Legislator Case Law & Legislation
2026-02-18 Nr. AB-3749-3-61-3-07707-2023-1 AI generated

2026-02-18 Nr. AB-3749-3-61-3-07707-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2026-02-18 Nr. AB-3749-3-61-3-07707-2023-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Amber Grid“ apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimo ir Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. papildomo sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo akcinės bendrovės „Amber Grid“ skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Skirlita“ dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Prienų rajono savivaldybės administracija).

Legislator headnote

AI generated

2026-02-18 Nr. AB-3749-3-61-3-07707-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Atsakovas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Amber Grid“ (toliau – ir atsakovas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-376/06-2023) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Skirlita“ (toliau – ir pareiškėjas) 2023 m. balandžio 27 d. skundą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-263-492/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07707-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.2; 17.7; 55.1.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Amber Grid“ apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimo ir Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. papildomo sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo akcinės bendrovės „Amber Grid“ skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Skirlita“ dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Prienų rajono savivaldybės administracija).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Amber Grid“ (toliau – ir atsakovas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-376/06-2023) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Skirlita“ (toliau – ir pareiškėjas) 2023 m. balandžio 27 d. skundą.

2. Atsakovas skunde nurodė, kad:

2.1. Komisija 2023 m. birželio 23 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Bendrovės 2023 m. kovo 24 d. raštą Nr. 7-214-408 „Dėl paslaugų paskirties pastato, planuojamo adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos techninio projekto“ (toliau – ir Ginčijamas raštas, Sprendimas) bei Bendrovę įpareigojo tenkinti UAB „Skirlita“ 2022 m. liepos 21 d. prašymą išduoti rašytinį pritarimą paslaugų paskirties pastato (techninių apžiūrų centras) (toliau – ir Pastatas), (duomenys neskelbtini)statybos techniniam projektui (toliau – ir Projektas) žemės sklype (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Bendrovė nesutinka su Komisijos sprendimu.

2.2. Tiek pirminio pareiškėjo kreipimosi į Bendrovę metu (2018 m. liepos 24 d.), tiek ir paskutinio pareiškėjo prašymo Bendrovei padavimo metu (2022 m. liepos 21 d.) Pastato statyba Sklype, esančiame greta magistralinio dujotiekio (toliau – ir MD), buvo / yra negalima dėl prieštaravimo imperatyviems teisės aktų reikalavimams, skirtiems užtikrinti greta potencialiai pavojingu įrenginiu laikytino objekto esančios teritorijos ir žmonių saugą.

2.3. Apie Bendrovės poziciją, jog Sklype nėra galima statyba pareiškėjui tapo žinoma jau iš Bendrovės 2018 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr. 7-214-723 „Dėl prašymo išduoti projektavimo sąlygas (reikalavimus)“, tačiau pareiškėjas dėl, jo manymu, pažeistų teisių gynybos nesikreipė nei į teismą, nei į išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme instituciją. Net ir panaikinus Ginčijamą raštą, lieka galioti ankstesni Bendrovės spendimai, išdėstyti ankstesniuose Bendrovės raštuose, todėl pareiškėjo teisė Sklype statyti Pastatą nebūtų apginta.

2.4. Komisija sprendimą, kuriuo panaikino Ginčijamą raštą ir Bendrovę įpareigojo duoti rašytinį pritarimą Pastato statybos techniniam projektui, priėmė nepagrįstai bei neteisėtai nustačiusi, kad MD pirmos vietovės klasės vertinamojoje teritorijoje nėra pasiektas maksimalus užstatymo (10 pastatų) normatyvas. Atsakovo teigimu, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra laikomas pastatu, skirtu žmonėms būti dėl jo paskirties – jis yra vienbutis gyvenamasis namas, nepriklausomai nuo jo nusidėvėjimo laipsnio ir (ar) aplinkybės, ar šiame pastate yra gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų. Komisijos sprendimo išvada, jog gyvenamajame vieno buto name, (duomenys neskelbtini), žmonės bet kuriuo laikotarpiu negali gyventi ar būti ilgiau kaip dvi valandas nepagrįstai bei neteisėtai paneigiami teisingais bei išsamiais laikytini nekilnojamojo turto registro duomenys. Teisės aktai nenumato, kad nustačius, jog vertinamojoje teritorijoje yra gyvenamosios paskirties pastatas papildomai, dar turi būti nustatomas jame nuolat būnančių žmonių skaičius. Vertinant, ar nėra pasiektas didžiausias leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius, nėra aktualus ir tokiame pastate registruotų asmenų (asmenų, kurie nurodytoje vietoje deklaravo savo gyvenamąją vietą) skaičius. Esant prieštaringai bei kintamai informacijai dėl pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), medinių skydinių namų elementų gamykloje (toliau – ir Gamykla), nuolat esančių žmonių skaičiaus, Bendrovė pagrįstai vadovavosi Gamyklos techniniu projektu, nustatančiu potencialiai galinčių Gamykloje būti žmonių skaičių. Ginčijamo rašto priėmimo dieną adresu (duomenys neskelbtini), patenkančiame į vertinamą pirmos vietovės klasės teritoriją, registruotuose įmonėse dirbo 20 darbuotojų, todėl jis pagrįstai laikytas 4 skaičiuotinais pastatais.

2.5. Komisijos veiksmai sudaro pagrindą abejoti jos nešališkumu, nes yra pagrindas manyti, jog Komijos narys pranešėjas, rengdamas bylą posėdžiui, selektyviai ir tendencingai rinko tik tuos įrodymus, kurie ne tik neturi ryšio su nagrinėjama byla ir kurie sudarytų prielaidas pareiškėjo skundą tenkinti. Iš Sodros sistemos buvo ištraukta ir prie bylos medžiagos pridėta informacija tik apie UAB „Turto valdymo projektai“, kuri yra pastato, kuriame įsikūrusi Gamykla, savininkė, dirbančių asmenų skaičių, nors šio juridinio asmens buveinės adresas juridinių asmenų registre nurodytas kitu adresu, todėl šioje įmonėje dirbančių darbuotojų skaičius nėra reikšmingas vertinant Gamykloje galinčių būti asmenų skaičių. Taip pat Komisijos narys pranešėjas kreipėsi į Prienų rajono savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė), kad ši pateiktų informaciją apie Ginčijamame rašte nurodytuose pastatuose deklaruotą gyvenamąją vietą, nors ši aplinkybė pagal aktualius teisės aktus yra visiškai nereikšminga. Turėdama galimybę patikrinti, kiek darbuotojų atitinkamą laikotarpį dirbo UAB „Ecodomus“, prie nagrinėtos bylos medžiagos Komisija prijungė tik aptartus pareiškėjui naudingus, nors ir teisiškai nereikšmingus duomenis apie UAB „Turto valdymo projektai“ darbuotojus, o duomenų apie tai, ar Komisija tikrino minėtą informaciją apie Gamyklos adresu registruotų įmonių darbuotojų skaičių, ir, jeigu netikrino, kodėl netikrino, nėra.

2.6. Komisijos sprendimo rezoliucinė dalis dėl Bendrovės įpareigojimo priimti konkretaus turinio sprendimo yra nepagrįsta bei neteisėta, nes: 1) Komisija nėra viešojo administravimo subjektas, neatlieka viešojo administravimo konkrečioje srityje ir negali viešojo administravimo subjekto įpareigoti priimti konkretaus turinio administracinio sprendimo; 2) MD vietovės klasės teritorijoje nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolė yra išskirtinė Bendrovės, kaip potencialiai pavojingo objekto savininkės, funkcija; 3) Komisija nepagrįstai Bendrovę įpareigojo duoti pritarimą Projektui nebevertinant realios situacijos vertinamojoje teritorijoje tokio sutikimo išdavimo metu, taip sudarant prielaidas pažeisti greta potencialiai pavojingu įrenginiu laikytino objekto, esančios teritorijos ir žmonių saugą; 4) ginčo teritorijoje be Ginčijamame rašte nurodytų skaičiuotinų pastatų, yra dar 4 skaičiuotini pastatai, todėl maksimalus užstatymo normatyvas vertinamoje teritorijoje bet kokiu atveju yra pasiektas; 5) net ir oficiali informacija apie Gamyklos adresu registruotose įmonėse dirbančius žmones (Ginčijamo rašto priėmimo metu tokių žmonių buvo 20) patvirtina, jog toks pastatas laikytinas 4 skaičiuotinais pastatais, skirtais žmonėms būti.

2.7. Po to, kai buvo priimtas Komisijos sprendimas, Bendrovei iš viešai prieinamos informacijos tapo žinoma, jog pareiškėjas Savivaldybei tikėtina yra pateikęs paslaugų paskirties pastato (kelių transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros centras) (duomenys neskelbtini), Statybos projekto projektinius pasiūlymus (toliau –ir Projektiniai pasiūlymai). Informacinės sistemos (IS) „Infostatyba“ duomenimis žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 20 d. yra išduotas „Leidimas statyti naują (- us) statinį (- ius)“. Bendrovei susipažinus su viešai skelbiamais Projektiniais pasiūlymais, susidaro įspūdis, kad teisę statyti paslaugų paskirties pastatą, kurį pareiškėjas planavo statyti Sklype, tikėtina šiuo metu jau realizuoja kitoje vietoje. Spręsdama, ar duoti pritarimą konkretaus pastato statybai žemės sklype, patenkančiame į MD vietovės klasės teritoriją, Bendrovė vertina konkretaus pastato statybos galimybes ir Bendrovės išduoda pritarimą konkrečiam konkrečių parametrų pastatui. Kaip nurodyta Ginčijamame rašte, Bendrovė laikė, kad yra prašoma Bendrovės pritarimo IS „Infostatyba“ 2018 metais pateiktam paslaugų paskirties pastato statybos projektui Sklype, nes prie 2021 m. liepos 21 d. prašymo naujas statybos projektas nebuvo pridėtas. Todėl, net jei Bendrovė išduotų pritarimą Pastato Projektui, tai nesuteiktų teisės pareiškėjui Sklype statyti bet kokio pastato, tačiau konkretų pastatą, kurio projektas pateiktas Bendrovei derinti. Bendrovės vertinimu, pareiškėjas tikėtina piktnaudžiauja procesu, nes prašo ginti teisę, kurios skundo tenkinimo atveju jis neturi ketinimų realiai realizuoti, todėl visas procesas tampa beprasmiu.

2.8. Komisija bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, netinkamai aiškino bei taikė bylai aktualių teisės aktų nuostatas, Komisijos sprendime padarytos išvados neatitinka nei faktinės situacijos, nei teisės aktų reikalavimų, todėl priimtas Komisijos sprendimas turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas bei priimtas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas.

3. Pareiškėjas UAB „Skirlita“ atsiliepime į skundą prašė Komisijos sprendimą palikti nepakeistą, o Bendrovės skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Pareiškėjas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Atsakovas pagal ankstesnius pareiškėjo prašymus skirtingai skaičiavo pastatų skaičių vertinamoje teritorijoje ir šios aplinkybės yra detaliai atspindėtos pareiškėjo abiejuose Komisijai teiktuose skunduose, kurie yra Komisijos pateiktoje medžiagoje ir kuriuos su skundu pateikė pats atsakovas: 2022 m. lapkričio 28 d. skunde ir 2023 m. balandžio 27 d. skunde. Minėtuose pareiškėjo skunduose jis nuosekliai akcentavo, kad atsakovas savo formaliais sprendimais pareiškėjui atsakė biurokratiškai ir tinkamai neįvertinus aktualios faktinės situacijos vertinamoje teritorijoje, kurioje pareiškėjas siekia gauti atsakovo rašytinį sutikimą (pritarimą) Pastato statybos techniniam projektui, kadangi iš skundžiamo Sprendimo nėra aišku (nėra pateikti duomenys), koks skaičius pastatų, skirtų žmonėms būti yra minėtoje teritorijoje. Tiek Komisijos 2023 m. sausio 24 d. sprendime, kurio atsakovas neskundė, tiek ir šioje administracinėje byloje nagrinėjamame Komisijos 2023 m. birželio 23 d. sprendime, Komisija akcentavo, kad atsakovas objektyviai neįvertino situacijos, nesurinko objektyvių duomenų dėl vertinamoje teritorijoje esančių pastatų (gyvenamųjų ir negyvenamųjų) skirtų žmonėms būti, skaičiaus.

4.2. Atsakovas tik teismui pateiktame skunde bando pateikti kuo detalesnį paaiškinimą bei pagrįsti teisės aktais, kokiu būdu yra nustatomas vertinamoje teritorijoje taikomo užstatymo normatyvo pasiekimas. Atsakovas privalėjo ir neturėjo jokių kliūčių Sprendime ir atitinkamai ankstesniuose atsakymuose pareiškėjui ginčo klausimu išdėstyti išsamius teisinius pagrindus, argumentus ir motyvus, kodėl, jo manymu, vertinamoje teritorijoje skaičiuotinas 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, užstatymo normatyvo pasiekimas. Atsakovas nei ankstesniuose savo sprendimuose, priimtuose pareiškėjo prašymų pagrindu, nei Sprendime, kurio teisėtumas buvo ginčijamas Komisijoje, nepaaiškino kaip vertino ir ar apskritai vertino situacijos pasikeitimą vertinamoje teritorijoje ir nepateikė objektyvių duomenų apie situaciją, buvusią 2022 m. liepos 21 d. prašymo Nr. SR-61 „Dėl rašytinio pritarimo (sutikimo) Paslaugų paskirties pastato (techninių apžiūrų centro) adresu (duomenys neskelbtini) statybos techniniam projektui (statybai) išdavimo“ (toliau – ir 2022 m. liepos 21 d. prašymas, Prašymas) pateikimo metu. Todėl Komisija pagrįstai pritarė pareiškėjo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokiu pagrindu nebuvo pritarta pareiškėjo Pastato techniniam projektui ir visiškai nesuprantama, kokių objektyvių duomenų pagrindu atsakovas Sprendime vertino, jog yra pasiektas pirmos vietovės klasės vienetui numatytas maksimalus užstatymo tankis (10 pastatų).

4.3. Sprendžiant dėl pritarimo reikia įvertinti ne hipotetinę situaciją dėl žmonių saugumo užtikrinimo, bet atsižvelgti į faktinę situaciją dėl esamo pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių ir kurios įvertinimo kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 „Dėl Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių patvirtinimo“ (2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-169 redakcija) patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) ne tik 7.1, 16.1 papunkčiuose, bet ir 29–32 punktuose, o būtent, kad nustatant pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių, yra vertinami Nekilnojamojo turto registro duomenys, galiojantys detalieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai ir kiti įvairūs duomenys, kurie aiškiai nurodyti minėtuose Taisyklių punktuose. Dar daugiau, Taisyklių 32 punktas aiškiai įtvirtina, kad „kilus abejonių dėl to, ar Taisyklių 30–31 punktuose nurodyti duomenys atspindi išsamią ir (ar) aktualią situaciją apie pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vertinamoje teritorijoje, magistralinio dujotiekio savininkas gali vertinti ir kitų viešų valstybės registrų, kadastrų, informacinių sistemų, kitų viešų valstybės duomenų bazių bei bet kuriuos kitus prieinamus duomenis (informaciją)“. Nagrinėjamu atveju vertinamoje teritorijoje Prašymo pateikimo momentu nebuvo pasiektas maksimalaus 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, užstatymo normatyvas, todėl atsakovo argumentai dėl žmonių saugumo atmestini kaip neaktualūs (tai galėtų būti aktualu kaip teisinis argumentas atsisakymo išduoti pritarimą atveju, kai akivaizdžiai yra pasiektas ar net viršytas maksimalaus užstatymo normatyvas) ir nepagrįstai bei retrospektyviai naudojami nagrinėjamo ginčo situacijoje.

4.4. Atsakovo argumentas apie tai, kad jis tariamai turi įvertinti ir tai, ar pritarimas nepažeis užstatymo normatyvinių reikalavimų ateityje, yra nepagrįstas teisės aktų nuostatomis bei logikos dėsniais, kadangi tokiu atsisakymo išduoti pritarimą bet kuriam techniniam projektui pagrindu (tariamai dėl sudarymo prielaidų neapibrėžtą laiką ateityje pažeisti užstatymo normatyvus), būtų galima nepritarti bet kokio pastato statybai. Atsakovui nagrinėjant pareiškėjo Prašymą, sprendimas turėjo būti priimtas vadovaujantis aiškiais ir aktualiais faktiniais duomenimis ir juos aiškiai nurodant pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.

4.5. Taisyklių 7.1 papunktis jokio teisės aiškinimo metodologiniu požiūriu negali būti atsietas ar ignoruojamas taikant ir (ar) aiškinant Taisyklių 16.1 papunktį bei kitus Taisyklių punktus. Todėl atsakovas, tariamai vadovaudamasi Taisyklių 16.1 papunkčiu ir pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), traktuodamas kaip 1 pastatą, skirtą žmonėms (nes jis pagal paskirtį savaime yra gyvenamasis namas), daro metodologinę ir teisinę klaidą, todėl nutolsta nuo savo tariamo siekio saugoti žmones, o siekia tik saugoti pastatus ar net jų griuvėsius (pamatus). Pastato paskirtis Taisyklių 16.1 papunkčio prasme yra aktuali tik tuo požiūriu, jog esant oficialiems Nekilnojamojo turto registro duomenims, jog pastatas yra registruotas kaip gyvenamasis, teisiškai jis negali būti traktuojamas kaip negyvenamasis, kadangi Taisyklių 16.1 papunktis toliau įtvirtina ir negyvenamųjų pastatų skaičiavimo taisykles. Todėl pastatui esant registruotam kaip gyvenamajam, bet jame žmonėms nesant ir negalint būti ilgiau kaip dvi valandas, toks pastatas vertinamoje teritorijoje negali būti priskaičiuotinas prie pastatų, skirtų žmonėms būti. Pagal Taisyklių 30–32 punktus atsakovas privalo vadovautis visais įmanomais registrų duomenimis, siekiant išsklaidyti abejones ir įsitikinti, ar pastate, kaip numatyta Taisyklių 7.1 papunktyje, žmonės gali būti ilgiau kaip dvi valandas.

4.6. Taisyklių 30–32 punktuose nėra numatyta galimybė vertinti ne juose nurodytus dokumentus, inter alia (be kita ko), galiojančius detaliuosius planus, o pastato techninį projektą, kurį atsakovas galbūt vertino tik pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo atveju. Atsakovas savo Sprendimui pateisinti (Gamyklos traktavimo 4 pastatų aspektu) visiškai nepagrįstai remiasi Gamyklos techniniu projektu, patvirtintu prieš 15 metų. Tokia techninė dokumentacija teisiškai jau nėra reikšminga, kaip Komisija teisingai pastebėjo, todėl kad Gamyklos statyba yra užbaigta. Techninis projektas, nors formaliai neturi galiojimo laiko, tačiau nagrinėjamu atveju užbaigus statybas, teisinės vertės prasme jis yra tik archyvinis (istorinis) dokumentas visame Gamyklos pastato statybos procese ir iš jo pareiškėjo Prašymo pateikimo metu nebegali kilti jokie teisiniai padariniai (pastatų skaičiaus vertinimas).

4.7. Atsakovas pats kreipėsi į Savivaldybę su prašymu pateikti reikiamą informaciją ir tuo pripažino Savivaldybės kompetenciją pateikti oficialius duomenis apie pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vertinamoje teritorijoje, tačiau atsakovas nesivadovavo Savivaldybės teikiama informacija, kurią pareiškėjas kartu savo prašymais pateikdavo atsakovui. Šiame kontekste yra reikšminga Savivaldybės atsiliepime Komisijai išdėstyta pozicija, kuri visiškai atitinka Taisyklių 30–32 punktų nuostatas.

4.8. Pats atsakovas kreipėsi informacijos į UAB „Turto valdymo projektai“ dėl informacijos pateikimo, tačiau skunde neigia tokią Komisijos nario teisę veikti aktyviai nagrinėjant administracinio pobūdžio ginčą. Komisija rinko visą informaciją, apie tai iki Komisijos posėdžio informavo ginčo šalis, kurios jokių pastabų dėl to neišreiškė, jokių kitokių papildomų duomenų Komisijai neteikė, Komisijos nario nušalinimo teise nepasinaudojo, nors ginčas buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Be to, atsakovas skunde nenurodo, kurioje Komisijos sprendimo vietoje yra bent kokia nors nuoroda į atsakovo kvestionuojamą Komisijos surinktą informaciją ir kurioje Komisijos sprendimo vietoje yra ta informacija vadovaujamasi priimant sprendimą ar darant sprendimui esminę įtaką.

4.9. Pats atsakovas pripažįsta, jog pareiškėjo prašymas dėl įpareigojimo atsakovą priimti konkretų sprendimą yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo panaikinti Sprendimą. Toks prašymas yra kildinamas tiek iš Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, tiek ir iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punkto. Komisija, nebūdama viešojo atmarinavimo subjektas, būtent pati ir nepriėmė sprendimo išduoti pritarimą (sutikimą) Pasato techniniam projektui, o pavedė tai atlikti tam viešojo administravimo subjekto funkcijas nurodyto ginčo apimtyje atliekančiam subjektui – atsakovui. Komisija sprendime aiškiai išdėstė argumentus, kodėl tenkina tiek pagrindinį, tiek išvestinį pareiškėjo skundo Komisijai reikalavimus.

4.10. Atsakovo teigimu, teismui palikus galioti Komisijos sprendimą ir panaikinus atsakovo Sprendimą, liktų galioti ankstesni atsakovo sprendimai, todėl pareiškėjo teisės tariamai nebūtų apgintos. Tačiau atsakovas nepaiso principo lex posterior derogat legi priori (vėlesnis įstatymas įveikia ankstesnįjį) ir netiesiogiai kvestionuoja teismo sprendimo galią, kuri šalims turi įstatymo galią. Pagal ABTĮ 94 straipsnį skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Taigi tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, būtų pagrindas taikyti ABTĮ 94 straipsnyje numatytas administracinio akto panaikinimo pasekmes.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 8 d. sprendimu atmetė atsakovo AB „Amber Grid“ skundą.

6. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas detaliai išdėstė ginčo faktines aplinkybes (pareiškėjo teiktus prašymus Bendrovei, pastarosios atsakymus (sprendimus), Bendrovės kreipimąsi į Prienų rajono savivaldybės administraciją, gautus atsakymus ir kt.).

7. Teismas, be kita ko, nustatė, kad:

7.1. Bendrovė 2022 m. spalio 27 d. raštu Nr. 7-214-1580 „Dėl pakartotinio prašymo dėl paslaugų paskirties pastato, planuojamo adresu (duomenys neskelbtini) (Sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos techninio projekto“ (toliau – ir 2022 m. spalio 27 d. raštas) pateikė pareiškėjui atsakymą į jo 2022 m. liepos 21 d. prašymą. Šiame rašte pakartota, kad atsakymai dėl analogiškų pareiškėjo prašymų yra pateikti ankstesniuose Bendrovės raštuose. Rašte taip pat nurodoma, jog Bendrovė nenustatė, kad faktinė situacija nuo paskutinio Bendrovės atsakymo (kuriuo buvo pateiktas motyvuotas atsisakymas išduoti rašytinį pritarimą (sutikimą) Pastato statybos techniniam projektui) pateikimo būtų pasikeitusi taip, kad dėl prašymo galėtų būti priimtas kitoks sprendimas, nei buvo pateikti išnarinėjus ankstesnius prašymus. Taip pat atkreiptas pareiškėjo dėmesys į tai, kad pastatų statybos ribojimai nagrinėjamoje teritorijoje yra įtvirtinti ir Prienų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtino Prienų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T3-282 „Dėl pakoreguoto Prienų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, sprendiniuose. Rašte pareiškėjui priminta, kad ankstesniais Bendrovės raštais buvo ne kartą paaiškinta, jog ginčo teritorijoje yra pasiektas maksimalus leistinas pastatų skaičius (10 pastatų), todėl Bendrovė nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl 8 pastatų ginčo teritorijoje. Tokiam atsakymui pagrįsti pareiškėjui buvo pateikta situacijos schema bei išsamiai paaiškinta, kaip ši schema buvo sudaroma.

7.2. Pareiškėjas, gavęs 2022 m. spalio 27 d. raštą, kreipėsi į Komisiją su 2022 m. lapkričio 28 d. skundu, prašydamas nurodytą Bendrovės dokumentą panaikinti. Komisija 2023 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino 2022 m. spalio 27 d. raštą. Komisija šiame sprendime konstatavo, kad spendimas netenkinti pareiškėjo prašymo pritarti (duoti sutikimą) Pastato statybos techniniam projektui nėra aiškus, jame aprašoma tik atsisakymo duoti sutikimą priežastis bei išvardytos teisės normos, kurios nesusietos su prašymo nagrinėjimo metu nustatytinomis aplinkybėmis. Sprendime nėra aiškiai aprašyta vertinamojoje pirmos vietovės klasės teritorijoje esama faktinė situacija, nepateikiami duomenys apie į šią teritoriją patenkančius pastatus, skirtus žmonėms būti, nenurodomi duomenys, kurių pagrindu Bendrovė nustatė į šiuos pastatus ir kaip apskaičiavo jų skaičių.

7.3. Bendrovė iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2022 m. liepos 21 d. prašymą ir, atsižvelgusi į Komisijos 2023 m. sausio 24 d. sprendime padarytas išvadas, atsakė pareiškėjui Ginčijamu raštu.

7.4. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su 2023 m. balandžio 27 d. skundu, prašydamas panaikinti Ginčijamą raštą bei įpareigoti Bendrovę išduoti rašytinį pritarimą (sutikimą) Pastato techniniam projektui. Komisija 2023 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Ginčijamą raštą ir Bendrovę įpareigojo tenkinti UAB „Skirlita“ 2022 m. liepos 21 d. prašymą išduoti rašytinį pritarimą Pastato statybos techniniam projektui.

8. Teismas pažymėjo, kad tiek 2023 m. sausio 24 d. sprendime, tiek 2023 m. birželio 23 d. sprendime, Komisija akcentavo, jog atsakovas objektyviai neįvertino situacijos, nesurinko objektyvių duomenų dėl vertinamoje teritorijoje esančių pastatų (gyvenamųjų ir negyvenamųjų) skirtų žmonėms būti, skaičiaus. Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai pritarė pareiškėjo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokiu pagrindu nebuvo pritarta pareiškėjo Projektui ir visiškai nesuprantama, kokių objektyvių duomenų pagrindu atsakovas Sprendime vertino, jog yra pasiektas pirmos vietovės klasės vienetui numatytas maksimalus užstatymo tankis (10 pastatų).

9. Teismas nurodė, kad nustatant pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių, yra vertinami Nekilnojamojo turto registro duomenys, galiojantys detalieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai ir kiti įvairūs duomenys, kurie aiškiai nurodyti Taisyklėse. Taisyklių 32 punktas aiškiai įtvirtina, kad kilus abejonių dėl to, ar Taisyklių 30–31 punktuose nurodyti duomenys atspindi išsamią ir (ar) aktualią situaciją apie pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vertinamoje teritorijoje, magistralinio dujotiekio savininkas gali vertinti ir kitų viešų valstybės registrų, kadastrų, informacinių sistemų, kitų viešų valstybės duomenų bazių bei bet kuriuos kitus prieinamus duomenis (informaciją). Nagrinėjamu atveju vertinamoje teritorijoje Prašymo pateikimo momentu nebuvo pasiektas maksimalaus 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, užstatymo normatyvas, todėl atsakovo argumentai dėl žmonių saugumo atmestini kaip neaktualūs (tai galėtų būti aktualu kaip teisinis argumentas atsisakymo išduoti pritarimą atveju, kai akivaizdžiai yra pasiektas ar net viršytas maksimalaus užstatymo normatyvas) ir nepagrįstai bei retrospektyviai naudojami nagrinėjamo ginčo situacijoje.

10. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 24 punkte nėra jokios aiškiai išreikštos nuostatos apie tai, kad numatoma veikla (veiksmai) yra negalima, jei sudarys sąlygas pažeisti ir (arba) pažeis ateityje toliau minėtame Taisyklių punkte nurodomus reikalavimus. Ši Taisyklių nuostata aiškiai įvardija, jog atsakovui nagrinėjant prašymą turi būti įvertinama, ar prašymo patenkinimas reikš, jog bus pažeisti Taisyklių 17 punkte nurodyti užstatymo normatyvai arba bus sudarytos prielaidos juos pažeisti, nes pritarimas pakeistų esamą faktinę situaciją nagrinėjimo metu, pvz., pritarimas reikštų užstatymo normatyvų viršijimą prašymo nagrinėjimo metu, o ne kada nors ir bet kada ateityje. Be to, Sprendime atsakovas tokiu „ateities“ argumentu nesirėmė. Atsakovė remiasi tik Taisyklių 24.1 papunkčiu dėl atitinkamos vietovės klasės teritorijoje taikomų užstatymo normatyvų, o jie turi būti vertinami pagal Prašymo pateikimo metu buvusią faktinę situaciją, ši Taisyklių nuostata turi būti interpretuojama tik sistemiškai aiškinant kartu su kitomis Taisyklių nuostatomis, pvz., 30–32 punktais, kurie aiškiai daro nuorodas į tai, kad turi būti išsamiai įvertinama faktinė aktuali situacija tiek pagal galiojančius registrų duomenis, tiek pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, tiek pagal kitus aktualius faktinius duomenis. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos Respublikos energetikos ministerija bei Komisijos byloje ir Savivaldybė.

11. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentas apie tai, kad jis tariamai turi įvertinti ir tai, ar pritarimas nepažeis užstatymo normatyvinių reikalavimų ateityje, yra visiškai dirbtinis ir nepagrįstas teisės aktų nuostatomis bei logikos dėsniais, kadangi tokiu atsisakymo išduoti pritarimą bet kuriam techniniam projektui pagrindu (tariamai dėl sudarymo prielaidų neapibrėžtą laiką ateityje pažeisti užstatymo normatyvus), būtų galima nepritarti bet kokio pastato statybai. Teismas pabrėžė, kad Komisija, atsižvelgdama į VAĮ nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, pagrįstai sprendė, jog atsakovas iš esmės nenagrinėjo ir nesprendė pareiškėjo prašymo, iš esmės priėmė nuo ankstesnių sprendimų faktiškai nesiskiriantį, nemotyvuotą, teisiniu ir faktiniu požiūriu nepagrįstą sprendimą, todėl pagrįstai panaikino atsakovo Sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

12. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas yra neteisus teigdamas, jog „Taisyklėse nėra nustatyta, kad nustačius, jog vertinamojoje teritorijoje yra gyvenamosios paskirties pastatas papildomai dar turi būti nustatomas jame nuolat būnančių žmonių skaičius“. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 7.1, 30–32 punktai aiškiai paneigia atsakovo poziciją ir reikalauja įvertinti ir surinkti Prašymo pateikimo metu esančią išsamią ir (ar) aktualią situaciją apie pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vertinamoje teritorijoje. Taisyklių 7.1 ir 16.1 papunkčiai vienas kito nepaneigia ir turi būti aiškinami sistemiškai. Tai, be kita ko, aiškiai matyti ir iš Taisyklių 30–32 punktų, kurie sistemiškai reikalauja išsamaus ir visapusiško esamos situacijos įvertinimo, tai ir padarė Komisija savo sprendime.

13. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 30–32 punktuose nėra numatyta galimybė vertinti ne juose nurodytus dokumentus, inter alia, galiojančius detaliuosius planus, o pastato techninį projektą, kurį atsakovas galbūt vertino tik pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo atveju. Tokios galimybės buvimo atsakovas nepagrindė nei aiškiomis nuorodomis į tokio vertinimo galimybę numatančius ar leidžiančius teisės aktus, nei į teismų praktiką (juo labiau to nėra padaryta Komisijos panaikintame atsakovo Sprendime). Atsakovas savo Sprendimui pateisinti (Gamyklos traktavimo 4 pastatų aspektu) visiškai nepagrįstai remiasi Gamyklos techniniu projektu, patvirtintu prieš 15 metų. Tokia techninė dokumentacija teisiškai jau nėra reikšminga, kaip teisingai pastebėjo Komisija, todėl kad Gamyklos statyba yra užbaigta. Užbaigus Gamyklos statybą ir išdavus statybos užbaigimo aktą, buvo panaikintas statybą leidžiantis dokumentas, kuris buvo išduotas Gamyklos techninio projekto pagrindu. Todėl atsakovas turi vertinti ne archyvinius dokumentus, teoriškai įgalinančius Gamykloje būti 20 žmonių, o turi vertinti tik tai, kiek žmonių faktiškai buvo (dirbo) Gamykloje (ne kitose jos savininko vietose) Prašymo pateikimo momentu. Apie tokių duomenų, jog Gamykloje tuo metu buvo (dirbo) 4 žmonės buvimą nurodo ir pats atsakovas. Prašymo nagrinėjimo metu Gamykloje faktiškai buvo užimtos 4 darbo vietos, kaip nurodyta Savivaldybės 2020 m. balandžio 22 d. rašte pareiškėjui, todėl Gamykla ginčijamame Sprendime turėjo būti vertinama kaip 1 pastatas. Atsakovas nevertina faktiškai pastatuose būnančių asmenų skaičiumi, o vertina pastatus ir selektyviai vadovaujasi oficialiais registracijos duomenimis pagal atsakovui palankią situaciją, nes pats pripažino, jog situacija yra kintanti, tačiau jos neužfiksavo Prašymo pateikimo metu.

14. Teismas konstatavo, kad Komisija sprendime aiškiai išdėstė argumentus, kodėl tenkina tiek pagrindinį, tiek išvestinį pareiškėjo skundo Komisijai reikalavimus. Teismo vertinimu, Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

15. Teismas nurodė, kad atsakovo skundas atmestas, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

III. 16. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 9 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo pareiškėjo UAB „Skirlita“ naudai iš atsakovo AB „Amber Grid“ priteisė 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas prašo priimti papildomą sprendimą dėl išlaidų, patirtų naudojantis advokato pagalba, atlyginimo. Pareiškėjas iš viso patyrė 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų už: teisinę konsultaciją (4 val.); atsiliepimo į skundą parengimą; prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje parengimą ir pasirengimą ir dalyvavimą administracinės bylos nagrinėjime (8 val.). Pareiškėjas, pagrįsdamas nurodytas bylinėjimosi išlaidas, teismui pateikė PVM sąskaita faktūrą CON-23-126 ir jos apmokėjimo dokumentą bei PVM sąskaita faktūrą CON-24-154 ir jos apmokėjimo dokumentą.

18. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas laiku, iki bylos išnagrinėjimo, pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, teismas konstatavo, kad yra pagrindas priimti papildomą sprendimą nagrinėjamoje byloje.

19. Teismas vertino, kad pareiškėjas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovo AB „Amber Grid“ iniciatyva iškeltos administracinės bylos, atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20. Teismas pažymėjo, kad šios išlaidos laikytinos racionaliomis, pagrįstomis ir būtinomis, jos nėra nepagrįstai padidintos, atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl būtent tokio dydžio (3 630 Eur) bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas priteistinos iš atsakovo pareiškėjui.

IV. 21. Atsakovas AB „Amber Grid“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo AB „Amber Grid“ skundą tenkinti, t. y. panaikinti Komisijos sprendimą ir pareiškėjo UAB „Skirlita“ 2023 m. balandžio 27 d. skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

22. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, todėl ginčas iš esmės nebuvo išnagrinėtas, o pats teismo sprendimas savo esme yra be motyvų. Teismas atmetė atsakovo skundą be jokio savarankiško vertinimo ir motyvavimo – tiesiog perkėlė (perkopijavo) pareiškėjo atsiliepimo argumentus. Į teismo sprendimo motyvuojamąją dalį perkeliant pareiškėjo argumentus, nebuvo pašalinti net ir vidiniai jų prieštaravimai, fakto, logikos ir kitos klaidos, todėl teismo sprendimas yra ne tik nemotyvuotas, bet ir neaiškus, nenuoseklus ir dviprasmiškas.

22.2. Teismo sprendime visiškai nepasisakyta dėl esminių atsakovo skundo argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių Komisijos sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Iš teismo sprendimo neįmanoma suprasti, kodėl teismas vertino, jog Komisija pagrįstai pritarė pareiškėjo pozicijai. Teismo sprendime visiškai nevertinti atsakovo skundo argumentai ir su skundu kaip priedai Nr. 43–49 pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog Gamykloje registruotose įmonėse pareiškėjo 2022 m. liepos 21 d. prašymo pateikimo metu dirbo 19, o Ginčijamo rašto priėmimo metu – 20 darbuotojų, kas atitinka Gamyklos 2008 m. projekto sprendinius dėl 20 darbo vietų ir patvirtina pagrindą Gamyklą pagal Taisyklių 16.1 papunktį įskaičiuoti kaip 4 pastatus, skirtus žmonėms būti.

Teismas nenagrinėjo ir atsakovo skundo argumentų, kad Komisijos sprendimo rezoliucinė dalis dėl Bendrovės įpareigojimo priimti konkretų sprendimą – pritarti Projektui – yra nepagrįsta bei neteisėta, nesuderinama su viešojo administravimo principais, teismų išaiškinimais, teisiniu reguliavimu ir faktine situacija, nes aktualiame MD vietovės klasės vienete be Ginčijamame rašte nurodytų pastatų yra dar 4 pastatai, skirti žmonėms būti, kurie buvo nurodyti ankstesniuose Bendrovės raštuose. Teismas šiuo aspektu apsiribojo Komisijos sprendimo dalies pacitavimu ir konstatavimu, kad Komisijos argumentai yra aiškiai išdėstyti.

Tačiau aiškus argumentų išdėstymas nereiškia, kad patys argumentai ir jų pagrindu padarytos išvados yra pagrįstos ir teisėtos, inter alia, atitinkančios teisinį reguliavimą ir teismų praktiką. Nepaisant to, teismas paminėjo tik Komisijos argumentų išdėstymo aiškumą, tačiau tokių argumentų teisėtumo ir pagrįstumo apskritai nevertino, nors atsakovas dėl to buvo pateikęs detalius argumentus. Teismo sprendime nepasisakyta ir dėl atsakovo skundo argumentų, susijusių su Komisijos šališkumu, savo iniciatyva renkant su byla net nesusijusius įrodymus apie Gamyklos pastato savininko, kuris nesinaudoja Gamykla, darbuotojų skaičių, bet nerenkant ir nevertinant įrodymų apie Gamykloje registruotų įmonių darbuotojų skaičių.

Teismo sprendime taip pat visiškai nepasisakyta dėl atsakovo skundo argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, pateiktų kaip skundo priedai Nr. 51–52, kad pareiškėjas teisę statyti paslaugų paskirties pastatą, kurį planavo statyti Sklype, jau realizuoja kitoje vietoje, todėl iš esmės prašo ginti teisę, kurios jis neturi ketinimų realiai realizuoti, tad ir piktnaudžiauja procesu.

22.3. Teismas pažeidė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį bei kitas teisingą bylos išsprendimą turinčių užtikrinti proceso teisės normas ir principus, taip pat atsakovo teisę kreiptis į teismą. Tokia situacija, kai teismo sprendimas grindžiamas tik vienos šalies argumentais, visiškai ignoruojant kitos šalies argumentus ir pateiktus įrodymus, yra nesuderinama su teisės kreiptis į teismą principu, taip pat principu, kad teisingumą vykdo tik teismas. Teismo padaryti proceso teisės normų ir principų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22.4. Pagrindą panaikinti teismo sprendimą sudaro ir materialinės teisės normų pažeidimas. Komisijos ir teismo išvados prieštarauja imperatyviai Taisyklių 7.1 papunkčio normai, apibrėžiančiai pastatų, skirtų žmonėms būti, sąvoką, kuri nėra siejama su faktiniu žmonių buvimu. Taisyklių 16.1 papunktis, sisteminis ir teleologinis Taisyklių bei kitų teisės aktų normų aiškinimas ir teismų praktika patvirtina, kad 1 pastatu, skirtu žmonėms būti, laikomas kiekvienas vienbutis gyvenamasis namas, nepriklausomai nuo jo nusidėvėjimo, statybos metų, medžiagiškumo ir to, ar yra jame gyvenamąją vietą deklaravusių žmonių. Taisyklių 16.1 papunktis, sisteminis ir teleologinis Taisyklių 7.1 ir 16.1 papunkčių aiškinimas bei teismų praktika paneigia ir Komisijos padarytas išvadas, kurioms teismas pritarė, kad Bendrovė turi nustatyti būtent faktinį Gamykloje būnančių žmonių skaičių ir tik juo vadovautis. Komisijos ir teismo sprendimų išvados prieštarauja ir Taisyklių 30–32 punktams, patvirtinantiems, kad nustatant pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių nėra būtina vertinti nei faktinio žmonių buvimo, nei faktiškai būnančių žmonių skaičiaus, nei faktinės pastatų būklės. Taisyklių imperatyvams, skirtiems užtikrinti žmonių saugą, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijai, VAĮ ir teismų išaiškinimams prieštarauja ir teismo paliktas galioti Komisijos įpareigojimas Bendrovei priimti konkretų sprendimą – pritarti Pastato Projektui.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde dėl papildomo sprendimo prašo panaikinti Regionų apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. papildomą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pakeisti Regionų apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. papildomą sprendimą, sumažinant iš AB „Amber Grid“ pareiškėjo UAB „Skirlita“ naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

24. Atsakovas apeliaciniame skunde dėl papildomo sprendimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo 2024 m. spalio 8 d. prašymą priimti papildomą sprendimą, jį išsprendė kitą dieną – 2024 m. spalio 9 d. rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio laiką ir vietą nepranešus proceso dalyviams, tad ir nesudarius jiems galimybės išdėstyti savo poziciją. Be to, priimdamas papildomą sprendimą, teismas nesilaikė ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančių teisės normų bei nesivadovavo šiuo aspektu aktualia teismų praktika. Teismas nevertino to, kad advokatų profesinės bendrijos advokatai santykiuose su Bendrove pareiškėjui atstovavo nuo 2019 m. sausio mėn. Atsakovo įsitikinimu, situacijoje, kai teisinės paslaugos byloje aktualiais klausimais teikiamos jau daugiau nei 5 metus, advokato darbo laiko sąnaudos byloje yra ar bent jau turėtų būti ženkliai mažesnės nei tais atvejais, kai advokatas pasitelkiamas tik pagalbai byloje. Pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 30 d. prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodyta 4 val. trukmės teisinė konsultacija, tačiau nebuvo nei nurodyta, nei tuo labiau pagrįsta, jog ji apskritai susijusi su byla. Pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 30 d. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo formalus, itin mažos apimties procesinis dokumentas, kuriame nebuvo iš esmės jokio bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, o nuotolinis teismo posėdis 2024 m. spalio 1 d. truko vos 1 val., t. y. nuo 13:16 val. iki 14:16 val. Todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai visa apimtimi tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

25. Atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pareiškėjo atsiliepime į 2024 m. lapkričio 6 d. apeliacinį skundą yra tikrovės neatitinkančių ir todėl sąmoningai klaidinančių teiginių, prieštaraujančių, inter alia, bylos medžiagai, teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai. Pareiškėjo abejonės dėl tariamo Taisyklių 7.1 ir 16.1 papunkčių neteisėtumo nėra teisiškai reikšmingos byloje, todėl nėra pagrindo pradėti norminę bylą.

V. 26. Pareiškėjas UAB „Skirlita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo AB „Amber Grid“ apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme.

27. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, papildomai pažymi, kad:

27.1. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo naujus argumentus, kurie nebuvo nagrinėti Komisijos žodinio proceso tvarka nagrinėtoje byloje, o toks atsakovo procesinis elgesys teisiškai yra negalimas. Ginčas byloje yra kilęs iš konkretaus atsakovo Sprendimo, o visi atsakovo bandymai apeliaciniame skunde dėstyti apibendrinančius teiginius bei argumentus, kurie esą buvo išdėstyti visuose atsakovo raštuose pareiškėjui nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2023 m. kovo 24 d., yra niekuo nepagrįsti. Iki nagrinėjamam ginčui aktualaus atsakovo Sprendimo priimti atsakovo raštai šioje byloje vertintini tik kaip istorinis kontekstas. Pareiškėjo teigimu, šioje byloje turėtų būti vertinami tik tie atsakovo argumentai, kurie išdėstyti atsakovo Sprendime.

27.2. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad teismui nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismas privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų. Pareiškėjo vertinimu, į visus pagrindinius (esminius) atsakovo skundo teismui argumentus pirmosios instancijos teismas atsakė, teisingai identifikavo nagrinėjamam ginčui taikytiną teisę, ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus.

27.3. Komisija, nebūdama viešojo administravimo subjektas, pati ir nepriėmė sprendimo išduoti pritarimą (sutikimą) Pasato Projektui, o pavedė tai atlikti tam viešojo administravimo subjekto funkcijas nurodyto ginčo apimtyje atliekančiam subjektui – atsakovui. Būtent tokį Komisijos sprendimą, nekeisdamas jos rezoliucinės dalies, ir patvirtino teismas, kuris taip pat pats jokio pritarimo nei išdavė, nei galėjo išduoti, todėl net teoriškai negalėjo pažeisti valdžių padalijimo principo ar VAĮ nuostatų.

27.4. Tuo atveju, jeigu teismas atsakovo naujus, tik apeliaciniame procese pateiktus argumentus, vertintų, o taip pat vadovautųsi tais atsakovo argumentais, kurie buvo pateikti tik bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. tais, kuriais atsakovas nesirėmė priimdamas Sprendimą, pareiškėjas prašo teismo vertinti (išskirti į atskirą norminę bylą) ir pareiškėjo pateikiamą naują argumentą dėl galimo nagrinėjamam ginčui aktualių Taisyklių nuostatų neatitikimo aukštesnės galios teisės aktams (juose įtvirtintiems principams). Pareiškėjas prašo, teismui nusprendus inicijuoti norminę administracinę bylą, ištirti ar Taisyklių 7.1 papunkčio nuostatos, ta apimtimi, kuria nustatytas 2 valandų be pertraukos laiko kriterijus apibrėžiant pastatus, skirtus būti žmonėms, ir 16.1 papunkčio nuostatos ta apimtimi, kuria nustatytas toks pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičiaus nustatymo kriterijus, pagal kurį kiekvienas gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties pastatas (ar suformuotos patalpos), kuriame (kuriose) vienu metu būna ar gali būti iki 5 žmonių, yra laikomas (laikomos) vienu pastatu, skirtu žmonėms būti; kuriame (kuriose) būna nuo 6 iki 10 žmonių – laikomas (laikomos) dviem pastatais, skirtais žmonėms būti, ir taip toliau, neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (redakcija galiojusi 2022 m. gruodžio 23 d.–2023 m. birželio 30 d.) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintam tikslingumo principui, 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintam efektyvumo principui, 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintam aiškumo principui, o taip pat konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo, protingumo, atsakingo valdymo, gero viešojo administravimo principams.

28. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme.

29. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo pažymi, kad jis (pareiškėjas) likus 8 dienoms iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios į bylą pateikė prašymą priteisti 3 630 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Prie minėto prašymo buvo pridėti pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų teisme įrodymai. Prašymas elektroninėje byloje buvo matomas atsakovui, jis su prašymu neabejotinai susipažino, tačiau iki bylos išnagrinėjimo neteikė jokių pastabų ar paaiškinimų dėl iš atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju buvo suteiktos tokios teisinės paslaugos, kurios buvo būtinos ir kurios yra numatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šiuo atveju pareiškėjo patirta išlaidų advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme suma laikytina pagrįsta ir teismo teisingai priteista pareiškėjo naudai. Atsakovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl AB „Amber Grid“ 2023 m. kovo 24 d. rašto Nr. 7-214-408 „Dėl paslaugų paskirties pastato, planuojamo adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos techninio projekto“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Bendrovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo UAB „Skirlita“ 2022 m. liepos 21 d. prašymą ir pateikti išsamų, pagrįstą sprendimą ir išduoti pareiškėjui rašytinį pritarimą (sutikimą) pateiktam pastato (techninių apžiūrų centro) statybos techniniam projektui (statybai), adresu (duomenys neskelbtini).

31. Komisija 2023 m. birželio 23 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Bendrovės 2023 m. kovo 24 d. raštą Nr. 7-214-408 (Sprendimą) bei Bendrovę įpareigojo tenkinti UAB „Skirlita“ 2022 m. liepos 21 d. prašymą išduoti rašytinį pritarimą paslaugų paskirties pastato (techninių apžiūrų centras) statybos techniniam projektui.

32. Atsakovas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, kreipėsi su skundu į teismą, kuriame akcentavo, kad Pastato statyba Sklype, esančiame greta magistralinio dujotiekio, buvo / yra negalima dėl prieštaravimo imperatyviems teisės aktų reikalavimams, skirtiems užtikrinti greta potencialiai pavojingu įrenginiu laikytino objekto esančios teritorijos ir žmonių saugą.

33. Pirmosios instancijos teismas sprendimu atsakovo skundą atmetė, nurodė, kad Komisija pagrįstai akcentavo, jog nėra aišku, kokių objektyvių duomenų pagrindu atsakovas Sprendime vertino, kad yra pasiektas pirmos vietovės klasės vienetui numatytas maksimalus užstatymo tankis; teismas padarė išvadą, kad Prašymo pateikimo momentu nebuvo pasiektas maksimalaus 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, užstatymo normatyvas; užstatymo normatyvų viršijimas vertintinas prašymo nagrinėjimo metu pagal faktinę situaciją, o ne kada nors ir bet kada ateityje; atsakovui nebuvo pagrindo remtis Gamyklos techniniu projektu, kuris patvirtintas prieš 15 metų, turėjo vertinti tik tai, kiek žmonių faktiškai buvo (dirbo); papildomu sprendimu pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisė 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų.

34. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas bylos iš esmės nenagrinėjo, tiesiog perkėlė (perkopijavo) pareiškėjo argumentus nenurodydamas savarankiškų motyvų; teismo sprendime nebuvo vertinami su skundu pateikti įrodymai, kad Ginčijamo rašto priėmimo metu Gamykloje dirbo 20 darbuotojų, todėl Gamykla pagal Taisyklių 16.1 papunktį įskaičiuotina kaip 4 pastatai; teismas nevertino atsakovo skundo argumentų, kad Komisijos sprendimo rezoliucinė dalis dėl Bendrovės įpareigojimo priimti konkretų sprendimą – pritarti Projektui – yra nepagrįsta bei neteisėta, kad Komisija buvo šališka rinkdama įrodymus; Komisijos ir teismo išvados prieštarauja Taisyklių 30–32 punktams ir imperatyviai Taisyklių 7.1 papunkčio normai, apibrėžiančiai pastatų, skirtų žmonėms būti, sąvoką, kuri nėra siejama su faktiniu žmonių buvimu; nesutiko su papildomo sprendimo priėmimu ir bylinėjimosi išlaidų priteisimu.

35. Ginčijamu raštu Bendrovė, vadovaudamasi Taisyklių 24.1 papunkčiu, nepritarė Pastato statyboms Sklype. Atsakovas rašte pareiškėjui išaiškino, kokiu būdu yra nustatyta vertinama teritorija, bei įvertinusi pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių visuose į šios teritorijos ribas patenkančiuose vietovės klasės vienetuose, konstatavo, kad leistinas užstatymo pastatais tankis jau yra pasiektas. Atsakovas rėmėsi Taisyklių 7.1, 16.1, 26, 29–32 punktų nuostatomis, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Prienų savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Prienų savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T3-282 „Dėl pakoreguoto Prienų savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, sprendiniais; nurodė, kad privalomi Bendrovės sutikimai (pritarimai) numatomai vykdyti veiklai (veiksmams) yra neišduodami ir tais atvejais, kai yra nustatoma, jog dėl priimtų sprendimų bus sudarytos sąlygos Taisyklių 17 punkte nustatytus reikalavimus pažeisti ateityje.

36. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 „Dėl Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių patvirtinimo“ (2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-169 redakcija) patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių 9 punkte nurodyta, kad magistralinis dujotiekis priskiriamas potencialiai pavojingiems įrenginiams. Magistralinių dujotiekių bei gretimos aplinkos ir greta būnančių žmonių saugą užtikrina: magistralinių dujotiekių apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (Taisyklių 1 priedo 4 ir 6 punktai) (9.1 p); vietovės klasių teritorijos ir jose taikomi užstatymo normatyvai, nustatyti šio skyriaus antrajame skirsnyje (9.2 p.); mažiausi leistini atstumai nuo magistralinio dujotiekio iki statinių bei kitų objektų, nustatyti šio skyriaus trečiajame skirsnyje, taip pat šiose Taisyklėse nustatyti mažiausi leistini atstumai nuo magistralinio dujotiekio iki žemės ir vandens paviršiaus (9.3 p.).

37. Atsižvelgiant į MD kaip potencialiai pavojingą įrenginį, vietovės klasių teritorijos ir jose taikomi užstatymo normatyvų nustatymu siekiama MD, gretimos aplinkos ir greta būnančių žmonių saugos užtikrinimo, todėl vykdomų veiklų ribojimo pagrįstumas vertintinas atsižvelgiant į vykdomų veiklų intensyvumą visu jų galimo vykdymo laikotarpiu. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl pritarimo naujai veiklai, pagal Taisyklėse nustatytus kriterijus turi būti įvertinamos visos realiai vykdomos veiklos, taip pat ir tos, kurioms vykdyti sąlygos yra atsiradę teisėtais pagrindais anksčiau. Siauresnė Taisyklėse įtvirtintų nuostatų interpretacija (t. y. vertinimas tik faktiškai prašymo pateikimo metu aktyviai vykdomų veiklų) reikštų nepagrįstą tų subjektų teisių apribojimą, kurie šiuo metu, nors ir turi tokią teisę, laikinai veiklų nevykdo ar vykdo jas mažesne apimtimi, nes po pritarimo naujų veiklų vykdymui šie subjektai gali netekti galimybės savo veiklų atnaujinti ar plėsti iki projektinių ribų. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismo išvados, kad Taisyklių 17 punkte nustatyti normatyvai turi būti vertinami tik pagal faktinę situaciją Prašymo nagrinėjimo metu, yra nepagrįstos.

38. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su teismo išvadomis, kad vertinamoje teritorijoje Prašymo pateikimo momentu nebuvo pasiektas maksimalaus 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, užstatymo normatyvas, nes jos padarytos neįvertinus visų faktinių duomenų ir aplinkybių, kurios reikšmingos numatytam tikslui – MD, gretimos aplinkos ir greta būnančių žmonių saugos užtikrinimui, pasiekti.

39. Taisyklių 30 punkte įtvirtinta, kad nustatant pastatų, skirtų žmonėms būti skaičių, yra vertinami tiek Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenys apie šiame registre įregistruotus pastatus, skirtus žmonėms būti, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenys apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus, tiek magistralinio dujotiekio savininko išduoti sutikimai pastatų, skirtų žmonėms būti, projektai, kuriems magistralinio dujotiekio savininkas yra išdavęs pritarimą (juos suderinęs) (30.1 p., 30.2 p., 30.3 – 30.5., 30.7 p.). Sistemiškai aiškinant Taisyklių 30 punkto nuostatas, darytina išvada, kad sutikimų, kurie išduoti projektų rengimui, turinys išlieka nepasikeitęs ir aktualus įgyvendinus projektus bei pastatus įregistravus Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovas pagrįstai rėmėsi, be kita ko, Gamyklos techninio projekto sąlygomis.

40. Teismo sprendime motyvai dėl atsakovo pareigos įvertinti ir surinkti Prašymo pateikimo metu esančią išsamią ir (ar) aktualią situaciją apie pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vertinamoje teritorijoje neapsiribojant duomenimis Nekilnojamojo turto registre apie vertinamoje teritorijoje esančius gyvenamuosius pastatus, taip pat laikytini nepagrįstais ir neatitinkančiais Taisyklių 7.1 papunktyje ir Taisyklių 16.1 papunktyje numatytų reikalavimų. Aplinkybė, kad kuriame nors iš Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų, skirtų žmonėms būti, laikinai žmonės nebūna, savaime negali turėti reikšmės sprendžiant dėl pritarimo naujoms veikloms, nes, minėta, gyvenamieji pastatai, kaip ir kiti pastatai, skirti žmonėms būti, bet kuriuo metu gali būti pradedamai teisėtai naudoti pagal paskirtį. Tokios aplinkybės nevertintinos kaip abstrakčios, neapibrėžtos prielaidos dėl situacijos ateityje, nes jos grindžiamos realiais faktais, duomenimis Nekilnojamojo turto registre ir atitinkamai iš to kylančiomis suinteresuotų asmenų teisėmis.

41. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas iš esmės netyrė ir nevertino faktinių duomenų (su skundu kaip priedai Nr. 43–49 pateiktų įrodymų), kuriais siekiama paneigti pareiškėjo argumentus apie Gamykloje dirbančių asmenų skaičių, kuris yra iš esmės atitinkantis projekte numatytą. Teisėjų kolegija pažymi, kad turi būti atsižvelgiama į visus duomenis, kurie patvirtina aplinkybę, kaip numatyta Taisyklių 7.1 papunktyje, pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių, nustatytą pagal 16.1 papunktyje įtvirtintus kriterijus, nes, kaip jau buvo minėta, tai yra svarbu MD, gretimos aplinkos ir greta būnančių žmonių saugos užtikrinimui, ir ne tik pareiškėjo kreipimosi metu, bet visų veiklų, kurios pagal turimus duomenis gali būti vykdomos, vykdymo laikotarpiu.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti aplinkybes, nurodytas atsakovo skunde, ir tirti su juo pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju yra svarbu ne formalus ginčijamo atsakovo Sprendimo vertinimas, bet objektyvus aplinkybių, kurios reikšmingos dėl konkrečios veiklos galimybių potencialiai pavojingo įrenginio pirmos vietovės klasės teritorijoje nustatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių kilęs ginčas yra besitęsiantis nuo 2018 metų, tai nurodyta ir ginčijamame Sprendime, taigi abiem pusėms turi būti iš esmės žinomos visos aplinkybės, kurios gali būti svarbios sprendžiant dėl naujos veiklos galimybių teritorijoje, todėl įrodymų, patvirtinančių reikšmingas aplinkybes, pateikimas su skundu nėra netinkamas elgesys procese, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad naujus įrodymus rinko ir tyrė Komisija, spręsdama bylą. Aptartų argumentų kontekste Komisijos sprendimo dalis dėl Bendrovės įpareigojimo priimti konkretų sprendimą – pritarti Projektui – yra nepagrįsta bei neteisėta, nes tokio pobūdžio įpareigojimas, taikant ABTĮ 88 straipsnio 2 punktą, kaip būdas apginti pažeistas teises, gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai nustatomos visos reikšmingos aplinkybės ir būna akivaizdu, kad kompetentingas subjektas akivaizdžiai nepagrįstai nepriima objektyvaus sprendimo, atsisako priimti ar vilkina sprendimo priėmimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo ištirtos ir tinkamai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, sudarančios pagrindą įvertinti ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nebuvo nustatyta, kad Bendrovė atsisako priimti sprendimą ar delsia jo priėmimą, todėl įpareigojimas priimti konkretų sprendimą Bendrovei negalėjo būti nustatytas.

43. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017 ir kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.).

44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą iš naujo, teismas, spręsdamas dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, turėtų įvertinti, kokias pasekmes teismo sprendimas galėtų sukelti teisėms tų asmenų, kurių įtraukimą į skaičiuojamą maksimalaus užstatymo normatyvą kvestionuoja pareiškėjas, ir padaryti išvadas dėl jų dalyvavimo byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis (ABTĮ 46 str. 2 d.).

45. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė naujus argumentus, kurie nebuvo vertinami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, dėl galimo nagrinėjamam ginčui aktualių Taisyklių nuostatų neatitikimo aukštesnės galios teisės aktams (juose įtvirtintiems principams). Kilus teismui pagrįstų abejonių, ar Taisyklių 7.1 papunkčio ir 16.1 papunkčio nuostatos neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, taip pat konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo, protingumo, atsakingo valdymo, gero viešojo administravimo principams, turėtų būti svarstomas norminės bylos iškėlimo kausimas.

46. Apibendrinant nutartyje išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 56 p.). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, konstatavus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, kitos procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir kiti pirmosios instancijos teismo motyvai apeliacine tvarka plačiau nevertinami.

47. Papildomas sprendimas taip pat naikintinas, nes bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas yra neatsiejamas nuo rezultato teismo sprendime, kuriuo išsprendžiama dėl pagrindinių reikalavimų (40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo akcinės bendrovės „Amber Grid“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimo ir atsakovo akcinės bendrovės „Amber Grid“ apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą ir Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė