dfe845df-c078-45c6-a08d-ffdbe469e089 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-37-852/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22180-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 2.4.4.2; 2.1.2.4.1.3; 3.3.1.18.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Čėsnienės, RÅ«tos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės S. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

Y. ieÅ¡kinį atsakovei S. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iÅ¡laikymo jam priteisimo, uzufrukto nustatymo, taip pat pagal ieÅ¡kovo A. Y. ieÅ¡kinį atsakovėms S. J. ir J. G. dėl sandorio nuginčijimo bei pagal atsakovės S. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovui A. Y. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. Y. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslino ir prašė:

1) pripažinti negaliojančia 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė S. J. atsakovei J. G. padovanojo ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini);

2) pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytÄ Å¡alių nepilnametės dukters L. J. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su tėvu (ieÅ¡kovu) A. Y.;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės S. J. iÅ¡laikymÄ Å¡alių nepilnametei dukrai L. J. kas mėnesį po 300,00 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukters pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ;

4) įpareigoti atsakovę iÅ¡laikymui skirtas periodines iÅ¡mokas pervedinėti į ieÅ¡kovo A. Y. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ iki kiekvieno mėnesio 15 dienos už einamÄ jį mėnesį;

5) įpareigoti ieÅ¡kovÄ iÅ¡laikymui skirtas sumas tvarkyti uzufrukto teisėmis;

6) nustatyti uzufruktÄ atsakovės S. J. buto daliai, t. y. ½ daliai buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), iki dukters L. J. pilnametystės;

7) pripažinti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gegužės 26 d. ieÅ¡kovas A. Y. ir atsakovė S. J. gyveno kartu, bendrai iÅ¡laikė nepilnametę dukrÄ ir ieÅ¡kovas teikė nepilnametei dukrai L. J. iÅ¡laikymÄ ;

8) nustatyti, kad ieÅ¡kovas A. Y. ir atsakovė S. J. vykdė jungtinę veiklÄ ir butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendra daline Å¡alių nuosavybe, po ½ dalį buto kiekvienam iÅ¡ Å¡alių;

9) iÅ¡ atsakovės priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Å¡alys fiktyviai nutraukė santuokÄ , tikslu atsakovei siekti karjeros (duomenys neskelbtini), nes sutuoktinis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Ä®siteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo Å¡alys gyveno kartu Å¡alims lygiomis dalimis priklausančiame bute, augino dukrÄ L., kartu gyveno atsakovės sÅ«nus iÅ¡ pirmos santuokos L. P.. Å alys gyveno kaip Å¡eima ir labai nedaug kas iÅ¡ draugų ir giminių žinojo, kad jie fiktyviai iÅ¡situokę, o kas žinojo, tai žinojo ir tokios iÅ¡tuokos priežastis, bendrų nuotraukų nevieÅ¡ino dėl atsakovės darbovietės. Per visÄ kartu gyvenimo laikotarpį, įskaitant nuo (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas vienas mokėjo už Å¡alims lygiomis dalimis priklausančio buto paskolÄ , esančio adresu (duomenys neskelbtini), nors paskolos sutarties skolininke buvo atsakovė S. J., o ieÅ¡kovas kredito sutartyje buvo tik laiduotojas.

IeÅ¡kovas bendrai su atsakove iÅ¡laikė dukrÄ L., savo vardu iÅ¡perkamosios nuomos pagrindu pirko dukrai telefonus, kompiuterį, televizorių, dviratį, mokėjo už bÅ«relius. IeÅ¡kovo banko sÄ skaitų nuo (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinėse atsispindėtos Å¡eimos iÅ¡laidos. Å alys darnoje, bendrai gyveno iki 2020 m. pabaigos, po nesusikalbėjimų su atsakove porÄ mėnesių ieÅ¡kovas buvo išėjęs iÅ¡ namų, tačiau ieÅ¡kovo begalinės kantrybės ir iniciatyvos dėka jiems pavyko susitaikyti ir po 2021 m. naujų metų Å¡alys vėl pradėjo gyventi kartu.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad buvo pradėjęs galvoti apie dar vieno buto įgijimÄ , kurį pradžioje nuomotų, o ateityje turėtų atitekti dukrai L.. Kadangi Å¡is butas buvo planuotas skirti dukrai L., jo pirkimo paieÅ¡komis daugiausia ir rÅ«pinosi dukra. BÅ«tent dukra surado buto skelbimÄ Aruodas.lt platformoje. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimas buvo įformintas (duomenys neskelbtini), per atsakovės gimtadienį. Kadangi ieÅ¡kovas buvo pakeitęs darbo vietÄ ir dokumentuose atsakovės atlyginimas buvo didesnis, butas buvo forminamas kaip atsakovės asmeninė nuosavybė ir jos vardu iÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“ banko buvo imama 40 000,00 Eur paskola.

Nupirkus butÄ , Å¡alys bendrai pirko virtuvės baldus ir komodÄ , ieÅ¡kovas juos surinkinėjo ir kabino ant sienų. Tik įsirengus butÄ , ieÅ¡kovas vėl pastebėjo atsakovės nuotaikų pasikeitimus, nuolatinį nepasitenkinimÄ juo. Atsakovė 2021 m. gegužės 26 d. iÅ¡sikraustė į butÄ (duomenys neskelbtini), o po iÅ¡sikraustymo iÅ¡vyko atostogauti į (duomenys neskelbtini) viena, nors buvo planavusi vykti atostogauti su dukra (ieÅ¡kovas skatino Å¡ias atostogas, nes matė žmonos iÅ¡derintÄ nervų sistemÄ ).

Atsakovės pasikeitimas tiesiogiai įtakojo ne tik sutuoktinių santykius, tačiau žmonos ir dukters bei sÅ«naus (iÅ¡ pirmos santuokos) santykius. Atsakovė užblokavo savo vaikus socialiniuose tinkluose. Apgaulės bÅ«du iÅ¡ dukters santaupų banke persivedė pinigus į savo sÄ skaitÄ . Å alys laikotarpiu po ieÅ¡kinio pateikimo visiÅ¡kai nebendravo, o 2021 m. rugsėjo 3 d. ieÅ¡kovas gavo antstolio Mindaugo Dabkaus patvarkymÄ dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo ir raginimÄ vykdyti teismo sprendimÄ dėl 9240,00 Eur skolos už iÅ¡laikymÄ ir 160,00 Eur/mėn. iÅ¡laikymÄ .

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad Å¡alių dukra L., nors jai yra (duomenys neskelbtini), yra pakankamai brandi ir turinti savo nuomonę. Esant pasikeitusiam motinos elgesiui, dukra jaučiasi užgauta, palikta motinos. Iki Å¡iol buvę pakankamai artimi ir draugiÅ¡ki dukters motinos santykiai iÅ¡ esmės pasikeitė. Dėl patirtų sunkumų ir esminių pasikeitimų duktė pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini). Socialiniams darbuotojams dukra iÅ¡sakiusi savo nuomonę apie tėvų santykius ir jos pozicijÄ dėl gyvenamosios vietos.

Å iuo metu ji nori gyventi savo Å¡eimos namuose, kartu su tėvu. BÅ«tent gyvenimas su tėvu Å¡iuo gyvenimo tarpsniu leidžia dukrai jaustis saugia. Gyvenimas su tėvu Å¡iuo metu geriausiai atitinka dukters interesus. IeÅ¡kovas nepraÅ¡o nustatyti konkrečios skyrium gyvenančios motinos bendravimo su dukra tvarkos, nes dukra turi savo nuomonę, kuri sunkiai gali bÅ«ti veikiama tėvų. Tėvas įsipareigoja netrukdyti motinai bendrauti su dukra. Mano, kad praėjus sunkiam laikotarpiui motinos ir dukters santykiai nusistovės pozityvia linkme, nors Å¡iuo metu motina dukters atžvilgiu elgiasi agresyviai, provokuoja konfliktus, uždarė jos sÄ skaitÄ banke.

Dukra jaučiasi įsižeidusi ir labai iÅ¡gyvena. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas 500,00 Lt (144,81 Eur) skyrium gyvenančio tėvo iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai, tačiau faktiÅ¡kai Å¡alys kartu iÅ¡laikė dukrÄ . Nuo 2021 m. gegužės mėn. atsakovė nesirÅ«pina dukra ir jos neiÅ¡laiko. Pilnos dukters iÅ¡laikymo iÅ¡laidos tenka ieÅ¡kovui. Atsakovė nemoka net teismo nustatyto laikino iÅ¡laikymo. Mano, kad dukros poreikiams galėtų pakakti 700,00 Eur per mėnesį.

Dukros poreikiams reikia aprangos, kosmetikos, higienos prekių, kanceliarinių prekių, kompiuterio, iÅ¡manaus telefono, sporto aprangos, ryÅ¡io paslaugų. Duktė jau turi savarankiÅ¡kÄ laisvalaikį, todėl jai reikalingi kiÅ¡enpinigiai, pinigai vykimui/grįžimui į/iÅ¡ mokyklÄ ir bÅ«relius. Dukra taip pat maitinasi ir namuose, todėl į poreikius skaičiuojamas maistas, vitaminai, higienos priemonės ir pan. Visavertis vaiko ugdymas apima ir lavinančiÄ veiklÄ , bÅ«relius. Visada atsiranda nenumatytų iÅ¡laidų draugų gimtadieniams, dovanoms Kalėdoms, gimtadieniui ir pan.

IeÅ¡kovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Jo gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniÅ¡kai yra (duomenys neskelbtini). Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini). Jos gaunamos pajamos didesnės, pagal pateiktÄ pažymÄ apie (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡laikymo dukrai po 300,00 Eur per mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis. IeÅ¡kovas pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu taip pat prašė pripažinti 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia ir taikyti restitucijÄ .

IeÅ¡kinyje pažymėjo, kad dėl susidariusio ginčo į atstovę jis kreipėsi 2021 m. birželio 21 d. Pagal 2021 m. birželio 10 d. vaiko situacijos vertinimo anketÄ Å¡alys jau gyveno skyrium ir buvo ginčas dėl dukters, kuri gyveno su tėvu (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 26 d. buvo kreiptasi dėl mediacijos ir netrukus buvo pradėtas mediacijos procesas. Nuo tada atsakovė konkrečiai žinojo ieÅ¡kovo reikalavimus ir jo siÅ«lymus. 2021 m. rugpjūčio 2 d. ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, o 2021 m. rugpjūčio 12 d. ieÅ¡kinys buvo iÅ¡siųstas atsakovei. 2021 m. rugsėjo 7 d. buvo pateiktas atsiliepimas į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinis. 2022 m. vasario 27 d. teismui prie bylos prijungus naujus Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us paaiÅ¡kėjo, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė S. J. savo ½ dalį buto padovanojo savo motinai J.

G.. IeÅ¡kovas laikėsi pozicijos, kad Å¡is dovanojimo sandoris yra tariamas ir buvo sudarytas dėl akių, siekiant pakenkti ieÅ¡kovui ir dukrai, realiai sandoriu nesiekiant sukurti teisinių pasekmių. Pažymėjo ir tai, kad siekiant sudaryti tokį sandorį, kad nebÅ«tų reikalingas teismo leidimas, nes bute nuolat gyveno nepilnametė duktė – L. - atsakovė atliko neteisėtus faktinei situacijai prieÅ¡taraujančius teisinius veiksmus, ir dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ perdeklaravo į (duomenys neskelbtini), nors realiai dukra visada gyveno tik (duomenys neskelbtini), ir jau senai nebendravo su motina, todėl yra akivaizdu, kad dovanojimo sandoriu atsakovė neketino pakeisti faktinės situacijos, jos senyva motina negalėjo faktiÅ¡kai gyventi ar kitaip naudotis padovanoto buto dalimi.

IeÅ¡kovas taip pat pažymėjo, kad siekiant užtikrinti vaiko teisę į bÅ«stÄ , turėtų bÅ«ti nustatytas uzufruktas. Pritaikius restitucijÄ , kaip iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sandorio sudarymo, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Å¡alims priklausys lygiomis dalimis po ½. Å iuo metu jame gyvena ieÅ¡kovas su dukra, o atsakovė gyvena jai asmeninės nuosavybės priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Butas kuriame gyvena tėvas su dukra yra nedidelis, gyvenamasis plotas yra 41 kv. m.

Gyvenant kartu atsakovė provokuodavo konfliktus, nepagrįstai kviesdavo policijÄ , tai prieÅ¡tarauja nepilnamečio vaiko interesams. Be to, ieÅ¡kovas prašė atsakovei taikyti atsakomybę už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ir skirti 4000,00 Eur dydžio baudÄ , kadangi atsakovė, pateikdama vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nepagrįstÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, nors dukra gyvena su ieÅ¡kovu, perleisdama ½ dalį buto savo motinai grubiai ir sÄ moningai pažeidė sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

2. Atsakovė S. J. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo teiginiai dėl šalių santuokos nutraukimo fiktyvumo yra išgalvoti, melagingi. Šalių santykiai nuo pat santuokos sudarymo buvo labai įtemti, nes ieškovas yra labai ūmaus ir konfliktiško būdo. Nuo pat santuokos sudarymo atsiskleidė jo agresyvus būdas, prasidėjo nesaikingas svaigalų vartojimas. Ieškovo elgesys buvo nepagarbus ne tik atsakovės ir vaikų, bet ir savo tėvų atžvilgiu. Ieškovas atsakovės sūnų pradėjo laikyti kaip savo tarnu, kuriam paliepus turėdavo ieškovui patarnauti.

Kadangi vaikas ramus, jis paklusdavo ieškovui, tačiau atsakovė matė, kad vaikas jaučiasi dėl to labai nesmagiai, žeminančiai. Tai žemino bei skaudino ir atsakovę, kuri apie tai nuolat aiškino ir ieškovui, tačiau ieškovas savo elgesio nekeitė, atsakovės prašymus bei norus visiškai ignoravo. Atsakovę ieškovas įžeidinėdavo ne tik niekam negirdint, tačiau ir viešai - prie savo tėvų ir giminių. Namuose, jei atsakovė ko paprašydavo, neretai būdavo apšaukiama.

Tęsiantis psichologiniam smurtui iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės, vykstant nuolatiniams konfliktams bei ieÅ¡kovui vengiant deramai rÅ«pintis dukra, visai neskiriant dėmesio ir rÅ«pesčio atsakovės sÅ«nui iÅ¡ pirmos santuokos, Å¡alys apsisprendė, kad Å¡eimyninis gyvenimas nebėra įmanomas ir nusprendė jų santuokÄ nutraukti bendru susitarimu. Å alys po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) liko gyventi kartu viename bute, tačiau nuo santuokos nutraukimo visÄ laikÄ vedė atskirus savo Å«kius (banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai 2009 – 2020 m).

Todėl atmestini ieÅ¡kovo teiginiai, kad neva Å¡alys ir toliau, po jų santuokos nutraukimo, gyveno kaip Å¡eima. Po Å¡alių santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas vengė vykdyti jam teismo sprendimu nustatytÄ prievolę iÅ¡laikyti dukrÄ , dėl kurios dydžio jis susitarė su atsakove ir sutiko tokio dydžio iÅ¡laikymÄ Å¡alių dukrai mokėti. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas praktiÅ¡kai nepadėjo jai iÅ¡laikyti dukters, nevykdė teismo sprendimo. Atsakovė matė, kad ieÅ¡kovas atlyginimÄ iÅ¡leisdavo savo poreikių tenkinimui (tarp jų alui, cigaretėms, savo 300 litrų akvariumui, maÅ¡inos degalams, iÅ¡vykoms į sodÄ ir t.t.).

Paskutinius 6 metus jis iÅ¡ viso nevykdė prievolių dukrai (patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyti ieÅ¡kovo pirkiniai yra pirkti prieÅ¡ 8-9 metus). Tarp Å¡alių pastoviai kildavo konfliktai dėl to, kodėl ieÅ¡kovas taip elgiasi ir nepadeda atsakovei iÅ¡laikyti dukters. IeÅ¡kovas teisindavosi nedideliu uždarbiu, savo poreikių tenkinimu. Nepilnametė dukra, paskutinius keletÄ metų matydama labai niÅ«riÄ situacijÄ , ieÅ¡kovo girtavimÄ , Å«mų charakterį, pradėjo praÅ¡yti atsakovės, kad parduotų butÄ ir iÅ¡vyktų gyventi dviese, jau atskirai be ieÅ¡kovo.

Itin dideli pykčiai tarp Å¡alių prasidėjo 2020 m. lapkričio mėn. IeÅ¡kovas rėkdavo be priežasties, negražiai kalbėdavo tiek apie atsakovę, tiek apie Å¡alių dukrÄ . Pradėjo sekti atsakovę, tikrinti atsakovės asmeninius socialinius tinklus bei skambučius, nuolatos rinko informacijÄ apie atsakovę, Å¡iÄ informacijÄ skleidė atsakovės giminaičiams. Vieno konflikto metu namuose ieÅ¡kovas iÅ¡kvietė policijÄ ir norėjo apkaltini atsakovę, kad ji jam sudavusi. Jis norėjo ir reikalavo, kad policija Å¡alis uždarytų areÅ¡tinėje, o nepilnametę dukrÄ pasiimtų vaikų teisės. Konfliktinę situacijÄ galiausiai nuramino atvykę policininkai.

IeÅ¡kovo pateikti banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, jog ieÅ¡kovas neturėjo jokių santaupų, gyveno nuo atlyginimo iki atlyginimo. IeÅ¡kovo banko iÅ¡klotinėse matyti jo iÅ¡laidos, patiriamos asmeniniam pragyvenimui. IeÅ¡kovo gaunamo atlyginimo (duomenys neskelbtini) vos užtekdavo pragyventi jam pačiam. IeÅ¡kovas neturėjo jokių galimybių prisidėti prie atsakovės įsigyto buto. Atsakovė pažymėjo, kad apsisprendė įsigyti asmeninės nuosavybės teisėmis butÄ nebegalėdama gyventi kartu viename bute su ieÅ¡kovu. 2021 m. kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankÄ dėl paskolos buto įgijimui gavimo, pradėjo buto pirkimo procesÄ , į jį ketino su Å¡alių nepilnamete dukra iÅ¡eiti gyventi.

Prie buto įsigijimo ieÅ¡kovas niekaip neprisidėjo, su juo dėl buto pirkimo atsakovė nesitarė. IeÅ¡kovo teiginiai, kad neva Å¡alys kartu pradėjo galvoti apie dar vieno buto įsigijimÄ , yra iÅ¡galvotos aplinkybės. Å alių nepilnametė dukra, irgi bijojo ieÅ¡kovo, prašė, kad motina butÄ Ä¯sigytų kuo greičiau, tačiau per karantinÄ buto įsigijimo procesas užtruko, tad atsakovė ir Å¡alių dukra neturėjo kito pasirinkimo, tik kaip ir toliau gyventi kartu su ieÅ¡kovu. Tuo tarpu ieÅ¡kovas manipuliuoja Å¡alių dukra, kursto jÄ prieÅ¡ atsakovę, visaip Å¡meižia ir siekia, kad tik Å¡alys neparduotų buto (į kurio ½ dalį praÅ¡oma nustatyti uzufruktÄ ) bei ieÅ¡kovui nereikėtų mokėti skolos, susidariusios iÅ¡ nemokamo iÅ¡laikymo Å¡alių nepilnamečiui vaikui (viso virÅ¡ 19 000,00 Eur).

Atsiliepime atsakovė taip pat nurodė, kad 2021 m. vasario 9 d. buvo iÅ¡klausyta nepilnamečio vaiko nuomonė. Mergaitė papasakojo, kad gyvena su motina ir tėvu, jai nepatinka, kad tėvai nuolat konfliktuota ir ginčijasi. L. teigė, jog konfliktus ir ginčus provokuoja ieÅ¡kovas, atsakovė nepajėgi jų vengti, neturi įtakos ieÅ¡kovo elgesiui. L. nurodė, kad tėvų konfliktus stebi nuo mažens. L. papasakojo, kad labai nori kuo greičiau su atsakove iÅ¡sikraustyti gyventi atskirai, nes netiki, kad kažkas gali įtikinti ieÅ¡kovÄ elgtis kitaip, nekonfliktuoti, nesikabinėti prie atsakovės. L. patikino, kad su atsakove jos santykiai puikÅ«s, atsakovė supratinga, su ja galima apie viskÄ kalbėtis, dukrÄ ir motinÄ sieja stiprus emocinis ryÅ¡ys.

L. nurodė, kad kartais atsakovės nuotaika prislėgta, kartais sunkiai užmiega, mano, kad kai su motina iÅ¡sikraustys į kitus namus ir gyvens ramiai, atsakovės emocinė bÅ«klė pagerės. L. nurodė, kad kai gyvens su atsakove atskirai nuo ieÅ¡kovo, nelabai nori su ieÅ¡kovu bendrauti, nes ieÅ¡kovas užvaldomas pykčio priepuolių pasako L. žeminančius, grubius žodžius, jÄ Ä¯Å¾eidžia. Atsakovė taip pat nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu, kad dovanojimo sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia. 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne tariamai, o realiai sudarytas sandoris.

Å is sandoris yra patvirtintas notaro, Å¡io sandorio pagrindu nekilnojamas turtas padovanotas J. G.. Ginčijamo sandorio dalyviai realiai įgijo civilines teises bei pareigas, t. y. atsakovė savo mamai J. G. realiai perleido nuosavybės teisę, kuri registruota Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė J. G. perleido buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Tuo tarpu, mainais už tai, J. G. atsakovei padovanojo savo turimÄ namo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini) (2021 m. rugpjūčio 12 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Tokie veiksmai buvo atlikti, kadangi J. G. ateityje planavo atvažiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini), kad atsakovė su motina bÅ«tų viename mieste bei atsakovė galėtų tinkamai rÅ«pintis bei prižiÅ«rėti savo motinÄ . Atsakovė su Å¡alių nepilnamete dukra planavo gyventi naujai įsigytame bute, tuo tarpu J. G. ketino apsigyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo nustatyti uzufrukto, nes dalis nekilnojamojo turto, į kurį praÅ¡oma nustatyti uzufruktÄ , ieÅ¡kovui jau priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Tuo tarpu dalis turto, į kuriÄ praÅ¡oma nustatyti uzufruktÄ , yra ne ieÅ¡kovo sutuoktinės, bet priklauso J. G. - nepilnamečio vaiko L. J. močiutei. IeÅ¡kovas klaidina teismÄ nurodydamas, kad butas (duomenys neskelbtini), yra nedidelis, jo gyvenamasis plotas yra tik 41 kv. m. Buto bendras plotas yra ne 41 kv. m, o 67,28 kv. m. Be to, Å¡alių nepilnamečio vaiko L. tėvas – ieÅ¡kovas, asmeninės nuosavybės teise valdo kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - pastatÄ sodÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas asmeninės nuosavybės teise turi kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti reikalavimÄ dėl uzufrukto nustatymo.

3. Atsakovė J. G. pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. dovanojimo sandoris yra ne tariamai, o realiai sudarytas.

4. Atsakovė S. J. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui L. J. (pagal patvirtintÄ A. Y. ir S. J. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2. puntÄ ) jį padidinant ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. Y. nepilnamečiui vaikui L. J. iÅ¡laikymÄ po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , bei nustatyti, kad priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui uzufrukto teisėmis tvarko atsakovė ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nustatytas 500,00 Lt (144,81 Eur) L. J. iÅ¡laikymas, kurį privalo teikti ieÅ¡kovas A. Y.. Po Å¡io teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei 12 metų, per tÄ laikÄ Å¾enkliai iÅ¡augo bÅ«sto komunalinių mokesčių, maisto produktų, avalynės, rÅ«bų, paslaugų ir kitos kainos, Å¡alyje pasikeitė valiuta, ne kartÄ buvo didinamas minimalus darbo užmokestis. IÅ¡ esmės padidėjo ir nepilnamečio vaiko L.

J. poreikiai. Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo A. Y. priteistas iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis dydis, atsižvelgiant į pasikeitusias valstybės ekonomines sÄ lygas bei esmingai iÅ¡augusius nepilnamečio vaiko poreikius, yra akivaizdžiai per mažas. Nepilnamečio vaiko L. J. bÅ«tinų poreikių patenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro apie 500,00 Eur. Å alys nepilnamečio vaiko L. J. iÅ¡laikymui per mėnesį turėtų skirti 430,00 Eur (70,00 Eur sudaro vaiko pinigai, gaunami iÅ¡ valstybės), pusę Å¡ios sumos turėtų teikti ieÅ¡kovas A.

Y..

5. IeÅ¡kovas A. Y. atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , bei tenkinti ieÅ¡kinį, priteisti iÅ¡ atsakovės jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė 2021 m. gegužės 26 d. išėjo iÅ¡ namų. Dukra visapusiÅ¡kai rÅ«pinosi ir jÄ iÅ¡laikė iÅ¡imtinai tėvas. Motina nuo to laiko iki atsiliepimo pateikimo dienos į butÄ buvo atėjusi tik du kartus, kiekvienÄ kartÄ pykosi su dukra. Nuo išėjimo iÅ¡ namų atsakovė neteikė iÅ¡laikymo ir nerėmė dukters, nei psichologiÅ¡kai, nei finansiÅ¡kai, atvirkščiai provokavo konfliktus, nemokėjo net laikino iÅ¡laikymo.

Atsakovė ne tik neprisideda prie dukters iÅ¡laikymo, tačiau ir savinasi valstybės skiriamus vaiko pinigus (75,00 Eur/mėn.), kuriuos dukra L. anksčiau buvo pratusi naudoti kiÅ¡enpinigiams. Be to, atsakovė kreipėsi į bankÄ , kad bÅ«tų uždaryta dukters vardu atidaryta sÄ skaita banke, į kuriÄ buvo pervedami vaiko pinigai, skirti L.. Dukra L. pasirinko gyventi su tėvu, tad iÅ¡laikymas turėtų bÅ«ti priteisiamas ne iÅ¡ faktiÅ¡kai gyvenančio ir iÅ¡laikančio dukrÄ tėvo, o iÅ¡ skyrium gyvenančios motinos.

Å iuo metu, dėl motinos nulemtų psichologinių traumų, dukra lankosi pas (duomenys neskelbtini), Socialiniams darbuotojams ir iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai dukra yra iÅ¡sakiusi savo nuomonę. Å iuo metu ji nori gyventi savo Å¡eimos namuose, kartu su tėvu. BÅ«tent gyvenimas su tėvu Å¡iuo gyvenimo tarpsniu leidžia dukrai jaustis saugia. Gyvenimas su tėvu Å¡iuo metu geriausiai atitinka dukters interesus. IeÅ¡kovas mano, kad atsakovė piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškovo A. Y. ieškinį patenkino iš dalies, o atsakovės priešieškinį atmetė:

1) pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytÄ nepilnametės L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatė nepilnamečio vaiko L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu (ieÅ¡kovu) A. Y.;

2) nustatė atsakovės S. J. bendravimo su nepilnamete dukra L. J. tvarkÄ ;

3) priteisė iÅ¡ atsakovės S. J. iÅ¡laikymÄ Å¡alių nepilnametei dukrai L. J. kas mėnesį po 250,00 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukters pilnametystės, iÅ¡laikymui skirtas periodines iÅ¡mokas pervedant į ieÅ¡kovo A. Y. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ iki kiekvieno mėnesio 15 dienos už einamÄ jį mėnesį;

4) nustatė, kad išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) nepilnametės dukters L. J. iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skyrė ieÅ¡kovÄ A. Y.;

6) pripažino, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gegužės 26 d. A. Y. ir S. J. gyveno kartu, bendrai iÅ¡laikė nepilnametę dukrÄ ir ieÅ¡kovas teikė nepilnametei dukrai L. J. iÅ¡laikymÄ ;

7) pripažino 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė S. J. savo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), padovanojo savo motinai (atsakovei) J. G., negaliojančia;

8) taikė restitucijÄ â€“ grÄ Å¾ino atsakovei S. J. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

9) priėmė ieÅ¡kovo A. J. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimo – nustatyti, kad A. Y. ir S. J. vykdė jungtinę veiklÄ ir butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendra daline Å¡alių nuosavybe, po ½ buto kiekvienam iÅ¡ Å¡alių, ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukė;

10) paskyrė atsakovei S. J. 1000,00 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusė Å¡ios sumos, t. y. 500,00 Eur skiriant ieÅ¡kovui A. Y.;

11) priteisė ieškovui A. Y. iš atsakovės S. J. 1839,15 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų;

12) priteisė iÅ¡ atsakovės S. J. valstybės naudai 75,44 Eur iÅ¡laidų. Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 6.1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatyti jÄ su tėvu, t. y. ieÅ¡kovu A. Y.. Teismas nustatė, kad nepilnamečio vaiko faktinė gyvenamoji vieta nėra pakitusi, vaikas faktiÅ¡kai gyvena toje pačioje gyvenamojoje aplinkoje, tame pačiame bute, motinai iÅ¡sikėlus gyventi skyrium jau daugiau nei metus laiko, nepilnametis vaikas gyvena su tėvu.

Å alims nutraukus santuokÄ ir bendru sutarimu sutarus dėl nepilnametės dukters L. J. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, Å¡alys ir toliau kartu su vaiku gyveno visi kartu jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovei S. J. 2021 m. gegužės 26 d. iÅ¡sikėlus iÅ¡ minėto buto, nepilnametė dukra ir toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su tėvu. Atsakovė teismo posėdžio metu pati nurodė, kad Å¡i gyvenamoji vieta yra arčiau nepilnametės mokyklos.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir Nekilnojamojo turto registro duomenų buvo nustatyta, kad butas yra trijų kambarių, vienas iÅ¡ kambarių yra skirtas nepilnametei dukrai. Tuo tarpu atsakovė S. J. iÅ¡sikėlė gyventi į įsigytÄ atskirÄ dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IÅ¡ atsakovės S. J. paaiÅ¡kinimų ir vaiko L. J., kuriai yra (duomenys neskelbtini), iÅ¡klausytos nuomonės teismo posėdžio nustatyta, kad nepilnametė atsisakė kraustytis kartu su motina iÅ¡ jai įprastos gyvenamosios vietos, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo norÄ gyventi su tėvu, o bylos duomenys patvirtino, kad Å¡iai dienai motinos ir nepilnametės dukters ryÅ¡ys yra itin susilpnėjęs, vaikas atsisako bendrauti su motina.

Å ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikė esminėmis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 4 dalies prasme, kurios sudarė pagrindÄ pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoje tėvų sutartyje nustatytos nepilnametės L. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatyti jÄ su tėvu (ieÅ¡kovu) A. Y.. 6.2. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartimi iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos buvo nustatyta laikina atsakovės S. J. bendravimo su nepilnamete dukra L. tvarka, pagal kuriÄ :

1) pirmus du susitikimus pagal žemiau nustatytÄ laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ motina su dukra bendrauja be nakvynių motinos gyvenamojoje vietoje, t. y. paimdama dukrÄ nutartyje nustatytomis dienomis ir grÄ Å¾indama dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 20.00 val.;

2) kiekvienos lyginės metų savaitės trečiadienį, motina bendrauja su dukra pasiimant dukrÄ iÅ¡ namų ar ugdymo įstaigos 18 val. ir parvežant į ugdymo įstaigÄ ketvirtadienį ryte pamokų laikui;

3) kiekvienos nelyginės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio su nakvyne, pasiimant dukrÄ penktadienį nuo 18 val. iÅ¡ namų ir parvežant į namus sekmadienį iki 19 val.;

4) neturint galimybės pasiimti dukros dėl objektyvių priežasčių (pvz., dėl dukters ar motinos ligos), dukters bendravimas su motina perkeliamas kitam savaitgaliui, arba praleistoji diena gali bÅ«ti pakeičiama į kitÄ artimiausiÄ Å¡alių suderintÄ dienÄ ;

5) motina su dukra gali nevaržomai bendrauti telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis;

6) bendru sutikimu, dukters bendravimo su motina grafike nurodytas laikas, gali bÅ«ti trumpesnis arba ilgesnis. Teismas taip pat pažymėjo, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė nurodė, kad pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, jiems abiem yra priimtina ir tinkama skyrium gyvenančios motinos bendravimo su dukra tvarka nustatyta laikinosiomis apsaugos priemonėmis. IeÅ¡kovas A. Y. teismo posėdžio metu nurodė, kad neriboja ir neketina riboti motinos bendravimo su dukra. Dėl to, nesant tarp Å¡alių ginčo dėl bendravimo su dukra tvarkos teismas nustatė Å¡alių pageidaujamÄ atsakovės bendravimo su dukra tvarka.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Å¡iai dienai dukters ir motinos ryÅ¡ys yra susilpnėjęs, realus bendravimas pagal nustatytÄ pirmiau minėtÄ laikinÄ motinos bendravimo su dukra tvarkÄ nevyko, dėl to paliekami pirmi du motinos ir dukters susitikimai pereinamam laikotarpiui, siekiant atkurti jų susilpnėjusį ryšį, be nakvynių. Ä®vertinus nepilnametės Å¡alių dukters amžių, t. y. kad jai Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini); kad Å¡iai dienai dėl įtemptų Å¡alių tarpusavio santykių ir santykių su motina ji jau lanko (duomenys neskelbtini) konsultacijas (dėl ko reiÅ¡kia priekaiÅ¡tus motinai) spręstina, kad psichologo tarpininkavimas atkuriant motinos ir dukters ryšį sukeltų tik dar didesnę jų prieÅ¡prieÅ¡Ä .

Šiai dienai vaikas jau lanko (duomenys neskelbtini) konsultacijas, tuo tarpu iš nepilnametės apibūdinto jos motinos atsakovės S. J. nenuoseklaus elgesio, t. y. tai meilaus bendravimo trumposiomis žinutėmis, tai grasinimų telefoninių pokalbių metu, spręstina, kad, siekiant atkurti ryšį su dukra, atsakovė taipogi galėtų pasinaudoti individualiomis psichologo konsultacijomis. Taigi psichologo pagalba vaiko ir motinos ryšio atkūrimui, šiuo konkrečiu atveju, gali būti suteikiama kiekvienai iš ryšio atkūrimo šalių individualiai. 6.3.

Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių nepilnametė dukra L. J. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus moksleivė. Mergina specialių poreikių neturi, užklasinėje veikloje nedalyvauja, jokių popamokinių užsiėmimų nelanko. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad dukros poreikiams (maistui, vitaminams, aprangai, kosmetikai, higienai, kanceliarinėms prekėms, kompiuteriui, išmaniajam telefonui, sporto aprangai, ryšio paslaugoms) galėtų pakakti 700,00 Eur per mėnesį.

Taip pat ieÅ¡kinyje buvo nurodoma, kad duktė jau turi savarankiÅ¡kÄ laisvalaikį, todėl jai reikalingi kiÅ¡enpinigiai, pinigai vykimui/grįžimui į/iÅ¡ mokyklÄ , draugų gimtadieniams ir kitoms Å¡ventėms. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas vaiko poreikių nedetalizavo, jas pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo nurodytos pinigų sumos vaiko poreikiams nebuvo pagrįstos jokiais kitais bylos duomenimis ir teismo vertinimu užaukÅ¡tintos (pvz., maistui 400,00 Eur, buto iÅ¡laikymo ar dienpinigiai, kuomet vaikas į savo sÄ skaitÄ gauna visus vaiko pinigus).

Tuo tarpu ieÅ¡kovo pajamas sudaro jo gaunamas darbo užmokestis, kuris, jo teigimu, pakilo nuo (duomenys neskelbtini) per mėnesį iki (duomenys neskelbtini) per mėnesį. Jis asmeninės nuosavybės teise valdo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat sodo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), turi automobilį. Atsakovė S. J. dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos siekia apie (duomenys neskelbtini) per mėnesį. Ji asmeninės nuosavybės teise valdo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypÄ bei gyvenamojo namo su kitais statiniais dalį, adresu (duomenys neskelbtini).

Taigi abiejų Å¡alių turtinė padėtis yra panaÅ¡i, pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovės finansinė padėtis yra daug prastesnė nei ieÅ¡kovo, nėra. Taip pat iÅ¡ abiejų Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir iÅ¡klausytos vaiko nuomonės buvo nustatyta, kad valstybės skiriami vaiko pinigai pagal Å¡eimoje nusistovėjusiÄ praktikÄ buvo pervedami Å¡alių nepilnametei dukrai L. J., kuriai Å¡iai dienai yra (duomenys neskelbtini), kiÅ¡enpinigiams ir jos asmeninėms galimoms iÅ¡laidoms. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , į vaiko amžių, papildomų poreikių ir popamokinių užsiėmimų nebuvimÄ , teismų praktikoje nustatytÄ rekomendacinį iÅ¡laikymo dydį, tenkinantį bÅ«tinus vaiko poreikius, kurių Å¡alis neturi pareigos pagrįsti įrodymais;

į abiejų tėvų turtinę padėtį, kad remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, vaikams reikalingÄ iÅ¡laikymÄ iÅ¡ dalies padengia pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamos iÅ¡mokos, kurie Å¡iuo atveju tiesiogiai pervedami dukrai kiÅ¡enpinigiams; kad iÅ¡laikymo vaikui dydis turi atitikti tėvų turtinę padėtį ir bÅ«ti realiai įgyvendinamas; teismas sprendė, kad Å¡alių nepilnametei dukrai L. J. bÅ«tina 250,00 Eur iÅ¡laikymo suma kas mėnesį jos poreikiams užtikrinti.

Teismas vertino, jog Å¡is iÅ¡laikymo dydis yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir jų tėvų turtinės padėties pusiausvyrÄ bei realiai įvykdytinas, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovės Å¡alių nepilnametei dukrai po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos (t. y. 2021 m. rugpjūčio 10 d.) iki jos pilnametystės (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o nepilnametės dukters L.

J. iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skyrė ieÅ¡kovÄ A. Y.. 6.4. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Å¡alys (duomenys neskelbtini) nutraukusios santuokÄ toliau gyveno bendrÄ Å¡eiminį gyvenimÄ ir vedė bendrÄ Å«kį iki 2021 m. gegužės 26 d., t. y. iki tol, kol atsakovė S. J. iÅ¡sikėlė iÅ¡ bendro Å¡eimos bÅ«sto, įsigijusi asmeninės nuosavybės teise atskirÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å iÄ aplinkybę nurodė ne tik ieÅ¡kovas A.

Y., tačiau ir liudytojai ieÅ¡kovo tėvas A. Y., atsakovės sÅ«nus L. P., kiti liudytojai D. M., R. V., A. N., kurie nuosekliai teigė, kad Å¡alys ir nutraukusios santuokÄ gyveno kartu, kad niekas nutraukus santuokÄ nepasikeitė, Å¡alys visada bÅ«davo kartu, kartu Å¡ventė Å¡ventes, atostogavo. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pati atsakovė S. J. patvirtino, kad ji su atsakovu gyveno ne tik viename bute, tačiau ir viename kambaryje, miegojo vienoje lovoje, kad buvo visokių laikotarpių, kad pykosi ir taikėsi, kartu atostogavo, kad bÅ«sto paskolÄ ir komunalinius mokesčius apmokėdavo ieÅ¡kovas.

Å ie duomenys ir ieÅ¡kovo A. Y. pateikti banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai leido daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys po santuokos nutraukimo nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gegužės 26 d. vedė bendrÄ Å«kį, gyveno Å¡eiminį gyvenimÄ ir kartu iÅ¡laikė savo nepilnametę dukrÄ . Sodros duomenimis ieÅ¡kovas A. Y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. IeÅ¡kovo A.

Y. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai už laikotarpius nuo 2009 m. sausio 16 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. patvirtino, kad ieÅ¡kovas pervedinėjo atsakovei bÅ«sto kredito įmokÄ , nes bÅ«tent atsakovė buvo kredito gavėja, o jis tik laiduotojas. Banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. matyti, kad ieÅ¡kovas mokėjo už komunalines paslaugas, telekomunikacines Å¡eimos paslaugas, patyrė iÅ¡laidas maisto prekių parduotuvėse tiek mažesnėmis, t. y. apie 20,00 Eur, tiek didesnėmis, t. y. pvz. 69,00 Eur, sumomis.

Pateikta 2015 m. sausio 15 d. vartojimo kredito sutartis patvirtina ieÅ¡kovo teiginius, kas jis pirko neÅ¡iojamÄ kompiuterį dukrai, 2014 m. rugsėjo 14 d. vartojimo kredito sutartis patvirtina ieÅ¡kovo teiginius, kad jis pirko dviratį dukrai. IÅ¡klausant Å¡alių nepilnametės dukters L. J. nuomonę teismo posėdyje, ji nurodė, kad Å¡iuo metu jÄ viskuo aprÅ«pina tėvas, o anksčiau, kuomet gyveno visi kartu, jÄ aprÅ«pindavo vienodai motina ir tėvas, abu dalyvavo mokyklos susirinkimuose, Å¡iuo metu dalyvauja tik tėvas.

Minėti duomenys leido konstatuoti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gegužės 26 d. ieÅ¡kovas A. Y. ir atsakovė S. J. gyveno kartu, bendrai iÅ¡laikė nepilnametę dukrÄ , dėl to ieÅ¡kovo reikalavimÄ Å¡ioje dalyje teismas patenkino. 6.5. Teismas pripažino 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė S. J. savo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), padovanojo savo motinai (atsakovei) J. G. negaliojančia ir taikė restitucijÄ .

Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes, kad ieškovas dėl susidariusio ginčo į atstovę kreipėsi 2021 m. birželio 21 d., buvo sudaryta atstovavimo sutartis. Tuo metu šalys jau gyveno skyriumi nuo 2021 m. gegužės 26 d. Dukra pasiliko gyveno su tėvu, adresu (duomenys neskelbtini), ir dėl to tarp šalių kilo ginčas. Mediacijos procesas buvo inicijuotas 2021 m. birželio 26 d. Dėl to teismui nekilo abejonių, kad tuo metu atsakovė jau žinojo ieškovo reikalavimus ir jo siūlymus.

IeÅ¡kovas 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikė ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinys 2021 m. rugpjūčio 12 d. buvo iÅ¡siųstas atsakovei. 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė S. J. savo ½ dalį buto padovanojo savo motinai (atsakovei) J. G.. Taigi atsakovė, žinodama, kad dėl jos dalies buto daiktinių teisių yra kilęs ginčas teisme, perleido šį turtÄ tretiesiems asmenims. Vertinant perleidžiama sandorį, Å¡iame kontekste reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, kad ji neatlygintinai, dovanojimo sutarties pagrindu perleido šį turtÄ savo motinai J.

G., gimusiai (duomenys neskelbtini), kuri gyvena (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ byloje esančių Nekilnojamojo registro duomenų matyti, kad pati J. G. savo turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), (dar iki atsakovės dovanojimo sandorio) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarčių pagrindu perleido savo vaikams atsakovei S. J. ir A. G., kas iÅ¡ esmės leidžia spręsti, kad atsakovė J. G. neketina ir neplanuoja apsigyventi savarankiÅ¡kai atskirame bÅ«ste.

Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad jos motina ketina apsigyventi (duomenys neskelbtini), arčiau jos, t. y. dukters, kad galėtų motina pasirÅ«pinti, yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįsta nei jokiais bylos duomenimis, nei atitinkanti elementorius logikos dėsnius. Teismo vertino, jog atsakovės pozicija, kad jos motina, kuriai reikalinga slauga, ketintų apsigyventi su atsakovės buvusiu sutuoktiniu viename bute, kuomet buvusių sutuoktinių santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki, o ji gyvendama kitam miesto gale, dirbdama pilnÄ darbo dienÄ rÅ«pinsis savo motina, neatitinka tikrovės. Pati atsakovė S. J. turi asmeninės nuosavybės teise dviejų kambarių butÄ , kuriame tikrai bÅ«tų daug palankesnės ir realinės galimybės pasirÅ«pinti savo garbaus amžiaus motina.

Pastebėtina ir tai, kad pati atsakovė teismo posėdyje savo paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad jos buto dalis motinai buvo perleista, siekiant mažesnių mokesčių už komunalines paslaugas, kurias ji manė turinti pareigÄ mokėti, o jai tai yra per didelė naÅ¡ta Å¡alia iÅ¡laikymo pareigos ir kreditorinių įsipareigojimų. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo pozicija, kad Å¡iuo atveju dovanojimo sandoris yra tariamas ir buvo sudarytas dėl akių, neturint jokių objektyvių tikslų Å¡iuo turto naudotis ar kitaip realizuoti savo teises į jį.

Sandoriu nebuvo siekiama sukurti realių nuosavybės perleidimo ir disponavimu juo teisinių pasekmių, o buvo siekiama apsunkinti ieškovo galimybes įgyvendinti savo daiktines teises į nekilnojamojo turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y. tiek siekiant uzufrukto nustatymo į atsakovės dalį turto, tiek, tikėtinai, siekiant mažesnių komunalinių mokesčių prievolių. Teismas nurodė, jog šiame kontekste reikšminga aplinkybė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo ir tebėra šeimos būstas, kuriame auga nepilnametis vaikas.

Atsakovė žinodama, kad vaiko gyvenamoji vieta tik formaliai kartu su ja buvo užregistruota jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame dukra net nesilankė, o visada liko gyventi su tėvu, adresu (duomenys neskelbtini), realizavo šį turtÄ be teismo leidimo, esant dėl to ginčui ir vykstant teisminiam procesui tiek dėl vaiko gyvenamosios vietos, tiek dėl perleidžiamo turto daiktinių teisių. Teismas sprendė, kad dovanojimo sandoriu atsakovė neketino pakeisti faktinės situacijos, jos garbaus amžiau motina labiausiai tikėtinai negalėjo ir negalės faktiÅ¡kai gyventi ar kitaip naudotis padovanoto buto dalimi, nes jai reikalinga (duomenys neskelbtini) ir ji nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), kur ir yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 6.6.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo A. Y. reikalavimÄ dėl uzufrukto nustatymo. Teismas pažymėjo, kad CK 3.71 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktÄ ir palikti joje gyventi kitÄ sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės (CK 3.71 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovui A. Y. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 67,28 kv. m. bendro naudingo ploto, kuris yra trijų kambarių.

Taip pat jam asmeninės nuosavybės teise priklauso sodo žemės sklypas su sodo pastatu, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nors Å¡alių tarpusavio santykiai konfliktiÅ¡ki, tačiau jie kartu negyvena ir nėra duomenų, kad tokia bÅ«tinybė kiltų. Atsakovė S. J. gyvena skyrium, jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Taigi ieÅ¡kovas turi nekilnojamojo turto, dirba, gauna pastovias pajamas, atsakovė moka nepilnametei dukrai iÅ¡laikymÄ , dėl to spręstina, kad ieÅ¡kovas turi galimybes užtikrinti nepilnametei dukrai gyvenamÄ jÄ vietÄ ir be uzufrukto atsakovės turto daliai nustatymo. 6.7.

Teismas taip pat atmetė atsakovės reikalavimÄ , kuris buvo pareikÅ¡tas baigiamųjų kalbų metu. Teismas nustatė, kad atsakovės atstovas baigiamosiose kalbose pareiÅ¡kė naujÄ reikalavimÄ ir praÅ¡ymÄ iÅ¡spręsti lėšų pervestų kaip iÅ¡laikymo, kurios buvo nepagrįstai negrÄ Å¾intos atsakovei, grÄ Å¾inimo klausimÄ . Atsakovė nurodė, kad yra pervedusi 534,00 Eur į dukters L. J. banko sÄ skaitÄ bylos nagrinėjimo metu, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino iÅ¡laikymo.

Nepaisant atsakovės S. J. pervestų lėšų, ieÅ¡kovas A. Y. su vykdomuoju dokumentu kreipėsi į antstolį dėl priverstinio 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarties vykdymo (laikino iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo). Atsakovė S. J. antstolio raginimÄ Ä¯vykdė. Teismas sprendė, kad atsakovės atstovas savo baigiamojoje kalboje pareiÅ¡kė naujÄ reikalavimÄ , kuris nebuvo aiÅ¡kiai suformuluotas ir reiÅ¡kiamas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu. Be to, atsakovė prašė grÄ Å¾inti pinigines lėšas, kurios buvo pervestos į (duomenys neskelbtini) amžiaus dukters asmeninę sÄ skaitÄ .

Tačiau byloje nebuvo duomenų, kad atsakovė apie Å¡ių pinigų grÄ Å¾inimÄ ar įskaitymÄ Ä¯ teikiamÄ iÅ¡laikymÄ kalbėjo su dukters tėvu, su kuriuo vaikas faktiÅ¡kai gyvena ir kuris tvarko uzufrukto teisėmis vaikui teikiamÄ iÅ¡laikymÄ . Tikėtinai, Å¡ių pinigų grÄ Å¾inimo ar įskaitymo į teikiamÄ iÅ¡laikymÄ klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas ir iÅ¡spręstas bendru Å¡alių sutarimu, kurio pagal Å¡iai dienai esamus duomenis galima spręsti atsakovė nebandė siekti.

Teismas pažymėjo, kad atsakovės reikalavimas grÄ Å¾inti nepagrįstai gautus pinigus yra turtinis reikalavimas, kuris nėra priskiriamas nedispozityvioms byloms (Å¡eimos byloms), kai, siekiant užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ , įstatyme teismui suteikiama teisė savo iniciatyva virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat gali priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu. 6.8.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo atsakovei ir skyrė atsakovei S. J. 1000,00 Eur dydžio baudÄ , pusę jos paskiriant ieÅ¡kovui. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas A. Y. 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikė ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinys 2021 m. rugpjūčio 12 d. buvo iÅ¡siųstas atsakovei S. J.. 2021 m. rugsėjo 7 d. buvo pateiktas atsiliepimas į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinis, kuriame atsakovė neužsiminė apie buto, dėl kurio daiktinių teisių byloje yra kilęs ginčas, perleidimo savo motinai. 2021 m. rugsėjo 26 d. buvo pateiktas patikslintas ieÅ¡kinys. 2021 m. spalio 12 d. pateiktas atsiliepimas į patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame taipogi Å¡ios aplinkybės apie buto perleidimÄ nebuvo nurodytos. 2022 m. vasario 27 d. teismui savo iniciatyva atnaujinus Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us, paaiÅ¡kėjo, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė S. J. savo ½ dalį buto padovanojo savo motinai (atsakovei) J.

G., dėl ko ieÅ¡kovas buvo priverstas tikslinti ieÅ¡kinį. Be to, atsakovė, žinodama, kad Å¡alių nepilnametė dukra faktiÅ¡kai gyvena su tėvu; kad byloje vienas iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų yra susijęs su ieÅ¡kovo nurodomomis aplinkybėmis dėl fiktyvios santuokos, dėl faktinio Å¡alių bendro Å«kio vedimo, Å¡alims gyvenant kartu; kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi Å¡ioje byloje priteistas nepilnametei Å¡alių dukrai laikinas iÅ¡laikymas iÅ¡ motinos, dukrai likus gyventi su tėvu nuo 2021 m. gegužės 26 d., atsakovė S. J. 2021 m. rugsėjo 6 d. pateikė antstoliui vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ vaiko tėvo (ieÅ¡kovo) A.

Y.. Dėl minėtų priežasčių ieÅ¡kovas buvo priverstas tikslinti ieÅ¡kinį, reiÅ¡kiant savarankiÅ¡kÄ naujÄ reikalavimÄ , siekiant pripažinti, kad gyvenant faktinėje santuokoje su atsakove S. J., net ir po civilinės santuokos nutraukimo, jis iÅ¡laikė dukrÄ . Teismui nustačius, kad atsakovės S. J. sudarytas ginčo buto dovanojimo sandoris savo motinai yra tariamas, teismas sprendė, kad Å¡ių aplinkybių neatskleidimas, ginčo turtui galimų teisių įgyvendinimo apsunkinimas, akivaizdžiai nepagrįstas vykdomojo raÅ¡to pateikimas antstoliui, nors ir turint tam subjektinę teisę, tačiau jÄ realizuojant nesÄ Å¾iningai, vertintinas kaip atsakovės S. J. nesÄ Å¾iningas procesinis elgesys, sÄ moningas kaltas veikimas prieÅ¡ greitÄ , ekonomiÅ¡kÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Apeliantė (atsakovė) S. J. apeliaciniu skundu prašo:

1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ toje dalyje, kurioje teismas pripažino, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gegužės 26 d. ieÅ¡kovas ir atsakovė gyveno kartu, bendrai iÅ¡laikė nepilnametę dukrÄ ir ieÅ¡kovas teikė nepilnametei dukrai L. J. iÅ¡laikymÄ ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukti;

2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ toje dalyje, kurioje teismas pripažino 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), padovanojo savo mamai (atsakovei) J. G., negaliojančia bei taikė restitucijÄ ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti;

3) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ toje dalyje, kurioje teismas atsisakė iÅ¡spręsti atsakovės praÅ¡ymÄ dėl jos vykdant teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių už tÄ patį laikotarpį dukart sumokėtų 534,00 Eur grÄ Å¾inimo ir tenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti atsakovei 534,00 Eur;

4) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ toje dalyje, kurioje teismas paskyrė atsakovei 1000,00 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ir praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo atsakovei atmesti;

5) priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus: 7.1. IeÅ¡kovas prašė pripažinti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gegužės 26 d. jis ir atsakovė gyveno kartu, bendrai iÅ¡laikė nepilnametę dukrÄ bei ieÅ¡kovas teikė nepilnametei dukrai L. J. iÅ¡laikymÄ . Tačiau teismas nepagrįstai šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ priėmė nagrinėti bei jį tenkino. Apeliantės vertinimu, toks reikalavimas negalėjo bÅ«ti savarankiÅ¡ku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, todėl Å¡ioje ieÅ¡kinio dalyje civilinė byla turėjo bÅ«ti nutraukta.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendime nurodė, kad aplinkybės, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gegužės 26 d. ieÅ¡kovas ir atsakovė gyveno kartu, bendrai iÅ¡laikė nepilnametę dukrÄ , turi juridinę reikÅ¡mę dėl priverstinio iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo vaiko iÅ¡laikymui vykdymui minėtu laikotarpiu, tačiau tai yra civiliniai procesiniai, o ne materialieji padariniai. IeÅ¡kovas neprašė pripažinti, kad prievolė iÅ¡laikyti jo ir atsakovės nepilnametę dukrÄ L.

J. pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ yra tam tikroje konkrečioje dalyje arba visiÅ¡kai įvykdyta. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendime nurodyta aplinkybė galėtų bÅ«ti vertinama kaip teismo nustatyta aplinkybė, turinti teisinės reikÅ¡mės kitai civilinei bylai, kurioje bÅ«tų pareikÅ¡tas reikalavimas dėl pripažinimo, jog piniginė prievolė pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡ dalies arba pilnai yra įvykdyta.

Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad minėtos aplinkybės turi juridinę reikÅ¡mę dėl priverstinio iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo vaiko iÅ¡laikymui vykdymui minėtu laikotarpiu, kadangi ieÅ¡kovas neprašė nustatyti juridinio fakto, kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnyje, o net jeigu ir bÅ«tų prašęs nustatyti tokį juridinį faktÄ , toks praÅ¡ymas turėtų bÅ«ti paliktas nenagrinėtu, nes faktinės aplinkybės neatitinka juridinio fakto požymių. 7.2.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta ieÅ¡kovo apibrėžto dydžio piniginė prievolė jo ir atsakovės nepilnamečiui vaikui L. J., todėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodymas, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gegužės 26 d. ieÅ¡kovas ir atsakovė gyveno kartu, bendrai iÅ¡laikė nepilnametę dukrÄ ir ieÅ¡kovas teikė nepilnametei dukrai L. J. iÅ¡laikymÄ , nėra iki galo aiÅ¡kus.

Taip pat apeliantės įsitikinimu, teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) vedė bendrÄ Å«kį ir kartu iÅ¡laikė savo nepilnametę dukrÄ , neatitinka byloje surinktų įrodymų. Atsakovė pateikė įrodymus, kad nors po santuokos su ieÅ¡kovu nutraukimo ji liko gyventi su ieÅ¡kovu tame pačiame bute, tačiau nuo jų santuokos nutraukimo jie visÄ laikÄ vedė atskirus Å«kius. IeÅ¡kovas nepilnametės dukters iÅ¡laikymÄ Ä¯rodinėjo nedideliu kiekiu pirkinių, kurie buvo pirkti prieÅ¡ 8-9 metus, o pagal ieÅ¡kovo pateiktus banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us buvo matyti, kad piniginių lėšų likučiai atitinkamomis datomis minimalÅ«s, tačiau teismas nepagrįstai neaptarė bei neįvertino Å¡ių reikÅ¡mingų aplinkybių. 7.3.

Teismas netinkamai aiÅ¡kino bei taikė CK 1.86 straipsnio 1 dalies nuostatas, neatsižvelgė į realinio sandorio esmę, nepagrįstai atmetė atsakovės ir jos mamos nurodytus motyvus, kodėl 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartis buvo realiai sudaryta, todėl nepagrįstai pripažino negaliojančia atsakovės ir jos mamos 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį bei taikė restitucijÄ . IÅ¡ dovanojimo sutarties, kuri patvirtinta notarine tvarka, matyti, kad atsakovė savo mamai padovanojo ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Sutarties 4.1, 4.2 punktuose nustatyta, kad atsakovė perduoda ½ dalį minėto buto mamai asmeninės nuosavybės teise, o atsakovės mama ½ dalį buto priima. CK 4.49 straipsnio 1 – 2 dalys nustato, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtÄ ) įgyja nuo jų perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kito. Pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo. Taigi atsakovės mama nuosavybės teisę į pirmiau minėtÄ Â½ dalį buto įgijo nuo sutarties sudarymo.

Tačiau teismas dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia vadovaudamasis CK 1.86 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Apeliantės įsitikinimu, tokia teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi atsakovės ir jos mamos sudaryta dovanojimo sutartis yra realinė, patvirtinta notaro, jos pagrindu nuo jos sudarymo momento pirmiau minėta ½ dalis buto nuosavybės teise atiteko atsakovės mamai. Taigi iš sutarties yra atsiradusios konkrečios teisinės pasekmės, sutartis yra įvykdyta ir nėra tariama, kaip nepagrįstai nusprendė teismas.

Be to, ieÅ¡kovas reikalavimÄ pripažinti sutartį negaliojančia bei taikyti restitucijÄ tiesiogiai siejo su uzufrukto nustatymu į pritaikius restitucijÄ grÄ Å¾intinÄ buto dalį. Teismas sprendimu ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl uzufrukto nustatymo atmetė konstatuodamas, jog jis turi nekilnojamojo turto, dirba, gauna pastovias pajamas, moka nepilnametei dukrai iÅ¡laikymÄ , todėl turi galimybes užtikrinti nepilnametei dukrai gyvenamÄ jÄ vietÄ ir be uzufrukto atsakovės turto daliai nustatymo. Todėl atmetus šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ nebuvo pagrindo tenkinti ir jo reikalavimÄ dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo.

Teismas taip pat nenurodė, kokiu bÅ«du, nusprendus, kad nėra pagrindo nustatyti uzufruktÄ atsakovės buto daliai, bÅ«tų pažeistos ieÅ¡kovo teisės palikus galioti dovanojimo sutartį ir buto dalies savininke liekant atsakovės mamai. 7.4. Apeliantė (atsakovė) nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad teismas neturėjo pagrindo iÅ¡spręsti atsakovės praÅ¡ymo dėl Å¡ios bylos nagrinėjimo metu jai vykdant teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jos pervestų į nepilnametės dukters L.

J. sÄ skaitÄ 534,00 Eur sumos grÄ Å¾inimo jai klausimo. Teismas ginčijame sprendime nurodė, kad atsakovės atstovas baigiamosiose kalbose pareiÅ¡kė naujÄ reikalavimÄ ir prašė iÅ¡spręsti lėšų, pervestų kaip iÅ¡laikymas, kurios negrÄ Å¾intos atsakovei, grÄ Å¾inimo klausimÄ . Toks praÅ¡ymas buvo pareikÅ¡tas tuo pagrindu, kad atsakovė vykdant teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino iÅ¡laikymo iÅ¡ jos priteisimo - yra pervedusi iÅ¡laikymÄ sumoje 534,00 Eur į nepilnametės dukters L.

J. banko sÄ skaitÄ , tačiau nepaisant to ieÅ¡kovas kreipėsi į antstolį dėl priverstinio tesimo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarties vykdymo – laikino iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo. Atsakovė antstolio raginimÄ dėl 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarties įvykdė – tai yra dar kartÄ sumokėjo 534,00 Eur laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui L. J., tačiau jau į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ . Tokiu bÅ«du už tÄ patį laikotarpį buvo du kartus sumokėtas laikinas iÅ¡laikymas. IeÅ¡kovas pirmiau nurodytų aplinkybių nepaneigė, aplinkybė dėl dukart už tÄ patį laikotarpį atsakovės sumokėto laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui įrodyta, todėl atsakovės praÅ¡ymas grÄ Å¾inti jai 534,00 Eur buvo sÄ Å¾iningas bei teisingas.

Apeliantės teigimu, kadangi Å¡i civilinė byla yra iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, nepagrįstai teismas laikė, jog jis negali iÅ¡spręsti Å¡io atsakovės praÅ¡ymo. Atsakovės dukart sumokėtas 534,00 Eur laikinas iÅ¡laikymas už tÄ patį laikotarpį yra tiesiogiai susiję su iÅ¡laikymu nepilnamečiui vaikui, o teismas ir iÅ¡sprendė tokį reikalavimÄ . Todėl sprendime aptarus nusprendimÄ dėl minimos 534,00 Eur sumos teismas faktiÅ¡kai niekaip nebÅ«tų virÅ¡ijęs pareikÅ¡tų reikalavimų, o, prieÅ¡ingai, bÅ«tų galutinai iÅ¡sprendęs šį klausimÄ . 7.5.

IeÅ¡kovas prašė taikyti atsakovei atsakomybę už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį. Tokį praÅ¡ymÄ motyvavo, tuo, kad:

1) atsakovė pateikdama vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo elgėsi nesÄ Å¾iningai;

2) pareiÅ¡kė nepagrįstÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį;

3) perleisdama ½ buto savo mamai elgėsi nesÄ Å¾iningai. Pirmosios instancijos teismas paskyrė atsakovei 1000,00 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Tokį nusprendimÄ teismas motyvavo:

1) atsakovės sudarytas buto dovanojimo sandoris savo mamai buvo tariamas, o atsakovė tokių aplinkybių teismui neatskleidė;

2) nors ir turėjo tam subjektinę teisę, atsakovė akivaizdžiai nepagrįstai pateikė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ antstoliui. Teismas pažymėjo, kad tai yra atsakovės nesÄ Å¾iningas procesinis elgesys, sÄ moningai kaltas veikimas prieÅ¡ greitÄ , ekonomiÅ¡kÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis. Tačiau apeliantė (atsakovė) su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis atsakovė nesutinka. Teismas nenustatė, kad atsakovė bÅ«tų nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kusi prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Priešieškinis savo esme yra atsakovės pareiškiamas ieškinys (reikalavimas) ieškovui pastarojo pradėtoje civilinėje byloje, siekiant atsakovei apsiginti nuo pirminio ieškinio reikalavimo, todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovės priešieškinis buvo atmestas, nereiškia, jog ji piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Be to, atsakovė nesutinka, kad jos su mama sudarytas buto dalies dovanojimo sandoris buvo tariamas. Todėl realiai sudariusi šį sandorį atsakovė tai ir įrodinėjo byloje.

Tai, kad teismas nusprendė, kad, jo nuomone, sandoris tariamas, nereiÅ¡kia, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Tuo tarpu vykdomojo raÅ¡to dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo įvykdymo pateikimas, apeliantės (atsakovės) įsitikinimu, taip pat buvo nepagrįstai įvertintas kaip neva piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teismas nesprendė reikalavimo, kad ieÅ¡kovas yra iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai įvykdęs šį teismo sprendimÄ , todėl atsakovės veiksmas – vykdomojo raÅ¡to pateikimas – nėra susijęs su Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė skirtingai vertina, kokiu mastu atitinkamais laikotarpiais atsakovas vykdė Å¡iuo teismo sprendimu nustatytÄ jo prievolę iÅ¡laikyti nepilnametę dukrÄ , nereiÅ¡kia, jog atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. 7.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai ginčijame sprendime paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimų patenkinta 77 procentai, todėl priteisė iÅ¡ atsakovės 1839,15 Eur (2388,50 Eur x 77 procentai) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Tačiau teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei iš ieškovo 264,50 Eur (1150,00 Eur*23 procentai) bylinėjimosi išlaidų (proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai).

8. IeÅ¡kovas A. Y. atsiliepimu praÅ¡o apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus: 8.1. Atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teigdama, kad reikalavimas pripažinti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gegužės 26 d. ieÅ¡kovas ir atsakovė gyveno kartu, bendrai iÅ¡laikė nepilnametę dukrÄ ir ieÅ¡kovas teikė nepilnametei dukrai iÅ¡laikymÄ , negali bÅ«ti Å¡ios bylos dalyku.

Tačiau ieÅ¡kovas su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Å io reikalavimu ieÅ¡kinys buvo papildytas bylos eigoje kai atsakovė visiÅ¡kai nepagrįstai kreipėsi į antstolių kontorÄ dėl iÅ¡laikymo už dukrÄ priteisimo tuo laikotarpiu, kai Å¡alys buvo fiktyviai iÅ¡siskyrę dėl reikalavimų keliamų atsakovės darbui. Å alys kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį, kartu iÅ¡laikydami dukrÄ iki 2021 m. gegužės 26 d., kada atsakovė išėjo iÅ¡ namų. Teikdama nepagrįstÄ reikalavimÄ antstoliui atsakovė suponavo bÅ«tinybę gintis galimomis teisinėmis priemonėmis, ir vadovaujantis proceso ekonomiÅ¡kumo principu.

Pradedant naujÄ bylÄ bÅ«tų prieÅ¡taraujama ne tik proceso ekonomiÅ¡kumo, tačiau ir protingumo principams. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad atsakovė bylos eigoje melagingais teiginiais ginčijo šį reikalavimÄ iÅ¡ esmės, tačiau neprieÅ¡taravo jo nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, kad Å¡alys (duomenys neskelbtini) nutraukusios santuokÄ toliau gyveno bendrÄ Å¡eiminį gyvenimÄ ir vedė bendrÄ Å«kį iki 2021 m. gegužės 26 d., kai atsakovė S. J. iÅ¡sikėlė iÅ¡ bendro Å¡eimos bÅ«sto, įsigijusi asmeninės nuosavybės teise atskirÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Å iÄ aplinkybę nurodė ne tik ieÅ¡kovas A. Y., tačiau ir liudytojai – ieÅ¡kovo tėvas A. Y., atsakovės sÅ«nus L. P., kiti liudytojai liudiję tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo, tiek atsakovės pusės: D. M., R. V., A. N., kurie nuosekliai nurodė, kad Å¡alys ir nutraukusios santuokÄ gyveno kartu, kad niekas nutraukus santuokÄ nepasikeitė, Å¡alys visada bÅ«davo kartu, kartu Å¡ventė Å¡ventes, atostogavo. Be to, pati atsakovė S. J. patvirtino, kad ji su atsakovu gyveno ne tik viename bute, tačiau ir viename kambaryje, miegojo vienoje lovoje, kad buvo visokių laikotarpių, kad pykosi ir taikėsi, kartu atostogavo, kad bÅ«sto paskolÄ ir komunalinius mokesčiu apmokėdavo ieÅ¡kovas.

Å ie duomenys ir ieÅ¡kovo pateikti banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys po santuokos nutraukimo nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gegužės 26 d. vedė bendrÄ Å«kį, gyveno Å¡eiminį gyvenimÄ ir kartu iÅ¡laikė savo nepilnametę dukrÄ . IeÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai už laikotarpius nuo 2009 m. sausio 16 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. patvirtina, kad ieÅ¡kovas pervedinėjo atsakovei bÅ«sto kredito įmokÄ , nes bÅ«tent atsakovė buvo kredito gavėja, o jis tik laiduotojas.

Banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. matyti, kad ieÅ¡kovas mokėjo už komunalines paslaugas, telekomunikacines Å¡eimos paslaugas, patyrė iÅ¡laidas maisto prekių parduotuvėse tiek mažesnėmis, t. y. apie 20,00 Eur, tiek didesnėmis, t. y. pvz. 69,00 Eur, sumomis. Teismui pateikta 2015 m. sausio 15 d. vartojimo kredito sutartis patvirtina ieÅ¡kovo teiginius, kad jis pirko neÅ¡iojamÄ kompiuterį dukrai, 2014 m. rugsėjo 14 d. vartojimo kredito sutartis patvirtina ieÅ¡kovo teiginius, kad jis pirko dviratį dukrai.

IÅ¡klausant Å¡alių nepilnametės dukters L. J. nuomonę teismo posėdyje, ji nurodė, kad Å¡iuo metu jÄ viskuo aprÅ«pina tėvas, o anksčiau, kuomet gyveno visi kartu, jÄ aprÅ«pindavo vienodai motina ir tėvas, abu dalyvavo mokyklos susirinkimuose, Å¡iuo metu dalyvauja tik tėvas. Å ie duomenys leidžia spręsti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gegužės 26 d. ieÅ¡kovas A. Y. ir atsakovė S. J. gyveno kartu, bendrai iÅ¡laikė nepilnametę dukrÄ . 8.2. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad yra pateikusi įrodymus, kad nors po santuokos su ieÅ¡kovu nutraukimo ji liko gyventi su ieÅ¡kovu tame pačiame bute, tačiau nuo jų santuokos nutraukimo jie visÄ laikÄ vedė atskirus Å«kius.

Tačiau visiÅ¡kai nenurodo, kokius įrodymus ji turi galvoje. Teismas analizavo visus byloje esančius įrodymus ir nei vienas iÅ¡ jų nepatvirtina fakto, kad Å¡alys po fiktyvaus santuokos nutraukimo vedė atskirus Å«kius ar kad ieÅ¡kovas neiÅ¡laikė dukros. 8.3. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino bei taikė CK 1.86 straipsnio 1 dalies nuostatas, neatsižvelgė į realinio sandorio esmę, nepagrįstai atmetė atsakovės ir jos mamos nurodytus motyvus, kodėl 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartis buvo realiai sudaryta, todėl nepagrįstai pripažino negaliojančia atsakovės ir jos mamos 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį bei taikė restitucijÄ .

IeÅ¡kovo įsitikinimu, tokie argumentai pilnai prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. Pagal byloje esančiÄ chronologijÄ matyti, kad po ieÅ¡kinio pateikimo 2021 m. rugpjūčio 2 d., kur jau buvo numatytas reikalavimas uzufruktas, atsakovė pradėjo planuoti nesÄ Å¾iningus veiksmus ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), savo ½ dalį buto padovanojo savo mamai J. G.. Tačiau atsakovė, duodama paaiÅ¡kinimus teisme, raÅ¡ydama atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, melavo ir nenurodė apie buto perleidimÄ .

Tai paaiÅ¡kėjo tik 2022 m. vasario 27 d. pirmosios instancijos teismui prie bylos prijungus naujus Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us. Akivaizdu, kad Å¡is dovanojimo sandoris yra tariamas ir buvo sudarytas dėl akių, siekiant pakenkti ieÅ¡kovui ir dukrai, realiai sandoriu nesiekiant sukurti teisinių pasekmių. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad siekiant sudaryti tokį sandorį, kad nebÅ«tų reikalingas teismo leidimas, nes bute nuolat gyveno nepilnametė duktė – L.- atsakovė atliko neteisėtus faktinei situacijai prieÅ¡taraujančius teisinius veiksmus, ir dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ perdeklaravo į (duomenys neskelbtini), nors realiai dukra visada gyveno tik (duomenys neskelbtini), ir jau senai nebendravo su motina.

Atsakovės motina gyvena (duomenys neskelbtini) ir nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad faktinė situacija norėjo būti keičiama, todėl yra akivaizdu, kad dovanojimo sandoriu atsakovė neketino pakeisti faktinės situacijos, jos senyva motina negalėjo faktiškai gyventi ar kitaip naudotis padovanoto buto dalimi. Juolab, kad jai reikalinga nuolatinė slauga. 8.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus nustatydamas, kad byloje esami duomenys patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes, kad ieškovas dėl susidariusio ginčo į atstovę kreipėsi 2021 m. birželio 21 d.

Mediacijos procesas buvo inicijuotas 2021 m. birželio 26 d. Dėl to teismui nekilo abejonių, kad tuo metu atsakovė jau žinojo ieÅ¡kovo reikalavimus ir jo siÅ«lymus. IeÅ¡kovas 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikė ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinys 2021 m. rugpjūčio 12 d. buvo iÅ¡siųstas atsakovei. 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė S. J. savo ½ dalį buto padovanojo savo motinai. Taigi atsakovė, žinodama, kad dėl jos dalies buto daiktinių teisių yra kilęs ginčas teisme, perleido šį turtÄ tretiesiems asmenims.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, vertinant perleidžiama sandorį, Å¡iame kontekste reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, kad ji neatlygintinai, dovanojimo sutarties pagrindu perleido šį turtÄ savo motinai J. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini). IÅ¡ byloje esančių Nekilnojamojo registro duomenų matyti, kad pati J. G. savo turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (dar iki atsakovės dovanojimo sandorio) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarčių pagrindu perleido savo vaikams atsakovei S. J. ir A.

G., kas iÅ¡ esmės leidžia spręsti, kad atsakovė J. G. neketina ir neplanuoja apsigyventi savarankiÅ¡kai atskirame bÅ«ste. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad jos motina ketina apsigyventi (duomenys neskelbtini), arčiau jos, t. y. dukters, kad galėtų motina pasirÅ«pinti, yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįsta nei jokiais bylos duomenimis, nei atitinkanti elementorius logikos dėsnius. Atsakovės pozicija, kad jos motina, kuriai reikalinga slauga, ketintų apsigyventi su atsakovės buvusiu sutuoktiniu viename bute, kuomet buvusių sutuoktinių santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki, o ji gyvendama kitam miesto gale, dirbdama pilnÄ darbo dienÄ rÅ«pinsis savo motina, neatitinka tikrovės. Be to, pati atsakovė S. J. turi asmeninės nuosavybės teise dviejų kambarių butÄ , kuriame tikrai bÅ«tų daug palankesnės ir realinės galimybės pasirÅ«pinti savo garbaus amžiaus motina.

Atsakovė teismo posėdyje savo paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad jos buto dalis motinai buvo perleista, siekiant mažesnių mokesčių už komunalines paslaugas, kurias ji manė turinti pareigÄ mokėti, o jai tai yra per didelė naÅ¡ta Å¡alia iÅ¡laikymo pareigos ir kreditorinių įsipareigojimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas sutiko su ieÅ¡kovo pozicija, kad Å¡iuo atveju dovanojimo sandoris yra tariamas ir buvo sudarytas dėl akių, neturint jokių objektyvių tikslų Å¡iuo turto naudotis ar kitaip realizuoti savo teises į jį.

Sandoriu nebuvo siekiama sukurti realių nuosavybės perleidimo ir disponavimu juo teisinių pasekmių, o buvo siekiama apsunkinti ieÅ¡kovo galimybes įgyvendinti savo daiktines teises į nekilnojamojo turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teismas taip pat teisingai įvertino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo ir tebėra Å¡eimos bÅ«stas, kuriame auga nepilnametis vaikas. Atsakovė žinodama, kad vaiko gyvenamoji vieta tik formaliai kartu su ja buvo užregistruota jos bute (duomenys neskelbtini), kuriame dukra net nesilankė, o visada liko gyventi su tėvu (duomenys neskelbtini), realizavo šį turtÄ be teismo leidimo, esant dėl to ginčui ir vykstant teisminiam procesui tiek dėl vaiko gyvenamosios vietos, tiek dėl perleidžiamo turto daiktinių teisių.

Todėl teismas teisingai nusprendė, kad dovanojimo sandoriu atsakovė neketino pakeisti faktinės situacijos, jos garbaus amžiau motina labiausiai tikėtinai negalėjo ir negalės faktiÅ¡kai gyventi ar kitaip naudotis padovanoto buto dalimi, nes jai reikalinga slauga ir ji nuolat gyvena globos namuose, kur ir yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 8.5. Apeliantė (atsakovė) nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad teismas neturėjo pagrindo iÅ¡spręsti atsakovės praÅ¡ymo dėl Å¡ios bylos nagrinėjimo metu jai vykdant teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jos pervestų į nepilnametės dukters L.

J. sÄ skaitÄ 534,00 Eur sumos grÄ Å¾inimo jai klausimo. IeÅ¡kovas atkreipė dėmesį, kad nesutarimas dėl lėšų pervedimo atsirado po to, kai atsakovė, kuri iki gyvenimo skyrium pradžios valdė dukros sÄ skaitÄ , ir iÅ¡ jos be nepilnametės dukros bei ieÅ¡kovo sutikimo, pasisavino 3660,00 Eur, juos pervesdama į savo sÄ skaitÄ . Nutraukdama santykius su ieÅ¡kovu ir dukra, atsakovė pasiėmė visus sÄ skaitos dokumentus. Nepilnametė dukra negalėjo valdyti sÄ skaitos per bankÄ . Kai nutartimi buvo nustatytas laikinas iÅ¡laikymas, atsakovė pervedė pinigus ne į tėvo sÄ skaitÄ , kuriam buvo pavesta uzufrukto teisėmis tvarkyti pinigus, o į dukters sÄ skaitÄ .

Dukra nežino kokie tai pinigai ir niekada dėl jų grÄ Å¾inimo atsakovė į jÄ nesikreipė. Be to, toks reikalavimas atsirado tik baigiamosiose kalbose. 8.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė atsakovei 1000,00 Eur dydžio baudÄ , kadangi Å¡ioje byloje buvo nustatytas akivaizdus atsakovės piktnaudžiavimas, o bÅ«tent: dovanojimo sandorio aplinkybių neatskleidimas, ginčo turtui galimų teisių įgyvendinimo apsunkinimas, akivaizdžiai nepagrįstas vykdomojo raÅ¡to pateikimas antstoliui, nors ir turint tam subjektinę teisę, tačiau jÄ realizuojant nesÄ Å¾iningai.

Tokie atsakovės S. J. veiksmai vertintini kaip nesÄ Å¾iningas procesinis elgesys, sÄ moningas, kaltas veikimas prieÅ¡ greitÄ , ekonomiÅ¡kÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis.

9. Apeliantė (atsakovė) S. J. 2022 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei praÅ¡ymÄ priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus. Apeliantė (atsakovė) nurodė, kad po apeliacinio skundo pateikimo iÅ¡ esmės pasikeitė situacija dėl faktinės Å¡alių nepilnametės dukros L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos – ji nuo 2022 m. lapkričio 25 d. gyvena su mama (atsakove) ir yra iÅ¡reiÅ¡kusi aiÅ¡kų norÄ gyventi su mama (atsakove). Apeliantės (atsakovės) įsitikinimu, nėra pagrindo neatsižvelgti į tokį nepilnamečio vaiko norÄ bei jį ignoruoti, kadangi nepilnametis vaikas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su mama, tokio noro motyvus, todėl nepilnametis vaikas nesutinka su ieÅ¡kovo A.

Y. ieÅ¡kiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o nepilnamečio vaiko faktinė gyvenamoji vieta neatitinka gyvenamosios vietos, nustatytos neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu. Atsižvelgiant į tai, apeliantė (atsakovė) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ toje dalyje, kurioje teismas pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytÄ nepilnametės L.

J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatė jos gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, bei nustatė atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra L. J. tvarkÄ , o taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai L. J. kas mėnesį po 250,00 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukters pilnametystės, iÅ¡laikymui skirtas periodines iÅ¡mokas pervedant į ieÅ¡kovo atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ iki kiekvieno mėnesio 15 dienos už einamÄ jį mėnesį, bei Å¡ioje dalyje tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Taip pat apeliantė (atsakovė) pateikė nepilnamečio vaiko L. J. ranka raÅ¡ytÄ (taip pat atspausdintÄ versijÄ ) 2022 m. lapkričio 26 d. praneÅ¡imÄ dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. Nepilnametis vaikas, be kita ko, nurodė, kad nenori ir negali gyventi su savo tėvu (ieÅ¡kovu) A. Y., kadangi jis nesirÅ«pina ja, iÅ¡važiuoja ir palieka jÄ vienÄ namie, o visos anksčiau nurodytos aplinkybės tiek teismui, tiek socialinėms darbuotojams neatitinka tikrovės.

10. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti apeliantės (atsakovės) S. J. 2022 m. gruodžio 6 d. pateiktÄ apeliacinio skundo papildymÄ . Tuo tarpu apeliantės (atsakovės) S. J. 2022 m. gruodžio 6 d. pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir įrodymus apeliacinės instancijos teismas priėmė ir prijungė prie bylos. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

12. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis 2 – 3 dalys).

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkinti ieškovo reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, faktinių aplinkybių pripažinimo, baudos skyrimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) bei dalies, kuria buvo atmestas atsakovės papildomas reikalavimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovo A.

Y. ir atsakovės S. J. santuoka bendru Å¡alių sutarimu. Å alių nepilnametės dukters L. J. gyvenamoji vieta Å¡alių sutarimu nustatyta su motina S. J. ir iÅ¡ tėvo priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiui vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis po 144,81 Eur (tuomet 500,00 Lt) kiekvienÄ mėnesį iki dukters pilnametystės. Santuokos nutraukimo byloje Å¡alys taip pat pasidalino santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), po ½.

15. IeÅ¡kovas A. Y. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį 2022 m. balandžio 21 d. patikslino ir prašė teismo:

1) pripažinti negaliojančia 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė S. J. atsakovei J. G. padovanojo ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini);

2) pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytÄ Å¡alių nepilnametės dukters L. J. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su tėvu (ieÅ¡kovu) A. Y.;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės S. J. iÅ¡laikymÄ Å¡alių nepilnametei dukrai L. J. kas mėnesį po 300,00 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukters pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ;

4) įpareigoti atsakovę iÅ¡laikymui skirtas periodines iÅ¡mokas pervedinėti į ieÅ¡kovo A. Y. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ iki kiekvieno mėnesio 15 dienos už einamÄ jį mėnesį;

5) įpareigoti ieÅ¡kovÄ iÅ¡laikymui skirtas sumas tvarkyti uzufrukto teisėmis;

6) nustatyti uzufruktÄ atsakovės S. J. buto daliai, t. y. ½ daliai buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), iki dukters L. J. pilnametystės;

7) pripažinti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gegužės 26 d. ieÅ¡kovas A. Y. ir atsakovė S. J. gyveno kartu, bendrai iÅ¡laikė nepilnametę dukrÄ ir ieÅ¡kovas teikė nepilnametei dukrai L. J. iÅ¡laikymÄ ;

8) iš atsakovės priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Atsakovė S. J. pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė teismo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui L. J. (pagal patvirtintÄ A. Y. ir S. J. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2. puntÄ ) jį padidinant ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. Y. nepilnamečiui vaikui L. J. iÅ¡laikymÄ po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , bei nustatyti, kad priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui uzufrukto teisėmis tvarko atsakovė ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo ieškinį atsakovei, o atsakovės priešieškinį ieškovui atmetė.

18. Apeliantė (atsakovė), kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nurodo, kad pirmosios instancijos teismas:

1) nepagrįstai priėmė nagrinėti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl faktinių aplinkybių pripažinimo bei jį tenkino, kadangi toks reikalavimas negalėjo bÅ«ti savarankiÅ¡ku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku;

2) netinkamai aiÅ¡kino bei taikė CK 1.86 straipsnio 1 dalies nuostatas, neatsižvelgė į realinio sandorio esmę, todėl nepagrįstai pripažino negaliojančia 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį bei taikė restitucijÄ ;

3) nepagrįstai atsisakė iÅ¡spręsti atsakovės praÅ¡ymÄ dėl 534,00 Eur sumos grÄ Å¾inimo;

4) nepagrįstai paskyrė atsakovei 1000,00 Eur dydžio baudÄ ;

5) neteisingai paskirstė pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo 19. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. apeliantė (atsakovė) S. J. ir atsakovė J. G. sudarė dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ atsakovė S. J. neatlygintinai padovanojo atsakovei J. G. ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (dovanojimo sutarties 2.1. punktas).

IeÅ¡kovas laikėsi pozicijos, kad dovanojimo sandoris yra tariamas ir buvo sudarytas dėl akių, siekiant pakenkti ieÅ¡kovui ir dukrai, realiai sandoriu nesiekiant sukurti teisinių pasekmių bei nebuvo siekiama pakeisti faktinės situacijos, todėl sandoris turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ir pritaikyta restitucija. Be to, pripažinus sandorį negaliojančiu, ieÅ¡kovas prašė nustatyti uzufruktÄ atsakovės buto daliai iki dukters pilnametystės. Tuo tarpu atsakovė teigė, kad sandoris yra realiai sudarytas, ginčijamo sandorio dalyviai realiai įgijo civilinės teises ir pareigas.

20. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Kartu Å¡iuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieÅ¡tarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikiÅ¡imo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai).

21. Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sÄ voka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį Å¡alys paprastai siekia sukurti tik iÅ¡orinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdÄ . CK 1.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, sandorį pripažinus tariamuoju, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. kyla bendrieji sandorių negaliojimo padariniai – taikoma restitucija ir Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje bÅ«na situacijų, kai vedami tam tikrų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymÄ , t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formÄ , realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248-2017).

23. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – Å¡alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad Å¡alių sudaryta sutartis, kurios iÅ¡ tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Ä®vykdytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ sÄ lygÄ â€“ iÅ¡lygÄ , kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019).

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumÄ tenka ieÅ¡kovui, t. y. Å¡aliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo pozicijÄ byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymÄ â€“ atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014).

Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumÄ , nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).

25. Dovanojimo sutarties samprata pateikta CK 6.465 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena Å¡alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Taigi, dovanojimas kaip sandoris yra dviÅ¡alis, jam sudaryti bÅ«tina dviejų Å¡alių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis), t. y. dovanotojas iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) padovanoti (neatlygintinai perduoti), o apdovanotasis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ dovanÄ priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701/2017).

26. Sandoriai – tai sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo Å¡io sandorio Å¡alys sÄ moningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtÄ kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tam, jog bÅ«tų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbiÄ reikÅ¡mę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslÄ .

Teisinę reikÅ¡mę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio Å¡alys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl bÅ«tina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtÄ apdovanojamajam jo nuosavybėn ir ar tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sÄ lygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ai ir įstatymo nustatyta forma. IÅ¡orinis valios iÅ¡reiÅ¡kimas turi atitikti vidinį – tikrÄ jį valios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

27. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ , ir iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobÅ«džio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismÄ teisminės gynybos: tai bÅ«tent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiÅ¡kinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiÅ¡kiai identifikuotÄ suinteresuotumÄ apginti materialiosios teisės normų saugomÄ teisę ar interesÄ , kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankiÅ¡kÄ teisinį interesÄ ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-2011;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 75 punktÄ ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.6 punktÄ ). Ir prieÅ¡ingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismÄ praÅ¡ydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikÅ¡tų neleistinÄ Ä¯sikiÅ¡imÄ Ä¯ kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019, 17 punktas).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. Y. pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartį, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintÄ (duomenys neskelbtini) notarės K. Å ., kaip sudarytÄ dėl akių (kaip tariamÄ jį sandorį). Pirmosios instancijos teismas tokį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ patenkino, pripažino 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartį, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia ir pritaikė restitucijÄ â€“ grÄ Å¾ino apeliantei (atsakovei) S. J.

½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei atliktÄ jų įvertinimÄ , konstatuoja, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, siekiant iÅ¡vengti ieÅ¡kovo reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo patenkinimo. Kaip jau buvo minėta, pareiga įrodyti sandorio tariamumÄ kyla tokį reikalavimÄ reiÅ¡kiančiai bylos Å¡aliai, o Å¡iuo atveju tokia pareiga teko bÅ«tent ieÅ¡kovui (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieÅ¡ingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantės (atsakovės) S. J. ir atsakovės J. G. sudaryta dovanojimo sutartis yra įvykdyta ir sukėlė teisines pasekmes, kadangi atsakovė J. G. realiai įgijo asmeninę nuosavybę į ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei įregistravo nuosavybės teises į minėtÄ buto dalį. Vertinant 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutarties turinį, matyti, kad dovanotojas (apeliantė) S. J. dovanoja, o apdovanotasis (atsakovė) J.

G. gauna dovanų ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (dovanojimo sutarties 2.1. punktas). Taip pat dovanojimo sutartyje nurodyta, kad dovanotojas (apeliantė) perduoda daikto dalį apdovanotajam (atsakovei) J. G. valdyti asmeninės nuosavybės teise (dovanojimo sutarties 4.1. punktas). Apdovanotasis dovanojimÄ daikto dalį priima (dovanojimo sutarties 4.2. punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčijama dovanojimo sutartis atitiko sandorio tikslÄ â€“ neatlygintinai perleisti atsakovei J.

G., kaip naujai savininkei, apeliantei (atsakovei) S. J. priklausančiÄ Â½ dalį nekilnojamojo turto. Pažymėtina ir tai, kad Å¡alių valia, siekiant tokių teisinių pasekmių, buvo raÅ¡ytiniu bÅ«du suderinta ir notarinė tvarka patvirtinta, o nuosavybės teisių perėjimo faktas buvo iÅ¡vieÅ¡intas. Duomenų, kurie patvirtintų ar atskleistų Å¡alių valios ydingumÄ (siekio nesukelti jokių teisinių padarinių), teismui nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis). Paminėtina, jog bÅ«tent ieÅ¡kovui, teigiančiam, kad pasiraÅ¡yta dovanojimo sutartis yra tariamas sandoris, vadovaujantis įtvirtintų teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, teko pareiga įrodyti sutarties tariamumÄ , o atsakovėms pareiga įrodyti sandorio įvykdymÄ .

Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovių pateikti rašytiniai įrodymai bei Nekilnojamojo turto registre užfiksuoti duomenys patvirtina, kad dovanojimo sutartis buvo realiai įvykdyta.

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiÅ¡kai vertina pirmosios instancijos teismo pozicijÄ , kad aplinkybė, jog 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartis buvo sudaryta tuomet, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl uzufrukto nustatymo, patvirtina sandorio tariamumÄ . Visų pirma pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo, be kita ko, prašė nustatyti uzufruktÄ apeliantės (atsakovės) S. J. priklausančiai buto daliai, tačiau atsakovės atžvilgiu nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių pagrindu atsakovei bÅ«tų ribojamos nekilnojamojo turto disponavimo, valdymo ir naudojimo teisės (CK 4.37 straipsnis), todėl nekilnojamojo turto dovanojimo faktas artimam asmeniui, o Å¡iuo atveju apeliantės motinai (atsakovei) J.

G., negali nei patvirtinti, nei paneigti Å¡ios sutarties tariamumo, kadangi apeliantė turėjo neabejotinÄ teisę perduoti (dovanoti) šį turtÄ kitam asmeniui. Pažymėtina ir tai, kad nors ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl uzufrukto nustatymo, o ieÅ¡kovas minėtos teismo sprendimo dalies neskundė, tačiau patenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sandorio tariamumo ir pripažino 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartį negaliojančia bei pritaikė restitucijÄ .

Paminėtina, kad jei asmuo kreipiasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu gindamas jam pačiam priklausančiÄ teisę arba interesÄ , tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų bÅ«ti ginamas, nes teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013).

Vertinant ginčijamo teismo sprendimo turinį, teigtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kokios buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės ar teisėtas interesas ir kaip Å¡is pažeidimas pasireiÅ¡kė, kuomet atsakovės S. J. ir J. G. sudarė 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenurodė ir tokių aplinkybių buvimo ieÅ¡kovas neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu neprašė dovanojimo sandorio pripažinti negaliojančiu dėl jo apsimestinumo, dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymų normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, neprašė perkelti pagal sudarytÄ dovanojimo sutartį jokių teisių ir pareigų ar taikyti kitų alternatyvių teisių gynimo bÅ«dų, todėl teigtina, kad dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančiu neturėjo įtakos ieÅ¡kovo materialiosioms teisėms ir pareigoms.

30. Apeliacinės instancijos pripažįsta teisiÅ¡kai pagrįstais apeliantės argumentus, jog ieÅ¡kovas dovanojimo sutarties negaliojimÄ siejo iÅ¡imtinai su uzufrukto nustatymu, tačiau tokio reikalavimo atmetimas sudarė savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atmesti ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Visų pirma, pažymėtina, apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ nustatyti uzufruktÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ patalpÄ esančiÄ (duomenys neskelbtini), nėra pateiktas.

Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrinęs Å¡iÄ teismo sprendimo dalį, nenustatė pagrindų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti tokį teismo sprendimÄ . Be to, teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria apeliantei, kad ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti dovanojimo sandorį yra iÅ¡vestinis ir turėjo bÅ«ti nagrinėjamas kartu su reikalavimu nustatyti uzufruktÄ gyvenamajai patalpai. Tai taip pat reiÅ¡kia, kad netenkinus pareikÅ¡to reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo, ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti dovanojimo sandorį tampa nebesusijusiu su kokių nors ieÅ¡kovo subjektinių teisių gynimu ir turėjo bÅ«ti atmestas tuo pagrindu, jog ieÅ¡kovas neįrodė teisinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.2 punktas).

Be to, teisėjų kolegija pritaria apeliantei, kad ieÅ¡kinio reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo pareiÅ¡kimas nesuponuoja iÅ¡vados, kad toks reikalavimas a priori (iÅ¡ anksto) buvo pagrįstas ir kad ieÅ¡kovas tuo pačiu įgijo suinteresuotumÄ ir teisę ginčyti bendraturčiui priklausančios gyvenamojo bÅ«sto dalies perleidimo sandorius. Remiantis CK 3.71 straipsnio nuostatomis, sutuoktinio teisė pasilikti gyventi gyvenamojoje patalpoje (uzufrukto teisė) gali bÅ«ti ginama tik tokiu atveju, jei gyvenamoji patalpa priklauso vieno sutuoktinio nuosavybei, o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pats ieÅ¡kovas turi nuosavybės dalį ginčo gyvenamojoje patalpoje ir jo teisė gyventi toje patalpoje (vienam ar kartu su nepilnamečiu vaiku) yra kildinama iÅ¡ jo kaip bendraturčio nuosavybės, o ne iÅ¡ uzufrukto.

Taigi Å¡iuo atveju net nebuvo teisėto pagrindo svarstyti dėl ieÅ¡kovo, kaip gyvenamojo bÅ«sto bendraturčio, teisės naudotis daiktu nustatant dar ir uzufruktÄ . Nagrinėjamu atveju, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad Å¡alių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, todėl apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, CK 3.71 straipsnio prasme ieÅ¡kovas net negali bÅ«ti laikomas sutuoktiniu ir taip pat negali kelti klausimo dėl daiktinių teisių nustatymo į buvusio sutuoktinio nuosavybę, kuri jau yra padalinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

31. Å ių argumentų pagrindu spręstina, kad ieÅ¡kovas neįrodė ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorio, sudaryto 2021 m. rugpjūčio 27 d. tarp apeliantės (atsakovės) S. J. ir atsakovės J. G., tariamumo sÄ lygų, t. y. Å¡alių valios simuliacijos – kad ginčo dovanojimo sandoris buvo sudarytas dėl akių, nesiekiant sukurti/pakeisti/panaikinti civilines teises ir (ar) pareigas ir taip pat neįrodė, kad sudarytas sandoris pažeidė jo subjektines teises ar teisėtus interesus.

32. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimÄ dėl sandorio tariamumo, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų ir jų viseto vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai dovanojimo sandorį pripažino negaliojančiu ir taikė CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatas (CK 1.86 straipsnis). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ panaikinti ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo A.

Y. ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmesti. Dėl iÅ¡laikymo teikimo fakto pripažinimo 33. Apeliantė (atsakovė) taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo patenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gegužės 26 d. ieÅ¡kovas A. Y. ir atsakovė S. J. gyveno kartu, bendrai iÅ¡laikė nepilnametę dukrÄ ir ieÅ¡kovas teikė nepilnametei dukrai L.

J. iÅ¡laikymÄ . Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ priėmė nagrinėti bei jį tenkino, kadangi toks reikalavimas negalėjo bÅ«ti savarankiÅ¡ku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku.

34. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Civilines teises CK 1.138 straipsnyje nurodytais bÅ«dais įstatymų nustatyta gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi bylÄ nagrinėti pagal asmens, kuris kreipėsi, kad bÅ«tų apginta jo materialioji subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiÅ¡kimÄ . IÅ¡ tokio teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad civilinės bylos iÅ¡kėlimas, jos nagrinėjimas, teismo sprendimo byloje priėmimas nėra savitikslis procesas, tokio proceso paskirtis – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų apgynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis).

35. Teisė į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia (lot. – be kita ko), turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). IeÅ¡kinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ ieÅ¡kovas turi iÅ¡dėstyti aiÅ¡kų ir konkretų praÅ¡ymÄ , kaip turėtų bÅ«ti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiÅ«riu jo pažeistos teisės. Reikalavimas nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas turi aiÅ¡kiai suformuluoti savo praÅ¡ymÄ , t. y. nurodyti, kokiu bÅ«du praÅ¡oma apginti pažeistÄ subjektinę teisę, t. y. nurodyti pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ (CK 1.138 straipsnis).

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju bÅ«tų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės.

36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iÅ¡kelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. Y. pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu prašė teismo pripažinti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gegužės 26 d. ieÅ¡kovas A. Y. ir atsakovė S. J. gyveno kartu, bendrai iÅ¡laikė nepilnametę dukrÄ ir ieÅ¡kovas teikė nepilnametei dukrai L. J. iÅ¡laikymÄ . Pirmosios instancijos teismas ginčijamu 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieÅ¡kovo A. Y. reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo teikimo fakto pripažinimo patenkino. Teismas konstatavo, kad ginčo Å¡alys (duomenys neskelbtini) nutraukusios santuokÄ toliau gyveno bendrÄ Å¡eiminį gyvenimÄ ir vedė bendrÄ Å«kį iki 2021 m. gegužės 26 d., o ieÅ¡kovo ir liudytojų nurodytos aplinkybės bei ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ banko sÄ skaitos) patvirtino, jog ieÅ¡kovas kartu su atsakove iÅ¡laikė nepilnametę dukrÄ .

38. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ bei teismų praktikÄ , pripažįsta teisiÅ¡kai pagrįstais apeliantės (atsakovės) S. J. argumentus, kad ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti, jog ginčo Å¡alys gyveno kartu, bendrai iÅ¡laikė nepilnametę dukrÄ ir ieÅ¡kovas teikė nepilnametei dukrai L. J. iÅ¡laikymÄ , negalėjo bÅ«ti savarankiÅ¡ku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku ir kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti terminÄ tokio reikalavimo trÅ«kumams paÅ¡alinti arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ , kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina ir sutiktina, kad tokio reikalavimo patenkinimas neiÅ¡spręstų tarp Å¡alių kilusio ginčo, o reikÅ¡tų tik prejudicinio fakto nustatymÄ kitai civilinei bylai, atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, iÅ¡ tėvo (ieÅ¡kovo) A. Y. buvo priteistas konkretus 500,00 Lt (144,81 Eur) dydžio iÅ¡laikymas, kai tuo tarpu ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė tik nustatyti aplinkybę, jog buvo teiktas iÅ¡laikymas, tačiau nenurodant, kokio dydžio sumomis buvo teikiamas tas iÅ¡laikymas, kokio pobÅ«džio buvo iÅ¡laikymas ir pan.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantei (atsakovei) S. J. buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimÄ ir antstolio Mindaugo Dabkaus kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 9240,91 Eur iÅ¡laikymo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir 160,16 Eur fiksuoto mokėjimo iÅ¡ieÅ¡kojimo nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iÅ¡ skolininko A. Y. iÅ¡ieÅ¡kotojos S. J. naudai. Tačiau pirmosios instancijos teismui patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo teikimo fakto pripažinimo, toks teismo sprendimas neįpareigotų antstolio sustabdyti ar nutraukti vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kadangi jame nebÅ«tų konstatuota, kokia apimtimi ieÅ¡kovas yra įvykdęs tiek įstatymu nustatytÄ pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ (CK 3.192 straipsnis), tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytÄ pareigÄ mokėti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui.

39. Apibendrinant pirmiau aptartas aplinkybes dėl Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo negalėjimo bÅ«ti savarankiÅ¡ku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, suteikiant teisę ieÅ¡kovui per teismo nustatytÄ terminÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus – suformuluoti ir pareikÅ¡ti reikalavimÄ , kurio patenkinimas sukeltų materialiuosius teisinius padarinius ir taip užtikrintų ieÅ¡kovo teisės į teisminę gynybÄ tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ .

IeÅ¡kovui ieÅ¡kinio trÅ«kumų nepaÅ¡alinus, teismas turėtų bylÄ nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka. Dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių ir apeliacinio skundo ribų peržengimo 40. CPK 313 straipsnyje nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimÄ ar nutartį, jeigu sprendimÄ skundžia tik viena iÅ¡ Å¡alių. Tai vadinama principu non reformatio in peius. Å is draudimas yra bÅ«tina apeliacijos teisės įgyvendinimo sÄ lyga, garantuojanti asmeniui, kuris naudosis apeliacijos teise, kad jo esama padėtis, inicijavus pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiÅ«rėjimÄ apeliacine tvarka, nebus pabloginta.

Šį draudimÄ sustiprina civiliniame procese galiojantys dispozityvumo ir rungimosi principai, kurių iÅ¡raiÅ¡ka civiliniame procese įtvirtinta įstatyme nustatant, kad bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡is draudimas nėra absoliutus, nes netaikomas tais atvejais, kai:

i) teismo sprendimÄ ar nutartį skundžia abi Å¡alys; ii) skundžiamas sprendimas ar jo dalis panaikinimas ir byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnis); iii) sprendimas priimamas peržengus apeliaciniame skunde nustatytas ribas, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

41. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

42. CPK 320 straipsnyje iÅ¡reikÅ¡tas ir įtvirtintas visuotinai pripažintas civilinio proceso teisės principas tantum devolutum quantum appellatum, kuris, inter alia (lot. – be kita ko), reiÅ¡kia tai, jog apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti bei vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka; be to, apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva iÅ¡plėsti apeliacinio skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame skunde nėra nurodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-415/2016, 21 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-403/2022, 29 punktas). Draudimas iÅ¡eiti už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų yra dispozityvumo principo, be kita ko, reiÅ¡kiančio, kad teismas nekelia bylos savo iniciatyva, o bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ginčo Å¡alys, iÅ¡raiÅ¡ka apeliaciniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016, 37 punktas). ProcesÄ apeliacinės instancijos teisme inicijuoja bÅ«tent apeliantas, paduodamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ ir tokiu bÅ«du apibrėždamas ginčo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurių apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti.

43. CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nėra absoliutus, yra Å¡io principo iÅ¡imčių. Vienas iÅ¡ atvejų, kai apeliacinės instancijos teismas ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinio skundo ribas, – siekis apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai teismas ex officio (lot. – pagal pareigas) peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis jis turi pagrįsti, motyvuoti, tinkamai ir iÅ¡ anksto apie tai informuoti proceso Å¡alis, priimdamas raÅ¡ytinę arba žodinę nutartį (CPK 290 straipsnis), suteikti joms galimybę pateikti savo pozicijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, 46 punktas).

44. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimÄ dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės iÅ¡eiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).

45. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. Å¡eimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokiÄ bylÄ , yra aktyvus, kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

46. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.

Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei vieÅ¡asis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, bÅ«tų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus, nagrinėjant bylÄ , vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti.

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 376 straipsnį teismas Å¡eimos byloje privalo bÅ«ti aktyvus, kad užtikrintų vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ , pirmiausia – nepilnamečių vaikų, labiausiai socialiai pažeidžiamų Å¡eimos narių, interesus. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai, kurių iÅ¡sprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sÄ lygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimÄ su tėvais, kitais Å¡eimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011).

48. Kasacinio teismo praktikoje dėl vieÅ¡ojo intereso sampratos yra nurodyta, kad teisės aktai nepateikia universalios ir aiÅ¡kios vieÅ¡ojo intereso apibrėžties. Paprastai vieÅ¡asis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2013). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ vieÅ¡asis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti.

Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lÅ«kestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris iÅ¡eina už privataus intereso ribų. VieÅ¡ojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iÅ¡ svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sÄ lygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo A. Y. ieškinį ir, be kita ko:

1) pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytÄ nepilnametės L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatė nepilnamečio vaiko L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu (ieÅ¡kovu) A. Y.;

2) nustatė atsakovės S. J. bendravimo su nepilnamete dukra L. J. tvarkÄ ;

3) priteisė iÅ¡ atsakovės S. J. iÅ¡laikymÄ Å¡alių nepilnametei dukrai L. J. kas mėnesį po 250,00 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukters pilnametystės, iÅ¡laikymui skirtas periodines iÅ¡mokas pervedant į ieÅ¡kovo A. Y. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ iki kiekvieno mėnesio 15 dienos už einamÄ jį mėnesį;

4) nustatė, kad išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) nepilnametės dukters L. J. iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skyrė ieÅ¡kovÄ A. Y.. Pažymėtina, jog apeliantė (atsakovė) S. J. pateiktu apeliaciniu skundu minėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį neprašė pakeisti ar priimti naujÄ sprendimÄ . 50. 2022 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauti apeliantės (atsakovės) S. J. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. Apeliantė (atsakovė) nurodė, kad po apeliacinio skundo pateikimo iÅ¡ esmės pasikeitė situacija dėl faktinės Å¡alių nepilnametės dukros L.

J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos – ji nuo 2022 m. lapkričio 25 d. gyvena su mama (atsakove) ir yra iÅ¡reiÅ¡kusi aiÅ¡kų norÄ gyventi su mama (atsakove). Apeliantės (atsakovės) įsitikinimu, nėra pagrindo neatsižvelgti į tokį nepilnamečio vaiko norÄ bei jį ignoruoti, kadangi nepilnametis vaikas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su mama, tokio noro motyvus, todėl nepilnametis vaikas nesutinka su ieÅ¡kovo A. Y. ieÅ¡kiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o nepilnamečio vaiko faktinė gyvenamoji vieta neatitinka gyvenamosios vietos, nustatytos neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas A. Y. pateiktame atsiliepime į apeliantės (atsakovės) raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus nurodė, kad po 2022 m. lapkričio 25 – 27 d. bendravimo su mama (apeliante) pagal nustatytÄ tvarkÄ nepilnametis vaikas negrįžo namo, o tėvui (ieÅ¡kovui) atsiuntė tik žinutę. Ä® tėvo (ieÅ¡kovo) skambučius nepilnametė dukra neatsiliepia, parašė tik žinutę, kad nenori bendrauti. IeÅ¡kovo teigimu, apeliantės (atsakovės) raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovas patvirtino, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini), o nepilnametė dukra, nenorėjusi vykti kartu dėl mokslų, liko senelio A.

Y. priežiÅ«roje. Tėvo ir dukters santykiai visÄ kartu gyvenimo laikÄ buvo geri, nebuvo jokių jos nepasitenkinimo požymių, jokios įtakos jos liudijimui ar žinutėms nei tėvas, nei ieÅ¡kovo atstovė nedarė. IeÅ¡kovo vertinimu, nepilnametei dukrai buvo padarytas didžiulis psichologinis poveikis, kuris gali turėti ir psichologinio smurto požymių.

51. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. ir gruodžio 13 d. nutartimis iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius buvo įpareigota pateikti naujÄ iÅ¡vadÄ dėl nepilnamečio vaiko L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos pakeitimo ir iÅ¡laikymo priteisimo bei kitÄ ginčui reikÅ¡mingÄ informacijÄ (įrodymus), siekiant nustatyti priežastis, dėl kurių iÅ¡ esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko pozicija dėl ieÅ¡kovo A.

Y. pareikÅ¡tų reikalavimų. 52. 2022 m. gruodžio 29 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta iÅ¡vados teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada. Minėtoje iÅ¡vadoje nurodoma, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo buvo gautas policijos praneÅ¡imas, kuriame nurodoma, jog pranešėja (apeliantė) S. J. 2022 m. lapkričio 26 d. pranešė, kad 2022 m. lapkričio 25 d. pas jÄ atvyko nepilnametė dukra L.

J., kadangi tėvas (ieÅ¡kovas) yra agresyvus, pastoviai neblaivus, nesirÅ«pina ja ir neprižiÅ«ri jos. Taip pat nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 1 d. buvo gautas ieÅ¡kovo A. Y. praneÅ¡imas, kuriame nurodė, jog su nepilnamete dukra visada gerai sutarė, tačiau paskutiniu metu dukra buvo liÅ«dna, paprašė užregistruoti pas (duomenys neskelbtini), o 2022 m. lapkričio 25 d. išėjo iÅ¡ namų ir trumpÄ ja žinute pranešė, kad eina gyventi pas savo motinÄ (apeliantę) S. J.. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, iÅ¡vadÄ teikianti institucija konstatavo, kad neturi duomenų apie tai, kad S. J. netinkamai įgyvendina motinos valdžiÄ savo nepilnametės dukros atžvilgiu ir kad negalėtų (negebėtų) rÅ«pintis savo nepilnamete dukra L.

J.. Taip pat iÅ¡vadÄ teikianti institucija, atsižvelgdama į tai, kad S. J. sudaro tinkamas gyvenimo ir buities sÄ lygas nepilnametei dukrai, gauna pajamas, kurių pakanka tenkinti vaiko poreikius, o nepilnametė dukra gyvena ir nori gyventi su motina, pažymėjo, kad neprieÅ¡tarauja tam, jog nepilnametė dukra gyventų su motina.

53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į naujai paaiÅ¡kėjusias faktines aplinkybes bei remdamasi CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, sprendžia, jog Å¡iuo atveju yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, atsižvelgiant į Å¡ioje civilinėje byloje vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , t. y. siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad nors Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti apeliantės (atsakovės) S. J. naujus motyvus ir argumentus (apeliacinio skundo papildymÄ ), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 320 straipsnio 2 dalimi gali peržengti apeliacinio skundo ribas, vertindamas naujai pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas minėta nutartimi ne tik įpareigojo iÅ¡vadÄ teikiančiÄ institucijÄ pateikti naujÄ iÅ¡vadÄ , tačiau ir nustatė terminÄ ieÅ¡kovui pateikti pozicijÄ dėl apeliantės (atsakovės) pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ir jos praÅ¡yme iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių.

54. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent: kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).

Bylos esmė gali bÅ«ti neatskleista dėl to, kad nebuvo surinkti reikalingi įrodymai, nenustatyti reikÅ¡mingi faktai, kurie yra bÅ«tini sprendimui dėl bylos baigties priimti. Tokio pobÅ«džio pažeidimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013).

55. Nagrinėjamu atveju vertinant civilinėje byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ , pažymėtina, kad nors apeliantė (atsakovė) S. J. apeliaciniu skundu neginčijo pirmosios instancijos teismo dalies, kuria buvo iÅ¡spręsti ir patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimai, susiję su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, iÅ¡laikymo priteisimu, bendravimo tvarkos nustatymu, o pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ vertino pagal tuo metu pateiktus esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir buvusias faktines aplinkybes, tačiau esant teisinei situacijai, kuomet pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka realiai susiklosčiusios padėties, o kylantys teisiniai padariniai pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, kas laikytina vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, teigtina, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti paliktas galioti ir tapti vykdytinu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepilnamečio vaiko teisių įgyvendinimas yra ne tik privatus, bet ir vieÅ¡as interesas, todėl teismas turi bÅ«ti aktyvus tiek, kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos ir užtikrintos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos pateikti duomenys, o bÅ«tent 2022 m. gruodžio 9 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje užfiksuotos naujos aplinkybės, kad po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepilnamečio vaiko tėvo (ieÅ¡kovo) A.

Y. elgesys pasikeitė, jis pradėjo vartoti alkoholį, visiÅ¡kai nesirÅ«pino nepilnamečiu vaiku, o byloje teikti parodymai prieÅ¡ mamÄ (apeliantę) S. J. neatitiko tikrovės ir nepilnametis vaikas buvo verčiamas teikti tokius parodymus, patvirtina, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir nenustatyti reikÅ¡mingi faktai, kurie buvo bÅ«tini sprendžiant pareikÅ¡tų reikalavimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl teigtina yra pagrindas Å¡ioje dalyje panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 dalis), tokiu bÅ«du suteikiant galimybę Å¡alims pasinaudoti teise į apeliacijÄ , atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo A.

Y. pareikšti ieškinio reikalavimai bus nagrinėjami iš esmės naujai paaiškėjusių aplinkybių kontekste.

56. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ padidinti iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistÄ iÅ¡laikymÄ pirmosios instancijos teismas atmetė tuo pagrindu, jog yra keičiama nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, jÄ nustatant su ieÅ¡kovu. Tačiau teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai priteisimo klausimas, taip pat kaip ir iÅ¡laikymo padidinimo reikalavimas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, vėl tampa aktualus.

Todėl teismas virÅ¡ija apeliacijos ribas ir teismo sprendimÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio panaikina bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus perduoda iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Dėl baigiamosiose kalbose pareikÅ¡to reikalavimo priteisti iÅ¡laikymo permokÄ 57. Pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime taip pat konstatavo, kad atsakovės atstovas baigiamosiose kalbose pareiÅ¡kė naujÄ reikalavimÄ ir prašė iÅ¡spręsti lėšų pervestų kaip iÅ¡laikymo, kurios buvo nepagrįstai negrÄ Å¾intos atsakovei, grÄ Å¾inimo klausimÄ .

Atsakovė nurodė, kad yra pervedusi 534,00 Eur į nepilnametės dukters L. J. banko sÄ skaitÄ bylos nagrinėjimo metu, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino iÅ¡laikymo. Nepaisant atsakovės S. J. pervestų lėšų, ieÅ¡kovas A. Y. su vykdomuoju dokumentu kreipėsi į antstolį dėl priverstinio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarties vykdymo (laikino iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo). Atsakovė S. J. antstolio raginimÄ Ä¯vykdė.

Teismas sprendė, kad atsakovė pareiÅ¡kė naujÄ reikalavimÄ , kuris nebuvo aiÅ¡kiai suformuluotas ir reiÅ¡kiamas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, todėl atsisakė jį nagrinėti.

58. Apeliantė (atsakovė) su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad atsakovės du kartus sumokėtas 534,00 Eur laikinas iÅ¡laikymas už tÄ patį laikotarpį yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, kurį teismas iÅ¡sprendė ginčijamu sprendimu. Todėl ginčijame sprendime aptarus klausimÄ dėl minimos 534,00 Eur sumos, teismas faktiÅ¡kai niekaip nebÅ«tų virÅ¡ijęs pareikÅ¡tų reikalavimų, o, prieÅ¡ingai, bÅ«tų galutinai iÅ¡sprendęs šį klausimÄ .

59. Vadovaujantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.

60. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi patenkino ieÅ¡kovo A. Y. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir, be kita ko, priteisė iÅ¡ atsakovės S. J. nepilnamečiui vaikui L. J. laikinÄ iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 234,00 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2021 m. rugpjūčio 10 d.) iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo, bei paskyrė ieÅ¡kovÄ A. Y. nepilnamečiui vaikui priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

61. Taip pat iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų (DOK-228456) nustatyta, kad antstolis Dainius Å idlauskas 2021 m. spalio 20 d. priėmė patvarkymÄ Nr. S-21-178-11243, kuriuo priėmė vykdyti iÅ¡ieÅ¡kotojo (ieÅ¡kovo) A. Y. pateiktÄ vykdomÄ jį dokumentÄ , o bÅ«tent Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl iÅ¡laikymo ir kitų periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Taip pat antstolis Dainius Å idlauskas 2021 m. spalio 20 d. priėmė raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ Nr. S21-20480, kuriuo paragino skolininkę (atsakovę) S. J. per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti pateiktÄ vykdomÄ jį dokumentÄ ir sumokėti 392,52 Eur iÅ¡laikymo skolÄ ir 35,25 Eur vykdymo iÅ¡laidas.

Atsakovė 2021 m. lapkričio 11 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo nurodymu Nr. 27, pervedė antstoliui Dainiui Å idlauskui 542,52 Eur sumÄ , paskirtyje nurodydama „mokėjimas už iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ L. J. 392,52 Eur ir 150,00 Eur už antstolio iÅ¡laidas“. Tuo tarpu iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (DOK-239820) matyti, kad atsakovė S. J. 2021 m. rugpjūčio 20 d. pervedė į nepilnamečio vaiko L. J. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ 300,00 Eur, pervedimo paskirtyje nurodydama „iÅ¡laikymui ir mokslo metų pradžiai“.

Taip pat atsakovė S. J. 2021 m. rugsėjo 27 d. pervedė į nepilnamečio vaiko L. J. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ 234,00 Eur, pervedimo paskirtyje nurodydama „iÅ¡laikymui“.

62. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas faktines aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, konstatuoja, kad teismas pagrįstai atsisakė nagrinėti atsakovės baigiamųjų kalbų metu pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl 534,00 Eur lėšų priteisimo. Visų pirma pažymėtina, kad CPK 253 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigiamųjų kalbų turinio ribojamas, t. y. baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje.

Tokie ribojimai susiję su CPK 14 straipsnyje įtvirtinto betarpiškumo principo tinkamu įgyvendinimu ir užtikrinimu. Kaip jau minėta, apeliantė (atsakovė) civilinės bylos nagrinėjimo metu, kuris truko nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. (nuo pradinio ieškinio pateikimo) iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. (iki paskutinio teismo posėdžio) reikalavimo dėl piniginių lėšų nereiškė, nors apeliantės (atsakovės) lėšos tiek nepilnametei dukrai, tiek antstoliui buvo pervesti atitinkamai 2021 m. rugpjūčio 20 d., 2021 m. rugsėjo 27 d. ir 2021 m. lapkričio 11 d.

Taip pat apeliantė (atsakovė) savo teiktuose procesiniuose dokumentuose, kuriuose buvo pateikiami atsikirtimai į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus, nebuvo nurodžiusi jokių faktinių aplinkybių dėl atliktų mokėjimų nepilnamečiui vaikui ir antstoliui, todėl raÅ¡ytiniai įrodymai ir aplinkybės, susijusios su atliktais mokėjimais, nebuvo teismo tiriami ir vertinami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės bei CPK 253 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas sudarė teisėtÄ pagrindÄ pirmosios instancijos teismui atsisakyti nagrinėti apeliantės (atsakovės) naujai pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ .

63. Apeliacinės instancijos teismas įsitikinimu, minėtos iÅ¡vados nekeičia ir apeliantės apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog ginčas yra kilęs iÅ¡ Å¡eimos teisinių reikalavimų. Nors CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant Å¡eimos bylas ir tokiose bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytÄ alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CPK 376 straipsnio 4 dalis), tačiau toks teismo vaidmuo yra siejamas su tikslu, kad bÅ«tų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai.

Å iuo atveju apeliantė prašė iÅ¡spręsti 534,00 Eur lėšų grÄ Å¾inimo klausimÄ , tačiau toks reikalavimas nėra susijęs nei su ieÅ¡kovo pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, nei su atsakovės pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu, kuris pirmosios instancijos teismo buvo atmestas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė, 2021 m. rugpjūčio 20 d. ir 2021 m. rugsėjo 27 d. pervedusi į nepilnamečio vaiko atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ teismo nustatytÄ iÅ¡laikymÄ , turėjo pareigÄ praneÅ¡ti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ jos vykdančiam antstoliui apie iÅ¡ieÅ¡komo iÅ¡laikymo įsiskolinimo dalies sumokėjimÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui (ieÅ¡kovui), nes tokio pobÅ«džio iÅ¡laikymas įstatymų leidėjo priskirtinas prie skubiai vykdytinų veiksmų (CK 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo atsisakymas nagrinėti apeliantės (atsakovės) naujai pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , neužkerta apeliantei kelio pareikÅ¡ti antstoliui praÅ¡ymÄ dėl sumokėtų tiesiogiai sumų įskaitymo vykdymo procese CPK 643 straipsnio 6 punkte nustatyta tvarka.

64. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo bei perdavus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, teismas taip pat turėtų įvertinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. iÅ¡ atsakovės S. J. nepilnamečiui vaikui L.

J. priteistas laikinas iÅ¡laikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 234,00 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2021 m. rugpjūčio 10 d.) iki galutinio teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo, atsižvelgiant į naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę, jog nepilnametė dukra Å¡iuo metu gyvena su savo motina (apeliantė) S. J. bei į tai, kad civilinėje byloje tarp Å¡alių kilęs ginčas bus iÅ¡ esmės nagrinėjamas pakartotinai. Tuo tarpu apeliantės (atsakovės) papildomas reikalavimas dėl 534,00 Eur piniginių lėšų grÄ Å¾inimo yra betarpiÅ¡kai susijęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, kadangi minėta suma yra apeliantės (atsakovės) teiktas laikinas iÅ¡laikymas.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl papildomo reikalavimo ir perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo teismas turėtų iÅ¡spręsti tokio papildomo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priėmimo klausimÄ . Dėl baudos skyrimo 65. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu taip pat iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo ir paskyrė atsakovei (apeliantei) 1000,00 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Teismas konstatavo, kad atsakovės veiksmai, tokie kaip faktinių aplinkybių neatskleidimas, ginčo turtui galimų teisių įgyvendinimo apsunkinimas, akivaizdžiai nepagrįstas vykdomojo raÅ¡to pateikimas antstoliui, nors ir turint tam subjektinę teisę, tačiau jÄ realizuojant nesÄ Å¾iningai, yra prieÅ¡taraujantys greitam, ekonomiÅ¡kam bylos iÅ¡nagrinėjimui ir buvo atlikti sÄ moningai. Apeliantė su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka ir nurodo, kad teismas nenustatė, jog atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinį pateikė nesÄ Å¾iningai, o dovanojimo sandorio sudarymas negali bÅ«ti laikomas kaip Å¡alies piktnaudžiavimas.

Be to, apeliantės teigimu, vykdomojo rašto pateikimas – nėra susijęs su šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl negalėjo būti vertinama ginčijamu sprendimu.

66. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudos, iki 50 procentų baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

67. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas praÅ¡ymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Remiantis kasacinio teismo pozicija, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas, remiantis objektyviais (iÅ¡oriniais) jo pasireiÅ¡kimo požymiais (pvz., ieÅ¡kinio, praÅ¡ymo ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«džiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sÄ moningai sukelti nepatogumų kitai Å¡aliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymÄ ), toks elgesys negali bÅ«ti toleruojamas ir turi bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

68. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad apeliantė (atsakovė) procesinėmis teisėmis naudojosi nesÄ Å¾iningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino negaliojančia 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei nustatė, kad ieÅ¡kovas A. Y. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gegužės 26 d. teikė nepilnametei dukrai L.

J. iÅ¡laikymÄ , teigtina, jog apeliantės (atsakovės) S. J. atlikti veiksmai (vykdomojo raÅ¡to pateikimas antstoliui bei dovanojimo sutarties sudarymas) nebuvo nesÄ Å¾iningi ar prieÅ¡taraujantys greitam, ekonomiÅ¡kam bylos iÅ¡nagrinėjimui ir nėra susiję su teisme vykusiu teisminiu bylos nagrinėjimu, kadangi apeliantė (atsakovė) turėjo teisę atlikti tokius veiksmus, t. y. įgyvendinti turimas subjektines teises ir pareigas. Dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl baudos skyrimo ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo atsakovei už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 69. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) taip pat prašė perskirstyti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, kad teismas neteisingai ginčijame sprendime paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi nepagrįstai nepriteisė atsakovei iš ieškovo 264,50 Eur (1150,00 Eur*23 procentai) bylinėjimosi išlaidų (proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai).

70. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų nepaskirsto, šį klausimÄ iÅ¡sprendžia pirmosios instancijos teismas.

71. Å iuo atveju pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui nutarus perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, atitinkamai naikintina ir Å¡io procesinio sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Å alių bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Apeliantės (atsakovės) S. J. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ dalyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir baudos skyrimo panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovo A. Y. ieÅ¡kinį dalyje dėl 2021 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia ir baudos skyrimo atmesti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ dalyse dėl ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti iÅ¡laikymo teikimo faktÄ , pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ , priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovės, taip pat teismo sprendimÄ dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų padidinti priteistÄ iÅ¡laikymÄ ir priteisti (grÄ Å¾inti) iÅ¡laikymo permokÄ ir bylÄ Å¡iose dalyse grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Giedrė Čėsnienė RÅ«ta Petkuvienė Andrius Verikas