dfdacef6-068d-4304-adef-192e5ec8b822 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-84-245/2016Teisminio proceso Nr. 4-13-3-01446-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 40.1.2.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs M. J. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimo M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-11-20 nutarimu M. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 413 str. 1 d. 2604 Eur (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų keturių eurų) bauda (po 868 Eur už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį asmenį) už tai, kad jis savo uoÅ¡vio sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), Å«kiniame pastate, organizavo paminklų gamybÄ ir, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido nelegaliai dirbti: J. V. nuo 2012 m. pavasario (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2015-09-02;

E. V. nuo 2013 m. birželio mėn. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2015-09-02; K. M. nuo 2015 m. liepos mėn. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2015-09-02.M. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-11-20 nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad dirba prie akmens apdirbimo apie 7 metus. Poreikio samdytis darbuotojus jam nebuvo. Patalpos, kuriose stovi akmens apdirbimo staklės, taip pat aplinkinė teritorija priklauso jo uoÅ¡viui A.

R.. IlgÄ laikÄ jis dirbo vienas. Kai atsirado daugiau darbo, pradėjo ieÅ¡koti partnerių, su kuriais galėtų toliau vykdyti savo veiklÄ . 2012 m. į jį kreipėsi J. V., nurodydamas, kad norėtų užsiimti akmens apdirbimu. Jis neprieÅ¡taravo ir pasiÅ«lė Å¡iam iÅ¡sipirkti VMI verslo liudijimÄ , kadangi jis nėra darbdavys, todėl pasiÅ«lė veikti partnerystės pagrindu. 2015 vasario mėn. sudarė su J. V. ir kitais dviem asmenimis, nurodytais ATP protokole, panaudos sutartį naudotis akmens apdirbimo staklėmis.ATP protokole nurodyta, kad su J.

V., E. V. bei K. M. buvo aptarta darbo užmokesčio sÄ lyga, tačiau dėl tokios sÄ lygos niekada nebuvo deramasi, nes jis negali žinoti, kokį užmokestį už atliktÄ paslaugÄ gaus, taip pat kokias pajamas turės vienÄ ar kitÄ mėnesį. Užsakovų sumokamos sumos visÄ laikÄ buvo skirtingos ir susitarimo jokio su darbuotojais dėl atlygio, jo dydžio ar periodiÅ¡kumo nebuvo. Su darbuotojais, su kuriais kartu dirba, dalijasi gaunamus pinigus. Kad nebuvo darbinių santykių įrodo ir faktas, kad patys K.

M., E. V., J. V. pirkosi VMI verslo liudijimus, už juos pinigus mokėjo patys, taip pat atliko savarankiÅ¡kai paslaugas ne tik jam, bet ir kitiems fiziniams asmenims. Darbinius rÅ«bus, apsaugines priemones pirkosi patys K. M., E. V., J. V.. Apeliantas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu tiek jis, tiek liudytojai nurodė, kad jokio darbo laiko jis kartu dirbusiems asmenims nebuvo nustatęs ir negalėjo jo nustatyti, nes Å¡ie asmenys atvykdavo ne kiekvienÄ dienÄ , o pagal poreikį arba pagal turimų užsakymų kiekį.

Jis kartais paimdavo K. M. ir E. V. iÅ¡ Alytaus, kai jie to papraÅ¡ydavo. Tačiau jokio oficialaus nurodymo apie darbo laiko nustatymÄ tarp jų nebuvo ir Å¡ie asmenys atvykdavo tada, kai bÅ«davo gaunami užsakymai arba jie patys juos gaudavo, arba kai bÅ«davo reikalinga pagalba perneÅ¡ant akmenis ar statant paminklus kapinėse.M. J. teigimu, jo bendra veikla su K. M., E. V., ir J. V. atitinka jungtinės veiklos sutarties požymius, o ne darbinius santykius. Jokiame įstatyme nėra detaliai reglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifikÄ nulemia tikslas arba veikla, kuriai ji yra sudaroma.

Nustatinėdami nelegalaus darbo faktÄ , inspektoriai nesidomėjo kitokio pobÅ«džio veiklos aspektais, tik įtikinėjo jį ir kitus dirbusius asmenis, kad čia yra nelegalus darbas. Esminis jų vykdomos veiklos požymis yra tas, kad tai buvo ir yra kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių iÅ¡teklių kooperavimas, įsipareigojimas naudoti kooperuotus iÅ¡teklius ir bendrai veikti. Jų bendras tikslas ir interesas yra tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Taigi jo darbas su kitais trimis asmenimis turėjo bÅ«ti traktuojamas kaip civilinių santykių forma, kurios nedraudžia joks įstatymas.

Visi jų bendros veiklos dalyviai moka atlikti visas operacijas su akmeniu, moka naudotis akmens apdirbimo staklėmis, kartu kooperuotai yra statomi paminklai ir kapinėse. Gautas pelnas yra dalijamas, taip pat dalijami įvairÅ«s nuostoliai. Atkreipiamas dėmesys, kad nei iÅ¡ jo pusės, nei iÅ¡ darbuotojų (paslaugų teikėjų) pusės nebuvo ir ketinimo sudaryti darbo sutartis. Jis pastarųjų atžvilgiu nebuvo ir nesiekė bÅ«ti darbdaviu. Taigi apylinkės teismas netinkamai vertino surinktų įrodymų visumÄ , įrodymų Å¡altinių patikimumÄ , jų pakankamumÄ ir logiÅ¡kumÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus vedėjas praÅ¡o M. J. skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-11-20 nutarimÄ .M. J. apeliacinis skundas netenkinamas.Skundžiamu nutarimu M. J. nubaustas už ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ , tačiau jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, savo kaltę M. J. neigia, teigdamas, jog teismas netinkamai įvardijo tarp jo ir kartu dirbusių asmenų susiklosčius santykius kaip darbo santykius, o ne civilinius teisinius santykius, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ATPK 30211 str.).ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbÄ .

Nurodyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvienÄ nelegaliai dirbantį asmenį nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų. Atsakomybė pagal ATPK 413 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai, o asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys nepatenka į ATPK 413 straipsnio sudėtį.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiÅ«rint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklÅ«sta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių požymių: yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties; darbdavys prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ ; darbÄ dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbÄ dirba trečiosios Å¡alies piliečiai, įdarbinti nesilaikant Å¡io Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

IÅ¡ paminėtų teisės aktų matyti, kad nelegalus darbas gali bÅ«ti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis, viena iÅ¡ jų – leidimas dirbti nesudarius darbo sutarties ir nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ .Vadovaujantis teismų praktika, vertinant, ar santykiai įforminti paslaugų teikimo ar kita civiline sutartimi (analizuojamu atveju bandoma įrodyti, jog buvo veikta pagal jungtinės veiklos sutartį) nėra faktiniai darbo santykiai, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į visumÄ darbo santykių požymių ir tai, ar juos galima konstatuoti vykdomoje veikloje.

Vertintina:

1) kokia apimtimi dirbusių asmenų atliekamas darbas yra įmonės (darbdavio) įprastos veiklos dalis, ar įmonė (darbdavys) nustato darbo laiko trukmę ir kitas darbo sÄ lygas;

2) kokia apimtimi kontroliuojami dirbantys asmenys atliekamo darbo atžvilgiu, įskaitant darbo drausmės kontrolę, ar darbdavys suteikia įrengimus, technikÄ , medžiagas, bÅ«tinas atitinkamo darbo (užduoties) atlikimui, ir kokia apimtimi;

3) ar darbai yra vykdomi reguliariai, pastoviai;

4) ar asmeniui suteikiama darbo vieta;

5) ar periodiškai yra išmokamas paslaugų teikėjui priklausantis atlyginimas, ar jis nustatomas pagal iš anksto sutartus kriterijus. Jei mokama periodiškai, o ne po darbo atlikimo, jei atlikto darbo rezultatas mažai daro įtakos atlyginimo dydžiui, tikėtina, jog santykiai yra darbo;

6) ar paslaugas teikiantis asmuo gali gauti pelno ir ar jis rizikuoja patirti su savo darbu (užduotimi) susijusius nuostolius. Jei neegzistuoja verslo rizika, tai asmens vykdoma veikla greičiausiai nebus individuali veikla;

7) ar įmonė teikia darbuotojui profesinio parengimo paslaugas. Profesinio parengimo paslaugos paprastai bus teikiamos darbo santykiais susijusiam asmeniui. Visos Å¡ios nurodytos aplinkybės kvalifikuojant faktinius santykius kiekvienu atveju vertinamos visumoje. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad atliekant nelegalaus ir neteisėto darbo patikrinimÄ sodyboje, priklausančioje A. R., esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rasti keturi asmenys gaminantys paminklus. IÅ¡ Å¡ių asmenų tÄ pačiÄ dienÄ paimti paaiÅ¡kinimai.

J. V. parodė, kad į M. J. dėl darbo kreipėsi 2012 m. pavasarį. Buvo susitarta dėl konkrečios darbo funkcijos atlikimo – akmens Å¡lifavimo, pjaustymo, reikiamus darbo įrankius, prietaisus parÅ«pino M. J., taip pat buvo susitarta dėl darbo užmokesčio dydžio, jo mokėjimo periodiÅ¡kumo (vienÄ kartÄ per mėnesį), darbo laiko. Su M. J. sulygta, jog bus dirbama pagal darbo sutartį, o dėl darbo priemonių bus sudaryta panaudos sutartis. Darbinius drabužius pirkosi pats. Užsakymus priima M.

J. (b. l. 6). AnalogiÅ¡kas aplinkybes dėl darbo sÄ lygų nurodė ir K. M. bei E. V. (b. l. 7, 8). Minėti asmenys patvirtino, kad su M. J. buvo tartasi dėl konkretaus darbo pobÅ«džio, darbo užmokesčio, darbo laiko. DarbÄ organizavo M. J., jis bendraudavo ir su klientais. Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje pirminiai, aukščiau aptarti, nelegaliai dirbusių asmenų paaiÅ¡kinimai buvo neigiami kaip suraÅ¡yti neteisingai, darant spaudimÄ , tačiau tokius teiginius aukÅ¡tesnės instancijos teismas vertina kaip gynybinę pozicijÄ .

J. V., E. V. ir K. M. yra suinteresuoti iÅ¡saugoti nelegaliÄ darbo vietÄ , todėl gina darbÄ jiems suteikusį asmenį M. J.. J. V. teismo posėdyje aiÅ¡kino, kad suraÅ¡yto paaiÅ¡kinimo pats neperskaitė, tiesiog pasirašė, o suraÅ¡yto paaiÅ¡kinimo jam niekas neperskaitė. Tačiau iÅ¡ byloje esančio posėdžio protokolo matyti, kad bylÄ nagrinėjusiam teisėjui pagarsinus paaiÅ¡kinimo tekstÄ , J. V. neiÅ¡sižadėjo jame nurodytų teiginių, teigė, jog tekstas suraÅ¡ytas iÅ¡ jo žodžių.

KritiÅ¡kai vertinamas ir J. V. teismo posėdyje iÅ¡sakytas teiginys, jog darbo laikas priklauso nuo oro sÄ lygų. Visi asmenys dirbo uždaroje patalpoje – sodyboje įrengtose dirbtuvėse, kur apdirbami akmenys, gaminami paminklai. Tad toks darbo pobÅ«dis nėra priklausomas nuo oro sÄ lygų. Liudytojas K. M. teisme aiÅ¡kino, kad savo paaiÅ¡kinimÄ prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas perskaitė, jame buvo prikurtų dalykų, tačiau jis vis tiek pasirašė, kodėl tai padarė, apylinkės teismui paaiÅ¡kinti nesugebėjo.

Liudytojas E. V. taip pat mėtėsi duodamas parodymus. IÅ¡ pradžių aiÅ¡kino, kad pats užsakymų-sutarčių su klientais nėra sudaręs, jas sudarinėja M. J., vėliau tos pačios apklausos metu teigė, jog bÅ«na įvairiai. Vienintelis E. V. teismui pateikė versijÄ , kodėl pakeitė savo pirminius parodymus, t. y. nes patyrė spaudimÄ iÅ¡ paaiÅ¡kinimÄ raÅ¡iusio inspektoriaus, tačiau tokį paaiÅ¡kinimÄ apygardos teismas laiko nepagrįstu. Atkreiptinas dėmesys, kad J. V. ir K. M. apklausinėjo vyriausiasis darbo inspektorius S. L., o E. V. vyriausioji darbo inspektorė Z.

Č.. Siekiant užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , buvo pakviestas dalyvauti darbo inspekcijos organizuojamame patikrinime Alytaus apskrities VPK pareigÅ«nas A. J.. Å is asmuo dalyvavo ir J. V. bei E. V. apklausose. Teisme jis paliudijo, kad apklausiamiems darbuotojams nebuvo taikoma jokia prievarta ar grasinimai. Ä® apklausÄ jis nesikiÅ¡o, tačiau matė, kaip buvo raÅ¡omi paaiÅ¡kinimai, jie perkaityti ir duoti pasiraÅ¡yti asmenims, kurie savo noru tai padarė. Netikėti Å¡io liudytojo parodymais nėra pagrindo, kadangi jį su nelegaliai dirbusiais asmenimis nesieja jokie giminystės ar kiti ryÅ¡iai, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi.

Apygardos teismas sutinka, kad paminklų gaminimo veikla kaip darbo santykiai buvo įvertinta teisingai, kadangi tarp M. J. ir J. V., E. V., K. M. susiklostę faktiniai santykiai atitinka visus darbo sutarties požymius, o jų įsigyti verslo liudijimai yra tik priedanga Å¡iems santykiams paslėpti. Atkreiptinas dėmesys, kad visiems trims nelegaliai dirbusiems asmenims verslo liudijimai yra iÅ¡duoti tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2015-09-01 (b. l. 12-14), nors visi trys pradėjo dirbti skirtingu metu: J. V. – 2012 m. pavasarį, K.

M. – 2015 m. liepos mėn., E. V. – 2013 m. birželio mėn. Taip pat, ir panaudos sutartys sudarytos gerokai vėliau nei neva partnerių aptartas, tačiau niekaip neįformintas susitarimas vykdyti jungtinę veiklÄ . Pažymėtina ir tai, kad dirbant pagal jungtinės veiklos sutartį darbo liudijimai nėra reikalingi. Visos medžiagos priklausė M. J., jau pagaminti paminklai į kapines buvo transportuojami taip pat M. J. priklausančia transporto priemone (b. l. 21-22), J. V., E. V. ir K. M. savo lėšomis pirko tik darbinius drabužius, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia darbo santykių pobÅ«džio.Kiekvieno darbdavio pareiga organizuoti darbÄ taip, kad bÅ«tų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi bÅ«ti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai.

M. J., bÅ«damas darbdaviu, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad J. V., E. V. ir K. M. bÅ«tų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka sudarius su jais darbo sutartis ir praneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Tai, kad M. J. nesiekė bÅ«ti darbdaviu, dar nereiÅ¡kia, kad faktiÅ¡kai jis juo nebuvo. DK 16 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog darbdaviu gali bÅ«ti kiekvienas fizinis asmuo. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad M.

J. suteikė J. V., E. V. ir K. M. konkrečiÄ darbo vietÄ , leido dirbti paminklų gaminimo darbus, duodavo jiems nurodymus dėl atliekamo darbo, organizuodavo paminklo vežimÄ ir statymÄ kapinėse, suteikdavo jiems darbui reikalingus įrankius ir priemones, mokėjo jiems atlyginimÄ už atliktÄ darbÄ , todėl jis pagrįstai laikytas darbdaviu, o J. V., E. V. ir K. M. pagrįstai laikyti darbuotojais.Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis.

J. V., E. V. ir K. M. patikrinimo metu dirbo M. J. naudai, paklusdami jo nurodymams, su jais buvo aptartas darbo laikas bei atlyginimas. Teismas pažymi ir tai, jog aplinkybė, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimÄ , nepanaikina atlygintinumo fakto. FaktiÅ¡kai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimÄ ir specialus susitarimas dėl jo dydžio nebÅ«tinas veikÄ kvalifikuojant pagal ATPK 413 straipsnį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-805/2012;

Nr. N575-3202/2011). Aplinkybė, kokiu bÅ«du darbuotojai atvykdavo į darbÄ , esminės reikÅ¡mės kvalifikuojant faktinius santykius taip pat neturi. Todėl apelianto M. J. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, jis nubaustas teisėtai ir pagrįstai, nei įstatymo taikymo, nei įrodymų vertinimo klaidos apylinkės teismas nepadarė.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : M. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas                               Kęstutis Dargužis