2016-12-21 Nr. AB-24808-3-62-3-01489-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1041-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01489-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apygardos prokuratūrai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. liepos 28 d. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kauno apygardos prokuratūros (toliau – ir atsakovas) 2016 m. liepos 7 d. administracinį sprendimą Nr. 3S-40210; 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. birželio 11 d. skundą ir 2015 m. vasario 8 d. raštą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, t. y. pareiškėjas nepateikė reikiamo skundo egzempliorių (kopijų) skaičiaus ir nesumokėjo viso žyminio mokesčio, ir įpareigojo pareiškėją iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. pašalinti nustatytus skundo trūkumus.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjo skundą pripažino nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, kadangi jis per nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino.

II. Pareiškėjas V. J. 2016 m. spalio 11 d. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį. Pareiškėjas teigė 2016 m. liepos 29 d. ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis gavęs tik 2016 m. spalio 4 d. Be to, pareiškėjo vertinimu, jo pateiktas skundas atitiko ABTĮ 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą ir grąžino jį pareiškėjui.

Kauno apygardos administracinis teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenis, nustatė, kad 2016 m. liepos 29 d. teismo nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta per EPP 2016 m. rugpjūčio 1 d., o 2016 m. rugpjūčio 31 d. teismo nutartis – 2016 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjas buvo užsiregistravęs LITEKO VEP posistemyje, jo paskyra buvo aktyvi, jis neatšaukė savo sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir nedeaktyvavo savo paskyros. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui procesinį dokumentą įteikiant elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo šiam asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad terminas apskųsti 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį pasibaigė 2016 m. rugpjūčio 9 d. Kadangi pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, atsisakyta priimti atskirąjį skundą.

III. Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad teismas žinojo ir žino, jog jis LITEKO VEP paskyra nesinaudoja ir nėra davęs sutikimo naudotis šia paskyra. Pareiškėjas nepasirašė Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės). Pareiškėjas nurodo nesitikėjęs gauti teismo siųstų dokumentų per LITEKO VEP paskyrą, kadangi visada prašė šiuos dokumentus siųsti paštu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dėl to, kad pareiškėjas per nustatytą terminą neištaisė skundo trūkumų.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas procesinius dokumentus nepagrįstai siuntė per LITEKO VEP paskyrą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygas ir tvarką nustato Taisyklės. Remiantis Taisyklių 7.2 punktu, paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsis šių taisyklių nustatyta tvarka, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų; šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Paslaugų vartotojai privalo susipažinti su Taisyklėmis ir jų laikytis (Taisyklių 9 p.). Pagal Taisyklių 34 punktą, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą. Pagal Taisyklių 35 punktą, paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo susikūręs ir aktyvavęs paskyrą LITEKO VEP posistemyje, nebuvo pateikęs prašymo Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukti sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir nedeaktyvavęs savo paskyros Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka, todėl procesiniai dokumentai jam pagrįstai siųsti per LITEKO VEP. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pažymėtina, kad ši pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose (žr., pvz., 2016 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje AS-513-602/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-804-556/2016). Faktas, jog pareiškėjo paskyra LITEKO VEP posistemyje buvo aktyvuota, patvirtina, kad pareiškėjas susipažino (privalėjo susipažinti) su Taisyklėmis ir žinojo (turėjo žinoti), jog, nepateikus prašymo teisės aktų nustatyta tvarka, teismo dokumentai jam bus siunčiami per minėtą paskyrą. Pareiškėjo pateikti prašymai tam tikrus dokumentus jam siųsti (vieną patvirtintą skundo ir / ar priedo kopiją grąžinti) elektroniniu paštu per yahoo.co.uk paskyrą (el. laiškai, b. l. 7, 67, 109, 117, 124, 131) neatitiko teisės aktais nustatytos tvarkos, todėl nelaikytini sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis atšaukimu. Be to, priešingai, nei teigia pareiškėjas, nesant patenkinto oficialaus prašymo teismo dokumentus gauti ne per LITEKO VEP posistemį, Kauno apygardos administracinis teismas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad pareiškėjas nesitikėjo dokumentus gauti per šią paskyrą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Kauno apygardos administracinis teismas teismo dokumentus pareiškėjui pateikė tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. ir rugpjūčio 31 d. nutartys pareiškėjui buvo pateiktos per LITEKO VEP posistemyje esančią paskyrą atitinkamai 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjas šių aplinkybių neneigė. Kadangi teismo dokumento įteikimo diena laikytina po dokumentų įteikimo per LITEKO VEP dienos einanti darbo diena (ABTĮ 74 str. 8 d.), darytina išvada, jog pareiškėjui 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis buvo įteikta 2016 m. rugsėjo 1 d., nepaisant to, kad pareiškėjui Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. ir rugpjūčio 31 d. nutartys paštu buvo išsiųstos atitinkamai 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. spalio 27 d. (žymos ant vokų kopijų, b. l. 137, 138). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atskirieji skundai paduodami per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo (ABTĮ 152 str. 2 d.). Pareiškėjas, atskirąjį skundą dėl 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties pateikęs 2016 m. spalio 11 d. (žyma ant elektroninio dokumento popierinės kopijos, b. l. 125), šį terminą praleido.

Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Praleidus terminą atskirajam skundui paduoti, apelianto prašymu teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 132 str. 2 d., 151 str.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-454/2013, 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje TA-65-143/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti grindžia tuo, kad dėl to, jog Kauno apygardos administracinis teismas jam netinkamai pateikė 2016 m. liepos 29 d. ir rugpjūčio 31 d. nutartis, t. y. šias nutartis pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, jis šių nutarčių negavo laiku. Kaip nustatyta anksčiau, minėtos nutartys pareiškėjui buvo pateiktos tinkamai, tačiau pareiškėjas su jomis savalaikiai nesusipažino dėl to, kad jis pats netinkamai vykdė pareigas, susijusias su LITEKO VEP paskyros naudojimu. Ši aplinkybė nelaikytina objektyvia ir nepriklausiusia nuo pareiškėjo valios, todėl darytina išvada, kad šis pagrindas nėra pakankamas terminui atnaujinti. Pareiškėjas nenurodė jokių kitų priežasčių, jam sukliudžiusių laiku pateikti atskirąjį skundą, todėl teisėjų kolegija nusprendžia praleisto termino atskirajam skundui paduoti neatnaujinti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė