dfe3f8a2-1be6-4b04-b723-4b6508a5170f · Klaipėdos apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. 2S-672-613/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01456-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.7.6; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.9

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugpjūčio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos T. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos T. Ž. skundÄ dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. PareiÅ¡kėja kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė: 1) sustabdyti (nutraukti) vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0172/23/00207 ir visus neteisėtai pradėtus iÅ¡ieÅ¡kojimus, apie kÄ nedelsiant praneÅ¡ti mokesčių inspekcijai ir Sodrai; 2) panaikinti 2023 m. vasario 14 d. patvarkymÄ Nr. S‑23-172-8816 dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0172/23/00207; 3) panaikinti 2023 m. vasario 14 d. patvarkymÄ Nr.S-23-172-8903 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomojoje byloje Nr.0172/23/00207; 4) panaikinti 2023 m. vasario 14 d. nurodymÄ Nr.S-23-172-8902 nuraÅ¡yti pinigines lėšas vykdomojoje byloje Nr.0172/23/00207; 5) panaikinti 2023 m. vasario 14 d. vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimÄ Nr.S-23-172-8904 vykdomojoje byloje Nr.0172/23/00207; 6) gražinti pareiÅ¡kėjai jau neteisėtai ir nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotÄ sumÄ 102,24 Eur iÅ¡ jos senatvės pensijos kartu su visais delspinigiais; 7) atlyginti pareiÅ¡kėjai 5 000 Eur dydžio padarytÄ neturtinę žalÄ ir 5 proc. metinių procesines palÅ«kanas; 8) už piktnaudžiavimÄ savo procesinėmis teisėmis taikyti mokesčių inspekcijai maksimaliÄ baudÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnyje, iÅ¡ kurios pusę paskirti pareiÅ¡kėjai.

2. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

2.1. Valstybinė mokesčių inspekcija neteisėtai kreipėsi į antstolį J. P. dėl 184,28 Eur nepriemokos skolos išieškojimo. Teigia, kad antstolio kontoroje neteisėto sprendimo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0172/23/00207.

2.2. Antstolis J. P. per valstybės socialinį draudimÄ nuo pareiÅ¡kėjos neįgalumo senatvės pensijos nuskaičiavo 102,24 Eur skolai padengti. Pažymėjo, jog be jokios priežasties pradėjus priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ieÅ¡kotina suma padidėjo nuo 184,28 Eur iki 256,68 Eur.

3. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. 2023 m. kovo 8 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundÄ Nr. S-23-172-14322, CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos skundÄ bei patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundÄ perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos skundÄ dalyje dėl 5 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų metinių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo iÅ¡ antstolio J. P., paliko nenagrinėtu. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl antstolio veiksmų atmetė.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

5.1. Nurodė, kad Å¡iuo metu nėra kilusio mokestinio ginčo tarp mokesčių administratoriaus ir skolininkės dėl sprendimo, kurio pagrindu iÅ¡duotas ginčijamas vykdomasis dokumentas, todėl laikė, jog mokesčių administratorius turi teisę kreiptis į antstolį dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės. Konstatavo, kad skolininkė nepagrindė nei vienos iÅ¡ CPK 629 straipsnyje įtvirtintų bÅ«tinų sÄ lygų vykdomajai bylai nutraukti, todėl skolininkės praÅ¡ymo nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0172/23/00207 netenkino.

5.2. Nurodė, kad netenkintinas ir skolininkės praÅ¡ymas sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ . Teigia, jog įvertinus susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , teismas sprendė, kad neegzistuoja nei privalomas, nei fakultatyvus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas. Pastebėjo, kad vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo nesugebėjo skunde apibrėžti ir pati skolininkė.

5.3. Nurodė, kad vykdomasis dokumentas vykdymui pateiktas įgalioto subjekto (mokesčių administratoriaus); vykdomasis dokumentas pateiktas antstoliui pagal skolininkės gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 590 straipsnio 1 dalis); vykdomasis dokumentas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 648 straipsnis); vykdomasis dokumentas pateiktas nesuėjus nustatytam 5 metų senaties terminui (Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalis); be to, nėra įvykęs iÅ¡ieÅ¡kotojo ar (ir) skolininkės teisių perėmimas. Darė iÅ¡vadÄ , kad antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių priimti vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. (23.31-08) 467-143457, teisėtai ir pagrįstai 2023 m. vasario 14 d. patvarkymu Nr. S-23-172-8816 priėmė vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ .

5.4. Nurodė, kad iÅ¡ skolininkės iÅ¡ieÅ¡koma 256,68 Eur suma susideda iÅ¡ 184,28 Eur skolos pagal vykdomÄ jį dokumentÄ bei antstolio paskaičiuotų 72,40 Eur vykdymo iÅ¡laidų. Pabrėžė, kad, skirtingai nei teigiama skolininkės, antstolis turi teisę vykdymo procese skaičiuoti vykdymo iÅ¡laidas. Pažymėjo, jog tokiÄ teisę jam suteikia teisės normos, o vykdomojoje byloje susidariusios vykdymo iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ skolininkės. Pažymėjo, kad nėra nustatyta, jog antstolis, apskaičiuodamas vykdymo iÅ¡laidas, bÅ«tų pažeidęs sprendimų vykdymo instrukcijÄ , todėl darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl 2023 m. vasario 14 d. vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimo Nr. S-23-172-8904 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

5.5. Nurodė, kad iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie įvykdytus iÅ¡skaitymus iÅ¡ asmens iÅ¡mokų matyti, kad skolininkės senatvės siekia 511,22 Eur, nuo skolininkei mokėtinos senatvės pensijos buvo nuskaičiuoti ir į antstolio depozitinę sÄ skaita pervesti 102,24 Eur. Teigė, jog antstolis nepažeidė CPK nuostatų nukreipdamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininkės pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sÄ skaitose, be kita ko, gaunamas iÅ¡mokas iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo. Antstoliui nėra draudžiama atlikti priverstines iÅ¡skaitas nuo senatvės pensijos (CPK 739 straipsnis). IÅ¡skaita nuo pareiÅ¡kėjos senatvės pensijos atlikta laikantis CPK 736 straipsnio reikalavimų bei antstolio nurodymų patvarkyme. Kadangi pareiÅ¡kėjos senatvės pensija yra mažesnė nei 1 minimali mėnesio alga, nuo senatvės pensijos buvo nuskaičiuota 20 proc. sumos, tai yra 102,24 Eur, skolos dengimui.

5.6. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palÅ«kanų priteisimo paliekamas nenagrinėtu. Pažymėjo, jog pagal įstatymÄ , ypatingÄ ja teisena (pateikus skundÄ antstoliui, o antstoliui nesutikus su skundu ir persiuntus jį nagrinėti teismui) nagrinėjami tik skundai dėl antstolių veiksmų, tačiau ne reikalavimai dėl antstolių galimai padarytos žalos atlyginimo (CPK 510, 513 straipsnio). Nurodė, kad reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kėja gali pareikÅ¡ti atskiru ieÅ¡kiniu teismui, nagrinėtinu ne ypatingÄ ja, o ginčo teisenos tvarka.

5.7. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas skirti baudÄ antstoliui iÅ¡ esmės motyvuojamas tuo pagrindu, jog antstolis vykdo iÅ¡ jos priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Pabrėžė, kad antstolio tiesiogiai įstatymu pavestų jam pareigų atlikimas negali bÅ«ti vertintinas kaip skolininkės procesinių teisių pažeidimas. Taip pat pabrėžė, kad vykdomosios bylos duomenimis antstolis įstatymo nustatytu terminu iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos skundÄ , Å¡io netenkinęs nustatytais terminais skundÄ su vykdomÄ ja byla persiuntė teismui. Darė iÅ¡vadÄ , kad antstolis nesiėmė jokių veiksmų, kurie bÅ«tų užvilkinę Å¡io skundÄ iÅ¡nagrinėjimÄ . Akcentavo, kad visi vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje iki pareiÅ¡kėjos nagrinėjamo skundo pateikimo antstoliui buvo atlikti laikantis teisės aktų nuostatų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo ir iÅ¡ esmės; įpareigoti antstoli J. P. nedelsiant grÄ Å¾inti visas jo neteisėtai iÅ¡ieÅ¡kotas sumas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos senatvės pensijos kartu su visais delspinigiais už kiekvienÄ pavėluotÄ sumokėti senatvės pensijÄ dienÄ ; nedelsiant įpareigoti antstoli J. P. visiÅ¡kai nutraukti neteisėtai užvestÄ vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0172/23/00207 ir atlyginti visus nuostolius; už piktnaudžiavimÄ taikyti dalyvaujantiems byloje asmenims – t. y. antstoliui J. P. bei iÅ¡ieÅ¡kotojai – valstybinei mokesčių inspekcijai, po maksimaliÄ baudÄ , numatyta CPK 95 straipsnyje, iÅ¡ kurios pusę skirti pareiÅ¡kėjai ir priteisti 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų įstatymo numatyta tvarka; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1. Nurodė, kad nei antstolis J. P., nei teisėja G. V. net nebandė patikrinti nurodytos informacijos tikrumo apie tai, jog trejose bylose ir trejose skirtingose institucijose iki Å¡iol vyksta nesibaigiantis mokestinis ginčas su mokesčiu inspekcija. Mano, kad jie suinteresuotai nieko neiÅ¡reikalavo, netyrė, neklausė, tyčia nieko nevertino, kad nurodytos aplinkybės atitinka tikrovei. Pažymėjo, kad jiems nenaudinga buvo atlikti patikrinimÄ , nes jie abu yra suinteresuoti daryti pareiÅ¡kėjai žalÄ iÅ¡ kerÅ¡to paskatų.

7.2. Nurodė, kad yra neįgali, didelių specialių poreikių turintis asmuo (darbingumas vos 30 proc.), senatvės pensininkė ir dar universiteto 4 kurso studentė, studijuojanti pagal nuolatinės studijų formų programÄ . Pažymi, jog nurodyti suinteresuoti asmenys tyčia, sÄ moningai veikė prieÅ¡ pareiÅ¡kėja ir bando apgauti teismÄ ir kitus, be to, lengvatas tyčia slepia iki Å¡iol, nuolat nutyli ir nenori matyti pareiÅ¡kėjos lengvatų. Mano, kad iÅ¡ neteisėto valstybės institucijos sprendimo negali kilti mokestinė prievolė mokėti žemės mokestį. Teigia, kad dabartiniu metu, per antstolį J. P. iÅ¡ieÅ¡komas esÄ â€žnesumokėtas“ žemės mokestis laikytinas pareiÅ¡kėjos patirtais nuostoliais (žala), kuriuos, nepriklausomai nuo to, kuri institucija savo veiksmais padarė jai žalÄ , vis vien 100 procentų solidariai , ankščiau ar vėliau privalės atlyginti jai visus nuostolius ir bylinėjimosi iÅ¡laidas pilna apimtimi ir viskÄ grÄ Å¾inti atgal.

7.3. Nurodė, kad atsakovė – mokesčių inspekcija kartu su antstolių J. P. sÄ moningai nori neteisėtai praturtėti pareiÅ¡kėjos sÄ skaitÄ po žemės sklypo padalinimo ir perpardavimo fakto svetimiems asmenims, piktavaliÅ¡kai jÄ persekioja, atima daug laiko, padarė įvairių nuostolių, iÅ¡laidų, nepalieka ramybėje, nes pareiÅ¡kėjai reikėjo rinkti įrodymus, pergyventi, nervintis, patirti stresÄ , nervinę įtampÄ , sugaiÅ¡ti labai daug asmeninio laiko, pinigu, be to, tai sukėlė jai stresÄ , nemigÄ , dvasinius bei fizinius iÅ¡gyvenimus ir skausmus, dėl ko smarkiai pablogėjo pareiÅ¡kėjos sveikata, nuolat kamuoja nemiga, pablogėjo sveikatos stovis, teko suvartoti daug vaistų, gydytis, padidėjo kraujo spaudimas, cukraus kiekis kraujyje, skausmai Å¡irdies plote, atsirado kitų rimtų pasekmių. Teigia, kad pareiÅ¡kėjai padaryta skausminga neturtinė žala, kuriÄ ji vertinÄ 5 000 Eur dydžio sumÄ ir kuri pareiÅ¡kėjos nuomone turi bÅ«ti jai priteista iÅ¡ atsakovų kaip atlyginimas už jos prarastÄ sveikatÄ , asmens tikrÄ pažeminimÄ , neigiamos informacijos atskleidimÄ kt. asmenims, garbės ir orumo pažeidimo, fizinius skausmus, dvasinį sukrėtimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt., kas teismo įvertinama pinigais ir turi priežastinį ryšį su atsakovės tiesiogiai atliktais neteisėtais veiksmais ir žalos atsiradimo fakto.

8. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo antstolis J. P. praÅ¡o pareiÅ¡kėjos atskirojo skundo netenkinti, o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai:

9.1. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos subjektyvi asmeninė nuomonė, jog antstolis neturėjo teisės priimti vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2022 m. liepos 18 d. sprendimÄ Nr. (23.31- 08) 467-143457, nes dėl Å¡io sprendimo teismams pateikiami skundai, vertintina kaip nesudaranti akivaizdžios kliÅ«ties priimti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ vykdyti, kadangi Å¡iame vykdymo proceso etape antstolis neturėjo pareigos ir teisės tikrinti VMI sprendimo neįvykdymo priežasčių. Akcentavo, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos (skolininkės) T. Ž. argumentai, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra absoliučiai nepagrįsta, absurdiÅ¡ka, deklaratyvaus pobÅ«džio, Å¡aliÅ¡ka, akiplėšiÅ¡kai melaginga, nemotyvuota ir neteisinga yra paremti vien tik pačios pareiÅ¡kėjos nesutikimu su teismo priimtu jai nepalankiu procesiniu sprendimu ir laikytina tiesioginiu teismo įžeidinėjimu.

9.2. Nurodė, kad skolininkė visiÅ¡kai nepateikė nei antstoliui, nei teismui dokumentų, įrodančių, jog areÅ¡tuotos ir nuraÅ¡ytos lėšos, į kurias negali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Teigia, kad jokiais įrodymais nepagrįstÄ reikalavimÄ gražinti per PLAIS į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ pervestas 102,24 Eur dydžio lėšas skolininkė pateikė tik su 2023 m. kovo 3 d. skundu dėl antstolio veiksmų. Mano, kad pareiÅ¡kėja savo elgesiu patvirtina, jog nesistengia geranoriÅ¡kai spręsti susidariusios situacijos ir jog pareiÅ¡kėjos subjektyvia nuomone, dėl pradėto vykdymo proceso kaltas ieÅ¡kovė VMI, priėmusi 2022 m. liepos 18 d. sprendimÄ Nr. (23.31-08) 467-143457 ,,IÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto“ ir per antstolių informacinę sistemÄ pateikęs antstoliui vykdomÄ jį dokumentÄ vykdymui, vykdomÄ jÄ bylÄ užvedęs antstolis, tačiau jokiu bÅ«du ne pati pareiÅ¡kėja, gera valia nesistengianti padengti savo įsiskolinimų.

9.3. Teigia, kad pareiÅ¡kėja reikalauja priteisti jos naudai iÅ¡ antstolio J. P. jo veiksmais padarytÄ jai neturtinę žalÄ 5 000 Eur dydžio ir 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų, t. y. nepateikdama jokių objektyvių įrodymų, teikia reikalavimÄ , kuris nenagrinėjamas ir nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka.

9.4. Nurodė, kad CPK 443 straipsnio 6 dalyje punkte įtvirtinta nuostata, jog tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas. Teigia, kad Å¡ioje byloje suinteresuoto asmens antstolio ir pareiÅ¡kėjos suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, patvirtina ir tai, kad pareiÅ¡kėja skundžiamus antstolio veiksmus laiko neteisėtais ir pažeidžiančiais jos teises. Nurodė, kad suinteresuoto asmens J. P. teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 200 EUR, todėl antstolis J. P. praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos T. Ž. bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme metu turėtas advokato teisinių paslaugų iÅ¡laidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, o dalyje skundas paliktas nenagrinėtu teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų iÅ¡taisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo Å¡alys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

13. Civilinėje bei vykdomojoje bylose esančiais įrodymais nustatyta, jog antstolio J. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/23/00207, užvesta pagal 2022 m. liepos 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto Nr. (23.131 -08) 467-143457 dėl 184,28 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės T. Ž. iÅ¡ieÅ¡kotojai VMI. Antstolis 2023 m. vasario 14 d. surašė vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimo aktÄ Nr. S-23-172-8904, iÅ¡ kurio matyti, kad skolininkei buvo priskaičiuotos 33,26 Eur administravimo iÅ¡laidos, 33,08 Eur atlygis antstoliui ir 3,06 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos, bendra vykdymo iÅ¡laidų suma 72,40 Eur. Antstolis 2023 m. vasario 14 d. surašė nurodymÄ priverstinai nuraÅ¡yti pinigines lėšas Nr. S-23-172-8902 nuo visų skolininkės atsiskaitomųjų sÄ skaitų 256,68 Eur sumoje. Be to, antstolis 2023 m. vasario 14 d. surašė patvarkymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo Nr. S-23-172-8903, kuriuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių įpareigojo iÅ¡ skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų iÅ¡mokų sumos kiekvienÄ mėnesį iÅ¡skaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies virÅ¡ijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ minimalų mėnesio atlyginimÄ , ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, nevirÅ¡ijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo. Paminėti antstolio dokumentai buvo iÅ¡siųsti skolininkei registruota paÅ¡to siunta ir įteikti 2023 m. kovo 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius nuo skolininkei mokėtinos iÅ¡mokos nuskaičiavo 102,24 Eur ir pervedė į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ .

14. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės prašė nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0172/23/00207, panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0172/23/00207 priimtus dokumentus – antstolio 2023 m. vasario 14 d. patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti Nr. S-23-172-8816, 2023 m. vasario 14 d. nurodymÄ priverstinai nuraÅ¡yti pinigines lėšas Nr. S-23-172-8902, 2023 m. vasario 14 d. patvarkymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo Nr. S-23-172-8903 ir 2023 m. vasario 14 d. vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimÄ Nr. S‑23-172-8904. Taip pat prašė priteisti tiek iÅ¡ antstolio, tiek iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotojos neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl vykdomosios bylos nutraukimo

15. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalius). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 392- 313/2016). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

16. CPK 629 straipsnyje yra numatyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Vykdomoji byla nutraukiama: jeigu iÅ¡ieÅ¡kotojas atsisakė iÅ¡ieÅ¡kojimo; jeigu iÅ¡ieÅ¡kotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas jÄ patvirtino CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka; jeigu mirus asmeniui, kuris buvo iÅ¡ieÅ¡kotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; jeigu Å¡iam iÅ¡ieÅ¡kojimui pasibaigė įstatymų nustatytas iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas; jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; jeigu skolininkas ir iÅ¡ieÅ¡kotojas yra tas pats asmuo; jeigu iÅ¡ieÅ¡kotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– CK) 6.436 straipsnis)); jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; jeigu iÅ¡ieÅ¡kotojas atsisakė priimti paimtus iÅ¡ skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; jeigu vykdomojoje byloje, kurioje iÅ¡ieÅ¡komos bylinėjimosi iÅ¡laidos į valstybės biudžetÄ , neiÅ¡ieÅ¡koma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma, ir likusi iÅ¡ieÅ¡koti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra mažesnė negu CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; jeigu valstybės institucija atliko CPK 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus.

17. Tiek iÅ¡ skundo dėl antstolio veiksmų turinio, tiek dėl atskirojo skundo turinio nustatyta, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės teigia, jog iÅ¡ieÅ¡kotoja neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimo iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto Nr. (23.131 -08) 467- 143457 dėl 184,28 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės T. Ž. iÅ¡ieÅ¡kotojai VMI, o antstolis neturėjo teisinio pagrindo šį pareiÅ¡kėjos nuomone neteisėtai priimtÄ sprendimÄ vykdyti. Nors pareiÅ¡kėja savo procesiniuose dokumentuose nenurodo teisinio pagrindo, kodėl vykdomoji byla turėtų bÅ«ti nutraukta, tačiau įvertinus pareiÅ¡kėjos procesinių dokumentų turinį bei nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vadÄ , kad vykdomÄ jÄ bylÄ praÅ¡oma nutraukti, nes vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

18. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytÄ terminÄ nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemokÄ . Priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«dus nustato Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnis. Vienas jame nurodytų bÅ«dų – sprendimas dėl priverstinio mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ mokesčių mokėtojo turto. Tokį sprendimÄ vykdo antstoliai CPK nustatyta tvarka (Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 586 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 587 straipsnio 10 punktÄ vykdomieji dokumentai yra kiti institucijų ir pareigÅ«nų sprendimai, kurių vykdymÄ civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Mokesčių administratoriaus sprendimas dėl priverstinio mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ mokesčių mokėtojo turto atitinka Å¡iuos kriterijus (Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ä®vertinęs nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai VMI priimtÄ sprendimÄ laikė vykdomuoju dokumentu, o antstolis neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti jį vykdyti. Taigi, nesant kitų CPK 629 straipsnyje nurodytų pagrindų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ vykdomÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti

19. Vykdymo procesas prasideda nuo to momento, kai iÅ¡ieÅ¡kotojas teismo jam iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ pateikia vykdyti antstoliui ir Å¡is vykdomÄ jį dokumentÄ priima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 21 punktas). CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nurodytos akivaizdžios kliÅ«tys, kuriai bent vienai esant antstolis turėtų atsisakyti vykdomÄ jį dokumentÄ priimti ir vykdyti, o 8 punkte nustatyta, kad gali bÅ«ti ir kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomÄ jį dokumentÄ ir pradėti vykdymo veiksmus. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomÄ jį dokumentÄ ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021, 55 punktas).

20. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nereglamentuojama, kokio pobÅ«džio kliÅ«tys gali bÅ«ti laikomos kitomis akivaizdžiomis kliÅ«timis priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad akivaizdžiomis kliÅ«timis priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti gali bÅ«ti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besÄ lygiÅ¡kai užkerta keliÄ vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms iÅ¡siaiÅ¡kinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90-823/2023).

21. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs vykdomosios bylos turinį, nenustatė jokių CPK 651 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. (23.31-08) 467-143457 vykdyti. Be to, tokių kliūčių savo procesiniuose dokumentuose nenurodė ir pareiÅ¡kėja. Nors atskirajame skunde pareiÅ¡kėja gana plačiai aiÅ¡kina, jog tarp jos ir iÅ¡ieÅ¡kotojos yra kilęs ginčas dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo teisės skaičiuoti mokestinę nepriemokÄ , tačiau atkreiptinas dėmesys, jog priimdamas vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti, antstolis jo pagrįstumo nevertina. Byloje nėra jokių įrodymų, jog iÅ¡ieÅ¡kotojos priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis nėra panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl darytina iÅ¡vada, kad antstolio patvarkymas vykdomÄ jį dokumentÄ priimti vykdyti yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamÄ 2023 m. vasario 14 d. patvarkymÄ Nr. S-23-172-8816.

Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo

22. Vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkÄ reglamentuoja CPK XLI skyriaus normos, įtvirtinančios bendrÄ sias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles. CPK 609 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vykdymo iÅ¡laidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo iÅ¡laidos, kurios bÅ«tinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos iÅ¡laidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymÄ , faktinių aplinkybių konstatavimÄ teismo pavedimu, dokumentų perdavimÄ ir įteikimÄ teismo pavedimu. Vykdymo iÅ¡laidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkÄ nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymÄ tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai.

23. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ skolininkės iÅ¡ieÅ¡koma 256,68 Eur suma susideda iÅ¡ 184,28 Eur skolos pagal vykdomÄ jį dokumentÄ bei antstolio paskaičiuotų 72,40 Eur vykdymo iÅ¡laidų. Akcentuotina, jog savo procesiniuose dokumentuose pareiÅ¡kėja nenurodo argumentų, kodėl antstolė netinkamai paskaičiavo vykdymo iÅ¡laidas, tačiau iÅ¡ skundo turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , jog reikalavimÄ panaikinti antstolės 2023 m. vasario 14 d. vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimÄ Nr. S‑23-172-8904 pareiÅ¡kėja reiÅ¡kia, kaip iÅ¡vestinį reikalavimÄ iÅ¡ reikalavimo nutraukti vykdomosios bylos vykdymÄ . Susipažinus su ginčijamu iÅ¡laidų apskaičiavimu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių įstatymų pažeidimų, todėl įvertinus aplinkybes, jog antstolis turi teisę vykdymo procese skaičiuoti vykdymo iÅ¡laidas, darytina iÅ¡vada, kad antstolis, apskaičiuodamas vykdymo iÅ¡laidas, nepažeidė sprendimų vykdymo instrukcijos.

Dėl nurodymo priverstinai nuraÅ¡yti lėšas bei iÅ¡ieÅ¡kotų sumų grÄ Å¾inimo skolininkei

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis skolininkės atžvilgiu taikė dvi priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo priemones: 1) iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkės turto ir pinigų sumų, tai yra areÅ¡tavo visas skolininkės atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas 256,68 Eur sumoje 2) bei iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkės darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų, tai yra įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių nuo skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų iÅ¡mokų sumos kiekvienÄ mėnesį iÅ¡skaičiuoti 50 procentų nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies virÅ¡ijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ minimalų mėnesio atlyginimÄ , ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, nevirÅ¡ijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo. IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie įvykdytus iÅ¡skaitymus iÅ¡ asmens iÅ¡mokų matyti, kad skolininkės senatvės siekia 511,22 Eur, nuo skolininkei mokėtinos senatvės pensijos buvo nuskaičiuoti ir į antstolio depozitinę sÄ skaita pervesti 102,24 Eur.

25. PareiÅ¡kėja savo procesiniuose dokumentuose teigia, jog antstolis neturėjo teisės vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjos senatvės pensijos, todėl laikė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjos į antstolio depozitinę sÄ skaita pervesti 102,24 Eur nuskaičiuoti neteisėtai, todėl turi bÅ«ti grÄ Å¾inti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais skundo argumentais. IÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka reglamentuojama CPK LI skyriaus normų. CPK 736 straipsnio nuostatose nustatyti iÅ¡skaitų iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydžiai. Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, žalos, padarytos suluoÅ¡inimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimÄ ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimÄ , iÅ¡ skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų iÅ¡mokų bei davinių dalies, nevirÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytos MMA, iÅ¡ieÅ¡koma iki 30 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame raÅ¡te arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; iÅ¡ieÅ¡kant pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 30 proc. (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). IÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, virÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytÄ MMA dydį, iÅ¡skaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Pinigų sumas, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas yra negalimas, numato CPK 739 straipsnis.Â

26. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sÄ raÅ¡as pinigų sumų, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡koti negalima. Negalima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės iÅ¡mokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimÄ ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sÄ lygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbÄ ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiÅ«ros iÅ¡mokos; iÅ¡mokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymÄ ; laidojimo paÅ¡alpa; iÅ¡mokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymÄ Â ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymÄ , ir kitos tikslinės socialinės iÅ¡mokos, paÅ¡alpos ir kompensacijos iÅ¡ valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo naÅ¡laičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymÄ , valstybinė naÅ¡laičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymÄ , pareigÅ«nų ir karių valstybinė naÅ¡laičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , valstybinė signataro naÅ¡laičių renta, Respublikos Prezidento naÅ¡laičių valstybinė renta; iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus atvejus, kai vykdomi Å¡io CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti iÅ¡ieÅ¡kojimai; laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sÄ skaitoje esančios piniginės lėšos, nevirÅ¡ijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

27. Kaip minėta, darant CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta dydžio iÅ¡skaitas iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio, pensijos ar kitų pajamų pagal kelis vykdomuosius dokumentus, nevirÅ¡ijančios MMA, iÅ¡ieÅ¡koma iki 30 proc. IÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, virÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytÄ MMA dydį, iÅ¡skaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Antstolis 2023 m. vasario 14 d. surašė patvarkymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo Nr. S-23-172-8903, kuriuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių įpareigojo iÅ¡ skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų iÅ¡mokų sumos kiekvienÄ mėnesį iÅ¡skaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies virÅ¡ijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ minimalų mėnesio atlyginimÄ , ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, nevirÅ¡ijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad nuraÅ¡ytos lėšos yra tos, į kurias negalima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo ar iÅ¡ kurių turi bÅ«ti daromos iÅ¡skaitos CPK nustatyta tvarka (CPK 736, 738, 739 straipsniai), todėl remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad antstolis nepažeidė jo, kaip antstolio veiklÄ reglamentuojančių teisės normų.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

28. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja teigia, kad pareiÅ¡kėjai padaryta skausminga neturtinė žala, kuriÄ ji vertinÄ 5 000 Eur dydžio sumÄ ir kuri pareiÅ¡kėjos nuomone turi bÅ«ti jai priteista iÅ¡ atsakovų kaip atlyginimas už jos prarastÄ sveikatÄ , asmens tikrÄ pažeminimÄ , neigiamos informacijos atskleidimÄ kt. asmenims, garbės ir orumo pažeidimo, fizinius skausmus, dvasinį sukrėtimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt., kas teismo įvertinama pinigais ir turi priežastinį ryšį su atsakovės tiesiogiai atliktais neteisėtais veiksmais ir žalos atsiradimo fakto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu sprendimu buvo pagrįstai konstatuota, jog pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palÅ«kanų priteisimo paliekamas nenagrinėtu.

29. Atkreiptinas pareiÅ¡kėjos dėmesys į tai, kad skundas dėl antstolio veiksmų teisme nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka, pareiÅ¡kimas dėl bylos iÅ¡kėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 443 straipsnio 2 dalis). YpatingÄ ja teisena nagrinėjami pareiÅ¡kimai yra procesiniai dokumentai (CPK 110 straipsnis), todėl jie turi atitikti procesiniams dokumentams, pateikiamiems teismui, keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111 – 114 straipsniuose. Kaip minėta, pareiÅ¡kėja atskiruoju skundu praÅ¡o tiek antstolio, tiek iÅ¡ieÅ¡kotojos atlyginti padarytÄ 5 000 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjos skundo argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ji nepraÅ¡o panaikinti antstolio veiksmų, neatitinkančių įstatymo reikalavimų, taip pat nepraÅ¡o įpareigoti antstolį atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos jis neteisėtai atsisakė atlikti. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, reikalavimui dėl žalos atlyginimo, antstoliui taikant civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sÄ lygas, todėl toks reikalavimas turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas bendrosios ginčo teisenos tvarka, apmokant jį žyminiu mokesčiu. Taigi, pareiÅ¡kėjos reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra susijęs tik su vykdymo procesu, ir, atsižvelgiant į tai, Å¡is reikalavimas yra nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka, kuriam turi bÅ«ti taikomos visos civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios ginčo teisenÄ . Teismas nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų pagal CPK 510 straipsnį ypatingÄ ja teisena nenustatinėja civilinės atsakomybės sÄ lygų ir žalos atlyginimo klausimų nesprendžia, nes pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ Å¾alos atlyginimo klausimas sprendžiamas ieÅ¡kininės teisenos tvarka ir teismas Å¡iuo atveju neturi teisės iÅ¡eiti už pareikÅ¡to reikalavimo ribų, o tokį reikalavimÄ privalo palikti nenagrinėtu.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

30. Atskirajame skunde labai plačiai analizuojamos aplinkybės dėl iÅ¡ieÅ¡kotojos teisės priimti 2022 m. liepos 18 d. sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto Nr. (23.131 -08) 467- 143457 dėl 184,28 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės T. Ž. iÅ¡ieÅ¡kotojai VMI, kuris vėliau tapo vykdomosios bylos Nr. 0172/23/00207 užvedimo pagrindu, bei valstybės antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendimo nesuteikti pareiÅ¡kėjai advokato pagalbos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje sprendžiamas ginčas, ar antstolio vykdomojoje byloje atlikti veiksmai atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. Tai reiÅ¡kia, jog nei klausimas dėl VMI 2022 m. liepos 18 d. sprendimo iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto Nr. (23.131 -08) 467-143457, nei valstybės antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendimas neskirti advokato, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl Å¡ių argumentų.

31. Teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su vykdymo procesu, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. Vadovaujantis CPK 442 straipsnio 6 punktu, bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo teisme nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingosios teisenos bylose iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims principus lemia Å¡ios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienaÅ¡alė teisena, kai nėra prieÅ¡ingus interesus turinčių Å¡alių. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta bendroji taisyklė, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tačiau nurodytoje teisės normoje taip pat nustatyta iÅ¡imtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatÄ , pažymima, kad ypatingosios teisenos tvarka yra ne ginčo teisena, ja nagrinėjama daug ir skirtingų kategorijų bylų (CPK 442 straipsnis), todėl dėl situacijų įvairovės dalyvaujančių byloje asmenų interesai gali bÅ«ti nevienodi ar prieÅ¡ingi. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra prieÅ¡ingi, svarstant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, gali bÅ«ti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, aplinkybės, kai reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtÄ sprendimÄ , pripažinti atliktÄ veiksmÄ neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrÄ veiksmÄ , kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, įrodo, kad pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) prieÅ¡ingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo iÅ¡laidų neatlyginimo taisyklės ir paskirstyti jas proporcingai padalijant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020, 59 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2023, 38 punktas).

35. Å ioje byloje buvo nagrinėjamas pareiÅ¡kėjos skundu keliamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Antstolis ir skundÄ dėl jos veiksmų padavusi pareiÅ¡kėja byloje siekė skirtingo procesinio sprendimo rezultato – pareiÅ¡kėja siekė antstolės priimtų patvarkymų panaikinimo bei vykdomosios bylos nutraukimo, o antstolė laikėsi pozicijos dėl vykdomojoje byloje atliktų vykdymo veiksmų teisėtumo ir buvo suinteresuota, kad byla bÅ«tų užbaigta jai palankiu procesiniu sprendimu. Taigi teisinis antstolio suinteresuotumas bylos baigtimi Å¡iuo atveju skiriasi nuo pareiÅ¡kėjos suinteresuotumo dėl bylos baigties.

36. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo antstolis J. P. nurodė, kad jo teisinės pagalbos iÅ¡laidos Å¡ioje byloje sudaro 200 Eur bei pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, suinteresuoto asmens atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ , taip pat į tai, kad atskirasis skundas buvo atmestas visiÅ¡kai, konstatuoja, kad suinteresuoto asmens praÅ¡omos priteisti 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl suinteresuotam asmeniui priteistina iÅ¡ pareiÅ¡kėjos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

37. Netenkinus atskirojo skundo, netenkintinas ir pareiškėjos prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1Â punktu, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti antstoliui J. P. iš pareiškėjos T. Ž. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Giedrė Seselskytė