2021-06-30 Nr. AB-13938-3-61-3-01803-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2397-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01803-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.1; 22.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl priemokos už darbą pavojingomis sąlygomis priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) priemoką už darbą pavojingomis sąlygomis už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2020 m. gegužės mėnesio ir 0,07 procentus delspinigių nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą sumokėti kalendorinę dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. 2013 m. kovo 25 d. pradėjo dirbti VSAT Aviacijos rinktinės Štabo logistikos skyriaus (duomenys neskelbtini) ir buvo atsakingas už aviacinių degalų gavimą, išdavimą ir saugojimą (t. y. iki degalai patenka į orlaivių bakus). Nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. dirbo VSAT Aviacijos valdybos Techninės priežiūros skyriaus (duomenys neskelbtini) ir buvo atsakingas už priimamų, turimų ir išduodamų orlaiviams aviacinių degalų kokybę, administravimą, organizavimą, tvarkymą ir kontrolę VSAT Aviacijos valdyboje bei tarnybos Struktūriniuose padaliniuose įrengtų kilimo ir tūpimo aikštelių ir jose esančių įrenginių, įrangos būklės kontrolę. Nuo 2017 m. spalio 30 d. jis dirba VSAT Aviacijos valdybos Techninės priežiūros skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigose ir yra atsakingas už tinkamą aviacinių degalų kokybės kontrolę, aviacinių degalų ir krosninio kuro apskaitą, gavimą, saugojimą ir išdavimą, taip pat tūpimo ir kilimo aikštelių priežiūrą bei pagal kompetenciją orlaivių techninės priežiūros darbus, susijusius su aviaciniais degalais. VSAT neteisėtai neapskaičiavo ir neišmokėjo pareiškėjui už šį darbą darbo užmokesčio dalies – priemokos už darbą pavojingomis sąlygomis VSAT už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2020 m. gegužės mėnesio.

2.2. Vykdydamas tiesiogines funkcijas pareiškėjas aptarnauja pasienio užkardose ir aviacijos rinktinės bazėje esančias aviacinių degalų 7 degalines su 9 požeminėmis degalų talpyklomis. Visos požeminės talpyklos turi techninius įrenginio pasus, kur nurodyta, kad tai yra pavojingų medžiagų talpyklos. Aptarnaudamas bei prižiūrėdamas aviacijos degalų talpyklas, pareiškėjas nuolat susiduria su potencialiai sprogia aplinka. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 patvirtinto Pavojingų darbų sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 3.10 punktą, darbai potencialiai sprogioje aplinkoje priskiriami pavojingiems darbams. Visi darbai, nurodyti Sąraše yra laikomi pavojingais nepriklausomai nuo darbo trukmės. Tai, kad pareiškėjas, tarnybos metu vykdydamas funkcijas, atlieka darbus potencialiai sprogioje aplinkoje patvirtina pareigybės aprašyme nurodyta pareigybės paskirtis, veiklos sritis bei jam priskirtos funkcijos. Nuo pat savo darbo pradžios jis buvo atsakingas už tinkamą aviacinių degalų kokybės kontrolę, aviacinių degalų ir krosninio kuro apskaitą, gavimą, saugojimą ir išdavimą, taip pat tūpimo ir kilimo aikštelių priežiūrą bei pagal kompetenciją orlaivių techninės priežiūros darbus, susijusius su aviaciniais degalais.

2.3. VSAT vado 2009 m. kovo 2 d. įsakymu patvirtinto Nr. 4-163 Priemokų mokėjimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2.3 punkte buvo nustatyta, kad tarnautojams mokamos priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis. Tuo metu galiojęs Aprašo 9 punktas numatė, kad pareigūnams mokamos priemokos už darbą pavojingomis sąlygomis, jei darbai įtraukti į Sąrašą. VSAT 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 4-90 buvo patvirtintas VSAT vado 2009 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 4-163 „Dėl valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centrinės įstaigos administracijos sąrašo bei teisės aktų patvirtinimo“ pakeitimas (toliau – ir Aprašo pakeitimas), kuris numatė, kad priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis sąlygomis mokamos esant darbo vietų aplinkos vertinimui, už darbą pavojingomis sąlygomis – jei darbai įtraukti į Aprašo 1 punktą. Aprašo pakeitimo 9 punktas detalizavo, kad priemoka už darbą pavojingomis darbo sąlygomis mokama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius už faktiškai dirbtą laiką pareigūnams, kai jie atlieka nustatytas užduotis: skraido tarnybos orlaiviais (9.1 p.); patruliuoja tarnybos laivais, kateriais, valtimis ir kt. plaukiojimo priemonėmis (į patruliavimo laiką neįskaitomas laikas, kuomet tarnybinė užduotis vykdoma laive prišvartuotame prie krantinės ar prieplaukos) Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje, Kuršių mariose, pasienio vandenyse, taip pat vykdant skęstančiųjų gelbėjimą, paieškos ir gelbėjimo darbus (9.2 p.). Vėliau minėtas įsakymas buvo pakeistas VSAT vado 2019 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 4-143, kuriuo pavirtintas Priemokų mokėjimo, viršvalandinio darbo bei darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaičiavimo ir apmokėjimo valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojams aprašas (toliau – ir Naujas Aprašas).

2.4. Nei viename iš aptartų aprašų nėra įtraukta, kad priemoka už pavojingas darbo sąlygas yra mokama atliekant darbus potencialiai sprogioje aplinkoje. Tačiau Sąrašo 3.10 punktas nustato, kad darbai potencialiai sprogioje aplinkoje priskiriami pavojingiems darbams. Todėl faktinė aplinkybė, jog konkretus VSAT valstybės tarnautojas atlieka (Sąraše) nurodytus darbus, yra pakankama pripažinti, kad toks tarnautojas turi teisę į priemoką už darbą pavojingomis sąlygomis. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. birželio 8 d. (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. A-134-1062/2018).

2.5. VSAT nepagrįstai nesilaikė Sąrašo, kuris nustato sąrašą darbų, pasižyminčių didesne profesine rizika, kuriai esant traumos ar kitokia darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio yra didesnė, ir neįtraukė į Aprašo pakeitimą ir Naują Aprašą, kad priemoka už pavojingas darbo sąlygas yra mokama atliekant darbus potencialiai sprogioje aplinkoje bei pareiškėjui neišmokėjo darbo užmokesčio dalies – priemokos už darbą pavojingomis sąlygomis VSAT.

2.6. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) (redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojams už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis mokama priemoka, to pačio straipsnio 3 dalis numatė, kad priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos. Įstatymų leidėjas imperatyviai nurodė mokėti priemoką, tai negali būti įstaigos vadovo pasirinkimo laisvė, taip pat jos mokėjimas negali būti ribojamas kitaip. Atitinkamai Valstybės sienos apsaugos šakos kolektyvinės sutarties 2016 m. vasario 23 d. Nr. 8-7/PPG-VSAR-1(16)4-177 (toliau – ir 2016 m. vasario 23 d. šakos kolektyvinė sutartis) 25 punktas numatė, kad už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis darbuotojui mokama 20 procentų priemoka. 2019 m. liepos 9 d. buvo įregistruota nauja Valstybės sienos apsaugos šakos kolektyvinė sutartis Nr. 1S-240/PPG-2(19)/3-142 (toliau – ir 2019 m. liepos 9 d. šakos kolektyvinė sutartis), kurios 59 punktas numato, kad už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis darbuotojui mokama 20 procentų priemoka.

2.7. VSAT, neišmokėdama pareiškėjui viso priklausančio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2020 m. gegužės mėnesio, elgėsi neteisėtai, pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

2.8. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau – ir DK), ginčui aktualų 2020 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą Nr. A1-40 „Dėl delspinigių dydžio, kai darbo santykiams nepasibaigus dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo“, kuris numato 0,07 procento dydžio delspinigių dydį, pareiškėjui turi būti priteisti ir delspinigiai. Pareiškėjas yra ne kartą kreipęsis į VSAT su prašymu mokėti priemoką už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, tačiau VSAT įvairiais būdais vengė atlikti savo pareigą. Todėl akivaizdu, kad darbo užmokesčio dalies nepriemoka susidarė dėl VSAT kaltės, darbo santykiai su pareiškėju nėra nutrūkę, todėl delspinigiai už neišmokėtą darbo užmokesčio dalį taip pat turi būti priteisti.

3. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

3.1. Uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Verslo pagreitis“ atliekant profesinės rizikos vertinimą buvo pažeistas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 patvirtintų Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 9 („Rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose, mobiliose, laikinose kitose įmonėse) ar kitose vietose, kuriose darbuotojas gali būti atlikdamas darbą arba vykdydamas darbdavio ar jo įgaliotų asmenų pavedimus. Atliekant rizikos vertinimą, darbdavys užtikrina įprastinę darbo ar technologinio proceso eigą, darbo priemonių naudojimą jų gamintojo nurodytomis sąlygomis. Vertinant riziką, atsižvelgiama į visų asmenų, esančių ar galinčių būti įmonėje, jos padaliniuose ar mobiliuose objektuose: nuolat ir laikinai dirbančių, atliekančių praktiką, komandiruotų asmenų, rangovų, subrangovų, trečiųjų asmenų bei lankytojų, veiklą.“) ir 10 („Rizikos vertinimas atliekamas dalyvaujant darbuotojams ar jų atstovams, darbuotojų atstovams saugai ir sveikatai. Iš darbuotojų renkama ir apibendrinama informacija apie pavojingus įvykius ir rizikos veiksnius, esamus ar galinčius atsirasti jų darbo vietose. Su darbuotojais arba darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai aptariamos numatomos rizikos šalinimo ir mažinimo priemonės ir nustatomas taikomų priemonių veiksmingumas bei tinkamumas.“) punktai.

3.2. Pareiškėjas yra Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovas, paskirtas į Valstybės sienos saugos ir sveikatos komisiją, tačiau jis nebuvo pakviestas dalyvauti profesinės rizikos vertinimo procese ir nebuvo supažindintas su profesinės rizikos vertinimo išvadomis. VSAT taip pat darbuotojų nesurinko ir neapibendrino informacijos apie pavojingus įvykius ir rizikos veiksnius, esamus ar galinčius atsirasti jų darbo vietose. Su darbuotojais arba darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai neaptarė numatomos rizikos šalinimo ir mažinimo priemonės ir nustatomų taikomų priemonių veiksmingumo bei tinkamumo. Atliekant profesinės rizikos vertinimą buvo vertinami ne visi veiksniai, įvertinti ne tokie reikšmingi (tokie, kaip darbo poza) ir visiškai nevertinti pagrindiniai pavojingi veiksniai, tokie, kaip degalų mėginių tyrimas, degalų įrangos ir talpyklų priežiūra ir techninis aptarnavimas – pavojingų medžiagų talpyklų priežiūra, aviacinių degalų priežiūra, aviacinių degalų transportavimas arba orlaivių pildymas. Todėl nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių vertinimas ir tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą. Be kita ko, šis vertinimas galėtų būti taikomas tik nuo patvirtinimo dienos į ateitį, bet negali būti taikomas atgal.

3.3. Darbuotojo aprūpinimas apsaugos priemonėmis dirbant pavojingus darbus nereiškia, kad šie darbai yra nelaikomi pavojingais. Nei viename iš aprašų nėra nurodyta, kad priemoka už darbą pavojingomis darbo sąlygomis turi būti mokama tik atlikus profesinės rizikos vertinimą. Be kita ko, profesinės rizikos vertinimo tikslas yra nustatyti ir įvertinti esamą ar galimą riziką darbe, ją pašalinti, o jei negalima pašalinti, įdiegti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos arba ji būtų, kiek įmanoma, sumažinta. Tačiau profesinės rizikos vertinimas negali nuneigti, kad darbai, kurie yra įtraukti į pavojingų darbų Sąrašą, nėra laikomi pavojingais darbais.

4. Atsakovas VSAT atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime VSAT nurodė, kad:

3.4. Pareiškėjas 2013 m. kovo 25 d. pradėjo dirbti VSAT Aviacijos rinktinės Štabo Logistikos skyriaus (duomenys neskelbtini) ir jau kitą mėnesį, negavęs priemokos už darbą pavojingomis sąlygomis, būdamas rūpestingas ir apdairus, turėjo ir galėjo tuo metu ir ginti savo pažeistą teisę dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Tačiau to nedarė iki pat 2020 m. gegužės 22 d., t. y. 7 metus. Tokie pareiškėjo veiksmai patvirtina, kad jis, kaip ir VSAT, darbo, susijusio su aikštelių priežiūra, nelaikė pavojingu, sutiko su esamomis sąlygomis.

3.5. Patikrinus pareiškėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščius nerasta ir nenustatyta pažymėto dirbto laiko kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, jokių kitų dokumentų, patvirtinančių dirbtą laiką pavojingomis darbo sąlygomis pareiškėjas nepateikė, todėl nustatyti ir apskaičiuoti neišmokėto darbo užmokesčio dalį už darbą pavojingomis sąlygomis už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2020 m. gegužės mėnesio neįmanoma. Pažymėtina, kad vertinant pareiškėjo darbo rezultatus buvo nuolat keliamas pareiginės algos koeficientas, suteikiamos aukštesnės kvalifikacinės klasės. 2017 m. gegužės 31 d. VSAT vado įsakymu Nr. TE-192 nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. jam buvo paskirta 20 procentų priemoka už papildomus darbus. 2019 m. gegužės 3 d. VSAT vado įsakymu Nr. TE-581 nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. pareiškėjui taip pat buvo paskirta 20 procentų priemoka už papildomus darbus. Vadinasi, VSAT darbo užmokestis pareiškėjui buvo apskaičiuotas tiksliai ir be darbdavio įsiskolinimų darbuotojui.

3.6. 2 kartus 2008 m. ir 2019 m. buvo atlikti pareiškėjo darbo vietos (VSAT Aviacijos valdybos Techninio priežiūros skyriaus (duomenys neskelbtini) darbo vietos, adresas (duomenys neskelbtini)) profesinės rizikos vertinimai. Buvo nustatyta, kad pareiškėjo darbo vietos profesinė rizika priimtina.

3.7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 28 straipsnio 2 dalimi, nežiūrint į tai, kad pareiškėjo darbo vieta kompetentingų specialistų buvo įvertinta kaip darbo vieta, kurios profesinė rizika yra priimtina, pareiškėjui be respiratorių, vienkartinių kaukių ir pirštinių yra išduotas žieminis kombinezonas iš nedegios medžiagos, nekibirkščiuojantis plaktukas, nekibirkščiuojantys raktai, nedegus vasarinis kombinezonas, aukšti, suvarstomi batai (tai patvirtina materialinių vertybių apyvartos žiniaraščio kopija). Taigi, pareiškėjas asmeninėmis saugos priemonėmis yra aprūpintas ir vykdydamas savo tiesiogines funkcijas privalo jomis naudotis. Nenaudodamas jam skirtų apsaugos priemonių, pareiškėjas prisiima asmeninę atsakomybę už darbo metu galimus kilsiančius sveikatos sutrikdymo atvejus.

3.8. Nors pagal Sąrašo 3.10 punktą prie pavojingų darbų sąrašo yra priskiriami darbai potencialiai sprogioje aplinkoje, tačiau, kaip matyti iš 2008 m. ir 2019 m. atliktų pareiškėjo darbo vietos vertinimų protokolų ir vertinimo lentelių pareiškėjo darbo vietos vertinimo profesinė rizika yra priimtina, o profesinės rizikos dydis – labai mažas. Esant tokioms kompetentingų specialistų darbo vietos vertinimo išvadoms, pareiškėjo teiginys, kad pastarasis darbines funkcijas atlieka potencialiai sprogioje aplinkoje ir jam priklauso priemoka už darbą pavojingomis sąlygomis, yra teisiškai nepagrįstas ir visiškai neargumentuotas. Iš 1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 1999/92/EB dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje (penkioliktoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (toliau – ir Direktyva 1999/92) pateiktos sprogios aplinkos sąvokos pareiškėjo darbo vieta nėra darbas sprogioje aplinkoje. Pareiškėjo bandymas įrodyti, kad pastarasis dirba potencialiai sprogioje aplinkoje prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms pavojingas darbo sąlygas ir sprogios aplinkos apibrėžimus. Pareiškėjo reikalavimas jo darbo vietą pripažinti sprogia aplinka ir reikalauti priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis yra vertinamas kaip perteklinis siekis pasipelnyti.

3.9. Aprašo IV dalyje nustatyta, jog priemoka už darbą pavojingomis sąlygomis už faktiškai šiomis sąlygomis dirbtą laiką mokama, jei darbai įtraukti į nutarimu patvirtintą pavojingų darbų sąrašą. Šios priemokos mokamos pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius už faktiškai šiomis sąlygomis dirbtą laiką. Vadinasi, tam, kad būtų mokama priemoka už darbą pavojingomis sąlygomis, turėjo būti būtinos kelios privalomos sąlygos: 1) darbai dirbami pavojingomis sąlygomis, tačiau šiuo atveju kompetentingų ir įgaliotų vertintojų nustatyta, kad darbas nėra pavojingas, t. y. profesinės rizikos dydis yra labai mažas, rizika priimtina ir laikoma nereikšminga, tokie fiziniai, ergonominiai, socialiniai ar kt., vertinimai buvo atlikti pasitelkiant specialią techniką ir specialias žinias; 2) šie darbai įtraukti į Sąrašą; 3) darbo laikas turi būti atžymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Taigi pareiškėjui mokėti už pavojingas darbo sąlygas nėra pagrindo.

3.10. Vadovaujantis VSAT struktūriniuose padaliniuose įrengtų požeminių aviacinių degalų talpyklų, degalų talpyklų įrenginių bei sraigtasparnių aikštelių apžiūros ir tinkamumo skrydžiams įvertinimo tvarkos 3 punktu, pareiškėjas aikštelės su įrengta aviacinių degalų talpykla, degalų talpyklos įrenginiais apžiūrą atlikti privalo tik kartą per mėnesį. Todėl pareiškėjo reikalavimas mokėti jam 20 procentų priedą už darbą pavojingomis sąlygomis yra ne tik, kad teisiškai nepagrįstas, bet ir neadekvatus ir prieštaraujantis Aprašo IV dalies nuostatoms, kur numatyta, kad priemoka už darbą pavojingomis sąlygomis yra mokama už faktiškai šiomis sąlygomis dirbtą laiką.

3.11. Pareiškėjo skundas suformuluotas neaiškiai ir netiksliai. Priemoka už darbą pavojingomis sąlygomis iki 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės tarnautojams galėjo būti mokama vadovaujantis VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu iki 20 procentų pareiginės algos, tačiau tai nereiškia, kad priemoka ir turėtų būti būtent 20 procentų, priemoka galėtų būti ir 1 procentas pareiginės algos. Todėl nėra galimybės ir neįmanoma nustatyti, kokios sumos pareiškėjas reikalauja, nes pats pareiškėjas to negali paaiškinti. Nuo 2019 m. sausio 1 d. priemokos valstybės tarnautojams už darbą pavojingomis sąlygomis VTĮ nereglamentuoja ir nukreipia į DK. Iš pateikto skundo yra visiškai neaišku, kokios sumos pareiškėjas reikalauja ir nenurodo konkrečiai, kokie priedai ir už kokius laikotarpius pareiškėjui turėjo būti mokami.

5. Atsakovas VSAT rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

3.12. Pareiškėjo teiginys, kad vertinant pareiškėjo darbo vietos profesinę riziką nedalyvavo darbuotojai ar jų atstovai, neatitinka tikrovės. Toks pareiškėjo teiginys yra melagingas ir niekuo nepagrįstas, nes pareiškėjo darbo vietos vertinime dalyvavo Nacionalinio pareigūnų susivienijimo atstovas Ž. K.. Tai patvirtina 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštas Nr. 21-14-2433 „Dėl profesinių sąjungų atstovo delegavimo“, 2019 m. rugsėjo 2 d. Ž. K. prašymas „Dėl valandų tarnybos (darbo) laiko suteikimo dalyvavimui VSAT ar jos struktūriniuose padaliniuose, sprendžiant klausimus, susijusius su darbuotojų darbo, profesiniais, socialinių ir ekonominių sąlygų bei garantijų klausimais“. Pareiškėjo darbo vietos profesinės rizikos vertinimas buvo atliktas nepažeidžiant nustatytų reikalavimų ir dalyvaujant nustatytiems asmenims.

3.13. Pareiškėjas nepagrįstai bando įrodyti, kad darbo vietos vertinimas buvo atliktas neobjektyviai ir nekompetentingai. Pareiškėjo darbo vietos vertinimas buvo atliktas UAB „Verslo greitis“ specialistų, kurių kompetencija abejoti negali nei VSAT, nei pats pareiškėjas. Nustatyta, kad UAB „Verslo greitis“ dirba, turėdamas licenciją visuomenės sveikatos priežiūros veiklai. Fizinių profesinės rizikos veiksnių vertinimo protokolas, vertinant pareiškėjo darbo vietos profesinę riziką, buvo įvertintas ir surašytas vadovaujantis teisės aktais.

3.14. 2018 m. kovo 21 d. su UAB „Cosmica Servisas“ buvo sudaryta viešojo pirkimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (21)-16-367, kurios objektas buvo VSAT aviacinių degalų talpyklų priežiūra ir aptarnavimas, jie ir atlikdavo specialius darbus (paslaugas), susijusius su kuro talpyklų priežiūra. Pareiškėjui vykdant kuro talpyklų priežiūrą tenka tik formalios talpyklų priežiūros funkcijos, kurios privalo būti atliekamos kartą per mėnesį. Pareiškėjui priskirti darbai (funkcijos), susiję su kuro talpyklų priežiūra, nelaikomi pavojingu darbu ir nepasižymi didesne profesine rizika, kuriai esant grėstų sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatęs, kad VSAT prašo taikyti ieškinio senaties terminą, o pareiškėjas neprašo netaikyti jo ar atnaujinti šio termino, sprendė dėl ieškinio senaties taikymo. Vadovaudamasis DK 15 straipsniu, 27 straipsnio 2 dalimi, 146 straipsnio 1 dalimi, VTĮ 28 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, nustatančiomis ieškinio senaties taikymo taisykles, ir šias nuostatas dėl senaties termino taikymo aiškinančią teismų praktiką, padarė išvadą, kad pareiškėjas, 2020 m. gegužės 22 d. pateikdamas skundą teismui, praleido DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą senaties terminą reikalavimui dėl nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2017 m. gegužės 22 d. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (priemokos) priteisimo ir pareikšti. Nenustatęs aplinkybių (priežasčių), kurios suponuotų teismo pareigą ex officio (pagal pareigą) šį terminą atnaujinti, teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neteisėtai neapskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – priemoką už darbą pavojingomis sąlygomis už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2017 m. gegužės 22 d. – yra pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Todėl šioje dalyje teismas pareiškėjo reikalavimą atmetė.

8. Teismas, nagrinėdamas aktualų ginčo dėl nepriemokos už darbą pavojingomis sąlygomis laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. gegužės 22 d., nustatė, kad nors pareiškėjas skunde remiasi LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-134-1062/2018, tačiau joje nepasisakyta dėl ginčo atveju aktualaus Sąrašo 3.10 punkto.

9. Teismas nustatė, kad VSAT 2 kartus, t. y. 2008 m. ir 2019 m. yra atlikusi pareiškėjo darbo vietos (VSAT Aviacijos valdybos Techninio priežiūros skyriaus (duomenys neskelbtini) darbo vietos, adresas (duomenys neskelbtini)) profesinės rizikos vertinimą, šie vertinimai atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis UAB „SDG“ 2008 m. gegužės 19 d. atliktos pareiškėjo darbo vietos profesinės rizikos nustatymo kortele Nr. 14 ir Fizinių veiksnių tyrimo protokolo Nr. 08-165 darbo vietai, duomenimis, pareiškėjo darbo vietos profesinė rizika buvo įvertinta kaip priimtina, t. y. rizika, kuri laikoma nereikšminga.

UAB „Verslo pagreitis“, vadovaudamasi Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/A1-210, atliko pareiškėjo darbo vietos profesinės rizikos vertinimą, surašė Ergonominių profesinės rizikos veiksnių tyrimo 2019 m. lapkričio 6 d. protokolą Nr. ERT-6380 bei Ergonominių profesinės rizikos veiksnių tyrimo 2019 m. lapkričio 6 d. protokolą Nr. ERN-121 ir nustatė, kad profesinės rizikos dydis gali būti labai mažas, t. y. rizika priimtina.

Profesinės rizikos įvertinimo kortelėje, užpildytoje 2019 m. gruodžio 30 d. nurodyta, kad profesinės rizikos dydis yra labai mažas, t. y. rizika priimtina. Pagal Nuostatų 3.9 punktą, priimtina rizika – rizika, kuri laikoma nereikšminga arba tampa nereikšminga taikant prevencijos priemones. Pagal DSSĮ 28 straipsnio 2 dalies nuostatą: „jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio.

Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai ir atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus“, vadovaujantis 4 dalies nuostatomis: „jeigu darbai yra susiję su užteršimu, darbuotojams nemokamai turi būti duodamos asmens higienos priemonės (muilas, rankšluosčiai ir kita). Jei darbai susiję su pavojingų cheminių medžiagų ar jų preparatų naudojimu darbuotojams, atsižvelgiant į cheminės medžiagos saugos duomenų lapo informaciją apie medžiagos ar preparato savybes ir nuorodas dėl kenksmingumo pašalinimo priemonių naudojimo, privalo būti nemokamai išduodamos kenksmingumo pašalinimo priemonės.“ Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d.

įsakymu Nr. Al-331, 5 punkte nustatyta, kad asmeninė apsaugos priemonė – bet kuri priemonė skirta darbuotojui turėti ar dėvėti, siekiant apsaugoti jį nuo rizikos veiksnių, galinčių kelti grėsmę jo sveikatai. Į bylą VSAT pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui be respiratorių, vienkartinių kaukių ir pirštinių išduotas žieminis kombinezonas iš nedegios medžiagos, nekibirkščiuojantis plaktukas, nekibirkščiuojantys raktai, nedegus vasarinis kombinezonas, aukšti, suvarstomi batai.

10. Tai įvertinęs, teismas padarė išvadą, kad tai, jog darbo vietos profesinė rizika priimtina, nėra nelaikoma darbu sprogioje aplinkoje. Todėl, nustatęs, kad į byla pateiktos kompetentingų specialistų darbo vietos vertinimo išvados, teismas pareiškėjo teiginį, kad jis darbines funkcijas atlieka potencialiai sprogioje aplinkoje ir jam priklauso priemoka už darbą pavojingomis sąlygomis, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jis nesutikdamas su jo darbo vietos aplinkos įvertinimu, specialistų išvadomis, būtų skundęs šias išvadas teisės aktų nustatyta tvarka, kad jos būtų pripažintos negaliojančiomis, ir kad jomis neturėtų būti remiamasi. Todėl teismas pareiškėjo paaiškinimuose nurodytų argumentų dėl neteisėtai atliktų profesinės rizikos vertinimų nesvarstė, kadangi jie nėra aktualūs šioje byloje, nėra šios bylos ginčo dalykas.

11. Teismas pripažino, kad Aprašo pakeitimo 9 punktas detalizavo, kad priemoka už darbą pavojingomis darbo sąlygomis mokama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius už faktiškai dirbtą laiką pareigūnams, kai jie atlieka nustatytas užduotis: skraido tarnybos orlaiviais (9.1 p.); patruliuoja tarnybos laivais, kateriais, valtimis ir kt. plaukiojimo priemonėmis (į patruliavimo laiką neįskaitomas laikas, kuomet tarnybinė užduotis vykdoma laive prišvartuotame prie kantrinės ar prieplaukos) Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje, Kuršių mariose, pasienio vandenyse, taip pat vykdant skęstančiųjų gelbėjimą, paieškos ir gelbėjimo darbus (9.2 p.).

Naujo Aprašo 17 punktas detalizuoja, kad priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis mokamos pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius už faktiškai šiomis sąlygomis dirbtą laiką pareigūnams, kai jie atlieka nustatytas užduotis: atlieka skrydžius tarnybos orlaiviais bei dalyvauja skrydžiuose, atlikdami operatoriaus pareigas (17.1. p.); patruliuoja tarnybos laivais (į patruliavimo laiką neįskaitomas laikas, kuomet tarnybinė užduotis vykdoma laive, prišvartuotame prie kantrinės ar prieplaukos) Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje, Kuršių mariose, pasienio vandenyse, taip pat vykdo skęstančiųjų gelbėjimą, paieškos ir gelbėjimo darbus (17.2 p.).

Tai nustatęs, teismas padarė išvadą, kad už darbą pavojingomis darbo sąlygomis (už pavojingą darbą) buvo ir yra numatytas apmokėjimas tik tarnautojams, atliekantiems nustatytas užduotis tarnybos orlaiviuose ir laivuose, tuo tarpu už kitus atliekamus darbus, šiuo atveju įskaitant ir pareiškėjo vykdomas pareigybės aprašyme funkcijas, apmokėjimas nėra numatytas. Atitinkamai ir pagal Naujo aprašo 16 punktą, tik nustačius, kad pareigūnai dirba darbo aplinkoje, kurioje profesinė rizika yra toleruotina ar nepriimtina ir įgyvendinus prevencijos priemones sumažinti jos leistinų ribų nėra galimybės, mokamos priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis.

Todėl nustačius, kad kompetentingų ekspertų išvadose nustatyta, kad pareiškėjo darbo vietos profesinė rizika priimtina, pareiškėjo vykdomi darbai neatitinka pavojingų darbo sąlygų kriterijų, pareiškėjui buvo išduotos saugos priemonės pagal teisės aktų reikalavimus, ir nenustačius, kad pareiškėjo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje būtų žymėtas faktiškai dirbtas darbas pavojingomis darbo sąlygomis, pareiškėjui ginčo apmokėjimas nėra taikomas.

12. Teismas konstatavo, kad nei pagal Sąrašo, nei Aprašo pakeitimo, nei Naujo Aprašo nuostatas neegzistuoja pagrindas, kuriuo remiantis pareiškėjui turėjo būti mokama priemoka už pavojingas darbo sąlygas. Byloje nepaneigta, kad būtent UAB „Cosmica Servisas“ atliko specialius darbus, susijusius su kuro talpyklų priežiūra.

13. Tai įvertinęs, teismas apibendrino, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti nepriemoką už darbą pavojingomis darbo sąlygomis. Atmetęs šį reikalavimą, teismas atmetė ir reikalavimą priteisti delspinigius.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tas pačias faktines aplinkybes, kuriomis grindė skundą. Pareiškėjas sutinka su teismo išvada jo skundo reikalavimo daliai taikyti ieškinio senaties terminą. Tačiau nesutikimą su likusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

15.1. Teismas netinkamai aiškino teisinį reglamentavimą ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Iki 2020 m. gegužės 1 d. galiojo reglamentavimas, pagal kurį priemoka turi būti mokama už tai, kad dirbami Sąraše nustatyti darbai, kuriuos dirbant gali kilti tam tikras pavojus, nevertinat konkrečios profesinės rizikos darbuotojui. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad nuo 2020 m. gegužės 1 d. buvo panaikintas Sąrašas, nustatant, kad konkretus pavojus darbe vertinamas ir nustatomas kiekvienoje konkrečioje darbo vietoje, ar kitoje vietoje įmonėje įvertinus profesinę riziką, nesiejant to su Sąraše nustatytais darbais. DSSĮ, Aprašo pakeitimas ir Naujas Aprašas reglamentuoja skirtingus santykius, ko, nepagrįstai nenustatė pirmosios instancijos teismas. Aprašo pakeitime nuoroda į Sąrašą susijusi su darbo apmokėjimu, o ne darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo ar kitais tikslais. Naujame Apraše nėra nuorodos į Sąrašą, tačiau tai nereiškia, kad VSAT neturi laikytis aktualių teisės aktų. Todėl faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas atliko Sąraše nurodytus darbus, yra pakankama pripažinti, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą jis turėjo teisę į ginčo priemoką.

15.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė analogiškoje situacijoje priimta LVAT nutartimi. Aplinkybė, kad toje nutartyje nebuvo taikytas Sąrašo 3.10 punktas nereiškia, kad ja neturi būti remiamasi, kai sprendžiamas ginčas dėl to paties dalyko. Pagal LVAT išaiškinimą, profesinės rizikos vertinimas negali nuneigti, kad darbai yra įtraukti į Sąrašą, nėra laikomi pavojingais darbais. Teismas privalėjo vadovautis minėta praktika, todėl to nepadaręs pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį.

15.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo argumentų dėl UAB „Verslo pagreitis“ atlikto profesinės rizikos vertinimo neteisėtumo. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad profesinės rizikos vertinimo dokumentai nėra registruoti VSAT dokumentų valdymo apskaitos sistemoje, nėra apsirašyti darbdavio ar darbdavio atstovo, o pats pareiškėjas su šiais dokumentas nebuvo supažindintas.

15.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo į bylą pateiktų paaiškinimų. Be to, neįvertino ir tai, kad pareiškėjas nedalyvavo profesinės rizikos vertinimo procese ir nebuvo supažindintas su profesinės rizikos vertinimo išvadomis, todėl jis ginčyti profesinės rizikos vertinimo išvadų ir negalėjo. UAB „Verslo pagreitis“ atliktas profesinės rizikos vertinimas turi būti pripažintas negaliojantis.

15.5. Aplinkybė, kad VSAT pasirašė sutartį su UAB „Cosmica Servisas“ neturi jokios reikšmės sprendžiant ginčą, nes po jos pasirašymo pareiškėjo pareiginiai nuostatai keičiami nebuvo, pareiškėjo ir įmonės darbai nesidubliuoja, įmonė neatlieka kasdienių darbų, tokių, kaip kuro talpyklų techninio aptarnavimo, aviacinių degalų priežiūros, kokybės užtikrinimo, mėginių ėmimo ir (ar) tyrimo procedūrų, degalų transportavimo, kuriuos atlieka pareiškėjas. Tai, kad pareiškėjas, tarnybos metu vykdydamas funkcijas, atlieka darbus potencialiai sprogioje aplinkoje patvirtina pareigybės aprašyme nurodyta pareigybės paskirtis, veiklos sritis bei jam priskirtos funkcijos. Tai patvirtina ir VSAT vado 2016 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-11 patvirtiname „Aviacijos valdybos apsaugos nuo sprogimo rizikos vertinimo dokumente“ nurodytas sakinys, kad orlaivių techninį aptarnavimą ir remontą atliekantys darbuotojai dirba sprogios aplinkos zonoje. Pareiškėjas būtent ir aptarnauja bei prižiūri aviacijos degalų talpyklas, kurios pažymėtos Ex ženklu. Nuo pat darbo pradžios pareiškėjas yra atsakingas už tinkamą aviacinių degalų kokybės kontrolę, aviacinių degalų ir krosninio kuro apskaitą, gavimą, saugojimą ir išdavimą, tūpimo ir kilimo aikštelių priežiūrą bei pagal kompetenciją orlaivių techninės priežiūros darbus, susijusius su aviaciniais degalais.

16. Atsakovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti. VSAT atsiliepime nurodo tas pačias faktines aplinkybes, teisinius argumentus, kuriuos išdėstė atsiliepime į pareiškėjo skundą. Nesutikimą su pareiškėjo apeliaciniu skundu atsiliepime į jį VSAT grindžia šiais argumentais:

16.1. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad VSAT priimti teisės aktai neužtikrina darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. VSAT aiškiai nustatė, kokios darbo funkcijos, kokios pareigybės yra priskiriamos prie darbų, kurie vykdomi kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis. Pareiškėjo pareigybė nėra priskirta prie tos kategorijos pareigybių.

16.2. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl neteisėtai atlikto profesinės rizikos vertinimo. Teismas šiuo aspektu įvertino visą byloje esančią medžiagą ir priėmė teisingą sprendimą. Pareiškėjo darbo vietos vertinimo medžiaga dėl didelės apimtiems nebuvo talpinama į dokumentų valdymo sistemą, tačiau visi asmenys su ja buvo supažinti tinkamai.

16.3. Melagingi pareiškėjo teiginiai, kad siurblio talpos pažymėtos Ex, jos taip nežymimos, nes nėra priskiriamos prie pavojingų krovinių, kurių gabenimui keliami specialūs reikalavimai, taip kaip bando įrodyti pareiškėjas.

16.4. Pareiškėjas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, darbus atlieka ne sprogioje aplinkoje. Tai patvirtino ir pirmosios instancijos teismas ir to nepaneigė pareiškėjas. Todėl jis neturi teisės gauti ginčo priemoką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl reikalavimo pareiškėjui – karjeros valstybės tarnautojui – iš atsakovo VSAT priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (priemoką už darbą pavojingomis sąlygomis) ir delspinigius už vėlavimą atsiskaityti.

18. Pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui iš esmės grindė tuo, kad jis faktiškai dirbo potencialiai sprogioje aplinkoje, t. y. pavojingomis sąlygomis, todėl jam turėjo būti mokama priemoka už darbą pavojingomis sąlygomis.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį atmetė VSAT prašymu pritaikęs 3 metų ieškinio senaties terminą. Kitą skundo dalį atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas nedirbo pavojingomis sąlygomis, todėl jis neįgijo teisės į priemoką už darbą pavojingomis sąlygomis.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teismo sprendimo dalies, kuria jo skundo reikalavimas atmestas pritaikius 3 metų ieškinio senatį neginčija. Jis nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria skundo reikalavimas už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo atmestas iš esmės, o savo nesutikimą grindžia šiais pagrindiniai argumentais: (1) teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pagal kurį, priešingai nei nustatė teismas, pareiškėjas turi teisę į ginčo nepriemoką; (2) teismas nevisapusiškai išnagrinėjo į bylą pateiktus visus rašytinius įrodymus, todėl išvada, kad pareiškėjo vykdomi darbai neatitinka pavojingų darbo sąlygų kriterijų, yra nepagrįsta; (3) teismas nepagrįstai atmetė argumentus dėl atlikto profesinės rizikos vertinimo neteisėtumo.

21. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl teisinio reglamentavimo ir pareiškėjo teisės į priemoką už darbą pavojingomis sąlygomis

22. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. priemokas, kurios pripažįstamos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalimi, reglamentavo VTĮ 26 straipsnis (2008 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-53 redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.). Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad „Valstybės tarnautojams mokamos <...> priemokos: <...> 1) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis“. Šio straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad „priemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Šio straipsnio <...> 1 dalies 3 <...> punktuose nurodytos priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.“

23. Vadovaudamasi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) nuostata „darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus <...> sąrašą tvirtina Vyriausybė <...>“, Vyriausybė 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 patvirtino Pavojingų darbų sąrašą. Pagal Sąrašo 1 punktą pavojingi darbai apibrėžiami, kaip darbai, pasižymintys didesne profesine rizika, kuriai esant traumos ar kitokia darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio yra didesnė. Pagal Sąrašo 3.10 punktą (Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 999 ir 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 527 redakcijos, galiojusios iki 2020 m. gegužės 1 d.) prie pavojingų darbų buvo priskiriami „darbai potencialiai sprogioje aplinkoje“.

24. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-262 patvirtino Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatus (toliau – ir Nuostatai) (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. gegužės 1 d.), kurie parengti įgyvendinant Direktyvą 1999/92 dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje. Nuostatų 5 punkte apibrėžta, kad sąvoka: „„sprogi aplinka“ – aplinkos sąlygomis susidaręs oro ir degiųjų medžiagų, kurios yra dujų, garų, rūko arba dulkių pavidalo, mišinys, kuriame, atsiradus liepsnai, degimas išplinta visame nesudegusiame mišinyje.“

25. Įgyvendindamas VTĮ 26 straipsnį, VSAT vadas 2016 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 4-389 patvirtino Priemokų mokėjimo, viršvalandžių apskaičiavimo ir apmokėjimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojams tvarkos aprašą (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 6 d.). Aprašas nustatė „<...> kaip priimami sprendimai dėl priemokų skyrimo ir apskaičiavimo <...> [VSAT] ir struktūrinių padalinių <...> karjeros valstybės tarnautojams“ (1 p.). Apraše nustatyta, kad: karjeros valstybės tarnautojams mokama priemoka už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis (2, 2.3 p.); paminėtos priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos (4 p.); atlikus darbo aplinkos vertinimą ir nustačius tarnautojus ir pareigūnus, dirbančius darbo aplinkoje, kurioje kenksmingų veiksnių dydžiai viršija leistinas ribines vertes (dydžius) ir nėra galimybės techninėmis ar kitomis priemonėmis sumažinti jų iki darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytų leistinų ribinių verčių (dydžių), mokamos priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis (12 p.); priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis mokamos pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius už faktiškai šiomis sąlygomis dirbtą laiką tarnautojams ir pareigūnams, kai jie atlieka nustatytas užduotis: skraido tarnybos orlaiviais; patruliuoja tarnybos laivais (į patruliavimo laiką neįskaitomas laikas, kuomet tarnybinė užduotis vykdoma laive, prišvartuotame prie krantinės ar prieplaukos) Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje, Kuršių mariose, pasienio vandenyse, taip pat vykdo skęstančiųjų gelbėjimą, paieškos ir gelbėjimo darbus (13–13.2 p.); priemoka apskaičiuojama taip: pareiginė alga dalijama iš to mėnesio nustatytų darbo valandų skaičiaus, dauginama iš darbo valandų, dirbtų pavojingomis ar kenksmingomis, ar labai kenksmingomis darbo sąlygomis, ir dauginama iš 0,3 (14 p.).

26. VSAT vadas 2019 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 4-143 pakeitė Aprašą. Nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d. galiojusios redakcijos Apraše nustatyta: nustačius, kad pareigūnai dirba darbo aplinkoje, kurioje profesinė rizika yra toleruotina ar nepriimtina, ir įgyvendinus prevencijos priemones konkrečiai rizikai šalinti ar mažinti nėra galimybės techninėmis ar kitomis priemonėmis jos sumažinti iki darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytų leistinų ribinių verčių (dydžių), mokamos priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis (16 p.); priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis mokamos pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius už faktiškai šiomis sąlygomis dirbtą laiką pareigūnams, kai jie atlieka nustatytas užduotis: atlieka skrydžius tarnybos orlaiviais bei dalyvauja skrydžiuose, atlikdami operatoriaus pareigas; patruliuoja tarnybos laivais (į patruliavimo laiką neįskaitomas laikas, kuomet tarnybinė užduotis vykdoma laive, prišvartuotame prie krantinės ar prieplaukos) Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje, Kuršių mariose, pasienio vandenyse, taip pat vykdo skęstančiųjų gelbėjimą, paieškos ir gelbėjimo darbus (17, 17.1, 17.2 p.); priemoka apskaičiuojama taip: pareiginė alga dalijama iš to mėnesio nustatytų darbo valandų skaičiaus, dauginama iš darbo valandų, dirbtų pavojingomis ar kenksmingomis, ar labai kenksmingomis darbo sąlygomis, ir dauginama iš 0,2 (18 p.).

27. Tarp VSAT ir Lietuvos valstybės sienos apsaugos pareigūnų profesinių sąjungų jungtinės atstovybės sudaryta 2016 m. vasario 23 d. šakos kolektyvinė sutartis, kurios 25 punkte buvo nustatyta, kad už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis Darbuotojams [VSAT ir jos struktūrinio padalinio pareigūnas, taip pat karjeros valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį (1.2. p.)] mokama priemoka. 2016 m. vasario 23 d. šakos kolektyvinė sutartis galiojo iki buvo pasirašyta 2019 m. liepos 9 d. šakos kolektyvinės sutartis, kuri galiojo iki ginčo laikotarpio pabaigos ir galioja šiuo metu. 2019 m. liepos 9 d. šakos kolektyvinės sutarties 59 punkte įtvirtinta, kad už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis Darbuotojams [teisės aktų nustatyta tvarka VSAT dirbantis, tarnaujantis asmuo (1.1. p.)] mokama 20 procentų priemoka, neviršijant VSTA darbo užmokesčiui skirtų einamiesiems metams valstybės biudžeto asignavimų; atsižvelgiant į Pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, tokių pareigybių sąrašą ir sąlygas, kada mokama priemoka, sudaro Darbdavys [VSAT], suderinęs su Profesine sąjunga.

28. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad VTĮ 51 straipsnio 2 dalyje (2008 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. X-1535 redakcija, galiojusi nuo 2008 m. birželio 3 d. iki 2019 m. sausio 1 d.)) buvo nustatyta, jog šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuris nustato visų vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. VTĮ 6 straipsnyje (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1370 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas (1 d.), kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos (2 d.), o pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. aktualias Darbo kodekso nuostatas šakos kolektyvinės sutartys – darbo teisės normas, šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybę nustatantys rašytiniai susitarimai (Darbo kodekso 190 str.) – gali būti sudaromos ir viešajame sektoriuje (žr. Darbo kodekso 194 str.). Vadinasi, 2016 m. vasario 23 d. ir 2019 m. liepos 9 d. šakos kolektyvinių sutarčių nuostatos, reglamentuojančios VSAT sistemoje dirbančių, tarnaujančių asmenų darbo užmokestį (inter alia (be kita ko) priemokas už darbą pavojingomis), privalo būti taikomos pastariesiems asmenims nustatant mokėtinas priemokas. Byloje nėra ginčo, kad paminėtos 2016 m. vasario 23 d. ir 2019 m. liepos 9 d. šakos kolektyvinių sutarčių nuostatos atitinkama apimtimi yra taikomos ir pareiškėjui – VSAT karjeros valstybės tarnautojui.

29. Teisėjų kolegija, paminėtą teisinį reglamentavimą apibendrindama nagrinėjamos bylos kontekste, konstatuoja, kad: (i) ginčo laikotarpiu VSAT sistemoje dirbantys, tarnaujantys asmenys (taigi ir pareiškėjas), esant teisės aktuose nustatytoms sąlygoms, turėjo teisę į nustatyto dydžio priemoką už darbą pavojingomis sąlygomis; (ii) ginčo laikotarpiu prie pavojingų darbų buvo priskiriami „darbai potencialiai sprogioje aplinkoje“; (iii) tai, kad ginčo laikotarpiu VSAT vado įsakymais patvirtintame Apraše (2016 m. rugpjūčio 17 d. ir 2019 m. balandžio 4 d. įsakymų redakcijos) buvo nustatyta, jog priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis mokamos „pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius už faktiškai šiomis sąlygomis dirbtą laiką pareigūnams, kai jie atlieka nustatytas užduotis“ (t. y. kai jie atlieka skrydžius tarnybos orlaiviais bei dalyvauja skrydžiuose, atlikdami operatoriaus pareigas; patruliuoja tarnybos laivais (į patruliavimo laiką neįskaitomas laikas, kuomet tarnybinė užduotis vykdoma laive, prišvartuotame prie krantinės ar prieplaukos) Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje, Kuršių mariose, pasienio vandenyse, taip pat vykdo skęstančiųjų gelbėjimą, paieškos ir gelbėjimo darbus), per se (savaime) nereiškia, jog kiti VSAT sistemoje dirbantys, tarnaujantys asmenys, faktiškai tuo laikotarpiu dirbę (dirbantys) pavojingomis darbo sąlygomis (inter alia, faktiškai atlikę (atliekantys) darbo funkcijas potencialiai sprogioje aplinkoje) netenka VTĮ 26 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-53 redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 1 dalies 3 punkte, 3 dalyje, 2016 m. vasario 23 d. ir 2019 m. liepos 9 d. kolektyvinėse sutartyse įtvirtintos teisės į priemokas už darbą pavojingomis sąlygomis; (iv) VSAT sistemoje dirbančių, tarnaujančių asmenų teisė į paminėtas priemokas išlieka nepaisant to, kad toks faktinis darbo funkcijų pavojingomis sąlygomis (įskaitant darbą potencialiai sprogioje aplinkoje) atlikimas nebuvo apskaitytas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

Dėl pareiškėjo faktiškai dirbto darbo pavojingomis sąlygomis

30. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. birželio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-134-1062/2018, aiškindama VTĮ ir Aprašo nuostatas, susijusias su apmokėjimu už darbą pavojingomis sąlygomis, konstatavo, kad: faktinė aplinkybė, jog konkretus valstybės tarnautojas, atliko (Sąraše) nurodytus darbus, yra pakankama pripažinti, kad toks tarnautojas turėjo teisę į aptariamą priemoką; priemoka už darbą pavojingomis sąlygomis, nesiejama „su kokiomis nors papildomomis sąlygomis, kaip, pavyzdžiui, atitinkamo darbo specifikos ar pavojingų veiksnių vertinimas.“

31. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad paminėti LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 8 d. nutartyje pateikti išaiškinimai aktualūs ir sprendžiant nagrinėjamą ginčą. Teisinis reguliavimas, pagal kurį nustatyta, jog ginčo laikotarpiu už pavojingą darbą – darbą potencialiai sprogioje aplinkoje – turi būti mokama priemoka už darbą pavojingomis sąlygomis, iš esmės nekito. Minėta, kad tai, jog buvo keičiama ir tikslinama VSAT nustatyta tokios priemokos apskaičiavimo tvarka, nepaneigė ir nepanaikino VTĮ 26 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-53 redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 1 dalies 3 punkte, 3 dalyje, 2016 m. vasario 23 d. ir 2019 m. liepos 9 d. šakos kolektyvinėse sutartyse įtvirtintos VSAT sistemoje dirbančių, tarnaujančių asmenų (taigi ir pareiškėjo) teisės į priemokas už darbą pavojingomis sąlygomis (žr. Nutarties 29 p.).

32. Vadovaudamasi aptartu teisiniu reglamentavimu ir jį aiškinančia LVAT praktika, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad, siekiant nustatyti, ar ginčo laikotarpiu pareiškėjui turėjo būti mokama priemoka už darbą pavojingomis sąlygomis (jei taip, tai kokio dydžio), turi būti, be kita ko, nustatyta, ar pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo darbą, atitinkantį Sąrašo 3.10 punkte apibrėžtą darbą, t. y. darbą „potencialiai sprogioje aplinkoje“, ir jei taip, kiek laiko pareiškėjas faktiškai tokį darbą dirbo. Atsakymui, ar pareiškėjui turi būti mokama priemoka už darbą pavojingomis sąlygomis, neturi teisinės reikšmės jokios kitos papildomos sąlygos, susijusios su pareiškėjo darbo pavojingų veiksnių ar profesinės rizikos vertinimu.

33. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, kurie, pareiškėjo nuomone, pagrindžia faktinę aplinkybę, jog jis dirbo „potencialiai sprogioje aplinkoje“, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas prie išvados, jog pareiškėjo vykdomi darbai neatitinka pavojingų darbo sąlygų kriterijų, priėjo, (1) įvertinęs pareiškėjo darbo vietos profesinės rizikos nustatymo dokumentus (UAB „SDG“ 2008 m. gegužės 19 d. atliktos pareiškėjo darbo vietos profesinės rizikos nustatymo kortelė Nr. 14, Fizinių veiksnių tyrimo protokolas Nr. 08-165, UAB „Verslo pagreitis“ Ergonominių profesinės rizikos veiksnių tyrimo 2019 m. lapkričio 6 d. protokolas Nr. ERT-6380, Ergonominių profesinės rizikos veiksnių tyrimo 2019 m. lapkričio 6 d. protokolas Nr. ERN-121), pagal kuriuos 2008 m. pareiškėjo darbo rizika buvo nereikšminga, o 2019 m. – priimtina; (2) nustatęs aplinkybę, kad pareiškėjui buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės (respiratorius, vienkartinės kaukės ir pirštinės, žieminis kombinezonas iš nedegios medžiagos, nekibirkščiuojantis plaktukas, nekibirkščiuojantys raktai, nedegus vasarinis kombinezonas, aukšti, suvarstomi batai), ir (3) nustatęs, kad pareiškėjo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nėra pažymėtas faktiškai dirbtas darbas pavojingomis darbo sąlygomis.

35. Teismas šiuo atveju, turėjęs įvertinti, ar pareiškėjas dirbo potencialiai sprogioje aplinkoje, neapibrėžė, kokia aplinka yra potencialiai sprogi nagrinėjamo individualaus ginčo kontekste. Taip pat nevertino ir nepasisakė dėl kitų pareiškėjo nurodytų argumentų, pateiktų įrodymų, kuriais pareiškėjas grindė tai, kad jis ginčo laikotarpiu faktiškai dirbo „potencialiai sprogioje aplinkoje“. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. kad pareiškėjui buvo išduodamos asmeninės apsaugos priemonės, suponuotų tai, kad visgi pareiškėjas nedirbo pavojaus nekeliančiomis sąlygomis, o ne priešingai. Taip pat, kaip minėta, aplinkybė, kad pareiškėjo faktiškai dirbtas darbas pavojingomis sąlygomis nebuvo pažymėtas žiniaraštyje neturi teisinės reikšmės, nes būtent šiuo atveju kilusio ginčo metu turi būti sprendžiama, ar pareiškėjas dirbo potencialiai sprogioje aplinkoje, kas priskiriama prie darbo pavojingomis sąlygomis.

36. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad ginčo laikotarpiu galiojusių pareiškėjo pareigybės aprašymų (žr. VSAT vado 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 4-152 patvirtintą VSAT Štabo Turto valdymo skyriaus Aviacijos valdybos aptarnavimo grupės (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą; VSAT vado 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 4-404 patvirtintą Aviacijos valdybos Techninės priežiūros skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą; VSAT vado 2018 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 4-573 patvirtintą Aviacijos valdybos Techninės priežiūros skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą; VSAT vado 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 4-566 patvirtintą Aviacijos valdybos Techninės priežiūros skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą) turinys patvirtina, jog atskirais laikotarpiais: 1) pareiškėjo užimamos pareigybės paskirtis buvo susijusi su aviacinių degalų ir krosninio kuro tvarkymu ir kontrole; 2) pareiškėjui buvo pavesta vykdyti aviacinių degalų apskaitos, priėmimo-išdavimo, kokybės kontrolės organizavimo ir koordinavimo funkcijas; 3) iš jo buvo reikalaujama „turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį degalų srityje“, „turėti pavojingų medžiagų talpyklų priežiūros meistro įrenginių eksploatavimo sprogioje aplinkoje bei darbo su aviaciniais degalais pažymėjimus“, „turėti <...> darbo su pavojingomis cheminėmis medžiagomis pažymėjimus“. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti reikalavimai sudaro prielaidas vertinti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dalį jam pavestų funkcijų atliko (galėjo atlikti) dirbdamas pavojingomis sąlygomis, t. y. potencialiai sprogioje aplinkoje.

37. Iš tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas visapusiškai, remdamasis visa byloje pateikta rašytine medžiaga, nenustatė ginčo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, tinkamai neįvertino visų ginčui išnagrinėti reikšmingų įrodymų, nesurinko visų leistinų įrodymų (pvz., neapklausė liudytojų), galinčių patvirtinti arba paneigti pareiškėjo argumentus dėl to, kad jis ginčo laikotarpiu tam tikrą laikotarpį faktiškai dirbo pavojingomis sąlygomis. Teismas nepašalino prieštaravimų, kilusių, be kita ko, tarp darbo vietos profesinės rizikos nustatymo dokumentuose, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytos informacijos ir pareiškėjo pareigybės aprašymuose nurodytos pareiškėjo užimamos pareigybės paskirties jam pavestų vykdyti funkcijų, reikalavimų turėti atitinkamą su darbu pavojingomis sąlygomis (t. y. darbu potencialiai sprogioje aplinkoje) susijusią patirtį ir kvalifikaciją.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai išnagrinėti ginčą, turėjo, remdamasis teisiniu reguliavimu ir jo aiškinimo metodais, apibrėžti potencialiai sprogią aplinką ir surinkęs bei ištyręs reikšmingus įrodymus turėjo nustatyti, be kita ko, ar pareiškėjas dirbo potencialiai sprogioje aplinkoje, ir jei taip, tai kiek laiko pareiškėjas faktiškai dirbo potencialiai sprogioje aplinkoje tam, kad galėtų tinkamai ir iš esmės įvertinti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl priteistinų sumų. Teismas šiais aspektais reikšmingų byloje pateiktų įrodymų netyrė. Jis apsiribojo aplinkybių, kurios iš esmės nėra reikšmingos kilusiam ginčui išspręsti, vertinimu. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad tikrinamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra argumentuotai atsakyta į pareiškėjo skundo reikalavimus, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

39. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas turi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos ratifikuotos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.), kurią įgyvendinant, be kita ko, turi būti užtikrintas tinkamas teisėjo vadovavimas procesui. Ši teisė detalizuojama ABTĮ, kuriame nustatyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (12 str.), prireikus teismas gali pasiūlyti proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (56 str. 4 d.). Šio įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai bei nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (1 d.), teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.), teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.).

40. Nustačiusi, kad darbo profesinės rizikos vertinimas neturi teisinės ir faktinės įtakos nustatant, ar pareiškėjas dirbo potencialiai sprogioje aplinkoje, teisėjų kolegija nepasisako ir nevertina plačiau apeliacinio skundo argumentų dėl to, kad pirmosios instancijos teismas atmetė skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus dėl pareiškėjo darbo profesinės rizikos vertinimo neteisėtumo.

41. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, neištyręs visų reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai aiškindamas ginčo teisiniams santykiams aktualias teisės aktų nuostatas, iš esmės ginčo dėl pareiškėjo skundo reikalavimų priteisti prašomas sumas ir jų dydžių neišsprendė. Šie proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Šiame kontekste primintina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

42. Pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą turėtų, be kita ko, nustatyti, ar pareiškėjas ginčo laikotarpiu tam tikrą laiką dirbo pavojingomis sąlygomis. Jei būtų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu pavojingomis sąlygomis dirbo, teismas privalo nustatyti konkrečią tokio darbo trukmę bei tai, kokia konkreti priemokų ir delspinigių suma pareiškėjui priteistina. Šiame kontekste primintina, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, o prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.).

43. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas tiek, kiek juo atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. ir delspinigius nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą sumokėti kalendorinę dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, naikinamas, ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusių apeliacinio skundo argumentų vertinimas nekeičia galutinės teismo išvados, todėl detaliau dėl jų nepasisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą tiek, kiek juo atmesti pareiškėjo reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. ir delspinigius nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą sumokėti kalendorinę dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir perduoti šią bylos dalį tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dalia Višinskienė

Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis