dfe45d7e-4b77-48e5-933b-bde4eeed9b73 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-5354-244/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03240-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas M. S. pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. 1. 1–5). Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad į Vilniaus PN jis atvyko 2017 m. balandžio 14 d. Nurodo, kad Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko minimalių ploto reikalavimų, nebuvo galimybės normaliai pasivaikščioti, pabėgioti. Gyvenamosios patalpos taip pat neatitiko minimalių ploto reikalavimų.

Teigia, kad galimybė sportuoti jam nebuvo suteikiama ir sporto salėje, kadangi nuteistųjų yra daug, o sporto salės plotas yra mažas. Sanitariniuose mazguose dėl klozetų nebuvimo nuolat sklido nemalonus kvapas. DuÅ¡ai yra atviri, dėl ko buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas. Ant langų yra uždėtos grotos, kurios nepraleidžia saulės. Dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neturtinę žalÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , praÅ¡o skundÄ atmesti (b. 1. 13–19).

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN atvyko 2017 m. balandžio 13 d. PareiÅ¡kėjui atvykus į Vilniaus PN, jis buvo patalpintas į įstaigos karantino gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 109. Å ioje patalpoje pareiÅ¡kėjas gyveno laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. balandžio 19 d., kuomet pataisos įstaigos direktorius 2017 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 7-131 perkėlė pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ karantino gyvenamosios patalpos į bendrabučio tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 3-209-02. Vilniaus PN karantino patalpos Nr. 109 plotas 19,78 kv. m., joje įrengtos 3 (trys) dviaukÅ¡tės lovos, t. y. 6 (Å¡eÅ¡ios) miegamosios vietos.

Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,3 kv. m. ploto. Pažymi, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno šiose Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: Nr. 3-209-02 (trečiojo nuteistųjų būrio 209 gyvenamoji patalpa 02 miegamoji vieta); Nr. 2-203-04 (antrojo nuteistųjų būrio 203 gyvenamoji patalpa 04 miegamoji vieta); Nr. 3-206-04 (trečiojo nuteistųjų būrio 206 gyvenamoji patalpa 04 miegamoji vieta). Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 3-209 plotas - 17,72 kv. m., įrengtos 5 miegamos vietos.

Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,54 kv. m. ploto. Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 2-203 plotas - 34,41 kv. m., įrengta 11 miegamų vietų. Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 3-206 plotas - 33,13 kv. m., įrengta 10 miegamų vietų, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Paaiškino, jog nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno minimose gyvenamosiose patalpose neturi galimybės, nes tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami.

Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2010 m. balandžio 30 d. vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), kurių 111.1 ir 111.2 punktuose nustatyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.

– pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Atkreipia dėmesį, kad patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, vienam nuteistajam tenkantis plotas pilnai atitiko galiojančius įstatyminius reikalavimus. Vienu metu buvo laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Skundžiamos aplinkybės dėl tariamai per mažo patalpų ploto negalėjo pareiÅ¡kėjui sukelti intensyviÄ ir ilgai trunkančiÄ emocinę bÅ«senÄ , sukeliančiÄ papildomus nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus, stipresnius nei tie, kuriuos iÅ¡gyvena nuteistieji, atlikdami bausmę už inkriminuotÄ nusikaltimÄ , tam skirtose pataisos įstaigose.

Nurodo, kad Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems (2, 3, 4, 5, 6, 7 nuteistųjų bÅ«riai) įrengtas atskiras pasivaikščiojimų kiemas. Pasivaikščiojimų kiemas yra erdvus, kieme įrengta krepÅ¡inio aikÅ¡telė, sporto inventorius nuteistiesiems. Pabrėžia, kad teisės aktais nėra nustatyti jokie plotų reikalavimų normatyvai nuteistųjų pasivaikščiojimų kiemams. Nuteistiesiems patvirtintas pasivaikščiojimų grafikas. Pažymi, kad Vilniaus PN nėra įrengtos sporto salės. Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso cokoliniame aukÅ¡te įrengta patalpa, kurioje yra tam tikras sporto inventorius, kuriuo gali naudotis korpuse gyvenantys nuteistieji pagal patvirtintÄ grafikÄ .

Jokie teisės aktai nenustato pareigos pataisos įstaigoms įstaigose įrengti sporto salės. Pataisos įstaigoje nėra gauta nusiskundimų dėl pataisos įstaigos sporto inventoriaus. Atsakovės atstovas teigia, kad I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 (du) sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). I-ame korpuse įrengti sanitariniai mazgai yra identiški. Kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas.

Tai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad teisės aktai nenustato reikalavimo įrengti pertvaras duÅ¡inėse. Vilniaus PN 1-ajame gyvenamajame korpuse įrengta duÅ¡inė pilnai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN, atlyginimo. Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje M. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Vilniaus PN – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad jam galimai padarytÄ Å¾alÄ laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki skundo padavimo dienos, jis kildina iÅ¡ to, jog buvo laikomas Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvenant minėtu ginčo laikotarpiu jam teko mažesnis gyvenamasis plotas negu garantuojama teisės aktuose, taip pat buvo neužtikrinti higienos normų reikalavimai.

Taisyklių 111 punkte buvo nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1 punktas).

Vilniaus PN nurodė, kad neįmanoma nustatyti, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma bendrabučių tipo patalpose bei kamerų tipo patalpose, nes tokie duomenys įstaigoje nėra kaupiami. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų (b. l. 13–18) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas karantino gyvenamojoje patalpoje Nr. 109, bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 3-209-02, bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2-203-04, bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 3-206-4 ir vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko minimalaus ploto reikalavimus.

Darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucijos veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo nurodyti pažeidimai, susiję su jam tenkančiu gyvenamuoju plotu atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas skunde teigia, kad Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko minimalių ploto reikalavimų, nebuvo galimybės normaliai pasivaikščioti, pabėgioti. Teismas pažymi, kad teisės aktai nenustato pasivaikščiojimo kiemelių ploto.

IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų (b. 1. 25–26), matyti, kad nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemeliai yra erdvÅ«s, juose įrengta krepÅ¡inio aikÅ¡telė, treniruokliai. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko ploto reikalavimų, yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas teigia, kad galimybė sportuoti jam nebuvo suteikiama ir sporto salėje, kadangi nuteistųjų yra daug, o sporto salės plotas yra mažas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN nėra įrengtos sporto salės. Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso cokoliniame aukÅ¡te įrengta patalpa, kurioje yra tam tikras sporto inventorius, kuriuo gali naudotis korpuse gyvenantys nuteistieji pagal patvirtintÄ grafikÄ .

Teismas pažymi, kad teisės aktai nenustato pareigos institucijai įrengti sporto salę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1011-624/2017)). Atsakovės atstovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso cokoliniame aukÅ¡te įrengta patalpa, kurioje yra tam tikras sporto inventorius (b. 1.22–24), naudotis minėtu inventoriumi nuteistieji gali pagal patvirtintÄ grafikÄ (b. 1. 27). Teismas atmeta kaip nepagrįstus apreiÅ¡kėjo teiginius, kad jam nebuvo sudaroma galimybė sportuoti.

Taip pat pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjas su skundais dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Vilniaus PN administracijÄ nesikreipė (b. 1. 28). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sanitariniuose mazguose dėl klozetų nebuvimo nuolat sklido nemalonus kvapas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, 12 žmonių tualete turi bÅ«ti 1 klozetas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad kiekviename iÅ¡ sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas, tačiau ar yra įrengti klozetai atsakovės atstovas nenurodė.

Teismas pažymi, kad dėl klozetų nebuvimo, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir LVAT (2016 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2292-143/2015). Pareiškėjas skunde teigia, kad dušai Vilniaus PN yra atviri, dėl ko buvo pažeistas pareiškėjo privatumas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 28.1 ir 28.2 p. nustatyta, kad daugkartinio naudojimo reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami; dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nenustatyti reikalavimai duÅ¡ams įrengti bei neįtvirtinta, kad duÅ¡o kambaryje turi bÅ«ti atskiri skyriai, o neturtinė žala gali bÅ«ti priteisiama tik už teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2125-575/2017). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad ant langų yra uždėtos grotos, kurios nepraleidžia saulės. Atsakovės atstovas nurodo, kad Vilniaus PN pastatai buvo visiÅ¡kai renovuoti ir 2006 m. rugsėjo 6 d.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento sudarytos komisijos aktu Nr. (101)-11.4-1827 pripažinti tinkamais naudoti. Pastatuose yra įrengta prieÅ¡gaisrinė sistema, atsarginiai išėjimai. Teismas neturi pagrindo Å¡iais atsakovės atstovo argumentais abejoti, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl grotų ant langų įrengimo atmestini. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų susijusių su naudojimosi sanitariniu mazgu, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų bÅ«ti priteistas pareiÅ¡kėjui, atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjui netinkamos jo laikymo sÄ lygos sukėlė sveikatos sutrikimus. Ä®vertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausiÄ LVAT praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (LVAT 2017 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2125-575/2017), teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui priteistina 100 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma 5 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti pareiÅ¡kėjui M. S., iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Liudmila Zaborovska