Legislator Case Law & Legislation
dfe894f0-3e57-42cc-902a-52b51d7ca5e4 AI generated

dfe894f0-3e57-42cc-902a-52b51d7ca5e4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number dfe894f0-3e57-42cc-902a-52b51d7ca5e4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė Turkijos Respublikos bendrovė Sanallar Tarim ve Hayvancilik Gida Insaat Tasimacilik Petrol Sanayi ve Ticaret Limited Sirketi kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bartynco“ 59 300 Eur sumokėtos pirkimo kainos dalį, 18 092,19 Eur palÅ«kanų, 6 proc. metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

dfe894f0-3e57-42cc-902a-52b51d7ca5e4 · Lietuvos apeliacinis teismas: metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-298-450/2023

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00252-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.2; 2.6.11.1; 2.6.8.10; 3.1.3.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bartynco“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Turkijos Respublikos bendrovės Sanallar Tarim ve Hayvancilik Gida Insaat Tasimacilik Petrol Sanayi ve Ticaret Limited Sirketi ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bartynco“ dėl sumokėto avanso ir palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė Turkijos Respublikos bendrovė Sanallar Tarim ve Hayvancilik Gida Insaat Tasimacilik Petrol Sanayi ve Ticaret Limited Sirketi kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bartynco“ 59 300 Eur sumokėtos pirkimo kainos dalį, 18 092,19 Eur palÅ«kanų, 6 proc. metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2015 m. pabaigoje ieÅ¡kovė su atsakove sudarė žodinę sutartį dėl verÅ¡elių pirkimo–pardavimo ir pristatymo ieÅ¡kovei į Turkijos RespublikÄ (toliau – ir Turkija) už 126 000 Eur. PrieÅ¡ tai, ieÅ¡kovė su atsakove jau buvo sudariusi vienÄ sėkmingÄ verÅ¡elių pirkimo–pardavimo sandorį, todėl ieÅ¡kovė, pasitikėdama atsakove, 2015 m. gruodžio 30 d. sumokėjo atsakovei 126 000 Eur už verÅ¡elių pardavimÄ . Vykdydama Å¡alių sutartį, atsakovė 2015 m. gruodžio 31 d. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ BTC Nr. 1020 už 59 700 Eur. Pagal Å¡iÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ atsakovė pristatė ieÅ¡kovei 76 verÅ¡elius į TurkijÄ . Pagal susitarimÄ atsakovė turėjo pristatyti ieÅ¡kovei Simental, Angus ir Belgian Blue veislių mėsinius verÅ¡elius, Å¡ios veislės ir buvo atsakovės nurodytos verÅ¡elių gabenimo sÄ raÅ¡e, tačiau, pristačius verÅ¡elius į TurkijÄ , Å¡ios valstybės muitinė sulaikė juos, nes buvo pristatyti ne mėsiniai nurodytų veislių verÅ¡eliai, o pieninės HolÅ¡teinų veislės verÅ¡eliai. Po ilgų Turkijos muitinės patikrinimų, verÅ¡eliai buvo atiduoti ieÅ¡kovei. Daugiau verÅ¡elių atsakovė ieÅ¡kovei nepristatė, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 7 000 Eur avanso dalį, dėl to liko skolinga 59 300 Eur.

3. Atsakovės vadovui vengiant grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės sumokėtÄ visÄ avansÄ , 2018 m. sausio 29 d. atsakovės vadovas B. V. D. B., kaip fizinis asmuo ir kaip UAB „Bartynco“ vadovas, pasirašė skolos pripažinimo raÅ¡tÄ , kuriuo pripažino, kad B. V. D. B. ir UAB „Bartynco“ yra solidariai skolingi ieÅ¡kovei 70 verÅ¡elių už 66 000 Eur. Å alys susitarė, kad atsakovė verÅ¡elius galės pristatyti su ieÅ¡kove susijusiai Austrijos Respublikos bendrovei Viehhandel B. Kara E. U., skolos pripažinimo raÅ¡te Å¡i įmonė buvo nurodyta kreditore. Å alys numatė, kad skola gali bÅ«ti grÄ Å¾inta tiek pinigais, tiek pristatant verÅ¡elius. Nepaisant ieÅ¡kovės raginimų, atsakovė skolos negrÄ Å¾ino ir verÅ¡elių nepristatė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovei 59 300 Eur sumokėto avanso, 18 092,19 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų ir 4 831,66 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės valstybei priteisė 350,90 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

5. Teismas pažymėjo, kad nors Å¡alių atstovai neteikė paaiÅ¡kinimų dėl kokių sutarties sÄ lygų susitarė žodžiu, tačiau, parduodant ir perkant galvijus, pardavėjo pareiga yra sutartu laiku paruoÅ¡ti galvijus (paženklinti, parengti lydimuosius dokumentus) pardavimui, laikantis teisės aktų, reglamentuojančių jų pirkimo–pardavimo tvarkÄ , o pirkėjo pareiga yra patikrinti galvijų ženklinimÄ , lydimuosius dokumentus, sutikrinti jų skaičių, teisingai nustatyti galvijų svorį, atsiskaityti su pardavėju už nupirktus galvijus.

6. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbus yra Å¡alių susitarimo sudarymo tikslas. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovės atstovai atvyko į įmonę pirkti galvijus eksportui į TurkijÄ , taigi pardavėjai UAB „Bartynco“ buvo žinomas konkretus tikslas, kuriam buvo perkami galvijai – susitarimÄ Å¡alys sudarė tam, jog verÅ¡eliai bÅ«tų eksportuojami į Turkijos RespublikÄ . Vien susitarimo tikslas, pasak teismo, suponuoja tai, kad prekės (verÅ¡eliai) privalo atitikti eksporto į TurkijÄ sÄ lygas. Atsakovė yra bendrovė, turinti galvijų pardavimo eksportui (taip pat ir į Turkijos RespublikÄ ) patirties. Taigi atsakovė turėjo pareigÄ perduoti ieÅ¡kovei prekes, kurios atitiktų Turkijos Respublikos teisės aktų reikalavimus, keliamus verÅ¡elių eksportui iÅ¡ Europos SÄ jungos.

7. IeÅ¡kovė pateikė ne visÄ 250 galvijų sÄ raÅ¡Ä (nėra pozicijų nuo 124 iki 249), patvirtintÄ atsakovės darbuotojo; pateikti galvijų sÄ raÅ¡ai sudaryti turkų kalba, sÄ raÅ¡ai pasiraÅ¡yti tiek ieÅ¡kovės atstovų, tiek atsakovės atstovo; pateikti galvijų pasai. Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus sÄ raÅ¡us ir įraÅ¡us galvijų pasuose, nustatė, kad verÅ¡elių, kurių individualÅ«s numeriai yra Nr. LT000006691811, Nr. LT 000006691813, Nr. LT 000006691819, Nr. LT000006756006 pasuose nurodyta HolÅ¡teinų veislė, o sÄ raÅ¡uose nurodyta veislė – Simental Melezi. Byloje pateiktas sÄ raÅ¡as galvijų, kurie buvo vežami pirmÄ ja siunta, patvirtintas Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos antspaudu ir tarnautojo paraÅ¡u, kuriame nurodyta, kad galvijai, kurių individualÅ«s numeriai Nr. LT 000006691811, Nr. LT 000006691813, LT 000006691819, Nr. LT000006756006 yra Simental Melezi veislės. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu teigė, kad buvo siunčiami tie verÅ¡eliai, kuriuos atsirinko ieÅ¡kovės atstovas; į klausimÄ dėl kokios veislės verÅ¡elių buvo susitarta, nurodė veislę Cross (mėsiniai). 2016 m. sausio 12 d. Ankaros muitinės direktorato protokole nurodyta, kad ieÅ¡kovei priklausančioje gyvus galvijus gabenančioje transporto priemonėje esantys galvijai neatitinka techninių sÄ lygų ir netinkami importui. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad pirmosios 76 verÅ¡elių partijos vežimo organizatorius buvo UAB „Bartynco“, vežėjas – Lenkijos įmonė Fresh Champ Sp. z. o. o. Teismas nusprendė, kad atsakovė, bÅ«dama atsakinga už prekės – galvijų paruoÅ¡imÄ pardavimui, savo pareigos tinkamai neįvykdė, t. y. eksportui į TurkijÄ vietoje mėsinių veislių (Simental, Angus, Belgian Blue) verÅ¡elių buvo pakrauti ir HolÅ¡teinų veislės pieniniai verÅ¡eliai, kurių įvežimas į TurkijÄ draudžiamas.

8. Teismas nustatė, kad 75 verÅ¡eliai (iÅ¡ 90 verÅ¡elių sÄ raÅ¡o) pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 1021 (antroji siunta) buvo iÅ¡vežti 2015 m. gruodžio 31 d., atsakovės darbuotojas užpildė eksportuotojo deklaracijÄ . PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta pristatymo vieta – Turkija (Kirsehir). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog antroji siunta pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 1021 iÅ¡vežti verÅ¡eliai buvo tinkami eksportuoti į TurkijÄ . Atsakovė neteikė galvijų pasų, patvirtinančių jų veisles, tik įrodinėjo, kad vėliau 21 iÅ¡ 75 verÅ¡elių buvo iÅ¡siųsti ieÅ¡kovei į TurkijÄ per PrancÅ«zijos RespublikÄ .

9. Byloje pateiktas 2016 m. sausio 7 d. Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimas dėl eksporto deklaracijos pripažinimo negaliojančia ir TIR operacijos užbaigimo (krovinio gabenimas automobilių transportu nuo iÅ¡vykimo muitinės iki paskirties muitinės pagal TIR Konvencijos nustatytÄ TIR procedÅ«rÄ ), kurioje nurodoma, kad yra praÅ¡oma pripažinti negaliojančia 2015 m. gruodžio 31 d. muitinės deklaracijÄ , kuria negrÄ Å¾inamojo eksporto muitinės procedÅ«rai deklaruota prekė – 75 jauni verÅ¡eliai, didesni kaip 160 kg svorio, skirti penėjimui, masė 19 540 kg, Å¡alis gavėja Turkija, nes gavėjai Turkijoje atsisakius priimti krovinį, prekės nebus iÅ¡gabentos iÅ¡ Europos Bendrijos muitų teritorijos.

10. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad Turkijos muitinei nepraleidus pirmosios siuntos, siekdama iÅ¡vengti problemų dėl galvijų įvežimo, ieÅ¡kovė pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teise nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Kai daikto trÅ«kumai yra esminiai ir jie negali bÅ«ti iÅ¡taisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ . CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai sutartis nutraukta, Å¡alis gali reikalauti grÄ Å¾inti jai viskÄ , kÄ ji yra perdavusi kitai Å¡aliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grÄ Å¾ina kitai Å¡aliai visa tai, kÄ buvo iÅ¡ pastarosios gavusi. Tokiu atveju atsakovė turi pareigÄ grÄ Å¾inti sumokėtÄ prekės kainÄ , o jeigu dėl prekės grÄ Å¾inimo patiria nuostolius – reikalauti jų atlyginimo.

11. Nors atsakovė laikėsi pozicijos, kad visus savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir nėra skolinga ieÅ¡kovei; nurodė, kad ieÅ¡kovės sumokėta 126 000 Eur suma yra panaudota taip: 59 700 Eur pagal 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 1020; už transporto paslaugas sumokėta 28 500 Eur; ieÅ¡kovei per PrancÅ«zijos Respublikos įmonę iÅ¡siųstas 21 verÅ¡elis (16 413,60 Eur); dviejų nugaiÅ¡usių verÅ¡elių kaina 1 563,60 Eur; 12 822,80 Eur tarpusavio Å¡alių susitarimu užskaityta už galvijų saugojimÄ nuo 2016 m. sausio 7 d. (48 dienos po 15 Eur) iki juos iÅ¡vežant per PrancÅ«zijos Respublikos įmonę į TurkijÄ pagal ieÅ¡kovės žodinį užsakymÄ , o, įvykdžius tarpusavio įskaitymus, 2017 m. vasario 9 d. grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei 2 000 Eur; 2017 m. kovo 2 d. grÄ Å¾inta 5 000 Eur, tačiau, teismo vertinimu, atsakovės pasirinkta pozicija dėl ieÅ¡kovės sumokėtos pinigų sumos panaudojimo nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, iÅ¡skyrus jos teiginius apie neva buvusį susitarimÄ su ieÅ¡kove dėl žodinės pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo ir mokėjimų įskaitymo.

12. Teismas nurodė, kad, pagrįsdama atsakovės skolos buvimo faktÄ , ieÅ¡kovė pateikė 2018 m. sausio 29 d. raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, jog UAB „Bartynco“ ir direktorius B. V. D. B. pasiskolino pinigų iÅ¡ įmonės Viehandel B. Kara E.U., skolininkai skolingi kreditorei 70 verÅ¡elių, kurių bendra vertė 66 000 Eur.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjama byla pasižymi keletu ypatumų, kurie apsunkina galimybę objektyviai nustatyti Å¡alių teisinių santykių turinį. Pirmasis ypatumas yra tas, kad Å¡alys nepasirašė raÅ¡ytinės sutarties – kilus ginčui tai apsunkina įrodinėjimo procesÄ . Iki galvijų grÄ Å¾inimo Å¡alių atstovai pasitikėjo vieni kitais ir tai atitinkamai lėmė neformalizuotÄ teisinių santykių formÄ . Å iuo metu Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, o tai lemia, kad kiekviena iÅ¡ ginčo Å¡alių tuo metu buvusias aplinkybes siekia interpretuoti sau naudinga linkme. Parodymai ir paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, juos teikiančiam asmeniui esant objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovės vadovo paaiÅ¡kinimai stokoja logikos, yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nors procesiniuose dokumentuose atsakovė teigė, kad nėra skolinga ieÅ¡kovei, teismo posėdžio metu atsakovės direktorius nurodė, jog gali atsiskaityti pateikdamas verÅ¡elius, o pinigų sumokėti neturi galimybių.

14. Teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus sugretinęs su atsakovės vadovo paaiÅ¡kinimu, nusprendė, kad byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, jog tarp Å¡alių susiklostė galvijų pirkimo–pardavimo santykiai, kad žodinės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovė pervedė atsakovei 126 000 Eur už prekes (verÅ¡elius) avansÄ , tačiau dalis verÅ¡elių buvo grÄ Å¾inta atsakovei, kadangi neatitiko Turkijos Respublikos teisės aktų reikalavimų, keliamų verÅ¡elių eksportui iÅ¡ Europos SÄ jungos, todėl atsakovei kyla pareiga ieÅ¡kovės pervestÄ avansÄ grÄ Å¾inti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė mokėjimo pavedimais 2017 m. vasario 9 d. grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 2 000 Eur, 2017 m. kovo 2 d. – 5 000 Eur, negrÄ Å¾inta ieÅ¡kovei – 59 300 Eur. RaÅ¡ytinių susitarimų dėl Å¡ios sumos įskaitymo, perkėlimo ar perleidimo byloje nepateikta, todėl teismas ieÅ¡kinį tenkino ir nurodytÄ sumÄ priteisė iÅ¡ atsakovės.

15. IeÅ¡kovė prašė priteisti 18 092,19 Eur palÅ«kanų, kurios susidarė nuo pirmos atsakovės ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinos avanso permokos, t. y. nuo 2017 m. vasario 9 d., ir 6 proc. procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas, tenkinęs ieÅ¡kinį, tenkino ir reikalavimus dėl palÅ«kanų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Apeliantė (atsakovė) UAB „Bartynco“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas; kreiptis dėl teisinės pagalbos – gauti informacijÄ iÅ¡ Turkijos Respublikos institucijų (Muitinės, Veterinarijos tarnybos) apie laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. kovo 18 d. per PrancÅ«zijos Respublikos įmonę EURL IMAGEI INVEST, FRANCE, VAT Nr. FR 52812251791, patekusius verÅ¡elius (pagal pateiktus numerius), nurodant jų gavėjus Turkijos Respublikoje. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

16.1. Egzistuoja absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nes teismas sprendimÄ grindė 2018 m. sausio 29 d. skolos pripažinimo raÅ¡tu, kuriame aiÅ¡kiai nurodyta, kad atsakovė yra skolinga 70 verÅ¡elių, kurių bendra vertė 66 000 Eur, ne ieÅ¡kovei, bet Austrijos Respublikos bendrovei Viehhandel B. Kara E. U., t. y. Å¡i įmonė raÅ¡te nurodyta kaip kreditorė. Teismas, nuspręsdamas priteisti 2018 m. sausio 29 d. raÅ¡te nurodytÄ sumÄ ieÅ¡kovei, iÅ¡ esmės nusprendė ir dėl Austrijos Respublikos įmonės, kuri byloje jokiu statusu įtraukta nebuvo, teisių ir pareigų, Austrijos Respublikos įmonės teises į raÅ¡te nurodytÄ turtÄ perkeldamas ieÅ¡kovei. Atsakovės kreditore gali bÅ«ti laikoma nebent tik Austrijos Respublikos bendrovė Viehhandel B. Kara E. U., bet ne ieÅ¡kovė. Susidarytų situacija, kad atsakovė taptų skolinga tiek pirminei kreditorei, tiek ir Austrijos Respublikos bendrovei, tai bÅ«tų nesÄ Å¾ininga bei reikÅ¡tų kreditorės nepagrįstÄ praturtėjimÄ atsakovės sÄ skaita.

16.2. IÅ¡ byloje esančių mokėjimų matyti, kad 2015 m. gruodžio 30 d. pavedimÄ 126 000 Eur atliko juridinis asmuo Sanallar Tar. ve Hay Gid Ins Tas. Pet SanVE Tic LTD Sti, juridinio asmens kodas 7990380445, tačiau ieÅ¡kinį byloje pareiÅ¡kė Sanallar Tarim ve Hayvancilik Gida Insaat Tasimacilik Petrol Sanayi ve Ticaret Limited Sirketi, juridinio asmens kodas 0799038044500010. Be to, prekės pagal 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaitas faktÅ«ras BTC Nr. 1020 ir Nr. 1021 (pirkėjas pagal susitarimÄ ) buvo parduotos Sanallar Tarim ve Hayvancilik Gida Ins Tas-pet San Tic LTD Sti, juridinio asmens kodas 7990380445; atsakovė 2 000 Eur ir 5 000 Eur mokėjimus atliko į to paties juridinio asmens, iÅ¡ kurio gavo pinigus, sÄ skaitas, t. y. Sanallar Tar. ve Hay Gid Ins Tas. Pet San VE Tic LTD Sti, juridinio asmens kodas 7990380445. Nors ieÅ¡kovės atstovas pateikė Turkijos Respublikos Mudžuro įmonių registro iÅ¡raÅ¡Ä , tačiau jis (kaip ir kiti ieÅ¡kovės pateikti dokumentai) neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, t. y. nėra legalizuoti, patvirtinant juos pažyma (Apostille). Byloje ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas neįgalioto asmens.

16.3. Atsakovė atliko visus reikalingus veiksmus, susijusius su galvijų eksportu. Å iuo atveju, kliūčių, susijusių su galvijų eksportu, nekilo, jos atsirado su importo į Turkijos RespublikÄ klausimais, t. y. kilo dėl aplinkybių už kurias atsakinga pirkėja. Be to, spręsdamas kilusį ginÄÄ , teismas turėjo taikyti ne CK, bet 1980 m. balandžio 11 d. Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių (toliau – Konvencija) nuostatas, nes tarp Å¡alių susiklostę santykiai turi tarptautinį pobÅ«dį. Nesant susitarimo dėl prekių pervežimo, remiantis Konvencijos 31 straipsnio (e) punktu, pirkėjas prekes turėjo atsiimti atsakovės verslo vietoje.

16.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė, bÅ«dama atsakinga už prekės – galvijų paruoÅ¡imÄ pardavimui, savo pareigos tinkamai neįvykdė, t. y. eksportui į TurkijÄ vietoje mėsinių veislių (Simental, Angus, Belgian Blue) verÅ¡elių buvo pakrauti ir HolÅ¡teinų veislės pieniniai verÅ¡eliai, kurių įvežimas į TurkijÄ draudžiamas. Gyvulius iÅ¡sirinko patys pirkėjai su dviem veterinarais – tai patvirtina galvijų sÄ raÅ¡ai, kurie sudaryti turkų kalba, kurios atsakovės vadovas nesupranta, sÄ raÅ¡ai pasiraÅ¡yti tiek ieÅ¡kovės atstovų, tiek atsakovės atstovo, be to, sÄ raÅ¡uose Å¡alia lietuviÅ¡kų galvijų numerių, prasidedančių raidėmis LT, yra nurodyti ir Turkijos galvijų numeriai, kurių atsakovė net negalėjo žinoti. Pirkėjas pats iÅ¡sirinko galvijus, pats turkų kalba parengė sÄ raÅ¡Ä , turėdamas galvijų pasus pagal juos patikrino galvijų veisles.

16.5. Å alys nesitarė, kad atsakovė turėtų parduoti mėsinių veislių Simental, Angus ir Belgian Blue verÅ¡elius. Leistinais įrodymais neįrodyta, kad Turkijos muitinė nepriėmė pieninių veislių verÅ¡elių: (1) pateiktas Turkijos muitinės raÅ¡tas nėra apostilizuotas; (2) ieÅ¡kovė nepateikė viso 250 verÅ¡elių sÄ raÅ¡o; (3) visi verÅ¡eliai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Turkijos Respublikoje yra registruojami, jiems suteikiamas unikalus numeris, registruojama veislė bei kiti duomenys, jų judėjimas; iÅ¡ Lietuvos Å«kinių gyvÅ«nų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad per 2015 m. atsakovė pardavė ir Turkijoje buvo įregistruotas didelis kiekis pieninių veislių galvijų ir importo keblumų pirkėjai nepatyrė; be to, registre registruotos Simental tiek pieninė, tiek mėsinė veislės; (4) teismas neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovės argumentų, kad verÅ¡eliai, kurių numeriai Nr. LT000006756006, Nr. LT000006691813, Nr. LT000006691811, Nr. LT0000068268 Nr. LT000006691817, Nr. LT000006695669 buvo parduoti su pirmÄ ja sÄ skaita BTC Nr. 1020 ir prie jos esančiu 76 vnt. verÅ¡elių sÄ raÅ¡u; Å¡i partija, įskaitant nurodytus numerius, buvo įleista į TurkijÄ ; pagal antrÄ jÄ sÄ skaitÄ BTC Nr. 1021 buvo siunčiami 75 vnt. verÅ¡elių, tačiau verÅ¡elių, kurių Nr. LT000006756006, Nr. LT000006691813, Nr. LT000006691811, Nr. LT000006826857, Nr. LT000006691817, Nr. LT000006695669 nėra.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, o Å iaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais:

17.1. Remiantis CK 6.333 straipsnio 4 dalimi, atsakovė turėjo pareigÄ perduoti ieÅ¡kovei prekes, kurios atitiktų Turkijos Respublikos teisės aktų reikalavimus, keliamus verÅ¡elių eksportui iÅ¡ Europos SÄ jungos. Nors Å¡alys buvo sutarusios, kad atsakovė į TurkijÄ pristatys mėsinius galvijus (kuriems įvežti į TurkijÄ nebuvo ribojimų), atsakovė atvežė pieninius verÅ¡elius. Atsakovė neįrodinėjo, kad pateikti galvijų pasai nėra tikri, ar nurodyti individualių numerių galvijai yra mėsiniai. Atsakovės vadovas negalėjo nurodyti, kodėl buvo siunčiami ne tokių veislių galvijai, kokie buvo reikalingi ieÅ¡kovei, ir veislių, kurios buvo kitokios nei atsakovės užpildytose eksporto deklaracijose bei deklaracijose, patvirtintose Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos. Be to, Å¡alys buvo sutarusios, jog galvijai bus pristatomi ieÅ¡kovei atsakovės, į jos buveinės vietÄ , t. y. „iki durų“ į Kirsehir miestÄ Turkijoje. Pristatymo vieta nurodyta abiejose atsakovės ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose BTC Nr. 1020 ir BTC Nr. 1021, tiek atsakovės į bylÄ pateiktuose judėjimo sertifikatuose, tiek CRM važtaraščiuose. Taigi pardavėjos (atsakovės) pareiga buvo pristatyti ir perduoti galvijus ieÅ¡kovei Kirsehir mieste, Turkijoje, kurios ji neįvykdė, dėl to Konvencijos 31 straipsnis netaikomas, o Konvencijos 30 straipsnis numato, kad pardavėjas (apeliantė) turi pareigÄ pristatyti prekes į sutartÄ vietÄ ir perduoti nuosavybę patvirtinančius dokumentus.

17.2. Tiek iÅ¡ skolos pripažinimo akto turinio, tiek iÅ¡ jo sudarymo aplinkybių ar Å¡alių parodymų bei elgesio, akivaizdu, kad 2018 m. sausio 29 d. skolos pripažinimo raÅ¡tas nebuvo skolos perleidimo dokumentas, o dokumentas skirtas ieÅ¡kovės ir atsakovės teisiniams santykiams detalizuoti, sudaryti galimybę alternatyviam verÅ¡elių pristatymo marÅ¡rutui, bei sumažinti pristatomų verÅ¡elių kiekį, atsižvelgiant į kelionėje iÅ¡ Turkijos nugaiÅ¡usius verÅ¡elius. Å is dokumentas nebuvo skirtas sukurti teisių ar pareigų Austrijos Respublikos bendrovei. Be to, skolos pripažinimo aktÄ pasirašė ieÅ¡kovės atstovas K. S..

17.3. IeÅ¡kovės Turkijos Respublikos juridinio asmens visas pavadinimas yra Sanallar Tarim ve Hayvancilik Gida Insaat Tasimacilik Petrol Sanayi ve Ticaret Limited Sirketi, su ieÅ¡kiniu buvo pateikti mokėjimo pavedimų patvirtinimai, kuriuose sutrumpinti kai kurie pavadinime esantys žodžiai – Sanallar Tar. ve Hay Gid Ins Tas. Pet San VE Tic LTD Sti. Akivaizdu, kad tai viena ir ta pati įmonė. Turkijos Respublikos komercinio registro su vertimu į lietuvių kalbÄ iÅ¡raÅ¡e nurodytas ieÅ¡kovės juridinio asmens kodas yra 0799038044500010, o numeris nurodomas tiek atsakovės iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose BTC Nr. 1020 ir BTC Nr. 1021, tiek banko iÅ¡raÅ¡uose apie ieÅ¡kovės atsakovei atliktus mokėjimus – 7990380445 – yra atsakovės mokesčių mokėtojo kodas. Taigi ieÅ¡kovė turi tinkamÄ reikalavimo teisę į atsakovę.

17.4. IeÅ¡kovė pranešė atsakovei, kad nori įsigyti mėsinių veislių galvijų. Atsakovė paruošė 250 vnt. galvijų sÄ raÅ¡Ä , su individualiais galvijų numeriais ir galvijų veislėmis. IeÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės pirko 150 vnt. verÅ¡elių, bet ketino ir toliau bendradarbiauti, todėl buvo paruoÅ¡tas ilgesnis verÅ¡elių sÄ raÅ¡as, galimiems pirkimams ateityje. Skirtingai nei teigia atsakovė, ieÅ¡kovės veterinarai neatliko galvijų kraujo tyrimų, bei nematė individualių lietuviÅ¡kų galvijų pasų. Nors atsakovės vadovas nemoka turkų kalbos, tačiau atsakovė turėjo verÅ¡elių eksporto į TurkijÄ patirties – vien per 2015 m. į TurkijÄ eksportavo 444 vnt. verÅ¡elių, tai reiÅ¡kia, kad atsakovė žinojo, kokios formos turi bÅ«ti pildomos vežant galvijus į Turkijos RespublikÄ ir galėjo parengti bei pateikti galvijų sÄ raÅ¡Ä . Juo labiau kad atsakovė turėjo galvijų pasus. Be to, galvijų sÄ raÅ¡uose nurodytas tik lietuviÅ¡kas galvijo numeris (prasidedantis raidėmis LT) bei galvijo ausyje esančios įsagos / mikročipo numeris (Elektronic kupe / Mikrocip No), tariamų turkiÅ¡kų galvijų numerių nenurodyta. IeÅ¡kovė teismui pateikė oficialų dokumentÄ â€“ Turkijos Respublikos muitinės raÅ¡tÄ , patvirtintÄ muitinės antspaudu, kuriame aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad galvijai „neatitinka techninių sÄ lygų ir netinkami importui“; vien faktas, jog Å¡is dokumentas nepatvirtintas apostile, nereiÅ¡kia įrodomosios vertės nebuvimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo prie bylos

19. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2015 m. ir 2016 m. GyvÅ«nų registro iÅ¡raÅ¡us bei 2016 m. vasario 24 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija BTC Nr. 1039. Naujai teikiamais įrodymais atsakovė iÅ¡ esmės siekia įrodyti, kad 21 galvijas iÅ¡ nurodyto sÄ raÅ¡o ieÅ¡kovei, jos praÅ¡ymu, buvo pristatyti per PrancÅ«zijos Respublikos įmonę EURL IMAGEI INVEST į Turkijos RespublikÄ .

20. Proceso dalyviai turi pareigÄ rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigÄ , teikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra labai ribojamas ir taikomas tik iÅ¡imtinais atvejais. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo taikymo iÅ¡lygų pasisako, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti bei įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

22. Kadangi naujų įrodymų pateikimo aukÅ¡tesnės instancijos teismui ribojimu yra užtikrinamas proceso koncentruotumas bei siekiama panaikinti bet kokiÄ galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinant proceso dalyvius bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne tada, kai teismas ginÄÄ iÅ¡nagrinėja, praÅ¡ant naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausiusį) negalėjimÄ pateikti kurį nors dokumentÄ (įrodymÄ ) į bylÄ anksčiau ir vėliau atsiradusiÄ bÅ«tinybę jį pateikti, arba Å¡io įrodymo pateikimÄ laiku, bet pirmosios instancijos teismo nepagrįstÄ atsisakymÄ jį priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-524-933/2022 17 punktas).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi teikiamus naujus dokumentus bei apeliantės praÅ¡ymo motyvus, sprendžia, kad apeliantė, teikdama duomenis apie galimÄ galvijų pristatymÄ Ä¯ Turkijos RespublikÄ per PrancÅ«zijos Respublikos įmonę, juos neabejotinai galėjo pateikti ir anksčiau, t. y. grįsdama savo atsikirtimus į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ , o ne tada, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, kuriame, nesant byloje kitokių duomenų, buvo konstatuotas jai nepalankus faktas, jog atsakovė dalies verÅ¡elių ieÅ¡kovei nepristatė. Taigi nenustačius CPK 314 straipsnyje nurodytų sÄ lygų, teisėjų kolegija su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos nepriima ir nevertina.

Dėl įrodymų (ne)išreikalavimo

24. Atsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o kreiptis dėl teisinės pagalbos – gauti informacijÄ iÅ¡ Turkijos Respublikos institucijų (Muitinės, Veterinarijos tarnybos) apie laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. kovo 18 d. per PrancÅ«zijos Respublikos įmonę EURL IMAGEI INVEST, FRANCE, VAT Nr. FR 52812251791, patekusius verÅ¡elius (pagal pateiktus numerius), nurodant jų gavėjus Turkijos Respublikoje. Apeliantės teigimu, ji nuosekliai viso bylos nagrinėjimo metu siekė įrodyti, kad 21 galvijas iÅ¡ nurodyto sÄ raÅ¡o pirkėjai, jos praÅ¡ymu, buvo pristatytas per PrancÅ«zijos Respublikos įmonę į Turkijos RespublikÄ , todėl pirmosios instancijos teismo prašė kreiptis dėl teisinės pagalbos į Turkijos RespublikÄ , tačiau teismas jos praÅ¡ymÄ atmetė, nurodydamas, jog atsakovė nepateikė duomenų, kad pati kreipėsi dėl tokių duomenų gavimo ir jų negavo.

25. Å io praÅ¡ymo kontekste svarbu pažymėti, kad raÅ¡ytiniai įrodymai gali bÅ«ti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka iÅ¡reikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Bylos Å¡alis, pati negalinti gauti reikÅ¡mingo bylai raÅ¡ytinio įrodymo iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui praÅ¡ymÄ Ä¯rodymus iÅ¡reikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnio 1 dalis). CPK 199 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, praÅ¡antis teismÄ iÅ¡reikalauti kokį nors raÅ¡ytinį įrodymÄ iÅ¡ dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: (1) raÅ¡ytinį įrodymÄ , kurio reikalaujama; (2) pagrindÄ , kuriuo remiantis manoma, kad šį raÅ¡ytinį įrodymÄ turi tas asmuo; (3) aplinkybes, kurias raÅ¡ytinis įrodymas gali pagrįsti. Taigi, Å¡alies įrodinėjimo galimybės įrodinėjimo procese teismo neturi bÅ«ti ribojamos, jeigu Å¡alis pagrindžia savo praÅ¡ymÄ dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias raÅ¡ytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti. Pažymėtina, kad naujų įrodymų rinkimas, kaip ir jų priėmimas, apeliacinės instancijos teisme yra iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymo sÄ lygos apibrėžtos jau minėtame CPK 314 straipsnyje.

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kaip ir nurodo apeliantė, atsakovės praÅ¡ymÄ dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ Turkijos Respublikos institucijų atmetė, nes nusprendė, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog ji pati kreipėsi dėl tokių duomenų į Turkijos Respublikos institucijas ir jų negavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ bei pirmosios instancijos teismo nurodytus atsakovės praÅ¡ymo atmetimo motyvus, su jais iÅ¡ dalies sutinka. Å iuo atveju atsakovė iÅ¡ties nepateikė įrodymų, kad pati negalėjo gauti praÅ¡omų iÅ¡reikalauti įrodymų pvz., kreipdamasi tiesiogiai į Europos SÄ jungos valstybėje (PrancÅ«zijos Respublikoje) registruotÄ Ä¯monę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik iÅ¡naudojus visas galimybes gauti įrodymus Europos SÄ jungos teritorijoje ir atsakovės praÅ¡omų duomenų negavus, bÅ«tų pagrindas kreiptis į Turkijos Respublikos institucijas su praÅ¡ymu pateikti atsakovės praÅ¡omus duomenis. Byloje nesant tokių įrodymų, kad pati atsakovė iÅ¡naudojo ar bent jau bandė iÅ¡naudoti visas protingas galimybes gauti jos praÅ¡omus duomenis, atsakovės praÅ¡ymas dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo apeliacinės instancijos teisme atmetamas.

27. Kita vertus, nesant atsakovės susitarimo su ieÅ¡kove dėl ginčo sutartinių įsipareigojimų (visos apmokėtos kainos apimtimi) įvykdymo per kitos valstybės juridinį asmenį, ieÅ¡kovei neigiant šį faktÄ , duomenų iÅ¡reikalavimas iÅ¡ esmės neturėtų reikÅ¡mės ginčo esmei, įvertinus aplinkybę, kad, tiek prieÅ¡ Å¡alių ginčo teisinius santykius (kainos sumokėjimÄ ), tiek ir po to, atsakovė neneigia turėjusi ne vienÄ pirkimo–pardavimo sandorį su užsienio juridiniais asmenimis tarp jų ir su Turkijos Respublikos.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

28. Byloje ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė Turkijos Respublikos bendrovė Sanallar Tarim ve Hayvancilik Gida Insaat Tasimacilik Petrol Sanayi ve Ticaret Limited Sirketi ir atsakovė UAB „Bartynco“ sudarė žodinę galvijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Å¡alys susitarė dėl verÅ¡elių pardavimo eksportui į TurkijÄ už 126 000 Eur, nėra.

29. Ieškovė atsakovei dviem 2015 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo 126 000 Eur (90 000 Eur ir 36 000 Eur); mokėjimų paskirtis – išankstinis mokėjimas už prekes.

30. Atsakovė 2015 m. gruodžio 31 d. iÅ¡rašė ieÅ¡kovei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras BTC Nr. 1020 ir BTC Nr. 1021, atitinkamai 59 700 Eur ir 58 620 Eur, kuriose nurodyta: prekės pavadinimas – parduoti 76 ir 75 verÅ¡eliai, prekės pristatymo vieta – Turkijoje; galvijų veislė nenurodyta.

31. Vykdydama sutartį, atsakovė ieÅ¡kovei į Turkijos RespublikÄ pristatė 76 verÅ¡elius pagal 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ BTC Nr. 1020 už 59 700 Eur. Nors pagal susitarimÄ atsakovė turėjo pristatyti ieÅ¡kovei Simental, Angus ir Belgian Blue veislių mėsinius verÅ¡elius, tačiau Turkijos muitinė gabenamus verÅ¡elius buvo sulaikiusi, nes nustatė, kad gabenami ne mėsiniai nurodytų veislių verÅ¡eliai, o pieninės HolÅ¡teinų veislės verÅ¡eliai. Po užsitęsusių Turkijos Respublikos muitinės patikrinimų, verÅ¡eliai vis tik buvo perduoti ieÅ¡kovei.

32. Atsakovė antrÄ ja siunta likusių 75 verÅ¡elių ieÅ¡kovei nepristatė. 2017 m. vasario 6 d. ieÅ¡kovės vadovas atvyko į LietuvÄ susitikti su atsakovės vadovu, kuris patvirtino, kad atsakovė nepajėgi įvykdyti sutartį iki galo ir patikino, jog grÄ Å¾ins ieÅ¡kovės sumokėto avanso dalį – 20 000 Eur. Atsakovė ieÅ¡kovei 2017 m. vasario 9 d. grÄ Å¾ino 2 000 Eur, o 2017 m. kovo 2 d. – 5 000 Eur, iÅ¡ viso 7 000 Eur avanso; likusi negrÄ Å¾inta ieÅ¡kovės sumokėto avanso dalis – 59 300 Eur.

33. 2018 m. sausio 29 d. atsakovė UAB „Bartynco“ ir jos vadovas B. v. d. B., kaip fizinis asmuo, skolos pripažinimo rašte patvirtino, kad B. v. d. B. ir UAB „Bartynco“ yra solidariai skolingi 70 veršelių, kurių bendra vertė 66 000 Eur, Austrijos Respublikos bendrovei Viehhandel B. Kara E. U.

34. IeÅ¡kovė, manydama, kad atsakovė pažeidė prievolę perduoti jai galvijų už 59 300 Eur arba grÄ Å¾inti sumokėti avansÄ , kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės priteisti 59 300 Eur avansÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimus tenkino, nes nusprendė, kad atsakovei žinant konkretų tikslÄ , kuriam perkami galvijai – eksportui į Turkijos RespublikÄ , bei turint galvijų pardavimo eksportui patirties, ji turėjo pareigÄ perduoti ieÅ¡kovei prekes (galvijus), kurios atitiktų Turkijos Respublikos teisės aktų reikalavimus, keliamus verÅ¡elių eksportui iÅ¡ Europos SÄ jungos, tačiau atsakovė savo pareigos tinkamai neįvykdė, nes eksportui į TurkijÄ vietoje mėsinių veislių (Simental, Angus, Belgian Blue) verÅ¡elių pakrovė ir HolÅ¡teinų veislės pieninius verÅ¡elius, kurių įvežimas į TurkijÄ draudžiamas. Apeliantė (atsakovė) su tokiomis teismo iÅ¡vadomis nesutinka ir iÅ¡ esmės laikosi pozicijos, kuriÄ nurodė ir pirmosios instancijos teisme, bei teigia, kad ji atliko visus reikalingus veiksmus, susijusius su galvijų eksportu; visos kilusios kliÅ«tys buvo susijusios ne su eksporto, o su importo į Turkijos RespublikÄ klausimais, t. y. kliÅ«tys kilo dėl aplinkybių už kurias atsakinga pirkėja (ieÅ¡kovė), o ne atsakovė; juo labiau kad byloje leistinais įrodymais neįrodyta, jog Turkijos Respublikos muitinė nepriėmė pieninių veislių verÅ¡elių. Be to, pirkėja pati iÅ¡sirinko galvijus, pati turkų kalba parengė sÄ raÅ¡Ä , turėdama galvijų pasus ir pagal juos patikrino galvijų veisles.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iÅ¡ esmės yra kilęs dėl pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygų turinio. Å alys, nesutardamos dėl esmės, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ kelia klausimus dėl: (1) ieÅ¡kovės materialinio teisinio suinteresuotumo reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl avanso priteisimo; (2) absoliutaus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindo, teismui nusprendus dėl neįtraukto byloje dalyvauti asmens teisių ir pareigų; (3) netinkamų materialinių normų, reglamentuojančių tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių, taikymo; (4) įrodymų leistinumo; (5) Å¡alių žodinio susitarimo sÄ lygų aiÅ¡kinimo.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų

36. Apeliantė skunde teigia, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti į bylÄ asmens Austrijos Respublikos bendrovės Viehhandel B. Kara E.U. teisių ir pareigų, tokiu bÅ«du pažeisdamas įstatyme įtvirtintÄ draudimÄ (CPK 266 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

37. Ä®statymas draudžia teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

38. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal Å¡iÄ teisės normÄ yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi bÅ«ti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka Å¡ioms teisėms ir pareigoms turi bÅ«ti tiesioginė – sprendimu turi bÅ«ti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant Å¡ioms dviem sÄ lygoms, gali bÅ«ti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant Å¡iuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali bÅ«ti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2012; 2023 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-943/2023 40 punktÄ ).

39. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylÄ asmens teisių ir pareigų, reikÅ¡minga, kokiu teisiniu santykiu jis yra susijęs su ginčo dalyku byloje. Apeliantė teigia, kad teismas sprendimÄ grindė 2018 m. sausio 29 d. skolos pripažinimo raÅ¡tu, kuriame nurodyta, jog atsakovė yra skolinga 70 verÅ¡elių, kurių bendra vertė 66 000 Eur, ne ieÅ¡kovei, bet Austrijos Respublikos bendrovei Viehhandel B. Kara E. U., t. y. bÅ«tent Å¡i įmonė raÅ¡te nurodyta kaip kreditorė, todėl teismas, nusprendęs patenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, Austrijos Respublikos įmonės teises į raÅ¡te nurodytÄ turtÄ skundžiamu sprendimu iÅ¡ esmės perkėlė ieÅ¡kovei.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek nagrinėjamos bylos medžiagÄ , tiek ir aptariamo 2018 m. sausio 29 d. skolos pripažinimo raÅ¡to turinį, neįžvelgia pagrindo pritarti tokiai apeliantės pozicijai dėl toliau nurodomų priežasčių.

41. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl atsakovės prievolės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei Å¡ios žodinės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu sumokėtÄ avansinį mokėjimÄ už verÅ¡elius, kurių atsakovė ieÅ¡kovei taip ir nepristatė. Byloje nustatyta, kad Å¡alys sudarė žodinę galvijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria susitarė dėl verÅ¡elių pardavimo eksportui į TurkijÄ už 126 000 Eur. IeÅ¡kovė atsakovei sumokėjo 126 000 Eur, tačiau atsakovė ieÅ¡kovei pristatė tik dalį verÅ¡elių – 76 verÅ¡elius už 59 700 Eur; liko nepristatyti 75 verÅ¡eliai už 66 300 Eur. Tuo tarpu 2018 m. sausio 29 d. skolos pripažinimo akte tiek atsakovė UAB „Bartynco“, tiek ir jos vadovas B. v. d. B., kaip fizinis asmuo, patvirtino, kad jie yra solidariai skolingi Austrijos Respublikos bendrovei Viehhandel B. Kara E. U. 70 verÅ¡elių, kurių bendra vertė 66 000 Eur.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl jokių Austrijos Respublikos bendrovės Viehhandel B. Kara E. U. teisių ir pareigų, kylančių iš šalių sudarytos ginčo žodinės pirkimo–pardavimo sutarties. Visų pirma, byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų – Turkijos bendrovės Sanallar Tarim ve Hayvancilik Gida Insaat Tasimacilik Petrol Sanayi ve Ticaret Limited Sirketi ir UAB „Bartynco“; tuo tarpu 2018 m. sausio 29 d. skolos pripažinimo akte nurodoma, kad Austrijos Respublikos bendrovei solidariai yra skolingi tiek atsakovė UAB „Bartynco“, tiek ir jos vadovas B. v. d. B., kaip fizinis asmuo. Antra, byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė ieškovei nepristatė 75 veršelių, kurių bendra vertė yra 59 700 Eur, tuo tarpu 2018 m. sausio 29 d. rašte nurodoma, jog atsakovė ir jos vadovas Austrijos Respublikos bendrovei yra skolingi 70 veršelių, kurių bendra vertė 66 000 Eur.

43. Minėta, kad apie tai, ar konkretus teismo sprendimas turi tiesioginę įtakÄ neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai, turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į kilusio ginčo pobÅ«dį ir ribas, byloje priimto teismo sprendimo turinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju atsakovė neįrodė, kad 2018 m. sausio 29 d. skolos pripažinimo akte nurodomas skolos teisinis santykis yra kaip nors susijęs su byloje nagrinėjamu ginčo santykiu. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami reikalavimai, susiję atsakovės ir jos vadovo solidariais įsipareigojimais, be to, nesutampa prekių kiekis bei jų kaina. Taigi nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl Austrijos Respublikos bendrovei Viehhandel B. Kara E. U. materialiųjų teisių ir pareigų: Å¡iam asmeniui skundžiamu sprendimu nėra nustatyta, pripažinta, pakeista, panaikinta ar kitaip nuspręsta dėl jokių jos teisių ar pareigų. Taigi sprendimas neturi įtakos Å¡io neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Todėl bylÄ nagrinėjęs teismas neprivalėjo įtraukti Austrijos Respublikos bendrovės Viehhandel B. Kara E. U. į bylos nagrinėjamÄ kaip trečiojo asmens ir, to nepadaręs, CPK 266 straipsnio, 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto normų nepažeidė.

Dėl ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo

44. Apeliantė skunde laikosi pozicijos, kad ji PVM sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡rašė ir dalį avansinio mokėjimo grÄ Å¾ino bei jai avansinį mokėjimÄ atliko kitas Turkijos Respublikos juridinis asmuo nei byloje pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį. TokiÄ pozicijÄ apeliantė grindžia juridinio asmens kodo neatitikimu.

45. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ , ir iÅ¡aiÅ¡kinta, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobÅ«džio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismÄ teisminės gynybos: bÅ«tent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiÅ¡kinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiÅ¡kiai identifikuotÄ suinteresuotumÄ apginti materialiosios teisės normų saugomÄ teisę ar interesÄ , kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankiÅ¡kÄ teisinį interesÄ ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 75 punktÄ , 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.6 punktÄ ). Ir prieÅ¡ingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismÄ praÅ¡ydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikÅ¡tų neleistinÄ Ä¯sikiÅ¡imÄ Ä¯ kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019 17 punktas; 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-370-248/2019 44 punktas).

46. Jei asmuo kreipiasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu kaip pirmosios grupės subjektas, ginantis jam pačiam priklausančiÄ teisę arba interesÄ , tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų bÅ«ti ginamas, nes teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013).

47. IÅ¡ byloje esančio Turkijos Respublikos Mudžuro įmonių komercinio registro iÅ¡raÅ¡o su vertimu į lietuvių kalbÄ matyti, kad ieÅ¡kovės juridinio asmens kodas yra 0799038044500010, t. y. toks nurodytas ieÅ¡kinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose. Tuo tarpu, kaip teisingai nurodo apeliantė, iÅ¡raÅ¡ydama PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir grÄ Å¾indama dalį avansinio mokėjimo ji nurodė kitÄ ieÅ¡kovės kodÄ â€“ 7990380445; ieÅ¡kovė, atlikdama avansinį mokėjimÄ atsakovei, taip pat nurodė kodÄ â€“ 7990380445. IeÅ¡kovės atstovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad tiek PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, tiek ir banko iÅ¡raÅ¡uose vietoje ieÅ¡kovės juridinio asmens kodo du kartus nurodytas mokesčių mokėtojo kodas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esantį Turkijos Respublikos Mudžuro įmonių komercinio registro iÅ¡raÅ¡Ä ir jo vertimÄ , neturi pagrindo netikėti, kad atsakovę ginčo pirkimo–pardavimo santykiai siejo bÅ«tent su ieÅ¡kove, o ne su kitu juridiniu asmeniu, dėl to spręstina, jog ieÅ¡kovė turi materialinį teisinį suinteresuotumÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl sumokėto avanso grÄ Å¾inimo.

48. Aukščiau nurodytos teisėjų kolegijos iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės materialinio teisinio suinteresuotumo nekeičia ir apeliantės nurodomi argumentai dėl Turkijos Respublikos Mudžuro įmonių komercinio registro iÅ¡raÅ¡o (kaip ir kitų ieÅ¡kovės pateiktų dokumentų) neatitikimo įrodymų leistinumo reikalavimams. Teisėjų kolegija pažymi, kad Apostille pažyma nereiÅ¡kia dokumentų turinio tikrumo, realumo ar teisėtumo. Kaip savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, Apostille patvirtina dokumento kilmę; ji patvirtina asmens paraÅ¡o ar įstaigos antspaudo arba ženklo tapatumÄ , taip pat pasiraÅ¡iusio asmens pareigas, tačiau Apostille nėra tvirtinamas dokumento turinys ar jame nurodytos informacijos tikrumas bei patikimumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013). Pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegija neturi jokio pagrįsto pagrindo manyti, jog ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti įrodymai yra suklastoti; tokių aplinkybių nenurodė ir pati apeliantė, apsiribodama argumentais, kad pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai nėra patvirtinti Apostille pažyma.

49. Teisėjų kolegija kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus atmeta atsakovės argumentus dėl ieÅ¡kovės pavadinimo neatitikimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi Turkijos Respublikos įmonių komercinio registro iÅ¡raÅ¡e nurodytÄ visÄ ieÅ¡kovės pavadinimÄ â€“ Sanallar Tarim ve Hayvancilik Gida Insaat Tasimacilik Petrol Sanayi ve Ticaret Limited Sirketi bei mokėjimo pavedimuose nurodytÄ â€“ Sanallar Tar. ve Hay Gid Ins Tas. Pet San VE Tic LTD Sti., visiÅ¡kai pritaria atsakovės pozicijai, kad mokėjimo nurodymuose nurodytas ieÅ¡kovės pavadinimo trumpinys, bet ne kito juridinio asmens pavadinimas.

50. Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė turi pagrįstÄ materialinį teisinį suinteresuotumÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovei dėl sumokėto avanso grÄ Å¾inimo.

Dėl žodžiu sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo

51. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė iÅ¡ pirkimo–pardavimo santykių kildinamÄ reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės jai neperduotų prekių kainÄ . RaÅ¡ytinės pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alys nebuvo sudariusios.

52. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovei žinant konkretų tikslÄ , kuriam perkami galvijai – eksportui į TurkijÄ RespublikÄ , bei turint galvijų pardavimo eksportui patirties, ji turėjo pareigÄ perduoti ieÅ¡kovei prekes (galvijus), kurios atitiktų Turkijos Respublikos teisės aktų reikalavimus, keliamus verÅ¡elių eksportui iÅ¡ Europos SÄ jungos, tačiau atsakovė savo pareigos tinkamai neįvykdė, nes eksportui į TurkijÄ vietoje mėsinių veislių (Simental, Angus, Belgian Blue) verÅ¡elių pakrovė ir HolÅ¡teinų veislės pieninius verÅ¡elius, kurių įvežimas į TurkijÄ draudžiamas.

53. Apeliantė laikosi prieÅ¡ingos pozicijos ir teigia, kad ji atliko visus veiksmus, bÅ«tinus galvijų eksportui į TurkijÄ , o kliÅ«tys kilo dėl importo, pačiai pirkėjai atsirinkus netinkamos veislės verÅ¡elius.

54. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.311 straipsniu, pirkimo–pardavimo sutarties formÄ nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo–pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. Bendrosios sandorių sudarymo taisyklės nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raÅ¡tu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Kadangi įstatymas neįtvirtina, kad kilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis turi bÅ«ti sudaryta raÅ¡tu (paprasta ar notarine forma), ji gali bÅ«ti sudaryta Å¡alių pasirinkta forma. Tačiau sudaromo sandorio formos pasirinkimas lemia įrodinėjimo dalykÄ ir paties įrodinėjimo proceso sudėtingumÄ , siekiant nustatyti pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas ir sprendžiant dėl jų įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 19 punktÄ ).

55. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, kasacinis teismas yra suformavęs iÅ¡samiÄ sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktikÄ , kai aiÅ¡kinamos sutartys, sudarytos raÅ¡ytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiÅ¡kinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai, lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, bet ir įvertinti sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ . Dėl to reikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nesant sudarytos raÅ¡ytinės pirkimo–pardavimo sutarties, taip pat esant įrodyta, jog pirkėja (ieÅ¡kovė) sumokėjo iÅ¡ankstinę įmokÄ už prekes (verÅ¡elius), bÅ«tent atsakovei teko pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su sutarties vykdymu, t. y. pirkimo–pardavimo sutarties dalyko (perkamų galvijų) perdavimÄ pirkėjai arba, ginantis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, įrodyti, kad galvijai buvo tokių veislių, kurių norėjo bÅ«tent pirkėja, ar jog galvijai nebuvo perduoti pirkėjai dėl jos pačios kaltų veiksmų. Teisėjų kolegija, įvertinusi visÄ bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apeliantė tokių aplinkybių neįrodė.

57. Å alys viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi skirtingų pozicijų dėl verÅ¡elių atrankos. IeÅ¡kovė teigė, kad galvijus pirmiausia atrinko atsakovė, tuomet atvyko ieÅ¡kovės veterinarai, kurie patikrino galvijų sveikatos bÅ«klę, svorį, amžių, ausų įsagų numerius; galvijų pasų netikrino, nes nesitikėjo, kad įraÅ¡ai važtaraščiuose (galvijų veislė) ir galvijų pasuose gali skirtis; ieÅ¡kovės veterinarai taip pat neatliko galvijų kraujo tyrimų bei nematė individualių lietuviÅ¡kų jų pasų. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad galvijus iÅ¡sirinko pirkėja su dviem veterinarais, patys turkų kalba parengė sÄ raÅ¡Ä , turėdami galvijų pasus ir pagal juos patikrinę jų veisles. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal nagrinėjamos bylos duomenis Å¡alių konsensuso dėl ginčijamų sutarties sÄ lygų turinio, Å¡alių teisių bei pareigų apimties, atrenkant verÅ¡elius, neįmanoma nustatyti. Taigi nesant galimybės nustatyti, kuri bÅ«tent iÅ¡ Å¡alių vykdė galvijų atrankÄ , pagal Å¡ioje byloje vyraujančiÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ , bÅ«tent apeliantei tenka neigiamos pasekmės.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje taip pat neįrodyta, kad galvijai nebuvo perduoti pirkėjai dėl jos pačios kaltų veiksmų. Pirma, prieÅ¡ingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad gabenamų galvijų pirmoji siunta buvo sulaikyta Turkijos muitinėje, nes buvo nustatyta, jog atsakovė vežė pieninių veislių galvijus, kurių importas į TurkijÄ draudžiamas. Å ias aplinkybes patvirtina 2016 m. sausio 12 d. Ankaros muitinės direktorato protokolas, kuriame nurodyta, jog ieÅ¡kovei priklausančioje gyvus galvijus gabenančioje transporto priemonėje esantys galvijai neatitinka techninių sÄ lygų ir netinkami importui.

Nors apeliantė teigia, kad Å¡iuo Ankaros muitinės direktorato protokolu nėra pagrindo vadovautis, nes jis nepatvirtintas Apostille pažyma, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog jos motyvai dėl tokių įrodymų leistinumo ir vertinimo jau nurodyti Å¡ios nutarties 48 punkte, todėl jų nekartoja. Antra, sulaikius pirmÄ jÄ galvijų siuntÄ , antroji galvijų siunta buvo apsukta atgal, nepasiekus Turkijos Respublikos muitinės. Å ias aplinkybes patvirtina 2016 m. sausio 7 d. Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimas dėl eksporto deklaracijos pripažinimo negaliojančia ir TIR operacijos užbaigimo, kuriuo praÅ¡oma pripažinti negaliojančia 2015 m. gruodžio 31 d. muitinės deklaracijÄ , kuria negrÄ Å¾inamojo eksporto muitinės procedÅ«rai deklaruota prekė – 75 jauni verÅ¡eliai, didesni kaip 160 kg svorio, skirti penėjimui, masė 19 540 kg, Å¡alis gavėja Turkija, nes gavėjui Turkijoje atsisakius priimti krovinį, prekės nebuvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Bendrijos muitų teritorijos.

Trečia, atsakovei neabejotinai buvo žinomas Å¡alių sudarytos sutarties tikslas – verÅ¡elių eksportas į Turkijos RespublikÄ . Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jau vien Å¡is susitarimo tikslas suponuoja, jog prekės (verÅ¡eliai) privalėjo atitikti eksporto į Turkijos RespublikÄ sÄ lygas. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas Å¡alių nagrinėjamo ginčo kontekste visiÅ¡kai pagrįstai atkreipė dėmesį, kad atsakovė yra bendrovė, turinti galvijų pardavimo eksportui (taip pat ir į Turkijos RespublikÄ ) patirties.

Apibendrindama motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritart pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad bÅ«tent atsakovė turėjo pareigÄ perduoti ieÅ¡kovei prekes, kurios atitiktų Turkijos Respublikos teisės aktų reikalavimus, keliamus verÅ¡elių eksportui iÅ¡ Europos SÄ jungos.

59. Nors apeliantė skunde, remdamasi Konvencija, teigia, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė turėjo prekes atsiimti atsakovės verslo vietoje, tačiau tiek iÅ¡ abiejų atsakovės ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų BTC Nr. 1020 ir BTC Nr. 1021, tiek ir iÅ¡ pačios atsakovės į bylÄ pateiktų judėjimo sertifikatų bei CMR važtaraščių turinio matyti, jog prekių pristatymo vieta nurodyta Turkijos Respublikos miestas Kirsehir, o prekių pristatymÄ organizavo bÅ«tent atsakovė. Taigi Å¡alims aiÅ¡kiai sutarus dėl prekių pristatymo vietos, apeliantė nepagrįstai remiasi Konvencijos 31 straipsnio (e) punktu, o ne tos pačios Konvencijos 30 straipsniu, numatančius, kad pardavėjas privalo pristatyti prekes, perduoti su jomis susijusius dokumentus ir perduoti nuosavybės teisę į prekes, kaip to reikalauja sutartis ir Å¡i Konvencija.

60. CK 6.315 straipsnio 3 dalis numato, kad, kai iÅ¡ankstinę įmokÄ gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, Å¡is turi teisę reikalauti, jog pardavėjas jam perduotų daiktus arba grÄ Å¾intų sumokėtÄ sumÄ . Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , taip pat nustačius, kad apeliantei turint pareigÄ pristatyti prekes (verÅ¡elius) ieÅ¡kovei į Turkijos RespublikÄ , Å¡i jų taip ir nepristatė, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė pagrįstai reikalauja grÄ Å¾inti jos atsakovei sumokėtÄ neperduotų prekių kainÄ ; tuo tarpu, atsakovė, pilnai neįvykdžiusi sutarties, privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei viskÄ , kÄ yra gavusi pagal neįvykdytos sutarties dalį, t. y. ieÅ¡kinyje nurodytÄ sumÄ .

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

61. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pirkimo–pardavimo teisinius santykius, sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes, teisingai vadovavosi civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl Å¡alių ginčo esmės, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

62. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , Å¡ios patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.

63. Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl 850 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ bei tokias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus (PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kredito įstaigos mokėjimo nurodymÄ ). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad atsakovei kompensuotinos visos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Å iaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bartynco“, juridinio asmens kodas 302493192, ieškovei Turkijos Respublikos bendrovei Sanallar Tarim ve Hayvancilik Gida Insaat Tasimacilik Petrol Sanayi ve Ticaret Limited Sirketi, juridinio asmens kodas 0799038044500010, 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Asta Radzevičienė

Irmantas Å ulcas