dfe8317e-1c6f-43df-af96-47e7d0faf142 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-1328-208/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04182-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija: 21.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. M. (V. M.), pareiÅ¡kėjo atstovei N. A. ir atsakovo atstovui Leandrui Pociui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

M. (V. M.) skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. M., atstovaujamas Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sÄ jungos, kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–6), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK) virÅ¡ininko 2018 m. spalio 30 d. įsakymÄ Nr. 10-TE-1997 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo virÅ¡ilai V. M. (V. M.“ (toliau – Ä®sakymas).

Nurodo, kad skundžiamu Ä®sakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Ji buvo skirta už tai, kad pareiÅ¡kėjas toleravo savo kolegos M. P. daromus teisės aktų pažeidimus, t. y. suprato, kad jo kolega M. P., spręsdamas kilusį tarp M. P. tėvo ir O. S. bei S. S., privalėjo nusiÅ¡alinti, tačiau to nepadarė, taip pat matė, kad vykstant į konfliktÄ be pagrindo naudojama tarnybinė transporto priemonė bei Å¡viesos ir garso signalai, bei kad jo kolega, vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryÅ¡io priemone.

Tokiais savo veiksmais Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 6.9 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-80 redakcija) patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 41.4 punkto bei Vilniaus apskr.

VPK viršininko 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 10-V-779 patvirtinto Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės 1–osios kuopos 4–ojo būrio pareigybės aprašymo 6.6 punkto pažeidimus. Su Įsakymu pareiškėjas nesutinka, mano, jog neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškina, jog 2018 m. rugpjūčio 4 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. P., pastarajam paskambino tėvas ir paprašė skubiai atvykti prie jo namų. Paaiškėjo, kad įvyko nedidelis konfliktas tarp kolegos tėvo ir automobilio vairuotojo (S. S.) ir kartu su juo buvusios moters O.

S. dėl automobilio perstatymo (vietos automobilio stovėjimo aikÅ¡telėje). Moteris paaiÅ¡kino, kad buvo įžeista, nes ji su vyru buvo pavadinti „emigrantais“. PareiÅ¡kėjas nesutinka su O. S. pareiÅ¡kime nurodytu teiginiu, kad buvo užpulta ir įžeista žodžiais „prakeikti emigrantai“, kad buvo jiems buvo grasinama, o pareigÅ«nai atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ , motyvuojant, kad turi daug darbo. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis su kolega nesakė O. S. ir S. S., jog jie neteisÅ«s ir turi atsipraÅ¡yti neva juos užpuolusio žmogaus.

Pasak pareiškėjo, jo kolega M. P. elgėsi nešališkai, pats paaiškino savo tėvui, kad pastarasis neteisus, nebuvo jokios kalbos apie tai, kad pora buvo užpulta, tik abipusis žodinis ginčas dėl užimtos stovėjimo vietos, o tai nelaikytina teisės pažeidimu. Teigia, kad visi O. S. teiginiai neatitinka tikrovės. Jokių kitų neginčijamų įrodymų tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra. Be to, tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra tik vaizdo įrašas, o pokalbio nesigirdi, nors pareiškėjas ir jo kolega buvo įsitikinę, kad garso įraše girdisi visas pokalbis, todėl dėl situacijos buvo ramūs. Pabrėžė, kad šioje situacijoje pareiškėjas su kolega M.

P. reagavo į pagalbos skambutį, tačiau iÅ¡ anksto nežinojo, kas atsitiko, tik suprato, kad atsitiko kažkas rimto ir reikia skubios pagalbos. Atvykę į įvykio vietÄ nustatė, jog nebuvo padarytas joks teisės pažeidimas, todėl joks sprendimas nebuvo priiminėjamas. Kadangi nei pareiÅ¡kėjas, nei M. P. nepriėmė jokio sprendimo, todėl M. P. neteisėtai apkaltintas Å¡aliÅ¡kumu. PareiÅ¡kėjo manymu, Å¡ioje situacijoje M. P. pasielgė objektyviai ir abu pareigÅ«nai bÅ«tų pasielgę taip pat, jei į juos bÅ«tų kreipęsis bet kuris kitas asmuo, o jeigu M.

P. bÅ«tų elgęsis Å¡aliÅ¡kai, pareiÅ¡kėjas jam nebÅ«tų leidęs taip elgtis. PareiÅ¡kėjas neginčija, jog tarnybiniame automobilyje jie su kolega aptarinėjo situacijÄ dėl Å¡aliÅ¡kumo, tačiau nusprendė, kad tikrai buvo objektyvÅ«s. Teigia, kad tinkamai reagavo į pagalbos skambutį, įvykis buvo priskirto patruliavimo sektoriaus ribose, todėl nesutinka, kad be pagrindo buvo įjungti tarnybinio automobilio Å¡vyturėliai. Atkreipė dėmesį, kad praneÅ¡ime dėl tarnybinio nusižengimo pareiÅ¡kėjui nebuvo suformuluoti įtarimai dėl galimo M.

P. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo, t. y. dėl kalbėjimo telefonu vairuojant transporto priemonę, atitinkamai negalėjo pateikti paaiÅ¡kinimo, jam nebuvo sudaryta galimybė gintis. Be to, tarnybinio patikrinimo metu buvo iÅ¡plėstos tyrimo ribos, tačiau pareiÅ¡kėjui nebuvo įteiktas papildomas praneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo, atitinkamai negalėjo pateikti papildomo paaiÅ¡kinimo. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

Atsakovas Vilniaus apskr. VPK atsiliepimu į skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti (b. l. 24–27). Nurodo, kad M. P. 2018 m. rugpjūčio 4 d., 19.49 val. tarnybos metu, tėvo (N. M.) praÅ¡ymu skubiai vykstant į įvykio vietÄ tarnybiniu automobiliu, panaudojant Å¡viesos ir garso signalus, nebuvo jokios bÅ«tinybės, kadangi Å¡iuo atveju apie grėsmę ar pavojų galbÅ«t kilusį jo tėvui, nebuvo jokios informacijos. PareiÅ¡kėjas ir jo kolega M. P. apie tai, kad į įvykio vietÄ vyksta pagal asmeninį N. M. iÅ¡kvietimÄ , Vilniaus apskr.

VPK OVS (Å¡aukinys „Venta“) neinformavo. Taigi pareiÅ¡kėjas pažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , Etikos kodekso 6.9 punktÄ , Taisyklių 41.4 punktÄ bei Vilniaus apskr. VPK PER 1-osios kuopos 4-ojo bÅ«rio pareigybės apraÅ¡ymo 6.6 punkto reikalavimus, todėl jam paskirta tarnybinė nuobauda. Atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, jog tyrimÄ atlikęs pareigÅ«nas M. P. Å¡aliÅ¡kumÄ konstatavo remdamasis iÅ¡imtinai O. S. teiginiais. Pagal teismų praktikÄ atsakomybei už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus atsirasti užtenka, jog egzistuotų pakankamai pagrįsta prielaida, kad asmuo, priimdamas sprendimus, gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas dėl savo asmeninių turtinių ir neturtinių interesų, t. y.

Å¡ių teisės normų sudėtis yra formali, todėl nereikalauja, kad atsirastų realios neigiamos pasekmės. Valstybės tarnautojas privalo vengti net Å¡aliÅ¡kumo regimybės. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas toleravo kolegos daromus teisės aktų pažeidimus, t. y. suprato, kad kolega Å¡ioje situacijoje privalėjo nusiÅ¡alinti (tÄ patvirtina vaizdo ir garso registratoriumi užfiksuoti garso įraÅ¡ai, kuriuose aiÅ¡kiai girdėti pareigÅ«nų pokalbiai apie Å¡aliÅ¡kumÄ (ar) neÅ¡aliÅ¡kumÄ ).

Pasak atsakovo, 2018 m. rugpjūčio 20 d. praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ nurodyta, kad yra duomenų, jog galimai pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ : toleravo pareigÅ«no M. P. daromus teisės aktų pažeidimus. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad Å¡ioje situacijoje buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , kadangi jis negalėjo pateikti paaiÅ¡kinimo dėl jo kolegos padaryto KET pažeidimo kalbant telefonu, tačiau nepriklausomai nuo to, ar bÅ«tų inkriminuotas KET pažeidimo (kolegos kalbėjimo mobiliuoju telefonu) toleravimas ar ne, pareiÅ¡kėjo inkriminuotų veikų įteiktame praneÅ¡ime ir padarytų įstatymų pažeidimų visuma nesikeistų, t. y. lieka visi konstatuoti (Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Etikos kodekso 6.9 punkto, Taisyklių 41.4 punkto bei Vilniaus apskr.

VPK PER 1-osios kuopos 4-ojo bÅ«rio pareigybės apraÅ¡ymo 6.6 punkto) pažeidimai. PareiÅ¡kėjui paskirta Å¡velniausia tarnybinė nuobauda, todėl net ir eliminavus kalbėjimo telefonu vairuojant transporto priemonę toleravimÄ , teisės normų pažeidimų visetas nesikeistų. Tarnybinės atsakomybės taikymas už visumÄ pareiÅ¡kėjo padarytų teisės pažeidimų yra adekvatus ir proporcingas, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apsk. VPK virÅ¡ininko Ä®sakymo, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad atlikus tarnybinį patikrinimÄ , 2018 m. spalio 10 d. buvo suraÅ¡yta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada „Dėl O. S. ir S. S. pareiÅ¡kimuose pateiktos informacijos apie galbÅ«t netinkamus Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės pareigÅ«nų veiksmus“ Nr. 10-IS-117 (toliau – IÅ¡vada) (b. l. 9–17).

IÅ¡vadoje nurodoma, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apskr. VPK Imuniteto valdybos (toliau – IV) Vidaus tyrimų skyriui (toliau – VTS) buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimÄ dėl 2018 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 10-PR2-33102 pateiktos informacijos apie galbÅ«t netinkamus Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės (toliau – PR) pareigÅ«nų veiksmus. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog 2018 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus apskr. VPK IV VTS buvo pavesta patikslinti O. S. ir S. S. 2018 m. rugpjūčio 4 d. pareiÅ¡kimuose nurodytas aplinkybes, o bÅ«tent: 2018 m. rugpjūčio 4 d.

O. S. parkuojant automobilį (kartu automobilyje buvo S. S. ir nepilnametė dukra M. S.), registruotÄ Jungtinėje Karalystėje, netikėtai prie jų automobilio prisiartino jiems nepažįstamas vyriÅ¡kis, kuris atidaręs automobilio kairės pusės priekines duris pradėjo Å¡aukti: „Čia mano vieta“, „Tuoj jums parodysiu“, „Prakeikti emigrantai“, „Varykit atgal“, „Tuoj atvažiuos mano policija“, „Tuoj jums bus malonu“ ir pan. O. S. nurodė, jog minėtas vyras elgėsi agresyviai ir buvo pasiryžęs naudoti jėgÄ .

Praėjus kelioms minutėms po incidento, į įvykio vietÄ atvyko policijos ekipažas (su įjungtais Å¡vyturėliais ir garso signalais), kuris iÅ¡ karto privažiavo prie „nepažįstamo“ vyriÅ¡kio. O. S. nurodė, jog norėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , tačiau policijos pareigÅ«nai į šį praÅ¡ymÄ nekreipę dėmesio, buvo vienaÅ¡aliÅ¡ki bei bandė įtikinti, jog raÅ¡yti pareiÅ¡kimo nėra pagrindo, sakydami, jog „šiandien labai karÅ¡ta ir jiems labai daug darbo“.

Toks pareigÅ«nų elgesys jiems (O. S. ir S. S.) pasirodė labai keistas ir neadekvatus. Anot O. S., pareigÅ«nai paprašė asmens dokumento ir ant lapelio užsirašė asmens duomenis. Jie taip pat sakė, kad jie (pranešėjai) yra neteisÅ«s ir pasiÅ«lė atsipraÅ¡yti juos užpuolusio vyriÅ¡kio. O. S. nurodė, jog grįžtant namo, prie jos priėjo kaimynas ir pasakė, kad jie turi nuotraukÄ , o jo žmona matė, kaip viskas įvyko. Taip pat pasakė, kad policininkas yra juos užpuolusio vyriÅ¡kio sÅ«nus, dėl kurio visos laiptinės gyventojai yra laikomi baimėje.

Grįžusi namo, ji paskambino į Vilniaus apskr. VPK. PareigÅ«nas telefonu pareiÅ¡kė, kad įvykis dėl policijos ekipažo iÅ¡kvietimo nebuvo registruotas bei pasakė, kad giminystės ryÅ¡iais susijęs pareigÅ«nas neturėtų dalyvauti panaÅ¡aus įvykio tyrime bei pasiÅ«lė nuvažiuoti į komisariatÄ ir paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Informacijos patikrinimo metu nustatyta, kad su O. S. bendravę pareigÅ«nai – Vilniaus apskr. VPK PR 1-osios kuopos 5-ojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis M. P. ir Vilniaus apskr.

VPK PER 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiasis patrulis V. M.. 2018 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (Nr. 10-PR1-198) (b. l. 121), su kuriuo susipažinęs pasirašytinai (2018 m. rugpjūčio 21 d.) (b. l. 130) pastarasis nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 4 d. apie 19.49 val. kolegai M. P. telefonu paskambino jo tėvas ir paprašė atvažiuoti. Paaiškino, kokiu pagrindu kolega įjungė šviesos ir garso signalus, pareiškėjas negalėjo.

Nurodo, jog atvykus į įvykio vietÄ ir paklausus moters, ar buvo tokia situacija, kad su ja buvęs vyras griebę kolegos tėvui už marÅ¡kinėlių, moteris atsakė, kad buvo, kadangi nepažįstamas asmuo bandė atidaryti transporto priemonės duris. N. M. buvo paaiÅ¡kinta, kad daugiabučių kiemų teritorija yra bendra, todėl Å¡ioje teritorijoje statyti automobilius gali kas nori. IÅ¡vadoje nurodoma, jog pareiÅ¡kėjas suprato, kad Å¡ioje situacijoje kolega (M. P.) galbÅ«t turėjo nusiÅ¡alinti, o šį konfliktÄ spręsti jis, tačiau patikino, kad konfliktas buvo sprendžiamas neÅ¡aliÅ¡kai.

IÅ¡vadoje konstatuojama, jog pareigÅ«nas M. P. tėvo praÅ¡ymu iÅ¡vyko adresu: (duomenys neskelbtini) apie tai neinformavęs Vilniaus apskr. VPK OVS. Ä® įvykio vietÄ pareigÅ«nas vyko tarnybiniu automobiliu, panaudojęs Å¡viesos ir garso signalus. Minėtam pareigÅ«nui priimti tokį sprendimÄ â€“ reaguoti į tėvo praÅ¡ymÄ skubiai atvykti nebuvo bÅ«tinybės, kadangi Å¡iuo atveju apie grėsmę ar pavojų, galbÅ«t kilusį jo tėvui, nebuvo jokios informacijos. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog M.

P. tarnybinės transporto priemonės Å¡viesos ir garso signalus naudojo be teisėto pagrindo ir tokiu bÅ«du pažeidė KET 186 punktÄ . Be to, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad M. P., vairuodamas tarnybinę transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryÅ¡io priemone ir tokiu bÅ«du nesilaikė KET 20 punkto reikalavimų. Minėtas įvykis (konfliktinė situacija dėl ne vietoje pastatyto automobilio), į kurį (N. M. asmeniniu kvietimu) vyko pareigÅ«nai, nebuvo nei registruotas, nei apie jį praneÅ¡ta Vilniaus apskr.

VPK OVS. PareigÅ«nai apie tai, kad į įvykio vietÄ vyksta pagal asmeninį N. M. iÅ¡kvietimÄ , Vilniaus apskr. VPK OVS (Å¡aukinys „Venta“) neinformavo (informacijÄ pateikė tik 19.58 val., t. y. bÅ«dami tik įvykio vietoje, be to, Å¡iÄ informacijÄ pateikė tik tuomet, kai su jais susisiekė pati „Venta“, t. y. patys nesiėmė jokių priemonių Å¡iÄ informacijÄ perduoti Vilniaus apskr. VPK OVS.). Tokiu bÅ«du pareigÅ«nai veikė prieÅ¡ingai Taisyklių 41.4 punktui. Atvykęs į įvykio vietÄ ir sužinojęs tėvo kvietimo priežastį, jis privalėjo nuo Å¡ios konfliktinės situacijos sprendimo nusiÅ¡alinti, tačiau to nepadarė.

M. P. tėvas, siekdamas paveikti konflikto Å¡alį, sÅ«numi naudojosi. Nustatyta, kad O. S. ir S. S. dar tÄ pačiÄ dienÄ tapo žinoma, jog M. P. ir N. M. yra tėvas ir sÅ«nus, apie šį iÅ¡ kaimynų sužinotÄ faktÄ , S. S. teiravosi ir paties pareigÅ«no M. P.. Be to, nustatyta, kad M. P., siekdamas padėti savo tėvui ir veikdamas jo asmeniniais interesais, tarnybos metu panaudojo tarnybinį transportÄ ne tarnybinei veiklai. Tokiu bÅ«du minėtas pareigÅ«nas pažeidė Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1,2 ir punktus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktus bei Etikos kodekso 6.7 punktÄ .

Vilniaus apskr. VPK virÅ¡ininkas, atsižvelgęs į IÅ¡vadÄ , 2018 m. spalio 30 d. skyrė pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog nesutinka su O. S. nurodytais teiginiais, jog ji sakė pareigÅ«nams (pareiÅ¡kėjui ir M. P.), jog ji buvo užpulta, jog buvo įžeista žodžiais „prakeikti emigrantai“, kad jiems buvo grasinama, o pareigÅ«nai atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ , nes, neva, turėjo daug darbo. Nurodė, jog M. P. Å¡aliÅ¡kumas buvo nustatytas vien tik remiantis O.

S. teiginiais. Be to, pareigÅ«nai nepriėmė jokio sprendimo, už kurio priėmimÄ M. P. galėjo bÅ«ti apkaltintas Å¡aliÅ¡kumu. Skunde nurodoma, jog tarnybinio patikrinimo ribos buvo iÅ¡plėstos, nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus, tinkamai apsiginti. Be to, IÅ¡vadoje nėra jokios informacijos apie tai, kaip vyko tyrimas dėl užpuolimo ir įžeidinėjimo pagal O. S. pareiÅ¡kimÄ ir kaip jis baigėsi. PareiÅ¡kėjo manymu, Å¡i informacija yra reikÅ¡minga taikant tarnybinę atsakomybę.

Sprendžiant, ar skundžiamu Ä®sakymu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, bÅ«tina nustatyti, ar IÅ¡vadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį. Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų statusÄ , priėmimÄ Ä¯ tarnybÄ ir atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, priėmimÄ Ä¯ vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymÄ si jose, vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų atsakomybę, skatinimÄ , darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sÄ jungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybÄ vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) (redakcija, galiojusi ginčijamo Ä®sakymo priėmimo metu).

Statuto 33 straipsnio 1–12 dalys pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sÄ raÅ¡Ä , nustato kriterijus, bÅ«tinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarkÄ , kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1V-885 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraÅ¡e (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) (redakcija, galiojusi tarnybinio patikrinimo atlikimo metu).

Vadovaujantis Statutu, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) laipsnio pažeminimas viena pakopa;

5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas;

6) atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos (Statuto 33 straipsnio 2 dalis). Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktÄ informacijÄ .

Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sÄ raÅ¡as pateikiamas Statuto 34 straipsnio 1–2 dalyse. Teismas pabrėžia, kas tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamÄ tarnybos funkcijų atlikimÄ . Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtakÄ valstybės tarnybos žmogiÅ¡kiesiems iÅ¡tekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimÄ ja, sudaro sÄ lygas iÅ¡vengti klaidų ir sukurti profesionaliÄ valstybės tarnybos aplinkÄ (žr. pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013 m. birželio 21 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartÄ yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros sudėtinė dalis, kurioje turi bÅ«ti atliktas iÅ¡samus visų galbÅ«t padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimÄ , tyrimas. Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog pareigÅ«nas, gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) ar įtariamÄ jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka praneÅ¡ti apie tai policijai.

Å iame punkte nustatyti reikalavimai (iÅ¡skyrus reikalavimÄ praneÅ¡ti apie tai policijai) netaikomi pareigÅ«nui tais atvejais, kai Å¡ios pareigos atlikimas iÅ¡ esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui. Taisyklių 41.4 punktas nustato, kad PPV (Policijos pajėgų vieneto) pareigÅ«nai, dirbantys su PPV moduliu, Å¡iame modulyje užregistruoja policijos registruojamÄ Ä¯vykį ar gautÄ skundÄ , praneÅ¡imÄ arba pareiÅ¡kimÄ apie nusikalstamÄ viekÄ . Å iuo atveju sutiktina su pareiÅ¡kėju, jog jis ir M.

P. reagavo į pagalbos skambutį, siekė suteikti pagalbÄ ir iÅ¡spręsti susiklosčiusiÄ situacijÄ . Tačiau iÅ¡ Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų matyti, kad jame yra įtvirtinta imperatyvi pareiga praneÅ¡ti apie įvykį policijai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, to neneigia ir pareiÅ¡kėjas, jog pareigÅ«nai susisiekė su Vilniaus apskr. VPK OVS (Å¡aukinys „Venta“) tik tada, kai su jais susisiekė pati „Venta“, t. y. patys nesiėmė jokių priemonių Å¡iÄ informacijÄ perduoti Vilniaus apskr.

VPK OVS. Pažymėtina ir tai, kad pagal bylos duomenis, vykstant į įvykio vietÄ , patrulio veiklos statusas buvo „užimtas“. Be to, nustatyta, kad pareigÅ«nai įvykio neregistravo manydami, kad konfliktas iÅ¡spręstas. Taigi Å¡iuo atveju laikytina, jog Å¡is pažeidimas įrodytas. Etikos kodekso 6.9 punkte nurodyta, jog pareigÅ«nas privalo netoleruoti kolegų daromų teisės pažeidimų ir elgesio, nesuderinamo su Å¡io Kodekso ar kitų teisės aktų reikalavimais, apie sprendimus, kurie prieÅ¡tarauja teisės aktams, praneÅ¡ti tiesioginiam vadovui arba kitiems kompetentingiems subjektams.

Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas toleravo kolegos neteisėtus veiksmus, o būtent: kolega privalėjo nusišalinti, kadangi galimai buvo šališkas, be pagrindo naudojo tarnybinės transporto priemonės šviesos ir garso signalais ir vairuodamas tarnybinę transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Pareiškėjo manymu, jo kolegos šališkumas buvo nustatytas tik atsižvelgus į O. S. teiginius, be to, jie su kolega nepriėmė jokio sprendimo ar akto, todėl negalėjo ir būti šališki.

Pažymėtina, jog pareigÅ«nų veiklos ir profesinė etika grindžiama Å¡iais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, vieÅ¡umo ir skaidrumo (Etikos kodekso 5 punktas). Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 8 punktas nurodo, jog pareigÅ«nas turi bÅ«ti sÄ Å¾iningas ir neÅ¡aliÅ¡kas. Jis turi bÅ«ti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniÅ¡kumų; iÅ¡klausyti ir pateikti tokiÄ informacijÄ , kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausiÄ sprendimÄ , nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir iÅ¡skirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėtina, jog valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus (atlikdamas veiksmus), privalo vengti net Å¡aliÅ¡kumo regimybės (žr. pvz. LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011, 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013). Sutiktina su atsakovu, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo kolega M. P. turėjo nusiÅ¡alinti nuo kilusios situacijos sprendimo, siekiant iÅ¡vengti interesų konflikto, o pareiÅ¡kėjas turėjo pareigÄ jam tai nurodyti (priminti).

Juolab, kad kaip patvirtina bylos medžiaga, O. S. tÄ pačiÄ dienÄ tapo žinoma, kad atvykęs pareigÅ«nas M. P. yra su ja sukonfliktavusio vyriÅ¡kio sÅ«nus. Aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju buvo abejonių dėl pareiÅ¡kėjo kolegos Å¡aliÅ¡kumo patvirtina faktas, jog abu pareigÅ«nai tarpusavyje kalbėjo dėl galimo M. P. neÅ¡aliÅ¡kumo, tačiau nusprendę, jog situacija buvo iÅ¡spręsta tinkamai, nusiramino. Nagrinėjamoje situacijoje pareiÅ¡kėjo nurodyti teiginiai, jog tarnybinis patikrinimas susijęs su O.

S. melagingais parodymais, vertintinas kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir laikytinas nepagrįstu bei neturinčiu įtakos tinkamam bylos iÅ¡sprendimui. KET 186 punkte nustatyta, jog specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus Å¡vyturėlius ir specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) Å¡vyturėliais ir specialiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai bÅ«tina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatÄ ar turtÄ , užtikrinant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir eismo saugumÄ , sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimÄ asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomus asmenis.

PareiÅ¡kėjas neginčija, kad į minėto įvykio vietÄ pareigÅ«nai vyko naudodamas Å¡viesos ir garso signalus. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nams priimti sprendimÄ â€“ reaguoti į M. P. tėvo praÅ¡ymÄ skubiai atvykti, nebuvo bÅ«tinybės, kadangi Å¡iuo atveju apie grėsmę ar pavojų, galbÅ«t kilusį jo tėvui, nebuvo jokios informacijos, todėl tarnybinės transporto priemonės Å¡viesos ir garso signalai buvo naudojami be teisėto pagrindo, tokiais savo veiksmais M.

P. nesilaikė KET 186 punkte įtvirtintų reikalavimų, o pareiÅ¡kėjas jam to nenurodė ir toleravo kolegos neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėjas taip pat skunde nurodė, kad buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , nes dėl kolegos daromo KET pažeidimo, o bÅ«tent kalbėjimo telefonu vairuojant transporto priemonę, nebuvo nurodyta praneÅ¡ime apie galimai padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , todėl jis negalėjo pateikti paaiÅ¡kinimo dėl jo pareigybės apraÅ¡ymo 6.6 punkte nustatytos pareigos kontroliuoti eismÄ priskirtame patruliavimo sektoriuje, aiÅ¡kinti ir tirti KET pažeidimus ir eismo įvykius, pažeidimo.

Teismas sutinka su atsakovo vertinimu, jog nepriklausomai nuo to, ar bÅ«tų inkriminuotas minėto KET pažeidimo toleravimas ar ne, pareiÅ¡kėjo inkriminuotų veikų įteiktame praneÅ¡ime ir padarytų įstatymų pažeidimų visuma nesikeistų, t. y. lieka visi konstatuoti teisės normų pažeidimai. Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjui paskirta Å¡velniausia tarnybinė nuobauda, todėl net ir eliminavus kalbėjimo telefonu vairuojant transporto priemonę toleravimÄ , teisės normų pažeidimų visetas nesikeistų.

Teismas papildomai pažymi, jog skunde teismui pareiÅ¡kėjas neginčija kolegos kalbėjimo mobiliuoju telefonu vairuojant fakto, tačiau nurodo, jog jam nebuvo tinkamai įteiktas praneÅ¡imas apie galimai padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , t. y. pareiÅ¡kėjas ginčija procedÅ«rinių reikalavimų pažeidimÄ , o ne patį kalbėjimo telefonu faktÄ (pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo kolegos kalbėjimo telefonu faktas buvo konstatuotas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1490-473/2019), todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

Skunde dėstoma daugiau teiginių, tačiau, teismo nuomone, jie niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytų iÅ¡vadų, todėl dėl Å¡ių teiginių detaliau teismas Å¡iame sprendime nepasisakys. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas, atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo padarytų tarnybinių nusižengimų pobÅ«dį, aplinkybes, apibÅ«dinančias jo tarnybinę veiklÄ , vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ginčijamu Ä®sakymu paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra tinkama ir teisėta. Ä®vertinus nagrinėjamos bylos duomenis, pripažintina, kad paskirta nuobauda atitinka padarytus nusižengimus bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. M. (V. M.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Donatas Vansevičius