dfe93a39-bbcb-4b9e-8b83-d3d0cd91db67 · Å iaulių apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2YT-7777-772-2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03178-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.; 3.5.4. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. liepos 31 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Jonas Stubrys, posėdžio sekretorė Ona Baronienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui (skolininkui) E. B., antstoliui R. K., iÅ¡ieÅ¡kotojai L. B. ir jos atstovei adv. J. G., institucijos atstovui P. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę byla pagal pareiÅ¡kėjo (skolininko) E. B. skundÄ dėl antstolio R. K. veiksmų vykdymo procese, suinteresuoti asmenys:

1. Antstolis R. K. ir 2. IÅ¡ieÅ¡kotoja L. B. ir 3. Institucija, duodanti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, veikianti per Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose 2020-06-29 gautas pareiÅ¡kėjo (skolininko) E. B. skundas dėl antstolio R. K. veiksmų vykdymo procese. Skunde pareiÅ¡kėjas (skolininkas) nurodė Å¡iuos motyvus. Antstolio R. K. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-2-901/2016.

Gavau antstolio vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimÄ , kuriame nurodoma, kad antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus apskaičiavo Å¡ias vykdymo iÅ¡laidas - 113, 64 Eur ir minėtas iÅ¡laidas turiu sumokėti aÅ¡, E. B.. Nesutinku su tuo, kad aÅ¡ privalau atlyginti antstolio vykdymo iÅ¡laidas, nes teismo sprendimÄ vykdžiau, todėl nepraleisdamas nustatyto termino, teikiu šį skundÄ Pastebėtina, kad vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiÅ¡kiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, nevirÅ¡yti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis).

Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetencijÄ ), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Kaip žinia, vykdymo išlaidas sudaro:

1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti;

2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje;

3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymÄ , faktinių aplinkybių konstatavimÄ teismo pavedimu, dokumentų perdavimÄ ir įteikimÄ teismo pavedimu. Vykdymo iÅ¡laidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkÄ nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkte numatyta, kad jeigu skolininkas vykdymo iÅ¡laidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimÄ nustatytÄ terminÄ , taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimÄ skolininkui nesiunčiamas, vykdymo iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos priverstinai.

Vykdymo iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos toje pačioje vykdomojoje byloje, kuriÄ vykdant jos buvo apskaičiuotos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimÄ gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytÄ terminÄ , jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių.

Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesÄ reglamentuojančių normų netinkamÄ vykdymÄ nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, todėl skolininkas, įvykdęs sprendimÄ pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo bÅ«ti siunčiamas, - po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).

Å iuo atveju Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų sprendimÄ , kuriuo buvo nustatyta bendravimo tvarka su mano nepilnamečiais vaikais, aÅ¡ vykdžiau, todėl antstolis nepagristai reikalauja iÅ¡ manęs atlyginti vykdymo iÅ¡laidas. Visų pirma, pastebėtina tai, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, kurioje numatyta, kad kas antrÄ penktadienį aÅ¡, E. B. turiu teisę pasiimti vaikus T. B. ir T. B. 14 val. iÅ¡ jų motinos L. B. gyvenamosios vietos ir juos parvežti į jų motinos gyvenamÄ vietÄ sekmadienį iki 20 val.

Taip pat kiekvienÄ trečiadienį aÅ¡ turiu teise pasiimti nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. iÅ¡ jų iÅ¡ jų motinos L. B. gyvenamosios vietos 17 val. ir juos parvežti į jų motinos gyvenamÄ vietÄ sekmadienį iki 20 val. Teismo sprendime nėra nustatytas privalomas įpareigojimas man, kaip vaikų tėvui paimti vaikus kiekvienÄ trečiadienį ar kas antrÄ savaitgalį nustatytu tvarkoje metu, tokia iÅ¡vada darytina iÅ¡ vartojamos terminijos. Bendravimo tvarkoje nevartojami terminai, reiÅ¡kiantys aiÅ¡kų ir griežtÄ Ä¯pareigojimÄ â€žprivalo“, „turi paimti“, o vartojami terminai, reiÅ¡kiantys neapibrėžtÄ galimybę, teisę, numanomÄ vykdymÄ â€žturi teisę”.

Pažymėtina, kad 2020 m,, balandžio 29 d., t. y. trečiadienį turėjau teisę pasiimti vaikus, bet apie tai, kad nurodytÄ dienÄ savo teise nepasinaudosiu dėl objektyvių priežasčių telefonu informavau vaiku mamÄ L. B. ir jai tai buvo žinoma. Antstolio padėjėja važiavo 2020 m. balandžio 29 d. konstatuoti faktinių aplinkybių, ar aÅ¡ vykdau teismo sprendimÄ , t. y. ar atvyksiu pasiimti vaikų. Å iuo atveju vaikų motina L. B. elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes žinodama, kad aÅ¡ turiu teisę trečiadieniais pasimatyti su vaikais, žinodama, kad 2020 m. balandžio 29 d. atvykti negalėsiu, nes esu kitame mieste, prašė antstolio konstatuoti faktines aplinkybes ir dabar iÅ¡ manęs reikalaujama, kad aÅ¡ sumokėčiau vykdymo iÅ¡laidas.

Pats antstolis R. K. kreipdamasis į Valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybÄ dėl rekomendacijų kaip vykdyti teismo sprendimÄ , nurodė, kad 2020 m. balandžio 29 d. Antstolio padėjėja 16.45 val. vyko konstatuoti faktines aplinkybes, nors vaikų motina nurodė, kad telefono ryÅ¡io priemone, o bÅ«tent SMS praneÅ¡imu 15.19 val. aÅ¡ informavau L. B., kad esu iÅ¡vykęs iÅ¡ Å iaulių ir negali atvykti 2020-04-29 paimti vaikų. 17.05 val. Antstolio padėjėja konstatavo, kad teismo sprendimas nebuvo tinkamai vykdomas, kadangi tėvas E. B. nepilnamečių vaikų pasiimti neatvyko.

Pasikartojant pažymiu, kad teismo sprendime, kuriame detalizuota mano bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, nurodyta, kad trečiadieniais aÅ¡ turiu teise, bet ne pareigÄ pasiimti savo vaikus iÅ¡ L. B. gyvenamosios vietos. Apie tai, kad teise nepasinaudosiu ir vaikų pasiimti negalėsiu, aÅ¡ informavau L. B. ir jai tai buvo žinoma. TÄ dienÄ ne tik buvau iÅ¡vykęs iÅ¡ Å iaulių, bet ir turėjau dalyvauti Pozityvios tėvystės mokymuose, kurie vyko nuo 17 val. iki 19 val. Antstolio raÅ¡te Valstybinės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nurodoma, kad 2020-05-06 antstolio padėjėja, 16.55 val. vyko adresu (duomenys neskelbtini), konstatuoti, ar tėvas E. B. pasiėmė nepilnamečius vaikus pagal Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020-03-25 VykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-25-901/2016 dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais T.

B. ir T. B. nustatytos tvarkos, pagal kuriÄ bÅ«tent 2 punktas numato, kad kiekvienÄ trečiadienį tėvas E. B. turi teisę pasiimti vaikus T. B. ir T. B. iÅ¡ jų motinos L. B. gyvenamosios vietos 17.00 val. ir juos parvežti į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 20.00 val. Nustatyta, kad 2020-05-06 (trečiadienį) 17.00 val. E. B. buvo atvykęs pasiimti nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. iÅ¡ jų motinos L. B. gyvenamosios vietos, tačiau nepilnamečiai vaikai su tėvu važiuoti atsisakė, motyvuodami, kad tėvas ant jų pyksta, Å¡aukia. 2020-04-27 E. B. buvo iÅ¡siųstas reikalavimas atvykti į antstolio kontorÄ 2020-05-08 10.00 val. siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti vykdymo procesui reikÅ¡mingas aplinkybes. 2020-05-07 E. B. buvo atvykęs į antstolio kontorÄ .

Antstolis paaiÅ¡kino, kad E. B. turi laikytis bendravimo tvarkos, kuri buvo nustatyta pagal Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020-03- 25 iÅ¡duotÄ VykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-25-901/2016 dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. B. ir T. B. nustatytos tvarkos. 2020-05-08 antstolis, 14.00 val. vyko adresu (duomenys neskelbtini), konstatuoti, ar tėvas E. B. pasiėmė nepilnamečius vaikus pagal Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020-03-25 VykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-25-901/2016 dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais T.

B. ir T. B. nustatytos tvarkos, pagal kuriÄ bÅ«tent 1. punktas numato, kad kas antrÄ penktadienį E. B. turi teisę pasiimti vaikus T. B. ir T. B. 14.00 val. iÅ¡ jų motinos L. B. gyvenamosios vietos ir juos parvežti į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 20.00 val. Nustatyta, kad 2020-05-08 (penktadienį) 14.00 val. E. B. buvo atvykęs pasiimti nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. iÅ¡ jų motinos L. B. gyvenamosios vietos, tačiau nepilnamečiai vaikai su tėvu važiuoti atsisakė, motyvuodami, kad tiesiog nenori važiuoti su tėvu.

Tačiau paklausus ar nepasiilgo, pasakė, jog pasiilgo, bet nevažiuos. Vaikams nuėjus į kiemÄ ir antstoliui bei proceso Å¡alims sprendžiant sprendimo vykdymo bÅ«dus, motina, t. y. L. B., pasakė, jog po pokalbio su psichologu vaikai vykdavo su tėvu. Taigi kaip matyti iÅ¡ antstolio nustatytų faktinių aplinkybių, teismo sprendimÄ vykdau, kiek galėdamas kuo dažniau pasinaudoju savo teise pasimatyti su vaikais, atvykstu jų pasiimti, tačiau vaikai su manimi ne visuomet vyksta, todėl nesuprantama, kodėl tokie mano veiksmai, kai atvykstu pasiimti vaikų, o jie su manimi atsisako važiuoti yra laikoma tai, kad aÅ¡ nevykdau teismo sprendimo ir turiu atlyginti vykdymo iÅ¡laidas.

Akcentuotina, kad bendravimo su vaiku tvarka negali būti privalomai (priverstinai) vykdytina. Bendravimas su nepilnamečiais vaikais negali būti vykdomas prievartine forma, nes tai neatitiktų vaiko interesų. Jokioje teisės normoje ar teismų praktikoje nenustatyta, kad atskirai gyvenančio tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku būtų vykdomas priverstinai, nes neįmanoma įsivaizduoti prievartinio bendravimo (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 3.175 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje nuo 2020 m. kovo 16 d. yra įvestas karantinas, taigi 2020 m. balandžio 29 d. kuomet nepasinaudojau savo teise ir nenuvažiavau pasiimti savo vaiku, Lietuvoje taip pat galiojo karantinas buvo ribojamas kontaktinis bendravimas, mes su vaikais gyvename skirtinguose miestuose, aÅ¡ einu darbÄ , todėl nemanau, kad mano neatvykimas karantino laikotarpiu pasimatyti su vaikais viduryje savaitės, t. y. trečiadienį, yra pagrindas reikalauti iÅ¡ manęs atlyginti vykdymo iÅ¡laidas. Svarbu tai, kad antstolis toje pačioje vykdomoje byloje 2020 m. gegužės 21 d. priėmė patvarkymÄ dėl vykdymo veiksmų atidėjimo.

Patvarkyme nurodoma, kad susidariusioje situacijoje, siekiant nepažeisti nepilnamečių vaikų ir proceso Å¡alių teisių ir interesų, antstolis kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ prie SADM Å iaulių apskrities vaiko teisių skyrių dėl rekomendacijų, kaip toliau vykdyti teismo sprendimÄ . 2020-05-18 iÅ¡ Institucijos rekomendacija dėl teismo sprendimo vykdymo gauta. Antstolis, įvertinęs Rekomendacijoje rekomenduojamas tinkamam sprendimo įvykdymui priemones ir karantino laikotarpiu taikomus kontaktinio bendravimo ribojimus, gavęs iÅ¡ psichologo, kuris dirbo su proceso Å¡alimis ir jų nepilnamečiais vaikais ir tęs darbÄ po karantino, nuotolinę konsultacijÄ , savo iniciatyva sprendžia kad, siekiant nepažeisti nepilnamečių vaikų teisių ir interesų bei vaikų su jų tėvu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, yra pakankamas teisinis pagrindas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) atidėti iki Valstybėje nustatyto karantino pabaigos (LR CPK 625 str.).

Akcentuotina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė rekomendacijÄ , kaip toliau vykdyti teismo sprendimÄ , tačiau man pasikreipus į antstolį, kad bÅ«tų pateikta Å¡i rekomendacija, jis atsisakė jÄ pateikti, nors akivaizdu, kad rekomendacija dėl teismo sprendimo vykdymo yra skirta sprendimÄ vykdantiems asmenims, tame tarpe ir man. Taigi antstolis, įvertinęs tai, kad Å¡iuo metu Å¡alyje karantinas, 2020 m. gegužės 21 d. priėmė patvarkymÄ dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, tačiau 2020 m. balandžio 29 d., Å¡alyje esant dar griežtesniam karantinui, sprendė, kad aÅ¡ teismo sprendimo neva nevykdžiau, nes nepasinaudojau man suteikta teise dėl objektyvių priežasčių ir apie tai iÅ¡ anksto informavau vaikų motinÄ L.

B.. Esu įsitikinęs, kad Å¡iuo atveju bendravimo tvarkos su vaikais, kokia yra nustatyta teismo sprendimu, aÅ¡ nepažeidžiau. Teismo sprendimas bÅ«tų nevykdomas tokiu atveju, jei aÅ¡ bendraučiau su vaikais kitu metu ir kita tvarka nei nustatyta sutartyje, t. y. jÄ faktiÅ¡kai pažeisčiau, o ne tada, kai aÅ¡ tiesiog nepasinaudojau savo teise, apie tai iÅ¡ anksto informuoju vaikų motinÄ , savo teise nepasinaudoju dėl objektyvių aplinkybių, taip pat dėl Å¡alyje įvesto karantino. Tai, kad aÅ¡ vykdžiau teismo sprendimÄ patvirtina ir paties antstolio veiksmai, nes nesikreipė į teismÄ dėl baudos skyrimo dėl teismo sprendimo nevykdymo.

O tai patvirtina, kad reikalavimas sumokėti vykdymo iÅ¡laidas ir vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimas mano atžvilgiu yra neteisėtas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes praÅ¡au panaikinti 2020-05-07 vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimÄ Nr. S-20-98-20774. PareiÅ¡kėjas skundÄ grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas E. B. skundÄ palaikė ir prašė, jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad dirba vaikų globos įstaigoje, kuri įsikÅ«rusi Å iauliuose, G.gatvėje.

Antstolis R. K. teismui pateikė patvarkymÄ dėl atsisakymo patenkinti skolininko E. B. skundÄ , kuriame nurodė Å¡iuos motyvus. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2016 m. gegužės 25 d. iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-25-901/2016 pagal ieÅ¡kovės L. B. ieÅ¡kinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų, ir priėmė sprendimÄ . Sprendimas įsiteisėjo 2016-11-29. Dėl sprendimo dalies, kur nustatyta vaikų tėvo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T.

B. ir T. B. tvarka, L. B. praÅ¡ymu 2020-03-25 iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas. IÅ¡ieÅ¡kotoja L. B., 2020-03-25 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , 2020-04-09 pateikė vykdyti antstoliui R. K. ir 2020-04-10 antstolio kontoroje buvo užvesta ir yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ieÅ¡kotoja, pateikdama vykdomÄ jį raÅ¡tÄ vykdymui, praÅ¡yme nurodė, kad skolininkas nuolat pažeidinėja teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ , nustatytu laiku vaikus pasiima tik kartais, reikalauja sudaryti sÄ lygas bendrauti su vaikais bet kada, siÅ«lo vaikams praÅ¡yti mamos iÅ¡leisti juos su tėvu ne teismo sprendime nustatytu laiku ir taip kelia įtampÄ , skatina konfliktus, ardo nustatytÄ vaikų darbotvarkę, vaikams siÅ«lo nesilaikyti ugdymo proceso reikalavimų, tuo pažeidžia vaikų bei jų motinos teises ir teisėtus interesus. 2020-04-14 įpareigojime skolininkui E. B. antstolis nurodė, kad jis įpareigoja skolininkÄ laikytis teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir iÅ¡aiÅ¡kino reikalavimo nevykdymo ar kliudymo antstoliui vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ , pasekmes.

Po vykdomojo dokumento vykdymui priėmimo, iÅ¡ieÅ¡kotoja ir jos atstovė advokatė J. G. ne kartÄ teikė antstoliui informacijÄ Å¾odžiu ir raÅ¡tu, vaizdo/garso įraÅ¡us, apie tai, kad skolininkas E. B. nesilaiko sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, laiko ir vietos, o bÅ«tent: tėvas atvyksta pas vaikus ne teismo sprendime nustatytu, o kitu laiku, užeina į iÅ¡ieÅ¡kotojos gyvenamÄ sias patalpas, susitikęs su vaikais liepia jiems praÅ¡yti mamos keisti sprendime numatytÄ bendravimo tvarkÄ , siÅ«lė vienam iÅ¡ sÅ«nų vykti su juo į PalangÄ , nors iÅ¡ sÅ«naus žinojo, kad moksleivis sÅ«nus privalo dalyvauti nuotolinio ugdymo užsiėmimuose.

Po gautos informacijos iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotojos, antstolis pareikalavo skolininkÄ E. B. atvykti į antstolio kontorÄ 2020-05-08 10:00 val., tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti vykdymo procesui reikÅ¡mingas aplinkybes. Skolininkas pas antstolį atvyko ir paaiÅ¡kino, kad santykiai su iÅ¡ieÅ¡kotoja yra sudėtingi, pyksta, kad iÅ¡ieÅ¡kotoja dėl jo elgesio bendraujant su sÅ«numis, parašė pareiÅ¡kimÄ policijai. Skolininkas pripažino, kad jis teismo nustatytu laiku ne visada atvyksta pasimatyti su vaikais. Mano, kad vaikai yra primokyti motinos, nes dažnai su juo kur nors vykti ir leisti laikÄ kartu, atsisako.

Negalėdamas atvykti į susitikimÄ su vaikais, stengiasi praneÅ¡ti iÅ¡ieÅ¡kotojai iÅ¡ anksto. Kartais, atsitikus nenumatytoms aplinkybėms, apie neatvykimÄ ir nepraneÅ¡a. Siekiant tinkamai įvykdyti teismo sprendimÄ , antstolis bendravo su vykdymo proceso Å¡alimis, jas iÅ¡klausė ir, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkto nuostatomis, pareikalavo Vaiko teisių apsaugos institucijÄ pateikti rekomendacijÄ dėl teismo sprendimo vykdymo. Rekomendacija antstolio kontoroje gauta 2020-05-18. IÅ¡ rekomendacijos tapo žinoma, kad abu vaikų tėvai įsipareigojo lankyti individualias psichologo konsultacijas.

Antstolis susisiekė su psichologe ir iÅ¡ jos sužinojo, jog dėl taikytų COVID 19 ribojimų, darbas su Å¡eima nėra labai intensyvus, todėl aptarti sprendimo priemonių pobÅ«dį ir galimÄ jų vykdymo tvarkÄ bus galima po karantino pabaigos. Dėl Å¡ios priežasties 2020-05-21 patvarkymu antstolis vykdymo veiksmus atidėjo. Skolininkas E. B. susipažino su vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga ir 2020-05-27 pateikė antstoliui skundÄ dėl 2020-05-07 antstolio atlikto vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimo vykdomojoje byloje.

Procesinis dokumentas turėjo esminių trÅ«kumų ir antstolis nurodė pareiÅ¡kėjui juos paÅ¡alinti. Per antstolio nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kėjas skundo trÅ«kumus paÅ¡alino, antstolis skundÄ priėmė ir jį iÅ¡nagrinėjo. Teikiamame skunde pareiÅ¡kėjas E. B. nurodo, kad jis teismo sprendimÄ , kuriuo buvo nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka vykdė tinkamai, priverstinai sprendimÄ vykdyti nebuvo pagrindo, todėl antstolis nepagrįstai reikalauja jį atlyginti vykdomojoje byloje susidariusias vykdymo iÅ¡laidas.

SkundÄ argumentuoja tuo, kad sprendime nustatyta, jog pasiimti vaikus yra skolininko ir vaikų tėvo teisė, o ne pareiga, ir Å¡ia teise E. B. naudojasi. Skolininkas E. B. teikiamu skundu reikalauja panaikinti antstolio 2020-05-07 vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimÄ Nr. S-20-98-20774. Vykdant iÅ¡ieÅ¡kotojos pateiktÄ vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vykdymo iÅ¡laidos susideda iÅ¡: bÅ«tinųjų vykdymo iÅ¡laidų - 26,88 Eur (su indeksu taikomu pateikimo dienai), atlygio antstoliui - 26,95 Eur (su indeksu) pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - SVI) antros lentelės 13 punktÄ už vienÄ antstolio darbo valandÄ , o už tris darbo valandas - 80,86 Eur ir kitų iÅ¡laidų, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims - 5,90 Eur, viso: 113,64 Eur.

Antstolis vienareikÅ¡miai nesutinka su skolininko E. B. pozicija dėstoma skunde, kad vykdomajame dokumente nurodytu laiku, tai yra kas antrÄ penktadienį 14:00 val., kiekvienÄ trečiadienį 17:00 val., pasiimti nepilnamečius sÅ«nus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos yra tik jo - skolininko - teisė, o ne pareiga. Ir, anot skolininko, ,,jokioje teisės normoje ar teismų praktikoje nenustatyta, kad atskirai gyvenančio tėvo bendravimas su nepilnamečiais vaikais bÅ«tų vykdomas priverstinai, nes neįmanoma įsivaizduoti prievartinio bendravimo“.

Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, jų teisių ir teisėtų interesų apsaugai skiria ypatingÄ dėmesį ir veikia taip, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ .

Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir norus.

Antstolis, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡iuo klausimu nurodo, kad skolininkas E. B. turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su savo vaikais tam, kad bÅ«tų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat, kad bÅ«tų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos - auklėti savo vaikus, rÅ«pintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaikais turi bÅ«ti vykdoma vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų norus ir juos tinkamai įvertinus.

Remiantis tokiu teisiniu reglamentavimu ir suformuota teismų praktika, pareiÅ¡kėjo E. B. skundo argumentai, dėl esÄ jo tik teisės nustatytu laiku bendrauti su nepilnamečiais sÅ«numis, o ne pareigos taip elgtis, yra nepagrįsti ir atmestini. Be viso to, Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali bÅ«ti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

Kaip žinoma iÅ¡ teismo iÅ¡duoto vykdomojo dokumento turinio, teismo sprendimas byloje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų, priimtas 2016-11-29, o vykdymui pateiktas 2020-04-10. Pasikeitus aplinkybėms, tėvas/motina turi teisę kreiptis į teismÄ dėl bendravimo su vaikais ir/ar dalyvavimo juos auklėjant tvarkos pakeitimo, tai yra skolininkui manant, kad nustatyta per intensyvi bendravimo su sÅ«numis tvarka, nustatytoji tvarka gali bÅ«ti pakeista. Skolininkui netinkamai vykdant pareigÄ bendrauti su nepilnamečiais sÅ«numis nustatytÄ tvarkÄ , iÅ¡ieÅ¡kotoja L.

B. pagrįstai kreipėsi į antstolį, reikalaudama patikrinti kaip E. B. vykdo teismo sprendimÄ , todėl antstolio sugaiÅ¡tas laikas - trys darbo valandos - buvo apskaičiuotos SVI 13 punkte nustatytu įkainiu ir įtrauktos į vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimÄ . IÅ¡ Antstolių informacinės sistemos duomenų antstoliui žinoma, kad skolininkas E. B. 2020-06-05 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl bendravimo su vaikais tvarkos yra pateikęs vykdyti antstoliui A. L. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis, apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus daro iÅ¡vadÄ , kad skolininko E. B. skundas, praÅ¡ant panaikinti 2020-05-07 vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimÄ Nr. S-20-98-20774, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis LR CPI< 510, 613 straipsniais patvarkau: PareiÅ¡kėjo E. B. skundo dėl 2020-05-07 vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimo Nr. S-20-98-20774 panaikinimo, netenkinti. Antstolio 2020-06-18 patvarkymÄ su pareiÅ¡kėjo skundu, jų kopijas ir vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) persiųsti į Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus. PriimtÄ patvarkymÄ iÅ¡siųsti skundÄ padavusiam asmeniui. Teismo posėdžio metu antstolis pakartojo patvarkyme nurodytus argumentus ir teigė, kad jis ir jo padėjėja privalėjo nuvykti į vietÄ ir įvertinti, kaip pareiÅ¡kėjas vykdo teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ su vaikais.

Todėl vykdomojoje byloje ir buvo priimtas sprendimas dėl vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimo. Laiko, kad iÅ¡ieÅ¡kotoja turėjo teisinį pagrindÄ su praÅ¡ymu kreiptis į antstolį dėl ko ir buvo pradėta vykdomoji byla. Tuo pačiu nesutinka su vaiko teisių apsaugos įstaigos pozicija dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų, kuri pateikta atsiliepime (nuomonėje). Suinteresuotas asmuo iÅ¡ieÅ¡kotoja pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ nurodydama Å¡iuos argumentus ir motyvus. Suinteresuotas asmuo iÅ¡ieÅ¡kotoja L.

B. nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o jį atmesti. Sutinka su antstolio R. K. motyvais, iÅ¡dėstytais 2020 m. birželio 18 d. patvarkyme „Dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundÄ dėl antstolio veiksmų“ Nr. S-511-20 ir jiems pritaria. Dėl vykdomojo raÅ¡to tinkamo įvykdymo. Skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka ir teismas savo iniciatyva privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės (Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 8 dalis).

NežiÅ«rint to, ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal visus Lietuvos Respublikos CPK nustatytus reikalavimus dėl įrodymų ir įrodinėjimo pareigos: tam tikras aplinkybes teigianti ar įrodymus ginčijanti Å¡alis privalo savo teiginius įrodyti (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis). PareiÅ¡kėjas Å¡ios pareigos neįvykdė, nes nepateikė įrodymų, kurie leistų suabejoti vykdomojoje byloje esančiais dokumentais, patvirtinančiais teismo sprendimo nevykdymÄ . IÅ¡ieÅ¡kotoja patvirtina, jog ji buvo priversta kreiptis į antstolį dėl teismo sprendimo dalyje dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos priverstinio vykdymo, nes pareiÅ¡kėjas Å¡iÄ tvarkÄ ignoravo ir jos visiÅ¡kai nesilaikė.

IÅ¡ieÅ¡kotoja skolininko atžvilgiu buvo ir yra nusiteikusi geranoriÅ¡kai, suprasdama, kad jis yra jos vaikų tėvas ir, kad vaikai privalo nuolat, periodiÅ¡kai ir nenutrÅ«kstamai su tėvu bendrauti, tačiau ilgÄ laikÄ po Å iaulių apygardos teismo nutarties, kuria pakeistas Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimas, įsiteisėjimo 2016 m. lapkričio 29 d., pareiÅ¡kėjas apskritai beveik nebendravo su savo vaikais T. ir T.: vaikais daugiau domėjosi, jais rÅ«pinosi seneliai - pareiÅ¡kėjo tėvai, bet ne tėvas.

Tik po to, kai iÅ¡ieÅ¡kotoja kreipėsi su ieÅ¡kiniu į Å iaulių apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama leisti jai ir vaikams iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos nuolat gyventi į užsienio valstybę, vaikų tėvas netikėtai pradėjo rodyti didesnį dėmesį vaikams, reikalauti susitikimų su jais, reikalavo bendravimo, tačiau ne teismo sprendime nurodytu laiku, o tuomet, kai vaikų tėvas to panorėdavo. Kita vertus, teismo sprendime nurodytu laiku pareiÅ¡kėjas dažniausiai nei atvykdavo, nei paskambindavo - vaikai taip ir likdavo laukti, ar pasirodys tėtis, ar nepasirodys.

IÅ¡ieÅ¡kotoja yra rÅ«pestinga mama, rÅ«pinasi visais vaikų poreikiais, įskaitant ir jų laisvalaikį, formalųjį ir neformalųjį ugdymÄ , todėl stengiasi iÅ¡ anksto planuoti užsiėmimus, iÅ¡vykas, keliones su vaikais, bendrÄ laisvalaikį, pagaliau ir savo asmeninį laikÄ . BÅ«tent todėl iÅ¡ieÅ¡kotojai L. B. buvo svarbu, kad vaikų tėvas laikytųsi teismo sprendime nurodytos tvarkos, iÅ¡ anksto praneÅ¡tų apie negalėjimÄ jos laikytis, o E. B. to nedarė. PareiÅ¡kėjas atvykdavo pas vaikus kada panorėjęs, nepranešęs, ne teismo sprendime nurodytu bendravimo laiku; iÅ¡ieÅ¡kotojai atidarius duris - įsibraudavo į iÅ¡ieÅ¡kotojos gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , neiÅ¡eidavo iÅ¡ jo netgi po primygtinių iÅ¡ieÅ¡kotojos praÅ¡ymų ir reikalavimų; dažnai vienas pats, be iÅ¡ieÅ¡kotojos sutikimo, nuspręsdavo, kada ir kur jis su vaikais bendraus ne teismo sprendime nustatytu laiku, o jeigu iÅ¡ieÅ¡kotoja nesutikdavo jo keisti - nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis įkalbinėdavo savo mažamečius vaikus reikalauti, kaulyti mamos pakeisti teismo sprendime nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , žadėdamas jiems pramogas, kelionę į PalangÄ pas senelius ir pan.

Taip E. B. nuolat bandė ir iki Å¡iol bando įtraukti vaikus į tėvų tarpusavio konfliktÄ dėl teismo sprendimo vykdymo dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Å iuos teiginius patvirtina ir pridedamos prie Å¡io atsiliepimo iÅ¡ieÅ¡kotojos pateiktos SMS: pvz., 2020 m. kovo 16 d., pirmadienį, t. y. ne teismo sprendime nurodytÄ dienÄ , E. B. nuolat, keletÄ kartų skambinėjo vaikams, siÅ«lydamas susitikti, iÅ¡važiuoti, įtikinėdamas juos reikalauti, kad mama (L. B.) keistų savo planus dėl bendro mamos ir vaikų laiko, dėl ko L.

B. buvo priversta E. B. įspėti, kad kreipsis dėl jo elgesio į Vaiko teisių apsaugos institucijÄ . E. B. dėl tokio savo elgesio ne tik neatsiprašė, nepaaiÅ¡kino savo elgesio motyvų, nenurodė priežasties, kodėl nori pakeisti sprendime nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir nepasiÅ«lė vaikų mamai tÄ dienÄ nustatytÄ tvarkÄ pakeisti: kaip visada E. B. tik pasiÅ¡aipė, nurodydamas, kad „nuoÅ¡irdžiai rekomenduoja“ kreiptis į vaiko teisių apsaugos institucijÄ . Atkreipiame dėmesį į tai, kad buvo 2020 m. kovo 16-oji, t. y. diena, nuo kurios Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo įvestas karantinas.

Toje pačioje pridedamoje L. B. raÅ¡ytoje žinutėje skolininkas buvo perspėtas dėl karantino, dėl grėsmės vaikų sveikatai ir papraÅ¡ytas pasirÅ«pinti, kad tuo metu, kai vaikai bus jo namuose, nebÅ«tų paÅ¡alinių žmonių, kad tėvas saugotų vaikų sveikatÄ ir ja nežaistų. Ä® tokį vaikų motinos susirÅ«pinimÄ E. B. atsakė (citata): „labas, praÅ¡au nekalbėk nesÄ monių apie teismo sprendimÄ , nes ten tikrai nėra paminėta karantino, dabar dvi sav. karantinas ir vaikams tikrai bus geriau, jei jie nesėdės vien tavo namuose, vaikai pilnÄ teisę turi bÅ«ti ir savo namuose pas mane, praÅ¡au gerbk vaikų teises“.

Nors Å¡ios telefoninės žinutės buvo siunčiamos iki vykdomosios bylos pradžios, jos patvirtina, jog iÅ¡ieÅ¡kotoja turėjo pagrindÄ kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , o vėliau - į antstolį dėl priverstinio Å¡io vykdomojo raÅ¡to vykdymo. Toliau toje pačioje SMS E. B. įžeidinėja L. B. ir tik tuomet informuoja jÄ , kad atvyko senelis, jo tėvas, kuris Å¡venčia gimtadienį. Be to, pateikiamos žinutės patvirtina, jog E. B. karantinÄ kaip pasiteisinimÄ dėl savo netinkamo elgesio, nuolatinio sprendimo vykdymo pažeidinėjimo naudoja tik kaip priedangÄ :

E. B. požiÅ«ris į karantinÄ , į bendravimÄ su vaikais karantino metu buvo diametraliai prieÅ¡ingas, nei nurodoma skunde dėl antstolio veiksmų: atvirkščiai, bÅ«tent L. B. siÅ«lė E. B. imtis papildomų vaikų sveikatos apsaugos priemonių, nekviesti į namus daug paÅ¡alinių asmenų ar giminaičių (be kita ko, grįžusių iÅ¡ užsienio teritorijų), nekeliauti su vaikais didesnių atstumu, nesivežti jų pas padidintos rizikos grupės amžiaus senelius į PalangÄ - į visa tai pareiÅ¡kėjas nekreipė dėmesio ir atsisakė reaguoti, kÄ patvirtina ir jo žinutės turinys pačiame karantino pike.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 642 straipsnį skolininkas privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus. Skolininkas turi Lietuvos Respublikos CPK 643 straipsnyje numatytas teises, tarp kurių yra ir teisė dalyvauti pačiam ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus (1 p.), susipažinti su vykdomÄ ja byla (2 p.), teisė gauti pažymas apie vykdymo eigÄ (3 p.), reikÅ¡ti praÅ¡ymus (6 p.). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 644 straipsnį skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga (4 p.). taigi nors įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinta skolininko pareiga bendradarbiauti su antstoliu, vis tik skolininko teisių ir pareigų visuma suponuoja tam tikrÄ bendradarbiavimo pareigÄ .

Gavęs informacijÄ apie pradėtÄ vykdomÄ jÄ bylÄ , skolininkas įgyja teisę bendrauti su iÅ¡ieÅ¡kotoju ne tik tiesiogiai, bet ir per antstolį. Taigi tuo atveju, jeigu - kaip teigia pareiÅ¡kėjas - jo ir iÅ¡ieÅ¡kotojos santykiai yra labai konfliktiÅ¡ki, jeigu - kaip teigia pareiÅ¡kėjas - iÅ¡ieÅ¡kotoja nepagrįstai jį kaltina pažeidinėjant sprendimÄ ir jeigu - kaip teigia pareiÅ¡kėjas - jis sprendimÄ vykdo tinkamai, bendradarbiaudamas su antstoliu skolininkas turi galimybes iÅ¡vengti nepagrįstų kaltinimų, konfliktų, turi galimybes informuoti apie bÅ«simÄ negalėjimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ arba apie vienkartinę bÅ«tinybę pakeisti sprendime nurodytÄ bendravimo tvarkÄ .

Å iuo atveju antstolis yra lyg teisėtas tarpininkas tarp konfliktuojančių vykdomosios bylos Å¡alių. Kaip matyti iÅ¡ vykdomosios bylos, skolininkas nė karto iÅ¡ anksto neinformavo antstolio apie tai, kad negalės vykdyti teismo sprendimo ar, kad nori susitarti su iÅ¡ieÅ¡kotoja dėl teismo sprendime nustatytos tvarkos pakeitimo. Tokių įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė, taigi jis privalėjo vykdyti teismo sprendimÄ , o jo nevykdymas pagrįstai sukėlė skolininkui pasekmes, dėl kurių teikiamas skundas.

Dėl pareigos bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Minėta, kad išieškotoja kreipėsi ne tiek dėl to, kad E. B. nebendrauja su vaikais teismo nustatytu laiku, kiek dėl to, kad jis bendraudavo su vaikais bet kada, kai tik sugalvodavo - t. y. ne teismo sprendime nurodytu laiku, bet tada, kai pareiškėjui buvo patogu. Nežiūrint to, pritartina išreikštai antstolio pozicijai dėl to, kad vaikai ir tėvas turi bendrauti ir, kad bendravimas yra ne tik tėvo teisė, bet ir pareiga, kurios tinkamas vykdymas atitinkamai padeda tinkamai realizuoti vaikų teisę nuolat bendrauti su tėvu.

Vaikai dažnai nenori bendrauti su tėvu ne be priežasties: jie nenori bendrauti bÅ«tent dėl to, kad vaikų tėvas su jais ilgÄ laikÄ beveik nebendravo, o tais atvejais, kai bendravo - elgėsi netinkamai, vaikams blogai kalbėdamas apie jų mamÄ , kalbėjo su vaikais Å¡aukdamas, keldamas balsÄ . Lietuvos Respublikos CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas. Ä®siteisėjusių teismų sprendimų nevykdymas yra pavojinga veika, kuria trukdoma vykdyti teisingumÄ , griaunamas teismų valdžios autoritetas, neatkuriamos nukentėjusiųjų pažeistos teisės ir teisėti interesai, todėl už tokiÄ veikÄ nustatyta net baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį.

Nepagrįstai ilgai užsitęsęs privalomo sprendimo vykdymas gali pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) 1997 m. kovo 19 d. sprendimÄ byloje Hornsby prieÅ¡ GraikijÄ , peticijos Nr. 18357/91). Nagrinėjamu atveju yra priimta ir galioja teismo nutartis, kuria pakeistas teismo sprendimas ir nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka. Å is teismo sprendimas privalomas ir tėvui. Lietuvos Respublikos CK 3.170 straipsnyje nustatyta ne tik tėvų teisė, bet ir pareiga bendrauti su vaiku.

Kaip nurodoma antstolio patvarkyme, jei tėvai nevykdo Å¡ios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali bÅ«ti taikomos sankcijos. Skolininkas sÄ moningai nevykdė teismo nustatytos jo bendravimo su vaikais tvarkos, nes yra įsitikinęs, jog tai daryti jam neprivalu. Toks skolininko įsitikinimas nėra pagrįstas nei teisės, nei moralės normomis. Skolininkas suabsoliutina savo teises ir siekia iÅ¡vengti pareigų vykdymo. Remiantis EŽTT praktika, geriausius vaiko interesus atitinka užtikrintas vaiko ryÅ¡ių su Å¡eima palaikymas, nes Å¡ių ryÅ¡ių suvaržymas reiÅ¡kia vaiko atskyrimÄ nuo jo Å¡aknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieÅ¡ PortugalijÄ , peticijos Nr. 19554/09).

Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Lietuvos Respublikos CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbÄ gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (Lietuvos Respublikos CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. Å¡eimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokiÄ bylÄ , yra aktyvus, kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Kaip žinia, pareiÅ¡kėjas ir iÅ¡ieÅ¡kotoja gera valia nesutarė, todėl bendravimo tvarka buvo nustatyta teismo procesiniu sprendimu. Lietuvos Respublikos CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teise ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Lietuvos Respublikos CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ .

Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pažymėtina, kad L. B. niekuomet netrukdė vaikų tėvui bendrauti su vaikais ir tokį bendravimÄ skatino, tačiau niekuomet netoleravo vaikų teisių pažeidinėjimo ir rÅ«pinosi, kad prieÅ¡ vaikus nebÅ«tų naudojamas psichologinis ar kitoks smurtas, t. y. kad vaikų tėvas ant jų neÅ¡auktų, nerėktų, nekeltų balso, nenaudotų vaikų atžvilgiu jokios prievartos.

Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iÅ¡ tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iÅ¡ jų elgesio, vaiko patirties, iÅ¡gyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vienÄ ar kitÄ norÄ lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikÅ¡mę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ dėl Å¡ių normų taikymo, manome, kad pareiÅ¡kėjas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su savo vaikais tam, kad bÅ«tų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad bÅ«tų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos - auklėti savo vaikus, rÅ«pintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Dėl teismo sprendimo vykdymo pažeidimo priežasčių. Teigdamas, kad vykdo teismo sprendimÄ , pareiÅ¡kėjas akcentuoja, kad 2020 m. balandžio 29 d. iÅ¡ anksto įspėjo iÅ¡ieÅ¡kotojÄ apie tai, kad jis neatvyks bendrauti su vaikais, nurodo, jog to negalėjo padaryti dėl svarbių priežasčių - buvo iÅ¡vykęs, be to, nurodo, jog minėtÄ dienÄ privalėjo dalyvauti Pozityvios tėvystės mokymuose, kurie vyko nuo 17 val. iki 19 val. (t. y. laiku, kurį pareiÅ¡kėjas pagal teismo sprendimÄ privalėjo bendrauti su vaikais).

Visų pirma, atkreipiame dėmesį į tai, kad pozityvios tėvystės mokymų laikÄ , kaip ir bet kurių kitų mokymų laikÄ , pareiÅ¡kėjas turėjo teisę pasirinkti ir suderinti jį taip, kad bendravimo su vaikais metu tokių mokymų nebÅ«tų. Antra, iÅ¡ieÅ¡kotoja, kaip jau nurodėme, visuomet buvo geranoriÅ¡kai ir tolerantiÅ¡kai nusiteikusi dėl vaikų ir tėvo bendravimo, jeigu sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas buvo tikrai reikalingas dėl objektyvių priežasčių. Nagrinėjamu atveju tokių priežasčių nebuvo.

E. B. informavo iÅ¡ieÅ¡kotojÄ , kad neatvyks pas vaikus ir paklausė, ar gali vaikus pasiimti kitÄ dienÄ . L. B. sutiko tartis, jeigu E. B. keičia sprendimo vykdymo tvarkÄ dėl svarbių priežasčių; į tai E. B. pasiÅ¡aipydamas atsakė, kad priežastis „labai rimta“: jis su savo nauja drauge esÄ s SPA procedÅ«rose ir draugė neleidžianti jam iÅ¡važiuoti. PraÅ¡ome teismÄ vertinti visas aplinkybes: ar skolininko iÅ¡vykimas pramogauti su drauge yra pateisinama priežastis keisti teismo sprendimÄ ; ar iÅ¡vykimas pramogauti galėjo bÅ«ti numatomas kitu laiku; ar tėvo draugė gali leisti ar neleisti tėvui bendrauti su vaikais ir pagaliau ar skolininkas suvokė karantino grėsmę ir laikėsi nustatytų apribojimų, ar tik dangstosi karantinu, bandydamas iÅ¡vengti antstolio vykdymo iÅ¡laidų.

Jau minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarime Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ SPA procedÅ«ros buvo uždraustos, taigi E. B. karantino reikalavimus pažeidinėjo, jų nesilaikė, o Å¡iame skunde karantinu bando pateisinti savo padarytus sprendimo vykdymo pažeidimus. Dėl vaiko teisių apsaugos institucijos pozicijos ir teikiamų duomenų. Å ioje byloje pateikta Tarnybos nuomonė, kurioje iÅ¡reikÅ¡tas iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos sutikimas su E. B. skundu.

Turime pagrindo abejoti iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos (arba Tarnybos) nuomonės objektyvumu ir pagrįstumu. Nurodoma, kad E. B. net aÅ¡tuonis kartus kreipėsi į TarnybÄ , nurodydamas, kad iÅ¡ieÅ¡kotoja jam trukdo bendrauti su vaikais, tačiau pats kreipimosi faktas Å¡iuo atveju visiÅ¡kai neturi reikÅ¡mės. Svarbu yra tik tai, ar E. B. kreipimaisi į TarnybÄ buvo pagrįsti ir ar buvo nustatyta, kad L. B. trukdo tėvui bendrauti su vaikais. Tokių duomenų nėra ir negali bÅ«ti, nes L. B. visuomet tinkamai vykdė visas savo, kaip motinos, pareigas, niekuomet nėra buvusi nubausta dėl vaiko teisių pažeidimo, niekuomet nebuvo įspėta dėl netinkamo tėvų valdžios realizavimo - atvirkščiai, pagalbos Å¡eimai planuose ir ataskaitose vaikų motinai nenurodoma jokių priekaiÅ¡tų, o visi įpareigojimai iÅ¡ieÅ¡kotojai susiję su tuo, kad vaikai atsisako bendrauti su piktu, rėkiančiu, Å¡aukiančiu, keliančiu balsÄ tėvu.

PareiÅ¡kėjas negali suprasti, kad keistis turi jis, o ne L. B., kuri neturi jokių bendravimo su vaikais problemų; kad vien tik motinos primygtinis siÅ«lymas vaikams važiuoti su tėčiu, bandymas juos įtikinti, kad su tėčiu gerai praleis laikÄ negali protingų ir pakankamo amžiaus vaikų priversti nekreipti dėmesio į tėvo bendravimo ir elgesio problemas. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje yra antstolio suraÅ¡yti aktai apie tai, kad vaikai neiÅ¡vykdavo su tėvu, nes tėvas kėlė balsÄ , Å¡aukė ant jų ir rėkė.

Tai laikytina smurtu prieÅ¡ vaikus, todėl mus labai stebina vaiko teisių apsaugos institucijos pozicija dėl Å¡io skundo. Pvz., 2020 m. gegužės 8 d. antstolio suraÅ¡ytame sprendimo vykdymo akte Nr. S- 20-98-21107 nurodoma, kad 2020-05-06 antstolio padėjėja 16.55 val. vyko adresu (duomenys neskelbtini) konstatuoti, ar tėvas E. B. pasiėmė nepilnamečius vaikus pagal Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020-03-25 VykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-25- 901/2016 dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais T.

B. ir T. B. nustatytos tvarkos, pagal kuriÄ bÅ«tent 2 punktas numato, kad kiekvienÄ trečiadienį tėvas E. B. turi teisę pasiimti vaikus T. B. ir T. B. iÅ¡ jų motinos L. B. gyvenamosios vietos 17.00 val. ir juos parvežti į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 20.00 val. Sprendimo vykdymo akte nurodoma, jog nustatyta, kad 2020-05-06 (trečiadienį) 17.00 val. E. B. buvo atvykęs pasiimti nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. iÅ¡ jų motinos L. B. gyvenamosios vietos, tačiau „...nepilnamečiai vaikai su tėvu važiuoti atsisakė, motyvuodami, kad tėvas ant jų pyksta, Å¡aukia.“ Skolininkas netinkamai elgiasi su vaikais, nepagarbiai kalba apie jų mamÄ , nenori keistis ir tai - o ne L.

B. elgesys - yra pagrindinė priežastis, dėl kurios vaikai nenori bendrauti su tėvu. Antstolio R. K. patvarkyme, kuriuo atmestas skundas, nurodyta, jog skolininkas pats yra iÅ¡ieÅ¡kotojas antstolio A. L. vykdomojoje byloje dėl to paties sprendimo tos pačios dalies, t. y. E. B. kreipėsi į antstolį A. L., praÅ¡ydamas įpareigoti L. B. tinkamai vykdyti teismo sprendimÄ dalyje dėl tėvo ir vaikų bendravimo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismo sprendimÄ priverstinai vykdo antstolis, bet ne vaiko teisių apsaugos institucija.

PraÅ¡ome teismÄ iÅ¡reikalauti duomenis iÅ¡ antstolio A. L. apie tai, ar L. B. bent kartÄ pažeidė teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ , ar jai buvo suraÅ¡ytas aktas dėl teismo sprendimo nevykdymo, ar antstolis jÄ Ä¯spėjo - t. y. ar antstolis turi kokių nors duomenų, patvirtinančių, jog L. B. netinkamai vykdo teismo sprendimÄ . Suinteresuotas asmuo žodinio bylos nagrinėjimo nepraÅ¡o, tačiau EPP radome informacijÄ apie tai, kad byla antstolio iniciatyva bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl ketiname dalyvauti teismo posėdyje.

Suinteresuotas asmuo dėl Å¡io atsiliepimo (nuomonės) parengimo patyrė advokato pagalbos iÅ¡laidų, kurias praÅ¡ome priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo (Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnis, 442 straipsnio 6 p., 443 straipsnio 6 dalis). Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ 8.2 p. iÅ¡ieÅ¡kotoja teismo praÅ¡o:

PareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ dėl antstolio veiksmų atmesti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo E. B. bylinėjimosi iÅ¡laidas (iÅ¡laidas advokato pagalbai) iÅ¡ieÅ¡kotojos L. B. naudai. Rengiantis bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, iÅ¡reikalauti iÅ¡ antstolio A. L. duomenis, patvirtinančius, jog L. B. netinkamai vykdo teismo sprendimÄ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje iÅ¡ieÅ¡kotojas yra E. B.. IÅ¡ieÅ¡kotoja savo nuomonę grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie į bylÄ buvo pateikti skirtingu laiku.

Teismo posėdžio metu iÅ¡ieÅ¡kotoja ir jos atstovė parodė, kad pareiÅ¡kėjas gera valia nevykdo įsipareigojimo bendrauti su vaikais. Jis nuolat pažeidinėja bendravimo su sÅ«numis tvarkÄ . Mano, kad antstolis pagrįstai reikalauja iÅ¡ pareiÅ¡kėjo vykdymo iÅ¡laidų atlyginimo. Be to akcentavo, jog byloje nėra ginčo dėl vykdymo iÅ¡laidų dydžio, o tik dėl prievolės jas sumokėti. Kadangi pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja savo teisėmis, dėl to jam atsiranda ir prievolė atlyginti vykdymo iÅ¡laidas.

Laiko, kad ir vaiko teisių apsaugos įstaigos veiksmai nagrinėjamos bylos atveju ne visada buvo tinkami. Institucija, duodanti iÅ¡vadÄ byloje irgi pateikė teismui savo nuomonę dėl skolininko praÅ¡ymo. Dėl praÅ¡ymo panaikinti 2020-05-07 vykdymo iÅ¡laidų paskaičiavimÄ . Vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, taip pat svarbi vaiko normaliai psichologinei raidai. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis).

Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimÄ su kartu negyvenančiu vienu iÅ¡ tėvų bÅ«tų maksimaliai įgyvendinta. E. B. nurodytos aplinkybės dėl 2020-04-29 negalėjimo pasiimti vaikus dėl iÅ¡vykimo į kitÄ miestÄ , dalyvavimo pozityvios tėvystės kursuose gali bÅ«ti pripažįstamos kaip objektyvios ir pateisinančios bendravimo tvarkos nesilaikymÄ atskirais, pavieniais atvejais.

Tuo labiau, E. B., įspėjęs iÅ¡ieÅ¡kotÄ jÄ L. B. apie negalėjimÄ tÄ dienÄ paimti vaikų, bandė su ja susitarti dėl vaikų paėmimo kitÄ dienÄ . IÅ¡ieÅ¡kotoja nepagrįstai tokias E. B. pastangas maksimaliai patenkinti vaikų poreikį ir teisė bendrauti su savo tėvu vertina kaip teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai (susiraÅ¡inėjimas SMS žinutėmis) patvirtina, kad E. B. bandė susitarti iÅ¡ anksto dėl kitos bendravimo su vaikais datos.

Skyrius neturi duomenų ir apie E. B. visiÅ¡kÄ nesilaikymÄ nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos ir nebendravimÄ su jais. Å iaulių apygardos teismo nutartimi bendravimo tvarka nustatyta 2016-11-29, nagrinėjamoje byloje kalbama tik apie du pažeidimus, nustatytus nuo 2016- 11-29. E. B. vien per laikotarpį nuo 2020-05-01 iki 2020-06-30 net 8 kartus kreipėsi į Skyrių dėl to, jog iÅ¡ieÅ¡kotoja galimai trukdo jam bendrauti su vaikais. Skyrius mano, kad pareiÅ¡kėjo E. B. praÅ¡ymas panaikinti 2020-05-07 vykdymo iÅ¡laidų paskaičiavimÄ yra pagrįstas.

Teismo posėdžio metu įstaigos atstovas pakartojo nuomonėje pateiktus motyvus. Papildomai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo pateikęs dalies duomenų, kurie susiję su byloje kilusiu ginču. IÅ¡ įstaigos darbuotojų pokalbių seka, kad santykiai tarp buvusių sutuoktinių dėl tėvo bendravimo su vaikais nėra geranoriÅ¡ki. PareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas. Nagrinėjamoje tarp Å¡alių kilus ginčui ir esant tėvų akivaizdžiam nesutarimui dėl vieno iÅ¡ jų bendravimo su vaiku tvarkos, teismas priimdamas nagrinėjamoje byloje procesinį sprendimÄ dėl to pasisako plačiau, remdamasis ne tik teismų praktika, bet ir teisės doktrinoje teisės mokslininkų, tame tarpe ir praktikų iÅ¡sakytomis nuostatomis dėl Å¡eimos teisės normų aiÅ¡kinimo.

Tokia teismo pozicija siejasi su bylos dalyvių posėdžio metu išsakytomis nuostatomis ir jų interpretavimu. Dėl tėvų teisių ir pareigų. Pagal CK 3.155 straipsnio 1 dalį vaikams iki pilnametystės ar emancipacijos galioja tėvų valdžia. Tėvų valdžia - tai visuma tėvų teisių ir pareigų. Be abejo, šiuolaikinėje teisėje tėvų valdžia yra suprantama visiškai kitaip nei XVIII ar XIX amžiuje. Pagal CK 3.155 straipsnio 2 dalį tėvų valdžios turinį sudaro daugybė jų teisių ir pareigų.

Å ioje normoje pateikta tėvų valdžios samprata visiÅ¡kai atitinka tėvų valdžios turinio apibrėžimÄ , kurį yra pateikęs Europos Tarybos Ministrų komitetas 1984 m. vasario 28 d. rekomendacijoje. Pagal Å¡iÄ rekomendacijÄ tėvų valdžiÄ sudaro kompleksas tėvų pareigų ir teisių. Tai pirma, tėvų pareiga ir teisė auklėti, lavinti ir mokyti vaikÄ ; antra, tėvų pareiga ir teisė prižiÅ«rėti ir ginti vaikÄ , įgyvendinti jo teises ir interesus; trečia, tėvų pareiga ir teisė rÅ«pintis vaiko sveikata; ketvirta, tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti vaikÄ ; penkta, tėvų teisė ir pareiga matytis ir bendrauti su vaiku;

Å¡eÅ¡ta, tėvų teisė ir pareiga atstovauti vaikui pagal įstatymÄ (CK 3.157 str.); septinta, tėvų teisė ir pareiga administruoti vaikų turtÄ . Tėvų teisės ir pareigos, palyginti su kitomis subjektinėmis teisėmis ir pareigomis, turi tam tikrų ypatumų. Pirma, dauguma tėvų teisių ir pareigų yra terminuotos, t. y. jos galioja, iki vaikas sulaukia pilnametystės ar įgyja visiÅ¡kÄ veiksnumÄ nesulaukęs 18 metų amžiaus (CK 3.160 str.), iÅ¡skyrus įstatymo daromas iÅ¡imtis, kai tam tikros tėvų pareigos iÅ¡lieka ir vaikui sulaukus pilnametystės. Pavyzdžiui, CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais tėvai privalo iÅ¡laikyti ir vyresnius nei 18 metų vaikus.

Antra, tėvams įgyvendinant savo teises ir vykdant pareigas, privalo bÅ«ti derinami tėvų ir vaiko interesai. Pavyzdžiui, tėvai turi leisti vaikui bendrauti su seneliais gyvenančiais skyrium, tačiau jie to negali daryti prievarta. Todėl jeigu vaikas ne visada nori bendrauti su seneliais, pirmumas turi bÅ«ti teikiamas vaiko norams. Trečia, tėvų teisių įgyvendinimÄ ir pareigų vykdymÄ kontroliuoja valstybė. Ä®vairios valstybės ir savivaldybių institucijos ir pareigÅ«nai (pvz., vaiko teisių kontrolierius, savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybos, policija, teismai ir t.t.) privalo domėtis, ar tėvai tinkamai įgyvendinam savo teises ir ar tinkamai vykdo pareigas, ar nepiktnaudžiauja savo teisėmis ir panaÅ¡iai.

Nustačius, kad tėvai netinkamai įgyvendina savo teises ar nevykdo savo pareigų, atitinkamoms institucijoms ir pareigÅ«nams privalu imtis adekvačių priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti. Ketvirta, dauguma tėvų teisių yra ir jų pareigos. Pavyzdžiui, tėvai turi teisę auklėti ir lavinti vaikÄ ; teisė bendrauti su juo yra tėvų ir teisė, ir pareiga, t. y. auklėti, lavinti vaikÄ , bendrauti su juo ir t.t. yra ne tik tėvų prerogatyva, bet ir priedermė. Todėl netinkamas teisių įgyvendinimas dažniausiai reiÅ¡kia ir atitinkamų pareigų nevykdymÄ .

Penkta, tėvų teisės ir pareigos vaikams yra asmeninio pobÅ«džio. Todėl tėvų teisių ir pareigų negalima atsisakyti ar perleisti kitiems asmenims (CK 3.159 str. 1 d.). Å eÅ¡ta, kai kurių tėvų pareigų vykdymo negalima užtikrinti valstybės prievarta. Pavyzdžiui, tėvų turtinių pareigų vykdymas gali bÅ«ti užtikrintas panaudojant valstybės prievartÄ . Antai iÅ¡ tėvo ar motinos, kurie neteikė vaikui iÅ¡laikymo, Å¡is bus priteistas. Tačiau užtikrinti tėvų asmeninių neturtinių pareigų vykdymÄ taikant valstybės prievartÄ yra neįmanoma.

Pavyzdžiui, neįmanoma priversti tėvo bendrauti su vaiku. Todėl už asmeninių neturtinių pareigų nevykdymÄ yra taikomos kitokios teisinės sankcijos, pavyzdžiui, tėvų valdžios ribojimas, vaiko atskyrimas nuo tėvų ir panaÅ¡iai. Septinta, tėvų teisės ir pareigos priklauso lygiai abiem tėvams, nesvarbu, jie yra susituokę ar ne, gyvena kartu ar skyrium, jų santuoka nutraukta ar pripažinta negaliojančia ir t. t. (CK 3.156 str.) Taigi CK įtvirtina abiejų tėvų teisių ir pareigų vienovės, tėvų valdžios bendrumo principÄ .

Tėvai savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo tarpusavio sutarimu. Atitinkamai tėvai bendrai atsako už netinkamÄ savo pareigų vykdymÄ . Tėvų, kurie negali susitarti dėl savo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo, pavyzdžiui, dėl skyrium nuo vaiko gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ , ginÄÄ sprendžia teismas. AÅ¡tunta, už tėvų teisių įgyvendinimÄ ir pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ tėvams taikomos specifinės teisinės sankcijos, pavyzdžiui, tėvų valdžios ribojimas (Mikelėnas V., Å eimos teisė, V, Justitia. 2009, 373 p.).

Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiÅ¡kas nevykdymas taip pat gali bÅ«ti pagrindas atimti iÅ¡ tėvų tam tikras jų teises. Pavyzdžiui, tėvai, netinkamai vykdę savo pareigas, gali netekti teisės reikalauti iÅ¡laikymo iÅ¡ pilnamečių vaikų (CK 3.206 str.). Tėvai, kurių valdžia buvo apribota, netenka ne tik teisės į iÅ¡laikymÄ , bet ir nepaveldi pagal įstatymÄ mirus jų vaikams (CK 5.6 str. 3 d.). Taigi valstybė turi pozityviÄ pareigÄ užtikrinti tinkamus tėvų ir vaikų tarpusavio santykius.

Tai reiÅ¡kia, kad valstybė privalo sukurti tokį teisinį mechanizmÄ , kuris leistų tėvams tinkamai ne tik vykdyti savo pareigas, bet ir įgyvendinti savo teises. Teismas atsižvelgiant į anksčiau pateiktus teisinius argumentus atmeta pareiÅ¡kėjo skundo motyvus, jog jis neturi pareigos bendrauti su vaikais. Tuo pačiu pripažintina, kad pareiÅ¡kėjui netinkamai vykdant teismo procesiniu sprendimu nustatytÄ jo bendravimo su vaikais tvarkÄ , suinteresuotas asmuo L. B. turėjo teisę kreiptis į antstolį dėl nurodytos bendravimo tvarkos tinkamo vykdymo.

Dėl vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaikais tvarkos vykdymo ypatumų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas pagal jame suformuluotas nuostatas. Tuo pačiu vykdymo procese jo dalyviai turi LR CPK 638 - 645 straipsniuose numatytas teises ir pareigas. Teisę skųsti antstolių veiksmus vykdymo proceso dalyviai turi tais atvejais, kai antstolio konkretaus veiksmo apskundimÄ nustato vykdymo procesÄ reglamentuojančios teisės normos.

LR CPK XXXI skyriuje nustatyti skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminai ir sÄ lygos. Tačiau atvejais, kai antstolis vykdomÄ jį dokumentÄ jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali bÅ«ti skundžiami LR CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali bÅ«ti ginčijami specialia tvarka. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo dėl antstolio R. K. veiksmų turinio matyti, jog jis nesutinka su 2020-05-07 antstolio priimtu procesiniu sprendimu dėl iÅ¡laidų apskaičiavimo, kurį (šį procesinį sprendimÄ ) praÅ¡o panaikinti.

Vykdymo iÅ¡laidų rÅ«Å¡is ir dydžius bei jų apmokėjimÄ ir iÅ¡ieÅ¡kojimÄ reglamentuoja, Sprendimų vykdymo instrukcijos III skyrius (redakcija nuo 2019-09-01 iki 2020-07-17) (toliau - ir Instrukcija) kuriame numatyta, kad vykdymo iÅ¡laidos yra skirstomos į administravimo (bÅ«tinas vykdymo) iÅ¡laidas ir papildomas iÅ¡laidas ir atlygį antstoliui. Vykdant nepiniginio pobÅ«džio vykdomuosius dokumentus, kaip ir yra nagrinėjamos bylos atveju, administravimo iÅ¡laidų ir papildomų iÅ¡laidų bei atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į vykdomojo dokumento kategorijÄ (Instrukcijos 47 punktas).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2020-04-29 (trečiadienį) jis turėjo teisę pasiimti vaikus, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo dėl objektyvių priežasčių ir apie tai informavo iÅ¡ieÅ¡kotojÄ L. B., tačiau nors Å¡iuo konkrečiu atveju ir egzistavo tokia objektyvi priežastis, Pozityvios tėvystės mokymai, tai negali bÅ«ti jo atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė. IÅ¡ieÅ¡kotoja kreipėsi į antstolį dėl pareiÅ¡kėjo netinkamo bendravimo ne tik pagal teismo sprendime nurodytÄ tvarkÄ , bet ir dėl jo netinkamo elgesio bendraujant su vaikais.

Byloje yra pakankamai duomenų patvirtinančių ir netinkamÄ pareiÅ¡kėjo elgesį bendravimo su vaikais metu. PareiÅ¡kėjas tokių duomenų kurie paneigtų iÅ¡ieÅ¡kotojos nurodytas aplinkybes, teismui į bylÄ nepateikė. Todėl ir Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo motyvas atmestinas, nes nėra pateikta jokių jį patvirtinančių įrodymų. Pastebėtina, kad antstolis apskaičiavo vykdomojoje byloje vykdymo iÅ¡laidas, o ne atlyginimÄ , kuris mokomas faktinių aplinkybių konstatavimo atveju.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad bet kuris antstolio atliekamas veiksmas turi bÅ«ti įforminamas, t. y. atliekamas priimant procesinį dokumentÄ - pvz. patvarkymÄ (CPK 613 str.). Reikalavimų, keliamų antstolio veiksmams įforminti, laikymasis užtikrina atliktų vykdymo veiksmų teisėtumÄ , taip pat tai, kad antstolis, sprendžiant jo atsakomybės klausimÄ ir nustatinėjant, ar tinkamai vykdė pareigas, galės įrodyti, jog atitinkamas veiksmas tikrai buvo atliktas ir vykdymo proceso dalyviai apie tai nustatyta tvarka informuoti.

Antstolis 2020-06-18 patvarkyme nurodė, kad jis ne tik užvedė kontoroje vykdomÄ jÄ bylÄ , bet ir 2020-04-14 surašė pareiÅ¡kėjui skirtÄ Ä¯pareigojimÄ . Tačiau ir po to iÅ¡ieÅ¡kotoja ar jos atstovė, ne kartÄ teikė antstoliui informacijÄ Å¾odžiu, raÅ¡tu, vaizdo/garso įraÅ¡ais apie tai, jog E. B. nesilaiko teismo sprendime nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Dėl to antstolis pareikalavo E. B. atvykti nurodytu laiku į antstolio kontorÄ , su tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti vykdymo procesui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Taip pat antstolis vykdymo procese bendravo su vaiko teisių apsaugos institucijos specialistais ir psichologe. Be to antstolis nurodė, kad jo kontoroje iÅ¡ieÅ¡kotojos L. B. praÅ¡ymÄ gautas 2020-04-10, tai yra praėjus beveik 4 metams po teismo procesinio sprendimo priėmimo. Teismas įvertinęs aplinkybių visumÄ laiko, kad iÅ¡ieÅ¡kotoja pagrįstai kreipėsi į antstolį su praÅ¡ymu, o pastarasis vykdomojoje byloje priėmė teisėtus procesinius sprendimus, kurių pagrindu ir buvo apskaičiuotos vykdymo iÅ¡laidos, kurias privalo sumokėti pareiÅ¡kėjas.

Tuo pačiu teismas sutinka su iÅ¡ieÅ¡kotojos atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais, todėl atskirai jų nekartoja. IÅ¡ anksčiau paminėto seka iÅ¡vada, jog antstolis savalaikiai ir tinkamai atliko vykdomojoje byloje procesinius veiksmus, kurių pagrindu priėmė ne tik teisėtus procesinius sprendimus, bet ir įgijo reikalavimo teisę į pareiÅ¡kėjÄ dėl vykdymo iÅ¡laidų atlyginimo. Todėl teismui nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti antstolio 2020-05-07 atlikto vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimo pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais pagrindais.

Dėl vaikų teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam ir pareikÅ¡ti savo nuomonę. Teismas, laiko bÅ«tinu atkreiptinas bylos dalyvių dėmesys, kad ne tik tėvai sprendžia visus su vaiku susijusius klausimus - ypač svarbu priimant bet kokį sprendimÄ dėl vaiko iÅ¡klausyti ir jo nuomonę. JT vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtintas bendras principas, kad kiekvienas vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi teisę laisvai jas reikÅ¡ti visais su juo susijusiais klausimais ir į jo pažiÅ«ras turi bÅ«ti deramai atsižvelgta pagal jo amžių ir brandumÄ .

Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetas yra pažymėjęs, jog Konvencijoje vartojama sÄ voka „sugebančiam suformuluoti savo pažiÅ«ras“ reiÅ¡kia, kad neturėtų bÅ«ti daroma prielaida, jog vaikas nesugeba formuluoti savo pažiÅ«rų. PrieÅ¡ingai, turėtų bÅ«ti preziumuojama, kad vaikas sugeba formuluoti savo pažiÅ«ras ir turi teisę jas reikÅ¡ti. Komitetas pabrėžia, kad 12 straipsnis nenustato konkretaus vaiko amžiaus, todėl skatina ir valstybes savo nacionaliniuose teisės aktuose neįtvirtinti amžiaus ribos, nes kai kuriais atvejais tai užkirstų keliÄ vaikui bÅ«ti iÅ¡klausytam.

Remiantis atliktais tyrimais, nustatyta, jog vaikas gali gebėti savo nuomonę ir mintis reikšti kitais būdais (kūno kalba, veido išraiškomis, piešiniais) anksčiau, nei išmoksta tai padaryti žodžiu - į tai taip pat turi būti atsižvelgiama, siekiant visiškai įgyvendinti 12 straipsnį. Taip pat nėra būtina, kad vaikas turėtų išsamių žinių visais su juo susijusiais klausimais, gebėjimui formuluoti savo pažiūras užtenka bendro supratimo. Ypatingas dėmesys turėtų būti atkreipiamas į tuos, kurie patiria sunkumų reikšdami savo nuomonę (neįgalius vaikus, tautinių mažumų vaikus, prastai kalbančius valstybine kalba).

Vaiko nuomonė turėtų būti svarbi ir jo tėvams, ir ugdymo įstaigai, ir gydymo įstaigai, ir kitoms institucijoms, priimančioms sprendimus, susijusius su vaiko teisių ir jo interesų užtikrinimu. Suprantama, kad gali dažnai nesutapti vaiko norai ar nuomonė su jo geriausių interesų užtikrinimu, tačiau tuo atveju tėvų ir kitų suaugusiųjų pareiga yra paaiškinti vaikui, kodėl priimamas kitoks sprendimas, nei jis norėtų. Vaiko nuomonės išklausymas yra tiesiogiai susijęs su jo garbe ir orumu - jis yra gerbiamas ir jo yra atsiklausiama, jam yra paaiškinamas priimamas sprendimas.

Nuomonės iÅ¡klausymas yra ypač svarbus tautinių mažumų vaikams, socialiai pažeidžiamų grupių vaikams, nes paprastai jie bÅ«na nustumti į „antrÄ planÄ â€œ, dažniausiai jų tėvai priima sprendimus dėl jų ugdymo, kultÅ«ros puoselėjimo, nepaklausdami, ko norėtų vaikas. PanaÅ¡iai elgiasi ir kiti suaugusieji, mokyklų ar kitų institucijų darbuotojai, gavę raÅ¡ytinį ar žodinį tėvų praÅ¡ymÄ / sutikimÄ , pamirÅ¡ta, kad vaikas turi teisę nesutikti ar suabejoti priimto sprendimo vertingumu.

Tuo pačiu svarbu iÅ¡klausyti vaiko nuomonę ir dėl jo bendravimo su vienu iÅ¡ tėvų, kuomet pastarojo elgesys (veiksmai) gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui ar sukelti jam neigiamus iÅ¡gyvenimus. Dėl to atkreiptinas ir pareiÅ¡kėjo dėmesys į tai, kad jo netinkamas elgesys su vaikų mama, gali turėti įtakos ne tik tolesniam jo bendravimui su vaikais, bet ir turėti įtakos jo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimui. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į ginčo Å¡alių vaiko brandÄ , amžių, jo reikÅ¡mingumÄ konkrečiame teisiniame ginče ar psichologiniame tyrime, bÅ«tina gerbti vaiko nuomonę ir leisti jÄ iÅ¡reikÅ¡ti, kartu užtikrinant jam kuo mažesnį neigiamÄ poveikį.

Pastebėtina, kad tėvo ar motinos, gyvenančio ne su vaiku, teisė bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant nėra absoliuti. Å i teisė gali bÅ«ti įgyvendinama atsižvelgiant į vaikų interesus konkrečioje situacijoje, o esant aplinkybėms, dėl kurių Å¡io sprendimo įgyvendinimas prieÅ¡tarautų vaiko interesams, pavyzdžiui, vaikams bÅ«tų suvaržytos galimybės lankyti mokyklÄ , užklasinius bÅ«relius ir pan., tėvas ar motina savo turimÄ teisę turi įgyvendinti taip, kad ji nepažeistų vaiko teisių ir interesų, atsižvelgdami į vaiko interesus, nepasiimti vaikų (vaiko), nors tokia jų teisė yra numatyta teismo sprendime (LAT 2002-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1027/2002).

Ä®vertinęs anksčiau pateiktus teisinius argumentus ir byloje esančius duomenis, teismas daro iÅ¡vada, jog paties pareiÅ¡kėjo netinkamas elgesys su vaikais ir iÅ¡ieÅ¡kotoja, sukėlė ir gali ateityje vėl sukelti analogiÅ¡kas kaip ir nagrinėjamoje byloje pasekmes, kurioms esant, nėra teisinio pagrindo tenkinti jo praÅ¡ymo. Dėl atsakomybės taikymo tėvams. Kiekvienu atveju teismui analizuojant tėvų teisių ir pareigų vykdymo tinkamumÄ , savaime suprantama, kyla atsakomybės jiems taikymo klausimas.

Paprastai visuose teisiniuose tekstuose teigiama, kad atsakomybė gali bÅ«ti civilinė, administracinė ir baudžiamoji. Tačiau valstybės ir savivaldybės institucijų tikslas yra ne bausti tėvus, ne apriboti tėvų valdžiÄ ir apgyvendinti vaikus globos įstaigose. Valstybės ir savivaldybės institucijų tikslas - vertinti tėvų valdžios įgyvendinimo tinkamumÄ ir stengtis motyvuoti tėvus priimti vaiko geriausius interesus atitinkančius sprendimus, užkirsti keliÄ galimiems vaiko teisių pažeidimams.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ , taip pat kaip bÅ«das apsaugoti vaikÄ nuo bÅ«simos žalos, nelaukiant, kol Å¡i jam bus padaryta. Tačiau tėvų valdžios ribojimas, kad ir laikinas, yra visiÅ¡kai kraÅ¡tutinė priemonė. Daug svarbiau valstybės ir savivaldybės institucijoms rasti finansinių iÅ¡teklių, kad bÅ«tų teikiamos paslaugos Å¡eimai, stiprinami tėvystės / motinystės įgÅ«džiai, aiÅ¡kinamos tėvams jų priimamų sprendimų teigiamos ir neigiamos ilgalaikės pasekmės vaikui.

Tik iÅ¡naudojus visas „taikiÄ sias“ priemones, esant bÅ«tinybei, gali bÅ«ti sprendžiama, kokios rÅ«Å¡ies teisinę atsakomybę taikyti tėvams, nepamirÅ¡tant, kad kai kurie sprendimai gali turėti neigiamų pasekmių pačiam vaikui: pavyzdžiui, baudos skyrimas gali pabloginti vaiko finansinę padėtį, sumažinti galimybę patenkinti jo poreikius, o laisvės atėmimo bausmės skyrimas tėvui / motinai reiÅ¡kia, kad vaikas tÄ laikÄ praras galimybę augti ir bendrauti su savo tėvu / motina.

Tais atvejais, kai tėvai sÄ moningai piktnaudžiauja savo teisėmis, atsakomybę taikyti bÅ«tina. CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad piktnaudžiavimas teise - tai civilinės teisės įgyvendinimas tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia arba varžo kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus ar daro žalÄ kitiems asmenims arba prieÅ¡tarauja įgyvendinamos civilinės teisės paskirčiai. Pasak prof. V. Mikelėno, ,,piktnaudžiavimas teise yra subjektinės teisės įgyvendinimas pažeidžiant nustatytas ribas, t. y. imperatyvias įstatymo normas, kito asmens teises, arba nesÄ Å¾iningas savo teisės įgyvendinimas“ (Mikelėnas V., Piktnaudžiavimas teise: samprata ir įstatymų taikymo problemos.

Justitia. 1996, 1(1):10). Vadinasi, piktnaudžiavimas teise kartu reiÅ¡kia ir pagrindinių civilinės teisės principų - sÄ Å¾iningumo, protingumo - pažeidimÄ , nes nesÄ Å¾iningai ir neprotingai besielgiantis asmuo piktnaudžiauja savo teise. Nagrinėjant tėvų valdžios įgyvendinimo tinkamumÄ , svarbu įvertinti tėvų intelektinį ir valinį suvokimÄ priimant sprendimus, t. y. ar tėvai suvokia priimamų sprendimų pasekmes vaikui ir ar valingai, kryptingai to siekia, kurie sprendimai priimti neapgalvotai, nesant tyčios.

Valstybės ir savivaldybių institucijų pareiga padėti tėvams įgyvendinti jų teises į vaikus ir pareigas jiems, stiprinti tėvystės (motinystės) įgūdžius, motyvuoti, suteikti psichologines ir kitokias paslaugas. Be to, labai svarbu, kad krizinėje situacijoje, kai tėvų priimami sprendimai ar veiksmai (kartais neveikimas) gali sukelti neigiamas pasekmes vaikui, gydymo, ugdymo ir kitos įstaigos iš karto informuotų vaiko teisių apsaugos skyrius savivaldybėse, kurios skubiai apgintų geriausius vaiko interesus.

Nesant galimybės įtikinti vaiko tėvus ir apsaugoti vaiko geriausių interesų, vaiko teisių apsaugos atstovai turėtų spręsti atsakomybės klausimÄ , o kartu, esant krizinei situacijai, kreiptis į teismÄ . Teismas tuo pačiu konstatuoja, kad už teismo sprendimo nevykdymÄ tėvui gali bÅ«ti skirta ir bauda pagal CPK 771 str. nuostatÄ . Atsižvelgiant į anksčiau pateiktus teisinius argumentus atkreiptinas ir Institucijos dėmesys, jog žinant ginčo Å¡alių situacijÄ , bÅ«tini aktyvÅ«s veiksmai pagal operatyvumo principÄ , neapsiribojant vien konsultacijomis skirtomis vaikų tėvams (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Tuo pačiu pažymėtina, kad būtinas glaudesnis įstaigos darbuotojų bendradarbiavimas su antstoliais, išaiškinant jiems, kad teisiškai nepriimtina, jog esamu atveju yra vykdomos dvi vykdomosios bylos pas skirtingus antstolius. Vienas dalykas tikrai nekelia abejonių - būtina rengti abu tėvus bendravimui su vaikais, kai tėvai gyvena skyrium. Kad ir kaip tobulai būtų teisiškai reglamentuota ar teoriškai samprotaujama, teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant įgyvendinimas priklauso nuo abiejų tėvų geranoriškumo.

Tėvai privalo tarpusavyje susitarti, geranoriškai spręsti su vaikais susijusius klausimus, ieškoti bendrų sprendimų dėl tėvo bendravimo su vaikais, o ne kelti savo interesus, tarp jų ir turtinius, aukščiau vaikų gerovės. Tuo pačiu teismas nepritaria ir Institucijos nuomonės motyvams, kuriuos paneigia anksčiau teismo pateikti argumentai. Dėl vaikų bendravimo su artimaisiais giminaičiais. Netiesiogiai darytina išvada, kad ginčų dėl bendravimo su vaikais kyla ne tik tarp skyrium gyvenančių vaikų tėvų, bet jie gali kilti ir tarp vaikų tėvų ir kitų jų artimųjų giminaičių, pavyzdžiui, tarp vaikų tėvų ir senelių.

CK 3.172 straipsnis vaiko bendravimÄ su kitais artimaisiais giminaičiais sieja su vaiko interesais. Taigi jeigu toks bendravimas atitinka vaiko interesus, vaiko tėvai turi leisti kitiems artimiesiems vaiko giminaičiams, pavyzdžiui, seneliams, bendrauti su vaiku. Artimieji vaiko giminaičiai, kuriems vaiko tėvai neleidžia bendrauti su vaiku, turi teisę kreiptis valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ , kad Å¡i iÅ¡spręstų ginÄÄ (CK 3.176 str. 1 d.). Taigi tėvų ir vaiko artimųjų giminaičių ginčams dėl bendravimo su vaiku spręsti įstatymas nustato iÅ¡ankstinę sprendimo ne teisme tvarkÄ (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Jeigu valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija atsisako leisti artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaiku arba jos sprendimo nevykdo vaiko tėvai, suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis dėl ginčo iÅ¡sprendimo į teismÄ (CK 3.1 76 str. 3-4 d.). Sprendžiant tokius ginčus bÅ«tina atsižvelgti į jau susiklosčiusius vaiko, jo tėvų ir artimųjų giminaičių santykius. Pavyzdžiui, jeigu iki vaiko tėvų santuokos nutraukimo Å¡ie santykiai buvo normalÅ«s, tai natÅ«ralu daryti prielaidÄ , kad ir tolesnis vaiko bendravimas su seneliais vaikui neturėtų pakenkti.

Tačiau visada bÅ«tina įvertinti ir galimÄ rizikÄ . Pavyzdžiui, gali bÅ«ti pagrindas (tiesioginis ar netiesioginis) manyti, kad seneliai siekia kerÅ¡yti savo žentui ar marčiai už santuokos iÅ¡irimÄ . Tada ginÄÄ reikia spręsti vadovaujantis tik vaiko interesais. Å tai kodėl, siekiant gauti kuo įvairesnę ir iÅ¡samesnę informacijÄ , sprendžiant tokias bylas bÅ«tina iÅ¡klausyti vaiko nuomonę (CK 3.177 str.). Tuo pačiu atmestinas pareiÅ¡kėjo teismo posėdžio metu nurodytas motyvas, kad kyla problemų ir dėl vaikų bendravimo su seneliais, kadangi Å¡iai aplinkybei patvirtinti jis nepateikė tinkamų įrodymų.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Sutinkamai su LR CPK 443 str. 6 dalimi dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas. Vienas proceso dalyvių (iÅ¡ieÅ¡kotoja) per atstovÄ pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo ir Å¡is pastarosios praÅ¡ymas tenkinamas visiÅ¡kai.

Å aliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 93 str., 98 str., 443 str. 6 d.). Suinteresuotas asmuo L. B. praÅ¡o jos naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti 545,50 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, pateikė teismui bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ar advokato darbo laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi bÅ«ti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios iÅ¡laidos turi bÅ«ti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sÄ naudoms ir nevirÅ¡yti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (naujausia redakcija nuo 2015-03-20) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijų 2 punktÄ , nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ;

Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę nustatyti priteistinų iÅ¡laidų už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , dydį, atsižvelgiant į ankščiau nurodytus kriterijus, apribodamas tik maksimalų jų dydį. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

IÅ¡ teismui pateiktos sÄ skaitos už teisines paslaugas Nr. AJG20021106 matyti, jog L. B. už jai suteiktas paslaugas (už atsiliepimo parengimÄ ir atstovavimÄ teisme) advokatei sumokėjo 545,50 Eur. Suinteresuoto asmens L. B. praÅ¡oma priteisti 545,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija maksimalaus rekomenduotino priteisti iÅ¡laidų dydžio, tokios iÅ¡laidos, teismo nuomone, nėra didelės ar neatitinkančios protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijų. Teismas, įvertinęs tai, jog advokatė iÅ¡ieÅ¡kotojÄ atstovauja vykdomojoje byloje jau nuo 2020-04-03 (praÅ¡ymo antstoliui pateikimo data) ne vienÄ kartÄ buvo teikiamos paslaugos taip pat ir vykdomojoje byloje, todėl teismas pripažįsta, kad 545,50 Eur iÅ¡laidų sumos nėra teisinio pagrindo mažinti.

Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios bylos galutinį procesinį rezultatÄ , iÅ¡ pareiÅ¡kėjo E. B., suinteresuotam asmeniui L. B. priteisia jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui 545,50 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 513 straipsniu, n u t a r i a: PareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ dėl antstolio R. K. veiksmų atmesti. Priteisti iÅ¡ E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 545,50 Eur (penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Å ios nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti proceso dalyviams. Teisėjas Jonas Stubrys