dfe84eb8-2ea5-40a7-9798-0bccb79d3e43 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                  Civilinė byla Nr. 2S-1424-640/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19103-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 106.3.; 122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. rugsėjo 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Vilniaus Baltarusių Jaunimo SÄ jungos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus Baltarusių Jaunimo SÄ jungos ieÅ¡kinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl akto panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,n u s t a t ė: IeÅ¡kovas Vilniaus Baltarusių Jaunimo SÄ junga kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė 1) pripažinus atsakovų veiksmus nepagrįstais, panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2013 m. kovo 21 d. aktÄ Nr. (28.8-08-4)-RNA-11761;

2) įpareigoti atsakovÄ Ä¯vykdyti savo pareigas pagal kompetencijÄ ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai įsiskolinimÄ už O. A. – iÅ¡ viso 4 000 Lt, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjai 1 000 Lt turtinę žalÄ ir 1 000 Lt neturtinę žalÄ , taip pat skirti minimalų mokestį, klausimÄ dėl mokesčio spręsti kai bus priimtas sprendimas iÅ¡ esmės (b.l. 1-5).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-13 nutartimi (b.l. 7-9) atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir grÄ Å¾ino jį pateikusiam asmeniui. Nurodė, kad Å¡ia nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo keliamas reikalavimas dėl 2013 m. kovo 21 d. raÅ¡to Nr. (28.8.-08-4)-RNA-11761 panaikinimo, jo tenkinimo atveju neturės įtakos pareiÅ¡kėjos pažeistų ar ginčijamų teisių gynimui, nenustatys, nepakeis ir nepanaikins jokių jos teisių ar pareigų vieÅ¡ojo administravimo srityje, nes skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ mirusiojo asmens palikto turto klausimai gali bÅ«ti sprendžiami tik civilinio proceso tvarka ir vadovaujantis Civilinio kodekso normomis.

Nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raÅ¡tų matyti, kad mokesčių inspekcija nėra mirusiojo O. A. palikimo paveldėtoja (jai nėra iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei teisės liudijimas, turtas nepaveldėtas) dėl ko, ji neturi pareigos atsiskaityti su mirusiojo palikėjo kreditoriais. Taip pat nurodė, kad reikalavimai atlyginti žalÄ yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pirmųjų dviejų, todėl atsisakius priimti pirmus du reikalavimus, negali bÅ«ti priimti ir reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos.IeÅ¡kovas Vilniaus Baltarusių Jaunimo SÄ junga atskiruoju skundu (b.l. 11-12) praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui peržiÅ«rėjimui iÅ¡ esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra absurdiÅ¡ki, juridiÅ¡kai supainioti.

Nurodo, kad faktas, jog atsakovas iki Å¡ios dienos nepriėmė skolininko turto iki Å¡ios dienos tik sustiprina jo atsakomybę, nes jau praėjo visi įstatymo numatyti terminai, kuriuos atsakovas pažeidė. Nurodo, kad jeigu ieÅ¡kinyje yra trÅ«kumų ar kažkas tiesiog neaiÅ¡ku, teismas turėjo nustatyti terminÄ Å¡iuos trÅ«kumus panaikinti. Nurodo, kad iÅ¡ skundo esmės žala yra aiÅ¡kiai matoma.Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobÅ«džio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismÄ (gali bÅ«ti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismÄ kito asmens vardu) ir ar Å¡iÄ teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iÅ¡ civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 str.), bÅ«tų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo bei kitų civilinio proceso principų.

Tuo atveju, jei teismas nustato, jog pateiktas ieÅ¡kinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Tačiau pažymėtina, tai, jog įstatyme neapibrėžta, kokios kliÅ«tys tolesnei proceso eigai yra esminės, t.y. kokie ieÅ¡kinio trÅ«kumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo esmę ir ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes.Vertinant, ar procesinio dokumento trÅ«kumai sudaro esmines kliÅ«tis tolesnei proceso eigai, ieÅ¡kinio atveju – ieÅ¡kiniui priimti – reikėtų įvertinti keletÄ aspektų.

Pirma, koks yra ieÅ¡kinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobÅ«dis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikÅ¡mingi bÅ«tent sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , ar jie gali bÅ«ti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t.y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismÄ besikreipiančio asmens neatidumo (nerÅ«pestingumo) padarinys, ar į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieÅ¡kinyje.

Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo pareiga yra ne tik tai, ar pateiktas ieÅ¡kinys atitinka ieÅ¡kinio formos ir turtinio reikalavimus, tačiau ir nustatyti, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir jo reikalavimas gali bÅ«ti nagrinėjamas teisme, t.y. ar ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas sukurs objektyvias teisines pasekmes.

Be to, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) priėmimo, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieÅ¡kovo atsisakymo ieÅ¡kinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4, 5 p.). Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebÅ«tų priimta kelių teismo sprendimų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patikrinęs ieÅ¡kovo 2013-06-03 teismui pateiktÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ bendrų ir papildomų - formos bei turinio reikalavimų aspektu, skundžiama nutartimi konstatavo, jog pateiktas ieÅ¡kinys negali bÅ«ti nagrinėtinas teisme. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas jau yra kreipęsis su analogiÅ¡ku ieÅ¡kiniu į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , kuris 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo Vilniaus baltarusių jaunimo sÄ jungos skundo reikalavimÄ dalyje dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. kovo 21 d. akto Nr. (28.8-08-4)-RNA-11761 panaikinimo kaip nenagrinėtinÄ teismų.

Å ia nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui, kad pareiÅ¡kėjas dėl turtinės žalos gali pakartotinai kreiptis į teismÄ su skundu, atitinkančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 24 straipsnių reikalavimus, pareiÅ¡kėjo vadovas kaip fizinis asmuo dėl neturtinės žalos atlyginimo gali kreiptis į teismÄ su skundu, atitinkančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 24 straipsnių reikalavimus. Apeliantas kreipdamasis į bendros kompetencijos teismÄ pareiÅ¡kė tÄ patį reikalavimÄ , dėl kurio jau buvo pasisakyta administracinio teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi administracinių teismų priimtais procesiniais sprendimais ir ieÅ¡kinio nepriėmė dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos aktÄ .

Ä®vertinus tai, jog dėl Å¡io reikalavimo yra pasisakę administraciniai teismai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktÄ Å¡Ä¯ reikalavimÄ atsisakyti priimti. Tokiu atveju, Å¡i skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raÅ¡tų matyti, kad mokesčių inspekcija nėra mirusiojo O.

A. palikimo paveldėtoja (jai nėra iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei teisės liudijimas, turtas nepaveldėtas) dėl ko, ji neturi pareigos atsiskaityti su mirusiojo kreditoriais. Todėl nurodė, jog ieÅ¡kovo nurodytas atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM nėra tinkamas atsakovas, dėl ko ieÅ¡kovas jam negali reikÅ¡ti reikalavimo iÅ¡mokėti O. A. įsiskolinimÄ . Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad reikalavimai atlyginti žalÄ yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pirmųjų dviejų, todėl atsisakius priimti pirmus du reikalavimus, negali bÅ«ti priimti ir reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieÅ¡kovas, jau paduodamas ieÅ¡kinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ .

Įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013). Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog netinkamo atsakovo nurodymas nesudaro pagrindo ieškinio nepriimti, nes netinkamos šalies pakeitimas tinkama gali būti sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu (CPK 45 str.). Todėl remiantis šia aplinkybe, teismas neturi pagrindo atsisakyti priimti ieškinio.

Tačiau pažymėtina, kad kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, kurias teismas, gavęs ieÅ¡kinį, privalo aiÅ¡kintis ex officio. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose numatyta, kad ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes bei ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas).

Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieÅ¡kinio elementai arba jie nurodyti netiksliai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieÅ¡kovui terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 138 str., 115 str.). Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas vertindamas kitų ieÅ¡kovo reikalavimų, t.y. dėl turtinės ir neturtinės žalos priėmimo klausimÄ , turėjo vertinti jų atitikimÄ CPK 135 str. nuostatoms ir esant procesinių dokumentų trÅ«kumams pasinaudoti CPK 115 str., 138 str. numatyta teise nustatyti terminÄ procesinio dokumento trÅ«kumams iÅ¡taisyti.

Pirmosios instancijos teismas nevertino minėtų ieškovo reikalavimų atitikimo procesinių dokumentų turiniui bei formai, o tik pasisakė dėl jų nepriimtinumo kaip išvestinių iš pirmojo reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia argumentacija. Ieškovo reikalavimas dėl 4000 Lt skolos išmokėjimo nelaikytinas išvestiniu reikalavimu ir vien tai, jog ieškovas nurodo aplinkybes, kurias sieja su prašomu panaikinti aktu, nesudaro pagrindo teigti, jog jo reikalavimai dėl skolos išmokėjimo, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo yra išvestiniai ir negali būti atsiejamai nagrinėjami be pirmojo reikalavimo dėl akto panaikinimo.

IÅ¡dėstyti argumentai lemia iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo reikalavimus dalyje dėl skolos bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis Å¡ioje dalyje naikinama, ieÅ¡kinio priėmimo klausimas Å¡ioje dalyje yra perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinio reikalavimÄ panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. kovo 21 d. aktÄ Nr. (28.8-08-4)-RNA-11761, palikti nepakeistÄ .Nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl 4000 Lt skolos iÅ¡mokėjimo bei 1000 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos priteisimo panaikinti ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimų priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Teisėja                                                          Rūta Veniulytė-Jankūnienė