dfdcf093-9f50-4d76-b8bd-a3c7cb29e612 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2-30571-872/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23098-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.12; 3.3.1.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės G.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. R. ieÅ¡kinį atsakovei G. K. dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo,Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas K. R. praÅ¡o įpareigoti atsakovę G. K. per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieÅ¡kovui vienÄ komplektÄ raktų nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).IeÅ¡kovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-06 sprendimu jam pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

IeÅ¡kovo nuosavybės teisė pažeidžiama, nes jis negali naudotis jam priklausančia buto dalimi. Atsakovė neįsileidžia jo į butÄ , neduoda buto raktų, o ieÅ¡kovas nenori gadinti jam priklausančio turto ir laužti durų. IeÅ¡kovas bandė ginÄÄ spręsti taikiai, per advokatÄ 2015-05-19 pateikė atsakovei pretenzijÄ dėl netinkamo teismo sprendimo vykdymo ir prašė geruoju perduoti buto raktų komplektÄ . Atsakovė nurodė, jog teismo sprendimai jos neįpareigojo atlikti kokius nors veiksmus, teismo sprendimas įvykdytas, nes buto dalis įregistruota ieÅ¡kovo vardu.

Teigė, jog ieÅ¡kovas netinkamai vykdo pareigÄ iÅ¡laikyti dukrÄ , santykiai konfliktiÅ¡ki ir raktų neperduos, kol nebus nustatyta naudojimosi butu tvarka. IeÅ¡kovo teigimu, aplinkybė, jog nėra nustatyta naudojimosi butu tvarka, nesudaro pagrindo neįleisti bendraturčio į butÄ . Atsakovė G. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Pažymėjo, jog teismas sprendimu neįpareigojo jos atlikti kokius nors veiksmus, kad ieÅ¡kovas galėtų patekti į butÄ . Atsakovės ir ieÅ¡kovo santykiai buvo blogi, bendras gyvenimas epizodinis dėl ieÅ¡kovo agresyvaus charakterio, elgesio ir jo piktnaudžiavimo alkoholiu.

Jis ne kartÄ baustas administracine tvarka, smurtaudavo. Bendrai gyvenant ji ieÅ¡kovui keletÄ kartų buvo davusi buto raktus, tačiau ieÅ¡kovas nuolat bute negyveno. Dėl ieÅ¡kovo agresyvaus elgesio kyla reali grėsmė atsakovės ir jos dukters saugumui. Ji ne kartÄ siÅ«liusi ½ buto dalies iÅ¡simokėjimo galimybę, svarstyti dėl buto pardavimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir įpareigojo G. K. per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieÅ¡kovui K.

R. vienÄ komplektÄ raktų nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat priteisė iÅ¡ G. K. K. R. naudai 781 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-06 sprendimu pripažino ieÅ¡kovui K. R. nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-06-26 iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog ieÅ¡kovui K. R. ir atsakovei G. K. priklauso po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Ä® ieÅ¡kovo 2015-05-19 pretenzijÄ 2015-06-11 atsakovė atsakė, jog teismo sprendimai jos neįpareigojo atlikti kokius nors veiksmus.Remdamasis CK 4.93 straipsniu ir CK 4.98 straipsniu teismas pripažino, kad atsakovė neįleisdama ieÅ¡kovo į butÄ , trukdo tinkamai įgyvendinti ieÅ¡kovo, kaip savininko, teises. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti, o bendraturčių teisės, valdant ir naudojant jiems nuosavybės teise priklausantį turtÄ yra lygios.

Kol nenustatyta naudojimosi daiktu tvarka, kiekvienas bendraturtis valdo idealiÄ jÄ daikto dalį, bendraturčiai daiktu naudojasi bendrai, o nustačius naudojimosi tvarkÄ â€“ pagal nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė G. K. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovė nurodo, kad pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį daikto savininkas nuosavybės teises privalo įgyvendinti laikydamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų.

Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ginčas kilęs dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, o ne dėl vienam ieÅ¡kovui priklausančio turto. Butas yra vienintelė atsakovės ir ieÅ¡kovo nepilnametės dukters gyvenamoji vieta. IeÅ¡kovas bute negyvena. Å alių santykiai konfliktiÅ¡ki, nėra sutarimo kaip turi bÅ«ti valdomas ir naudojamas bendras turtas. IeÅ¡kovas turėtų pasirinkti teisių gynimo bÅ«dÄ , kuris nepažeistų kitų asmenų interesų bei protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų.

IeÅ¡kovo pasirinktas teisių gynimo bÅ«das Å¡iems principams prieÅ¡tarauja. Protingas ir sÄ Å¾iningas asmuo turėtų siekti valdymo, naudojimo ar disponavimo tvarkos bendrosios dalinės nuosavybės objektu nustatymo. PareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas stengėsi pagilinti konfliktÄ . Patenkinus ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas galėtų bet kada patekti į butÄ , kuriame yra atsakovės ir jos dukters daiktai. Nepatvirtinus naudojimosi tvarkos, ieÅ¡kovas įgyja teisę į bet kuriÄ buto patalpÄ . Esant konfliktiÅ¡kiems santykiams nuosavybės teisių negalėtų įgyvendinti nei vienas bendraturtis.

Atsakovė ieÅ¡kovui yra siÅ«liusi įvairius variantus – iÅ¡mokėti kompensacijÄ už ½ dalį buto, siÅ«lė svarstyti buto pardavimo klausimÄ , tačiau ieÅ¡kovas nesileidžia į kalbas, grasina susidoroti, sunaikinti atsakovę, kelia grėsmę atsakovei, nepilnamečiui vaikui ir daiktų saugumui.IeÅ¡kovas K. R. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė skundÄ atmesti ir priteisti atstovavimo iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ â€“ 150 Eur. Nurodė, kad niekada negÄ sdino atsakovės, negrasino susidorojimu ir kitaip nekonfliktavo, nebuvo sukėlęs situacijos, pažeidžiančios atsakovės ar jų dukters saugumÄ .

Visi atsakovės teiginiai yra iÅ¡galvoti. Atsakovė yra įsižeidusi dėl to, kad jai nepavyko pasisavinti ieÅ¡kovui priklausančios turto dalies. Apeliantė niekuomet nėra siÅ«liusi buto dalies iÅ¡pirkti, bendrai parduoti, nesiÅ«lė naudojimosi tvarkos nustatymo projekto. IeÅ¡kovas iki dabar negali į butÄ patekti, neturi buto techninės apskaitos bylos kopijos, negali parodyti architektui, kad Å¡is parengtų racionalų buto ir jo techninės įrangos perplanavimo ir atsidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės projektÄ .

Apeliantės veiksmai nukreipti į tai, kad ieÅ¡kovas ilgiau negalėtų naudotis turtu. Atsakovė neigia ieÅ¡kovo teisę naudotis butu, keldama jam sÄ lygas. IeÅ¡kovas įrodė, kad jis yra buto savininkas ir, kad jo teisės yra pažeistos. Teisinės reikÅ¡mės Å¡iam ginčui neturi tai, kad bute atsakovė gyvena su dukra. IeÅ¡kovas turi teisę dalyvauti jų bendros dukters auklėjime, bendrauti, palaikyti tėviÅ¡kÄ ryšį, todėl ieÅ¡kovo patekimas į buto dalį neprieÅ¡tarauja dukters interesamsApeliantei yra žinoma, kad ieÅ¡kovas santuokoje su A.

R. yra susilaukęs 2012-06-22 dukters A. R., 2014-05-21 sÅ«naus Ą. R. ir dukters S. R.. Savo bÅ«sto Å¡eima neturi, ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ neturi darbo ir negali jo rasti, todėl turi poreikį persikraustyti į nuosavÄ bÅ«stÄ Vilniuje, kur bÅ«tų užtikrintos geresnės gyvenimo, auklėjimo ir medicininės priežiÅ«ros sÄ lygos vaikams, ieÅ¡kovas turėtų didesnes galimybes integruotis į darbo rinkÄ . IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Ginčas byloje kilo dėl ieÅ¡kovo teisės valdyti ir naudotis jam priklausančia ½ buto dalimi ir tokiu valdymu keliamu galimu kito savininko bei bylos Å¡alių nepilnamečio vaiko teisių pažeidimu.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė yra buto, esančio Žalgirio g. 92-51, Vilniuje, bendrasavininkiai.

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas iÅ¡ turto savininkų turi CK 4.37 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamÄ nuosavybės teisę, reiÅ¡kiančiÄ savininko teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė negatorinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas apginto pažeistÄ valdymo teisę į ½ dalį buto. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad savininkas, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį CK 4.98 str. pagrindu, turi įrodyti dvi aplinkybes:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).Abi Å¡ios sÄ lygos yra įrodytos. Byloje neginčijamai nustatytas faktas, kad ieÅ¡kovas yra ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas. Å i daiktinė teisė jam buvo pripažinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-06 sprendimu ir registruota Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė atsakyme į ieÅ¡kovo pretenzijÄ bei bylos teisminio nagrinėjimo metu, taip pat ir apeliaciniame skunde nesutiko su tuo, kad ieÅ¡kovas galėtų patekti į butÄ , juo naudotis ir valdyti jam priklausančiÄ buto dalį.

Tuo įrodyta antroji ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lyga – savininko teisių pažeidimas.Apeliaciniame skunde atsakovė teigė, jog leidžiant ieÅ¡kovui naudotis bei valdyti jam priklausančiÄ buto dalį bÅ«tų pažeisti CK 1.5 straipsnyje nustatyti civilinių teisinių santykių principai, ieÅ¡kovui galint bet kuriuo metu patekti į butÄ bÅ«tų pažeidžiamas atsakovės bei jos nepilnametės dukters saugumas. CK 4.83 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.

Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl ieÅ¡kovo įsikėlimu jai bei nepilnamečiui vaikui kylančios grėsmės nėra patvirtintos jokiais įrodymais, todėl nelaikomos nustatytomis. Atsakovė neįrodė, jog ieÅ¡kovas grasina, gÄ sdina ar kitaip kenkia ir kelia nesaugumo jausmÄ , todėl Å¡is faktas negali bÅ«ti svarstomas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose pripažįstama, kad atsakovės ir ieÅ¡kovo dukra yra bendra, ieÅ¡kovas nėra atskirtas nuo dukters ir jam nėra uždrausta su dukra bendrauti.

Taigi, daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo apsigyvenimas jam priklausančiame bute keltų grėsmę jo paties dukrai, nėra pagrindo.Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡iuo metu nėra nustatyta naudojimosi butu tvarka. Pažymėtina, kad naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarka yra bendraturčių susitarimo reikalas. Å is susitarimas gali bÅ«ti pasiektas tiek bendru sutarimu, tiek teismine tvarka, jeigu nepavyktų pasiekti geranoriÅ¡ko susitarimo. Atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kad ji bÅ«tų parengusi pasiÅ«lymÄ dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir kad ieÅ¡kovas nebÅ«tų sutikęs su tokiu pasiÅ«lymu, o tuo labiau, kad ji bÅ«tų kreipusis į teismÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl Å¡ie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Aplinkybė, jog nėra nustatyta naudojimosi butu tvarka, nesudaro pagrindo neįleisti bendraturčio į butÄ . IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad butas yra didelis – 112,22 kv. m ploto, todėl Å¡alys gali turtu naudotis nesukeldamos kitos Å¡alies teisių pažeidimų. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieÅ¡kovas bylÄ iÅ¡kėlė tik siekdamas pagilinti konfliktÄ , tačiau ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės, kad jis su sutuoktine yra susilaukęs trijų mažamečių vaikų ir ketina realiai gyventi bute nėra paneigtos, todėl ieÅ¡kovo interesas dėl jo teisių gynimo laikomas realiu.

Ä®rodžius abi bÅ«tinÄ sias negatorinio ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygas ir nenustačius, kad ieÅ¡kovas siektų naudotis buto dalimi pažeisdamas atsakovės interesus, ieÅ¡kinys pagrįstai buvo patenkintas. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas priimtas teisingai nustačius bylos aplinkybes bei kvalifikavus teisinius santykius, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 150 Eur.

Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomenduojamų iÅ¡laidų ir yra pagrįstos byloje pateiktais dokumentais, todėl priteisiamos remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r ė: Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                                                              Andrius Ignotas Jūra Marija Strumskienė Alma Urbanavičienė