Legislator Case Law & Legislation
dfda43e2-7cb9-4391-a7ad-c832b22848e9 AI generated

Court dismisses charge of intentional injury against mentally ill defendant due to insufficient evidence of criminal intent.

Case Number dfda43e2-7cb9-4391-a7ad-c832b22848e9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the charge of intentional injury against the defendant, L. Č., while upholding the application of compulsory medical measures. Although the defendant was found criminally liable for assault under Article 138 of the Criminal Code, the prosecution failed to prove the specific criminal intent required for the more serious offense under Article 140. Consequently, the court ordered the termination of the proceedings regarding the intentional injury charge but extended the defendant's detention in a psychiatric hospital until the compulsory measures could be formally applied.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas; Lietuvos Respublikos baudžiamoji procesos kodekso 401 straipsnis: When evidence is insufficient to prove criminal intent for a specific offense, the court must dismiss that charge while potentially maintaining detention for compulsory medical treatment if the person remains dangerous.

Keywords

AI generated
insufficient evidence criminal intent compulsory medical measures psychiatric detention intentional injury mentally ill defendant procedural termination

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamoji procesos kodekso 401 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamoji procesos kodekso 392 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamoji procesos kodekso 403 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamoji procesos kodekso 404 straipsnis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. M1-535-988/2016                                                                                   Proceso Nr. 1-14-1-01475-2014-1                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14;1.2.4.6.;1.2.4.8.3.;2.8.             VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 2 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei, asmens, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjui advokatui A.

R.,nukentėjusiajai I. Č., ekspertei N. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡siskyrusiam, nedirbančiam, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam,     perduotam teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, n u s t a t ė:

          L. Č., 2014-10-05, apie 12.00 val., dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės Å¡izofrenijos, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiÅ¡kė tuo, kad tyčia pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ - savo motinÄ I. Č., kuri dėl to nugriuvo ir jai buvo padaryti sužalojimai: kraujosruva pakauÅ¡yje, deÅ¡inio gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžiai, kurie yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.Nutarime perduoti bylÄ teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo taip pat nurodyta, kad L.

Č. laikotarpiu nuo 2014-12-22 iki 2015-01-05, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės Å¡izofrenijos, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiÅ¡kė tuo, kad nukentėjusiÄ jÄ - savo motinÄ I. Č., tampė už plaukų ir sudavė per veidÄ , taip sukėlė nukentėjusiajai I. Č. fizinį skausmÄ . Tokiais savo veiksmais buvo kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.Tai, kad bÅ«tent L.

Č. padarė nurodytÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ ir visuomenei pavojingÄ veikÄ , patvirtina liudytojų parodymai, ekspertizės aktas bei teismo iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai.Liudytoja A. K. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad seniai žinojo, jog L. Č. yra keistas. I. Č. paskambino rudenį, gali bÅ«ti, kad 2014-10-05, apie 13 val., ir pasakė, kad sÅ«nus jÄ pastÅ«mė, ji pargriuvo ir dabar jaučia didelį skausmÄ kojoje. I. Č. pasakė, kad jos sÅ«naus nėra, todėl A.

K. nuvyko pas nukentėjusiÄ jÄ , iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . A. K. nukentėjusioji pasakė, kad jÄ pastÅ«mė sÅ«nus ir ji nukrito, rodė, kad skauda klubÄ . Tuomet grįžo L. Č. ir pradėjo plÅ«sti A. K., kad tai yra ne jos reikalas, I. Č. pagulės ir praeis visi skausmai. Su greitÄ ja I. Č. iÅ¡vyko į ligoninę, A. K. iÅ¡vyko savo automobiliu. Greitosios pagalbos personalui I. Č. pasakė, kad jÄ pastÅ«mė sÅ«nus. SÅ«nus į ligoninę atvyko autobusu. Jis visÄ laikÄ sakė priekaiÅ¡tus, konfliktavo su gydytoju.

Dėl to gydytojas iÅ¡kvietė policijÄ . I. Č. buvo paguldyta į ligoninę Gerosios Vilties g., kai ten nuvykdavo L. Č., taip pat konfliktavo. Nukentėjusioji bijodama, kad sÅ«nus gali badauti, anksčiau iÅ¡sirašė iÅ¡ ligoninės. Dėl kitų smurtavimų nurodė negalinti nieko pasakyti, tik I. Č. jai apie tai pasakojo. Nurodė, kad po to, kai nukentėjusioji grįžo iÅ¡ ligoninės, L. Č. jÄ tampė už plaukų, sudavė per veidÄ , naktimis neleisdavo miegoti, atimdavo pagalvę, antklodę, kad klausytų, kÄ pasakoja.

Liudytojas J. V. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad yra Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas, prieÅ¡ metus jis budėjo, kai į ligoninę paguldė moteriÅ¡kę, dėl ko – nepamena. Pagarsinus J. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 17-18), liudytojas juos patvirtino, nurodė daugiau nieko nepamenantis. Liudytojas Å . Ž. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis buvo seniai, įvykio nepamena, buvo apklausoje pas tyrėjÄ , kÄ tiksliai pasakojo, nepamena.

Pagarsinus S. Ž. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 19-20) nurodė, kad taip galėjo bÅ«ti, kÄ dar sakė moteris, nurodė negalintis pasakyti. Liudytojas M. L. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo priėmimo skyriuje Respublikinėje greitosios pagalbos ligoninėje, atvyko ligonė, skundėsi dubens skausmu, jÄ atlydėjo moteris. Paklausus kas atsitiko, pasakė, kad pargriuvo. Atlydėjusi moteris pasakė, kad jÄ pastÅ«mė sÅ«nus. IÅ¡tyrus nustatytas dubens lūžis. Pranešė policijai apie smurtÄ , atvykusi policija sulaikė asmenį.

Nukentėjusioji neminėjo, kad jos sÅ«nus jÄ nuskriaudė, bet paklausus, ar sÅ«nus pastÅ«mė, tai ji linktelėjo pritardama. Lydintis asmuo pasakė, kad tai ne pirmas kartas. M. L. klausė nukentėjusiosios sÅ«naus, ar jis tai padarė, bet jis nesutiko, ginčijosi, prašė parodyti dubens rentgeno nuotraukÄ , nenorėjo sutikti su diagnoze, sakė, kad rentgeno spinduliai sulaužė kaulusTeismo medicinos ekspertė N. M. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko suraÅ¡ytÄ ekspertizės aktÄ , nurodė, kad L.

Č. serga pusę gyvenimo, bet nenori to pripažinti, turi savo idėjų. Gydytas du kartus, po to pas gydytojus nesilankė ir nesigydė. Paskutinį kartÄ gydytas 1993 m. Pas gydytojÄ ateidavo tik mama, nes praÅ¡ydavo vaistų. Po įtariamos veikos buvo skirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. IÅ¡kilus įtarimų skirtas stacionarus tyrimas. Nuo 2015 m. spalio 6 iki 21 d. Utenos L. Č. buvo ekspertiniame skyriuje, atliekama ekspertizė, nustatyta, kad serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija.

Skyriuje elgėsi negražiai, pastebėta, kad kalbasi su savimi, nekritiÅ¡kas nei savo bÅ«senos, nei veikos atžvilgiu. Diagnozė patvirtinta, kad veikų padarymo metu ir dabar serga paranoidine Å¡izofrenija ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje bendro režimo stebėjimo sÄ lygomis, t. y. RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Dėl savo ligos jis yra pavojingas kitiems asmenims. Teismo procese dalyvauti negali, nes dalyvavimas gali pabloginti jo bÅ«senÄ .

L. Č. reikalingas ilgalaikis gydymas vaistais, kurie yra prailginto veikimo. Gydytojai prieÅ¡ taikant tokį gydymÄ turi iÅ¡tirti jo sveikatÄ .IÅ¡ ROIK medžiagos Nr. 0114000660211 matyti, kad bendrajam pagalbos centrui 2014-10-05, 18.10 val., buvo praneÅ¡ta, kad greitosios medicinos pagalbos brigada į ligoninę pristatė I. Č., diagnozė – gaktikaulio lūžis. PaaiÅ¡kino, kad sumušė sÅ«nus, kuris Å¡iuo metu taip pat yra ligoninėje (t. 1, b. l. 6). IÅ¡ 2014-11-19 I. Č. medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad I.

Č. nustatyta poodinė kraujosruva pakauÅ¡yje, deÅ¡inio gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžiai. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aptariamo įvykio metu, t.y. 2014-10-05 griÅ«nant, galimai po pastÅ«mimo, ir pakauÅ¡io bei deÅ¡inio klubo sritims atsitrenkiantį kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių, sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 26). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2014-12-19 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 89TPK-659/2014 nurodyta, kad L.

Č. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 116). 2015-03-17 – 2015-04-28 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-84/2015 konstatuota, kad L. Č. Å¡iuo metu klinikoje stebimi lėtinio psichikos sutrikimo požymiai, tačiau dėl tiriamojo prieÅ¡iÅ¡kos nuostatos nėra galimybės atlikti pilnavertį iÅ¡tyrimÄ . Siekiant patvirtinti sutrikimo diagnozę ir įvertinti L. Č. gebėjimÄ suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, buvo bÅ«tinas ilgalaikis stebėjimas stacionaro sÄ lygomis ir psichologinis iÅ¡tyrimas dinamikoje.

L. Č. rekomenduota skirti stacionariÄ teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b. l. 131-133). 2015-10-06 – 2015-10-21 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78U-II-73/2015 konstatuota, kad L. Č. inkriminuojamų veikų padarymo metu, t.y. 2014-10-05 ir 2014-12-22—2015-01-05 sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija (F20.0), dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. L. Č. Å¡iuo metu taip pat serga lėtiniu psichikos sutrikimu- paranoidine Å¡izofrenija, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

L. Č. dėl psichikos sveikatos bÅ«senos negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieÅ¡ teismÄ , bÅ«ti apklausiamas. L. Č. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje bendro stebėjimo sÄ lygomis, t.y. VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje (t. 2, b. l. 15-18). Liudytojas J. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje gydytoju – rezidentu, traumatologijos skyriuje. 2015-10-05 į traumatologijos skyrių buvo paguldyta pacientė I.

Č., kuriai diagnozuotas deÅ¡inio gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžis. Pacientei atvykus į skyrių, jis nuėjo jos apžiÅ«rėti. Renkant anamnezę, pacientė teigė, kad 2015-10-04 apie 11 val., kai buitinio konflikto metu jÄ pastÅ«mė sÅ«nus, pacientė nukrito ir susimušė deÅ¡inį Å¡onÄ . Kad pacientę pastÅ«mė sÅ«nus ji sakyti iÅ¡ pradžių nenorėjo, sakė, kad tiesiog nukrito namie, tačiau pradėjus klausinėti visų tikslių aplinkybių, ji pasakė, kad pastÅ«mė sÅ«nus.

Jos sÅ«naus jis nematė ir su sÅ«numi nebendravo (t. 1, b. l. 17-18). Liudytojas Å . Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje gydytoju – traumatologu. Jo budėjimo metu, 2014-10-05, apie 15.30 val., apžiÅ«rėjo pacientę I. Č., kuri skundėsi skausmu galvos ir dubens srityje. Pacientė paaiÅ¡kino, kad jÄ namuose pastÅ«mė sÅ«nus. Detalesnių traumos aplinkybių nenurodė. IÅ¡tyrus pacientę ir diagnozavus gaktikaulio lūžimÄ , tolesniam gydymui ji buvo paguldyta į traumatologijos skyrių.

Jos sÅ«naus jis nematė ir su sÅ«numi nebendravo (t. 1, b. l. 19-20).Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ : liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus, konstatuoja, kad L. Č. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t.y. smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiÅ¡kė tuo, kad tyčia pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ - savo motinÄ I. Č., kuri dėl to nugriuvo ir jai buvo padaryti sužalojimai: kraujosruva pakauÅ¡yje, deÅ¡inio gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžiai, kurie yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

TokiÄ tiesÄ byloje patvirtina liudytojų parodymai. Liudytoja A. K. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dienÄ jai paskambino nukentėjusioji ir pasakė, kad jÄ pastÅ«mė sÅ«nus, ji pargriuvo ir jaučia didelį skausmÄ . Liudytojas M. L., kuris įvykio dienÄ dirbo ligoninės priimamajame, taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji, palinksėdama galva, jam patvirtino, kad jÄ pastÅ«mė ir sužalojo sÅ«nus. Nors liudytojai J. V. bei Å . Ž. apklausti teismo posėdžio metu visų aplinkybių neprisiminė, pagarsinus jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojai juos patvirtino nurodydami, kad jie yra teisingi.

Tiek S. Ž., tiek J. V. apklausti ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusioji jiems pasakė, kad jÄ pastÅ«mė sÅ«nus, dėl ko ji nukrito ir susižalojo. Nors vienintelė tiesioginė įvykio liudytoja, nukentėjusioji I. Č., teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ savo sÅ«nų, L. Č. veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, aplinkybė, kad nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, įrodyta byloje esančiu I.

Č. medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolu, kuriame nurodyta, kad I. Č. nustatyta poodinė kraujosruva pakauÅ¡yje, deÅ¡inio gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžiai, Å¡ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aptariamo įvykio metu, t.y. 2014-10-05 griÅ«nant, galimai po pastÅ«mimo. Teismo vertinimu, aukščiau minėti įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent dėl L. Č. veiksmų buvo nesunkai sutrikdyta Å¡eimos nario – jo motinos I. Č. sveikata. Ä®vertinęs pirmiau minėtus įrodymus, taip pat teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, ekspertės paaiÅ¡kinimÄ , teismas pripažįsta, kad darydamas baudžiamojo kodekso uždraustÄ veikÄ , atitinkančiÄ nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto, požymius, L.

Č. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės Å¡izofrenijos, Å¡ios veikos padarymo metu negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų, t. y., buvo nepakaltinamas. Jo elgesys ekspertizės atlikimo ir tyrimo metu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad priverstinai negydomas jis ir vėl gali daryti naujas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad L. Č. bÅ«tinas priverstinis stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sÄ lygomis. TÄ teismo posėdžio metu patvirtino ir ekspertė N. M..

Dėl Å¡ių priežasčių konstatuotina, kad L. Č. negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau pirmiau iÅ¡dėstytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog L. Č. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 401 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo pareiga priimant nutartį nustatyti, ar buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, ar jÄ padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama.

L. Č. veiksmai, nurodyti nutarime perduoti bylÄ teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kuomet jis laikotarpiu nuo 2014-12-22 iki 2015-01-05, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės Å¡izofrenijos, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiÅ¡kė tuo, kad nukentėjusiÄ jÄ - savo motinÄ I. Č., tampė už plaukų ir sudavė per veidÄ , taip nukentėjusiajai I. Č. sukėlė fizinį skausmÄ .

I. Č. ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų L. Č., šia teise nukentėjusioji pasinaudojo ir teismo posėdžio metu. Ikiteisminis tyrimas dėl šių L. Č. veiksmų buvo pradėtas remiantis išskirtinai A. K. pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje (t. 1, b. l. 40). A. K., apklausta teismo posėdžio metu nurodė tiesiogiai nemačiusi fizinio smurto naudojimo prieš I. Č. fakto, o tik girdėjusi tai iš nukentėjusiosios I. Č..

Kitų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad L. Č. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiamojoje byloje nėra. Veikos padarymÄ grįsti vien tik vienos netiesioginės liudytojos parodymais, teismas negali. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad L. Č. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl Å¡ioje dalyje byla nutrauktina.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-29 nutartimi L. Č. laikymas VÄ® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje pratęstas 2 mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2015-12-29. BPK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali bÅ«ti pratęstas, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Teismo posėdyje ekspertė paaiÅ¡kino, kad L.

Č. yra pavojingas kitiems asmenims, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje bendro režimo stebėjimo sÄ lygomis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į tai, kad iki nutarties, kuria L. Č. pripažįstamas nepakaltinamumo bÅ«klėje padariusiu baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ ir jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, įsiteisėjimo gali pasibaigti laikymo VÄ® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje terminas, Å¡is terminas pratęstinas iki nutarties taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones įsiteisėjimo dienos. 2015-01-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I.

Č., naikintina. Teismas, vadovaudamasis BK 98 straipsniu, BPK 392 straipsnio 1 dalimi, 401 straipsniu, 403 straipsniu, 404 straipsniu, n u t a r i a :              L. Č. pripažinti nepakaltinamumo bÅ«klėje padariusiu baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir taikyti jam priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje bendro stebėjimo sÄ lygomis – RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.Dalyje dėl baudžiamojo įstatymo draudžiamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiamÄ jÄ bylÄ ir pradėtÄ procesÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L.

Č. nutraukti, neįrodžius, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ . Pratęsti L. Č. laikymo terminÄ VÄ® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje iki Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos. Panaikinti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. Č..Nutartis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Å iÄ teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu iÅ¡nagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymÄ , Å¡eimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.

Teisėjas                                                                                                                        Darius Pranka