dfe09357-a295-4d4a-a17f-8775a8e2e964 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-582-1100/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39212-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 21 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai PuÅ¡karovaitei, Dianai Sabinai Bakaitytei, dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei, kaltinamajam G. K. (G. K.), jo gynėjai advokatei Jevgenijai Savčenko, nukentėjusiajai N. S., vertėjaujant Giedriui Račkauskui, vieÅ¡uose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje bei per visÄ nustatytÄ laisvės apribojimo laikÄ nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir su ja nebendrauti; kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės G. K. 2020 m. rugsėjo 30 d. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki ne vėliau kaip apie 11 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (2,80 promilės), parvertęs N. S. ant grindų, tyčia sudavė jai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių kojomis į galvos ir kojų sritį, taip padarė nukentėjusiajai N. S. galvos žaizdÄ ir daugines poodines kraujosruvas abejose kojose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

G. K. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymai Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės padaręs nusikalstamÄ veikÄ . PaaiÅ¡kino, kad sutiko N. S. ir užėjo pas jÄ vakare. Pasak kaltinamojo, jei bÅ«tų triukÅ¡mas, tai kaimynai girdėtų ir iÅ¡kviestų pareigÅ«nus, nes ten yra bendrabutis. Viskas buvo ramu. Jie iÅ¡simiegojo, apie 10.00 val. atsikėlęs išėjo į parduotuvę. Grįžęs pas N. S., ji gulėjo toje vietoje, kur jis prieÅ¡ tai gulėjo ant grindų.

Pamatė, kad ji guli, ir pamanė, kad tegu guli, juk Å¡eimininkė. Atėjęs kartu su ja, iÅ¡gėrė degtinės ir alaus. Kaltinamojo teigimu, ji norėjo atsistoti, bet pamatė, kad nukrito ir susitrenkė veidÄ kairėje pusėje. Ji nugriuvo ant spintos, nukrito ir gulėjo. Tada jai pradėjo bėgti kraujas. Jis, paėmęs Å¡ilto vandens, su skuduru norėjo sutvarkyti jai veidÄ . Sutvarkęs išėjo iÅ¡pilti vandens. Atėjus N. S. jau nebuvo, pradėjo jos ieÅ¡koti. Pagalvojo, kad ji nuėjo į gatvę, bet nematė jos.

Užėjęs į parduotuvę, paklausė pardavėjos, ar ji matė N. S.. Pardavėjai atsakius, kad nebuvo, išėjo atgal į butÄ . Norėjo pasiimti savo rankos protezÄ , dar turėjo savo drabužių, bet jų nepaėmė. Lauke stovėjo pareigÅ«nai, priėjus prie jų, Å¡ie paklausė jo asmens duomenų ir nuvežė į komisariatÄ . Ä®vykis įvyko praeitais metais. Ä®vykio metu su N. S. santykiai buvo geri, bet ji nebuvo jam Å¡eimos narys. Tuo metu jis gyveno nakvynės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), o pas N. S. negyveno.

Tik anksčiau yra gyvenęs pas jÄ . Ä®vykio metu su N. S. negyveno kaip vyras ir žmona. Kaltinamojo teigimu, jis nejautė jai Å¡iltų jausmų, buvo pažįstami. Kaltinamojo teigimu, įvykio metu iÅ¡ ryto kartu iÅ¡gėrė alkoholio. N. S. susitrenkė į spintÄ ir nukrito, jai bėgo kraujas. Ji blogai vaikÅ¡to, nes po avarijos buvo sulaužytos jos kojos. Po įvykio jam buvo nustatytas 2,80 promilių girtumo laipsnis, bet gal buvo per didelis laipsnis nustatytas. Kai išėjo ieÅ¡koti N. S., manė, kad ji ten nuėjo, bet jos neradęs, ten dar truputį iÅ¡gėrė ir ėjo atgal pas N. S., kur sutiko pareigÅ«nus.

Teismui pacitavus dalį kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad „vakar, t. y. rugsėjo 30 d. aÅ¡ su N. S. ryte, tikslios valandos pasakyti negaliu, gėrėme degtinę ir alų“ (1 t., b. l. 103), kaltinamasis G. K. paaiÅ¡kino, kad jis nuėjo į parduotuvę apie 10.00 val. Atėjus pas N. S., kartu iÅ¡gėrė. Tuo metu, kai vartojo alkoholį, N. S. neturėjo sužalojimų ant matomų vietų, veido, rankų. Pasak kaltinamojo, jis matė, kaip N. S. nukrito ir trenkėsi į spintÄ , į vienÄ pusę.

Teismui pacitavus dalį kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad „kažkuriuo momentu N. nukrito ant grindų kambaryje, ar į kÄ atsitrenkė, aÅ¡ neatsimenu“ (1 t., b. l. 103), kaltinamasis G. K. parodė, kad ji sėdėjo, tada pamatė, kad ji nukrito, jai kraujas bėgo. Gal ji atsitrenkė į spintÄ , nes spinta buvo kraujuota. Jis mano, kad ji atsitrenkė į spintÄ . Norėdamas greičiau jai padėti pats, įpylė vandens, po to ji kažkur išėjo. Galvojo kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ N. S., bet nekvietė, nes ji išėjo.

Po to, pareigÅ«nai stovėjo prie bendrabučio, bet su jais N. S. nebuvo. Teismui pacitavus dalį kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad „tada po kiek laiko N. užėjo į butÄ su policijos pareigÅ«nais, pareigÅ«nai mane sulaikė ir iÅ¡vežė į policijos įstaigÄ . KÄ N. jiems sakė, aÅ¡ nežinau“ (1 t., b. l. 103), kaltinamasis G. K. parodė, kad niekas neužėjo į butÄ , pareigÅ«nai buvo lauke. Jis norėjo surasti N. S.. Išėjo, jos nesuradęs grįžo atgal ir jau buvo pareigÅ«nai, kurie paklausė jo duomenų ir viskas, daugiau N. S. jis nematė.

Kaltinamojo teigimu, jis buvo lauke, kai jį paėmė policijos pareigÅ«nai. Kodėl buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, jis nežino. Po to pareigÅ«nai pasakė, kodėl jį sulaikė, nes buvo tyrėjos apklaustas. Jis niekada nesmurtavo, nei prieÅ¡ vienÄ Å¾mogų. N. S. ne pirmÄ kartÄ sako, kad prieÅ¡ jÄ smurtauja, ji – nesveikas žmogus. Jei ir nebuvo įvykio, ji sakys, kad buvo. Pavyzdžiui, užėjus į jos namus, ji sako atiduoti aktus, nors raktai guli ant stalo. 2016 m. buvo nuteistas už smurtÄ prieÅ¡ N. S..

Neturėjo rakto nuo N. S. buto įvykio metu. TÄ kartÄ jie kartu užėjo pas jÄ . Po to, kai išėjęs į parduotuvę grįžo, buto durys buvo jau atrakintos. Nuo išėjo iki grįžimo iÅ¡ parduotuvės, praėjo apie pusvalandis. Po parduotuvės užėjus pas N. S., jie kartu iÅ¡gėrė tai, kÄ jis atnešė – degtinę ir alų. Paskui ji trenkėsi kažkur, jos veidas buvo sumuÅ¡tas. Kai jis išėjo į parduotuvę, N. S. gulėjo ant grindų. Grįžus ji gulėjo toje pačioje vietoje ant grindų.

Pagalvojo, kodėl ji guli jo vietoje. Po to jie iÅ¡gėrė. N. S. norėjo gal atsikelti ir nukrito. Nežino, kodėl pas jÄ sužalotos rankos ir kojos. Jis jos niekada nemušė. Nukentėjusioji N. S., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pažįsta G. K. 10 metų, jį matė seniai, galbÅ«t prieÅ¡ 3 mėnesius. Anksčiau G. K. gyveno pas jÄ bute, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pats neturėjo buto. G. K. buvo galvÄ jai sudaužęs ir praeitais metais dar nugarÄ sužeidė.

Tai įvyko kaip visada, G. K. suduoda kumščiais ar su kokiu daiktu per galvÄ . TÄ kartÄ buvo policija atvažiavusi, dėl galvos sumuÅ¡imo gulėjo ligoninėje Žalgirio gatvėje, darė galvos operacijÄ . Tada G. K. negyveno pas jÄ . Dėl galvos sumuÅ¡imo jau anksčiau buvo teismas, galva buvo sumuÅ¡ta anksčiau. Šį kartÄ G. K. mušė į kojas. TÄ dienÄ su G. K. nieko negėrė. G. K. visada sako, kad tai ji pati nugriuvo, bet pati negali taip nugriÅ«ti. Nukentėjusios teigimu, kai G. K. iÅ¡geria, nori jÄ muÅ¡ti, jis jÄ mušė nuolat.

Teismui parodžius kruvinos galvos fotonuotraukÄ , nukentėjusioji parodė, kad tie sumuÅ¡imai galvoje buvo padaryti seniai, kuomet darė operacijÄ . Kadangi jis daug kartų jÄ mušė, visko neprisiminsi iÅ¡ kur kraujas ant galvos. Teismui priminus, kad, apklausta policijos pareigÅ«nės, ji nurodė, kad buvo sumuÅ¡ta galva, nukentėjusioji N. S. parodė, kad praeitais metais jÄ mušė. G. K. mušė jÄ pastoviai. Teismui paklausus, ar pamena, kad apžiÅ«rėjus medicinos darbuotojams, jai buvo nustatyta sumuÅ¡tos kojos ir žaizda galvoje, nukentėjusioji N. S. parodė, kad daug kartų buvo, visko neatsimins.

Teismas pagarsino dalį nukentėjusios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 29). Nukentėjusioji N. S. parodė, kad G. K. buvo nuteistas ir vėl pradėjo tÄ patį daryti. Pasak nukentėjusios, ji jo bijo, nori, kad jis nelystų prie jos. Liudytoja V. Å ., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad G. K. gyvena tame pačiame name. Tai buvo rytas apie 10.00 val., ji grįžo iÅ¡ parduotuvės ir matė, kad kaimynė N. S. sėdėjo prie balkono. Galvojo, kad jie gėrė ir G.

K. jos neįleidžia namo ar kažkur išėjęs ir ji tiesiog sėdi, laukia. N. S. priėjus prie jos pamatė, kad ji visa kruvina, kraujas jau buvo sukrešėjęs, ji prašė iÅ¡kviesti policijÄ . Tada ji nuėjo pas J. S., buvo iÅ¡kviesta policija ir greitoji. Kai matė N. S. iÅ¡ vakaro, ji nebuvo sumuÅ¡ta. Tada policija G. K. iÅ¡sivežė, o N. S. iÅ¡vežė į Lazdynų ligoninę. Liudytojos teigimu, tikrai G. K. mušė ir girdė N. S., kadangi ji Å¡alia, tame pačiame aukÅ¡te gyvena N. S. ir tai jau ne pirmas kartas, kuomet buvo pakelta ranka prieÅ¡ jÄ .

TÄ kartÄ N. S. sėdėjo prie savo buto durų, bet nieko nesakė, o ji nukentėjusiosios nieko ir neklausė. Kai įėjo į namus, N. S. paprašė iÅ¡kviesti policijÄ , nes G. K. užsirakino ir neįleido jos į namus. PirmÄ kartÄ N. S. pamatė koridoriuje, ji buvo visa sumuÅ¡ta, kraujas jai buvo sukrešėjęs. Liudytojos teigimu, ji nežino, kada N. S. buvo sumuÅ¡ta. N. S. buvo pagiriota, gal iÅ¡ vakaro ir buvo gėrusi, bet kai jÄ matė vakare apie 20.00 val., ji buvo blaivi ir nesumuÅ¡ta. N. S. pakėlė kojas ir parodė, kad jÄ sumušė, spardė.

Ji, kai yra iÅ¡gėrusi, kalba labai neriÅ¡liai, bet tada ji kalbėjo aiÅ¡kiai. N. S. pasakė, kad jÄ sumušė G. K., kurį ji vadino „(duomenys neskelbtini)“. Pamatė G. K. koridoriuje prie N. S. buto durų, kai atvykę pareigÅ«nai jį iÅ¡vedė iÅ¡ buto, jis buvo neblaivus. Tuo metu N. S. buvo koridoriuje, nes jis buvo užsirakinęs, kai atvyko pareigÅ«nai, tada jis atidarė duris. Ji N. S. pažįsta apie 15–16 metų. Liudytojos teigimu, N. S. kaip žmogus nebloga, visada sako tiesa, bet iÅ¡gėrusi ieÅ¡ko konfliktų.

O G. K. prisiplakėlis, buto nuomininkas, kuris nieko nenorėjo mokėti, turėdavo kur iÅ¡simiegoti, nusiprausti, gerdavo, bardavosi dažnai. N. S., kai anksčiau turėjo jėgų, su juo kovodavo, o jis vis tiek belsdavosi į duris, kad jį įleistų. Bet kai jos sveikata nusilpo, jis darė, kÄ norėjo. Ji naktį girdėdavo N. S. klyksmus, nežino, jis muÅ¡davo jÄ ar kÄ darydavo. VasarÄ jis neÅ¡davo alkoholį ir girdydavo N. S.. G. K. nebuvo jos sugyventinis. TÄ diena ji negirdėjo jokių riksmų.

G. K. buvo labai nepatenkintas, kai atvyko pareigÅ«nai. Tuo metu jis buvo girtas. Tuo metu N. S. ryte buvo blaivi, bet nuo jos sklido nestiprus alkoholio kvapas. Buvo prie jos arti, per žingsnį. Negali pasakyti, ar ji gėrė naktį. Liudytojos teigimu, N. S. iki įvykio nebuvo sumuÅ¡ta, ji neturėjo kitų vyrų, pas jÄ niekas daugiau nevaikščiojo. SÅ«nus niekada nemušė mamos. Liudytoja J. S., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pažįsta G. K., jis gyveno Å¡alia su N. S., kuri yra jos kaimynė, gyvena tame pačiame koridoriuje per vienÄ butÄ .

TÄ dienÄ , bÅ«dama mieste, pirmoje dienos pusėje sulaukė skambučio iÅ¡ V. Å .. Grįžus namo po 5–7 minučių, V. Å . papasakojo, kad G. K. sumušė N. S.. N. S. skundėsi, kad G. K. neįleidžia jos į kambarį. Jos abi iÅ¡kvietė policijÄ , greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Ji paties įvykio nematė, tik matė, kad buvo sumuÅ¡tas N. S. kÅ«nas, kojos mėlynos, praskelta galva. IÅ¡ vakaro viskas su N. S. buvo tvarkoje. Laukiant greitosios pagalbos, bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kada G.

K. sumušė jÄ . Kadangi N. S. turi sveikatos problemų, tai painiojosi, tačiau kiek suprato, kad įvykis įvyko naktį ar paryčiais. N. S. buvo pagiringa, bet tuo momentu ji buvo blaivi. Matė N. S. kÅ«no sužalojimus, buvo sužalotos jos kojos blauzdų vietose, galva buvo praskelta ir sukrešėję kraujai. N. S. pasakė, kad jÄ sumušė G. K.. Liudytojos teigimu, ji negirdėjo triukÅ¡mo iÅ¡ N. S. buto. Ji pažįsta N. S. apie 9 metus. PrieÅ¡ kelis metus N. S. buvo labai agresyvi ir gerianti, tačiau Å¡iai dienai ji nėra agresyvi.

Kaip supranta, ji rami dėl sveikatos pablogėjimo, tik iÅ¡geria. G. K. taip pat pažįsta 9 metus. Kiek jai teko matyti, G. K. – agresyvus žmogus, smurtaujantis, bandė pakelti prieÅ¡ jÄ (J. S.) rankÄ , moka įbauginti vaikus. Jei bÅ«tų galimybė, tai G. K. norėtų bÅ«ti name lyderiu, bet jam tokia galimybė nesuteikta. Ä®vykio dienÄ , kai atvyko pareigÅ«nai, ji matė G. K.. PareigÅ«nai jį iÅ¡vedė iÅ¡ N. S. kambario. G. K. buvo įbaugintas, bandė įrodyti savo teisybę, teisintis ir teigė, kad N. S. nelietė, kad ji pati griuvo.

Pasak liudytojos, ji matė N. S. iÅ¡ vakaro, apie 18.00–19.00 val. G. K. nematė, bet girdėjo jį kalbant N. S. kambaryje. Jis jau kelias dienas buvo pas N. S., jie abu gerdavo. Jų niekas nesiejo, jie vienas kitam sugėrovai. Kurį laikÄ jie vedė bendrÄ Å«kį, bet paskui G. K. buvo nuteistas, jam buvo uždrausta lankytis pas N. S.. Tačiau G. K. vis tiek ateidavo ir įsibraudavo pas jÄ Ä¯ namus. N. S. nepageidavo, kad jis bÅ«tų bute. Iki atvažiuojant greitajai N. S. tai sėdėjo koridoriuje, ant spintelės, tai eidavo į balkonÄ , o, G.

K. tuo metu buvo kambaryje, bandė manipuliuoti. Buto durys buvo atidarytos, girdėjo jo balsÄ iÅ¡ kambario. Liudytojas Å . M., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad į jo pareigas įeina vieÅ¡ojo patruliavimo funkcijos, konfliktai. Nepamena įvykio (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes daug bÅ«na įvykių toje gatvėje. VyrÄ be vienos rankos, atsimena. Atvykus dėl konflikto, laiptinėje rado buto savininkę, senyvo amžiaus moterį, kurios galva buvo visa kraujuota, pati lyg buvo sumuÅ¡ta, kai kurios kraujo dėmės neatrodė Å¡viežios.

Pati moteris pasakė, kad tai kelių dienų mėlynės. Ji taip pat pasakė, kad buto viduje yra vyras, kuris jÄ sumušė. Įėjus į vidų rado tÄ vyrÄ , kuris neįgalus, be vienos rankos, abu stipriai neblaivÅ«s, asocialÅ«s, nes butas irgi toks, kur gyvena asocialus žmogus. Pasak liudytojo, tas asmuo negalėjo nieko paaiÅ¡kinti dėl savo girtumo, tik kaip pati moteris paaiÅ¡kino, kad jÄ sumušė Å¡is vyras. Kai atvyko medicinos darbuotojai, jie patikino, kad dauguma žaizdų yra senos, dalis žaizdų buvo ir Å¡viežios.

Yra padarytos nuotraukos bute, kuriame buvo kelios kraujo balos, sudžiÅ«vęs kraujas, gal kelių dienų. Buvo požymiai, kad buvo vartojamas alkoholis. Pats butas buvo kaip landynė, pilna tarakonų. Pabendravus su kaimynais, Å¡ie sakė, kad nuolat vyksta tokie dalykai. Atvykus tas vyras buvo bute, o moteris buvo prie buto durų. Kiek pamena, buvo atrakinta, nes be vargo pateko į butÄ . Bendraudamas vyras nebuvo agresyvus, tik dėl didelio girtumo nesuprato, kas vyksta. Jis nei paaiÅ¡kinti galėjo kas įvyko, nei prieÅ¡inosi.

Liudytojo teigimu, nukentėjusiosios galvoje lyg ir buvo Å¡viežia žaizda, o dėl mėlynių negali pasakyti. Kojos jau tikrai buvo mėlynos, mėlynės neatsiranda per valandÄ , o raudonumo lyg ir buvo. Kraujas dar buvo Å¡viežias galvoje, Å¡alia sukrešėjusio. PaÅ¡nekėjus su medicinos darbuotojais, jie sakė, kad yra dalis senų žaizdų, bet yra ir Å¡viežios. Nepamena, kÄ pasakė moteris apie smurtÄ , jei pasakė, turėjo užfiksuoti tarnybiniame praneÅ¡ime. Pasak liudytojo, įvykio metu nukentėjusioji taip pat buvo neblaivi.

Teismui pagarsinus dalį liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad „taip pat noriu pasakyti, kad N. S. girta nebuvo, nuo jos nesijautė alkoholio kvapo. Taip pat kaimynai aiÅ¡kino, kad ji jau kelias dienas negeria“ (1 t., b. l. 40), liudytojas Å . M. paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu negali tiksliai pasakyti dėl nukentėjusios girtumo, jei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad girta nebuvo, tai reikėtų vadovautis ankstesniais parodymais. Dėl kito įvykio anksčiau nėra matęs nukentėjusios ir kaltinamojo, juos matė pirmÄ kartÄ .

Teismui pacitavus dalį liudytojo parodymų apie tai, kad „nukentėjusioji moteris, kaip vėliau buvo nustatyta, tai N. S.. Jos paklausius kas nutiko, N. S. paaiÅ¡kino, kad jÄ sumušė jos sugyventinis G. K., tai yra jis jÄ parvertė ant žemės ir kojomis spardė į galvÄ , pilvÄ ir kojas. Daugiau N. S. nieko nepaaiÅ¡kino, buvo stipriai susijaudinusi. Matėsi akivaizdžiai, kad N. S. yra sužalota, tai yra visa galva kruvina (kraujas sukrešėjęs), ant kojų didelės mėlynės, ant rankų irgi buvo mėlynės. Taip pat užėjus į butÄ , ant grindų matėsi kraujas, kraujas irgi buvo sukrešėjęs, bute netvarka, matėsi, kad vyko iÅ¡gertuvės. Pabendravus su N. S. kaimynais, jie paaiÅ¡kino, kad girdėjo grumtynių garsus, vakar, tai yra 2020 m. rugsėjo 29 d.

N. S. dar nebuvo sužalota galva. Pabendravus su G. K., kuris buvo bute, jis nieko beveik nepaaiÅ¡kino, buvo stipriai neblaivus, trumpai paaiÅ¡kino, kad jos nemušė“ (1 t., b. l. 40), liudytojas Å . M. juos patvirtino. Specialistas O. Petkelis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, paaiÅ¡kino, kad yra teismo medicinos gydytojas, ekspertas. Žino, dėl kokios specialisto iÅ¡vados bus apklaustas. Tiesiogiai nebuvo nukentėjusiosios apžiÅ«rėjęs. Remdamasis medicinos dokumentais, negali pasakyti, kada sužalojimai padaryti, ten tik nurodyti sužalojimai, bet nėra jų morfologinio apraÅ¡ymo, kuris leistų nustatyti sužalojimo padarymo laikÄ .

Todėl parašė specialisto iÅ¡vadoje, kad nustatytas sužalojimas ir tÄ dienÄ kreipėsi į medicinos įstaigÄ ir jie buvo užfiksuoti, bet kada jie buvo padaryti, atsakyti negali. Specialisto teigimu, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti anksčiau. Tai paties nukentėjusiojo suteikiama informacija gydytojams. Vizualiai kraujosruvos atsiranda nuo kelių valandų, iÅ¡ryÅ¡kėti jos gali iki paros ar dviejų laiko, bÅ«na melsvos ar ryÅ¡kiai violetinės spalvos. VirÅ¡ dviejų parų atsiranda žaliuojantys kraÅ¡tai, nuo dviejų iki penkių parų gali turėti žalsvus pakraščius ir tik vėliau kraujosruva pradeda geltonuoti ir nykti, atsiranda gelsvumas, rusva spalva.

Priklausomai nuo jos dydžio, storio, kraujosruvos gali iÅ¡likti matomos iki dviejų savaičių, kartais ir ilgiau. Jis matė nuotraukas, galima teigti, kad nuotraukoje Nr. 5 matomos poodinės kraujosruvos, joms virÅ¡ paros laiko. Tačiau negali pasakyti, kokio yra senumo, dviejų ar trijų parų, nes nuotraukos labai neryÅ¡kios. Pagal intensyvumÄ , tai kraujosruvos tikrai įgytos nenaujai, o yra senesnės. Nuotraukoje Nr. 6 galvos kairė pusė sutepta, apdžiÅ«vusi tamsiai raudonu skysčiu, bet pačios žaizdos nesimato.

Kraujas pradeda krešėti labai greitai, po keliasdeÅ¡imties sekundžių, priklauso nuo žaizdos dydžio ir kokio stambumo kraujagyslės pažeidžiamos. Mažos žaizdos iÅ¡ karto pradeda krešėti, kraujo spalva nekinta, jis tik kietėjÄ , po to kartu su odos raginiu sluoksniu atsisluoksniuoja. Specialisto teigimu, nors yra paraÅ¡yta, kad tai dauginės hematomos, tačiau kiek jų, žinoti negali, tai labai nekonkretu. Gali iÅ¡skirti, kad galvos žaizda yra vienas trauminis poveikis, dar abi blauzdos ir tai mažiausiai jau trys trauminiai poveikiai.

Šiuo metu yra mažiausiai trys trauminiai poveikiai, bet jų galėjo būti daugiau. Pasak specialisto, negalima nustatyti, kokiu tiksliai būdu padaryti sužalojimai, nes gydytojų įrašuose nėra nurodytos lokalizacijos, ar tai būdinga griuvimui, ar smūgio sudavimui. Taigi sužalojimai galėtų būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek atsitrenkiant, griūnant. Būtų mažai tikėtina, kad sužalojimai ar mėlynės padaryti valandos, dviejų valandų bėgyje. Specialisto teigimu, kraujosruvos senesnės nei paros laiko.

Dėl žaizdos pasakyti negali, nes reikia matyti tÄ Å¾aizdÄ ir sukreÅ¡usį kraujÄ . Svarbu, kas darosi po sukrešėjusiu krauju, ar formuojasi Å¡aÅ¡as žaizdos kraÅ¡tuose, dėl to apie žaizdÄ negali nieko pasakyti. Žaizda galėjo bÅ«ti padaryta tiek tÄ pačiÄ dienÄ , tiek anksčiau, o kraujosruvos kojose panaÅ¡u, kad padarytos anksčiau, negu įvykis užduotyje. Tai daugiau spėliojimas dėl kraujosruvų, nes nuotraukos neryÅ¡kios, negali konkrečiai pasakyti. Jis iÅ¡vadÄ daro iÅ¡ nuotraukos.

Dėl žaizdos irgi spėlionė, nes pačios žaizdos nematė, todėl negali pasakyti. Negali pasakyti dėl žaizdos galvoje, nes nemato kokioje konkrečioje vietoje yra žaizda. Jis mato tik sukrešėjusį kraujÄ . Jei žaizda nebuvo siÅ«ta ir moteris pati griuvo, tai galėjo pradėti bėgti kraujas iÅ¡ žaizdos griÅ«nant. Policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡e užfiksuotas 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 11.10 val. Bendrajame pagalbos centre privataus fizinio asmens praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis, kuriam yra apribojimai artintis, sumušė N. S., jai sumuÅ¡ta galva, veidas, apdžiÅ«vęs kraujas.

Sugyventinis užsirakino bute, kambaryje (1 t., b. l. 4–10). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 3361/2020 (01) nustatyta, kad, remiantis N. S. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis: N. S. nustatyta galvos žaizda bei dauginės poodinės kraujosruvos abiejose kojose, padarytos minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais ar plokštumomis, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL priėmimo skyrių 2020 m. rugsėjo 30 d.

N. S. nustatyta galvos žaizda bei dauginės poodinės kraujosruvos abiejose kojose. Pateiktuose medicinos dokumentuose tiksli nustatytų kūno sužalojimų lokalizacija nėra nurodyta. Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra pateikta išsami nustatytų kūno sužalojimų lokalizacija bei sužalojimų skaičius, todėl nėra ir galimybės pasisakyti apie tikslesnį trauminių poveikių skaičių. Nustatyti ir išvados 1-me punkte išvardinti sužalojimai įprastai pavojaus gyvybei nesukelia.

Nustatyti sužalojimai tiek vertinant visumoje, tiek ir kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti ir iÅ¡vados 1-me punkte iÅ¡vardinti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek suduodant smÅ«gius nukentėjusiajai kietais bukais daiktais, tiek ir pačiai nukentėjusiajai griuvinėjant bei minėtomis kÅ«no sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar plokÅ¡tumas. atsižvelgiant į tai, kad pateiktuose medicinos dokumentuose nėra pateikta tiksli nustatytų kÅ«no sužalojimų lokalizacijas bei jų makromorfologinis apraÅ¡ymas, nėra ir galimybės tiksliau pasisakyti apie sužalojimų padarymo mechanizmÄ (1 t., b. l. 55–57).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje 2020 m. rugsėjo 30 d. fiksuota, kad N. S. skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, teigia, kad iÅ¡ vakaro sumušė sugyventinis, preliminari diagnozė: galvos žaizda, sritis nepatikslinta (1 t., b. l. 62–63). VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės medicinos dokumentų 2020 m. spalio 1 d. iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad pacientė N. S. skundžiasi abiejų kelių, Å¡launų, deÅ¡inės blauzdos, deÅ¡inės čiurnos skausmu, nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 27 d. 14 val. jÄ sumušė nepažįstamas asmuo.

Užfiksuota specialioji būklė: stebima galvos apie 1 cm žaizda, dauginės hematomos abiejų kojų srityse, skausminga abiejų kelių, šlaunikaulių, dešinės blauzdos, dešinės čiurnos palpacija (1 t., b. l. 70–73). Kitų objektų apžiūros 2020 m. spalio 29 d. protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, kurį apžiūrėjus, nustatyta, kad pagalbos telefonu 2020 m. rugsėjo 30 d. 11.05 val. pranešėja, prisistačiusi kaimyne, prašo iškviesti policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), kadangi sumušta brandaus amžiaus moteris N. S., yra atėjęs jos buvęs sugyventinis, kuriam uždrausta artintis prie jos.

VyriÅ¡kis sėdi pas jÄ bute užsirakinęs ir neįleidžia į kambarį, visÄ jÄ sudaužė. Pranešėja nurodo, kad sumuÅ¡tas moters veidas, sumuÅ¡ta galva. Paklausus pranešėjos, ar niekur nekraujuoja, pranešėja nurodo, kad yra apdžiÅ«vę (1 t., b. l. 72–75). Kitų objektų apžiÅ«ros 2020 m. spalio 30 d. protokole nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėti vaizdo ir garso įraÅ¡ai iÅ¡ „Bodycam 1705“. Vaizdo įraÅ¡e „2020_0930_111922_001.MP4“ užfiksuota, kaip pareigÅ«nai atvyksta į įvykio vietÄ .

PareigÅ«nai kalbasi su moterimi (J. S.), kuri nurodo, kad vyrui yra uždrausta artintis prie jos. PareigÅ«nas 1: bet čia dabar jis sumušė? J. S.: vakar ji buvo normali, tikrai arba naktį, arba vėlai vakare buvo viskas. PareigÅ«nas 1: nu tikrai ne dabar, sukrešėję. PareigÅ«nas 1: kas nutiko čia dabar papasakokite? N. S.: nesigirdi kÄ sako. PareigÅ«nas 1: kada, kada mušėsi? N. S.: visada. PareigÅ«nas 1: o dabar kaip čia nutiko su ta galva? N. S.: tyli. Kaimynai: nelabai kÄ ir pasakys, ji nevisai viskÄ atsimena.

Toliau kaimynai Å¡neka tarpusavyje. PareigÅ«nas 1: kas čia jums atsitiko su ta galva? N. S.: nu kÄ , sumušė mane. PareigÅ«nas 1: sumušė, kas sumušė? N. S.: Å¡itas. PareigÅ«nas 2: sugyventinis jÅ«sų? vyras? N. S.: Čigonas. PareigÅ«nas 1: o jis jums kas yra, draugas? N. S.: neaiÅ¡ku kÄ sako. PareigÅ«nas 1: kartu gyvenate? jis čia gyvena? N. S.: tyli. J. S.: jis ateina čia žinokite, jam uždrausta čia ateiti, bet jis ateina, jis vadovauja (toliau neaiÅ¡kiai kalba). PareigÅ«nas 1: bet jie kas, jie sugyventiniai? PareigÅ«nas 2: jie kartu gyvena? J.

S.: anksčiau jie kartu gyvendavo, bet kadangi pradėjo raÅ¡yti vienÄ po kito pareiÅ¡kimÄ , jam buvo teismas, uždraudė pas jÄ lankytis, bet jis ateina. Ne per seniausiai jÄ pastÅ«mė ir įėjo. Jis užsirakina iÅ¡ vidaus, jÄ neįleidžia. Bet dabar atrakinta, jisai viduje. PareigÅ«nas 1: labas. G. K.: laba diena. PareigÅ«nas 1: kas įvyko čia. G. K.: nieko čia neįvyko. PareigÅ«nas 1: o kodėl kruvina moteris? G. K.: aÅ¡ nežinau, buvo.. PareigÅ«nas 1: kas buvo? G. K.: va nukrito. PareigÅ«nas 1: pati nukrito? G.

K.: nu. PareigÅ«nas 1: ar tu padėjai nukristi? G. K.: ne, nepadėjau...aÅ¡ atėjau...PareigÅ«nas 1: o teismo sprendimas yra toks , kad tu čia negali bÅ«ti? ar nėra? G. K.: viskas gerai čia. PareigÅ«nas 2: nieko gero čia nėra, jei policija atvažiavo tai nieko gero. G. K.: neaiÅ¡ku kÄ sako. PareigÅ«nas 2: nieko gero žinokite. G. K.: aÅ¡ žinau...nukrito., idi siuda N.. PareigÅ«nas 1 (rusiÅ¡kiai) dakument svoi poišči. PareigÅ«nas 1: o jis jums su ranka sudavė? Su rankom mušė ar su kojom? N. S.: su kojom.

PareigÅ«nas 1: su kojom? spardė? N. S.: taip, taip. PareigÅ«nas 1: buvote nukritusi ant žemės? N. S.: nieko nesako, pakraipė galvÄ . PareigÅ«nas 1: stovėjote ar nukritusi ant žemės buvote? N. S.: ant žemės buvau, va visa kraujo. Vaizdo įraÅ¡e „2020_0930_112422_002.MP4“ užfiksuota: PareigÅ«nas 1: aha, supratau. N. S.: kraujuotas kambarys. Toliau pareigÅ«nai toliau kalba tarpusavyje, kad viskÄ užfiksuos, nufotografuos, tada toliau filmuoja, fotografuoja, taip pat bendrauja su GMP. PareigÅ«nas 1: dokumentÄ turite kokį nors? dakument kakoj nebud imejete? N.S.: nežinau...tuojau...pasižiÅ«rėsiu.

GMP: palaukite, temperatÅ«rÄ pamatuosime pirmiausia ir galite dokumentÄ paieÅ¡koti. PareigÅ«nas 1: pasakykite kur yra gal rasiu. Toliau pareigÅ«nai Å¡neka tarpusavyje, taip pat su kaimynais. PareigÅ«nas 1: a siniki atkuda? N. S.: jisai muÅ¡a. PareigÅ«nas 1: jisai muÅ¡a? N. S.: taip. Toliau pareigÅ«nas fiksuoja N.S. sumuÅ¡imus (fotografuoja). Taip pat vyksta diskusija kas toliau kÄ darys. PareigÅ«nas 1: idiom, paiščite dokument. Toliau N. S. bute ieÅ¡ko dokumento, tikrinamos yra G. K. kiÅ¡enės, kÄ jose turi (1 t., b. l.78–82). 2020 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtÄ patyręs asmuo yra N. S., užfiksuoti sužalojimai: patinimas, kraujosruva, pažymėtos sužalojimų vietos rankoje, kojoje, galvos srityje.

SmurtÄ patyrusio asmens bÅ«sena: didelis susijaudinimas, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Smurtu įtariamas asmuo – G. K.. RyÅ¡ys, siejantis smurtÄ patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu, sugyventinis, jam nustatytas 2,820 promilės neblaivumas. Nukentėjusioji N. S. paaiÅ¡kino, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 11.00 val. jÄ sumušė sugyventinis G. K., kuris parvertė ant žemės ir kojomis spardė į galvÄ , pilvÄ , kojas. Vyriausiasis patrulis Å . M. pažymėjo, kad daugiau aplinkybių N. S. nenurodė, nes buvo stipriai susijaudinusi, sužalota, galva gausiai kraujuota, sukrešėjusiu krauju.

Kaimynai paliudijo, kad girdėjo grumtynių garsus ir vakar N. S. dar nebuvo sužalota galva. Nurodoma, kad butas netvarkingas, jame buvo kraujo ant grindų. Pridedamos fotonuotraukos (1 t., b. l. 86–94). Alkotesterio Alcotest 6810 kvite užfiksuota, kad G. K. 2020 m. rugsėjo 30 d. 11.54 val. nustatytas 2,80 neblaivumas (1 t., b. l. 141). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iÅ¡ įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iÅ¡ byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas iÅ¡skirtinis prioritetas.

Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymÄ . Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju byloje nekyla abejonių, kad nukentėjusiajai N. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina byloje esantis objektyvus įrodymas – 2020 m. lapkričio 17 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G 3361/2020 (01), kurioje nustatyta, kad N. S. nustatyta galvos žaizda bei dauginės poodinės kraujosruvos abiejose kojose, padarytos minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais ar plokÅ¡tumomis, prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos į VÅ¡Ä® RVUL priėmimo skyrių 2020 m. rugsėjo 30 d.

N. S. padaryti sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 55–57). G. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis nenaudojo fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Kaltinamasis bylÄ nagrinėjant teisme teigė, kad N. S. krisdama atsitrenkė į spintÄ , kuri po to tapo kruvina, susižeidė galvÄ ir nukrito ant grindų. Kita vertus, G. K. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad nukentėjusioji krito ant spintos, todėl susižeidė. Kaltinamasis teigė, kad N. S. tiesiog nukrito ant grindų (1 t., b. l. 103).

Prie 2020 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pridėtose nuotraukose nebuvo užfiksuota, kad ant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), stovinčios spintos bÅ«tų kokių nors pėdsakų, panaÅ¡ių į kraujÄ (1 t., b. l. 86–94). G. K. teisiamojo posėdžio metu taip pat tvirtino, kad po N. S. nukritimo jis padėjo jai susitvarkyti veidÄ (skuduru su Å¡iltu vandeniu plovė veidÄ ), po to, išėjo iÅ¡pilti vandens, tačiau grįžęs neberado nukentėjusiosios.

Kaltinamasis išėjo į laukÄ , užėjo į parduotuvę, kur ieÅ¡kojo N. S.; neradęs jos bandė grįžti į butÄ , tačiau lauke stovėjo policijos pareigÅ«nai, kurie sulaikė G. K.. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jokių minėtų aplinkybių. PrieÅ¡ingai, pasak G. K., kažkuriuo momentu N. S. išėjo į koridorių, o po tam tikro laiko ji grįžo su policijos pareigÅ«nais, kurie sulaikė jį (1 t., b. l. 103). IÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų, kurie buvo peržiÅ«rėti bylÄ nagrinėjant teisme, matyti, kad policijos pareigÅ«nai pirmÄ kartÄ bendravo su G.

K. bÅ«tent N. S. gyvenamojoje vietoje. Taigi G. K. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, tiek dėl N. S. atsiradusio sužalojimo galvos srityje, tiek dėl jo vėlesnių veiksmų prieÅ¡tarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, ir kitai bylos medžiagai. G. K. gynėja akcentavo, kad N. S. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti kelias dienas prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį. Visų pirma, teismas pastebi, kad bylÄ nagrinėjant teisme liudytojos V. Å . ir J. S. patvirtino, kad dienÄ prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį, t. y. 2020 m. rugsėjo 29 d. vakare, jos matė, jog N. S. nebuvo sumuÅ¡ta.

Å ios liudytojos nurodė analogiÅ¡kÄ aplinkybę apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 35–38, 44–46). Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojos V. Å . ir J. S. bÅ«tų suinteresuotos duoti melagingus parodymus. IÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų ir nuotraukos (1 t., b. l.

93) aiÅ¡kiai matyti, kad N. S. ant kairės veido pusės yra sukrešėjusio kraujo. Akivaizdu, kad liudytojos V. Å . ir J. S., 2020 m. rugsėjo 29 d. vakare matydamos N. S., bÅ«tų pastebėjusios tokiÄ aplinkybę. Kita vertus, minėtos liudytojos baudžiamojo proceso metu nenurodė, kad ant nukentėjusiosios veido buvo kokių nors sužalojimo požymių. Teismas neabejoja, kad liudytojos V. Å . ir J. S., dar iki nagrinėjamo įvykio pamačiusios kokius nors N. S. akivaizdžius sužalojimus, bÅ«tų iÅ¡kvietusios greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ nukentėjusiajai.

Bylos medžiagoje iš tiesų yra VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2020 m. spalio 1 d. medicinos dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad N. S. nustatyta dešinės blauzdos sumušimas, galvos plaukuotosios dalies žaizda, dešinės čiurnos sumušimas; traumos data ir laikas – 2020 m. rugsėjo 27 d. 14 val. (2 t., b. l. 70). Kita vertus, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (forma Nr. 110/a), kuri užpildyta 2020 m. rugsėjo 30 d., nurodyta, kad N. S. nustatyti galvos ir veido sumušimas, apdžiūvęs kraujas.

N. S. skundėsi galvos skausmu, svaigimu, ji teigė, kad jÄ iÅ¡ vakaro sumušė sugyventinis (1 t., b. l. 63–64). Be to, teismas papildomai kreipėsi į VÅ¡Ä® Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, iÅ¡ kurios gauta duomenų, jog Å¡ioje asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje N. S. apžiÅ«ra buvo nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. 12.49 val. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 13.25 val., t. y. po nagrinėjamo įvykio. Duomenų, kad nukentėjusioji kreipėsi į VÅ¡Ä® Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2020 m. rugsėjo 27, negauta.

Visi tyrimo su N. S. sveikata atlikti 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. spalio 1 d. (2 t., b. l. 100–101). Specialistas O. Petkelis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad kraujas pradeda krešėti labai greitai, po keliasdeÅ¡imties sekundžių, priklauso nuo žaizdos dydžio ir kokio stambumo kraujagyslės pažeidžiamos. Taigi teigti, kad N. S. ant veido sukrešėjęs kraujas negalėjo atsirasti praėjus neilgam laikui nuo patirto sužalojimo, nėra pagrindo. Teismas taip pat abejoja, ar asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, apžiÅ«rėjusi N. S. iki nagrinėjamo įvykio, paleistų jÄ neaptvarsčius ar kitaip nesutvarkius galvos (veido) (pavyzdžiui, nenuplovusi jos).

Teismo vertinimu, vien medicinos dokumentuose užfiksuota konkreti N. S. traumos data ir laikas – 2020 m. rugsėjo 27 d. 14 val., įvertinus visas byloje surinktus įrodymus, savaime neįrodo, kad ji patyrė sužalojimus bÅ«tent Å¡iuo laiku. Å iame kontekste teismas pastebi ir tai, kad, apklausiant N. S., ji sunkiai orientuojasi laike ir ne itin tiksliai prisimena praeityje įvykusius įvykius, todėl neatmestina, kad asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistai sužinojo minėtÄ traumos datÄ ir laikÄ bÅ«tent iÅ¡ nukentėjusiosios, kuri juolab po nagrinėjamo įvykio buvo sutrikusi.

Liudytojai V. Å ., J. S. ir Å . M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusioji teigė, jog byloje nustatytus sužalojimus padarė bÅ«tent G. K. suduodamas smÅ«gius kojomis. TokiÄ aplinkybę, kuri užfiksuota ir vaizdo įraÅ¡e, ji nurodė ir policijos pareigÅ«nams, atvykusiems į nagrinėjamo įvykio vietÄ . Byloje nesurinkta duomenų, kad N. S. nustatyti sužalojimai bÅ«tų atsiradę iki nagrinėjamo įvykio, kad nukentėjusioji bendravo su kokiu nors kitu asmeniu, kuris galėtų jai padaryti sužalojimus.

Teismas taip pat nenustatė, kad nukentėjusioji sÄ moningai siektų nepagrįstai apkalbėti kaltinamÄ jį. G. K. teisiamojo posėdžio metu iÅ¡sakytas teiginys, kad N. S. turi problemų su psichika, todėl ji gali iÅ¡sigalvoti aplinkybes, laikytinas tik subjektyvia nuomone, nepagrįsta jokiais byloje surinktais įrodymais. Kaip minėta, G. K., apklausiamas teisiamajame posėdyje, teigė, kad jis matė, kaip nukentėjusioji atsitrenkė į spintÄ , taip pat ji krito ant grindų, jai bėgo kraujas. Kita vertus, kaltinamojo elgesys, kai jis nekvietė N. S. greitosios medicinos pagalbos, yra nelogiÅ¡kas, juolab nukentėjusiajai galėjo atsirasti sunkių padarinių sveikatai.

G. K. gynėja teisiamojo posėdžio metu taip pat abejojo, ar nukentėjusioji buvo blaivi. Teismo vertinimu, šiuo atveju N. S. fiziologinė būsena nėra esminė aplinkybė sprendžiant dėl G. K. baudžiamosios atsakomybės. Teismas, įvertinęs byloje N. S. nustatytus sužalojimus, netiki, kad nukentėjusiajai sužalojimai būtų atsiradę savarankiškai nukritus ar kitaip dėl savo paties elgesio. Šiame kontekste pasakytina, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas O. Petkelis teigė, kad nukentėjusiajai sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, bet jų galėjo būti daugiau.

Taigi versija, kad N. S. galėjo pati susižaloti, atmestina. G. K. pareikÅ¡tas kaltinimas, kad jis 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 11 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (2,80 promilės), parvertęs N. S. ant grindų, tyčia sudavė jai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių kojomis į galvos, pilvo ir kojų sritį, taip padarė nukentėjusiajai N. S. galvos žaizdÄ ir daugines poodines kraujosruvas abejose kojose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, susijusias su N. S. sužalojimais, pastebi, kad G.

K. nusikalstama veika buvo padaryta anksčiau, nei 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 11 val., nes į nagrinėjamo įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai buvo iÅ¡kviesti tos dienos apie 11.10 val. (1 t., b. l. 4). Kita vertus, pastebėtina, kad G. K. nustatytas nusikalstamos veikos padarymo laikas yra apytikslis, t. y. jis nėra kaltinamas panaudojęs fizinį smurtÄ bÅ«tent 2020 m. rugsėjo 30 d. 11 val. G. K. galėjo nusikalsti ir anksčiau tÄ dienÄ . Todėl teismas tikslina kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikÄ , kad jis nusikalto 2020 m. rugsėjo 30 d. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki ne vėliau kaip apie 11 val.

Tai nelaikytina G. K. teisės į gynybÄ pažeidimu, juolab kaltinamasis apskritai neigė smurtavęs tÄ dienÄ prieÅ¡ N. S.. Teismas Å¡alina iÅ¡ kaltinimo aplinkybę, kad G. K. sudavė smÅ«gius kojomis nukentėjusiajai į pilvo sritį, nes jokių objektyvių duomenų apie N. S. padarytus sužalojimus Å¡ioje kÅ«no dalyje nesurinkta, o G. K. nėra kaltinamasis fizinio skausmo sukėlimu nukentėjusiajai. N. S. padarytų sužalojimų pobÅ«dis ir lokalizacija, G. K. panaudoto fizinio smurto pobÅ«dis, taip pat kitos bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad naudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , kad jai bus padaryti sužalojimai, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi byloje įrodyta, kad G. K. 2020 m. rugsėjo 30 d. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki ne vėliau kaip apie 11 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (2,80 promilės), parvertęs N. S. ant grindų, tyčia sudavė jai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių kojomis į galvos ir kojų sritį, taip padarė nukentėjusiajai N. S. galvos žaizdÄ ir daugines poodines kraujosruvas abejose kojose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . G. K.

Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. IV. Bausmės skyrimo motyvai Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas G. K. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ G. K. padarė vienÄ tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus sveikatai, priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). G. K. neblaivumas inkriminuotas kaltinamajame akte. Ä®vertinus bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, nėra abejonių, kad G. K. neblaivumas turėjo įtakos jam padaryti nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad G. K. anksčiau teistas už nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymÄ â€“ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajai N. S. (1 t., b. l. 132–134), teistumas iÅ¡nykęs. Jis anksčiau baustas administracine tvarka už važiavimÄ keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 116–131).

G. K. iÅ¡siskyręs, nedirbantis (1 t., b. l. 136–139), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 135). Duomenų apie G. K. gydymÄ si psichiatrinėse ligoninėse ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybės ligų įskaitÄ byloje nėra. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. K. paskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų) be intensyvios priežiÅ«ros su draudimais:

1) bausmės atlikimo metu uždrausti lankytis nukentėjusiosios N. S. gyvenamojoje vietoje (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

2) bausmės atlikimo metu uždrausti bendrauti su nukentėjusiÄ ja N. S. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas). V. Kiti klausimai G. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 105–106). Ji paliktina galioti iki Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina. G. K. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. 11.30 val. iki 2020 m. spalio 2 d. 10.30 val. (dvi dienos) (1 t., b. l. 98, 100).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Å¡is taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas kaltinamajam į skirtinÄ bausmę, vienÄ taikyto laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos virÅ¡elio prisegtÄ kompaktinį diskÄ su garso ir vaizdo įraÅ¡ais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ . Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, t. y. už G.

K. gynusios advokatės darbo užmokestį. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju G. K. nedirba, jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos ginant kaltinamÄ jį nepriteistinos.

Byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : G. K. (G. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros su draudimais:

1) bausmės atlikimo metu uždrausti lankytis nukentėjusiosios N. S. gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

2) bausmės atlikimo metu uždrausti bendrauti su nukentėjusiÄ ja N. S. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, G. K. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti jam taikyto laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. 11.30 val. iki 2020 m. spalio 2 d. 10.30 val. (dvi dienos), vienÄ taikyto laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

G. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos virÅ¡elio prisegtÄ kompaktinį diskÄ su garso ir vaizdo įraÅ¡ais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ . IÅ¡ G. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymÄ .

Išaiškinti G. K., kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ , jeigu tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Lukaitis