dfd8fc87-5472-4a89-963f-4e9da4cea3f2 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. N1-177-870/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45699-2017-6                            Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.2.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Editai Bekerytei, Živilei Osipovai, Gretai Serapinaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Vaitekūnienei, kaltinamajam D.

Å ., gynėjui advokatui Kęstučiui OžiÅ«nui,kaltinamojo įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei L. Å .,nukentėjusiojo D. S. atstovui ir civiliniam ieÅ¡kovui A. S.,Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. M.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pradinį iÅ¡silavinimÄ , gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, mamos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, teistas:1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) 1 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 82 straipsniu, paskirtos auklėjamojo pobÅ«džio priemonės:

1) įspėjimas, 2) elgesio apribojimas, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose;

3) nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos žinios; įpareigojimų terminas nustatytas 12 mėnesių;2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. Š. paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 82 straipsniu, D.

Å . paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant jį tęsti mokslÄ arba dirbti, bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., uždraudžiant be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ ;3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, paliktu galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D.

Å . skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; vadovaujantis BK 85 straipsniu, 87 straipsniu bei 92 straipsnio 2 dalimi, D. Å . paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: 1) 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobÅ«džio darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamÄ jį pobÅ«dį, darbus atliekant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

2) elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant jį per tÄ laikÄ kiekvienÄ dienÄ nuo 21.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu, taip pat mokytis arba dirbti, bei uždrausta lankytis restoranuose, kavinėse, baruose ar kitose tokio pobÅ«džio vietose, kuriose pilstomas alkoholis;

3) uždrausta be elgesio apribojimo priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir D.

Å . paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant D. Å . auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 82 straipsnio 1 dalies 3,5 punktuose, 85 ir 87 straipsniuose, – 1. 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) valandų nemokamų auklėjamojo pobÅ«džio darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamÄ jį pobÅ«dį, darbus atliekant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

2. elgesio apribojimÄ 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį per tÄ laikÄ : 2.1. kiekvienÄ dienÄ nuo 21.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba buvimu socialinės reabilitacijos centre; 2.2. mokytis arba dirbti; 2.3. dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; 2.4. uždraudžiant lankytis restoranuose, kavinėse, baruose ar kitose tokio pobÅ«džio vietose, kuriose pilstomas alkoholis, taip pat uždraudžiant be elgesio apribojimo priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Ä® paskirtÄ bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendį; kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: D. Å . 2017-09-02 apie 23.20 val., vieÅ¡oje vietoje – skvere, esančiame prie parduotuvės „Norfa“, adresu L. AsanavičiÅ«tės g. 29, Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, rodydamas aiÅ¡kų visuomenės ir žmogaus negerbimÄ bei nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, veikdamas be aiÅ¡kios priežasties priėjo prie D.

S., sėdinčio su draugais ant suoliuko ir tyčia sudavė jam rankomis ir kojomis ne mažiau 5 smÅ«gius, iÅ¡ kurių mažiausiai du – į kairę galvos pusę ir tuo padarė D. S. kairės vidinės miego arterijos trauminį atsisluoksniuojantį plyÅ¡imÄ su embolizacija į kairę vidurinę smegenų arterijÄ , kas komplikavosi galvos smegenų infarktu kairės vidurinės smegenų arterijos baseine, daline sensomotorine afazija ir deÅ¡iniųjų galÅ«nių daliniu paralyžiumi; deÅ¡inės plaÅ¡takos II delnikaulio lūžį, poodines kraujosruvas kairės akies virÅ¡utiniame voke, kairiame žande, kairėje kojoje, tokiu bÅ«du tyčia dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė D.

S. sveikatÄ . Apklaustas kaltinamuoju D. Å . kaltę pripažino. Jis paaiÅ¡kino, kad pilnai situacijos paaiÅ¡kinti negali, ne viskÄ pamena. Buvo su M. V. ir V. V.. Jie trise pamatė ant suoliuko sėdinčius du vaikinus ir vienÄ panelę. Jis priėjo, paprašė jų cigaretės, pradėjo su jais bendrauti. Jis nukentėjusiojo D. S. paprašė vieno euro, nukentėjusysis davė vienÄ eurÄ . Jie pradėjo bendrauti, jis paprašė dar vieno euro, nukentėjusysis atsisakė duoti. Jis pasiÅ«lė susipažinti.

Nukentėjusysis pasakė, kad jis ne gėjus, pažinčių neieÅ¡ko. Tuo metu jis trenkė nukentėjusiajam kumščiu į veidÄ , kai Å¡is sėdėjo ant suoliuko. Jo draugai V. ir V. tuo metu buvo netoliese, jie pokalbį girdėjo. M. V. pribėgo, pasiÅ«lė iÅ¡eiti „vienas ant vieno“, tai yra muÅ¡tis. S. nesutiko, bet M. pradėjo kalbėti, kad nejaugi jis neiÅ¡eis prieÅ¡ penkiolikmetį. T. S. nusiėmė savo striukę, jie pradėjo muÅ¡tis. Nukentėjusysis pradėjo jį spardyti iÅ¡ kojos.

Jie priėjo prie „Norfos“ langų, jis krito, bandė atsistoti, nukentėjusysis vėl spyrė, jis vėl nukrito, o kai atsistojo trenkė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis atsitraukė į Å¡onÄ , tada iÅ¡ nervų, iÅ¡ visos jėgos, trenkė kaire ranka į veidÄ . Tada nukentėjusysis apsikabino, pasakė, kad pasiduoda. Jie paspaudė vienas kitam rankas. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis nurodė, kad smÅ«gius sudavė į žandus, vienÄ smÅ«gį, atrodo, į žandikaulį.

Nežino, ar buvo smÅ«gis į kaklÄ . Pasisakydamas dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jog bandė suduoti tokį smÅ«gį, kad vaikinas prarastų sÄ monę, jis turėjo omenyje ne tai. Jis norėjo trenkti į žandikaulį, gal netyčia pataikė į kaklÄ . Norėjo, kad nukentėjusysis pasimestų, apsvaigtų galva, bet nenorėjo, kad nukristų. Galėjo bÅ«ti, kad deÅ¡ine koja spyrė nukentėjusiajam į Å¡onÄ . TÄ dienÄ jis buvo iÅ¡gėręs. Konfliktas įvyko dėl įžeidimo (detalesni kaltinamojo paaiÅ¡kinimai iÅ¡dėstyti teisiamojo posėdžio protokole, t. 2, b. l. 149-156).D.

Å . kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis įrodyta kaltinamojo parodymais ir Å¡iais teismo posėdyje iÅ¡tirtais bei teisiamojo posėdžio protokole detaliai užfiksuotais, todėl teismo nuosprendyje plačiau nekartojamais duomenimis: -Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 2947/2017 (01), nustatyta, kad D. S. padarytas kairės vidinės miego arterijos trauminis atsisluoksniuojantis plyÅ¡imas su embolizacija į kairę vidurinę smegenų arterijÄ , kas komplikavosi galvos smegenų infarktu kairės vidurinės smegenų arterijos baseine, daline sensomotorine afazija ir deÅ¡iniųjų galÅ«nių daliniu paralyžiumi; deÅ¡inės plaÅ¡takos II delnakaulio lūžis, poodinės kraujosruvos kairės akies virÅ¡utiniame voke, kairiame žande, kairėje kojoje.

Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieÅ¡ kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas visumoje dėl vidinės miego arterijos sužalojimo atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu bÅ«du ir laiku. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, iÅ¡ kurių mažiausiai dviem į kairę galvos pusę. Poodinė kraujosruva kairiame žande ir kairės vidinės miego arterijos trauminis atsisluoksniuojantis plyÅ¡imas (mažiausiai vienas trauminis poveikis) padaryta paveikus kietu, riboto pavirÅ¡iaus daiktu į kairio žando sritį, tikėtina kito asmens suduotu smÅ«giu.

Kiti sužalojimai nėra bÅ«dingi vienkartiniam griuvimui. Sužalojimai nėra bÅ«dingi savęs žalojimui. Nustatytų kÅ«no sužalojimų vietose požymių, pagal kuriuos galima identifikuoti konkretų žalojimo įrankį (daiktÄ ), neužsifiksavo (t. 1, b. l. 35-37);Teisiamajame posėdyje ekspertė R. G. patvirtino pateiktÄ iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiajam D. S. nustatytų sužalojimų, papildomai paaiÅ¡kindama, kad remiantis visais pateiktais medicininiais dokumentais, visa eiga, surašė iÅ¡vadÄ , jog buvo kairės vidinės miego arterijos trauminis atsisluoksniuojantis plyÅ¡imas, t.y.

įplyšimas ir atsisluoksniavimas, embolizacija. Susiformavo krešulys, kuris pajudėjo ir komplikavosi galvos smegenų infarktu kairės vidurinės smegenų arterijos baseine ir to pasėkoje buvo dalinė sensomotorinė afazija ir dešiniųjų galūnių dalinis paralyžius. Atsižvelgiant į visus nustatytus sužalojimus, sveikatos sutrikdymas buvo padarytas mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Smūgių galėjo būti ir daugiau, tik jie neužsifiksavo objektyviais duomenimis. Taip pat buvo nustatytas piršto lūžis dešinėje plaštakoje.

Delnakaulis galėjo lūžti ir nuo smÅ«gio, ir (kas mažiau tikėtina) nuo kažkokio atsikiÅ¡usio daikto. Taip pat galėjo lūžti ir ginantis, t.y. dengiantis. Å iuo atveju buvo iÅ¡ryÅ¡kėjusi kraujosruva, todėl tas smÅ«gis jaunam žmogui turėjo bÅ«ti pakankamas. Vidinė miego arterija yra viduje, o jos sužalojimo mechanizmas yra toks, kad staigiai pakreipus galvÄ - neatlaiko arterijos sienelė, ji įtrÅ«ksta. Gaunasi jos tempimas ir ji atplyÅ¡ta. Liudytojos (gydytojos neurologės) I. S. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad pacientÄ gerai pamena, kadangi retai tenka gydyti jauno amžiaus insultus.

Pacientas D. S. buvo perkeltas į jų skyrių ir ji buvo gydanti gydytoja. Kiek pamena, pakliuvo nukentėjusysis dėl trauminių sužalojimų, buvo įtarta galvos smegenų trauma, bet po visų tyrimų buvo nustatyta, kad jis patyrė ne tik galvos sumuÅ¡imÄ , bet kaklo bukÄ traumÄ , dėl ko disekavo viena iÅ¡ miego arterijų. Kaip taisyklė, patyrus traumÄ , po kelių dienų įvyksta sunkiausios komplikacijos. Jam įvyko iÅ¡eminis insultas. Paciento bÅ«klė buvo labai sunki, jis buvo sÄ moningas, bet visiÅ¡kai negalėjo kalbėti, buvo visiÅ¡kai paralyžiuotas.

Jo bÅ«klė buvo sunki. Jeigu patenka jaunas žmogus dėl insulto, tai maždaug 20 proc. bÅ«na insultai dėl kaklo arterijų disekacijų, t.y. sienelės įplyÅ¡imų, kurie dažniausiai bÅ«na trauminės kilmės. Pats įplėšimas įvyksta po bukos kaklo traumos, dėl kraujagyslės įplyÅ¡imo kaupiasi kraujas pro sieneles, susiformuoja kreÅ¡ulys, kadangi jis kažkur turi dingti, tai jis keliauja į kraujotakÄ , į smegenis ir sukelia insultÄ . Tai reiÅ¡kia, kad dėl bukos traumos susiformuoja kraujo kreÅ¡ulys, o padariniai iÅ¡ryÅ¡kėja, kai tas kreÅ¡ulys nukeliauja į smegenis.

StandartiÅ¡kai viskas paaiÅ¡kėja praėjus kelioms dienoms po traumos. Nukentėjusiajam skaudėjo galvÄ , sumuÅ¡imo vietÄ , kaklÄ . Sunkiais Å¡ios ligos atvejais daug žmonių mirÅ¡ta– maždaug 10 proc., jei iÅ¡gyvena - 30 proc. lieka neįgalÅ«s. Ypatingai sudėtinga, kai yra galvos sutrenkimas, kadangi už galvos sutrikimÄ atsakingos labai specializuotos žievės lÄ stelės, jos faktiÅ¡kai atsistatymui galimybių neturi rezervo. MotorikÄ Å¡iek tiek galima atsistatyti, pacientai su pagalba gali judėti, tačiau paprastai kalba lieka sutrikusi visam gyvenimui.

Taip nukentėjusiojo D. S. atstovo (tėvo) A. S. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad apie įvykį sužinojo rugsėjo 4 d. apie 9 val. Jis paskambino D., bet telefonu atsiliepė jo draugė D. M., kuri pasakė, kad sÅ«nui prasidėjo traukuliai ir jis vežamas į ligoninę. Po poros valandų jis atvyko į ligoninę, pamatė sÅ«nų. Jis nieko nepasakė, negalėjo atsisėsti, prasižioti. Jo draugė D. paaiÅ¡kino, kad rugsėjo 2 d. vakare jie sėdėjo prie parduotuvės ant suoliuko su dar vienu draugu, priėjo 3 jaunuoliai, rodė įžūlumÄ paprašė cigarečių, pinigų, D. kažkiek pinigų davė, kilo kažkokia diskusija, nežino kiek kartų besėdinčiam D. trenkė.

Paskui vienas pasiÅ«lė eiti muÅ¡tis „vienas ant vieno“, prasidėjo muÅ¡tynės. Rugsėjo 3 d. D. su mama buvo nuvykę į greitÄ jÄ pagalbÄ , D. buvo nustatytas deÅ¡inės plaÅ¡takos lūžis. Jį apžiÅ«rėjo daktaras, pasakė, kad yra nedidelis smegenų sutrenkimas, pasakė, kad viskas neblogai, jis gali toliau gydytis ambulatoriÅ¡kai. AntrÄ dienÄ gydytojai pakartojo smegenų tyrimÄ , įtarė, kad yra iÅ¡eminis insultas. Jis aiÅ¡kinosi, ar tai galima buvo nustatyti (iÅ¡ karto kai atvyko į ligoninę).

Atsitiko taip, kad miego arterija pilnai neužsikimÅ¡o, o pralaidumas buvo 40 proc., kaip paraÅ¡yta medicininiuose dokumentuose. Dėl to gydytojai iÅ¡ karto nesugebėjo nustatyti. Padarius angiogramÄ , kakle pamatė miego arterijos iÅ¡sisluoksniavimÄ ir trombÄ . Tada konsiliumas sprendė ar daryti operacijÄ , ar nieko nedaryti, kadangi bijojo, kad gali iÅ¡Å¡okti dar vienas trombas, dar pablogėti padėtis. Buvo nuspręsta tirpinti trombÄ medikamentais. Ta miego arterija pati kažkaip prisiklijavo. Teisiamajame posėdyje liudytojos D.

M. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad D. S. yra jos draugas. Ä®vykio vakare, po 22 val. ėjo palydėti O., sustojo prie „Norfos“, ant suoliuko. Priėjo kaltinamasis su savo dviem draugais. Viskas prasidėjo, kai kaltinamasis norėjo papraÅ¡yti pinigų, atrodo buvo iÅ¡gėrę, bandė pradėti kažkokį pokalbį. MuÅ¡tynės prasidėjo iÅ¡ to, kad pradėjo praÅ¡yti pinigų, nes norėjo eiti pirkti alkoholio. Prasidėjo muÅ¡tynės, kaltinamasis pradėjo muÅ¡ti per veidÄ , pataikė į kaklÄ . Tada jie (kaltinamasis ir nukentėjusysis) atsistojo, pradėjo muÅ¡tis.

D. jį stÅ«mė nuo savęs, kaltinamasis puolė, smÅ«giavo į galvÄ , kaklÄ . Ji atsistojo per vidurį, vis tiek mušė. D. jam (kaltinamajam) atidavė pinigus, jie išėjo. IÅ¡ viso kaltinamasis sudavė gal 10-15 kartų. Pradžioje sudavė 2-3 kartus į kaklÄ . IÅ¡kart po įvykio D. beveik nematė, viskas plaukė akyse, kai norėjo kÄ nors pasakyti, jis negalėjo. Jam iÅ¡tino ranka, atrodė lūžusi. Jį troÅ¡kino. Dabar su juo nelabai bendrauja. Po reabilitacijos jis pradeda kalbėti, vaikÅ¡to su ramentais, prastai valdo rankÄ , negali skaityti, raÅ¡yti.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo D. S. mama A. S. paaiÅ¡kino, kad apie įvykį sÅ«nus nieko nepasakė, ji sužinojo, kai įvyko insultas. Tai buvo iÅ¡ pat ryto, rugsėjo 4 d. ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , gydytojai negalėjo patikėti, kad tai insultas, jau namie pradėjo statyti laÅ¡elines. Iki Å¡iol nukentėjusysis negali normaliai kalbėti ir paaiÅ¡kinti kas atsitiko (detalesni paaiÅ¡kinimai iÅ¡dėstyti teisiamojo posėdžio protokole).Liudytojo V. V. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad D. Å . jo pažįstamas.

Kas nutiko 2017 rugsėjo 2 d. nelabai ir pamena. Nurodė remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiÅ¡kinimais. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiÅ¡kino, jog 2017-09-02 po pietų, galimai apie 15.00 val., jam paskambino pažįstamas D. Å ., kurį pažįsta nuo mažens, tačiau artimiau bendrauja apie mėnesį laiko. VardÄ ir pavardę žino iÅ¡ facebook, pravardė „M.“, pasakė, kad turi alaus ir pasiÅ«lė iÅ¡gerti, jis pasakė kur yra ir maždaug valandos bėgyje Å¡is atvažiavo su dar vienu bendru pažįstamu, kurio vardo ir pavardės jis nežino, vadino jį „seniu“, buvo matęs tik porÄ kartų.

Å ie atsivežė su savimi 4-6 litrus alaus. IÅ¡gėrė alų ir norėjo iÅ¡gerti dar - pridavė depozitÄ ir nuvažiavo į „Partizankę“, kur netoli Mindaugo g. PC „Maxima“ esančiame lombarde D. Å . norėjo priduoti savo telefonÄ , kad gautų pinigų, tačiau telefono nepriėmė, nes pasirodė, kad telefonas ieÅ¡komas policijos. Kai buvo prie lombardo, jau buvo sutemę, galėjo bÅ«ti apie 21.00 val. Po to visi trys nuvažiavo į KaroliniÅ¡kes, iÅ¡lipo sustojime „KaroliniÅ¡kės“, perėjo gatvę prie PC „Norfa“ ir pastebėjo Å¡alia esančiame skvere sėdinčius žmones.

Jis jautėsi jau gerokai girtas. Visi trys nusprendė papraÅ¡yti cigaretės. Pirmas prie žmonių priėjo D. Å ., iÅ¡kart po Å¡io priėjo ir jis su minėtu vaikinu. Priėjęs pamatė, kad ant suoliuko sėdi du vaikinai ir mergina. D. Å . padėjo kojÄ ant suoliuko, atsirėmė į jÄ ir kažkÄ kalbėjo su vienu iÅ¡ vaikinų, paprašė cigaretės. Neatsimena ar kas nors davė cigaretę - galimai cigarečių neturėjo, nes neatsimena, kad kuris nors iÅ¡ jų trijų bÅ«tų rÅ«kęs. D.

Å . paprašė vaikino pinigų „damesti“ ant alaus. Jei gerai atsimena - tas vaikinas, su kuriuo D. Å . kalbėjo, davė kažkiek pinigų. Tada D. Å . ir tas vaikinas kažko susipyko ir pradėjo muÅ¡tis - sudavė vienas kitam po maždaug 10 smÅ«gių. D. Å . smÅ«giavo vaikinui rankomis į galvos sritį. Vienu momentu D. Å . stovėdamas prieÅ¡ vaikinÄ , pasiruošęs smÅ«giuoti, pasakė „davai, duok eurÄ ant alaus“, į kÄ vaikinas atsakė „jau daviau“, tada D. Å . pasakė, kad vaikinas pinigų duotų dar, po ko Å¡is dar padavė D.

Å . pinigų ir visi iÅ¡siskirstė. Kiek iÅ¡ viso pinigų gavo D. Å ., jis nematė - Å¡is to nerodė. Pirko po skardinę alaus. Nusipirkę išėjo į laukÄ prie naktinio baro, kai D. Å . pamatęs kažkokį pažįstamÄ nuėjo ir kurį laikÄ kalbėjosi prie PC „Rimi“ laiptų. Ne už ilgo atvažiavo policija ir iÅ¡sivežė D. Å ., tačiau dėl ko – jis nežino. Po to karto su D. Å . jis nebebendravo. Papildo, kad jo pravardė yra „D.“ (t. 1, b. l. 104). Pagarsinus liudytojo parodymus, jis paaiÅ¡kino, kad jie teisingi.IÅ¡ liudytojo M.

V. paaiÅ¡kinimų matyti, kad su D. Å . susipažino maždaug prieÅ¡ 3 metus, V. V. jo draugas. 2017 m. rugsėjo 2 d., kiek atsimena, atvažiavo į KaroliniÅ¡kes, prie „Norfos“. Ten prie suoliuko sėdėjo 3 žmonės. Jie ėjo praÅ¡yti cigarečių. dėl cigarečių ar pinigų, tuo metu įvyko konfliktas, jie abu (kaltinamasis ir nukentėjusysis) pradėjo muÅ¡tis, vienas kitam daužė iÅ¡ rankų, iÅ¡ kojų. Konfliktas prasidėjo kai M. (Å .) priėjo, pradėjo kažkÄ kalbėti.

Nežino, kas tiksliai sudavė smÅ«gius. Nukentėjusysis spardė kojomis, M. davė atgal. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiÅ¡kino, kad prie PC „Norfa“ „M.“ pamatė netoliese ant suoliuko sėdinčius žmones - tai buvo panelė ir du vaikinai. Juos pamatęs „M.“ iÅ¡ karto pasuko tų žmonių link, jis pagalvojo, kad „M.“ gal nori papraÅ¡yti cigaretės. Jis su „D.“ nuėjo paskui „M.“. Priėjo prie suoliuko, „M.“ pradėjo su žmonėmis kažkÄ bendrauti, kažko klausinėti, tačiau ko - jis neatsimena. „M.“ paklausė, ar jie turi porÄ eurų.

Vaikinas, su kuriuo „M.“ kalbėjo daugiausiai, pasakė, kad neturi. Tada „M.“ kažkÄ susakė ir pasakė „iÅ¡einam vienas prieÅ¡ vienÄ â€œ. Vaikinas nesutiko, tačiau „M.“ vis praÅ¡ant, vaikinas atsistojo ir Å¡iems stovint vienas prieÅ¡ vienÄ â€žM.“ trenkė kumščiu vaikinui į galvos sritį. Vaikinas spyrė. Jis negali tiksliai pasakyti kuris pirmasis pradėjo muÅ¡tynes. Prasidėjo muÅ¡tynės, kurių metu „M.“ sudavė vaikinui kelis smÅ«gius kumščiu į galvÄ .

Vaikinas gindamasis kelis kartus spyrė „M.“ iÅ¡ kojos. Tada „M.“, sakydamas, kad reikia susitaikyti, iÅ¡tiesė vaikinui rankÄ - vaikinas paėmė už rankos ir tuo metu „M.“ vėl sudavė smÅ«gį kumščiu į galvÄ , po ko vaikinas susiėmęs už galvos Å¡iek tiek atsitraukė. Jis patraukė į Å¡onÄ â€žM.“, tačiau Å¡is, apsimesdamas, kad nori vaikino atsipraÅ¡yti, priėjo prie pastarojo ir vėl sudavė į galvÄ . Vaikinas vėl atsitraukė, pradėjo sakyti „kÄ tu darai“ ir tada „M.“ vėl paprašė vaikino pinigų.

Vaikinas iÅ¡ kuprinės ar iÅ¡ kažkur kažkÄ iÅ¡sitraukė ir padavė „M.“. Viso „M.“ vaikinui sudavė apie 5 smÅ«gius. Tada visi trys nuėjo nuo minėtų žmonių. Einant „M.“ parodė, kad vaikinas davė 2 eurus. Naktiniame bare nusipirko alaus, išėjo. Už kokių 20 min. „M.“ sulaikė policijos pareigÅ«nai, tačiau dėl ko - jis nežino. Po to įvykio jis „M.“ matė, tačiau apie muÅ¡tynes nesikalbėjo (t. 1, b. l. 94).Liudytojas O.

K. teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, nurodydamas, jog jam, D. S. ir D. M. sėdint ant suoliuko, esančio prie parduotuvės „Norfa“, priėjo trys neblaivÅ«s vyrukai ir paprašė pavaiÅ¡inti cigarete, duoti pinigų. IÅ¡ pradžių draugiÅ¡kai, jie ir pavaiÅ¡ino ir pinigų davė. Kažkur po 15 min. jie buvo vis dar buvo su jais ir D. Å . pasiÅ«lė jo draugui D. S. susipažinti arčiau, į kÄ D. atsakė, jog jam patinka merginos. Tai supykdė D. Å . ir jis trenkė jo draugui per veidÄ .

Draugas D. atsakė, kad muÅ¡tis nebenori ir D. jam vėl davė per veidÄ . Tada jis jau atsistojo, o su D. buvę du vyrukai pasakė, kad čia vienas ant vieno ir jie nesikiÅ¡tų. Jie Å¡iek tiek nuėjo nuo jų ir ėmė muÅ¡tis. Mušėsi apie 10-15 min. Po kurio laiko jie iÅ¡siskyrė. D. S. iÅ¡ pradžių buvo gan blogai, bet po to jis atsigavo, su juo kalbėjo ir normaliai vaikščiojo, viskas buvo gerai. O po dviejų dienų sužinojo, kad jis patyrė insultÄ . Pirmus du smÅ«gius D. Å . sudavė į galvÄ , kai nukentėjusysis sėdėjo ant suoliuko.

Kai jau atsistojo muÅ¡tis, tai porÄ kartų sudavė į krÅ«tinę, veidÄ , kaklÄ . Abu mušėsi tik kumščiais. Kaltinamasis D. S. galėjo suduoti nuo 5 iki 8 smÅ«gių. Po muÅ¡tynių jis ir D. palydėjo D. namo. IÅ¡ pradžių jam buvo labai blogai, jis negalėjo kalbėti, labai silpnai vaikščiojo. Po to nuėjus prie jo namų jam vis dar buvo blogai. Jis nuėjo pas jį (nukentėjusįjį) į namus. D. S. nieko nesakė, nes jam buvo labai sunku kalbėti, ir kai jis bandė kažkÄ paaiÅ¡kinti ir net paraÅ¡yti, jam nepavyko.

Manė, kad tai jam nuo Å¡oko, streso, nes maždaug po 20 min. jis pradėjo normaliai kalbėti, vaikščioti ir po to net išėjo su juo, kad palydėtų. Jis sakė, kad susilaužė sau pirÅ¡tÄ , o apie galvÄ tuo momentu jis nieko nesakė. Ant jo veido, t.y. žemiau nei akys, buvo maži sužalojimai. Kaklas irgi buvo sužalotas (detalÅ«s liudytojo paaiÅ¡kinimai ir atsakymai į proceso dalyvių klausimus iÅ¡dėstyti teisiamojo posėdžio protokole (t. 2, b. l. 172-179).IÅ¡ D. Å . parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir priedų nustatyta, kad D.

Å . parodė vietÄ kur pamatė sėdinčius tris nepažįstamus asmenis ir nusprendė papraÅ¡yti cigaretės, o jÄ gavęs nusprendė papraÅ¡yti vieno euro. D. Å . parodė, kaip jis 2017-09-02 apie 23.00 val. atsistojęs prieÅ¡ais suoliukÄ , vaikinui (nukentėjusiajam) deÅ¡inės rankos kumščiu smÅ«giavo į veido sritį, po ko tarp jų prasidėjo muÅ¡tynės. Foto Nr. 9 D. Å . rodo kaip jis po to, kai nepažįstamasis jam trenkė į galvos sritį ir jis nuo smÅ«gio pargriuvo, jis staigiai atsistoję, trenkė vaikinui kairės rankos kumščiu ties kaklu ir žandikauliu, norėdamas, kad Å¡is prarastų sÄ monę (t. 1, b. l. 148-161).Byloje esančiu vaizdo įraÅ¡u (t. 1, b. l. 107-109) ir jo apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad Kompaktinėje plokÅ¡telėje su užraÅ¡u „AsanavičiÅ«tės g. 29 2017-09-02 nuo 21.30 iki 23.59.59“, kameroje Nr. 16 yra vaizdo įraÅ¡as (juodai baltas).

Iš vaizdo įrašo nustatyta, jog nukentėjusysis ir kaltinamasis mušėsi. 23:39:40 val. iš skvero, kur nesiekia kamera, išėjo du besimušantys vaikinai, kurių veidų dėl prastos įrašo kokybės nesimato. Vaikinas, vilkintis tamsios spalvos kelnėmis ir šviesesnės spalvos megztiniu ilgomis rankovėmis, puola, vaikinas, vilkintis tamsios spalvos kelnėmis ir tamsios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, ginasi. Vaikinas tamsiomis kelnėmis ir šviesesniu megztiniu spiria tamsios spalvos drabužiais vilkinčiam vaikinui, kuris traukdamasis suklumpa, tačiau iš karto keliasi.

Vaikinas tamsiomis kelnėmis ir šviesiu megztiniu vėl jam spiria – vaikinas vėl traukdamasis suklumpa ir atsitraukia arčiau PC „Norfa“ sienos. Pribėgęs vaikinas tamsiomis kelnėmis ir šviesiu megztinu vėl jam spiria, tuo pat metu vaikinas, vilkintis tamsios spalvos drabužiais, keliasi. Atsikėlusiam tamsios spalvos drabužiais vilkinčiam vaikinui kitas tamsiomis kelnėmis ir šviesiu megztiniu vilkintis vaikinas bando jam smūgiuoti ranka, tačiau nepataiko. 23:39:52 abu vaikinai dingsta iš kameros fiksuojamos zonos. 23:40:07 val. abu vaikinai atsiranda kameros fiksuojamoje zonoje – vaikinas, vilkintis tamsios spalvos drabužiais, ranka smūgiuoja vaikinui, vilkinčiam tamsios spalvos kelnes ir šviesesnės spalvos megztinį ilgomis rankovėmis, į galvos sritį, o šis bando jam spirti, tačiau nepataiko.

Prie jų iÅ¡ skvero ateina ir Å¡iek tiek atokiau stovi vaikinas, vilkintis tamsios spalvos kelnėmis ir Å¡viesios spalvos megztiniu su gobtuvu, ant galvos dėvi tamsios spalvos kepuraitę su snapeliu. BesimuÅ¡antys vaikinai stovi vienas prieÅ¡ais kitÄ , rankos sulenktos per alkÅ«nes į gynybinę pozicijÄ . 23:40:35 val. vaikinas, vilkintis tamsios spalvos drabužiais, ranka smÅ«giuoja vaikinui, vilkinčiam tamsios spalvos kelnėmis ir Å¡viesesnės spalvos megztiniu ilgomis rankovėmis, į galvos sritį. 23:40:53 val. prieina vaikinas, vilkintis tamsios spalvos virÅ¡utinę dalį ir Å¡ortus ir juos iÅ¡skiria. 23:41:53 val. visi 4 vaikinai eina skvero link, tačiau 23:41:01 val. vaikinas, vilkintis tamsios spalvos drabužiais, spiria vaikinui, vilkinčiam tamsios spalvos kelnėmis ir Å¡viesesnės spalvos megztiniu ilgomis rankovėmis.

Po spyrio vaikinas, vilkintis tamsios spalvos virÅ¡utinę dalį ir Å¡ortus, suėmęs už sprando vaikinÄ , vilkintį tamsios spalvos drabužiais, įstumia į skverÄ , tačiau Å¡is 23:41:48 val. vėl spiria vaikinui, vilkinčiam tamsios spalvos kelnėmis ir Å¡viesesnės spalvos megztiniu ilgomis rankovėmis. 23:44:40 val. visi vaikinai nueina į skverÄ , kamera jų nebefiksuoja. 23:48:32 automobilių stovėjimo aikÅ¡tele tolyn nueina vaikinas, vilkintis tamsios spalvos virÅ¡utinę dalį ir Å¡ortus, vaikinas, vilkintis tamsios spalvos marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis, ir vaikinas, vilkintis tamsios spalvos kelnėmis ir Å¡viesios spalvos megztiniu, dėvi tamsios spalvos kepuraitę su snapeliu ir rankoje neÅ¡asi tamsios spalvos drabužį ilgomis rankovėmis.Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu nustatyta, kad liudytojas M.

V. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 3 (nuotraukoje – D. Å .). Tai yra „M.“, apie kurį jis kalbėjo savo apklausos metu ir kuris mušėsi prie suolelio su nepažįstamu vaikinu prie KaroliniÅ¡kių „Norfos“ (t. 1, b. l. 95-98).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu nustatyta, kad liudytoja D. M. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 5 (nuotraukoje – D. Å .). Jį atpažino pagal akis, nosį, smakrÄ , kaktÄ , antakius. Å is asmuo 2017-09-02. apie 22.00 val., adresu L.

AsanavičiÅ«tės g. 29, Vilniuje, atėjo su dviem savo draugais ir jis pradėjo muÅ¡ti D. S. kumščiu į galvÄ (t. 1, b. l. 76-77). Ä®rodymų vertinimas ir teismo iÅ¡vados IÅ¡ surinktų, aukščiau iÅ¡dėstytų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais daroma iÅ¡vada, kad D. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis. Specialisto iÅ¡vada, ekspertės R. G., gydytojos I. S., liudytojų bei paties kaltinamojo paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad bÅ«tent D.

Š. sudavė kumščiu mažiausiai du kartus sėdinčiam nukentėjusiajam D. S. į veido sritį, po ko jis ir kartu su juo buvę draugai (V. V., M. V.) išprovokavo nukentėjusįjį toliau tęsti muštynes atsistojus. Nėra jokių abejonių, kad būtent nuo D. Š. suduotų smūgių nukentėjusysis D. S. patyrė specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, įvertintus sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis D. Š. kaltę pripažino (smūgius sudavė, esamų pasekmių nenorėjo) paaiškindamas, kad smūgius sudavė, nes nukentėjusysis jį sunervino, kai šis norėjo susipažinti, nukentėjusysis atsakė, kad ne gėjus ir pažinčių neieško.

Ne tik nukentėjusiojo draugai (D. M., O. K.), bet ir liudytojai, kaltinamojo draugai teigė, kad D. Å . mušė nukentėjusįjį. V. V. nurodė, kad D. Å . smÅ«giavo vaikinui (D. S.) rankomis į galvos sritį, M. V. paaiÅ¡kino, kad „M.“ (D. Å .) sudavė vaikinui kelis smÅ«gius kumščiu į galvÄ , po to sakydamas, kad reikia susitaikyti, iÅ¡tiesė vaikinui rankÄ , vaikinas paėmė už rankos ir tuo metu „M.“ vėl sudavė smÅ«gį kumščiu į galvÄ , po ko vaikinas susiėmė už galvos, atsitraukė į Å¡onÄ , tačiau „M.“ apsimesdamas kad nori atsipraÅ¡yti, priėjo prie pastarojo ir vėl sudavė į galvÄ .Taigi neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo kaltinamasis D.

Å .. BÅ«tent jo pavartoto smurto pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Esminis klausimas ar tai buvo padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Å ioje byloje remiantis paties kaltinamojo D. Å . bei iÅ¡ esmės visų liudytojų parodymais neginčytinai nustatyta, kad bÅ«tent kaltinamasis provokavo konfliktÄ (prašė cigaretės, pinigų, siÅ«lė „susipažinti“), pats pirmas sudavė smÅ«gius ir toliau provokavo nukentėjusįjį kviesdamas jį muÅ¡tis „vienas ant vieno“. Smurto vartojimo faktÄ dėl menkavertės dingsties pripažino ir pats kaltinamasis D. Å ., kuris nurodė, jog smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį jis naudojo be jokios priežasties, pasinaudodamas menkaverte dingstimi, neva jis norėjo susipažinti, o nukentėjusysis pasakė, kad jis ne gėjus, o tai jį sunervino.

Menkos konflikto dingsties buvimÄ patvirtino ir apklausti liudytojai D. M.,V. V., M. V., O. K., kurių paaiÅ¡kinimai detaliai iÅ¡analizuoti anksčiau. Teismo vertinimu, kaltinamasis vartodamas smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį siekė prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pasirodyti prieÅ¡ juos esÄ s pranaÅ¡esnis. BÅ«tent trijų jaunų neblaivių vaikinų priėjimas prie nukentėjusiojo (kartu su juo buvo jo mergina ir draugas), praÅ¡ymas cigarečių, pinigų, po kaltinamÄ jį netenkinančio atsakymo gavimo, pradėjimas smÅ«giuoti į veidÄ parodo, kad kaltinamasis tokiu veiksmu demonstravo aiÅ¡kų žmogaus ar visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ .

Paminėtina ir tai, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, nepaisant to, jog toje vietoje galėjo būti ir visiškai pašaliniai asmenys. Pastebėtina, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju nebuvo pažįstami, todėl kaltinamojo D. Š. smūgių sudavimas nukentėjusiajam nesant tam rimtos priežasties, teismo vertinimu buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų.Sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis buvo mažiausiai penki trauminiai poveikiai, iš kurių du į kairę galvos pusę, tai įvyko dėl kaltinamojo smūgių sudavimo nukentėjusiajam.

Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Tokie padariniai buvo tyčinių, stiprių smÅ«gių, nuo kurių nukentėjusiajam įplyÅ¡o miego arterijos sienelė su embolizacija į kairę vidurinę smegenų arterijÄ , kas komplikavosi galvos smegenų infarktu kairės vidurinės smegenų arterijos baseine, pasekmės ir Å¡ie padariniai buvo dėsningi. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių žalingų pasekmių, bÅ«tų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, kuris bÅ«tų turėjęs įtakos sveikatos sutrikdymui.

Kaltinamojo gynėjo vertinimu, kaltinamojo D. Å . veiksmų su pasekmėmis nesieja jokie tiesioginiai priežastiniai ryÅ¡iai. Jo nuomone, neįmanoma pažeisti miego arterijos tyčia, muÅ¡antis, kumščiu ir to siekiant. Kaltinamojo gynėjo samprotavimus paneigia minėta Specialisto iÅ¡vada, apklausta ekspertė, gydytoja I. S. ir liudytojų parodymai, kuriais nustatyta kaltinamojo veiksmų eiga, nukentėjusiojo savijauta po suduotų smÅ«gių. Gydytoja neurologė paaiÅ¡kino, kad patyrus traumÄ , po kelių dienų įvyksta sunkiausios komplikacijos.

Nukentėjusiajam įvyko iÅ¡eminis insultas, galÅ«nės visiÅ¡kai paralyžiuotos. Sienelė atplyÅ¡ta nuo didelio smÅ«gio. Ekspertė R. G. paaiÅ¡kino, kad buvo iÅ¡ryÅ¡kėjusi kraujosruva, todėl tas smÅ«gis jaunam žmogui turėjo bÅ«ti „pakankamas“. Paprastai pasukus galvÄ Å¾mogui toks sužalojimas neįvyksta. Liudytojas O. K. nurodė, kad D. S. iÅ¡Â karto po muÅ¡tynių elgėsi kaip po insulto, buvo blogai, jis negalėjo nei kalbėti, nei kažkÄ raÅ¡yti, labai sunkiai vaikščiojo.

A. S. (nukentėjusiojo tėvas) teismo posėdyje sakė, kad jis rugsėjo 4 d. ryte paskambino ir nukentėjusiojo draugė D. M. pasakė, kad D. prasidėjo traukuliai, jis iÅ¡vežamas į ligoninę. Nors rugsėjo 3 d. buvo D. S. nuvykęs su mama į Greitosios pagalbos ligoninę ir jam iÅ¡ karto gydytojai nenustatė, jog įtrÅ«kusi miego arterija (konstatavo nedidelį smegenų sutrenkimÄ , deÅ¡inės plaÅ¡takos lūžį), tačiau rugsėjo 4 d. pakartojus smegenų tyrimus (angiogramÄ ) kakle pamatė miego arterijos atsisluoksniavimÄ ir trombÄ .

Išrašas iš medicininių dokumentų (t. 1, b. l.

30) patvirtina, kad D. S. diagnozė – galvos smegenų infarktas. Iš specialisto išvados, kuria nustatytas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo laipsnis, tiriamosios dalies matyti, kad rugsėjo 3 d. diagnozuota kaklo raumenų patempimas, dešinės plaštakos II delnakaulio lūžis, galvos smegenų sutrenkimas (t. 1, b. l. 35-37). Teismui jokių abejonių nekyla, kad Specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai buvo padaryti D. Š. suduodant nukentėjusiajam smūgius. Iš medicininių dokumentų, liudytojų parodymų akivaizdu, kad jau po smūgių sudavimo nukentėjusiojo sveikata buvo prasta ir ji iki diagnozės patvirtinimo tik blogėjo.

Å ie įrodymai paneigia gynėjo versijÄ ir neginčytinai patvirtina, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių buvo tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.Kaltinamojo gynėjas prašė kvalifikuoti kaltinamojo veiksmus ne kaip tyčinį, o kaip neatsargų nusikaltimÄ padarytÄ dėl neatsargumo.BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerÅ«pestingumas apibÅ«dinamas dviem požymiais:

1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai;

2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimÄ . Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibÅ«dina valinį nusikalstamo nerÅ«pestingumo elementÄ . Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamÄ veikÄ , buvimÄ .

Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-895/2016).BK 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, kad gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų BK.

Kaltininkas suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realÅ«s ar net neiÅ¡vengiami. ApibÅ«dinant netiesioginės tyčios valinį turinį (momentÄ ) pažymėtina, kad kaltininkas, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekia ar net jų nenori, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukia, jo nekeičia. Kaltininkas nemÄ sto, kaip iÅ¡vengti galimų pavojingų padarinių. Todėl ir nėra kaltininko valinių pastangų iÅ¡vengti padarinių. Jei kaltininkas vis tik tikisi, kad jo pavojingos veikos padarinių nebus, tai tokia viltis yra niekuo nepagrįsta arba jis remiasi tik abstrakčiais, subjektyviais, atsitiktiniais dalykais – sėkme, palankiu likimu, prietarais ir pan.

Tokia kaltininko intelektinė valinė veikla iÅ¡ esmės rodo jo abejingumÄ galimiems savo pavojingos veikos padariniams ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčiÄ atribojant tiek nuo nusikalstamo pasitikėjimo, tiek nuo nusikalstamo nerÅ«pestingumo.D. Å . veikė suvokdamas, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiojo sveikatai ir pavojingi tokiu laipsniu, kad gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymÄ , numatydamas tokius padarinius ir bÅ«damas abejingas dėl galimo sveikatos sutrikdymo. Tai teismų praktikoje vertinama kaip nusikaltimo padarymas esant netiesioginei tyčiai.

Netiesioginę tyčiÄ Å¡ioje konkrečioje byloje pagrindžia ir pats smurto pobÅ«dis – smÅ«gis buvo suduotas bÅ«tent dėl menkavertės priežasties, kaltinamajam iÅ¡provokavus konfliktÄ su nukentėjusiuoju, pasirinkta ne atsitiktinė, tačiau konkreti kÅ«no vieta – veidas, galva, taigi kaltinamasis aiÅ¡kiai siekė sukelti nukentėjusiajam skausmÄ , o taip pat – pažeminimÄ , pademonstruoti savo jėgÄ ir pranaÅ¡umÄ . Visuotinai suvokiama, kad galva yra gyvybiÅ¡kai svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kÅ«no dalis.

Nors D. Å . nepilnametis, tačiau suvokė savo smÅ«gio jėgÄ , suduodamas smÅ«gį nesiprieÅ¡inančiam (kai sėdėjo ant suoliuko) vėliau abiem atsistojus, asmeniui į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ (galvÄ ), veidÄ , kaklÄ (ekspertė nurodė, kad nustatyta kraujosruva kakle), tokiu savo veiksmu kelia pavojų kito asmens sveikatai. Tai suprasdamas, jis numatė, jog gali padaryti pavojingus kÅ«no sužalojimus, dėl kurių gali kilti sunkių padarinių, tačiau savo sÄ monėje galimų padarinių sunkumo nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurių iÅ¡ jų.

Kaltinamasis, suvokdamas, kad kelia realų pavojų kito žmogaus sveikatai ir elgiasi nusikalstamai, negalėjo nenumatyti galimų padarinių, nes tokioje situacijoje priežastinio ryšio vystymosi dėsningumai asmeniui yra žinomi kaip neišvengiami ar galimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194/2008). Tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Taigi neginčytinai nustatyta, kad D. Š. dėl chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusįjį D.

S.. Jo veika kvalifikuotina pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. Bausmės skyrimas Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys), Å¡iuo atveju atsižvelgiama į BK 91 straipsnio 3 dalyje numatytus ypatumus.Spręsdamas kaltinamajam skirtinos bausmės klausimÄ , teismas įvertina tai, kad D.

Å . padarė BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , už kurį įstatymų leidėjas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų.Teismas pripažįsta D. Å . atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Å iÄ aplinkybę pripažino jis pats.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (naudojo smurtÄ dėl menkos dingsties). D. Å . nors yra nepilnametis yra teisiamas 5 kartÄ . IÅ¡ ankstesnių nuosprendžių matyti, kad jis linkęs daryti vagystes ir plėšimus (t. 2, b. l. 17-22). IÅ¡ 2017-12-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio nustatyta, kad plėšimo metu jis buvo pagrindinis vykdytojas, panaudojo peilį. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas kartu su bendrininkais įvykdęs vagystes, plėšimÄ .

D. Š. baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 16). Teisiamajame posėdyje kaltinamojo motina L. Š. teigiamai charakterizavo sūnų, tačiau neneigė, kad pati yra bausta administracine tvarka dėl jo netinkamo elgesio. (duomenys neskelbtini) centro atstovė, socialinė pedagogė I. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad D. Š. šiuo metu skirta vidutinė priežiūra. Centre mokinys elgiasi pagal patvirtintas elgesio taisykles, drausminių nuobaudų neturi, tačiau buvo skirtas direktoriaus papeikimas dėl savavališko pasišalinimo iš socializacijos centro (jis išvyko atostogų ir negrįžo).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad D. Š. motina atsižvelgia į socialinių darbuotojų rekomendacijas, rūpinasi savo sūnaus auklėjimu, ugdymu, tačiau jo elgesiui jokios įtakos neturi (t. 2, b. l. 27-28). Iš (duomenys neskelbtini) padalinio vadovės R. Z. pateiktos charakteristikos nustatyta, kad buvo suplanuotos D. Š. psichologo konsultasijos Všį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš šešių suplanuotų konsultacijų atvyko tik į dvi.

Psichologo V. A. teigimu, D. Š. būdingas delinkventinis elgesys (poelgiai pažeidžiantys visuomenėje priimtas elgesio taisykles), konsultacijų metu kontaktui uždaras, nemotyvuotas, darbas nevyko (t. 2, b. l. 30-31). Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas (t. 2, b. l. 33). Iš 2017-11-10 Specialisto išvados nustatyta, kad D. Š. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 42).Iki šio nuosprendžio D. Š. buvo nuteisiamas laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau taikant BK 92 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas buvo atidedamas.

Teismas įvertina BK 80 straipsnyje numatytÄ nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės taikymo paskirtį, įskaitant tikslÄ riboti laisvės atėmimo bausmės skyrimo galimybes ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymÄ bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ , tačiau pastebi, kad Å¡iuo metu D. Å . dėl jo padarytų nusikaltimų laisvės atėmimo bausmė atidėta maksimaliam laikotarpiui, dar kartÄ atidėti jam laisvės atėmimo bausmę ar taikyti kitas lengvatas nėra jokio teisinio pagrindo, teismo nuomone, kitu atveju, jis už šį labai sunkų nusikaltimÄ liktų nenubaustas, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į BK 91 straipsnio 3 dalyje numatytus ypatumus.

Nuteistasis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas nepilnamečiu, todėl jam laisvės atėmimo bausmė negali virÅ¡yti 10 metų (BK 90 straipsnio 5 dalis), o skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimumas skaičiuotinas nuo pusės minimalios bausmės, numatytos įstatymo, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (BK 91 straipsnio 3 dalis), Å¡iuo atveju – nuo vienerių metų. Teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo nebrandų amžių, padarytÄ konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , neigiamų padarinių dydį bei faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad jam bausmė turi bÅ«ti skiriama pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.IÅ¡ įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad D.

Å . buvo sulaikytas 2017-09-19 10.30 val. (t. 1, b. l. 129-130), paleistas iÅ¡ sulaikymo 2017-09-21 9. 35 val. (t. 2, b. l. 164). 2017-09-21 nutarimu jam skirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiÅ¡kai registruoti policijos įstaigoje, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir nepilnamečio atidavimas prižiÅ«rėti (t. 2, b. l. 162-163). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas (2 paros) įskaičiuotinas į bausmės laikÄ . Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti ir panaikintinos realiai pradėjus vykdyti nuosprendį.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 10 800,33 Eur. civilinį ieškinį patirtai turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo D. S. gydymu (t. 1, b. l. 42-43). Civilinis ieškinys pagrįstas D. S.. gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 44-51), todėl tenkintinas pilna apimtimi, kadangi atsiradusi žala nukentėjusiojo sveikatai bei su tuo patirtos gydymo išlaidos turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamojo D. Š. veika.A.

S., nukentėjusiojo D. S. atstovas A. S. pareiškė 10 000 Eur turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t.

1. b. l.64). IÅ¡ Teisingumo ministerijos sprendimo dėl Smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu, raÅ¡to matyti, kad nuspręsta A. S. iÅ¡mokėti 2597, 30 Eur dydžio (1900 Eur neturtinė žala ir 697, 30 Eur turtinė žala) kompensacijÄ , nukentėjusiojo tėvas A. S. patvirtino, jog gavo Å¡iÄ sumÄ .Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis, jo atstovas A. S. patyrė turtinę žalÄ . Nukentėjusiojo gydymui, konsultacijoms, skausmo malÅ¡inimui, reabilitacijai buvo reikalingi pinigai.

Jis pateikė dokumentus, pagrindžiančius praÅ¡omÄ priteisti patirtÄ turtinę žalÄ . IÅ¡ 33 vnt. pinigų sumokėjimo kvitų (30 kvitų iÅ¡ vaistinių bei 3 pinigų priėmimo kvitų už suteiktas paslaugas), t. 2, b. l. 123-130) nustatyta, kad buvo sumokėta 1902,76 Eur, iÅ¡ PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų už kineziterapijos užsiėmimus, treniruoklių, elektrodų pirkimÄ nustatyta, kad sumokėta iÅ¡ viso 1207,77 Eur (t. 2, b. l. 131-137), iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) kvitų matyti, kad D.

S. buvo suteikta paslaugų už 98,45 Eur (t. 2, b. l. 138-139), bilietai į MaskvÄ (konsultuotis, reabilitacijai, kelionės draudimas, viza, draudimas sudarė 453,08 Eur. (t. 2, b. l. 140-142), iÅ¡ viso 3662,06. Taip pat pagal papildomÄ praÅ¡ymÄ pateikti dokumentai įrodo patirtÄ 3404, 91 turtinę žalÄ , t. 3, b. l. 2-23 (suklysta nurodant 2018-05-08 mokėjimo kvite sumÄ , turi bÅ«ti ne 210, 92 Eur, o 201, 92 Eur). Taigi iÅ¡ viso pagrįsta dokumentais patirta turtinė žala yra 7066,97 Eur. Teismo nustatytos turtinės žalos dydis mažintinas 697, 30 Eur, kadangi tokiÄ sumÄ kompensavo Teisingumo ministerija.Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡gyvenimai dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ . Priteisiant neturtinę žalÄ bÅ«tina atsižvelgti į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai.

Å ioje byloje nustatyta, kad dėl D. Å . veiksmų – panaudoto smurto, iÅ¡skirtinai sunkiai sutrikdyta D. S. sveikata, jam konstatuotas 75 procentų darbingumo netekimas (t. 2, b. l. 122), jis patyrė sužalojimus, kuriuos teismo medicinos ekspertas įvertino sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. 35-37), buvo operuotas, gydėsi ligoninėje, vėliau sanatorijoje, dėl kalbos sutrikimo, iÅ¡ esmės paralyžuotų galÅ«nių negali vaikščioti, neturi galimybės tęsti mokslų, gyventi pilnavertį gyvenimÄ , jam nuolat reikalinga artimųjų slauga, masažai.

Nukentėjusiojo atstovas ir civilinis ieÅ¡kovas A. S. paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus pragulėjo ligoninėje 14 d., buvo iÅ¡siųstas į reabilitacijÄ . Ten prabuvo 54 paras, baigėsi laikotarpis, kai numatytas valstybės gydymas. Å iuo metu jie kiekvienÄ dienÄ važinėja gydytis ambulatoriÅ¡kai. Paskutiniame teismo posėdyje (t. 3, b. l.

25) papildomai paaiÅ¡kino, kad jis su sÅ«numi grįžo iÅ¡ Maskvos, po reabilitacijos, Å¡iuo metu sÅ«naus kalba vis dar sutrikusi, dėl smegenų žuvimo jis gali suvokti tik pirmo žodžio esmę, rankos nevaldo, nejaučia plaÅ¡takos, „velka“ kojÄ . Gydytoja I. S. paaiÅ¡kino, kad 30 proc. žmonių po tokių sužalojimų lieka neįgalÅ«s, motorika Å¡iek tiek gali atsistatyti, tačiau paprastai kalba lieka sutrikusi visam gyvenimui. Nukentėjusysis dėl kaltininko D. Å . veiksmų patyrė didelį stresÄ , emocinį Å¡okÄ , dideles fizines kančias, kančiÄ ne tik nuo fizinio skausmo, bet ir nerimÄ dėl sveikatos ateityje, patirtos traumos padarinius jaučia lig Å¡iolei ir gydytojai neteikia vilčių, kad nukentėjusysis visiÅ¡kai pasveiks ateityje.

Priteisiant iÅ¡ kaltinamojo neturtinę žalÄ , bÅ«tina įvertinti aplinkybę, kad nukentėjusysis tik atsitiktinumo dėka ir medikams suteikus kvalifikuotÄ pagalbÄ iÅ¡gyveno. Nors teismas turi pareigÄ Ä¯vertinti kaltinamojo turtinę padėtį, tačiau tai neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydžio klausimÄ . Å iuo metu kaltinamasis jokių pajamų neturi, jo motinos mėnesinės pajamos 800 Eur, tačiau yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, sveikas, todėl ateityje turės galimybę nukentėjusiajam atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ .Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, suformuotÄ teismų praktikÄ nustatant neturtinės žalos dydį panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais teismas sprendžia, kad 30 000 eurų kompensacija neturtinei žalai (sumažinti ta dalimi, kuriÄ iÅ¡mokėjo Teisingumo ministerija – 1900 Eur) atlyginti, atitinka kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ ir nenukrypsta nuo teismų praktikos.

Kiekvienas asmens sužalojimo atvejis individualus, šiuo nusikaltimu buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, po kurio išsivystė labai sunkios pasekmės. Įvertindamas neturtinės žalos dydį teismas remiasi teismų praktika, kuriose nukentėjusieji patyrė taip pat sunkias sveikatos sužalojimo pasekmes (2K-7-489/2016, šioje byloje buvo priteista 48 000 Eur, netektas darbingumas 85 proc.); 2K-334-699/2017, šioje byloje priteista 40 000 Eur, nustatytas 70 procentų darbingumas).         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 str. str.,                                  n u s p r e n d ė :

                        D. Å . pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nubausti 3 (trejų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimu.                               Bausmę skirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose, jos pradžiÄ skaičiuojant nuo faktinės bausmės atlikimo pradžios įsiteisėjus nuosprendžiui.Å iuo nuosprendžiu skirtÄ bausmę BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme (3 metai laisvės atėmimo) pridedant dalį (1 metus 6 mėnesius) ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams.                          Vadovaujantis BK 66 str.

į bausmės atlikimo laikÄ D. Å . įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2017-09-19 iki 2017-09-21 (2 paras). D. Å . paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti bei įpareigojimÄ registruotis policijos įstaigoje, nepilnamečio atidavimÄ prižiÅ«rėti palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis ir bus realiai pradėta vykdyti skirta bausmė. Vilniaus teritorinei ligonių kasai iÅ¡ D. Å ., neturint jam lėšų, subsiadiariai iÅ¡ jo motinos civilinės atsakovės L.

Å . priteisti 10800,33 (deÅ¡imt tÅ«kstančių aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų 33 eurocentus) patirtos žalos, dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimui. Nukentėjusiojo D. S. atstovo A. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ D. Å ., subsiadiariai iÅ¡ jo motinos, civilinės atsakovės L. Å . 28 100 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«ktančius vienÄ Å¡imtÄ ) Eur, patirtai neturtinei žalai atlyginti ir 6369,67 (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus, 67 eurocentus) patirtai turtinei žalai atlyginti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                              Virginija Liudvinavičienė