dfd968b7-491e-418a-abb0-8b1be2bc502e · Panevėžio apylinkės teismas

                                                                          Civilinė byla Nr. 2-13-400/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07162-2015-7                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija                                                           2.3.2.9.1; 3.23.1; 3.2.6.4                                       (S)                                                                PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 19 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rima Šimbelytė, sekretoriaujant Viktorijai Stalioraitienei, dalyvaujant ieškovams J.

B., S. B., ieÅ¡kovų atstovui advokatui S. Ž., atsakovei A. M. D., atsakovės atstovui advokato padėjėjui M. V., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovėms J. T., Z. J.. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J. B. ir S. B. ieÅ¡kinį atstovei A. M. D. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės A.

M. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nekilnojamojo turto, esančio bendroje dalinėje nuosavybėje naudojimosi tvarkos nustatymo, tretysis asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Panevėžio skyrius              Teismas n u s t a t ė :             ieÅ¡kovai J. B. ir S. B. (toliau- ieÅ¡kovai) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atidalyti jų ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomÄ turtÄ Å«kinius pastatus, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tokia tvarka – ieÅ¡kovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisti atsakovės A.

M. D. turimÄ nuosavybės teise ½ dalį Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovei A. M. D. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį pastato- garažo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato- pirties unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių- kiemo statinių (Å¡ulinio, rÅ«kyklos, lauko tualeto, stoginės) unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

             Atidalinti žemės sklypÄ , kurio registro numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,7437 ha, pagal paruoÅ¡tÄ Å½emės sklypo planÄ notariniam veiksmui pirmÄ jÄ dalį skiriant atsakovei A. M. D.(plane pažymėta žalia spalva), o antrÄ dalį- ieÅ¡kovams (plane pažymėta mėlyna spalva) lygiomis dalimis po 0,3525 ha. NeatidalintÄ Å¾emės sklypo dalį: 0,0127 ha po gyvenamuoju namu, 0,0112 ha po Å«kiniais pastatais ir 0,0148 ha , kurį užima bendro naudojimo kelias (viso 0,0387 ha) palikti bendroje dalinėje nuosavybėje po ½ dalį kiekvienai iÅ¡ Å¡alių.

Taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.             IeÅ¡kovai bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad 2001-12-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovams ir atsakovei A. M. D. priklauso po ½ dalį Å«kio pastatų, pirties, garažo ir kiemo statinių. Viso 12 statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Å alys bendru sutarimu yra nusistačiusios naudojimosi tvarkÄ ir jau 16 metų tokia tvarka, kuriÄ praÅ¡o atidalinti statinius, naudojasi.

Statiniai yra dalÅ«s. Ä®vertinus statinių iÅ¡sidėstymÄ , kvadratÅ«rÄ tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovė po atidalinimo galėtų jais naudotis pagal paskirtį.              IeÅ¡kovai nurodė, kad 2001-12-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovams ir atsakovei A. M. D. priklauso po ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,7437 ha. Atsakovė A. M. D. nuolat konfliktuoja, dalį sklypo atitvėrė tvora, neleidžia pravažiuoti iki jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo bÅ«sto, (duomenys neskelbtini).

Mano, kad ginčus su atsakove galima iÅ¡spręsti tik atidalijus žemės sklypÄ pagal jų parengtÄ planÄ . Su atsakovės A. M. D. reikalavimais nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal jos parengtÄ planÄ nesutinka, mano, kad atsakovės parengtas planas yra netikslus, plane pažymėto įvažiavimo į jų naudojimo sklypo dalį įrengimas kainuotų apie 4000 Eur. Plane, kur pavaizduotas įvažiavimas auga tujų gyvatvorė, yra nupjautų miÅ¡ko medžio kelmų. Jis nesutinka savo lėšomis įsirengti atsakovės plane nurodyto įvažiavimo, ir abejoja, kad įvažiavimÄ tinkamai įrengtų atsakovė savo lėšomis.

             Atsakovė A. M. D. (Toliau – atsakovė) kreipėsi į teismÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, kuriam nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kovu reikalavimu dėl Å«kio pastatų atidalijimo ir prašė atidalinti žemės sklypÄ pagal jos pateiktÄ planÄ . 2015-09-15 pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad ji siekia nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Arlitanus“ matininkės G. O. paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemÄ , priskiriant atsakovei naudotis 0,3545 ha žemės sklypo dalimi (schemoje pažymėta raudona spalva), ieÅ¡kovams priskiriant naudotis 0,3387 ha žemės sklypo dalimi (schemoje pažymėta geltona spalva) ir 0,0159 ha žemės sklypo dalimi privažiavimui (schemoje pažymėta žalia spalva).

Žemės sklypo dalį po pastatais 0,0346 ha priskiriant ieÅ¡kovams ir atsakovei po ½ dalį naudotis bendrai.              Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su ieÅ¡kovai nuolat konfliktuoja, buvo kviesti net policijos pareigÅ«nai. IÅ¡ kiemo yra dengę daiktai, todėl ji dalį sklypo kieme atsitvėrė vieline tvora. Bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus, kad žemės sklypo padalinti negalima, todėl ji pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, dėl nuolatinių konfliktų su ieÅ¡kovais, jos nuomone, bÅ«tų teisingiausia, kad ieÅ¡kovų privažiavimas (įvažiavimas) prie jiems nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo bÅ«sto bÅ«tų nustatytas sklypo gale, kaip pavaizduota UAB „Arlitanus“ matininkės G.

O. paruoÅ¡toje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje, ji sutiktų prisidėti prie minėto privažiavimo įrengimo. Jos nuomone, ieÅ¡kovų pateiktoje sÄ matoje dėl privažiavimo įrengimo nurodyta darbų apimtis per didelė, darbų kainos yra užaukÅ¡tintos, minėtÄ privažiavimÄ galima įrengti žymiai pigiau, iÅ¡rovus kelmus, iÅ¡kirtus gyvatvorę ir užvežus žvyro.                             Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovės pareiÅ¡kė, kad palieka spręsti teismui ir palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytÄ nuomonę dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nekilnojamojo turto atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Geodezininkė Z.

J. atkreipė teismo dėmesį, kad nagrinėjamame žemės sklype esantis statinys (gyvenamasis namas su Å«kio pastatais) yra registruotas kaip vienas statinys, todėl padalinti (ar atidalinti) žemės sklypo nėra galimybės. Bendraturčiai gali nusistatyti tik žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ .                             IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. PrieÅ¡ieÅ¡kinys netenkintinas.                          Dėl Å«kio pastatų ir kiemo statinių atidalijimo.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudotis jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis).              Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2001-12-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovams ir atsakovei priklauso po ½ dalį Å«kio pastatų, pirties, garažo ir kiemo statinių. Viso 12 statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8-10).

Å alys bendru sutarimu yra nusistačiusios naudojimosi tvarkÄ ir jau 16 metų tokia tvarka, kuriÄ praÅ¡o atidalinti statinius, naudojasi. Statiniai yra dalÅ«s. Ä®vertinus statinių iÅ¡sidėstymÄ , kvadratÅ«rÄ tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovė po atidalinimo galėtų jais naudotis pagal paskirtį. Todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl Å«kio pastatų, garažo, pirties ir kiemo statinių atidalijimo tenkintinas, priteisiant ieÅ¡kovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisti atsakovės A. M.

D. turimÄ nuosavybės teise ½ dalį Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį pastato- garažo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato- pirties unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių- kiemo statinių (Å¡ulinio, rÅ«kyklos, lauko tualeto, stoginės) unikalus numeris (duomenys neskelbtini).             Dėl ieÅ¡kovų reikalavimų atidalinti žemės sklypÄ .

Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilo ginčas dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atidalyti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, jiems priteisiant 0,3525 ha. NeatidalintÄ Å¾emės sklypo dalį: 0,0127 ha po gyvenamuoju namu, 0,0112 ha po Å«kiniais pastatais ir 0,0148 ha , kurį užima bendro naudojimo kelias (viso 0,0387 ha) palikti bendroje dalinėje nuosavybėje po ½ dalį kiekvienai iÅ¡ Å¡alių.                     Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, jo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu.             CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 2 dalimi, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

Taigi esant bendraturčių nesutarimams, ginčas sprendžiamas teismine tvarka.             Atkreiptinas dėmesys, kad atidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo bÅ«dÄ . Atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais bÅ«ti, Å¡ie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).             Kreipiantis į teismÄ dėl žemės sklypo atidalijimo, turi bÅ«ti nurodoma, kokie nauji žemės sklypai bus suformuoti ir pateikiami įrodymai, kad naujai formuojami žemės sklypai atitinka teisės aktų reikalavimus.             Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 2 straipsnio 15 dalį žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo bÅ«das, kai iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iÅ¡ jų suformuojami atskiri žemės sklypai.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (toliau – Projektas) rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai.             Projektai rengiami vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsniu ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-4S2/Dl-S13 (toliau – Taisyklės).             Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, vienas iÅ¡ žemės sklypo bendraturčių, nesant kito bendraturčio sutikimo, turi teisę inicijuoti Projekto, kurio tikslas atidalinti žemės sklypÄ , rengimÄ , teikti ProjektÄ derinti atsakingoms institucijoms, o suderintÄ ProjektÄ teikti tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už priežiÅ«rÄ .             Remiantis Taisyklių 66 punktu, parengtam ir suderintam Projektui turi pritarti visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai).

Tuo atveju, kai nėra bendraturčių raÅ¡tiÅ¡kų pritarimų, Projektas gali bÅ«ti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už priežiÅ«rÄ , tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, Å¡is padalinys priima iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo ProjektÄ tvirtinti, nurodydamas pastabÄ , kad Projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį ProjektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.             Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«rinio padalinio, atsakingo už priežiÅ«rÄ , patikrintas Projektas, dėl kurio yra priimta iÅ¡vada dėl tikslingumo tvirtinti su pastaba, kurioje nurodyta, kad vienintelė kliÅ«tis Projekto tvirtinimui yra žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo nebuvimas gali bÅ«ti pateikiama teismui kaip įrodymas, kad naujai formuojami žemės sklypai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Taigi, žemės sklypo atidalijimas, kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo bÅ«do yra galimas teismo sprendimu pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtÄ Å¾emės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ .             Į teismÄ besikreipiantis bendraturtis turi pasirinkti žemės atidalijimo bÅ«dÄ ir įrodyti, kad jo siÅ«lomas bendrosios nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys nepateisinamos žalos daiktui ir jo paskirčiai.

PraÅ¡omas suformuoti žemės sklypas turi atitikti bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje dydį. Kartu su ieÅ¡kiniu asmuo turi pateikti žemės sklypo atidalijimo planÄ (projektÄ ), kuris atitinkamais atvejais turi bÅ«ti suderintas su žemėtvarkos skyriumi. Projektas turi nepažeisti kitų bendraturčių teisių ir poreikių. Jis negali bÅ«ti vieno bendraturčio siekiu kitų bendraturčių sÄ skaita tenkinti savo poreikius. Turi iÅ¡laikyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir teritorijų planavimo reikalavimus, t.y., Lietuvos Respublikos žemės įstatymÄ , Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir aplinkos apsaugos ministro 2014 m. vasario 2 d.

įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles (toliau- taisyklės). Taisyklių 44 punkte nurodyta, kad prie statinio gali bÅ«ti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami, iÅ¡skyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iÅ¡ bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar dalies iÅ¡ bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ir Å¡iam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktasNagrinėjamu atveju teismas sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Panevėžio skyriaus iÅ¡vada, kad ginčo žemės sklypo padalinti (ar atidalinti) nėra galimybės, nes iÅ¡ Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų matyti, kad žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) esantis statinys (gyvenamasis namas su priklausiniais) yra registruotas kaip vienas statinys ( 1 t., b. l. 8-13).Å iuo metu pagal ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės reikalavimÄ ir byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus galėtų bÅ«ti nustatyta tik ginčo žemės sklypo naudojimosi  tvarka.

Tačiau teismas, įvertinęs tai, jog ieÅ¡kovai nepareiÅ¡kė reikalavimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, pagal jų pateiktÄ projektÄ , todėl minėto klausimo nenagrinėja.             Dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ . Žemės santykiai reguliuojami taip, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų Å«kio Å¡akų racionaliam teritoriniam iÅ¡dėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos iÅ¡saugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai (Žemės įstatymo 1 straipsnis).

Šiais principais būtina vadovautis taikant Žemės įstatymo ir kitų įstatymų, taip pat poįstatyminių teisės aktų normas, reglamentuojančias žemės santykius, taip pat nustatant kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiamas konkretus ginčas dėl sklypo dalių paskyrimo naudotis bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).             Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema.

Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektÄ , parengtÄ Å¾emės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi bÅ«ti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu.

Dėl to žemėtvarkos projekte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir iÅ¡sidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi bÅ«ti nubrėžta taip, kad Å¡alims ir teismui bÅ«tų galima nustatyti jos faktinę vietÄ . Taigi nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ , siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamÄ daikto dalį, todėl Å¡is institutas reikalingas tada, kai neaiÅ¡ku, kuriomis bendrai turimo daikto dalimis bendraturčiai turi naudotis.             Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų bei bylos medžiagos, Nekilnojamojo turto registre Å¡alių valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta ir įregistruota.

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti naudojimosi Å¡alių valdomu žemės sklypu tvarkÄ pagal UAB „Arlitanus“ matininkės G .O. projektÄ .              Ginčo objektu esantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtas kadastro žemėlapyje pagal 2001 metais atliktus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas vietovėje paženklintas 2001 m. balandžio 18 d., su ženklinamo žemės sklypo ribomis sutiko Å¡io sklypo bei gretimo žemės sklypo savininkai ir pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo akte (4 punktas). 2016 m. balandžio 27 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus specialistė- geodezininkė Z. J. nustatė, kad Nekilnojamojo turto kadastre registruotame žemės sklypo plane nurodyti riboženkliai Nr. 1, Nr. 13 vietovėje neišlikę. Žemės sklypo šiaurės vakarų, šiaurinėje ir rytinėje pusėje riba sutampa su griovio viduriu, pietinėje pusėje sklypas atribotas tvoromis. Pagal žemės sklypo plane nurodytas riboženklių Nr. 1 ir Nr. 13 koordinates tvora yra žemės sklypo vidinėje pusėje, o ne sklypo riboje (tai nurodyta ir 2001 m.

žemės sklypo plane). Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas parengtas ir suderintas laikantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ reikalavimų.              UAB „Arlitanus“ matininkės G. O. rengdama žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemÄ pakeitė riboženklių Nr. 12 ir Nr. 13 koordinates ir Å¡iuos riboženklius perkėlė į Å¡alia esančiÄ valstybinę žemę. ( 1t., b. l. 37, 92, 115-116).

Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad UAB „Arlitanus“ matininkės G. O. pateikta schema, kurios pagrindu atsakovė praÅ¡o nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ neatitinkÄ aukščiau paminėtiems teritorijų planavimo dokumentams, kurių pagrindu Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas. Todėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo teismo negali bÅ«ti tenkinamas, nes visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebÅ«tų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 1.5, 1.137 straipsniai), o Å¡iuo konkrečiu atveju valstybės interesai, kadangi atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priskirti ieÅ¡kovams dalį žemės sklypo, kuris Å¡alims nuosavybės teise nepriklauso.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kadangi ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos byloje paskirstytinos sekančiai – ieÅ¡kovo J. B. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieÅ¡kovo reikalavimai patenkinti 50 %, pagal šį santykį paskaičiuotinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IÅ¡ atsakovės priteistina 200 Eur (400 Eur x50%) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui J. B. (CPK 88 str., 93 str.).Atsakovė A. M. D. patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias praÅ¡o priteisti: 600 Eur už teisines konsultacijas procesinių dokumentų rengimÄ , už advokato dalyvavimÄ teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 117-118).

Atmetus prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovei nepriteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovų prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimo iÅ¡laidos bei žyminis mokestis. Už suteiktas teisines paslaugas, atsiliepimo parengimÄ , parengimÄ , advokato dalyvavimÄ teismo posėdyje atsakovei A. M. D. priteistina 200 Eur ( 400 x 50%) t.y. po 100 Eur iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo CPK 93 str., 98 str.).                        Vadovaudamasis CPK 259,260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:              ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.

Atidalinti ieÅ¡kovų J. B., S. B. ir atsakovės A. M. D. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomÄ turtÄ Å«kinius pastatus, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:- ieÅ¡kovams J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisti atsakovės A. M. D. turimÄ nuosavybės teise ½ dalį Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini);-atsakovei A.

M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovų J. B. ir S. B. turimÄ nuosavybes teise ½ dalį pastato- garažo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato- pirties unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių- kiemo statinių (Å¡ulinio, rÅ«kyklos, lauko tualeto, stoginės) unikalus numeris (duomenys neskelbtini).Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės A.

M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 41 Eur žyminio mokesčio ieÅ¡kovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur iÅ¡ kiekvieno teisinės pagalbos iÅ¡laidų A. M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai ir 46,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660             Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                   Rima Šimbelytė