dfd79476-cd83-4396-97b1-5d002efa02f9 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Violeta MiliuvienėTeisėjas Vaclovas Jurjonas Baudž. byla Nr. 1A-904-174/2012Teisminio proceso Nr.1 1-94-1-00171-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.9.9.; 2.1.7.4.; 1.1.8.1.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u t a r t i sLietuvos respublikos vardu 2012 m. lapkričio 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Valentino Janonio,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Saunoriui,nuteistajam S. J.,gynėjai advokatei Danguolei Žilinskienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 164 straipsnį ir nuteistas vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ nuspręsta palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime bÅ«tas laikas nuo 2012-07-10 iki         2012-08-12. Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo 2012-08-13.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : S. J. nuteistas už tai, kad jis vengė mokėti Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymÄ sÅ«nui D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai E. J., gim. (duomenys neskelbtini), L. J. naudai po 275 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, pradedant nuo 2005 m. rugpjūčio 30 d. iki sÅ«naus D.

J. pilnametystės, toliau iki dukters E. J. pilnametystės, tai yra, žinodamas, kad iÅ¡ jo priteistas iÅ¡laikymas, laikotarpiu nuo 2005-08-30 iki 2009-05-24, bÅ«damas darbingas, niekur nedirbo, Darbo biržoje nesiregistravo ir iÅ¡laikymo vaikams nemokėjo, dėl to indeksuotas įsiskolinimas L. J. 2009-05-24 yra 25 243 Lt.Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. praÅ¡o panaikinti apkaltinamÄ jį Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį ir jį pagal BK 164 straipsnį iÅ¡teisinti.

Be to, apeliantas teigia, jog jam paskirta ypač griežta bausmė. Apelianto teigimu, teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir neatsižvelgė į visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Nuteistasis S. J. tvirtina, jog jis niekada nesislapstė ir nevengė prievolės mokėti iÅ¡laikymÄ vaikams, tačiau to negalėjo padaryti dėl objektyvių priežasčių, nes nuturėjo darbo, be to, pakankamai ilgÄ laikÄ â€“ nuo 2008-09-08 iki 2011-01-07 – buvo suimtas, dėl to neturėjo jokių galimybių mokėti iÅ¡laikymÄ vaikams.

Apeliantas nurodo, jog jis iki sulaikymo dirbo (tai patvirtina prie bylos pridėta darbo sutartis) ir iÅ¡ jo atlyginimo buvo iÅ¡skaičiuojami pinigai vaikų iÅ¡laikymui, taigi per tam tikrÄ laikÄ jis bÅ«tų sumokėjęs iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , tačiau Å¡iuo metu jis yra visiÅ¡kai sužlugdytas, nes privalo atlikti paskirtÄ laivės atėmimo bausmę, o per tÄ laikÄ susidarys dar didesnis iÅ¡laikymo įsiskolinimas. BÅ«damas suimtas, jis skambino buvusiai žmonai L. J., prašė nurodyti sÄ skaitos numerį, kad galėtų pervesti pinigus vaikų iÅ¡laikymui, tačiau ji atsisakė tai padaryti ir teigė, kad jai pinigų nereikia, siekdama, jog jis bÅ«tų nuteistas laisvės atėmimo bausme, tai ir buvo padaryta.

Å ie duomenys, apelianto teigimu, rodo, jog jis nesislapstė ir nevengė mokėti priteistus alimentus vaikams, tačiau negalėjo to padaryti dėl objektyvių priežasčių – neturėjo darbo, o vėliau buvo suimtas. S. J. pažymi, jog bÅ«damas laisvėje jis galėtų ir toliau dirbti bei mokėti iÅ¡laikymÄ vaikams, nes Å¡ios prievolės nevengia, prieÅ¡ingai – nori kuo greičiau sumokėti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , tačiau dėl paskirtos ypač griežtos laisvės atėmimo bausmės negali mokėti iÅ¡laikymo vaikams, nes dėl buvusios žmonos kerÅ¡to yra nepagrįstai nuteistas pernelyg griežta laisvės atėmimo bausme.

Be to, S. J. pažymi, jog jis yra sukÅ«ręs naujÄ Å¡eimÄ , su V. B. 2008 m. susilaukė dukros ir turi pareigÄ jÄ iÅ¡laikyti, tačiau dėl suėmimo negali to padaryti, dėl to gali prarasti Å¡eimÄ .Nuteistasis ir jo gynėja praÅ¡o nuteistojo S. J. apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmestinas.BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ vengimÄ , mokėti lėšas vaikui iÅ¡laikyti ar teikti bÅ«tinÄ materialiÄ paramÄ vaikui.

Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sÄ moningai sukuriant situacijÄ , dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) iÅ¡laikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Å is straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimÄ , bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių.

Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligÄ , slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės bÅ«du vengia teikti iÅ¡laikymÄ , jis atsako už vengimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ .Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visetu, pagrįstai konstatavo, kad neginčytinai įrodyta, jog S. J. padarė BK 164 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ . Pats nuteistasis patvirtino, jog jam buvo žinomas Tauragės rajono apylinkės teismo 2005-12-19 sprendimas, suprantama jo esmė, pripažino, kad jis teismo priteistų sumų vaikų iÅ¡laikymui nemokėjo, pasiteisindamas tuo, kad buvo užsiregistravęs Darbo biržoje, tačiau darbo nepavyko susirasi, be to, ilgÄ laikÄ , t. y. nuo 2008-09-08 iki 2011-01-07, buvo suimtas kitoje byloje.

Tačiau, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė pats S. J., jis tam tikrÄ laikÄ dirbo neoficialiai, pastaruoju laiku dirbo pagal darbo sutartį, tačiau nepateikė teismui įrodymų, jog dėjo pastangas pagal galimybes teikti iÅ¡laikymÄ vaikams, nors gaudavo, kaip teigė, ir mažas pajamas. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. J. nuo 2008-11-27 iki 2008-11-29 ir nuo 2009-07-10 iki 2011-01-07 buvo suimtas   (b. l. 77) (apeliantas neteisingai nurodo, jog jis buvo suimtas nuo 2008-09-08, tÄ dienÄ jis Å ilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir jam buvo paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, kuri Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-27 nutartimi buvo pakeista į 90 areÅ¡tÄ , nes jis nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, b. l. 64), tačiau, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, pareigos mokėti iÅ¡laikymÄ vaikams S. J. nevykdė nuo 2005-08-30.

Nukentėjusioji L. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 2005 m. liepos mėnesio su S. J. kartu negyveno. S. J. iÅ¡laikymo vaikams nėra mokėjęs, vaikų iÅ¡laikyti nepadėjo net ir tuo metu, kai jie kartu gyveno. IÅ¡laikymÄ vaikams ji gavo tik iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo. (b. l. 163). Tai, kad S. J. vengė pareigos mokėti lėšas vaikų iÅ¡laikymui nuo teismo sprendimu nustatyto termino, t. y. nuo 2005-08-30, patvirtina antstolės padėjėjos Astos KoÅ¡ienės pažymos, kuriose nurodyta, kad iÅ¡ S. J. vaikams E. J. ir D.

J. nustatyta mokėti po 275 Lt, tačiau     2007 m. spalio mėn.–2008 sausio mėn. teismo sprendimu nustatytas iÅ¡laikymas nebuvo mokamas (b. l. 6, 7); antstolės padėjėjos Linos BertaÅ¡iÅ«tės pažyma, kurioje nurodyta, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas         2011-04-01 yra 37 833 Lt (b. l. 30–31); Vaikų iÅ¡laikymo fondas nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2011 m. sausio mėn. iÅ¡mokėjo 14 065,16 Lt (b. l. 1–3). Todėl akivaizdu, jog S. J. nuo 2005-08-30, kaip nustatyta Tauragės rajono apylinkės teismo 2005-12-19 sprendimu, nemokėjo lėšų vaikų iÅ¡laikymui.Apelianto S. J. skundo argumentÄ , jog jis dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės mokėti vaikams iÅ¡laikymÄ , nes buvo užsiregistravęs Darbo biržoje, tačiau darbo nepavyko susirasti, paneigia byloje esantys duomenys.

Pats S. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog anksčiau buvo užsiregistravęs Darbo biržoje, tačiau buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ sÄ raÅ¡o, nes neatvyko registruotis. Vėliau Darbo biržoje nesiregistravo, tai padarė tik 2011-01-13. IÅ¡ Klaipėdos teritorinės darbo biržos Å ilutės skyriaus pažymos matyti, kad S. J. Darbo biržoje registruotas nuo 2001-08-24 iki 2001-12-07, po to darbo paieÅ¡ka S. J. buvo nutraukta be teisės registruotis bedarbiu 6 mėn. Vėliau Darbo biržoje S. J. užsiregistravo tik 2011-01-13.

Nurodytais registracijos laikotarpiais nedarbo draudimo iÅ¡moka nebuvo mokėta. (b. l. 38). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis S. J. nuo 2005-08-30 niekur nedirbo, nuo 2006-01-03 iki 2006-11-04 registruotas kaip asmuo, auginantis vaikÄ iki trejų metų, iÅ¡mokų negavo (b. l. 32, 35). Taigi akivaizdu, jog nors Tauragės rajono apylinkės teismo    2005-12-19 sprendimu pareiga iÅ¡laikyti vaikus S. J. atsirado nuo 2005-08-30, tačiau nuo to laiko jis niekur nedirbo, darbo neieÅ¡kojo, Darbo biržoje užsiregistravo tik 2011-01-13, oficialiai įsidarbino tik 2012-03-13, o tuo metu Å¡i baudžiamoji byla jau buvo nagrinėjama teisme.

Be to, nors S. J. pateikė teismui darbo sutartį (b. l. 160), jog nuo 2012-03-13 jis įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė įrodymų, jog nuo įsidarbinimo momento mokėjo iÅ¡laikymÄ vaikams, nors teigė, jog pinigai iÅ¡skaičiuojami iÅ¡ gaunamo 400 Lt atlyginimo. Kaip minėta, L. J. teisme parodė, kad iÅ¡ S. J. nė karto negavo pinigų vaikų iÅ¡laikymui.Apeliantas be pagrindo apeliuoja į tai, jog iÅ¡laikymo vaikams negalėjo teikti dėl to, kad ilgÄ laikÄ buvo suimtas.

Byloje esantys duomenys apie tai, jog S. J. buvo teisiamas nebe pirmÄ kartÄ , rodo, kad S. J. iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė, prieÅ¡ingai – nesistengė keisti gyvenimo bÅ«dÄ , susirasti teisėtÄ pragyvenimo Å¡altinį, gauti vaikams iÅ¡laikyti reikalingas pajamas. Kita vertus, pareiga iÅ¡laikyti vaikus jam atsirado nuo 2005-08-30, o, kaip minėta, S. J. buvo suimtas pusantrų metų (2 dienas 2008 metais – nuo 2008-11-27 iki 2008-11-29, ir beveik pusantrų metų 2009 metais – nuo 2009-07-10 iki 2011-01-07), taigi akivaizdu, kad iki suėmimo jis beveik ketverius metus laiko bei paleistas iÅ¡ suėmimo daugiau negu vienerius metus laiko niekur nedirbo ir prievolės mokėti iÅ¡laikymÄ vaikams nevykdė, Darbo biržoje užsiregistravo tik 2011-01-13, t. y. tik po to, kai buvo paleistas iÅ¡ suėmimo.

S. J. apeliacinio skundo argumentus, jog jam nepavyko susirasti darbo, kaip minėta, paneigia duomenys apie tai, jog nuo 2005-08-30 iki 2011-01-13 S. J. Darbo biržoje nesiregistravo, taigi akivaizdu, jog darbo neieÅ¡kojo, ir šį apelianto argumentÄ kolegija vertina kaip pastarojo siekį pateisinti vengimÄ iÅ¡laikyti savo vaikus. S. J. yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, bet ilgÄ laikÄ niekur nedirbo, darbo neieÅ¡kojo, įsidarbino tik tuo metu, kai Å¡i byla buvo nagrinėjama teisme. Darbo birža yra valstybinė institucija, kuri tarpininkauja asmenims įsidarbinant, ieÅ¡ko laisvų darbo vietų ir informuoja norinčius įsidarbinti, asmenims padeda įgyti profesinę kvalifikacijÄ , persikvalifikuoti.

S. J., negalėdamas susirasti darbo savarankiÅ¡kai, galėjo registruotis Darbo biržoje. Apie Darbo biržos veiklÄ Å¾inojo, nes nuo     2001-08-24 iki 2001-12-07 buvo registruotas Darbo biržoje. Todėl akivaizdu, jog S. J. nesiekė susirasti darbo, nedėjo jokių realių pastangų, kurios rodytų jo ketinimus prisidėti prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, dėl to vaikų motina L. J. buvo priversta kreiptis į antstolius bei vėliau į Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijÄ , Å¡iÄ pareigÄ perkeldama valstybei.

Aptarti duomenys patvirtina, jog S. J. per laikotarpį nuo prievolės mokėti vaikams iÅ¡laikymÄ momento, t. y. nuo 2005-08-30 iki 2012-03-13, kai įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), t. y. beveik septynerius metus laiko, bÅ«damas jauno ir darbingo amžiaus, niekur nedirbo, darbo neieÅ¡kojo, per šį laikotarpį buvo suimtas pusantrų metų, todėl nepagrįstai teigia, jog neturėjo galimybės mokėti vaikams iÅ¡laikymÄ dėl objektyvių priežasčių.Teisiamojo posėdžio metu S. J. duoti parodymai, jog jis dirbo nelegalius darbus, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog S. J. gaudavo pajamų, todėl turėjo galimybę teikti iÅ¡laikymÄ savo vaikams, tačiau pareigos iÅ¡laikyti vaikus nevykdė.

Pažymėtina, kad aptariamu laikotarpiu nuteistasis, neteikdamas lėšų vaikų iÅ¡laikymui, dalį gaunamų pajamų skyrė girtavimui, tai patvirtina byloje esantys duomenys, jog S. J. nemažai kartų buvo baustas administracine tvarka už automobilio vairavimÄ , esant neblaiviam, bei kitus administracinės teisės pažeidimus (b. l. 90–101).             Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis S. J. suvokė savo pareigÄ pagal teismo sprendimÄ mokėti lėšas vaikų iÅ¡laikymui, ir galėdamas Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdyti, sÄ moningai jos nevykdė.

S. J. apeliaciniame skunde nurodytos priežastys, dėl kurių jis pagal teismo sprendimÄ negalėjo teikti vaikams iÅ¡laikymÄ â€“ negalėjimas susirasti darbÄ , sunki materialinė padėtis, jo suėmimas, naujos Å¡eimos sukÅ«rimas ir trečio vaiko gimimas nėra objektyvios, nes pats nuteistasis nieko nepadarė, kad susirastų darbÄ ir galėtų iÅ¡laikyti vaikus. Akivaizdu, jog nuteistasis pareigos iÅ¡laikyti vaikus nevykdė ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sÄ moningai sukurdamas situacijÄ , dėl kurios tapo neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) iÅ¡laikymo vaikams lėšų ir kitokios materialinės paramos iÅ¡ieÅ¡kojimas.

S. J. nuo 2005-08-30 vengė pareigos mokėti iÅ¡laikymÄ pagal teismo sprendimÄ savo nepilnamečiams vaikams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. J. pripažino kaltu padarius BK 164 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ . Nesant kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu padarytos skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo vengimas iÅ¡laikyti savo vaikus yra akivaizdus, ir S. J. kaltė įvykdžius inkriminuotÄ nusikaltimÄ abejonių nekelia, todėl naikinti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.S. J. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas paskyrė akivaizdžiai neadekvačiÄ â€“ per griežtÄ â€“ bausmę jo padarytai veikai.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimÄ reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai ir nuteistajam S. J. paskyrė teisingÄ laisvės atėmimo bausmę. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad skirdamas bausmę S. J. teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo bausmės ir jos dydžio skyrimÄ . Skirdamas bausmę nuteistajam S. J. už BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , Å ilutės rajono apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltę, padarytos žalos dydį, į nuteistojo asmenybę, į jo atsakomybę Å¡velninančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.Pirmosios instancijos teismas, S. J. už BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskirdamas griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ â€“ ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimÄ , anksčiau buvo teistas, charakterizuojamas neigiamai, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas S. J. už nesunkų BK 164 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ paskyrė laisvės atėmimo bausmę.Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rÅ«Å¡is ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvÅ«s norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).Nuteistojo S. J. apeliacinio skundo argumentai, jog jis dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo negali užsidirbti pajamų bei iÅ¡laikyti vaikus, nesudaro jokio pagrindo keisti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kaip minėta, S. J. iki suėmimo ilgÄ laikÄ niekur nedirbo ir darbo neieÅ¡kojo, nors nurodė, jog dirbo nelegalius darbus, tačiau iÅ¡laikymo vaikams neteikė.

Vaikų iÅ¡laikymui iÅ¡ S. J. buvo priteista kiekvienÄ mėnesį mokėti po 275 Lt. Nors tai nėra didelė pinigų suma, bet Å¡ie pinigai galėtų pagerinti vaikų gyvenimo ir raidos sÄ lygas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad vaikų motina L. J. kreipėsi į Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijÄ dėl iÅ¡mokų (b. l. 4, 5), jai finansiÅ¡kai padeda tėvai. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vaikų materialinė padėtis yra sunki. Nors BK 164 straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimÄ , bet ir kitas alternatyvias bausmes, tačiau atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , nuteistojo asmenybę (anksčiau tris kartus teistas, teistumas jam nėra iÅ¡nykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai), matyti, jog nuteistojo S. J. praÅ¡ymas paskirti Å¡velnesnę su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę neatitiktų bausmės paskirties.Apylinkės teismas, įvertinęs visas nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tinkamiausia bausmės rÅ«Å¡is S. J. yra laisvės atėmimas.

Kaip minėta, S. J. skundžiamu nusprendžiu buvo teisiamas ketvirtÄ kartÄ , tai rodo, kad iÅ¡ ankstesnių teistumų jis jokių iÅ¡vadų nepadarė. Be to, kaip minėta, S. J. nemaža kartų buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus. Å ie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad S. J. jokių iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnio teistumo nepadarė, nesistengia rasti teisėtÄ pragyvenimo Å¡altinį, gauti vaikams iÅ¡laikyti reikalingas pajamas, keisti gyvenimo bÅ«dÄ . Apylinkės teismas teisingai skundžiamu nuosprendžiu, atsižvelgdamas į vaikų interesus, kaltininko asmenybę, pareigos nevykdymo priežastis, jo elgesį po ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės atlikimo, paskyrė S. J. realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas už vengimÄ iÅ¡laikyti vaikus paskirdamas S. J. griežčiausiÄ BK 164 straipsnio sankcijoje numatytÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė. Paskirdamas nuteistajam S. J. už tyčinį nesunkų nusikaltimÄ mažesnę nei BK 164 straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BK 164 straipsnio sankcijoje laisvės atėmimo bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiÅ«riu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui yra aiÅ¡kiai per griežta.

Pagal byloje nustatytas ir apylinkės teismo sprendime nurodytas aplinkybes S. J. paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, neprieÅ¡tarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimÄ , taikytos tinkamai.Ä®vertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nuteistojo S. J. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatymų numatyto pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo S. J. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                     Violeta Miliuvienė Kolegijos teisėjai                                                                                                                     Aurelija Sadauskaitė Valentinas Janonis