dfe5ea28-eaa4-460f-a988-873fb0b612a4 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-386-422/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01825-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.1; 17.5; 17.6 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 11 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiškėjui A.

K., jo atstovei advokatei K. R., atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. G., trečiajam suinteresuotam asmeniui J. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. M. ir V. P. dėl raÅ¡to panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas A. K. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento (toliau – ir Inspekcijos Kauno departamentas) 2018 m. rugpjūčio 3 d. raÅ¡tÄ Nr. 2D-10894-(15.2) (toliau – ir RaÅ¡tas, Skundžiamas raÅ¡tas);

2) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ (toliau – ir Inspekcija) pareiÅ¡kėjo 2018 m. liepos 30 d. skundÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. PareiÅ¡kėjas skunde, teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė nurodė, jog Skundžiamas raÅ¡tas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklauso pastatai ir žemės sklypas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Å iame žemės sklype stovi pastatas – skerdykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo pastatas, Pastatas – skerdykla), nuosavybės teise priklausantis V.

P., kuri 2003 m. sausio 1 d. panaudos sutartimi, įregistruota vieÅ¡ame registre, Å¡iuo pastatu leido naudotis J. M.. Tvirtino, jog J. M. be pareiÅ¡kėjo, žemės sklypo savininko, sutikimo, pažeisdamas jo interesus ir statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, iÅ¡plėtė Ginčo pastato plotÄ , t. y. statinį rekonstravo. 2018 m. liepos 30 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į InspekcijÄ su skundu, praÅ¡ydamas įpareigoti J. M. nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytas Pastato – skerdyklos konstrukcijas, atlaisvinti žemės sklypÄ , tačiau Inspekcija Skundžiamu raÅ¡tu nurodė, jog skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas, motyvuodama tuo, kad padarytas pažeidimas priskirtinas prie mažareikÅ¡mių.

PareiÅ¡kėjo ir jo atstovės nuomone, Inspekcija nepagrįstai atliktÄ statybÄ vertino kaip naujÄ I grupės nesudėtingųjų statinių statybÄ . J. M. pastatė ne naujus I grupės nesudėtinguosius statinius, o rekonstravo esamÄ statinį, t. y. PastatÄ â€“ skerdyklÄ , pristatydamas du naujus priestatus bei iÅ¡griaudamas statinio laikančiÄ sias konstrukcijas ir sujungdamas jį su pastatytu priestatu, taip padidindamas esamo pastato tÅ«rį ir plotÄ . PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė teigė, kad Pastato – skerdyklos rekonstrukcijÄ byloje patvirtina pareiÅ¡kėjo pateiktos fotonuotraukos, 2019 m. sausio 24 d. eksperto iÅ¡vada Nr. 19-01/08 ir jos patikslinimas, antstolio S. U. 2019 m. sausio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, J.

M. paaiÅ¡kinimai. Pažymėjo, jog Pastatas – skerdykla pagal žemės sklypo plano duomenis turėjo tik vienÄ priestatÄ . J. M. pristatė du naujus priestatus (vienas iÅ¡ jų turi įeigÄ Ä¯ pagrindinį pastatÄ per iÅ¡kirstÄ laikančiÄ jÄ namo konstrukcijÄ ), o prie plane nurodyto priestato, pažymėto 1p1p, pristatė dar vienÄ . PareiÅ¡kėjas tvirtino, jog, atlikdamas statinio rekonstrukcijÄ jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, J. M. pagal galiojančius teisės aktus privalėjo gauti statybos leidimÄ , taip pat gauti pareiÅ¡kėjo, žemės savininko, sutikimÄ , tačiau jų negavo, dėl to Inspekcija neturėjo pagrindo pagal Asmenų praÅ¡ymų, skundų, praneÅ¡imų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos virÅ¡ininko 2014 m. sausio 8 d.

įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės), 46.5 punktÄ nutraukti skundo nagrinėjimÄ , nes padarytas pažeidimas nepriskirtinas prie mažareikÅ¡mių, kaip tai reglamentuoja Taisyklių 50 punktas. Inspekcija, vykdydama jos kompetencijai priskirtas statybos priežiÅ«ros funkcijas, privalėjo suraÅ¡yti savavaliÅ¡kos statybos aktÄ ir sustabdyti statybÄ , o ne nutraukti skundo nagrinėjimÄ . PareiÅ¡kėjo ir jo atstovės nuomone, Inspekcijos specialistė statybos patikrinimÄ atliko pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neobjektyviai, nes neapžiÅ«rėjo ir neįvertino Ginčo pastato statybos vidaus darbų, nepalygino Pastato – skerdyklos rekonstrukcijos pokyčių su vieÅ¡ame registre užfiksuotais pastato duomenimis, tinkamai neužpildė kontrolinio klausimyno, neiÅ¡tyrė reikÅ¡mingų aplinkybių dėl statybos rÅ«Å¡ies, todėl Skundžiamas raÅ¡tas panaikintinas, Inspekcija įpareigotina pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo.

Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutiko. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu jos atstovė nurodė, jog Inspekcijos Kauno departamente 2018 m. liepos 23 d. gavus pareiÅ¡kėjo skundÄ apie galimai savavaliÅ¡kai atliktus statybos darbus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo atliktas patikrinimas ir suraÅ¡ytas Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktas Nr. SPA-1115-(15.2) (toliau – ir Aktas, Patikrinimo aktas), kuriame nurodyta, kad statytojas J.

M. (toliau – ir statytojas) be žemės sklypo savininko sutikimo prie Pastato – skerdyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 189,47 kv. m, kurį statytojas naudoja panaudos sutarties pagrindu nuo 2003 m., 2017 m. liepos mėnesį pristatė 2 karkasinius pastatus bei užmÅ«rijo I grupės nesudėtingo statinio – stoginės angÄ . Vienas iÅ¡ pristatytų pastatų yra 2,83 m x 2,86 m dydžio, 3,10 m aukščio, kitas – 2,88 m x 4,95 m dydžio, 3,30 m aukščio (toliau kartu – ir ginčo statiniai).

Pagal savo techninius parametrus prie Pastato – skerdyklos pristatyti ginčo statiniai žemės sklype priskirtini I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Tvirtino, jog statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , metu buvo nustatyta, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kėjui, todėl statytojas, prieÅ¡ statydamas ginčo statinius, turėjo gauti pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytinį sutikimÄ , o atsižvelgiant į tai, kad statytojas raÅ¡ytinio sutikimo nepateikė, aktu buvo konstatuotas pažeidimas – ginčo statiniai pastatyti be žemės sklypo savininko sutikimo, tačiau statybos patikrinimo metu pagal statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus nustačius, jog dėl pristatytų ginčo statinių nebuvo keičiamos, silpninamos ar stiprinamos esamo Pastato – skerdyklos laikančiosios konstrukcijos, statytojo atlikti statybos darbai buvo priskirti naujų statinių statybai, kurie pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 25 straipsnio 9 dalį ir Asmenų praÅ¡ymų, skundų, praneÅ¡imų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 50.1 punktÄ priskiriami mažareikÅ¡miams, ir dėl tokio pobÅ«džio pažeidimų pagal Taisyklių 46.1 ir 46.5 punktus skundo nagrinėjimas nutraukiamas.

Inspekcijos Kauno departamentas 2018 m. rugpjūčio 3 d. raÅ¡tu Nr. 2D-10894-(15.2) informavo pareiÅ¡kėjÄ apie skundo nagrinėjimo rezultatus, t. y. apie priimtÄ sprendimÄ skundo nagrinėjimÄ nutraukti, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl jo panaikinimui nėra teisinio pagrindo. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. prašė skundÄ atmesti. Tvirtino, jog pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė, statybos patikrinimas buvo atliktas pagal teisės aktų reikalavimus.

Prašė remtis Inspekcijos dėl skundo iÅ¡dėstytais argumentais. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. savo pozicijos dėl skundo nepateikė. Skundas tenkintinas. Administracinėje byloje ginčas kyla dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2018 m. rugpjūčio 3 d. raÅ¡to Nr. 2D-10894-(15.2) pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas pažymi, jog teisę bÅ«ti statytoju ir Å¡ios teisės įgyvendinimÄ nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatos, kuriomis įtvirtinta, jog teisę bÅ«ti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos (1 d.).

Pagal minėto straipsnio 2 dalį, statytojo teisė įgyvendinama, kai:

1) statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;

2) statytojas turi statybÄ leidžiantį dokumentÄ (kai jis privalomas);

3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Å is įstatymas savavaliÅ¡kÄ statybÄ apibrėžia kaip statinio ar jo dalies statybÄ neturint galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (2 straipsnio 46 punktas). Administracinės bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjui A. K. 2015 m. sausio 13 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytinių akto Nr. 11 pagrindu nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).

Å iame žemės sklype pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise taip pat priklauso pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 pagalbinio Å«kio pastatai (Å«kinis pastatas, viralinė, tvartas) ir kiti inžineriniai kiemo statiniai, tačiau vienas pastatas, t. y. Pastatas – skerdykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas 7P1p, nuosavybės teise priklauso V. P.. Pagal 2003 m. sausio 1 d. panaudos sutartį, įregistruotÄ vieÅ¡ame registre, Ginčo pastatu naudojasi J. M..

Å ias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys (2017 m. vasario 7 d., 2018 m. liepos 20 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai). Nors pareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, jog su skundu dėl Ginčo pastato savavaliÅ¡kos statybos į InspekcijÄ kreipėsi 2018 m. liepos 30 d., tačiau pagal administracinėje byloje esamus duomenis (Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktÄ , Inspekcijos 2018 m. liepos 27 d. praneÅ¡imÄ Nr. 2D-10452-(15.2) dėl planuojamo patikrinimo, atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes) nustatyta, jog jis su Å¡io pobÅ«džio skundu (toliau – ir Skundas) į InspekcijÄ kreipėsi 2018 m. liepos 20 d., kuris Inspekcijoje buvo užregistruotas 2018 m. liepos 23 d. (reg.

Nr. 3D-2101), todėl skunde teismui nurodyta kita data (2018 m. liepos 30 d.) laikytina raÅ¡ymo apsirikimu. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, jog, Inspekcijai nesiėmus neteisėtos statybos sustabdymo veiksmų pagal ankstesnį jo skundÄ (2017 m. sausio 30 d.), žemės sklype toliau vykdomi Pastato – skerdyklos savavaliÅ¡kos statybos darbai (padidintas jo užstatymo plotas, pastatas padidintas iÅ¡ trijų pusių). Skunde taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, jog žemės sklype neteisėtai be jo žinios buvo atlikti inventorizuotų statinių 8J1ž, 9J1Ž, jam priklausančio gyvenamojo namo priestato 2a1p, žemės sklypo tvoros griovimo darbai.

Skundu prašė konstatuoti faktus apie jam priklausančių inventorizuotų statinių nugriovimÄ , nedelsiant įpareigoti pastato savininkÄ nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytas Pastato – skerdyklos konstrukcijas, nubausti statytojÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, atlaisvinti jam priklausantį žemės sklypÄ . Atsižvelgiant į tai, kad skunde teismui pareiÅ¡kėjas nekelia pretenzijų dėl inventorizuotų statinių 8J1ž, 9J1Ž bei tvoros griovimo darbų, Å¡ios aplinkybės nesvarstytinos kaip neaktualios ginčui.

Nagrinėjamos bylos ginčo kontekste reikÅ¡mingas skunde teismui nurodytų aplinkybių, susijusių su Pastato – skerdyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savavaliÅ¡kos statybos darbais pagal Inspekcijai jo pateiktÄ 2018 m. liepos 23 d. (reg. Nr. 3D-2101) skundÄ , nustatymas. Statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , savavaliÅ¡kos statybos ir jos sustabdymo pagrindus bei tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau – ir TPSVPÄ®, PriežiÅ«ros įstatymas) nuostatos.

PriežiÅ«ros įstatymo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) III skirsnyje, reglamentuojančiame statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , įtvirtinta, jog statybos valstybinę priežiÅ«rÄ atlieka Inspekcija (8 str. 1 d.). Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog statybos valstybinė priežiÅ«ra apima, be kita ko, ir asmenų praÅ¡ymų, skundų ar praneÅ¡imų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimÄ (9 p.), kurį reglamentuoja PriežiÅ«ros įstatymo V skirsnio nuostatos. PriežiÅ«ros įstatymo 25 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog skundų ar praneÅ¡imų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarkÄ , tarp jų atvejus, kai Å¡ie skundai ar praneÅ¡imai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija, to paties straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog Inspekcija nenagrinėja skundų ir praneÅ¡imų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikÅ¡mių pažeidimų statybos srityje.

Teisės aktų reikalavimų mažareikÅ¡mių pažeidimų statybos srityje sÄ raÅ¡Ä tvirtina Inspekcijos virÅ¡ininkas. Asmenų praÅ¡ymų, skundų, praneÅ¡imų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje tvarkÄ reglamentuoja Inspekcijos virÅ¡ininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintos Asmenų praÅ¡ymų, skundų, praneÅ¡imų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.).

Taisyklių 9 punkte apibrėžta, jog mažareikÅ¡miai teisės aktų pažeidimai – tai teisės aktų reikalavimų pažeidimai, nepadarę žalos vieÅ¡ajam interesui ir kitiems konkrečia teisės norma saugomiems interesams arba kuriais padaryta žala labai nedidelė, nurodyti Taisyklių 50 punkte. MažareikÅ¡miais teisės aktų pažeidimais laikomi teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybÄ leidžiančio dokumento, statybÄ (50.1 p.), iÅ¡skyrus atvejus, kai: statyba vykdoma ar įvykdyta valstybinėje žemėje (50.1.1 p.); raÅ¡ytinį sutikimÄ dėl statybos privaloma gauti iÅ¡ valstybinės žemės patikėtinio (50.1.2 p.);

įvyko ar gresia statinio avarija (50.1.3 p.); tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima (pvz., pažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams ir pan.) (50.1.4 p.); atvejai, kai viešojo administravimo subjektų veiksmais, administraciniais sprendimais buvo pažeistos taisyklės, padaryti procedūriniai pažeidimai, neturintys įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui, sprendimo pagrįstumui, nesukėlė žalos konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms (valstybės valdymo tvarkai ir pan.), asmenų teisėms ir teisėtiems interesams arba ta žala yra labai nedidelė, atlikti pažeidimai jau ištaisyti ir pan. (50.2 p.).

Taisyklių 46 punkte įtvirtinti skundų ir praneÅ¡imų nenagrinėjimo pagrindai, prie kurių priskirtas ir 46.5 punkte numatytas atvejis, kai skundas ar praneÅ¡imas paduotas dėl mažareikÅ¡mių teisės aktų pažeidimų, nurodytų Taisyklių 50 punkte. Kai pradėjus nagrinėti skundÄ ar praneÅ¡imÄ paaiÅ¡kėja, kad egzistuoja Taisyklių 46 punkte nurodytos aplinkybės, skundo nagrinėjimas nutraukiamas (48.1 p.). IÅ¡ Skundžiamo raÅ¡to matyti, jog pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas Taisyklių 46.6, 48.1 ir 50 punktų pagrindu, statybos patikrinimo metu paaiÅ¡kėjus, jog nustatyti pažeidimai yra mažareikÅ¡miai, nurodant, jog statiniai priskiriami nesudėtingiems statiniams, kurių statybai nereikalingas statybos projektas ir neprivalomas statybos leidimas.

PareiÅ¡kėjas ginčija RaÅ¡tÄ , tvirtindamas, jog Inspekcija nepagrįstai J. M. atliktÄ statybÄ vertino kaip naujÄ I grupės nesudėtingų statinių statybÄ , nes pastarasis pastatė ne naujus I grupės nesudėtingus statinius, o rekonstravo esamÄ statinį PastatÄ â€“ skerdyklÄ , pristatydamas du naujus priestatus bei iÅ¡griaudamas statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, sujungdamas statinį su pastatytu priestatu, taip padidindamas esamo pastato tÅ«rį ir plotÄ . Akcentavo, jog statybos patikrinimas buvo vykdomas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neobjektyviai, nesilaikant patikrinimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, Skundžiamas raÅ¡tas neiÅ¡samus, neaiÅ¡kus.

Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimai atliekami vadovaujantis Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 (toliau – ir Aprašas, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 7 d.) (Aprašo 2 p.), nuostatomis. Aprašu patvirtintos ir Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo aktų (kontrolinių klausimynų) rekvizitų ir Anketos apie patikrinimo akto (kontrolinio klausimyno) formos bei jų pildymo tvarka.

ApraÅ¡o 9 punktas numato, jog statybos ir Å«kio subjektų veiklos patikrinimai atliekami suraÅ¡ant patikrinimo aktus (kontrolinius klausimynus). Naudojantis Å¡iais klausimynais, patikrinama, ar statyba vykdoma teisėtai ir ar Å«kio subjektai, veikdami statybos srityje, laikosi Statybos įstatymo [11.2] ir kitų teisės aktų reikalavimų. ApraÅ¡o 41 punkte įtvirtinta, jog klausimynas pildomas atsižvelgiant į statinio statybos stadijÄ (atliktų statybos darbų mastÄ ), apžiÅ«rint statomÄ statinį (konstrukcijų iÅ¡dėstymÄ , laikančiųjų konstrukcijų atrėmimo mazgus, pastebimus neatitikimus, atitvarų konstrukcijas, Å¡ilumos, garso bei drėgmės izoliacijai naudojamų statybos produktų ženklinimÄ ir pan.).

Jeigu patikrinimo metu pagal atliktų darbų mastÄ negalima patikrinti kai kurių statybos proceso aspektų, tai šį aspektÄ atitinkantis klausimyno klausimas pažymimas kaip netikrintas. Klausimyno klausimas žymimas neaktualiu, kai įvertinus statybos darbų mastÄ patikrinimo metu tikrinamÄ aspektÄ patikrinti nebÅ«tina. Tikrinantis statybÄ pareigÅ«nas privalo gauti ir iÅ¡nagrinėti Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä apie žemės sklypÄ ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus jame esančius nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos (37.2 p.).

IÅ¡ administracinės bylos duomenų matyti, jog, gavus pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo atliktas statybos patikrinimas ir suraÅ¡ytas Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktas Nr. SPA-1115-(15.2) (kontrolinis klausimynas), kuriame užfiksuota, jog prie Pastato – skerdyklos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. liepos mėnesį buvo pristatyti 2 karkasiniai OSB plokščių pastatai, kurie pagal savo techninius parametrus priskirtini I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, ir užmÅ«ryta I grupės nesudėtingojo statinio – stoginės anga.

Prie Akto pridėta situacijos schema, kurioje užfiksuoti 2 pristatytų statinių matmenų duomenys (vienas – 2,83 m x 2,86 m dydžio ir 3,10 m aukščio, kitas – 2,88 m x 4,95 m dydžio ir 3,30 m aukščio) bei stoginės užmūrijimo vieta. Šalys dėl Akte nurodytų statinių pastatymo, jų matmenų, stoginės užmūrijimo byloje ginčo nekelia, tačiau pareiškėjas tvirtino, kad, be šių statybos darbų, buvo atlikti ir kiti statybos darbai, kurių Inspekcija Akte neužfiksavo, dėl to buvo neteisingai nustatyta statybos rūšis (turėjo būti nurodyta ne naujų I grupės nesudėtingųjų statinių statyba, o rekonstrukcija).

Byloje taip pat nėra ginčo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. Akte nurodytus statybos darbus atliko neturėdamas žemės savininko A. K. sutikimo, todėl vykdant Akte nurodytus statybos darbus buvo pažeisti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Kad buvo padarytas pažeidimas, pripažįsta ir Inspekcija, tik, jos teigimu, minėtas pažeidimas yra mažareikÅ¡mis, todėl pareiÅ¡kėjas dėl pažeistų teisių gynimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ (CK 1.138 str.).

Statybos įstatymas naujo statinio statybos sÄ vokÄ apibrėžia kaip statybÄ , kurios tikslas – statinių neužimtame žemės pavirÅ¡iaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiÅ¡kai sugriuvusį, sunaikintÄ , nugriautÄ statinį (2 str. 26 p.). Nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukÅ¡tis yra 8,5 metro, visų aukÅ¡tų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rÅ«sys (pusrÅ«sis) yra ne didesnis kaip vieno aukÅ¡to; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.

Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai (2 str. 30 p.). Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis (ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan.) (2 str. 72 p.). Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas.

Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir STR 1.05.01:2017), 3 priedo 1 punkte įtvirtinti atvejai naujo nesudėtingojo statinio statybai, kai yra privalomas statybos leidimas (kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje, kurortuose, valstybiniuose parkuose ir pan.), tačiau ginčo žemės sklypas nėra priskiriamas Å¡io pobÅ«džio teritorijoms.

Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui yra reikalingas leidimas. Ši nuostata įtvirtinta ir STR 1.05.01:2017 11 punkte. Statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, reglamentuoja Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (toliau – ir STR 1.01.08:2002, aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 21 d.), nuostatos.

Minėto reglamento 7 punkte yra nurodytos Å¡ios statinio statybos rÅ«Å¡ys: naujo statinio statyba; statinio rekonstravimas; statinio remontas; statinio kapitalinis remontas; statinio paprastasis remontas; statinio griovimas. Prie naujo statinio statybos tikslų yra priskiriama ne tik pastatyti naujÄ statinį (8.1 p.); bet ir pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatÄ , dėl priestato statybos neperstatant ir nepertvarkant (nekeičiant, nesilpninant, nestiprinant ir pan.) esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų (8.2 p.).

Statinio rekonstravimo tikslai ir sÄ voka yra apibrėžti STR 1.01.08:2002 VI skyriaus 9 punkte, kuriame nurodyta, jog statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio iÅ¡orės matmenis – ilgį, plotį, aukÅ¡tį, skersmenį ir pan. Laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 9.1. pastatomi nauji aukÅ¡tai; 9.2. įrengiamas naujas rÅ«sys, praplečiamas esamas; 9.4. nugriaunama dalis esamų aukÅ¡tų; 9.5. prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl Å¡io priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 9.6. pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, paÅ¡alinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

Pareiga objektyviai atlikti statybos darbų patikrinimÄ , tinkamai iÅ¡tirti skunde nurodytas aplinkybes, nustatyti statybos rūšį dėl tinkamo statybos teisinių santykių kvalifikavimo pagal kompetencijÄ Ä¯statymo yra priskirta Inspekcijai. Atsakovė Å¡ioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobÅ«dį, turimus įgaliojimus priskirtina vieÅ¡ojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymas) nuostatomis, yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų.

Å is principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). IÅ¡ gero administravimo principo iÅ¡plaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rÅ«pestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

Pagal gero administravimo principÄ valstybės institucijos turi vykdyti procedÅ«rÄ neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja vieÅ¡ojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindÄ , motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Be to, Å¡i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ . IÅ¡ byloje esamų duomenų matyti, jog atsakovė pristatytus 2 priestatus, stoginės užmÅ«rijimÄ Å¡ių darbų atitikties nesudėtingos statybos požiÅ«riu vertino pagal jų ilgio, pločio, aukščio matmenis, tačiau nevertino, ar dėl priestatų pristatymo, dėl stoginės užmÅ«rijimo buvo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos (STR 1.01.08:2002 9.5 p.), ar buvo pakeistos, įrengtos naujos, paÅ¡alinta dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų (STR 1.01.08:2002 9.6 p.).

Byloje surinkti duomenys patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę, jog, be Patikrinimo akte nurodytų statybos darbų, buvo atlikti ir kiti statybos darbai, kurių Inspekcija Akte neužfiksavo. J. M. teismo posėdžių metu pripažino, jog ginčui aktualiu laikotarpiu iÅ¡griovė stiklinę pertvarÄ ir dalį Ginčo pastato sienos („per 3 plytas“), jungiančiÄ Ginčo pastato 1-3 patalpÄ su stogine (stoginės buvimas užfiksuotas Inspekcijos 2017 m. vasario 24 d. Statybos patikrinimo akte Nr. SPA-182-(15.2) pagal ankstesnį 2017 m. sausio 30 d. pareiÅ¡kėjo skundÄ Inspekcijai), taip pat neginčijo, jog atliko pakeitimus patalpos, plane pažymėtos 1-2, vienoje iÅ¡ iÅ¡orinių sienų, kuri ribojasi su stogine, iÅ¡ pietinės pusės įrengdamas vartus į garaÅ¾Ä .

Å ias aplinkybes patvirtina prie skundo pateiktos fotonuotraukos, antstolio S. U. 2019 m. sausio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės. Taip pat J. M. teismo posėdžio metu pripažino pastatęs stoginę, mÅ«rinį priestatÄ iÅ¡ rytinės pusės su įvaža į rÅ«sį, kuris vėliau buvo užmÅ«rytas, įstačius duris, tačiau nurodė, jog minėti statybos darbai jau buvo Inspekcijos įvertinti, atliekant ankstesnį patikrinimÄ . Atsakovės atstovė ir patikrinimÄ vietoje atlikusi Å¡ioje byloje liudytoja apklausta Inspekcijos pareigÅ«nė N. B. dėl Ginčo pastato dalies sienos iÅ¡griovimo teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog Å¡ie darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, nurodė, jog dalis statybos darbų jau buvo įvertinti atliekant ankstesnį patikrinimÄ , tačiau pažymėtina, jog nei Skundžiamame raÅ¡te, nei Patikrinimo akte, nei užpildant KlausimynÄ Å¡ios aplinkybės nenurodytos ir dėl jų nebuvo Inspekcijos pateiktas nei faktinis, nei teisinis įvertinimas.

Teismas pažymi, jog su VieÅ¡ojo administravimo įstatymu ir gero administravimo principu nesuderinama situacija, kai pareiÅ¡kėjui ginčijamo sprendimo motyvai galimai paaiÅ¡kėja tik kreipusis į teismÄ . IÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, jog pastato laikančiosios konstrukcijos, priestatų pastatymas pastato laikančiųjų konstrukcijų sÄ sajų požiÅ«riu Inspekcijos nebuvo tikrintas ir vertintas, nenurodytos atsisakymo tikrinti Å¡ias aplinkybes priežastys, nors iÅ¡ Skundo turinio Inspekcijai matyti, jog tokio pobÅ«džio praÅ¡ymas buvo iÅ¡reikÅ¡tas.

Liudytoja N. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog Ginčo pastatas buvo tikrintas tik iÅ¡ iÅ¡orės, nepatenkant į vidų, neturint jo kadastro bylos duomenų (planinės medžiagos), todėl akivaizdu, jog atliekant patikrinimÄ buvo pažeistos ApraÅ¡o 37.2 ir 41 punktų nuostatos. PareiÅ¡kėjas teisme akcentavo, jog Ginčo pastatas buvo padidintas iÅ¡ trijų pusių (Å¡ios aplinkybės nurodomos ir pareiÅ¡kėjo skunde Inspekcijai), tvirtindamas, be kita ko, jog statybos patikrinimo metu nebuvo tikrintas priestatas, pastatytas prie priestato 1p1p (esantis iÅ¡ deÅ¡inės pusės prie patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-4), neįvertinti jo statybos darbai Ginčo pastato laikančiųjų konstrukcijų požiÅ«riu.

Atsakovė nurodė, jog Å¡is priestatas buvo tikrintas pagal ankstesnį pareiÅ¡kėjo skundÄ (2017 m. sausio 30 d.). Jos teigimu, tai patvirtina prie ankstesnio skundo pateiktos fotonuotraukos ir 2017 m. sausio 30 d. Inspekcijos sprendimas Nr. 2D-27-59-(15.2), kuris nėra nuginčytas, todėl pakartotinai tikrinti ir vertinti nurodytų aplinkybių nėra pagrindo. IÅ¡ 2017 m. sausio 30 d. Inspekcijos sprendimo Nr. 2D-27-59-(15.2) matyti, jog apžiÅ«rėjus pastatÄ buvo nustatyta, kad pakeisti keli langai, durys, dalies stogo danga, dalyje patalpų paklotos naujos grindys, perdažytos sienos ir lubos.

Sprendime nurodyta, jog tokie statybos darbai, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalies nuostatas, priskirtini paprastojo remonto darbams. Konstatuota, jog tikrinimo metu naujos statybos bei rekonstrukcijos darbų neužfiksuota, padaryta iÅ¡vada, jog visi pastatai ir inžineriniai statiniai pastatyti iki pareiÅ¡kėjui tampant žemės sklypo bei dalies jame esančių statinių savininku. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog po 2017 m. vasario 24 d. Inspekcijos patikrinimo 2017 m. sausio 30 d. pareiÅ¡kėjo skundo pagrindu ir toliau buvo vykdomi Ginčo pastato statybos darbai, dėl kurių vyksta ginčas Å¡ioje byloje, teismo vertinimu, atriboti konkrečiai, kurie statybos darbai buvo atlikti iki ankstesnio patikrinimo ir po to, atliekant patikrinimÄ 2018 m. rugpjūčio 3 d. pareiÅ¡kėjo 2018 m. liepos 23 d. (reg.

Nr. 3D-2101) pagrindu, privalėjo Inspekcija, pagrįsdama atitinkamais statybos patikrinimo tvarkÄ reglamentuojančiais aktais ir įrodymais, tačiau Skundžiamame sprendime dėl Å¡ių aplinkybių nepasisakyta, o pareiÅ¡kėjui ginčijant statybos patikrinimo procedÅ«rų teisėtumÄ ir nesutinkant su Inspekcijos pozicija dėl statybos darbų kvalifikavimo, jų apimties, Å¡i pareiga tenka vieÅ¡ojo administravimo subjektui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-147/2013 konstatavo, jog Inspekcija yra veikiantis pagal savo nuostatus vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuris, be kita ko, yra atsakingas už tai, kad statinių statyba bÅ«tų vykdoma teisėtai, ir tam tikslui pasiekti turi teisę (kompetencijÄ ) taikyti atitinkamas poveikio priemones.

SavavaliÅ¡kos statybos fakto nustatymas ir atitinkamų padarinių taikymas tokios statybos vykdytojams yra Inspekcijos diskrecija. Todėl kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas Inspekcija, bet kokiu bÅ«du gavusi informacijÄ apie galimai savavaliÅ¡kÄ statybÄ , pagal savo kompetencijÄ turi patikrinti tokiÄ informacijÄ , jÄ Ä¯vertinti ir reaguoti į jÄ teisės aktų nustatyta tvarka. Konkrečiu atveju administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Inspekcijos nurodyta iÅ¡vada dėl mažareikÅ¡mių pažeidimų buvo padaryta, neatlikus objektyviais faktais pagrįsto tyrimo, nesiimant visų reikalingų priemonių ir bÅ«dų pareiÅ¡kėjo skunde nurodytoms aplinkybėms objektyviai iÅ¡tirti ir faktams nustatyti, todėl Skundžiamas raÅ¡tas negali bÅ«ti laikomas motyvuotu, teisėtu ir pagrįstu.

Kadangi vieÅ¡ojo administravimo subjektas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos konkrečiu atveju neatliko objektyvaus ir iÅ¡samaus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimo, minėti procedÅ«riniai pažeidimai pripažintini esminiais, sudarančiais pagrindÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti, panaikinti Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. raÅ¡tÄ Nr. 2D-10894-(15.2) ir įpareigoti InspekcijÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ , gautÄ 2018 m. liepos 23 d. (reg.

Nr. 3D-2101), iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas, konkrečiu atveju savavaliÅ¡kos statybos fakto nustatymas ir konstatavimas yra Inspekcijos prerogatyva, akto priėmimo motyvai pagal įstatymÄ privalo bÅ«ti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl teismas, įpareigodamas atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , neturi pagrindo nurodyti atsakovei, kokį sprendimÄ ji turėtų priimti, dėl to pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su statybos rÅ«Å¡ies konkrečiu kvalifikavimu (rekonstrukcijos darbai), yra iÅ¡ankstinio pobÅ«džio ir dėl jų nepasisakytina, dėl nurodytų priežasčių nevertinama kaip įrodymas Å¡ioje byloje pateikta 2019 m. sausio 24 d. eksperto iÅ¡vada Nr. 19-01/08 ir jos patikslinimas.

PareiÅ¡kėjo atstovė advokatė K. R. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (toliau – ir PraÅ¡ymas), kuriame praÅ¡o priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės 1990,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ (ABTÄ® 40 str. 1 d.). Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas, už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokios iÅ¡laidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Toks dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Nustatyta, kad byloje pareiÅ¡kėjui atstovavo advokatė K. R.. Ä® bylÄ pateikti faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas už suteiktas teisines paslaugas byloje advokatei K. R. sumokėjo 960 Eur, už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų parengimÄ â€“ 302,50 Eur bei už eksperto iÅ¡vados parengimÄ UAB „ĮrÄ Å¾a“ – 726 Eur.

Rekomendacijose nustatyti priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.). PareiÅ¡kėjo atstovė praÅ¡o priteisti 270 Eur už skundo teismui parengimÄ . Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punktÄ , už skundo teismui suraÅ¡ymÄ ginčui aktualiu laikotarpiu (2018 m. rugsėjo 3 d.) gali bÅ«ti priteistina maksimali 2238 Eur suma (895,20 Eur (2018 m.

I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p. nustatytas koeficientas už skundo parengimÄ ). PareiÅ¡kėjo atstovės už skundo parengimÄ praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija maksimaliai galimos priteisti sumos. PareiÅ¡kėjo atstovė praÅ¡o priteisti 60 Eur už trijų praÅ¡ymų dėl įrodymų pridėjimo parengimÄ , 562,50 Eur už pasirengimÄ 2018 m. lapkričio 8 d., 2019 m. sausio 10 d. ir 2019 m. kovo 14 d. teismo posėdžiams bei atstovavimÄ juose ir 127,50 Eur už susipažinimÄ su nekilnojamojo turto registro byla.

Pagal Rekomendacijų 8.17 punktÄ , už kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimÄ (iÅ¡skyrus dokumentus, kuriais Å¡alinami procesinių dokumentų trÅ«kumai) taikomas 0,1 koeficientas. Pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo atstovė rengė 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. kovo 8 d. ir 2019 m. kovo 13 d. praÅ¡ymus dėl papildomų dokumentų pateikimo. Kiek laiko užtruko Å¡ių praÅ¡ymų rengimas, nenurodė, todėl, atsižvelgiant į praÅ¡ymų turinį, spręstina, kad tokių praÅ¡ymų rengimas užtruko apie 1 valandÄ , todėl maksimali priteistina suma už tokių praÅ¡ymų suraÅ¡ymÄ yra 93,57 Eur (935,7 Eur (2018 m.

III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 (Rekomendacijų 8.2 p. nustatytas koeficientas už skundo parengimÄ ). PareiÅ¡kėjo atstovė praÅ¡o teismÄ priteisti 562,50 Eur už pasirengimÄ bylai (truko 3,5 val.) ir atstovavimÄ 2018 m. lapkričio 8 d., 2019 m. sausio 10 d. ir 2019 m. kovo 14 d. teismo posėdžiuose. Rekomendacijų 8.19 punktas nustato, kad taikant 0,1 koeficientÄ gali bÅ«ti priteisiamos iÅ¡laidos už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisiniu, valandÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 8 d. teismo posėdis truko 1 val. 5 min., pasirengimas Å¡iam posėdžiui – 1 val., 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdis truko 1 val. 20 min., 2019 m. kovo 14 d. teismo posėdis truko 1 val. 56 min., pasirengimas Å¡iems posėdžiams – 2,5 val. Maksimali priteistina suma už pasirengimÄ ir dalyvavimÄ 2018 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje yra 185,34 Eur (926,7 Eur (2018 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p. nustatytas koeficientas) x 2 val.), už pasirengimÄ ir dalyvavimÄ 2019 m. sausio 10 d. ir 2019 m. kovo 14 d. teismo posėdžiuose – 514,64 Eur (935,7 Eur (2018 m.

III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p. nustatytas koeficientas) x 5,5 val.). IÅ¡ viso už pasirengimÄ teismo posėdžiams ir dalyvavimÄ juose galima maksimali priteistina suma yra 699,98 Eur. PareiÅ¡kėjo atstovė praÅ¡o priteisti 127,50 Eur už susipažinimÄ su nekilnojamojo turto registro byla, kuris užtruko 1,5 val. PraÅ¡yme nenurodyta, kada pareiÅ¡kėjo atstovė susipažino su nekilnojamojo turto registro byla, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Žemės sklypo ir nekilnojamojo turto registro ir kadastro bylos teismui buvo pateiktos 2018 m. lapkričio 23 d.

Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad su jomis advokatė K. R. susipažino 2018 m. lapkričio mėn., todėl už susipažinimÄ su Žemės sklypo ir nekilnojamojo turto registro ir kadastro bylomis pareiÅ¡kėjui priteistina maksimali suma yra 139 Eur (926,7 Eur (2018 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p. nustatytas koeficientas) x 1,5 val.). Rekomendacijų 8.20 punkte nurodyta, kad už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandÄ taikomas koeficientas – 0,1.

Pareiškėjas prašo priteisti 302,50 Eur, sumokėtų antstoliui S. U. už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų (2018 m. lapkričio 14 d. Nr. 127 ir 2019 m. sausio 23 d. Nr.

11) parengimÄ , bei 726 Eur, sumokėtus UAB „ĮrÄ Å¾a“ už 2019 m. sausio 24 d. eksperto iÅ¡vados Nr. 19-01/08 parengimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ bylose, ne kartÄ yra pažymėjęs, jog iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Tačiau, sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, turi bÅ«ti įvertintos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bylinėjimosi iÅ¡laidų bÅ«tinumas, racionalumas bei pagrįstumas raÅ¡ytiniais įrodymais (LVAT 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-1055/2014).

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad, kai yra byloje pateikiami papildomi įrodymai, dėl kurių gavimo Å¡alis patyrė iÅ¡laidas ir sprendžiant dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo, turi bÅ«ti įvertinamos bylos aplinkybės ir sprendžiama dėl iÅ¡laidų bÅ«tinumo, proporcingumo, atsižvelgiama į bylos eigÄ , lėmusiÄ poreikį kreiptis į atitinkamų žinių turinčius asmenis dėl tam tikrų iÅ¡vadų pateikimo atitinkamais klausimais, ar pats asmuo turėjo tam tikras žinias atitinkamu klausimu, ar protingas, rÅ«pestingas asmuo, siekdamas įrodyti savo reikalavimų, atsikirtimų pagrįstumÄ bÅ«tų kreipęsis dėl papildomų įrodymų gavimo ir panaÅ¡iai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 6 dalis numato, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi tik teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus įrodymus, turi teisę nuspręsti dėl jų patikimumo, bÅ«tinumo ir nustatęs, kad jais grindžiami skundo reikalavimai, jais remtis priimdamas sprendimÄ (žr.

LVAT 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-398/2012). ABTÄ® 52 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso Å¡alys inter alia turi teisę teikti įrodymus, duoti paaiÅ¡kinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais įrodinėjo aplinkybę, kad, be Patikrinimo akte nurodytų statybos darbų, buvo atlikti ir kiti statybos darbai, kurių Inspekcija Akte neužfiksavo, Å¡iais dokumentais buvo įrodinėjamas pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumas, vienu iÅ¡ jų vadovavosi teismas priimdamas sprendimÄ , todėl spręstina, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos dėl antstolio S. U. suraÅ¡ytų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų (2018 m. lapkričio 14 d.

Nr. 127 ir 2019 m. sausio 23 d. Nr. 11), priskirtinos prie bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir priteistinos pareiÅ¡kėjui. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjo 2019 m. sausio 24 d. eksperto iÅ¡vada Nr. 19-01/08 ir jos patikslinimu įrodinėjamos aplinkybės dėl statybos rÅ«Å¡ies konkrečiu kvalifikavimu (rekonstrukcijos darbai) yra iÅ¡ankstinio pobÅ«džio, perteklinės, todėl nuspręsta dėl jų nepasisakyti ir nevertinti kaip įrodymų byloje. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo patirtos iÅ¡laidos už jų parengimÄ nepriteistinos pareiÅ¡kėjui nagrinėjamoje byloje.

Pirmiau nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų pagrindu, įvertinus bylos pobÅ«dį, jos sudėtingumÄ , pareiÅ¡kėjui priteistina 1262,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–42 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : SkundÄ patenkinti. Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2018 m. rugpjūčio 3 d. raÅ¡tÄ Nr. 2D-10894-(15.2).

Ä®pareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos pareiÅ¡kėjo 2018 m. liepos 23 d. (reg. Nr. 3D-2101) skundÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. K. iÅ¡ atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 1262,50 Eur (tÅ«kstantį du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus, 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjos Jolanta Medvedevienė Janina Vitunskienė Natalja Zelionkienė