmėsi neblaivių žmonių parodymais. Nuteistasis su nukentėjusiÄ ja susipyko, nukentėjusioji parodė, kad nuteistasis jÄ sumušė, tačiau to nebuvo. Nukentėjusioji taip padarė, nes bijojo prarasti vaikÄ , bei iÅ¡ kerÅ¡to nuteistajam.

3. Atsiliepimų į nuteistojo R. G. apeliacinį skundÄ negauta.

4. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistojo R. G. gynėjas advokatas palaikė nuteistojo apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, mano, kad Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

6. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta iÅ¡skirtinė bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-699/2016).

7. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai bei teisėtai pripažino R. G. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėtoje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio prasme pripažintini įrodymais, pagrindžia, jog nuteistojo R. G. veiksmai atitinka jam inkriminuotos, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos, sudėties požymius. Teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, neturi pagrindo su tokiomis iÅ¡vadomis nesutikti.

8. BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, kurį, pirmiausia, ir bÅ«tina nustatyti, vertinant, ar asmens padaryta veika atitinka Å¡ios nusikalstamos veikos sudėtį. Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, dėl to bÅ«tina nustatyti, kad muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-489/2022). BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokiÄ veikÄ , padarytÄ artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

9. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad nuteistasis tyčia ranka sudavė tyrimo metu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių sugyventinei E. G. į veidÄ bei galvos sritį, tuo nukentėjusiajai E. G. sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė galvos sričių pavirÅ¡inį sužalojimÄ , sumuÅ¡imÄ , kraujosruvas ir nubrozdinimus veide, kraujosruvas deÅ¡inėje rankoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

10. Nuteistasis skundu ginčija savo kaltę. Nurodo, kad inkriminuojamos veikos jis nepadarė, tačiau Å¡ie jo argumentai buvo paneigti pirmos instancijos teismo iÅ¡tirtais įrodymais. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pats nuteistasis R. G. proceso metu nebuvo nuoseklus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 25 d. nurodė, kad su pareikÅ¡tu įtarimu sutinka, vartojo alkoholį, tarp jo ir sugyventinės E. G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu vienas su kitu pradėjo stumdytis, ji jam įkando į pirÅ¡tÄ bei apdraskė kaklÄ , todėl supykęs jai ranka keletÄ kartų sudavė į veido bei galvos sritį, dėl to labai gailisi (2 t., b. l. 64-67). 2023 m. kovo 10 d. R. G. pakartotinai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog sugyventinės E. G. nemušė, iÅ¡ kur pas E. G. atsirado visi jai konstatuoti sužalojimai nežino (2 t., b. l. 82-84). Pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu R. G. kaltu neprisipažino, nurodė, jog įvykio metu gėrė alkoholį, su E. G. dėl kažko susibarė, bet daugiau nieko neatsimena, pareigÅ«nai sakė, kad jis sumušė E. G., apklausiant ikiteisminio tyrimo metu tyrėja klausė, ar galėjo taip bÅ«ti, kad jis sumušė E. G., jis pasakė, kad galėjo (3 t., b. l. 8). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pirmos instancijos teisme pagarsinus R. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, jog savo parodymų keitimo priežasties nežino, nurodė, jog parodymų neiÅ¡sižada, galėjo taip padaryti (3 t., b. l. 8). Nors R. G. iÅ¡ pradžių pripažinęs savo smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, vėliau juos paneigė, vis dėlto, jo veiksmuose egzistuojančius nusikalstamos veikos požymius patvirtina kiti byloje esantys duomenys, t. y. iÅ¡ dalies paties nuteistojo, iÅ¡ dalies nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vados bei kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje ir patvirtina vieni kitus, sudarydami nuosekliÄ Ä¯rodomÄ jÄ grandinę.

11. Skundo autorius teigia, kad nukentėjusioji jį apklabėjo, dėl to, kad iÅ¡ jos nebÅ«tų paimtas nepilnametis vaikas. IÅ¡ tiesų, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodžius, kad jÄ sužalojo R. G., teisiamojo posėdžio metu Å¡iÄ aplinkybę paneigė, teigdama, kad susižalojo pati. Nurodė, jog įvykio metu vartojo alkoholį, norėdamas jÄ paguldyti R. G. gal stumtelėjo ir ji galėjo jį sužaloti lÅ«pas, kurioms sutinus ji išėjo iÅ¡ buto iÅ¡sikviesti medikus. KitÄ dienÄ pamatė mėlynes ant smakro ir prie akies, jos galėjo atsirasti taip pat kai pati krito į lovÄ . Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi jog jÄ mušė nuteistasis, dėl girtumo (3 t., b. l. 8-9). Å iuos nukentėjusiosios parodymus duotus pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis, laiko nepatikimais ir prieÅ¡taraujančiais kitiems byloje iÅ¡tirtiems įrodymams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios parodymai pirmos instancijos teismo buvo iÅ¡samiai įvertinti visų įrodymų kontekste. Skundžiamame nuosprendyje teismas įvertino, kad teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje (1 t., b. l. 100) nustatyta, kad sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais poveikiais. Sužalojimai padaryti kietais bukais ar bukabriauniais objektais, galimai užduotyje nurodytu bÅ«du (smÅ«giuojant). Sužalojimų lokalizacija paneigia pačios nukentėjusiosios nurodytÄ versijÄ , kad susižalojo pastumta ir atsitrenkus į minkÅ¡tos lovos kraÅ¡tÄ , nes sužalojimai padaryti skirtingose vietose: galvos sričių pavirÅ¡iuose, veide, deÅ¡inėje rankoje ir patvirtina bÅ«tent pirminius parodymus, kad jÄ sumušė sugyventinis R. G..

12. Atkreiptinas dėmesys, jog pirminius E. G. ir R. G. parodymus patvirtina ir jų apžiÅ«rų, atliktų iÅ¡ karto po įvykio, protokoluose konstatuoti tiek R. G., tiek E. G. sužalojimai liudijantys apie įvykusį tarpusavio konfliktÄ (1 t., b. l. 87-92, 2 t., b. l. 85-90). Taip pat policijos pareigÅ«nų darytuose „body“ kamerų vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota, kad R. G. sako, jog jis jÄ (E. G.) sumušė, kažkÄ jai padarė (2 t., b. l. 177, vaizdo įraÅ¡o „2022_1124_234123_217“ laikas nuo 01.54 iki 02.00), nepilnametis D.

B. nurodo, jog R. G. jį mušė po mamos (E. G.), mamÄ mušė, mama išėjo, tada jį mušė (2 t., b. l. 177, vaizdo įraÅ¡o „2022_1125_000209_220“ laikas nuo 04.25 iki 04.40). Å ias aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtino ir pats nepilnametis D. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. D. B. parodymai vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi buvo pagarsinti pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu. D. B. nurodė, jog matė sumuÅ¡tÄ mamÄ E. G. sugrįžus jai ir R. G. iÅ¡ koridoriaus, mano, jog jÄ sumušė R.

G., kad mušė kumščiu, kad mama dėl nesaugumo buvo išėjusi pas kaimynus, nes nenorėjo bÅ«ti su R. G. (1 t., b. l. 148-150). Taip pat 2022 m. lapkričio 28 d. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 12VSV-2204 nurodyta, jog bendraudamas su VTAS specialistais ligoninėje D. B. nurodė, jog R. G. su jo mama E. G. susipyko, tada R. G. mamai iÅ¡ ,,pliauÅ¡kos“ mušė per veidÄ , smakrÄ , vėliau mano, kad mušė iÅ¡ kumščio, nors nelabai matė.

PrieÅ¡ mamÄ R. G. smurtauja jau ne pirmÄ kartÄ , tai buvo koks trečias ar ketvirtas kartas (2 t., b. l. 17-21). Pažymėtina, jog nukentėjusiosios pirminius parodymus, jog jÄ sužalojo R. G. patvirtina ir visiÅ¡kai su nukentėjusiÄ ja ir nuteistuoju nesusijusio liudytojo A. K., parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, kuris nurodė, jog E. G. prie parduotuvės jo prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , ji nurodė, jog jÄ sumušė sugyventinis (3 t., b. l. 24-25). Taip pat iÅ¡ garo įraÅ¡o, kuriame liudytojas A.

K. skambina į bendrÄ jį pagalbos centrÄ girdima, kad jis klausia E. G., kas jÄ sumušė, o Å¡i nurodo, jog sugyventinis (2 t., b. l. 178). Liudytojai L. A. ir V. R. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino nukentėjusiosios ir nuteistojo konflikto faktÄ , nurodydami, kad pas juos atbėgusi nukentėjusioji buvo apsiverkusi, iÅ¡sigandusi, sakė, kad susipyko su R. G.. V. R. nurodė, jog matė, kad E. G. yra praskelta lÅ«pa, buvo truputį kraujo, suprato, kad ji susipyko su savo draugu, kad jie buvo susimušę, susiginčiję (3 t., b. l. 9-10, 25).

13. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada dėl nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu įvertinimo kaip nepatikimų. Nagrinėjamoje situacijoje vertinant nurodytų proceso dalyvių parodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Visų pirma, nuteistasis R. G. su nukentėjusiÄ jÄ E. G. iki Å¡iol veda bendra Å«kį, gyvena kartu. Antra, pati nukentėjusioji nurodė pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu, jog yra linkusi susitaikyti su nuteistuoju (3 t., b.l. 9).

Trečia, kitoje byloje, nagrinėjamoje Marijampolės apylinkės teisme, E. G. kaltinama pagal BK 161 straipsnio 2 dalį, o R. G. – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 161 straipsnio 2 dalį, dėl nepilnamečio E. G. sÅ«naus D. B. nugirdymo ir Å¡i aplinkybė gali skatinti nukentėjusiÄ jÄ palengvinti savo ir savo sugyventinio padėtį duodant Å¡velnesnius parodymus Å¡ioje byloje. Be to, vertinant nukentėjusiosios pozicijÄ , teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad smurto artimoje aplinkoje aukos paprastai patiria nevienkartinį neigiamÄ tiek fizinį, tiek ir psichinį poveikį iÅ¡ kaltininko pusės (kas nustatyta ir Å¡ioje byloje, nes E. G. medikams (1 t., b.l. 104-107), o taip pat ir jos sÅ«nus D.

B., bendraudamas su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais ligoninėje nurodė, kad R. G. nukentėjusios atžvilgiu smurtauja nebe pirmÄ kartÄ (2t.,b.l. 17-21)) ir bijo, jog patraukus asmenį atsakomybėn gali kilti dar didesnis pyktis, o smurtas kartotis. Be to, tokio smurto aukos paprastai siekia iÅ¡vengti aplinkinių papildomo susidomėjimo pakitusiais Å¡eimyniniais santykiais, yra veikiamos aplinkinių reakcijos, tame tarpe ir pasmerkimo. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ne tik į nevienkartinį nukentėjusiosios patiriamÄ smurtÄ iÅ¡ nuteistojo, tačiau ir į pačios nukentėjusiosios pozicijÄ ikiteisminio tyrimo metu, kad R.

G. jÄ sužalojo. Nukentėjusiosios elgesys įvykio metu (pasiÅ¡alinimas iÅ¡ namų be telefono, ėjimas pas kaimynę, o po to į laukÄ ir paÅ¡alinio asmens praÅ¡ymas iÅ¡kviesti pagalbÄ ) aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai parodo, kad ji jaučia baimę dėl nuteistojo, nesijaučia saugi. Atsižvelgtina taip pat į tai, jog smurto artimoje aplinkoje aukos yra pažeidžiamos, priklausomos nuo kaltininko ir tai daugeliu atvejų lemia pozicijos patirto smurto atžvilgiu, kaltininko atžvilgiu keitimÄ sau nepalankia linkme.

Taigi, įvertinusi visas Å¡ias aplinkybes, o taip pat vadovaudamasi valstybės pareiga užtikrinti visuomenės, tame tarpe ir nukentėjusiosios, apsaugÄ nuo nusikalstamų veiksmų, t. y. užtikrinti žmogaus teisę į gyvybę ir apsaugoti jį nuo netinkamo, nežmoniÅ¡ko, žiauraus elgesio, teisėjų kolegija konkrečiu atveju netiki nukentėjusiosios duotais parodymais teisiamojo posėdžio metu, nes jie prieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vadai bei kitoms nustatytoms aplinkybėms, ir tiki nevienkartiniais nukentėjusiosios pareiÅ¡kimais ikiteisminio tyrimo metu, kad jÄ sužalojo nuteistasis.

Å ias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ne tik pati apklausiama liudytoju, bet ir suraÅ¡ant tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, medicinos įstaigoje. Taigi, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas netiki nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu, nes jie yra paneigti aukščiau nurodytais įrodymais.

14. Su skundo argumentais, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nuteistojo kaltės įrodymais laikė vien neblaivių asmenų parodymus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes bylos duomenys pagrindžia, kad nukentėjusioji ir nuteistasis savo paaiÅ¡kinimus duotus policijos pareigÅ«nams ir medicinos įstaigoje patvirtino ir apklausiami vėliau. Nuteistasis apklaustas kitÄ dienÄ po įvykio – 2022 m. lapkričio 25 d., tuo tarpu nukentėjusioji – 2022 m. lapkričio 29 d. Pastarosios apklausos metu E. G. patvirtino, kad konfliktavo su sugyventiniu, su juo susistumdė, ir nors tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau atsižvelgiant į tai, kad po Å¡io konflikto, jos smakre, paakyje bei kitose kÅ«no vietose atsirado sužalojimų žymės, sprendžia, kad jÄ sužalojo bÅ«tent sugyventinis (1 t., b. l. 84-85, 2 t., b. l. 64-67). Å iuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir specialisto iÅ¡vada, kuria patvirtintas ir galimas sužalojimų susidarymo mechanizmas, t.y. suduotų smÅ«gių pasekoje.

15. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptarti nusikaltimai padaromi tada, kai muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia Å¡ie nusikaltimai padaromi, kai muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis suprato savo atliekamų veiksmų pavojingumÄ , o galimybę atsirasti veikos padariniams numatė bendrai ir norėjo bet kokių padarinių atsiradimo, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nors R. G. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu neprisipažino sužalojęs nukentėjusiÄ jÄ , tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiÅ¡kinimus, bet kartu tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡vadas dėl R. G. tyčios turinio teisėjų kolegija daro įvertinusi visų byloje esančių duomenų visumÄ , juos vertinant bendrai ir sujungiant į logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę. Kolegija vertina ir tai, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti kilusio konflikto metu, ne vieno smurtinio veiksmo pasekoje, o penkių, kas pagrindžia nuteistojo siekį E. G. sukelti fizinį skausmÄ ir jÄ sužaloti.

16. Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ daro iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, R. G. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta. Pirmos instancijos teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. G. kaltas dėl to, kad jis 2022 m. lapkričio 24 d. apie 22.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė tyrimo metu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių savo sugyventinei E. G. į veidÄ bei galvos sritį, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmÄ ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å ie R. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

17. Kadangi nuteistasis ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl pasisakytina ir dėl jam paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos rÅ«Å¡is ir dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas jÄ suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-123-697/2021).

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. G., nurodytų įstatymo nuostatų taikymo klaidų nepadarė. Byloje nustatyta, kad R. G. nuteistas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , už kurį baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmes. Nustatyta, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu, už baigtos nesunkios nusikalstamos veikos padarymÄ R. G. paskyrė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei bÅ«damas recidyvistu. Teismas taip pat vertino tai, kad nuteistasis baustas už administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 133-138), teistas 10 kartų (2 t., b. l. 104-132), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 145-147). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skirdamas bausmę, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias bÅ«tina vertinti skiriant bausmę ir jas argumentuotai motyvavo. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, ankščiau aptartas aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti skiriama laisvės atėmimo bausmė, dydį parenkant artimÄ Å¡ios bausmės vidurkiui. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ar jo asmenybe, Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl Å¡velninti paskirtÄ bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo padėtį nėra teisinio pagrindo.

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti R. G. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės individualizavimo yra pagrįsta, jos keisti nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymÄ , kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme ginant R. G. yra 126,68 Eur, kurios turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ jo valstybei.

21. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančiÄ , BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naujÄ jÄ Å¡iuo metu galiojančiÄ straipsnio redakcijÄ , teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltininko, o priimant tokį sprendimÄ galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

22. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo R. G. teisės į gynybÄ užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis niekur nedirba, duomenų apie jo turimÄ turtÄ nėra, jas skirta laisvės atėmimo bausmė, yra reikÅ¡mingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieÅ¡ bÅ«tinumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo proceso iÅ¡laidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo R. G. apeliacinį skundÄ atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius Endriukaitis

Jūratė Petraškienė

Valdas Vitunskas