2023-02-22 Nr. AB-4226-3-62-3-02567-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1384-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02567-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. E. E. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. E. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. E. E. (toliau ir – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 22S142346 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1 Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) pilietis. Prašydamas prieglobsčio visų apklausų metu aiškiai nurodė, jog mirus tėvui jo šeima atsidūrė itin sudėtingoje padėtyje. Viena sutikta moteris pasiūlė jam padėti ir galiausiai įtraukė jį į homoseksualų prostituciją. Dėl tos pačios moters grasinimų jį nužudyti bei teisėsaugos institucijų galimo persekiojimo dėl homoseksualių santykių jo gyvybei bei sveikatai kilmės valstybėje kyla pavojus.

2.2 Atsakovas pareiškėjo pasakojime nustatęs tam tikrus prieštaravimus visiškai nesiekė išsiaiškinti, kodėl jie atsirado ir nustatytus prieštaravimus be jokio detalesnio tyrimo panaudojo kaip pagrindą formaliai atmesti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Detalių neatitikimas pareiškėjo paaiškinimuose negali paneigti jo bendro pasakojimo pagrįstumo bei tikrumo.

2.3 Pareiškėjas nurodomų įvykių metu buvo jauno amžiaus (paauglys). Tam, kad pabėgtų nuo jam kilusios grėsmės, jis patyrė didelius sunkumus – paliko šeimą, savo valstybę, ieškant prieglobsčio kitoje valstybėje išvyko į neapibrėžtą kelionę. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, gali gerai neatsiminti kai kurių neesminių savo pasakojimo detalių. Atsakovas Medecins Sans Frontieres („Gydytojai be sienų“) medicinos sertifikato, išduoto W. B. vardu, gim. (duomenys neskelbtini), nepagrįstai nevertino kaip patikimo įrodymo.

2.4 Pareiškėjas paaiškino, kad papildomos dvi gimimo datos įsivėlė kaip gramatinės klaidos Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) tvarkant dokumentus, susijusius su prieglobsčio prašymu. W. B. yra antrasis neoficialus jo vardas, kuriuo jį vadina šeimos nariai. Visa tai jis paaiškino atsakovui 2022 m. rugsėjo 29 d. papildomos apklausos metu, tačiau atsakovas į tai visiškai neatsižvelgė.

2.5 Atsakovas pareiškėjo padėtį jo kilmės valstybėje ir joje jam kylančią grėsmę vertino pernelyg siauriai. Atsakovas vertino tik kilmės valstybės situaciją, susijusią su valdžios bei teisėsaugos institucijų reakcija į prostituciją, tačiau visiškai nevertino homoseksualų padėties (duomenys neskelbtini) ir šioje šalyje jų vykdomo persekiojimo. (Duomenys neskelbtini) 2014 m. sausio 7 d. priimtas tos pačios lyties santuokų draudimo įstatymas, kuriuo iš esmės kriminalizuotos lesbiečių, gėjų, biseksualų bei transeksualų seksualinės tapatybės. Nors šioms mažumoms priklausančių asmenų seksualiniai santykiai (duomenys neskelbtini) buvo kriminalizuoti ir anksčiau, naujasis įstatymas paskatino homoseksualių asmenų nebaudžiamą persekiojimą tiek iš visuomenės, tiek iš teisėsaugos pusės. Atsižvelgdamas į tai pareiškėjas teigė, kad jeigu jam (duomenys neskelbtini) ir nebūtų grėsmės kaip asmeniui, kuris buvo priverstas užsiimti prostitucija, jo sveikatai ir net gyvybei neabejotinai egzistuoja grėsmė dėl jo seksualinės orientacijos. Atsakovas, nagrinėdamas jo prašymą dėl prieglobsčio, šios grėsmės ir su ja susijusių aplinkybių nevertino.

2.6 Pareiškėjo teigimu, aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausų metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Atsakovas sprendime visiškai neanalizavo, kokia konkrečiai situacija yra (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame pareiškėjas gyveno, o išvada, kad buvimas šiame mieste jam pavojaus nekeltų visiškai nesiderina su bendromis atsakovo išvadomis apie (duomenys neskelbtini) paplitusį beatodairišką smurtą civilių atžvilgiu. Aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) vykdomu homoseksualių asmenų persekiojimu ir šalyje paplitęs beatodairiškas smurtas civilių asmenų atžvilgiu, pagrindžia, kad kilmės šalyje jo sveikatai ir gyvybei gali grėsti rimtas pavojus. Šios priežastys turi būti pripažintos pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

3. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė šiuos argumentus:

4.1 Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Priimant Sprendimą buvo nuosekliai, išsamiai ir visapusiškai įvertintas pareiškėjo individualus pasakojimas jo kilmės valstybės kontekste bei nenustatyta, kad jam kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų; nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad jam kilmės valstybėje grėstų kankinimai, mirties bausmė ar beatodairiškas smurtas, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

4.2 Atsakovas ėmėsi protingų priemonių – sudarė reikiamas sąlygas visapusiškam ir išsamiam teisiškai reikšmingų aplinkybių, taip pat ir pareiškėjo „visiškai pagrįstos baimės“ subjektyviojo elemento egzistavimo išaiškinimui ir nustatymui, t. y. sudarė sąlygas išklausyti, pateikti norimus įrodymus bei laisvai ir netrukdomai atsakyti į papildomus klausimus, o remiantis jo pasakojimu surinko aktualią ir išsamią kilmės valstybės informaciją. Migracijos departamentas kreipėsi į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) ryšių karininką (duomenys neskelbtini) su prašymu perduoti užsieniečių, taip pat ir pareiškėjo, pirštų atspaudus ir nuotraukas kompetentingoms (duomenys neskelbtini) institucijoms jų tapatybėms nustatyti, nes pareiškėjas nebendradarbiavo su Lietuvos Respublikos institucijomis ir teikė klaidinančią informaciją, susijusią su asmens tapatybės nustatymu. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su jo įtraukimu į vyrų (gėjų) prostituciją, jis taip pat nurodė, kad siekė geresnio gyvenimo. Jis nori pasilikti Lietuvoje, moka anglų kalbą, galėtų čia dirbti, šiuo metu jis ieško darbo. Šis pareiškėjo noras suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Vertinant pareiškėjo pasakojimą apie jo įtraukimą į vyrų (gėjų) prostituciją bei dėl to kylančias grėsmes (grasino sąvadautoja, ieško policija, nepriims šeima), atsakovas pažymėjo, kad pasakojimas nepasižymi detalumu, informatyvumu, nuoseklumu, pareiškėjo pateiktoje istorijoje trūksta konkrečių detalių, tikslumo. Kelių apklausų metu pareiškėjas pateikė iš esmės vieną pamatinę istoriją – mirus tėvui, jis turėjo pasirūpinti šeima; ieškodamas darbo susipažino su sąvadautoja, kuri įtraukė jį į vyrų prostituciją; vieną kartą jis buvo suimtas, vėliau pabėgo iš (duomenys neskelbtini). Tačiau skirtingų apklausų metu, atsakinėdamas į klausimus, pareiškėjas teikė prieštaringą, nenuoseklią informaciją, dažnai jo atsakymai skyrėsi nuo anksčiau pateiktos informacijos. Tam tikros prieglobsčio prašytojo pasakojimo detalės, susijusios su faktinėmis aplinkybėmis, keitėsi pasakojimo eigoje.

4.3 Migracijos departamentas siekdamas išsiaiškinti dėl tam tikrų prieštaravimų, organizavo papildomą apklausą, kurios metu pareiškėjas papildė savo istoriją, tačiau tuo pat metu prieštaravo ankstesniems parodymams, pvz., dėl suėmimo, tariamo sąvadautojos smurto, tėvo mirties, t. y. pareiškėjas pasakodamas savo istoriją ne tik atsakovui, bet ir „Gydytojai be sienų“ pateikė skirtingus faktus. Pareiškėjas tyrimo metu nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ar pareikštus kaltinimus.

4.4 „Gydytojai be sienų“ – tai tarptautinė organizacija, kuri padeda teikti sveikatos priežiūros paslaugas pabėgėliams, tačiau nėra kompetentinga ir neturi licencijos atlikti nepriklausomas ekspertizes, tuo labiau, teikti išvadas, ar ant pareiškėjo kūno esantys randai yra persekiojimo / tariamai vykdytos veiklos padariniai. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nevertino išduotos pažymos kaip patikimo įrodymo.

4.5 Pareiškėjas nepateikė asmens tapatybės dokumentų, jo pirminiame prieglobsčio prašyme, kurį jis pats parašė ranka, nurodė savo vardą, pavardę ir tai, kad gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas savo gimimo liudijimą pateikė tik tada, kad Migracijos departamentas pateikė užklausą dėl jo asmens tapatybės nustatymo pagal piršto antspaudus ir abejuose dokumentuose nurodyta, kad pareiškėjas gimė ne 2004 ir ne 2001, o 1997 metais. Pareiškėjas tikslingai ir tyčia teikė klaidingus duomenis siekdamas suklaidinti ir vilkinti tyrimą.

4.6 Remiantis tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija (duomenys neskelbtini) nėra valstijų, kuriose beatodairiškas smurtas pasiekia tokį aukštą lygį, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus.

4.7 Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

4.8 Tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymųsi. Nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną ir atvykti į Lietuvos Respubliką. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

4.9 Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informavo, jog 2022 m. lapkričio 15 d. 13.00 val. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai Lazdijų sav., Kučiūnų sen., Akmenių k. ribose, kelyje Lazdijai – Seinai, išvykstant iš Lietuvos Respublikos, patikrino automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LT reg.), vykstantį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis. Automobiliu, kaip keleivis vyko užsienietis, kuris prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu D. E. E., gim. (duomenys neskelbtini) tačiau dokumentų kontrolei negalėjo pateikti jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Pristačius užsienietį į VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos tarnybines patalpas, jo batuose buvo rastas Ruklos pabėgėlių priėmimo centro pažymėjimas, išduotas pareiškėjo vardu. Taigi pareiškėjas linkęs pažeidinėti teisės aktų nustatyta tvarką ir jo tikslas ne apsauga nuo tariamo persekiojimo, o įsitvirtinti Europos Sąjungoje pasinaudojus prieglobsčio procedūra.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 ir 87 straipsniai, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje.

7. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas prašymą suteikti jam pabėgėlio statusą ir / ar papildomą apsaugą iš esmės grindė aplinkybe, kad jo kilmės valstybėje gresia pavojai jo sveikatai, gyvybei bei laisvei dėl jo homoseksualių santykių. Mirus tėvui, jis turėjo pasirūpinti šeima. Ieškodamas darbo susipažino su sąvadautoja, kuri įtraukė jį į vyrų prostituciją. Vieną kartą jis buvo suimtas, vėliau pabėgo iš (duomenys neskelbtini). Vertinant pareiškėjo kelių apklausų pasakojimus apie jo įtraukimą į vyrų (gėjų) prostituciją bei dėl to kylančias grėsmes (grasino sąvadautoja, ieško policija, nepriims šeima), pažymėtina, kad pasakojimai nepasižymi detalumu, nuoseklumu, atsakinėdamas į klausimus, pareiškėjas teikė prieštaringą, nenuoseklią informaciją, dažnai jo atsakymai skyrėsi nuo anksčiau pateiktos informacijos. Tam tikros prieglobsčio prašytojo pasakojimo detalės, susijusios su faktinėmis aplinkybėmis, keitėsi pasakojimo eigoje. Pareiškėjas pasakodamas savo istoriją Migracijos departamentui ir „Gydytojai be sienų“ pateikė skirtingus faktus. Nors pareiškėjas teigė, kad buvo suimtas ir persekiojimas valdžios institucijų, tačiau tyrimo metu nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ar pareikštus kaltinimus bei nenurodė sulaikymo detalių. Pareiškėjas nepateikė asmens tapatybės dokumentų, jo pirminiame prieglobsčio prašyme, kurį jis pats parašė ranka, nurodė kitą vardą, pavardę ir, kad gimė (duomenys neskelbtini) Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas savo gimimo liudijimą pateikė tik tada, kad atsakovas pateikė užklausą dėl pareiškėjo asmens tapatybės nustatymo pagal piršto antspaudus ir abejuose dokumentuose nurodyta, kad pareiškėjas gimė ne 2004 ir ne 2001, o 1997 metais. Pareiškėjas nebendradarbiavo su Lietuvos Respublikos institucijomis ir teikė klaidinančią informaciją susijusia su asmens tapatybės nustatymu.

8. Teismas vertino, kad iš Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, jog atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą.

9. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra gana abstraktus ir nedetalus. Tokio pobūdžio pasakojimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos dėl „visiškai pagrįstos baimės“ bei individualaus persekiojimo pobūdžio standarto, todėl pareiškėjo nurodomais pagrindais prieglobsčio prašymas negalėjo būti tenkinamas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pagrindo nesutikti su atsakovo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas priskirtinas pažeidžiamų asmenų grupei.

10. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Nenustačius realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, negalėjo būti suteikta ir papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų pagrindu. Remiantis Migracijos departamento sprendime nurodytais duomenimis, šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta karinis konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Atsakovas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, iš įvairių šaltinių surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę.

12. Nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) paplitusi homofobija, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui kilmės valstybėje individualiai gresia pavojus. Pareiškėjo kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį joje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Pažymėtina ir tai, kad remiantis kilmės valstybės informacija (duomenys neskelbtini) nacionalinė prekybos žmonėmis draudimo agentūra siūlo įvairias apsaugos paslaugas nusikaltimo aukoms, įskaitant laikinuosius prieglobsčius, konsultacijas, reabilitaciją, reintegraciją ir galimybę kreiptis į teismą, be to, yra ir kitų programų valstybės mastu, tačiau pareiškėjas jomis nepasinaudojo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jei pareiškėjas būtų prekybos žmonėmis auka, priešingai nei teigia pareiškėjas, tai sulaikymas būtų taikomas ne jo atžvilgiu, o asmens, kurį jį įtraukė į tariamą prostituciją.

13. Teismas sprendė, kad visa tai lemia, jog aptarta situacija atitinka Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus, dėl ko atsakovo sprendime padaryta išvada dėl pareiškėjo teiginių nepatikimumo, yra pagrįsta ir teisinga. Ir priešingai, pareiškėjo skundo argumentai šiuo klausimu nepaneigia minėtos atsakovo išvados, dėl ko yra atmetami. Byloje kitų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui jo kilmės šalyje galėtų kilti grėsmės, numatytos Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, nenustatyta, tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pats pareiškėjas

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo atmestas, kaip nepagrįstas, todėl atsakovo sprendimas išsiųsti pareiškėją iš šalies yra atitinkantis minėtų teisės aktų reikalavimus, o tuo pačiu ir pagrįstas.

15. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjui skyrė maksimalų terminą – 5 metų draudimą atvykti į Lietuvą. Sprendimas skirti maksimalų terminą grindžiamas tuo, kad prieglobsčio prašytojas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį, prieš neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, atsikratė asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais, tuo siekdamas, tikėtina, apsunkinti jo identifikavimą ir grąžinimą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjas klaidino Migracijos departamentą, nurodydamas skirtingas gimimo datas bei vardą ir pavardę, siekė neteisėtai išvykti į Lenkijos Respubliką, teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo keisti sprendimo dalies, kurioje nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento 2022 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 22S142346 bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

17.1 Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas bei jo nurodytos aplinkybės nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo, o deklaruojama baimė yra hipotetinio pobūdžio, t. y. nesutinka, kad jo nurodytos aplinkybės nepatvirtina Įstatymo 86 straipsnyje numatytų pagrindų. Anot jo, jo pasakojimas yra patikimas, be trūkumų, o nustatyti netikslumai nežymūs. Be to, pabrėžia, kad Migracijos departamentas netinkamai atliko pareigą bendradarbiauti su pareiškėjo ir išsiaiškinti visas aktualias aplinkybes, o informacijos trūkumus aiškino pareiškėjo nenaudai.

18. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

19. Migracijos departamentas atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžia argumentais nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo šiuos argumentus:

19.1 Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo pasakojimas nebuvo detalus ir išsamus. Migracijos departamentas siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti visą turimą informaciją, pagrindžiančią jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus. Tyrimo metu buvo įvertintas tiek pats pareiškėjo pasakojimas, tiek ir surinkta išsami kilmės valstybės informacija.

19.2 Nors kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) klesti prekyba žmonėmis, taip pat ir vyrų prostitucija, tačiau prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra abstraktus, nepasižymi informatyvumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo, tam tikri pasakojimo epizodai yra akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio.

19.3 Kritiškai vertintini ir pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad jo duomenyse įsivėlė gramatinės klaidos dėl jo gimimo datos ir vardo, pavardės. Pažymėtina ir tai, pareiškėjas savo gimimo liudijimą pateikė tik tada, kad Migracijos departamentas pateikė užklausą dėl pareiškėjo asmens tapatybės nustatymo pagal piršto antspaudus ir abejuose dokumentuose nurodyta, kad pareiškėjas gimė, ne 2004 ir net ne 2001, o 1997 metais.

19.4 Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu kuriame „Gydytojai be sienų“ pažyma nebuvo laikoma patikimu įrodymu, kadangi ji nepatvirtina, kad ant pareiškėjo esantys randai yra persekiojimo padariniai. Be to, pažyma nelaikytina savarankišku nepriklausomu įrodymu, kadangi tikėtina, jog organizacija laiške rėmėsi prieglobsčio prašytojo pateiktu pasakojimu, nevertindama jo patikimumo.

19.5 Dėl nustatytų trūkumų prieglobsčio prašytojo pasakojimas vertinamas kaip improvizacinis bandymas susieti save su kilmės valstybėje vykstančiais procesais (klestinti prostitucija), grindžiamas pramanytomis aplinkybėmis, o ne tikrąja patirtimi, todėl nelaikytinas patikimu įrodymu. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realios rizikos prieglobsčio prašytojui kilmės šalyje patirti persekiojimą, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Atitinkamai, pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

19.6 Migracijos departamento tyrimo metu buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo individuali situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

19.7 Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste) beatodairiškas smurtas nevyksta, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

19.8 Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 22S142346, kuriuo nuspręsta pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, analizuoti ir įvertinti pareiškėjo nurodyti argumentai, atsakovas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, todėl pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neatitinka teisės aktuose nustatytų sąlygų prieglobsčiui Lietuvos Respublikoje suteikti.

22. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su išvada, jog jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas bei jo nurodytos aplinkybės nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo, o deklaruojama baimė yra hipotetinio pobūdžio, t. y. nesutinka, kad jo nurodytos aplinkybės nepatvirtina Įstatymo 86 straipsnyje numatytų pagrindų. Anot jo, jo pasakojimas yra patikimas, be trūkumų, o nustatyti netikslumai nežymūs. Be to, pabrėžia, kad Migracijos departamentas netinkamai atliko pareigą bendradarbiauti su pareiškėjo ir išsiaiškinti visas aktualias aplinkybes, o informacijos trūkumus aiškino pareiškėjo nenaudai.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

25. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

26. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

27. 23. Pagal Europos Žmogaus Teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

28. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

29. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

30. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

32. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybe, kad jam kilmės valstybėje gresia pavojus sveikatai, gyvybei bei laisvei dėl jo homoseksualių santykių. Mirus tėvui, jis turėjo pasirūpinti šeima. Ieškodamas darbo susipažino su sąvadautoja, kuri įtraukė jį į vyrų prostituciją. Vieną kartą jis buvo suimtas, vėliau pabėgo iš (duomenys neskelbtini).

33. Migracijos departamentas vertindamas pareiškėjo kelių apklausų pasakojimus apie jo įtraukimą į vyrų (gėjų) prostituciją bei dėl to kylančias grėsmes (grasino sąvadautoja, ieško policija, nepriims šeima) nustatė, kad pasakojimai nepasižymi detalumu, nuoseklumu, atsakinėdamas į klausimus, pareiškėjas teikė prieštaringą, nenuoseklią informaciją, dažnai jo atsakymai skyrėsi nuo anksčiau pateiktos informacijos. Tam tikros prieglobsčio prašytojo pasakojimo detalės, susijusios su faktinėmis aplinkybėmis, keitėsi pasakojimo eigoje. Pareiškėjas pasakodamas savo istoriją Migracijos departamentui ir „Gydytojai be sienų“ pateikė skirtingus faktus. Nors pareiškėjas teigė, kad buvo suimtas ir persekiojimas valdžios institucijų, tačiau tyrimo metu nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ar pareikštus kaltinimus bei nenurodė sulaikymo detalių. Pareiškėjas nepateikė asmens tapatybės dokumentų, jo pirminiame prieglobsčio prašyme, kurį jis pats parašė ranka, nurodė kitą vardą, pavardę ir, kad gimė (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas savo gimimo liudijimą pateikė tik tada, kad Migracijos departamentas pateikė užklausą dėl pareiškėjo asmens tapatybės nustatymo pagal piršto antspaudus ir abejuose dokumentuose nurodyta, kad pareiškėjas gimė ne 2004 ir ne 2001, o 1997 metais. Pareiškėjas nebendradarbiavo su Lietuvos Respublikos institucijomis ir teikė klaidinančią informaciją, susijusią su asmens tapatybės nustatymu.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius įrodymus, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje įtvirtintų pagrindų pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjo pasakojimas nėra nuoseklus, nepasižymi nei detalumu, nei išsamumu, todėl jis pagrįstai buvo įvertintas kritiškai bei nelaikytas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį.

35. Nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) itin paplitusi homofobija, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui kilmės valstybėje individualiai gresia pavojus. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Atsakovas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjui nebuvo iškilusi reali pagrįsta grėsmė, kadangi tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas priskirtinas pažeidžiamų asmenų grupei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

36. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas vertino, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai. Atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

37. Kaip matyti iš atsakovo Sprendimo, Migracijos departamentas įvertino prieglobsčio prašytojos pasakojimo trūkumus, atsižvelgė į iš įvairių šaltinių surinktą kilmės valstybės informaciją, t. y. įvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumą, o ne pavienius duomenis, kuri nepatvirtino, kad pareiškėjui asmeniškai kyla grėsmė jo gyvenamojoje vietovėje.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų. Vien abstrakčiais argumentais grindžiamas pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

39. Pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

40. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja Migracijos departamento sprendime nustatytų laikotarpių uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos proporcingumo.

41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais, nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. E. E. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė