dfde4eb9-bb84-4215-b2ad-edee3efabf4a · Vilniaus regiono apylinkės teismas

    Civilinė byla Nr. e2-1282-494/2018    Proceso Nr. 2-52-3-04614-2017-7    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 26 d.Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei V. Å .,atsakovui M. G.,Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui       (Dmitrij Charitonov),vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

Å . ieÅ¡kinį atsakovams V. Å . (V. Å .) ir M. G., iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė V. Å . pateiktu ieÅ¡kiniu prašė: 1)pripažinti V. Å . tėvystę, įraÅ¡ytÄ L. Å ., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)) gimimo įraÅ¡e, negaliojančia; 2)M. G., iki teismo posėdžio arba teismo posėdžio metu neigiant tėvystę L.

Å . atžvilgiu, paskirti DNR ekspertizę M. G. ir L. Å ., giminystės ryÅ¡iui nustatyti; 3)M. G. neneigiant tėvystės L. Å ., nustatyti, kad M. G. yra L. Å . tėvas, o jis - jo sÅ«nus; 4)nustatyti nepilnamečio sÅ«naus L. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su jo motina V. Å .; 5)priteisti iÅ¡ M. G. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui L. Å . po 190 Eur periodinių iÅ¡mokų iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; 6)įpareigoti atsakovÄ M.

G. pateikti duomenis apie savo gautas pajamas per paskutiniuosius metus; Å¡ių jam duomenų nepateikus, iÅ¡sireikalauti duomenis iÅ¡ VSDFV apie atsakovo gautas pajamas per paskutiniuosius metus; 7)paskirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieÅ¡kovę V. Å ..IeÅ¡kinyje nurodė, kad santuoka tarp ieÅ¡kovės V. Å . ir atsakovo V. Å ., sudaryta (duomenys neskelbtini) (įraÅ¡o Nr. 170). Su atsakovu V. Å . susituokė, nes tikėjosi sukurti gražiÄ ir laimingÄ Å¡eimÄ , tačiau 2015 metų pradžioje santykiai tarp ieÅ¡kovės ir V.

Å . pablogėjo, nes ieÅ¡kovei tapo žinoma, jog jis ieÅ¡kovę apgaudinėja su kita moterimi. Nuo 2015 metų liepos mėnesio su V. Å . ieÅ¡kovės santykiai galutinai „nutrÅ«ko“, kadangi V. Å . paliko Å¡eimÄ ir nutraukė visus ryÅ¡ius tiek su ieÅ¡kove, tiek su savo sÅ«numi K. K. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). To pasėkoje, ieÅ¡kovė 2016 metų pradžioje su ieÅ¡kiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , kad ieÅ¡kovės ir V. Å . santuoka bÅ«tų nutraukta. 2017-09-13 Vilniaus miesto apylinkės teismas civ. byloje Nr. 2-829-930/2017 priėmė sprendimÄ , kuriuo tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nutraukti ieÅ¡kovės ir V.

Å . santuokÄ . Pažymi, kad kol vyko civ. bylos Nr. 2-829-930/2017 nagrinėjimas teisme, ieÅ¡kovė, 2016 m. rugpjūčio pradžioje susipažino su kitu vyru - M. G.. Kadangi su atsakovu V. Å . santykiai buvo paÅ¡liję ir po tokio jo poelgio (ieÅ¡kovės palikimo ir iÅ¡davystės) buvo nusprendusi nutraukti santuokÄ , todėl nusprendė „negniaužti“ savo kylančių jausmų atsakovui M. G.. Neužilgo suartėjo ir pradėjo artimiau bendrauti. Po kurio laiko pasijuto esanti nėščia. 2017-08-10 ieÅ¡kovė V.

Å . pagimdė sÅ«nų, kurį pavadino L.. Kadangi L. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini)) gimė dar santuokoje su V. Å ., gimimo liudijime tėvu yra įraÅ¡ytas atsakovas V. Å .. Nors sÅ«naus susilaukė su atsakovu M. G., tačiau, kadangi vaikas gimė ieÅ¡kovei su atsakovu V. Å . dar bÅ«nant santuokoje, todėl vadovaujantis LR CK 3.140 str., gimusio sÅ«naus L. Å . gimimo liudijime tėvu yra įraÅ¡ytas atsakovas V. Å .. Nurodė, kad LR CK 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kuriÄ , jei vaikÄ pagimdė motina, kuri yra susituokusi arba nepraėjus daugiau kaip trims Å¡imtams dienų po santuokos pabaigos, vaiko tėvu gimimo įraÅ¡e įraÅ¡omas vaiko motinos sutuoktinis.

Kol nėra pripažinta, kad vaiko gimimo įraše nurodyti neteisingi tėvų duomenys, asmenys, nurodyti vaiko gimimo įraše kaip tėvai, jais ir laikomi nuo pat vaiko gimimo. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. LR CK 3.147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas salimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvų.

Pagal LR CK 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo įraše apie vaiko motina ar tėvu leidžiama nuginčyti tik teismo keliu. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 13 straipsnis, Vaiko leisiu apsaugos pagrindu įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Taip pat Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. yra įtvirtinta ir vaiko teisė žinoti savo tėvus. Teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ , todėl nagrinėjant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiÅ«rį į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio mėn. 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

IÅ¡ pateiktų aplinkybių akivaizdu, kad L. Å . ir atsakovo V. Å . kaip sÅ«naus ir tėvo santykiai nėra susiformavę, todėl konstatuoti tarp jų esant giminiÅ¡kus santykius (socialinę tėvystę) nėra pagrindo. CK 3.150 str. 2 d. nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, pripažintÄ pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis tėvas, įrodymai, kad asmuo negali bÅ«ti vaiko tėvas, gali bÅ«ti ne tik moksliniai (ekspertizės iÅ¡vados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės (Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-392-436/2008).

Taigi, sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimÄ , esminę reikÅ¡mę turi faktas, ar atsakovas V. Å . yra, ar nėra, vaiko tėvas. Tai, kad atsakovas V. Å . patvirtina žinomus faktus, kad kuomet atsakovas V. Å . 2015 metų viduryje ieÅ¡kovę paliko, ieÅ¡kovė turėjo lytinių santykių tik su atsakovu M. G., kurių metu ir buvo pradėtas vaikas. Å is faktas yra pagrindas tėvystės įraÅ¡o nuginčijimui (LR CK 3.150 str. 2 d.). Nenuginčijus vaiko tėvystės, tikrasis sÅ«naus L.

Å . tėvas negali bÅ«ti įraÅ¡ytas jo gimimo įraÅ¡e. Vadovaudamasi iÅ¡dėstytu, praÅ¡o nuginčyti atsakovo V. Å . tėvystę ieÅ¡kovės ir atsakovo M. G. sÅ«nui L. Å .. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad su atsakovu M. G. santuokos nesudarė, todėl siekdama apsaugoti vaiko interesus, praÅ¡o teismo nustatyti M. G. tėvystę jųdviejų sÅ«nui L. Å .. Žinant, jog pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus yra įstatymo nustatyta abiem tėvams, ir siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko L. Å ., teises ir teisėtus interesus, reikalinga nustatyti atsakovo tėvystės faktÄ Å¡iam vaikui, tokiu bÅ«du suponuojant tolimesnius oficialius ir aiÅ¡kius Å¡alių vaiko L.

Š., ir atsakovo M. G. tarpusavio (tėvų ir vaikų) santykius, apibrėžtus CK ir kituose teisės aktuose. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.147 str. 1 d.).

Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymÄ Ä¯vertinti kaip tėvystės įrodymÄ (CK 3.147 str. 2 d.). Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto direktoriaus 2007-03-30 įsakymu Nr. 103 patvirtintuose Serologijos ir DNR laboratorijoje teikiamų paslaugų įkainiuose nurodyta, kad ekspertizės giminystės ryÅ¡ių (tėvystės, motinystės) nustatymui esant vienam vaikui kaina yra apie 300 Eur. Patvirtina, kad sutinkanti atlikti minėtÄ ekspertizę Å¡ioje byloje, jei atsakovas M.

G. neigtų ir nepripažintų savo tėvystės sÅ«nui L. Å .. Atsakovui atsisakant daryti tėvystės nustatymo tyrimus, praÅ¡o nustatyti jo tėvystę sÅ«nui L. Å ., gim. (duomenys neskelbtini). Nustačius tėvystę, teismas atsakovÄ pripažįsta vaiko tėvu, o vaikÄ - atsakovo vaiku. Teismas taip pat iÅ¡sprendžia klausimÄ dėl reikalavimo priteisti vaikui iÅ¡laikymÄ , jeigu toks reikalavimas byloje buvo pareikÅ¡tas, arba šį klausimÄ iÅ¡sprendžia savo iniciatyva. IÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų ir vaikų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. Å i Konstitucijos norma iÅ¡ esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaikų teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančiÄ tėvų didžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Å eimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.).

Tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 str. 1 d.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Remiantis LR CK 3.192 str. 2 d., iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikų vystymuisi sÄ lygas. Kadangi vaikas mažametis, Å¡iuo metu ieÅ¡kovė yra motinystės atostogose ir jos pajamos siekia apie 600 Eur.

Atsakovas M. G. yra sveikas jaunas dirbantis vyras, tačiau apie atsakovo gaunamas pajamas ieškovei nėra žinoma, kadangi su juo ieškovė santuokos nėra sudariusi. Kadangi apie atsakovo gaunamas pajamas ieškovė neturi tikslios informacijos, todėl teismo prašo išsireikalauti duomenis iš VSDFV apie atsakovo gautas pajamas per paskutiniuosius metus (šių duomenų ieškovė negalinti išsireikalauti iš VSDFV, nes jie ieškovei ir jos advokatui neteiktini vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 str. 2 p.).

PraÅ¡omi iÅ¡sireikalauti duomenis yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ioje byloje, sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo klausimÄ ). Nurodė, kad vaikas sparčiai auga, jo poreikiai kasdien didėja. IeÅ¡kovei neturint jokių pajamų iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ iÅ¡laikyti be atsakovo pagalbos nėra galimybės. Vaiko iÅ¡laikymas nėra iÅ¡imtinai mamos pareiga, o bendra - abiejų tėvų prievolė, todėl kreipiasi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui L. Å .. Tokiu bÅ«du bus apsaugoti vaiko interesai, suteikiant jam pakankamai lėšų maitinimui, aprangai, sveikatos priežiÅ«rai, auklėjimui, lavinimui ir kitų poreikių tenkinimui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad iÅ¡laikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvienÄ dienÄ , o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norÄ vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko iÅ¡laikymo stabilumo iÅ¡saugojimas. IeÅ¡kovei tenka kasdienė vaiko priežiÅ«ra, rÅ«pinimasis sÅ«numi tiek moraliai, tiek materialiai. IeÅ¡kovė suinteresuota užtikrinti jųdviejų nepilnamečiui vaikui tinkamas vystymosi sÄ lygas, todėl siekia, kad prie jo iÅ¡laikymo prisidėtų abu tėvai.

Žemiau pateikia iÅ¡laidas, reikalingas sÅ«naus poreikiams ir interesams tenkinti: 1)negalima užtikrinti deramÄ vaiko fizinį, protinį, dvasinį, moralinį ir socialinį vaiko vystymÄ , jei jis nepakankamai maitinamas. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Kadangi sÅ«nui tik keli mėnesiai jis greitai bręsta, sparčiai auga, todėl jam reikalingas pilnavertis maistas. Visuotinai žinomas faktas, kad pastaraisiais metais labai didėjo prekių ir paslaugų kainos, o ypač maisto produktų, įvertinant faktines mÅ«sų iÅ¡laidas maistui, per mėnesį realiai pilnaverčiam sÅ«naus maitinimui reikia skirti apie 130 EUR; 2)Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokiÄ aprangÄ , kuri užtikrintų jo sveikatos saugumÄ ir nepažeistų vaiko orumo.

IÅ¡laidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir avalynės komplektus metų sezonams (žiemos, pavasario, vasaros, rudens), sportinę, laisvalaikio aprangÄ , atitinkančiÄ vaiko Å«gį ir dydį. SÅ«naus aprangai ir avalynei vidutiniÅ¡kai reikia skirti apie 75 EUR kiekvienÄ mėnesį; 3)Vaiko poreikis turėti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinta vaiko teise į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str.).

Vaiko bÅ«stas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į asmeninį gyvenimÄ , asmens neliečiamybę, garbę ir orumÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 str.), teisės į mokslÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14 str., 35 str.), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.) ir kt. įgyvendinimÄ . IÅ¡laidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ tenkinimÄ , sudaro: tinkamo bÅ«sto iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros iÅ¡laidos, remonto, Å¡ildymo, komunalinių patarnavimų iÅ¡laidos ir kitos paslaugos, tenkančios vaiko daliai.

Šiuo metu ieškovė su vaiku gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Išlaidos būstui (mokesčių už komunalines paslaugas) sūnaus daliai per mėnesį sudaro 90 EUR; 4)Pilnaverčiam vaiko gyvenimui užtikrinti yra būtinas gydymas, sveikatos priežiūra, vitaminų ir vaistų naudojimas. Sūnaus išlaidos pilnaverčiam sveikatos užtikrinimui per mėnesį sudaro apie 20 EUR; 5)             Higienos, asmeninės priežiūros reikmėms vidutiniškai per mėnesį vaikų poreikiams reikia skirti ne mažiau kaip 20 EUR; 6)Vaikų materialiniai poreikiai taip pat būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.).

Pareiga rÅ«pintis vaiko laisvalaikiu reiÅ¡kia tai, kad bÅ«tina sudaryti vaikui materialines sÄ lygas visapusiÅ¡kai dalyvauti kultÅ«riniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei, dorovinei raidai. Vaikams atsižvelgiant į jų gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas.

Šioje pastraipoje išvardytiems vaiko laisvalaikio poreikiams reikia ne mažiau kaip 30 EUR per mėnesį; 7)Įvairioms šventėms (gimtadieniams, Kalėdoms, Velykoms ir pan.) papildomai išleidžiama po 174 EUR per metus, t. y. vidutiniškai po 15 EUR per mėnesį. Taigi, įvertinus įprastus būtinus sūnaus Liutauro poreikius, jam tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro apie 380 EUR per mėnesį. Pažymi, jog vėliau bus pateiktos čekių kopijos (maisto, drabužių, vaistų ir pan.).

Svarbu pastebėti, kad naujausia teismų praktika reglamentuoja, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi (Å¡iuo metu MMA - 380 Eur), priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209- 916/20161. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir atsakovo M. G. turtinę padėtį, taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teismų praktikÄ , teismo praÅ¡o nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydžio vertę nustatyti skaičiuojant po 190 Eur periodinių iÅ¡mokų ir iÅ¡ atsakovo M.

G. sÅ«naus L. Å ., gimusio(duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui iki jo pilnametystės priteisti po 190 Eur periodinių iÅ¡mokų kiekvienÄ mėnesį, iÅ¡laikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.Atsakovas V. Å . atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į posėdį neatvyko (praneÅ¡ta tinkamai).Atsakovas M. G. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė (įteikta tinkamai).Institucija, teikianti iÅ¡vadÄ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos MickÅ«nų seniÅ«nijos specialistė aplankė V.

Å .. Moteris su Å¡eima gyvena nuosavame name. Namas yra naujos statybos, pilnai įrengtas. V. Å . turi du nepilnamečius vaikus K. K. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Å ., gim. (duomenys neskelbtini). Buities ir gyvenimo sÄ lygos yra normalios. V. Å . dirba Lietuvos statistikos departamente, Å¡iuo metu yra vaiko priežiÅ«ros atostogose. Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nurodė, kad LR CK 3.150 str. l d. nurodoma, kad „nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems arba nepraėjus daugiau kaip trims Å¡imtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali bÅ«ti vaiko tėvas“.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

IeÅ¡kovė praÅ¡o ne tik nuginčyti V. Å . tėvystę vaiko atžvilgiu, bet ir nustatyti M. G. tėvystę L. Å . atžvilgiu. Jeigu asmenys, turintys teisę kreiptis dėl tėvystės nustatymo, siekia nustatyti tėvystę, nes mano, kad tėvo duomenys vaiko gimimo akto įraÅ¡e neatitinka tikrosios biologinės vaiko kilmės, toks įraÅ¡as pirmiausia turi bÅ«ti nuginčytas CK 3.149-3.153 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi suinteresuotas asmuo pirma turi nuginčyti tėvo duomenis vaiko gimimo įraÅ¡e ir tik vykdant teismo sprendimÄ Å¡iuos duomenis iÅ¡braukus atsiranda galimybė kreiptis dėl tėvystės nustatymo (žr.

CK 3.149 str. komentarÄ ). Jeigu yra nuginčyta susituokusios vaiko motinos vyro tėvystė, vaiko kilmė iÅ¡ tėvo ieÅ¡kinio tvarka nustatoma tik kilus ginčui dėl tėvystės. Nesant ginčo, taikoma CK 3.141 straipsnio 2 dalis (CK komentaras, trečioji knyga, Å eimos teisė, Vilnius, 2002 m., psl. 281). Atsižvelgiant į įstatymo normas, mano, kad pirmiausia turi įsiteisėti teismo sprendimas dėl tėvystės nuginčijimo ir tik po to, kilus ginčui dėl tėvystės nustatymo, ieÅ¡kovė galės kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nustatymo ieÅ¡kinio tvarka.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, privalo iÅ¡analizuoti ir įvertinti visumÄ aplinkybių, kurių pagrindu galima padaryti iÅ¡vadÄ , pas kurį iÅ¡ tėvų teisėti vaiko interesai bus apginti geriau, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko interesai yra ne tik materialiniai, buitiniai, bet ir psichologiniai, dvasiniai. Vertindamas, kuris iÅ¡ tėvų geriau gali patenkinti materialinius ir buitinius vaiko interesus, teismas iÅ¡analizuoja abiejų tėvų gyvenamojo bÅ«sto, materialinio apsirÅ«pinimo sÄ lygas.

Vertindamas vaiko psichologinių ir dvasinių interesų tenkinimo sÄ lygas, teismas turi atsižvelgti į vaiko dvasinio lavinimo galimybes, jo prisiriÅ¡imÄ prie konkrečių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 14 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2001). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina nereiÅ¡kia tėvų teisių ir pareigų lygiateisiÅ¡kumo pažeidimo, kadangi atskirai gyvenančiam tėvui iÅ¡lieka visos teisės ir pareigos vaikui - vaiko interesų atstovavimas, jo teisių gynimas, rÅ«pinimasis vaiko fiziniu vystymusi, mokymu, vaikui augti ir vystytis tinkamų sÄ lygų sudarymu ir kt. (LAT 2002-06-21 nutarimas Nr. A2-35).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2000 taip pat atkreipė dėmesį, kad nors įstatymai ir nenumato kokių nors pirmenybių motinos atžvilgiu, tačiau mažamečiui vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sÄ lygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaikÄ auklėti. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų apie tai, kad motina V. Å . netinkamai vykdo savo motinos pareigas vaiko L.

Å . atžvilgiu. Kadangi vaikas nuolat gyvena su motina, kuri tinkamai prižiÅ«ri mažametį sÅ«nų, mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nurodė, kad ieÅ¡kovė taip pat praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡laikymÄ mažamečiui sÅ«nui po 190 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kartÄ per mėnesį. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Pagal CK 3.3 str. įtvirtintus šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus prioritetas teiktinas vaikų teisių ir interesų apsaugai ir gynimui. CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ne tik nuo vaikų poreikių, bet ir nuo tėvų turtinės padėties, o tai suponuoja, kad teismai negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Tačiau pabrėžtina, kad kiekvienu atveju turi bÅ«ti paisoma CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintos nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantijos, kurios esmė yra ta, kad iÅ¡laikymo dydis turi užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Tai reiÅ¡kia, kad bet kuriuo atveju vaiko iÅ¡laikymo dydis turi užtikrinti socialiai priimtinÄ minimalų poreikių tenkinimo lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1434/2002).

BÅ«tina atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ praktikÄ , taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, gali bÅ«ti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA). IÅ¡laikymo naÅ¡ta turi bÅ«ti paskirstyta tarp tėvų. Atsižvelgiant į vaikų interesus, nusistovėjusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ , palaiko ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti mažamečiui vaikui iÅ¡laikymÄ po 190 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį.IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį prašė tenkinti jame nurodytais pagrindais.

Ieškovė parodė, kad jos ir atsakovo V. Š. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. Ji dar 2016 metų rugpjūčio mėnesį susipažino su atsakovu M. G., ir jiems pradėjus gyventi kartu, ji (duomenys neskelbtini), pagimdė sūnų L., vaiko tėvu įrašytas V. Š., nes ji dar buvo santuokoje su V. Š.. Nežino kur yra atsakovas V. Š.. Parodė, kad atsakovas M. G. pripažįsta tėvystę vaiko atžvilgiu. Taip pat parodė, kad šiai dienai atsisako reikalavimo dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo M.

G., nes kartu su juo gyvena, jis prisideda prie sÅ«naus Liutauro iÅ¡laikymo ir vaiku rÅ«pinasi; nepraÅ¡o skirti tėvystės ekspertizės, nes atsakovas M. G. tėvystę pripažįsta; tarp atsakovo M. G. ir vaiko susiformavęs tarpusavio ryÅ¡ys, M. G. laiko vaikÄ savo sÅ«numi. Vaikas gyvena kartu su ieÅ¡kove, todėl praÅ¡o vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove.Atsakovas M. G. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė tenkinti. Parodė, kad jis pripažįsta, kad yra L. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Su ieÅ¡kove jie kartu gyvena apie 2 metus, vaikas gimė jiems gyvenant kartu, ieÅ¡kovei dar nenutraukus santuokos. Jis laiko LiutaurÄ savo sÅ«numi, juo rÅ«pinasi, iÅ¡laiko vaikÄ . Kadangi pripažįsta tėvystę, todėl DNR ekspertizės tėvystei nustatyti nereikalauja. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove.Vilniaus rajono savivaldybės vaikų teisių skyriaus atstovas Dmitrijus Charitonovas su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė tenkinti. Parodė, kad atsakovas M. G. sutinka, kad jis yra vaiko tėvas, Å¡alys kartu gyvena su vaiku, juo rÅ«pinasi.

Atsakovas V. Š. jau nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio kartu su ieškove negyvena, todėl negali būti vaiko tėvu. Tenkintinas ir reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Ieškinys tenkintinas iš dalies, dalyje byla nutrauktina. Jungtinių Tautų 1989-11-20 Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.138 straipsnis numato, kad vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.140 straipsnio 1 dalį, kai vaikas gimsta motinai, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tėvystę nuginčyti galima tik teismine tvarka (CK 3.150 straipsnio 1 dalis, 3.149 straipsnio 1 dalis).Šiuo atveju ieškovė norėdama įrašyti į nepilnamečio L.

Å . gimimo liudijimÄ Ä¯raÅ¡Ä kas yra vaiko tėvas, pirmiausia turi nuginčyti tėvystę, įrodydama, kad atsakovas V. Å . negali bÅ«ti vaiko tėvu. Kai viename ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiami reikalavimai ir dėl tėvystės nuginčijimo, ir dėl tėvystės nustatymo, laikytina, kad jie pareikÅ¡ti, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo bei teismo proceso ekonomiÅ¡kumo principais, ir tokia pozicija atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ praktikÄ nagrinėtino pobÅ«džio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-596/2013).IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad V.

Š. ir V. Š. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2017-09-27 gimimo įrašo Nr. 684 nustatyta, kad L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas atsakovas V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), o vaiko motina - V. Š.. Tėvais nurodytų asmenų santuoka sudaryta(duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 170. Lietuvos teismų informacinės sistemos Informacijos gyventojų registre duomenimis, atsakovo V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta(duomenys neskelbtini); išrašo apie asmens darbovietę, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija patvirtina, kad duomenų apie atsakovo V.

Š. darbovietę registre nėra. Lietuvos teismų informacinės sistemos Informacijos gyventojų registre duomenimis, ieškovės V. Š. deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta(duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Mickūnų seniūnijos pažymos matyti, jog 2017-10-16 deklaruota nepilnamečio vaiko L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta adresu(duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Mickūnų seniūnijos Buities tyrimo aktas patvirtina, kad atsakovas M.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) padeda V. Å . rÅ«pintis jųdviejų sÅ«numi L. Å . ir vyresniu sÅ«numi K. K. Å .. M. G. sutinka vaikui mokėti 190 Eur iÅ¡laikymÄ . Atsakovas M. G. yra Å«kininkas, kurio veikla deklaruota pagal jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl kartais iÅ¡važiuoja į kitÄ rajonÄ . IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių, byloje esančių įrodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad vaikas L. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini), gimimo įraÅ¡e buvo užregistruotas ieÅ¡kovės V.

Š. sutuoktinio pavarde ir vaiko tėvu įrašytas jos tuo metu buvęs sutuoktinis V. Š., kaip numato Lietuvos Respublikos CK 3.140 straipsnio 1 dalis.Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl tėvystės nuginčijimo, į byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad vaiko gimimo įraše įrašytas tėvas V. Š. nėra ieškovės V. Š. sūnaus L. Š. biologinis tėvas, todėl ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas (CK 3.149 - 3.151straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 178, 185 straipsniai).

Nuginčijus tėvystę yra pagrindas panaikinti L. Å . 2017-09-27 gimimo įraÅ¡e duomenis apie vaiko tėvÄ V. Å . (CK 3.286 straipsnis). Dėl tėvystės nustatymo Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiÅ¡kia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Å ios teisės užtikrinimÄ laiduoja Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

Lietuvos Respublikos CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Iš pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas M. G. savo tėvystės neginčijo, pripažįsta, kad vaikas L. Š. yra jo sūnus, juo rūpinasi ir prižiūri, pagal galimybes išlaiko, todėl pripažintina, kad atsakovas M.

G. yra biologinis vaiko L. Å . tėvas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog yra pagrindas nustatyti atsakovo M. G. tėvystę, pripažįstant, kad jis yra nepilnamečio vaiko L. Å . biologinis tėvas, o vaikas L. Å . yra M. G. sÅ«nus (CK 3.146 – 3.148 straipsniai). Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Teismas, priimdamas sprendimÄ byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iÅ¡ jų realiÄ galimybę sudaryti vaikui tinkamas sÄ lygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobÅ«dį, vaiko norus ir kt.IÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad nepilnametis vaikas L.

Å . nuo gimimo gyvena kartu su mama – ieÅ¡kove, ji tinkamai vaikÄ prižiÅ«ri, yra užtikrinusi gyvenimo ir vystymosi sÄ lygas, tarp jų yra nusistovėję artimi ryÅ¡iai, vaikas yra mažametis, atsakovas Å¡io ieÅ¡kovės reikalavimo neginčijo, kitų priežasčių dėl kurių, vaikas negalėtų gyventi su ieÅ¡kove, nėra, todėl nepilnamečio vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su ieÅ¡kove (CK 3.3 straipsnis, 3.169 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 187 straipsnis).

Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis). Dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus; iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas iÅ¡laikymÄ priteisia pagal vieno iÅ¡ tėvų ieÅ¡kinį (CK 3.194 straipsnio 1-2 dalys, 3.196 straipsnis, 3.156 straipsnis). IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ atsakovo M. G., paaiÅ¡kindama, jog ieÅ¡kovė kartu su juo gyvena, atsakovas M. G. pripažįsta tėvystę vaiko atžvilgiu, prisideda prie sÅ«naus Liutauro iÅ¡laikymo ir vaiku rÅ«pinasi, tarp atsakovo M.

G. ir vaiko susiformavęs tarpusavio ryÅ¡ys, M. G. laiko vaikÄ savo sÅ«numi. Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas, kreipęsis į teismÄ , turi teisę pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako ieÅ¡kinio. Kai ieÅ¡kinio atsisakoma žodžiu, teismas iÅ¡aiÅ¡kina ieÅ¡kovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasiraÅ¡yti standartinę ieÅ¡kinio atsisakymo formÄ (Å¡ios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). IeÅ¡kovo raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiÅ¡kimas įraÅ¡omas į teismo posėdžio protokolÄ .

Teismas priima nutartį priimti ieÅ¡kinio atsisakymÄ ir nutraukia bylÄ . IeÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo priimtinas, kadangi tokia ieÅ¡kovės teisė numatyta įstatyme, ieÅ¡kovei žinomos ieÅ¡kinio dalies atsisakymo procesinės pasekmės ir tokie veiksmai neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 straipsnis).IeÅ¡kovei atsisakius dalies ieÅ¡kinio reikalavimų ir atsisakymÄ priėmus, byla dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovė reikalavimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo byloje nepareiÅ¡kė, todėl dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo Å¡alims teismas nepasisako.Teismo paÅ¡to iÅ¡laidos sudaro 8,40 Eur, kurios lygiomis dalimis (po 4,20 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo) priteistinos valstybei.

Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo V. Š. priteistina valstybei 4,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo M. G. priteistina valstybei 4,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 263-270 straipsniais, 392 straipsniu ir 399 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškinį patenkinti iš dalies. Nustatyti, kad atsakovas V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas ir nuginčyti jo tėvystę L.

Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2017-09-27 gimimo įraÅ¡e Nr. 684 vaiko L. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini), duomenis apie tėvÄ V. Å ., gim. (duomenys neskelbtini).Pripažinti, kad M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o L. Å . yra M. G. sÅ«nus. Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įraÅ¡yti vaiko L.

Å . gimimo įraÅ¡e duomenis apie tėvÄ M. G., a. k. (duomenys neskelbtini)Nustatyti nepilnamečio L. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove (motina) V. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.Priteisti iÅ¡ atsakovo V. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) 4,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (įmokos kodas 5660). Priteisti iÅ¡ atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, 4,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (įmokos kodas 5660). Priimti ieÅ¡kovės V.

Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo iÅ¡ atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini)Civilinę bylÄ Nr. e2-1282-494/2018 pagal ieÅ¡kovės V. Å . ieÅ¡kinį atsakovams V. Å . ir M. G. dalyje dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo iÅ¡ atsakovo M. G. nutraukti.Ä®siteisėjusio sprendimo kopijÄ per tris darbo dienas iÅ¡siųsti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai, kad Å¡i įregistruotų tėvystės nustatymÄ .Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus.

Teisėja                                                                                Dalia Zeniauskaitė