2016-06-15 Nr. AB-12828-3-61-3-01492-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-560-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01492-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. G. 2016 m. balandžio 13 d. padavė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti 2015 m. liepos 10 d. vykusios pretendentų į laisvas aukštesnes pareigūno – Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko (A lygis, 17 kategorija) – pareigas atrankos rezultatus; 2) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2015 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. TE-160; 3) atnaujinti skundo padavimo terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo M. G. prašymo atnaujinti skundui paduoti praleistą terminą ir skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą grindžia tuo, jog Departamento 2015 m. birželio 22 d. priimtas sprendimas neleisti dalyvauti atrankoje dėl neva neatitikimo specialiesiems pareigybės reikalavimams iš esmės lėmė, kad buvo užkirtas kelias tęsti atrankos procedūras ir dalyvauti pačioje atrankos vykdymo procedūroje. Todėl jis buvo priverstas visų pirma savo pažeistas teises dėl leidimo dalyvauti atrankoje ginti teisminiu keliu, dėl to pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas pažymėjo, kad nepasibaigus minėtam teisminiam ginčui dėl leidimo dalyvauti atrankoje teisėtumo, teisės aktai pareiškėjui nesuteikė teisės kreiptis ir dėl pačios atrankos, kurioje nebuvo leista dalyvauti, rezultatų naikinimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3605-281/2016 buvo panaikintas Departamento 2015 m. birželio 22 d. raštas.

Teismas nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, nei Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-05-31 nutarimo Nr. 478 redakcija), nei kiti teisės aktai nedraudė pareiškėjui kreiptis dėl galimai pažeistų teisių teisminės gynybos. Priešingai, minėto aprašo 83 punkte numatyta, kad veiksmai, neveikimas ir (ar) sprendimai, kuriais pažeidžiamos Aprašo nuostatos, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo arba ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi teisės aktai neribojo pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme atnaujinti praleistą terminą nurodytos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, iš esmės nepagrindžiama, kodėl buvo delsta kreiptis į teismą. Pareiškėjas, būdamas pakankamai rūpestingas bei atidus ir siekdamas teisminės savo pažeistų teisių gynybos, galėjo skundą teismui pateikti įstatyme nustatytu terminu. M. G. pozicija, kad prielaida kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo atsirado tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus sprendimą, grindžiama paties pareiškėjo subjektyviu teisinės situacijos vertinimu, prieštarauja aptartoms teisės aktų nuostatoms, todėl, sprendžiant prašymo pagrįstumą, nėra teisiškai reikšminga. Pareiškėjas daugiau jokių aplinkybių, kuriomis grįstų skundo pateikimo termino praleidimą, nepateikė. Be kita ko, pažymėta, kad nuo Departamento 2015 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. TE-160, kuriuo K. B. perkeltas į kitas pareigas, praėjo beveik 9 mėnesiai. Teismo vertinimu, termino atnaujinimas neatitiktų įstatymų leidėjo siekio užtikrinti teisinių santykių tikrumo ir stabilumo principų reikalavimus. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas kreiptis į teismą su skundu delsė nepateisinamai ilgai, veikė nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, aplinkybės, nurodytos prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą, yra teisiškai nepagrįstos bei grindžiamos pareiškėjo subjektyviu supratimu, todėl pripažinta, kad terminą praleido ne dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, o dėl savo pasirinkto elgesio varianto.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas nutarė, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo pateikimo terminą yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kadangi prašymas atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą netenkinamas, pareiškėjo skundą priimti atsisakyta.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad pripažinus, jog pareigūnas/pretendentas neatitinka bendrųjų ar specialių reikalavimų, pastarasis negali dalyvauti ir kitame atrankos etape. Įvertinus tai, manytina, kad atrankos rezultatų naikinimas, t. y. kreipimasis į teismą dėl atrankos rezultatų galimas tik pripažinus, kad asmeniui apskritai galėjo būti suteikta teisė dalyvauti atrankoje į aukštesnes laisvas pareigūno pareigas. Šie du atrankos procedūros etapai yra neatsiejami vienas nuo kito ir negalimi vienas be kito. Mano, kad teismo procesas, kuriuo būtų pripažinta, jog pareiškėjo teisė dalyvauti atrankoje buvo pažeista ir jis atitiko visus bendruosius ir specialiuosius Šiaulių APGV viršininko pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, yra svarbi, ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusi, priežastis. O pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje Nr. I-3605-281/2016 sustabdyti atranką į aukštesnes Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko (A lygis, 17 kategorija) pareigas tik įrodo pareiškėjo sąžiningą ir proceso nevilkinantį elgesį. Atsižvelgdamas į tai pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog jis elgėsi nerūpestingai ir nedėmesingai iš esmės laikytini neteisingais, prieštaraujančiais faktinėms aplinkybėms, neatitinkantys teisėtų lūkesčių, teisingumo ir sąžiningumo principų, dėl to nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nustačius, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir netenkinus prašymo jį atnaujinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko pagrįsta.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija praleidęs terminą skundui paduoti ir prašo jį atnaujinti. Termino praleidimą grindžia aplinkybe, kad teisme buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl Departamento 2015 m. birželio 22 d. priimto sprendimo, kuriuo pareiškėjui neleista dalyvauti atrankoje, todėl manė, kad neišnagrinėjus to skundo jis negali kreiptis į teismą su skundu dėl konkurso rezultatų nuginčijimo ir K. B. perkėlimo į kitas pareigas.

Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose.

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas termino praleidimą grindžia išimtinai subjektyviomis aplinkybėmis, t. y. savo paties nepagrįstu įsitikinimu, kad negali pateikti skundo, kol teismas nėra išnagrinėjęs kito pareiškėjo skundo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad terminas skundui paduoti yra praleistas labai žymiai, todėl jį atnaujinus būtų pažeistas susiklosčiusių teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas. Teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju poreikis užtikrinti teisinių santykių stabilumą, pusiausvyrą yra svarbesnis, nei pareiškėjo ginama vertybė, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė