2019-11-27 Nr. AB-22250-3-61-3-03679-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4822-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03679-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus (toliau –ir Skyrius) 2018 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 10-S-95040(1.39E-10) „Dėl naudotojo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus paėmimo“ (toliau – ir 2018 m. spalio 22 d. sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas 2018 m. spalio 22 d. sprendimu buvo įpareigotas atiduoti saugoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0007609N1 (toliau – leidimas), iki bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas arba baudžiamoji byla. Jis ginklą įsigijo dėl pavojaus jo šeimai. Pareiškėjas yra valstybės saugomas liudytojas. Dėl šios priežasties yra daug neigiamai jo atžvilgiu nusiteikusių jam pavojų keliančių asmenų. Pareiškėjui ginklas yra jo ir jo šeimos saugumo garantas, kuris jiems gali išgelbėti gyvybę.

2.2. Leidimas iš pareiškėjo buvo paimtas dėl to, kad jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35053-18 (toliau – Ikiteisminis tyrimas). Ikiteisminiame tyrime nagrinėjamas incidentas įvyko prie pareiškėjo namų, kur gyvena jo šeima. Incidento metu kitas asmuo sumušė pareiškėją, bandė pavogti pareiškėjui priklausantį automobilį. Pareiškėjas po įvykio kreipėsi į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės priėmimo (skubios pagalbos) skyrių, kur jam buvo nustatytas smegenų sutrenkimas. Pareiškėjas po kelių dienų, kai jautėsi šiek tiek geriau, nuvyko į Lietuvos teismo ekspertizės centrą, kur buvo užfiksuoti kiti sužalojimai, o medžiaga nusiųsta ikiteisminio tyrimo tyrėjui. Užpultas savo namuose pareiškėjas nepanaudojo ginklo savigynai ir net apie tai neužsiminė jį užpuolusiam asmeniu. Pareiškėjas yra stabilios psichikos žmogus ir suvokia ginklo naudojimo būtinumo ribas bei to tikslingumą. Tai patvirtina, kad pareiškėjas ginklu naudojasi atsakingai.

3. Atsakovas Vilniaus AVPK Skyrius atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad, atlikus patikrinimą, nustatyta, jog Vilniaus AVPK Vilniaus miesto šeštajame policijos komisariate 2018 m. liepos 23 d. buvo pradėtas Ikiteisminis tyrimas pagal požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) dėl to, kad 2018 m. liepos 22 d., apie 22 val., konflikto dėl užtverto pravažiavimo metu pareiškėjas tris kartus trenkė su kastuvu G. T. į dešiniąją ranką, vėliau grumtynių metu trenkė kumščiu vieną kartą į galvos sritį, tuo savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, galiojusi iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) (toliau – ir Įstatymas) nuostatas ginklai yra traktuojami kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esantys daiktai. Siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka yra įtariamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, dėl to pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 41 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 41 straipsnio 5 dalį negali naudotis šaunamaisiais ginklais iki Ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 007609N1, galiojantis iki 2020 m. gruodžio 29 d., bei suteikta teisė naudotis J. M.-K. priklausančiais ginklais. Vilniaus AVPK 2018 m. spalio 17 d. sprendime Nr. 18-IL-10-03963-e (toliau – 2018 m. spalio 17 d. sprendimas) nustatė, kad pareiškėjui Ikiteisminiame tyrime pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir nusprendė paimti pareiškėjui išduotą leidimą. Vilniaus AVPK 2018 m. spalio 22 d. sprendimu informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą paimti jam išduotą leidimą ir išaiškino teisę sprendimą skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodydamas aplinkybes suformulavo skundo dalyką, t. y. pareiškėjas nesutinka su Vilniaus AVPK Skyriaus veiksmais, kuriais paimtas jam išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir bylos duomenis, pabrėžė, kad pasisakys dėl Vilniaus AVPK Skyriaus veiksmų, paimant iš pareiškėjo jam išduotą leidimą, Vilniaus AVPK 2018 m. spalio 17 d. sprendimo ir 2018 m. spalio 22 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nurodė, kad iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2018 m. liepos 22 d. registruoto įvykio (duomenys neskelbtini), aplinkybių matyti, jog pareiškėjas 2018 m. liepos 22 d., 20 val., konflikto metu dėl užverto pravažiavimo galbūt sumušė nukentėjusį asmenį G. T. – kastuvu tris kartus trenkė per dešinę ranką, vėliau grumtynių metu trenkė per veidą, grasino sudeginti namą ir apspardė automobilį. Minėto įvykio aplinkybėms nustatyti pradėtas Ikiteisminis tyrimas. Byloje pateiktas įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas, iš kurio turinio matyti, kad Ikiteisminiame tyrime pareiškėjas yra įtariamasis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) padarymo. Teismas 2019 m. balandžio 2 d. raštu kreipėsi į Vilniaus AVPK Skyrių, prašydamas pateikti informaciją apie Ikiteisminio tyrimo eigą. Teisme 2019 m. balandžio 3 d. gautas Komisariato Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. balandžio 3 d. raštas, kuriame nurodyta, kad pagal Ikiteisminio tyrimo medžiagą pareiškėjui pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).

8. Teismas pabrėžė, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką asmuo. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus AVPK Skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pagrįstai nusprendė paimti iš pareiškėjo išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

III. 9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

9.1. Teismas, vertindamas Ikiteisminiame tyrime tiriamas aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad būtent pareiškėjas buvo užpultas prie savo namų, kai jis tvarkė kelią. Pareiškėjas nesupranta, kodėl jis užpultas ir sužalotas G. T. nagrinėjamu atveju kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Teismo metu duodant parodymus nukentėjusiojo ir jo žmonos parodymai visiškai išsiskyrė dėl smūgių kastuvu. Iš vaizdo įrašų aiškiai matyti, kaip G. T. prieina prie pareiškėjo, trenkia jam, bando atimti kastuvą ir tada sėda į pareiškėjui priklausančią transporto priemonę ir neteisėtai ją užvaldęs bando su ja išvažiuoti. Pareiškėjas po minėto įvykio kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, kur jam buvo nustatytas galvos sutrenkimas.

9.2. Pareiškėjas sutinka, kad jam taikytas apribojimas (leidimo paėmimas) yra teisėtas, tačiau nesutinka, kad šis apribojimas yra būtinas. Pareiškėjas yra atsakingai besielgiantis žmogus.

10. Atsakovas Vilniaus AVPK Skyrius atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, visiškai teisingai padarė išvadą apie tai, kad Vilniaus AVPK tinkamai įvertino ginčo aplinkybes, pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimų įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus panaikinimo sąlygas ir tvarką, t. y. vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas, priėjęs prie išvados, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrius) 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 18-IL-10-03962-e teisėtai ir pagrįstai nusprendė paimti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0007609N1, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

14. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. pritaria jo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su teismo sprendimo motyvais (žr. nutarties II dalį), todėl jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

16. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, galiojusi iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Pagal Įstatymo 41 straipsnio 5 dalį šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais ginklai, ginklo priedėliai ir šaudmenys, leidimas laikyti ginklus, leidimas nešiotis ginklus, taip pat ginklų pažymėjimai paimami iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės – suėmimo – asmeniui panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka.

17. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs minėtą nusikalstamą veiką tyčia (BK 15 str. 1 d.).

18. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, ir vadovaujantis minėtais Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 41 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 5 dalies nuostatomis, darytina išvada, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą priimti 2018 m. spalio 17 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjo paimti leidimą.

19. Pareiškėjo nurodomos su incidentu, po kurio jis yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, susijusios aplinkybės (žr. Nutarties 9.1 p.), nepaneigia, kad pareiškėjas yra (buvo) įtariamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, dėl to negali paneigti ir 2017 m. spalio 17 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nurodytus Nutarties 9.2 punkte, teisėjų kolegija pabrėžia, kad ji neturi pagrindo išvadai, jog leidimo paėmimas iš pareiškėjo nebuvo būtina priemonė ir neproporcingai apribojo pareiškėjo teisę turėti ir naudoti ginklus. Asmenų, kurie nori įsigyti ar turėti ginklus ir šaudmenis, elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, dėl to pareiškėjo, kuris nagrinėjamu atveju nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, interesas naudotis ginklu negali būti svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1717-442/2018). Minėtas viešasis interesas šiuo atveju buvo užtikrintas pagrįstai nusprendus paimti (paėmus) leidimą iš pareiškėjo. Tai, kad leidimo paėmimas iš pareiškėjo yra teisėtas veiksmas (priemonė), pripažįsta ir pats pareiškėjas.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė