dfd6aec6-f9fd-48ee-8963-fdc75e1882cb · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-2934-394/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03467-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 1 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. R. skundus atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas Ž. R. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2018 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į teismÄ su skundu (1 t., 2-3 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodė, kad per laikotarpį nuo 2018-10-24 iki 2018-12-19 Å iaulių tardymo izoliatoriuje jį naktimis kankino ir kandžiojo parazitai – blakės. Ne kartÄ kreipėsi į personalÄ dėl jo sveikatai daromos žalos, bet niekas nekreipė dėmesio, skundų neregistravo.

Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų patyrė stresÄ , nepatogumus. 2019 m. sausio 2 d. pareiÅ¡kėjas pateikė teismui dar vienÄ skundÄ , kurį patikslino (1 t. 52, 76 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018-10-24 iki 2019-01-14, pažeidžiant kalinimo sÄ lygas. Å TI kamerose nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, norint iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ , tenka daužyti į duris.

Turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normos reikalavimų, nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, suoliukų, sienos pažaliavusios nuo pelėsio, jie nebuvo valomi ir laistomi, buvo Å¡iferinis stogas, kuriame yra asbesto. Å TI kamerose neveikė ventiliacija, vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, oro judėjimo greitis neatitinka higienos normos reikalavimų, nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apÅ¡vietimas bei tinkama temperatÅ«ra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui.

Laikymo Å iaulių TI laikotarpiu nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, neiÅ¡duodavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės puvo. Apatinį trikotaÅ¾Ä plaudavo tik tuo atveju, jeigu suimtasis sÄ skaitoje turėdavo pinigų, virÅ¡utinių rÅ«bų taip pat neplaudavo. Vienam mėnesiui gaudavo tik vienÄ rulonėlį tualetinio popieriaus, kurio neužtekdavo. Maistas nebuvo kaloringas ir skanus, dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų, kol iÅ¡dalindavo maistÄ , jis atÅ¡aldavo.

Å iaulių TI nebÅ«davo užtikrinami ilgalaikiai pasimatymai. Nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ , naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemos, dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresÄ . Å iaulių TI dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos.

Buvo laikomas ankÅ¡tomis sÄ lygomis, kamerose nuolat buvo po 4-6 asmenis, leistina kamerose laikomų asmenų norma buvo virÅ¡yta daugelį kartų, pažeistas gyvenamojo ploto dydis. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė neturtinę žalÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ . Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi administracines bylas pagal pareiÅ¡kėjo Ž. R. skundus dėl neturtinės žalos atlyginimo sujungė į vienÄ bylÄ (2 t., 25 b. l.). PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje bÅ«du, nes įteikti Å¡aukimo į teismo posėdį registruota paÅ¡to siunta nepavyko (1 t. 30, 32, 34 b. l.; 2 t. 41, 44, 45-46, 47-48 b. l.).

Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietÄ bei laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (2 t., 39 b. l.), pateikė teismui atsiliepimus (1 t., 11-14, 106-116 b. l.), kuriuose prašė skundus nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Å iaulių TI vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir pridėtas dezinfekcijos planas bei patikrinimo aktas Nr. PA-5239. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI skundui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2018-10-24 iki 2019-01-14 skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,63 iki 18,2 kv. m.

Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl į sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas. PareiÅ¡kėjui visas kalinimo dienas kameros plotas atitiko nustatytus reikalavimus, todėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų bÅ«ti vertinamas. Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele arba OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių.

Akivaizdu, kad kameroje esantys asmenys, net į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamÄ asmenų privatumÄ . Atsakovas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡is reikalavimas Å iaulių tardymo izoliatoriui nėra taikomas. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus resursus. Å iaulių TI kamerų įrengimÄ reglamentuoja higienos normos bei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprÅ«pinimÄ inventoriumi ir baldais, pagal numatytÄ planÄ remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus.

Atsakovas pažymi, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiÅ¡kėjui bÅ«tų reikėję pasinaudoti pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuku, o tokio mygtuko nebuvimas pats savaime nereiÅ¡kė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.

Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-359 ir 2018-04-18 įsakymu Nr. 1/01-130 suimtiesiems nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė vykdoma pagal Bausmių vykdymo kodekso normas.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad pastato konstrukcijose buvo asbesto. Atsakovas nurodo, kad Å iaulių TI kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, numatytos teisės aktuose. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji.

Nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras iÅ¡duodamas WC Å¡epetys, Å¡luota, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį atliekamas patalpų pagrindinis valymas. Esant reikalui administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ , patalpų deratizacija vykdoma esant poreikiui. Atsakovas nurodo, kad Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, jog socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra socialinis ir teisinis Å¡vietimas, suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, pagalba sprendžiant suimtųjų problemas, kultÅ«ros ir sporto renginiai.

Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui, įtraukiami į įstaigos metinius bei Socialinės reabilitacijos skyriaus pusmečių planus, informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo renginius iÅ¡kabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose, kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Å iaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos.

Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ . Dėl aprÅ«pinimo patalyne ir jos bÅ«klės atsakovas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje minkÅ¡tasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iÅ¡ karto nuraÅ¡omas, todėl pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad jos laikymo laikotarpiu čiužiniai, patalynė ir kitas minkÅ¡tasis inventorius suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas neatitinka tikrovės. Atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek virÅ¡utinius asmeninius drabužius ir patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų priežasčių jie nesinaudoja jiems teikiama paslauga, todėl pareiÅ¡kėjos pretenzijos dėl to, kad jai nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti virÅ¡utinius drabužius, neturi teisinio pagrindo.

Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos: Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl karÅ¡to vandens nebuvimo ir tik vieno karto maudytis į duÅ¡Ä nuvedimo nepagrįstos, todėl turėtų bÅ«ti atmestos. Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu Å iaulių TI asmenys buvo maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymais patvirtintus valgiaraščius. PareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių TI laikotarpiu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Å iaulių skyrius atliko mikrobiologinius tyrimus, kurių metu nenustatyta jokių pažeidimų.

Å iaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrinimų metu esminių pažeidimų Å iaulių TI nenustatė. Atsakovas neturi duomenų, kad pareiÅ¡kėjui Å iaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas. Atsakovas nurodo, kad įstaigoje praÅ¡ymų suteikti ilgalaikius pasimatymus iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ar kitų asmenų negauta. PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ . Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo Ž. R. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 1000 Eur ir 2300 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2018-10-24 iki 2019-01-14, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir kitų teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. IÅ¡ byloje esančių 2019-01-04 ir 2019-02-04 pažymų (1 t., 16-17, 119-121 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas Ž.

R. Å iaulių tardymo izoliatoriuje nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2018-10-26 iki 2019-01-14, viso 81 dienÄ , kamerose Nr. 7, 75, 63, 15, 6 ir 55, vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,63 kv. m. iki 21,98 kv. m, taigi visas dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs duomenis apie kamerų, kuriose nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydžius (1 t., 119-121 b. l.), sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ (1 t., 122-123 b. l.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (1-6), nustatė, kad kamerose Nr. 63, 15, 6 ir 55, kai jose buvo laikomi daugiausia 5-6 asmenys, iÅ¡ kamerų ploto atėmus sanitarinių mazgų plotÄ pareiÅ¡kėjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m.

Kai Å¡iose kamerose buvo laikoma mažiau asmenų, taip pat kamerose Nr. 7 ir 75, net ir atėmus sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ pareiÅ¡kėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Ä®vertinus duomenis apie baldų užimamÄ plotÄ (1 t., 124-127 b. l.) bei apžiÅ«rėjus kamerų fotonuotraukas (1 t., 179-180 b. l.) matosi, kad tik kameroje Nr. 15, kurioje gali bÅ«ti laikomi daugiausia 5 asmenys ir pakanka trijų dviaukščių gultų, yra penki dviaukščiai gultai, t.y. 2 pertekliniai, kurie papildomai užima 2,53 kv. m.

Tačiau net ir tuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta, nes iš kameros ploto (18,85 kv.

m) atėmus sanitarinio mazgo ir baldų užimamÄ plotÄ (1,710 + 7,34 = 9,05 kv.

m) kameroje buvo 9,8 kv. m laisvo grindų ploto. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, neveikė ventiliacija, vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, oro judėjimo greitis neatitinka higienos normos reikalavimų, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpos apÅ¡vietimas bei tinkama temperatÅ«ra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Atsakovas į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo aktus, iÅ¡ kurių matosi, kad 2018 m. sausio 10 d. buvo patikrintos pareiÅ¡kėjo laikymo kameros Nr. 6, 7, 15, 63 ir 75, kamerose Nr. 6 ir 75 oro temperatÅ«ra nustatyta žemesnė, nei reglamentuojama higienos normos (HN 134:2015 16 punkto pažeidimas), kamerose Nr. 7, 15 ir 63 oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė visose kamerose atitiko reikalavimus, kameroje Nr. 6 sutrÅ«kinėję lango stiklai, kameroje Nr. 75 dalis lango stiklo iÅ¡daužta (pažeidžiami HN 134:2015 12 punkto reikalavimai), kameroje Nr. 6 ant lubų ir sienų yra vizualiai matomų pelėsių, kitose kamerose pelėsių nėra (1 t., 45-47 b. l.).

Kamera Nr. 75 buvo patikrinta ir 2018 m. rugpjūčio 3 d., patikrinimo metu nustatyta didesnė, nei reglamentuojama, santykinė oro drėgmė (higienos normos HN 134:2015 16 punkto pažeidimas), bendra dirbtinė apÅ¡vieta kameroje atitiko higienos normos reikalavimus, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, Å¡ioje kameroje nenustatyta, vizualiai matomų pelėsių nėra, galimybė iÅ¡vėdinti kamerÄ per langus sudaryta (1 t. 22-24 b. l.). 2019 m. sausio 10 d. patikrinta pareiÅ¡kėjo laikymo kamera Nr. 55, nustatyta, kad kameroje paÅ¡alinti higienos normos 12 punkto pažeidimai – apÅ¡vietimo įrenginiai techniÅ¡kai tvarkingi, saugÅ«s (1 t., 165-166 b. l.).

Iš Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymos apie 2018 m. atliktus remonto darbus matosi, kad 2018 metais buvo remontuojama tik viena pareiškėjo laikymo kamera – balandžio mėn. kameroje Nr. 15 atlikti kameros WC santechnikos darbai, demontuotos lovos, kurių skaičius neatitiko kameros kvadratūros (1 t., 131-141 b. l.). Per žema oro temperatūra, netvarkingi langų stiklai kamerose Nr. 75 ir 6, pelėsis kameroje Nr. 6 nustatyti 2018 m. sausio mėn., per didelė santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 75 – 2018 m. rugpjūčio mėn., pareiškėjas šiose kamerose buvo laikomas atitinkamai 2018 m. lapkričio ir 2018 m. gruodžio – 2019 m. sausio mėn., t. y., šaltuoju metų laiku, atsakovas nepateikė jokių duomenų kad šie higienos normos pažeidimai buvo pašalinti dar iki pareiškėjo patalpinimo į šias kameras, todėl laikytina, kad jie buvo ir pareiškėjo laikymo šiose kamerose metu.

Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie kameros Nr. 55 atitikimÄ higienos normos reikalavimams (iÅ¡skyrus HN 134:2015 12 punkto pažeidimų paÅ¡alinimÄ ), nors pagal įrodinėjimo naÅ¡tos bylose dėl žalos atlyginimo taisyklę (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016 ir kt.) pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Atsižvelgdamas į teismų praktikoje nurodytÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 6 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkto, numatančio, kad laisvės atėmimo vietų patalpos ir jose esantys įrenginiai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, 16 punkto, reglamentuojančio patalpų oro temperatÅ«rÄ , bei 39 punkto, numatančio ant patalpų sienų ir lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimus, kameroje Nr. 75, pažeidžiant 12 punkto ir 16 punkto reikalavimus, taip pat kameroje Nr. 55, pažeidžiant 12, 16, 39 bei 14 punkto, reglamentuojančio dirbtinę patalpų apÅ¡vietÄ , reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus.

Nurodytos higienos normos 17 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, jos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameros buvo vėdinamos per langus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas higienos normos 17 punktas. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 natÅ«ralaus patalpų apÅ¡vietimo nereglamentuoja, higienos normos 15 punktas numato tik tai, kad natÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val., todėl konstatuoti higienos normos pažeidimo dėl galimai netinkamos natÅ«ralios gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, apÅ¡vietos teismas neturi pagrindo.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ , naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemos, dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresÄ . Sanitarinių mazgų įrengimÄ gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovas nurodo, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele arba OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. IÅ¡ sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (1 t., 122-123 b. l.) matosi, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcijos pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose mÅ«rinės arba pagamintos iÅ¡ OSB ar PDF plokÅ¡tės, sienelių aukÅ¡tis nuo 2,02 iki 2,37 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu bÅ«du įėjimai į sanitarinių mazgų zonas Å¡iose kameroje atskirti nuo likusios kameros erdvės. Ä® bylÄ pateiktos ir kamerų fotonuotraukos (1 t., 179-180 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad tik kamerose Nr. 15 ir 7 įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis, kitose kamerose pakabintos užuolaidos iÅ¡ plėvelės. Naujausioje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad tais atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies atskirta pertvara ir varstomomis durimis ar užuolaidomis, paprastai pripažįstama, kad pareiÅ¡kėjo privatumas nebuvo pažeistas (LVAT 2018 m. kovo 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018).

Tačiau EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ ir pan.). Å iuo atveju, atsižvelgus į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , įvertinus, kad įėjimai į sanitarinius mazgus kamerose Nr. 6, 55, 63 ir 75 atitverti tik užuolaidomis, laikytina, jog privatumas pareiÅ¡kėjui Å¡iose kamerose nebuvo tinkamai užtikrintas. Be to, nagrinėjamu atveju kamerose buvo laikoma ir po 5-6 asmenis, o nesant atskiros oro Å¡alinimo sistemos, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi pareiÅ¡kėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalÄ .

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punkte ir pasakyta, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams.

Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, padaryta iÅ¡vada, jog teisės aktai Å iaulių TI numatė aliarminio iÅ¡kvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimÄ , tačiau įstaiga nesilaikė Å¡io reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiÅ¡kia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiÅ¡kėjui kilo neturtinė žala.

Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ . Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiÅ¡kėjui nepateikus, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, nors vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja CPT nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normų, nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, suoliuko, nuolat buvo Å¡iukÅ¡lių sienos pažaliavusios nuo pelėsio, kiemeliai nebuvo periodiÅ¡kai valomi, juose jautėsi nemalonus kvapas, be to, juose buvo Å¡iferinis stogas, kuriame yra asbesto.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ kasdien pasivaikščioti gryname ore. LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 ir 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130 nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka (1 t., 145-146 b. l.). Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, kiemelių dydis skirtingas (nuo 17,31 iki 22,44 kv. m.), pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas 2018 m. birželio 1 d. patikrinimo metu konstatavo, kad Å iaulių TI bendro naudojimo pasivaikščiojimo kiemai Å¡varÅ«s, tvarkingi (1 t., 157-158 b. l.). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad turėjo galimybę vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti gryname ore, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl asbesto buvimo deklaratyvÅ«s, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvimo Å iaulių TI laikotarpiu nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, neiÅ¡duodavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, per mėnesį gaudavo tik vienÄ rulonėlį tualetinio popieriaus. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41-43 punktai numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekavimo priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/ar dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje; draudžiama laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ Äiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius perduoti kitiems asmenims; lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as (nauja redakcija nuo 2017-01-01) numato, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , jam nemokamai iÅ¡duodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai iÅ¡duodama paklodė, užvalkalai pagalvei ir antklodei, taip pat higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas, dantų pasta, dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas), o jeigu asmuo su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi; vėliau higienos reikmenimis aprÅ«pinami tik nemokÅ«s asmenys, esant raÅ¡ytiniam jų praÅ¡ymui.

Taip pat pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę, o 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja, atsižvelgiant į tai, asmenys įstaigoje aprÅ«pinami patalyne pagal jų poreikius. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Å iaulių TI minkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iÅ¡ karto nuraÅ¡omas, PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nedezinfekuojamų čiužinių deklaratyvÅ«s, o iÅ¡ įrašų pareiÅ¡kėjo aprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninės sÄ skaitos matosi, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvimo laikotarpiu patalyne ir higienos priemonėmis buvo aprÅ«pintas tinkamai (1 t., 142-143 b. l.).

Byloje nėra duomenų, jog dėl patalynės kiekio ar jos neiÅ¡davimo pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių TI administracijÄ , skundęsis dėl to, ar kad bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ naudotis savo patalyne, pareiÅ¡kėjas nenurodo, kad jis buvo nemokus ir raÅ¡tu prašė iÅ¡duoti jam tualetinį popierių, tačiau to nebuvo padaryta, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl čiužinių bÅ«klės, patalynės ir tualetinio popieriaus trÅ«kumo atmestinos, kaip nepagrįstos.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å iaulių TI apatinį trikotaÅ¾Ä plaudavo tik tuo atveju, jeigu suimtasis sÄ skaitoje turėdavo pinigų, virÅ¡utinių rÅ«bų taip pat neskalbdavo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek virÅ¡utinius asmeninius drabužius ir patalynę. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintame Å iaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡e bei 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintame Å iaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡e bei 2015-11-02 tvarkos apraÅ¡o papildyme (1 t., 149-156 b. l.) nustatyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Å iaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartÄ per savaitę pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafikÄ ; virÅ¡utinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus, virÅ¡utiniai skalbiniai skalbti priimami kartÄ per mėnesį pagal surinkimo grafikÄ ; jeigu suimtasis (nuteistasis) neturi asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, patikrinus sÄ skaitÄ ir nustačius, kad pinigų neturi ne trumpiau kaip tris mėnesius, virÅ¡utiniai rÅ«bai skalbiami įstaigos skalbykloje.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas 2018 m. lapkričio 12 d. patikrinimo metu (1 t., 159-161 b. l.), nustatė, kad Å iaulių TI laikomiems asmenims sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius sudarytos – suimtųjų/nuteistųjų apatiniai rÅ«bai priimami skalbti vietoje įrengtoje skalbykloje, virÅ¡utiniai rÅ«bai nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbiami įstaigos skalbykloje kartÄ per mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi į įstaigos administracijÄ , kad Å iaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti asmeninius drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å iaulių TI dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsakovas nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į duÅ¡Ä vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę ir visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

PareiÅ¡kėjas pats patvirtina, kad kartÄ per savaitę jam buvo sudaryta galimybė iÅ¡simaudyti duÅ¡e, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas 2018 m. lapkričio 12 d. patikrinimo metu higienos normos pažeidimų dušų patalpose nenustatė (1 t., 159-161 b. l.), todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å iaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimÄ si po Å¡iltu duÅ¡u. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte numatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, taigi karÅ¡to vandens tiekimas į kameras nereglamentuotas.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl Å¡ilto vandens nebuvimo kamerose atmestinos, kaip nepagrįstos. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos, laikotarpiu nuo 2018-10-24 iki 2018-12-19 Å iaulių TI jį naktimis kankino ir kandžiojo blakės. Ne kartÄ kreipėsi į personalÄ dėl jo sveikatai daromos žalos, bet niekas nekreipė dėmesio, skundų neregistravo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) įstaiga organizuoja esant poreikiui, į bylÄ pateikė 2016 m. gegužės 13 d. sutarties su UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, galiojančios iki 2019 m. gegužės 14 d., kopijÄ , pagal kuriÄ UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ įsipareigojo Å iaulių TI patalpose periodiÅ¡kai atlikti dezinsekcijos, deratizacijos ir dezinfekcijos darbus (1 t., 38-40 b. l.). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas 2018 m. lapkričio 12 d. atlikto patikrinimo metu taip pat nustatė, kad Å iaulių TI nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ kartÄ Ä¯ ketvirtį atlieka Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ ir pažymi kenkėjų kontrolės stebėjimų bei darbų atlikimo žurnale (1 t., 159-161 b. l.).

Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius, kad įstaigos administracija nesiėmė priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kamerose atlikimo kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ , kad papildoma deratizacija ir dezinsekcija jo praÅ¡ymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neveikimÄ . IÅ¡ įrašų pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje (2 t., 26 b. l.) matosi, kad pareiÅ¡kėjas dėl parazitų įkandimo į medikus nesikreipė, tik vienÄ kartÄ 2019-01-15 vizito sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje metu pasiskundė odos bėrimu, tačiau nurodė, kad spuogeliai ant kÅ«no atsiranda iÅ¡simaudžius, sveikatos istorijoje pažymėta, kad objektyviai apžiÅ«rėjus bėrimo nenustatyta.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å iaulių TI niekas neregistravo jo skundų, tačiau Å¡is jo teiginys abstraktus, nesusietas su juo pačiu, pareiÅ¡kėjas nenurodo, kad jis buvo parašęs skundÄ ar konkretų praÅ¡ymÄ , ir jie nebuvo užregistruoti, kada tai buvo padaryta, todėl tokių jo abstrakčių teiginių nepakanka konstatuoti, kad Å iaulių TI buvo pažeista skundų ir praÅ¡ymų gavimo ir registravimo tvarka. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameroje nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; virÅ¡utinių drabužių pakaba.

Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).

Atsakovas atsiliepime tik iÅ¡analizavo teisės aktus, reglamentuojančius kamerų aprÅ«pinimÄ baldais, tačiau visiÅ¡kai nepasisakė dėl konkrečiose pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose buvusių baldų, pažymoje apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ (1 t., 124-127 b. l.) nurodyti tik stalai, taburetės arba suoliukai, gultai ir pastatomos lentynos, iÅ¡ pateiktų kamerų fotonuotraukų taip pat nesimato, ar kamerose buvo veidrodžiai, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kameros nebuvo tinkamai aprÅ«pintos privalomu inventoriumi, konkrečiai imant veidrodžiais, taigi atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiÅ¡kėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalÄ .

Teisinis reglamentavimas nenumato tualeto reikmenų spintelių įrengimo kamerose, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl jų nebuvimo atmestinos, kaip nepagrįstos. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių TI dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, kol iÅ¡dalindavo maistÄ , jis atÅ¡aldavo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parÄ , riebalų – 72 g, baltymų – 72 g, angliavandenių 334 g.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (redakcija, galiojanti nuo 2015-07-20, toliau – Taisyklės).

Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad duomenų apie tai, jog bÅ«tent pareiÅ¡kėjui Å iaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi, dėl netinkamo maitinimo nesiskundė. IÅ¡ byloje esančio 2018 m. gegužės 18 d. cheminių tyrimų protokolo (1 t., 167-168 b. l.) matosi, kad atlikto tyrimo metu nustatyta, jog Å iaulių TI 2018 m. gegužės 10 d. paimto maisto mėginio energetinė vertė yra 3564 kcal, taigi nėra pagrindo laikyti, kad Å iaulių tardymo izoliatorius neužtikrino nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų.

Tačiau Å iaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliktų patikrinimų metų konstatavo, jog Å iaulių TI nėra užtikrinama patiekalų terminio apdorojimo bei pateikimo temperatÅ«ra ir nurodė užtikrinti atvežto karÅ¡to maisto laikymÄ atitinkamoje temperatÅ«roje (1 t., 169-178 b. l.), taigi pasitvirtino pareiÅ¡kėjo teiginys, kad maistas Å iaulių TI dalinamas atÅ¡alęs. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad įstaigoje nebÅ«davo užtikrinami ilgalaikiai pasimatymai. Atsakovas į bylÄ pateikė 2019-02-04 pažymÄ Nr. 60/09-4533 (1 t., 148 b. l.), kurioje nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2018-10-26 iki 2019-01-14 iÅ¡ Ž.

R. praÅ¡ymų suteikti ilgalaikius pasimatymus negauta, todėl ilgalaikiai pasimatymai suteikti nebuvo. PareiÅ¡kėjas dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, su kuo jis pageidavo ilgalaikio pasimatymo ir prašė Å iaulių TI administracijos jam tokį pasimatymÄ suteikti, o Å iaulių TI administracija atsisakė tai padaryti, kada tai buvo, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo atmestinas, kaip nepagrįstas. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjo laikymas kamerose pažeidžiant higienos normos reikalavimus (34 dienos), neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais (48 dienos), iÅ¡ jų nuolat sklindantis nemalonus kvapas, nustatyti pažeidimai dėl kamerų aprÅ«pinimo privalomu inventoriumi, dėl maitinimo sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ . Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu dėl kamerų bÅ«klės Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms nesiskundė (1 t., 181-183 b. l.), nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į Å¡iai bylai aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2018-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-931-520/2018, 2018-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2613-552/2018, 2019-02-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1080-662/2019 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d., teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui Ž. R. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 200,00 Eur (du Å¡imtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimÄ priėmusio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja JarÅ«nė Sedalienė