2023-11-29 Nr. AB-20976-3-65-3-00338-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1180-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00338-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos U. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos U. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja U. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Utenos paramos administravimo skyriaus 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. KU-05-12 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir 2022 m. gegužės 10 d. sprendimas) ir NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Marijampolės paramos administravimo skyriaus 2022 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. BRK-11030 „Dėl pareiškėjos skundo“ (toliau – ir 2022 m. liepos 20 d. sprendimas).

2. Pareiškėja rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėja paaiškino, kad 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu, kuris 2022 m. liepos 20 d. sprendimu buvo paliktas nepakeistu (toliau kartu – ir Sprendimai), pareiškėjai nuspręsta taikyti visos paramos, t. y. 49 496 Eur, susigrąžinimo sankciją. Sprendimai grindžiami tuo, kad 1) pareiškėja nevykdė plane numatytos žemės ūkio veiklos (uogininkystė), taip pat valdos ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte, rodiklį pasiekė 12,15 proc.; 2) 2020 m. pareiškėja teisėtais pagrindais valdė 32,45 ha žemės ūkio naudmenų, o, vadovaujantis NMA informaciniu portalu ir 2020 m. gegužės 27 d. pateiktos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškos duomenimis, buvo deklaruota 34,70 žemės ūkio naudmenų šaltalankių uogynų; 3) 2020 m. rugsėjo mėn. atliktos patikros rezultatas – nepozityvus, kadangi vietoj deklaruotų 34,70 Eur žemės ūkio naudmenų šaltalankių uogynų buvo rastos daugiametės ganyklos arba pievos ir daugiametės žolės; 4) perskaičiuotas žemės ūkio valdos ekonominis dydis 2021 m. sausio 1 d. sudarė 3 128,70 Eur; 5) pareiškėjos ūkis išregistruotas 2020 m. kovo 31 d. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimais, nurodė, kad NMA klaidingai interpretavo teisės aktus, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, jų visumą.

2.2. 2019 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 668 dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje, kuri buvo atšaukta tik 2020 m. vasario 26 d. Utenos rajono savivaldybės komisija dėl nepalankių gamtinių reiškinių padarinių įvertinimo nustatė, kad 90 procentų pareiškėjos uogynų nukentėjo dėl sausros ir apie tai pareiškėja informavo atsakovą 2019 m. rugsėjo 19 d. Šaltalankių ūkio sunykimą lėmė ne pareiškėjos veiksmai, o force majeure aplinkybės. 2019 m. spalio 22 d. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai pareiškėjai išdavė pažymą, patvirtinančią nenugalimos jėgos aplinkybes. 2020 m. gegužės mėn., siekdama atsodinti sunykusius uogynus, pareiškėja pirko šaltalankių uogynų priežiūros ir atsodinimo darbus, tačiau atsodinti šaltalankiai neprigijo. Tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos. Apie tai, kad jos ūkis buvo išregistruotas, pareiškėja sužinojo tik gavusi Sprendimus. Pareiškėjos ūkis buvo automatiškai išregistruotas neatnaujinus duomenų. Pareiškėja iš savivaldybės administracijos negavo jokio pranešimo apie numatomą ūkininko ūkio išregistravimą, todėl negalėjo žinoti, jog nesutvarkyti visi formalumai. Nepaisant to, kad ūkis yra išregistruotas, pareiškėja ir toliau faktiškai vykdo ūkinę veiklą – augina bites.

3. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jo netenkinti, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Nustatyta, kad pareiškėja nevykdė verslo plane numatytos žemės ūkio veiklos (uogininkystės), taip pat valdos ekonominio dydžio rodiklį pasiekė tik 12,15 proc. Iš valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro buvo gauta informacija, jog perskaičiavus pareiškėjos žemės ūkio valdos ekonominį dydį 2021 m. sausio 1 d. jis sudarė 3 128,70 Eur (pareiškėja, teikdama paraišką, įsipareigojo, kad jis bus didesnis kaip 8 000 Eur), o 2020 m. kovo 31 d. pareiškėjos ūkis buvo išregistruotas.

3.2. Pareiškėja neįrodė, kad negalėjo tinkamai įgyvendinti projekto dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių. Nors pareiškėja tvirtino, kad 2020 m. gegužės mėn. atsodino šaltalankių sodinukus, tačiau, praėjus 3 mėnesiams, patikrų metu sodinių beveik nerasta, taigi, net jei sodinukai ir buvo pasodinti, jie nebuvo prižiūrėti. Be to, apie tai, kad susidūrė su sunkumais vykdant veiklą, pareiškėja 2020 metais atsakovo neinformavo. Pareiškėjos projekto kontrolės pabaiga buvo 2021 m. rugpjūčio 10 d., tačiau pareiškėja 2021 m. nepateikė tiesioginių išmokų deklaracijos ir joje nedeklaravo šaltalankių uogynų. NMA teigė, kad pareiškėja nebuvo rūpestinga ir nedėjo visų pastangų. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos ūkis buvo išregistruotas 2020 m. kovo 31 d. ir atkurtas tik 2022 m. rugsėjo mėn., t. y. jau pateikus skundą teismui.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:

5.1. Pareiškėja 2015 m. balandžio 29 d. NMA pateikė paraišką paramai gauti Nr. 19JU-KU-15-1-02296-PR001 (toliau – ir Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. NMA 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. KU-1957(10.6.1E) pareiškėja buvo patvirtinta paramos gavėja. Pareiškėjai 2015 m. rugsėjo 18 d. buvo išmokėta 25 000 Eur pirmoji, o 2018 m. rugpjūčio 10 d – 24 496,00 Eur antroji paramos išmokos dalis.

5.2. 2020 m. rugsėjo 9 d. NMA atliko patikrą pareiškėjai priklausančiame kontroliniame žemės sklype, kuriame deklaruota 5,38 ha šaltalankių, patikros metu beveik nerasta šaltalankių. 2020 m. rugsėjo 15 d. atsakovas atliko pareiškėjos deklaruojamų laukų patikrą vietoje, kurios metu kontroliniuose žemės sklypuose vietoje deklaruotų laukų šaltalankių rastas kitas pasėlis – ganykla pieva. 2020 m. rugsėjo 18 d. NMA atliko patikrą vietoje kontroliniame žemės sklype, kuriame deklaruota 5,28 ha šaltalankių, patikros metu beveik nerasta gyvybingų šaltalankių. 2020 m. rugsėjo 18 d. atsakovas atliko patikrą pareiškėjos sklypuose, patikros metu beveik nerasta gyvybingų šaltalankių.

5.3. NMA, vertindama 2020 m. metinę projekto ataskaitą Nr. 19JU-KU-15-1-02296-PI004, nustatė, kad pareiškėja nevykdė verslo plane numatytos žemės ūkio veiklos (uogininkystė), taip pat valdos ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte (toliau – VED), rodiklį pasiekė 12,15 proc. Atsakovas iš valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2022 m. balandžio 1 d. gavo informaciją, kad, atsižvelgiant į tai, jog 2020 m. rugsėjo mėn. atlikus patikrą vietoje nustatyta, kad vietoje 34,70 ha šaltalankių uogynų buvo rastos daugiametės ganyklos arba pievos ir daugiametės žolės, perskaičiuotas pareiškėjos žemės ūkio valdos VED, kuris 2021 m. sausio 1 d. sudarė 3 128,70 Eur. Be to, pareiškėjos ūkis 2020 m. kovo 31 d. buvo išregistruotas.

5.4. Atsakovas ginčijamu 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjai pritaikė visos paramos susigrąžinimo sankciją – 49 496,00 Eur. NMA 2022 m. liepos 20 d. sprendimu, priimtu išnagrinėjus pareiškėjos skundą, minėtas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistu.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-211 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-08-26 įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – Administravimo taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 (toliau – ir Metodika) nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėja neginčijo NMA nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutiko su tuo, kad jos atžvilgiu nebuvo pritaikytas Įgyvendinimo taisyklių 54 punktas, įtvirtinantis, jog sankcijos netaikomos, jei nustatytų reikalavimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos.

7. Teismas, įvertinęs Metodikos 9–11 punktus, atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2019 m. rugsėjo 12 d. informavo atsakovą, jog dėl nepalankių oro sąlygų, kurios Lietuvoje kartojasi jau tris metus iš eilės, jos įveisti uogynai išnyko. Kartu su šiuo pranešimu pareiškėja pateikė Utenos rajono savivaldybės Komisijos dėl nepalankių gamtinių reiškinių padarinių įvertinimo 2019 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo aktą Nr. 39, kuriame nurodyta, jog 90 procentų pareiškėjos auginamų šaltalankių nukentėjo dėl sausros, t. y. nukentėjo 32,97 ha iš deklaruotų 34,70 ha pasėlių plotų. Atsakovui taip pat buvo pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. pažyma apie Utenos rajono meteorologines sąlygas 2019 metų laikotarpiu. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai 2019 m. spalio 22 d. pareiškėjai išdavė pažymą, patvirtinančią nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes. Aplinkybes dėl 2019 m. laikotarpiu buvusios sausros neginčijamai patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 668, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Tačiau visi anksčiau nurodyti dokumentai, kuriais pareiškėja grindžia savo skundą, teismo manymu, patvirtina meteorologinio reiškinio – sausros įtaką pareiškėjos ūkininkavimui tik 2019 m. laikotarpiu.

8. Teismas pabrėžė, kad Metodikos 9 punktas įpareigoja, išnykus nenugalimos jėgos arba išimtinėms aplinkybėms, laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (ar) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėja vėlesniu 2020 m. gegužės 27 d. pranešimu informavo NMA apie ūkyje įvykdytus šaltalankių uogynų atsodinimo darbus. Tačiau, kaip teisingai nurodė NMA, 2020 metais pareiškėja neinformavo ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių besitęsiančias nenugalimos jėgos ar išimtines aplinkybes. Pareiškėjos ūkis 2020 m. kovo 31 d. buvo išregistruotas. Be to, pareiškėjos žemės ūkio valdos VED sudarė tik 3 128,70 Eur. Pareiškėja šių aplinkybių skunde neginčijo – pripažino, kad jos 2020 m. atsodinti šaltalankiai neprigijo, jog jos ūkis buvo išregistruotas taip pat neginčijo aplinkybių, susijusių su VED perskaičiavimu. Nagrinėjamu atveju nei NMA, nei teismui nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, paneigiantys, jog 2020 m. pareiškėja nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų – nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio veiklą), nenustoti vykdyti projekto, pasiekti nustatytus projekto uždavinius ir tikslus (Įgyvendinimo taisyklių 18.2 pap., Administravimo taisyklių 243.4 pap.) – dėl nenugalimos jėgos ar išimtinių aplinkybių. Pareiškėja skunde nenurodė ir nepridėjo jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2020 m. jos atsodinti šaltalankiai neprigijo dėl nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių (force majeure). Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė nenugalimos jėgos ar išimtinių aplinkybių, kaip pagrindo jai netaikyti sankcijos už neįvykdytą įsipareigojimą, kad ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu sudarys ne mažiau kaip 8 000 Eur.

9. Teismas, įvertinęs Sprendimus, konstatavo, kad jie yra teisėti ir pagrįsti, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

III. 10. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei skundžiamus NMA Sprendimus. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pareiškėja, remdamasi Metodikos 9, 10.11 ir 10.13 punktų nuostatomis, pažymi, kad jos įveisti uogynai sunyko dėl force majeure – sausros (kuri buvo atšaukta tik 2020 m. vasario mėn.). Apie tai pareiškėja informavo NMA 2019 m. rugsėjo 19 d. raštu. Pareiškėja, siekdama atsodinti uogynus, 2020 m. gegužės mėn. pirko uogynų priežiūros ir atsodinimo darbus, apie kuriuos taip pat informavo NMA. Atsodinti šaltalankiai buvo sunykę skundo teikimo pirmosios instancijos teismui metu. Tačiau 2020 metų rugsėjo mėnesį, kai buvo atliekamos patikros, dalis sodinukų buvo gyvybingi. Tačiau Sprendimuose nenurodyta, kokia dalis šaltalankių buvo gyvybinga. Dėl šios priežasties nėra aišku, ar pagrįstai deklaruoti šaltalankių uogynai (ar bent jų dalis) buvo perregistruoti į daugiametes pievas. Būtent toks perregistravimas ir nulėmė nepagrįstą ūkio ekonominio dydžio sumažėjimą – atsakovas nevertino, koks likęs gyvybingų uogynų plotas. Be to, patikra buvo atliekama rudenį (2020 m. rugsėjo mėn.), o vaiskrūmiai (šaltalankiai) yra gyvybingi tol, kol gyvos jų šaknys. Jie sugeba iš naujo suželti iš šaknų. Dėl to tokius augalus galima pripažinti negyvybingais (nudžiūvusiais) tik sulaukus kito vegetacinio laikotarpio pradžios, t. y. pavasario. Patikros rezultatuose nėra duomenų kaip ir kokių vaiskrūmių nudžiūvimu buvo įsitikinta. Be to, iš esmės pareiškėja buvo nubausta už ūkininkavimo riziką.

11.2. Dėl ūkio išregistravimo pareiškėja atkreipia dėmesį, kad visus duomenis kiekvienais metais jai padėdavo atnaujinti NMA konsultantai. Pareiškėja manė, kad taip pat buvo padaryta ir 2019 metais. Be to, pareiškėja negavo jokio savivaldybės administracijos pranešimo apie numatomą ūkininko ūkio išregistravimą, dėl to negalėjo žinoti, kad formalumai yra nesutvarkyti. Taip pat nepaisant to, kad pareiškėjos ūkininko ūkis išregistruotas, pareiškėja ir toliau faktiškai vykdo ūkinę veiklą – augina bites.

12. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka.

13. NMA pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pareiškėja, pasirašydama Paraišką, įsipareigojo „nekeisti verslo plano įgyvendinimo vietos ir sąlygų, vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio veiklą, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto nuo sprendimo skirti paramą priėmimo datos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos“.

13.2. Pareiškėjos teiginius dėl vykdytos veiklos žemės ūkio veiklos (uogininkystės) paneigia patikrų vietoje užfiksuotos aplinkybės – patikrų metu NMA darbuotojas praktiškai nerado 2020 m. Paraiškoje deklaruotų daugiamečių sodinių. Jei iš 2020 m. gegužės mėn. pasodintų šaltalankio krūmelių 2020 m. rugsėjo mėn. nieko nelieka arba lieka tik sausi pagaliukai ir patikros metu buvo nustatyta, kad šaltalankiai negyvybingi, jie pavasarį negali atželti. Taip pat, laikantis pareiškėjos logikos, jog jei pasodinti negyvybingi šaltalankiai atželia iš šaknų, pareiškėjai taip pat nebūtų buvę poreikio atsodinėti 2019 m. rastus negyvybingus šaltalankius 2020 m. gegužės mėn. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie „iš šaknų atgijusius“ šaltalankius 2021 m. pavasarį.

13.3. Pareiškėja neįrodė, kad negalėjo tinkamai įgyvendinti projekto dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių. NMA patikros atliktos 2019 metais bei 2020 metais rugsėjo mėn., jų metu nustatyta, jog uogininkystės veikla nebuvo vykdyta, t. y. vietoje deklaruotų šaltalankių rastas kitas pasėlis. Nors pareiškėja nurodė, kad sodinukus 2020 metais gegužės mėn. atsodino, svarbia aplinkybe laikytina tai, jog praėjus 3 mėn. po šaltalankių atsodinimo, NMA patikrų metu darbuotojas praktiškai nerado 2020 m. Paraiškoje deklaruotų daugiamečių sodinių. Apie tai, kad pareiškėja susidūrė su sunkumais vykdant veiklą 2020 metais pareiškėja neinformavo NMA iki patikros atlikimo bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių force majeure ar išimtines aplinkybes, t. y. pagrindžiančių dokumentų dėl kurių faktiškai nebuvo rasta daugiamečių sodinukų. NMA pažymi, kad neužtenka tik pasodinti sodinukus, juos taip pat reikia ir prižiūrėti, tačiau tai nebuvo daryta. Pareiškėja 2019–2020 metais deklaravo, kad augina 34,70 ha šaltalankių uogynų. Tokio dydžio uogynų plotams reikalinga priežiūra, reikalaujanti daug pastangų. Taip pat pareiškėja nesikreipė į NMA ir neinformavo apie sunkumus vykdant projektą 2020 metais. Tai patvirtina, kad pareiškėja nedėjo pakankamai pastangų įgyvendinti projektą. Pati pareiškėja turėjo ir privalėjo elgtis rūpestingai, tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o matydama, kad nepavyks įgyvendinti, galėjo ir turėjo kreiptis į NMA. Pareiškėja, norėdama pasinaudoti nenugalimos jėgos faktu ar išimtinėmis aplinkybėmis, turėjo įrodyti, kad nebuvo jokio kito būdo įvykdyti įsipareigojimus ir, kad ėmėsi visų reikalingų priemonių, siekiant įvykdyti įsipareigojimus. Šiuo atveju neužtenka nurodyti tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimą, bet būtina ir įvertinti ar būtent šios aplinkybės lėmė įsipareigojimų neįvykdymą. Aplinkybė, kad 2019 m. buvo sausra, niekaip negali patvirtinti tinkamo įsipareigojimo nevykdymo 2020 metais.

13.4. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad kontrolės pabaiga buvo 2021 m. rugpjūčio 10 d., tačiau 2021 metais pareiškėja nepateikė tiesioginių išmokų deklaracijos ir joje nedeklaravo šaltalankių uogynų. Tai tik patvirtina, kad pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų dėl veiklos vykdymo.

13.5. Pareiškėja ne tik nevykdė projekte numatytos veiklos, tačiau taip pat nesilaikė Paraiškoje numatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais ir pasiekimais (neužtikrino, kad valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu bus didesnis kaip 8 000 Eur).

13.6. NMA taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad visos paramos susigrąžinimo sankcijos pareiškėjai nebuvo pagrindo paskirti, nes šaltalankių uogynas sunyko ir dėl to sumažėjo žemės ūkio valdos VED dėl force majeure aplinkybių – 2019 m. sausros. NMA pažymi, kad šiuo atveju buvo vadovavosi aktualiais įrodymais. Pareiškėjos pateikti dokumentai nepaneigia surinktų duomenų. Atsakovas akcentuoja, kad šiuo atveju esminis projekto tikslas yra įgyvendinti projektą nustatytomis sąlygomis, o ne tiesiog pasodinti šaltalankių uogynus. Taip pat pareiškėjos ūkis buvo išregistruotas 2020 m. kovo 31 d., NMA sprendimo priėmimo metu duomenys dėl pareiškėjos išregistruoto ūkio nebuvo atnaujinti. NMA pažymi, kad Paraiškoje pareiškėja nurodė, jog vykdys ekologinės uogininkystės veiklą, todėl aplinkybė, kad ji vykdo kitą veiklą, nepatvirtina, jog projekte numatyta veikla buvo vykdoma ir pareiškėja laikėsi įsipareigojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Sprendimų, kuriais pareiškėjai taikyta visos paramos susigrąžinimo sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. NMA Utenos skyriaus 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu, kuris NMA 2022 m. liepos 20 d. sprendimu buvo paliktas nepakeistu, pareiškėjai nuspręsta taikyti visos paramos, t. y. 49 496 Eur, susigrąžinimo sankciją, atsakovui konstatavus, kad pareiškėja nevykdė projekto „U. K. įsikūrimas“ ir verslo plane numatytos žemės ūkio veiklos (uogininkystė), už paramą pasodinti šaltalankių sodinukai sunyko, ūkio valdos ekonominis dydis siekė tik 12,15 proc.

16. Pareiškėja, akcentuodama tai, jog jos žemės ūkio veiklą sužlugdė 2019 m. sausra, manė, jog jai neturėtų būti taikomos sankcijos ir kreipėsi į administracinį teismą, kuris pareiškėjos skundą atmetė, pripažinęs, jog pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė priemonių ūkio gyvybingumui atkurti, nepateikė reikalingų įrodymų.

17. Pareiškėja apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, o būtent nesutinka su jos ūkininko ūkio išregistravimo procedūra bei NMA 2020 m. rugsėjo mėnesį atliktos patikros vietoje rezultatais.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

19. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. balandžio 29 d. NMA pateikė Paraišką, kurioje nurodė, kad vykdys ekologinės uogininkystės veiklą, augins šaltalankius. Pareiškėja buvo patvirtinta paramos gavėja, jai 2015 m. rugsėjo 18 d. buvo išmokėta 25 000 Eur pirmoji išmokos dalis, 2018 m. rugpjūčio 10 d. išmokėta 24 496 Eur antroji išmokos dalis, iš viso pareiškėjai išmokėta 49 496 Eur. Pareiškėja įveisė 34,70 ha šaltalankių, tačiau dėl 2019 m. vasarą buvusios ekstremalios padėties- sausros – šaltalankių sodinukai sunyko. Pareiškėja teigia 2020 m. gegužės mėnesį atsodinusi šaltalankius, tačiau 2020 m. atliktų patikrų vietoje metu buvo rasti tik pavieniai šaltalankių sodinukai. Skundžiamu Sprendimu NMA, įvertinusi surinktus įrodymus, be kita ko, pareiškėjos 2020 m. metinę projekto ataskaitą, taip pat patikrų vietoje rezultatus, konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 18.2 papunktį, kadangi nevykdė verslo plane numatytos žemės ūkio veiklos, todėl jai pritaikyta visos paramos susigrąžinimo sankcija.

20. Dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto (ne) buvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais. Priešingai, nei teigia pareiškėja, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą atliko tinkamai: nustatė bylos faktines aplinkybes, atskleidė ginčo esmę, pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, sprendime išdėstė argumentus, kuriais remiantis buvo grindžiamos galutinės teismo išvados, ir vertinimo nuostatų nepažeidė, todėl turėjo pagrindą pripažinti atsakovo sprendimą teisėtu bei pagrįstu. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, jų nekeičia ir tik papildo jas atsakymais į apeliacinio skundo argumentus.

23. Paramos sutartimi pareiškėja buvo įsipareigojusi įgyvendinti Projektą, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų, pasiekti, jog valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos ( 2021 m.rugpjūčio mėnesio) bus didesnis kaip 8 000 Eur.

24. Įgyvendinimo taisyklių 18.2 papunktyje, be kita ko, pareiškėjai buvo nustatytas įsipareigojimas nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio veiklą) nuo sprendimo skirti paramą datos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos.

25. Pareiškėja neginčija nustatyto fakto, kad 2019 metais jos pasodinti šaltalankių sodinukai sunyko, tačiau mano, kad 2020 metais ji atsodino šaltalankius, todėl NMA patikra vietoje nebuvo objektyvi. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka, nes pareiškėja, kvestionuodama patikros rezultatus, remiasi tik subjektyviais pasvarstymais apie šaltalankių galimybes atželti iš šaknų, tačiau neteikė nei atsakovui, nei pirmosios instancijos teismui įrodymų, jog 2020 metų rudenį ar 2021 m. pavasarį šaltalankių sodinukai iš tikrųjų atžėlė, kad konkretaus dydžio plotai iš jos anksčiau deklaruoto 34,70 ha šaltalankių ploto atitinka tokių kultūrų auginimui nustatytus kriterijus. Taigi pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja, net ir atsodinusi šaltalankius 2020 metais, jų tinkamai neprižiūrėjo ir tuo nesilaikė Įgyvendinimo taisyklių 18.2 papunkčio reikalavimų.

26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėja iki skundžiamo sprendimo priėmimo nebuvo pateikusi atsakovui informacijos, jog 2020 metais jos žemės ūkio veiklos vykdymui taip pat turėjo esminės įtakos nepalankios klimatinės sąlygos ar kitos aplinkybės, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios. Pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, neatnaujino savo ūkio duomenų ūkininkų ūkių registre, kas lėmė jos ūkininko ūkio išregistravimą 2020 m. kovo 31 d. Nors apeliantė akcentuoja, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie būtinybę atnaujinti duomenis, tačiau ji, kaip ne pirmus metus vykdanti žemės ūkio veiklą, privalėjo žinoti teisės aktų reikalavimus bei juos vykdyti, o ne pasikliauti konsultantų pagalba.

27. Trečiasis apeliacinio skundo argumentas, susijęs su netinkamu pareiškėjos ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimu, taip pat grindžiamas tik subjektyviu situacijos vertinimu. Kaip minėta šios nutarties 25 punkte, pareiškėja iki šiol nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, jog kažkokia šaltalankių sodinukų plantacijos dalis išliko, atžėlė ir atitinka reikalavimus, kad būtų užregistruota deklaracijose kaip šaltalankių plotas. Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo manyti, jog atsakovas netinkamai vykdė savo funkcijas ir neteisingai perregistravo pareiškėjos deklaruotą plotą kaip daugiametes pievas. Apeliantė neginčija, kad jos ūkio valdos ekonominis dydis 2021 m. pradžioje sudarė tik 3 128,70 Eur.

28. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 53 punktą netinkamai gyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos sumažinimas, paramos teikimo sustabdymas ir (arba) nutraukimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos; apribojimas teikti paraiškas; kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. To paties teisės akto 55 punkte nustatyta, kad detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatyta Administravimo taisyklėse ir Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“.

29. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 243 punktu pažeidimą NMA gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų, nepasiekia priežiūros rodiklių, nepasiekia arba neišlaiko atitikties atrankos kriterijams ir (arba) tinkamumo sąlygoms (243.2 pap.); vykdydamas projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu (243.3 pap.); nustojo vykdyti projektą, pažeisdamas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas nukrypo nuo patvirtinto projekto biudžeto, negali pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Mokėjimo agentūros (243. 4 pap.); pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas (243.12 pap.).

30. Visa parama susigrąžinama, jeigu įgyvendinus verslo planą nustatoma, kad paramos gavėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte (SP), yra mažesnis kaip 8 000 Eur (Įgyvendinimo taisyklių 56.2.2 papunktis.).

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 straipsnio 1 dalimi, „šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui; nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nuostatomis“. Ši teisės norma detalizuota Įgyvendinimo taisyklių 54 punkte - sankcijos netaikomos, jei nustatytų reikalavimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.

32. Pareiškėja nagrinėjamu atveju tinkamai informavo atsakovą bei įrodė nenugalimos jėgos aplinkybes 2019 metų žemės ūkio veiklai, tačiau nenurodė faktų bei nepateikė įrodymų dėl sąlygų, paveikusių jos ūkį 2020 metais bei nenurodė kokiu būdu bei apimtimi tokios force majeure aplinkybės sukliudė įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus 2020 metais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodomos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nuo pareiškėjos valios priklausančios aplinkybės.

33. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą įvertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

34. Atsižvelgus į tai, jog galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos U. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius