dfe3de68-111c-402c-8780-d7ee034b9781 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-662-173/2015Teisminio proceso Nr. 2-62-3-01032-2013-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 38.; 44.2.4.1.; 44.5.2.5.; 73.2.6.1.; 121.21. KAUNO APYGARDOSTEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015m. balandžio 29 d. Kaunas              Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10658-528/2014 pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys G.

G., Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, UAB „Akvavitus“.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :                            I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys G. G., Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, UAB „Akvavivus“, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 3427,51 Lt turtinės žalos, 5 % dydžio metines palÅ«kanas, už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2012-05-03 transporto priemonė ”Lexus LS 430“, v/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelyje esančiÄ duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais.

Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Ä® eismo įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , nubraižė eismo įvykio schemÄ , surašė tarybinį praneÅ¡imÄ . Policijos pareigÅ«nai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, kadangi transporto priemonės vairuotojas neturėjo galimybės pastebėti duobės ir jÄ apvažiuoti. Transporto priemonės apžiÅ«ros metu nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai: keičiamos dalys-dvi padangos, priekinė deÅ¡inės pusės apatinė Å¡akė, priekinė deÅ¡inės pusės guoliavietė, priekinis deÅ¡inės pusės guolis; remontuojamos dalys-du deÅ¡inės pusės ratlankiai.

Draudėjas pateikė ieÅ¡kovei PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-06-18 remonto sÄ matÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindžiančias iÅ¡laidas dėl eismo įvykio metu transporto priemonei atsiradusios žalos paÅ¡alinimo. IeÅ¡kovė apskaičiavo, kad dėl eismo įvykio sugadintų transporto priemonės dalių atkÅ«rimo iÅ¡laidos, bÅ«tinos atkurti sugadintų transporto priemonės dalių rinkos vertę iki įvykio, sudaro 3427,51 Lt bei jas kompensavo iÅ¡mokėdama draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ .Kaune, esantys vieÅ¡ieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ jam nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo savininkas, t. y. atsakovė.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti, stabdyti bylos nagrinėjimÄ ir ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 21d. nutarimu Nr. 447, 3, 5.3 p. (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, 29 ir 94 str.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė              Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. IeÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisė 992,68 Eur (3427,51 Lt) turtinę žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo Kauno apygardos administraciniame teisme dienos (2013-09-09) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 80,51 Eur (278 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Valstybei iÅ¡ atsakovo priteisė 4,95 Eur (17,10 Lt) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.             Teismas nustatė, jog 2012-05-03apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), Å¡viečiant saulei, esant sausai asfalto dangai trečiojo asmens G. G. vairuojamas automobilis LEXUS LS 430,valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „Akvavitus“, įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepažymėtÄ 0,7m ilgio, 0,5 m pločio ir 0,15 m. gylioduobę, dėl ko buvo apgadinti Å¡io automobilio deÅ¡inės pusės priekinis ir galinis ratai, padangos bei ratlankiai, o automobilį vairavęs asmuo eismo įvykį užfiksavusiems Kauno AVPK PK pareigÅ«nams nurodė, jog nepastebėjo duobės, nes ant kelio krito medžių Å¡ešėliai, per keliÄ Ä—jo pėsčiasis su vaiku ir vairuotojo dėmesys buvo sukoncentruotas į juos (b.l. 22-25); 2012-05-03 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nustatė, jog automobilio vairuotojo G.

G. veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta, nes vairuotojas negalėjo iÅ¡ anksto pastebėti kliÅ«ties ir jÄ apvažiuoti, kadangi Å¡viečiant saulei ant važiuojamosios dalies krito Å¡ešėlis, duobė buvo važiuojamoje dalyje nepaženklinta jokiais ženklais, dėmesį vairuotojas buvo nukreipęs į per gatvę einančius pėsčiuosius, ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, o dėl sugadintų abiejų deÅ¡inės pusės ratų pasiÅ«lė kreiptis į draudimo bendrovę arba Kauno miesto savivaldybės Komunalinio Å«kio skyrių (b.l. 21, 44);

UAB „Akvavitus“ automobilis LEXUS LS 430,valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), 2012-04-06 – 2013-04-05 buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu /liudijimas LD Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19, 20); 2012-04-16 techninėje apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog transporto priemonė LEXUS LS 430,valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), atitinka techninius reikalavimus, o techninė apžiūra galioja iki 2014-04-16 (b.l. 42, 102); 2012-05-03 ieškovo surašytame transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, jog nustatyti šie transporto priemonės LEXUS LS 430,valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), sugadinimai: 2 padangos, priekinės dešinės pusės šakė ir guoliavietė bei guolis, kurie turi būti keičiami; 2 ratlankiai, kurie remontuotini (b.l. 26);

UAB „Autotoja“ 2012-06-18 sudarytoje remonto sÄ matoje bei 2012-06-25 PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodyta, jog transporto priemonės LEXUS LS 430,valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), remonto kaina 6.224,34 Lt (b.l. 27-29); 2012-05-03 UAB „Akvavitus“ pateikė ieÅ¡kovui praÅ¡ymÄ dėl įvykio iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o ieÅ¡kovas apskaičiavo bei iÅ¡mokėjo 3.427,51 Lt draudimo iÅ¡mokÄ ir 2012-08-24 pretenzija kreipėsi į atsakovÄ dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo (b.l. 9, 18, 30, 31, 32, 43); atsakovas pateikė teismui duomenis apie gatvių remontui skirtas lėšas (b.l. 37, 38).             Nagrinėjamu atveju turtinė žala kildinama iÅ¡ atsakovo neveikimo – nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , o savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybės funkcijų, taigi, nepažymėtos duobės (iÅ¡daužos) buvimas miesto gatvėje vertintinas kaip atsakovo neteisėtas neveikimas.             RaÅ¡ytinė eismo įvykio medžiaga (5 lapai) patvirtina eismo įvykio aplinkybes, vietÄ laikÄ , bei objektÄ , kuriam buvo padaryta žala, vizualiai nustatytus automobilio LEXUS LS 430,valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), pažeidimus, o netikėti policijos pareigÅ«nų užfiksuoto eismo įvykio dokumentais teismas neturi pagrindo.             Nurodė, jog įvertinus Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte nurodytus sugadinimus, UAB „Autotoja“ remonto sÄ matoje nurodytų detalių bei darbų apimtį ir PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros duomenis, darytina iÅ¡vada, kad remonto darbai ir jų lokalizacija atitinka policijos pareigÅ«nų pirminės apžiÅ«ros metu nustatytus automobilio važiuoklės sugadinimus.             Teismas sprendė, jog reikalaujama priteisti suma laikytina pagrįsta.

             Nustatė, jog kadangi nagrinėjamu atveju savivaldybė neįvykdė pareigos tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti Kaune esančiÄ (duomenys neskelbtini) bei užtikrinti saugų eismÄ joje, nepaženklino ir neaptvėrė duobės (iÅ¡daužos)), o dėl to buvo apgadinta transporto priemonė LEXUS LS 430,valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), tai konstatuotina civilinės atsakomybės sÄ lyga priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos.             Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių automobilį LEXUS LS 430,valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), vairavusio G.

G. didelį neatidumÄ , neteisėtus veiksmus ar veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies įtakojo žalos atsiradimÄ , prisidėję prie jo kilimo bei žalos padidėjimo, o byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai tai paneigia, kadangi minėtÄ eismo įvykį tyrę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigÅ«nai G. G. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė.             Pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr.120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr.101, tai draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimÄ , o Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sÄ vokÄ , nes vertinimÄ atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms, o atsakovo nurodyta vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, kadangi toks reikalavimas nekyla iÅ¡ Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sÄ lygų.

Draudimo įmokos sumų įskaitymas į iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos sumÄ paneigtų subrogacijos institutÄ .             Nurodė, kad Lietuvos teismų praktika bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo yra priteisiamos procesinės palÅ«kanos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė              Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti; tenkinti Kauno miesto savivaldybės praÅ¡ymÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl LR kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 21d. nutarimu Nr. 447, 3, 5.3 p. (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, 29 ir 94 str.             Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

             1) pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos teismų suformuotÄ praktikÄ .              2) Teismo sprendimas sudaro sÄ lygas piktnaudžiauti savivaldybių pareiga prižiÅ«rėti kelius, kadangi žalai prisiteisti pakanka turėti apgadintÄ automobilį, pastatyti jį netoli bet kokios iÅ¡daužos kelyje ir iÅ¡sikvietus policijos pareigÅ«nus teigti, kad sugadinimai atsirado dėl įvažiavimo į jÄ .

Skundžiamas teismo sprendimas, suponuoja neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad tik Kauno miesto savivaldybė yra atsakinga už visų automobilių, esančių Kauno mieste, važiuoklių sugadinimus ir su tuo susijusias iÅ¡laidas, nepriklausomai nuo to, kur ir kaip tie sugadinimai atsirado, neatsižvelgiant į tai, ar tam turėjo įtakos ir kiti veiksniai.             3) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylai labai svarbias aplinkybes, turėjusias esminės reikÅ¡mės ginčo dėl tariamo eismo įvykio kilimui ir eigai, tinkamai neiÅ¡tyrė įrodymų tinkamumo, kuriais vadovaujasi skundžiamame sprendime.             4) Žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta iki pažeidimo buvusi padėtis.

             5) Negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo reikalaujama atlyginti žala patirta bÅ«tent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiÅ¡kia, jog byloje neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys. Duobės buvimo faktas pat savaime nereiÅ¡kia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei. Užfiksuoti, neaiÅ¡ku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiÅ¡kia, jog jie atsirado bÅ«tent dėl įvažiavimo į konkrečiÄ duobę.

Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog įrodytas turtinės žalos dydis.              6) Byloje nėra pateiktas teisės aktuose numatytas privalomas ginčo transporto priemonės vertinimas, nepateikti dokumentai, patvirtinantys nepriekaiÅ¡tingÄ ginčo transporto priemonės bÅ«klę iki tariamo eismo įvykio, techninės apžiÅ«ros aktas, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir neturi juridinės galios.              7) Teismas nenurodė kodėl nesirėmė galiojančiais teisės aktų reikalavimais- Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d.

Nr. 120 / 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101, kurios 2 punkte imperatyviai nurodyta, jog ji yra privaloma vykdant transporto priemonių vertinimÄ , siekiant nustatyti padarytÄ Å¾alÄ , taip pat siekiant nustatyti ar remonto darbai susiję su transporto priemonės apgadinimais; Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu.              8) AB „Lietuvos draudimas“, prieÅ¡ iÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ kaip tariamos žalos atlyginimÄ , nenustatė transporto priemonės rinkos vertės prieÅ¡ apgadinimÄ (Tvarkos 26.1 punktas), nesudarė atkÅ«rimo (remonto) kalkuliacijos (Tvarkos 26.2, 29.3 punktai), nenustatė transporto priemonės likutinės vertės (Tvarkos 26.4, 29.2 punktai), neparengė vertinimo iÅ¡vadų (Tvarkos 26.5, 29.3 punktai) ir pan.             9) Nei viename iÅ¡ byloje pateiktų dokumentų nėra iÅ¡vados, jog bÅ«tent ginčo duobė galėjo sukelti ir tik ji sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei kad bÅ«tent tik to pasėkoje patirta nurodyta priteisti žala.

Pats vairuotojas paaiÅ¡kino, jog po įvykio toliau dalyvavo eisme, o tai reiÅ¡kia, kad ginčo automobiliui ieÅ¡kinyje nurodyti apgadinimai galimai buvo padaryti po tariamo įvykio.              10) Byloje pateiktame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-05-03 nutarime nurodyti automobilio sugadinimai – abu deÅ¡inės pusės ratai ir padangos. Todėl į ieÅ¡kinio sumÄ nepagrįstai įtrauktos sumos, susijusios su Å¡akės, guoliavietės, guolio sugadinimais.

Be to, su policijos nutarime bei ieÅ¡kinyje nurodytais apgadinimais abejotina, jog bÅ«tų galima pavažiuoti. Su techniÅ¡kai netvarkingu automobiliu draudžiama dalyvauti eisme.              11) Tariamos eismo įvykis įvyko apie 14.30 val., kuomet geras matomumas, Å¡viesus paros metas, todėl vairuotojas, bÅ«damas atidus ir atsakingas, nepažeisdamas galiojančių Kelių eismo taisyklių, turėjo visas galimybes iÅ¡vengti eismo įvykio, todėl pats už jį yra atsakingas.              12) Transporto priemonės vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, o LR civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.             13) Byloje nėra pateikta vienareikÅ¡miÅ¡kų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ .

Duobės buvimo faktas pats savaime nereiÅ¡kia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiÅ¡kia, kad jie atsirado bÅ«tent dėl įvažiavimo į konkrečiÄ duobę. Turi bÅ«ti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos praÅ¡oma atlyginti žalÄ , atsirado bÅ«tent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų byloje nepateikta. Nėra duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaiÅ¡tingÄ bÅ«klę iki tariamo eismo įvykio.             14) Kauno miesto savivaldybė neginčija to, kad turi pareigÄ taisyti (remontuoti) kelius ir siekti užtikrinti saugų eismÄ juose, tačiau Å¡i pareiga negali bÅ«ti suabsoliutinta.

Kauno miesto gatvės tvarkomos reguliariai, tačiau pagal turimas lėšas, nes tam skirtas finansavimas yra ribotas ir nepakankamas. Remiantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, nėra įmanoma visas duobes sutvarkyti iÅ¡ karto bei užtikrinti, kad jos nebeatsinaujintų. Be to, teismo sprendime nurodomame Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 12 punkte ir nėra numatyta Å¡iÄ funkcijÄ atlikti nepriekaiÅ¡tingai, o nurodyta jÄ atlikti taip, kad keliai bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas.

             15) Kauno miesto gatvių iÅ¡daužų užtaisymo darbai, jų mastas, atlikimo laikas ir pan. yra priklausomi ne tik nuo Kauno miesto savivaldybės biudžeto, bet ir nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, todėl ne tik Kauno miesto savivaldybė, bet ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra atsakinga už Kauno miesto gatvių priežiÅ«rÄ . Pirmos instancijos teismas nepagrįstai į tai neatsižvelgė             16) Teismas nepagrįstai priteisė 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-09-09) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Teisines pasekmes dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos; tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje nustato viešosios teisės normos, todėl Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju turėtų būti netaikytinos.

Remiantis LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybės funkcijų, tačiau Å¡io įstatymo normos nenumato palÅ«kanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo mokėjimo.             17) Teismas nepagrįstai nesustabdė Å¡ios civilinės bylos ir nesikreipė į LR Konstitucinį TeismÄ dėl LR kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., LR kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447, 3, 5.3 p. (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, 29 ir 94 str.

Žala yra kildinama iÅ¡ miesto gatvėse esančių kelio iÅ¡daužų, t. y. iÅ¡ nesutvarkytų vietinių kelių. Yra tiesioginis ryÅ¡ys tarp nagrinėjamos bylos ir nurodyto norminio teisės akto atitikimo LR Konstitucijai, kadangi bÅ«tent dėl nepagrįstai, antikonstituciÅ¡kai sumažinto finansavimo, reglamentuoto minėtais teisės aktais, vietinės reikÅ¡mės keliams nėra finansinių galimybių užtikrinti jų tinkamos bÅ«klės. Atitinkamai, dėl netinkamos jų bÅ«klės ir kilo skundžiamu sprendimu priteista žala.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad kritiÅ¡kai vertintinas apeliantės teiginys, jog nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme nebuvo įrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp apeliantės neteisėtų veiksmų (daikto su trÅ«kumais valdymo, pareigos prižiÅ«rėti ir remontuoti nuosavybės teise apeliantei priklausančius kelius) ir nukentėjusiojo automobiliui padarytos žalos. Priežastinį ryšį tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos Å¡ioje byloje patvirtina policijos pareigÅ«nų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga – Kauno VPK Kelių policijos valdybos specialisto K.

S. 2012-05-03 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , eismo įvykio vietos schema, aktas dėl papildomų duomenų apie eismo įvykį, Kauno apskrities VPK Patrulių rinkinės 5-ojo bÅ«rio vyresniojo patrulio J. M. tarnybinis praneÅ¡imas bei transporto priemonės vairuotojo paaiÅ¡kinimai. Policijos surinktoje medžiagoje tiksliai nurodytas žalos atsiradimo faktas bei eismo įvykio mechanizmas ir užfiksuota, jog 2012-05-03 kelias, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, turėjo trÅ«kumÄ - buvo duobėtas.

Transporto priemonės apžiÅ«rÄ atlikusio autoserviso darbuotojai bei ieÅ¡kovės atstovas, administravęs bylÄ , nustatė, kad transporto priemonei padaryti sugadinimai bÅ«dingi sugadinimams, atsirandantiems transporto priemonei įvažiavus į kelyje esančiÄ duobę. Policijos pareigÅ«nų surinkta eismo įvykio medžiaga pagrindžia ir priežastinį ryšį CK 6.271 straipsnio atžvilgiu, kadangi jame yra užfiksuotas faktas, jog kelias, esantis (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, 2012-05-03 buvo duobėtas, iÅ¡ ko iÅ¡plaukia, jog atsakovė pažeidė pareigÄ prižiÅ«rėti ir remontuoti (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, esantį keliÄ .

Policijos pareigÅ«nai, atvykę į įvykio vietÄ , transporto priemonės apgadinimus apžiÅ«ri vizualiai ir juos užfiksuoja, tačiau neatlieka iÅ¡samios transporto priemonės techninės apžiÅ«ros, kadangi nėra Å¡ios srities specialistai ir tai neįeina į jų pareigas. Priekinio rato Å¡akė, guoliavietė ir guolis yra vidinės rato mechanizmo dalys, kurių vizualiai (nenuėmus automobilio rato ir jo nepakėlus) apžiÅ«rėti neįmanoma. Dėl Å¡ios priežasties policijos pareigÅ«nų priimtame nutarime užfiksuoti tik tie apgadinimai, kurie matosi iÅ¡oriÅ¡kai apžiÅ«rėjus automobilį.

Transporto priemonės vairuotojas neturėdamas specialių žinių ir galimybės apžiÅ«rėti vidines rato mechanizmo dalis, objektyviai negalėjo žinoti, jog sugadinti ne tik ratlankiai bei padangos, bet ir Å¡akė, guoliavietė ir guolis. Tačiau transporto priemonės techninė apžiÅ«ra atlikta eismo įvykio dienÄ , todėl transporto priemonės vairuotojas buvo pakankamai atsargus ir atidus bei nedelsdamas kreipėsi į autoserviso specialistus, jog automobilis po įvykio bÅ«tų detaliai apžiÅ«rėtas, nustatyti ir suremontuoti visi jam padaryti sugadinimai.

Draudimo teisiniuose santykiuose, įvykus eismo įvykiui draudėjas netampa užsakovu, kuris pagal sutartį reikalauja atlikti turto vertinimÄ ir už jį moka. Turto vertinimÄ atlieka ieÅ¡kovės darbuotojai įmonės reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms. Byloje nėra įrodymų, jog transporto priemonės vairuotojas nebuvo atsargus ir atidus. IeÅ¡kovės reikalavimas yra kildinamas iÅ¡ CK 6.1015 straipsnio, pagal kurį iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė įgyja subrogacijos teisę į apeliantės deliktu padarytos žalos atlyginimÄ pagal CK 6.266 bei 6.271 straipsnius ir tampa ieÅ¡kovės skolininke.

CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Dėl Å¡ios priežasties teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ apeliantės 5% metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nurodo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodo, kad pagrindo kreiptis į Lietuvos Konstitucinį TeismÄ nėra. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.   Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).  Byloje nustatyta, jog 2012-05-03 automobilis LEXUS LS 430,valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio ženklais nepaženklintÄ duobę (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo G. G.. Transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (transporto priemonių draudimo liudijimas LD Nr. (duomenys neskelbtini)). AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 2012-05-03 įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ir iÅ¡mokėjo 3427,51 Lt sumÄ .

Ä® eismo įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, sudaryta eismo įvykio vietos schema, suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas. 2012-05-03 nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nustatyta, jog automobilio LEXUS LS 430, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Taip pat nustatyta, kad sugadinti abu deÅ¡inės pusės ratai ir padangos. Sugadinimai, keistinos dalys nustatytos Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktu, UAB „Autotoja“ remonto sÄ mata bei nurodyti nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , tarnybiniame praneÅ¡ime.

  Apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės nesutinkama su materialinės bei procesinės teisės normų taikymu, teismo atliktu įrodymų vertinimu.   CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .  Įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, kas turėjo reikÅ¡mės iÅ¡ dalies nepagrįstam teismo sprendimo priėmimui.

        Pirmos instancijos teismas vadovaudamasis CK 6.246 str. 1 d., Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarkos aprašu (6 p., 12 p., 42 p.) nustatė, kad kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, o nepažymėtos duobės (išdaužos) buvimas miesto gatvėje vertintinas kaip atsakovo neteisėtas neveikimas.

Taip pat teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, jog atsakovė neįvykdė pareigos tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti Kaune esančiÄ (duomenys neskelbtini) bei užtikrinti saugų eismÄ joje, nepaženklino ir neaptvėrė duobės (iÅ¡daužos)), o dėl to buvo apgadinta ginčo transporto priemonė. Nustatė, jog reikalaujama priteisti žalos atlyginimas yra pagrįstas.  Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė neginčija to, kad turi pareigÄ taisyti (remontuoti) kelius ir siekti užtikrinti saugų eismÄ , tačiau nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos.

T.y. nesutinkama su teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakomybės sÄ lygos. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog duobės buvimo faktas pats savaime nereiÅ¡kia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, nepateikti įrodymai, jog bÅ«tent ginčo duobė galėjo sukelti ir tik ji sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei kad bÅ«tent tik to pasėkoje patirta nurodyta priteisti žala. Teigiama, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui. Tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, jog Å¡ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-05-03 eismo įvykio schema, 2012-05-03 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , vairuotojo paaiÅ¡kinimai, 2012-05-03 tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina, jog automobilis LEXUS LS 430, v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelyje esančiÄ duobę, dėl ko buvo apgadintas. Duobė nebuvo paženklinta. Dėl Å¡io fakto byloje ginčo nėra.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra pagrįstų duomenų, jog minėto automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių nuostatas. 2012-05-03 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nurodyta, jog automobilio LEXUS LS 430, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta.

Teismas su Å¡iais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.     Nutarime, kuris suraÅ¡ytas 2012 m. gegužės 3 d., nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , nurodoma, jog automobilio vairuotojo G. G. veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta, kadangi vairuotojas negalėjo iÅ¡ anksto pastebėti kliÅ«ties ir jÄ apvažiuoti, nes Å¡viečiant saulei ant važiuojamosios dalies krito Å¡ešėlis, duobė buvo važiuojamojoje dalyje nepaženklinta jokiais ženklais, dėmesį buvo nukreipęs į per gatvę einančius pėsčiuosius.

Tokias aplinkybes savo paaiÅ¡kinime iÅ¡dėstė ir G. G. (b. l. 21-23, 24).        Teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog administracinė byla G. G. atžvilgiu nutraukta, turėjo savarankiÅ¡kai nustatyti, ar G. G. vairuodamas automobilį vadovavosi Kelių eismo taisyklėmis. IÅ¡ visų aplinkybių, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas, darytina iÅ¡vada, kad G. G. vairuodamas automobilį nebuvo pakankamai atidus ir nesivadovavo Kelių eismo taisyklėmis.       Teismas sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog yra visuotinai žinoma faktinė aplinkybė, kad Kauno miesto gatvės yra prastos bÅ«klės. Dėl ko vairuotojai turi bÅ«ti atidÅ«s, kad galėtų iÅ¡vengti įvažiavimo į neužtaisytas duobes.        Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog automobilis apgadintas esant geroms vairavimo sÄ lygom:

Å¡vietė saulė, kelio danga buvo sausa. Duobėje, į kuriÄ Ä¯važiavo G. G. vairuojamas automobilis, buvo be vandens. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad įvykiui atsirasti reikÅ¡mės turėjo medžių Å¡ešėliai, pėsčiasis su vaiku. IÅ¡Â Å¡ių aplinkybių spręstina, kad G. G. nesivadovavo Kelių eismo taisyklėmis.         Kelių eismo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato eismo keliais tvarkÄ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Taisyklių 1 punktas).

Vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (Taisyklių 127 ir 128 punktai). Teismas sprendžia, kad G. G. nepasirinko tokio greičio, kad esant jo nurodytoms vairavimo sÄ lygoms galėtų sustoti ir iÅ¡vengti įvažiavimo į duobę. Tai reiÅ¡kia, jog automobilio apgadinimui įtakos turėjo ir G.

G. didelis neatsargumas, dėl ko priteistas 3427,51 Lt ( 992,67 EUR) žalos atlyginimas mažinamas 30 proc., t.y. iki 694,87 EUR.        Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, nesutikdamas su ieÅ¡kovo nurodytu patirtos žalos dydžiu, ir teigdamas, kad į ieÅ¡kinio sumÄ nepagrįstai įtrauktos sumos, susijusios su Å¡akės, guoliavietės, guolio sugadinimais yra priežastiniu ryÅ¡iu nesusiję su įvykiu, ieÅ¡kovo patiektus duomenis paneigiančių įrodymų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į eismo įvykio aplinkybes, byloje esančiuose įrodymuose fiksuotus duomenis apie automobilio sugadintus priekinius ratus ir padangas, nėra pagrindo abejoti atliktų darbų, pakeistų detalių masto priežastine sÄ saja su ginčo eismo įvykiu.

Atmestinos kaip neįrodytos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nepateikti dokumentai, patvirtinantys nepriekaiÅ¡tingÄ ginčo transporto priemonės bÅ«klę iki tariamo eismo įvykio, o ginčo automobiliui ieÅ¡kinyje nurodyti apgadinimai galimai buvo padaryti po tariamo įvykio. Tuo tarpu eismo įvykio aplinkybės, žalos padarymo faktas užfiksuoti Kauno apskrities VPK policijos pareigÅ«nų eismo įvykio medžiagoje. Pažymėtina, jog aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus (CPK 197 str. 2 d.).

T.y. byloje esantys įrodymai patvirtina kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų.         Apeliantas teigdamas, jog ne tik Kauno miesto savivaldybė, bet ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra atsakinga už Kauno miesto gatvių priežiÅ«rÄ , nenurodė teisės aktų, kuriuose bÅ«tų nustatyta Kelių direkcijos atsakomybė už žalÄ , padarytÄ dėl netinkamos savivaldybių gatvių priežiÅ«ros.        Pažymėtina, kad dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanų priteisimo, privalomo ginčo transporto priemonės vertinimo detaliai pasisakė pirmosios instancijos teismas.

Teismo padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos, todėl apeliacinės instancijos teismas su Å¡iomis iÅ¡vadomis sutinka, todėl Å¡ių argumentų nekartoja. Papildomai pažymėtina, jog Draudimo įstatymo nuostatos suteikia teisę ieÅ¡kovui atlikti draudžiamo turto vertinimÄ , kas apima ir apdrausto turto vertinimÄ kai įvyksta draudiminis įvykis.         CPK 3 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetencijÄ , kreipiasi į jį praÅ¡ydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka KonstitucijÄ ar įstatymus.

Apeliaciniu skundu praÅ¡oma tenkinti Kauno miesto savivaldybės praÅ¡ymÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl LR kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 21d. nutarimu Nr. 447, 3, 5.3 p. (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29 ir 94 str. Pažymėtina, kad Å¡ie aktai nagrinėjamu atveju netaikomi, todėl nėra pagrindo tenkini šį apeliacinio skundo argumentÄ .

        Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.         Atsižvelgiant į tai, jog 30 proc. mažintinas priteistos žalos atlyginimas, atitinkamai mažinamos ir priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos.          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :        apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:        priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės (į.k.111106319, buveinė Kaune, Laisvės al.96, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr.(duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100) ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“ (į.k.110051834, buveinė Vilniuje, J.Basanavičiaus g.12, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 694,87 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis eurus ir 68ct) turtinę žalÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo Kauno apygardos administraciniame teisme dienos 2013-09-09 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 278,-Lt (dviejų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių litų) arba 56,36 Eur (penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 36 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

        Priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės (į.k.111106319, buveinė Kaune, Laisvės al.96, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr.(duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100) 3,47 Eur (tris eurus ir 95ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sÄ skaitos Nr.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).                                  Teisėjas                                                                                 Leonas Jachimavičius