dfd6145e-4f92-42d4-9484-ff2860810dac · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-397/2018Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01850-2014-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.4.1; 2.4.6.1; 2.5.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,nuteistajam R.

A., jo gynėjui advokatui Sauliui Majauskui,nuteistojo A. D. gynėjui advokatui Remigijui Uckui,nuteistojo M. S. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų M. S., R. A., A. D. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo- M. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme.

BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu prie Å¡ios bausmės pridėta dalis 2013 m. balandžio 2 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio pradėjimo vykdyti bausmę dienos. BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės laikÄ Ä¯skaityta suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. ir nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. vasario 23 d.Iki bausmės pradėjimo vykdyti skirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, pradėjus vykdyti bausmę kardomoji priemonė panaikintina.

M. S. nuo antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų mokėjimo atleistas.- R. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme. BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu Å¡ios bausmės dalis pridėta prie 2015 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytos, subendrinus 2015 m. birželio 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015 m. birželio 19 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtas bausmes, subendrintos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2017 m. gegužės 31 d.). BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu į bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, atlikta iki 2017 m. gegužės 31 d. pagal 2015 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį.- A. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytas BK 181 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 10 mėnesių. BK 92 straipsnio 1 dalies pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

BK 87 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto pagrindu paskirta auklėjamojo pobÅ«džio priemonė elgesio apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : M. S., R. A. ir A. D. nuteisti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrai, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė kitÄ asmenį perduoti turtÄ , grasinant prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtÄ , sunaikinti ar sugadinti jo turtÄ , panaudojant psichinę prievartÄ , o bÅ«tent: 2014 m. rudenį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami bendrai, turėdami tikslÄ iÅ¡ R.

M. įgyti pinigus – 10 000 litų (2 896,20 Eur) – už 2006 m. gegužės 16 d. ir 2006 m. spalio 23 d. R. M. komercijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdytus užsakymus ir paimtus rankpinigius, viso 4 200 litų (1 216,40 Eur), tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 4 d., sporto klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), A. D. suteikė M. S. ir R. A. informacijÄ apie R. M. ir perdavė 2006 m. gegužės 16 d. ir 2006 m. spalio 23 d. sutarčių ir pinigų priėmimo kvitų kopijas, R.

M. mobilaus ryÅ¡io telefono numerį, po ko 2014 m. gruodžio 4 d. apie 14.30 val. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), M. S. ir R. A. tiesioginio pokalbio metu, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, grasindami prieÅ¡ nukentėjusįjį R. M. panaudoti fizinį smurtÄ â€“ suluoÅ¡inti, suspardyti, sulaužyti rankas, padaryti invalidu, sunaikinti ar sugadinti jo turtÄ â€“ padegti R. M. automobilį, namus, panaudodami psichinę prievartÄ â€“ baugindami, t. y. leisdami suprasti, jog domisi R.

M., žino jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , M. S., R. A., A. D. ir kitų naudai vertė R. M. perduoti turtÄ â€“ pinigus, viso 10 000 litų (2 896,20 Eur), už 2006 m. gegužės 16 d. ir 2006 m. spalio 23 d. R. M. komercijos įmonės „(duomenys nesklebtini)“ neįvykdytus R. D. užsakymus ir paimtus rankpinigius, viso 4 200 litų (1 216,40 Eur), ir taip bauginant R. M. dėl R. D. negrÄ Å¾intos skolos, reikalavo 10 000 litų (2 896,20 Eur), t. y. reikalavo perduoti turtÄ , kuris aiÅ¡kiai virÅ¡ija prievolės apimtį.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo kaltinamųjų kaltės įrodytinumÄ bei padarytos veikos atitiktį BK181 straipsnio 1 dalies sudėčiai.Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžio apeliacinius skundus pateikė nuteistieji M. S., R. A. bei A. D. ir jo advokatas Remigijus Uckus.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. S. prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.3.1.1.

Nuteistasis savo skunde nurodė, kad grasinimai prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtÄ , sunaikinti ar sugadinti jo turtÄ , panaudojant psichinę prievartÄ , byloje grindžiami iÅ¡imtinai tik nukentėjusiojo, kuris nagrinėjant bylÄ nedalyvavo ir net galimai sÄ moningai vengia tÄ daryti, parodymais, kurie nenuoseklÅ«s ir nepatikimi. BÅ«tent nukentėjusiojo akistata su R. A. iÅ¡ esmės buvo pagrindas pakeisti kvalifikavimÄ byloje, parodymas atpažinti, kurio metu nukentėjęs kalba apie 40 000 litų, kuriuos pats paneigė akistatoje.

Net pareiÅ¡kimas policijai paraÅ¡ytas ne tÄ pačiÄ dienÄ , kaip, kad nurodo teismas, bet sekančiÄ ir tai verčia abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu, juolab, kad net prieÅ¡taravimai dėl sumų akivaizdÅ«s ir nepaÅ¡alinti, nors pakeisti net kaltinimai. Skunde pabrėžia, jog įvykis vyko vieÅ¡oje vietoje, prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, 14.30 val., bet duomenų apie „(duomenys neskelbtini)“ kamerų vaizdo įraÅ¡us byloje nėra.

Teismo liko nutylėta aplinkybė, dėl kurios R. A. atsisakė duoti parodymus, nes būtent dėl to, kad nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus nukentėjusiajam dėl garso įrašo, kurį kaip minėta nukentėjęs nurodęs, kad yra perdavęs policijai, tačiau byloje jo nėra. 3.1.2. Dėl teisėto pagrindo neturėjimo įrodinėjimo nurodė, jog nei objektyvių, nei subjektyvių duomenų, kad nors vienas iš trijų kaltinamųjų žinojo, jog įmonė likviduota byloje nėra.

Be to, rangovas (nukentėjęs asmuo) neatlikęs sutartyje nustatytu terminu darbų privalo mokėti už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ delspinigius, todėl reikalavimo apimtis jokiu bÅ«du nebuvo virÅ¡yta. Nors teismas mano, kad reikalavimas yra neteisėtas, nes įmonė likviduota, tačiau visiÅ¡kai nepasisakė dėl veikos subjektyviosios pusės ir jos neatskleidė, aplinkybių dėl asmenų žinojimo dėl reikalavimo neteisėtumo, realaus grasinimo ir kaltinamojo suvokimo nenustatinėjo. Kaltinamieji nuosekliai tvirtino, jog nusikaltimo nepadarė, o teismo pozicijÄ , kad tai gynybinė versija paneigia ir kaltinamųjų parodymus patvirtina net ir nevieÅ¡o pobÅ«džio procesinių prievartos priemonių taikymo metu gauti duomenys, t. y. buvo tik elementarus pozityvus bendravimas, nesant net užuominų apie galimÄ ar spėjamÄ prievartÄ .

BÅ«tent visų pokalbių iniciatorius yra nukentėjusiuoju įvardintas asmuo, kurio Å¡ioje byloje apklausti nepavyko, nes asmuo prasidėjus bylos nagrinėjimui iÅ¡vyko į užsienį. 3.1.3. Skunde taip pat nurodo, jog teismas pažeidė ir bendruosius bausmės skyrimo principus, t. y. skyrė per griežtÄ bausmę.Nuteistasis R. A. savo apeliaciniame skunde prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.3.2.1. Skunde nuteistasis nurodė, kad teismas nuosprendį priėmė nesilaikydamas įstatymų, neįsigilinęs į visas aplinkybes ir įrodymus, netinkamai kvalifikavo veikas, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir paskyrė bausmę už nusikaltimÄ , kurio R.

A. neįvykdė. Jo nuomone, nagrinėjant bylas pagal BK 181 straipsnį kiekvieno baudžiamojo proceso eigoje turi bÅ«ti nustatyta kokiÄ turtinę žalÄ patyrė nukentėjusysis ir kokiÄ naudÄ gavo asmuo, padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nukentėjusysis bÅ«tų patyręs kokiÄ nors žalÄ , nenustatyta ir tai, kokiÄ naudÄ gavo ar tikėjosi gauti R. A.. Jo vertinimu, atlikti veiksmai labiau atitiko tik savavaldžiavimo požymius, nepadarius jokios realios žalos nukentėjusiajam.

Nenustačius didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams padarymo ar psichinės ar fizinės prievartos panaudojimo, gali bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė. Nėra jokiais teisėtais bÅ«dais užfiksuota, kad buvo reikalavimas perduoti pinigų sumÄ , virÅ¡ijančiÄ skolos raÅ¡tuose nurodomÄ , pripažintÄ sumÄ . Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjęs R. M. aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai pareiÅ¡kė, kad nejautė jokios baimės ar psichinės prievartos – prieÅ¡ingai, pats pareiÅ¡kė teisme, kad jam buvo kilęs noras fiziÅ¡kai susidoroti su kaltinamaisiais, pasakydamas - „aÅ¡ jų visiÅ¡kai nebijojau“, „vos tvardžiausi kad jų nesulaužyčiau“, t. y. nesumuščiau.

Pokalbis su juo vyko ne kokioje nuoÅ¡alioje vietoje, o prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, dienos metu, (apie 14 val.), esant aplinkui žmonėms, kas įrodo, kad jokios grėsmės R. M. negalėjo pajusti. Tolimesniuose teismo posėdžiuose nukentėjusysis nesirodė, siuntė pažymas neva dirba užsienyje, kas rodo, kad jam Å¡is procesas nebuvo svarbus, nereikalinga jokia satisfakcija. R. M. keitė savo parodymus dėl reikalautos sumos, nurodydamas tai skolÄ su procentais, tai 40 000 Lt, tai 10 000 Lt, dėl ko apeliacinis teismas grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

R. A. neneigė, kad buvo susitikęs nukentėjusįjį prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir klausė kada žada grÄ Å¾inti ne kažkokiÄ tarimÄ , o realiÄ skolÄ už neatliktus darbus, už kuriuos jam buvo sumokėtas avansas. Teismas palaikė nukentėjusiojo pusę, o ne jo ir kitų kaltinamųjų bei liudytojų, tam nesant jokio teisinio pagrindo, tuo labiau, kad įstatyme yra nustatyta, kad visos abejonės sprendžiamos kaltinamųjų naudai.Nuteistasis A. D. ir jo advokatas Remigijus Uckus apeliaciniame skunde prašė atnaujinti byloje įrodymų tyrimÄ ir apklausti teisme nukentėjusįjį R.

M. bei panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes A. D. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje.3.3.1. Skunde nurodė, kad teismas nenurodė kokiais veiksmais pasireiÅ¡kė kaltinamojo A. D. grasinimas nukentėjusiajam pavartoti fizinį smurtÄ â€“ suluoÅ¡inti, suspardyti, sulaužyti rankas, padaryti invalidu, sunaikinti ar sugadinti jo turtÄ bei psichinės prievartos panaudojimas, kai iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad A.

D. apskritai nukentėjusiajam R. M. negrasino. Vienintelis jų bendravimas buvo tada, kai A. D. atnešė dokumentus, pagrindžiančius R. M. skolÄ R. D. už neatliktus darbus. Taip pat teismas nieko nepasisakė apie tai, ar A. D. apie tokius grasinimus apskritai kas nors buvo žinoma, tačiau teismas dėl to ir negalėjo pasisakyti, nes byloje apie A. D. iÅ¡sakytus grasinimus ir veikimÄ bendrai su R. A. ir M. S. tokiu bÅ«du, kaip nurodyta kaltinime ir nuosprendyje, nėra jokių neginčijamų įrodymų. A.

D. ne tik nesitarė nei su nukentėjusiuoju R. M. ar R. A. ir M. S. dėl konkrečios sumos, bet ir nedalyvavo pokalbio su R. M. metu. Byloje nėra užfiksuota, kad buvo praÅ¡oma bÅ«tent 10 000 litų ir kad apie bÅ«tent tokiÄ sumÄ A. D. buvo žinoma. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. D. su R. A. ir M. S. bÅ«tų aptarę bÅ«tent tokiÄ sumÄ . PrieÅ¡ingai visi kaltinamieji nuosekliai aiÅ¡kino, kad buvo praÅ¡oma grÄ Å¾inti tik avansÄ 4 200 litų sudarančiÄ sumÄ ir ne daugiau. Mano, jog ink(duomenys neskelbtini)nuotas bendravykdytojo požymis nepagrįstai, nes jis tik sporto klube draugų paprašė pasiklausti pas R.

M. ar Å¡is neketina grÄ Å¾inti avanso už neatliktus darbus. Nukentėjusiojo gÄ sdinti neliepė, jokių sumų jiems nenurodė ir apie galimus grasinimus R. M. atžvilgiu nieko nežinojo, o ir R. A. bei M. S. nieko neminėjo apie reikalautÄ 10 000 Lt. A. D. tėvų tikslas buvo susigrÄ Å¾inti tik 4 200 Lt, R. A. bei M. S. patys pasisiÅ«lė tik padėti, o kokie jų tikslai buvo jam nežinoma, A. D. tėvas R. D. nei jo paties, nei jo draugų nėra prašęs kad pakalbėtų su R. M. dėl skolos grÄ Å¾inimo. 3.3.2.

Skunde nurodo ir tai, kad A. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytÄ nusikaltimÄ , todėl tokie jo parodymai leistinumo prasme negali bÅ«ti pripažinti kaip tinkami įrodymai Å¡ioje byloje. Jis nebuvo įspėtas apie tai, kad gali atsisakyti duoti parodymus byloje, kurioje įtariamasis yra jo tėvas, įtarimas R. D. pareikÅ¡tas tÄ pačiÄ sÅ«naus apklausos dienÄ â€“ 2014 m. gruodžio 11 d. A. D. liudytojo apklausos protokole jis tik įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , tačiau nėra nuorodos, kad iÅ¡aiÅ¡kinta galimybė atsisakyti duoti parodymus, ir tai yra Å¡iukščiausias Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų pažeidimas.3.3.3.

IÅ¡ telefoninių pokalbių įraÅ¡ais užfiksuotos medžiagos, kuriais teismas grindžia nuteistojo A. D. kaltę tiesioginių grasinimų nukentėjusiajam ar praÅ¡ymų kitiems kaltinamiesiems grasinti nukentėjusiajam, jokių konkrečių reikalaujamų sumų Å¡iuose pokalbiuose nėra užfiksuota. R. M. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme buvo prieÅ¡taringi, o bylÄ nagrinėjant antrÄ kartÄ Marijampolės rajono apylinkės teisme nukentėjusysis R. M. nebuvo apklaustas, gynyba neturėjo galimybės užduoti jam klausimų, o teismas skundžiamame nuosprendyje rėmėsi ankstesniais nukentėjusiojo parodymais, kai manytina, jog R.

M. parodymai turėjo bÅ«ti dar kartÄ patikrinti teisminio nagrinėjimo metu.3.3.4. Skunde nurodė, kad A. D. negalima inkriminuoti tai, kad jis reikalavo didesnių ir nepagrįstų sumų iÅ¡ nukentėjusiojo, nes jis pats betarpiÅ¡kai to neiÅ¡sakė, su R. M. nebendravo, neliepė ir kitiems kaltinamiesiems eiti pas R. M. ir pareikalauti kaltinime nurodomų sumų. Tai, kad nebuvo iÅ¡ A. D. pusės 10 000 litų reikalavimo, kaip nurodyta kaltinime, pilnai patvirtina pokalbių su R. M. iÅ¡klotinės ir garso įraÅ¡ai, kuriuose nėra net užuominų, kad A.

D. bÅ«tų tiesiogiai ar per kitus asmenis reikalavęs iÅ¡ R. M. 10 000 litų. Byloje nepatvirtinta jokiais įrodymais, kad apie konkretų 10 000 litų reikalavimÄ Å¾inojo, tam pritarė ar to prašė A. D.. Jis nesitarė su kitais kaltinamaisiais, kad Å¡ie pateiktų didesnius nei teisėti turtinius reikalavimus nukentėjusiajam, t. y. 10 000 litų, dar ir panaudojant psichinę ar fizinę prievartÄ . Galimai R. A. ir M. S. išėjo iÅ¡ susitarimo ribų, todėl nesant bendravykdytojams bÅ«dingų požymių bei neginčijamų įrodymų, kad A.

D. padarė BK 181 straipsnio 1 dalyje nusikaltimÄ , byla jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti nutraukta. Teismas nenurodė nuosprendyje BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos atribojimo nuo BK 294 straipsnio 1 dalyje esančios veikos motyvų, tik konstatuodamas, kad yra BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis. Skundo autorių nuomone Å¡i teisinė situacija bÅ«tent tokia kokia aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012, kurioje nėra nusikaltimo sudėties, o teismų sprendimai panaikinti ir byla nutraukta.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje R. A. ir jo gynėjas bei nuteistųjų A. D. bei M. S. gynėjai advokatai R. Budrytė bei R. Uckus apeliacinių skundų argumentus palaikė, teismo prašė juos tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ nuosprendį. Apeliaciniai skundai atmestini.Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Marijampolės rajono apylinkės teismas iÅ¡tyrė visus byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistųjų veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.Apeliaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų vertinimas. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tik teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl apeliantams nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali bÅ«ti laikoma, jog nėra įrodymų, patvirtinančių jų kaltę.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, procesinio sprendimo iÅ¡vados yra pagrįstos patikimais įrodymais, įvertinant jų tarpusavio ryšį ir visumÄ .Apygardos teismo teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus, apeliacinių skundų ir skundžiamo nuosprendžio argumentus ir motyvus, sprendžia, kad nuteistųjų ir advokato R.

Uckaus skundų argumentai, kuriais jie grindžia nesutikimÄ su apylinkės teismo apkaltinamajame nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis, yra nepagrįsti.Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitÄ asmenį perduoti turtÄ , suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieÅ¡ nukentėjusįjį ar kitÄ asmenį panaudoti fizinį smurtÄ , sunaikinti ar sugadinti jo turtÄ , paskelbti kompromituojančiÄ ar kitokiÄ informacijÄ , kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokiÄ psichinę prievartÄ .

Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudÄ kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartÄ . Vertimas suteikti turtinę naudÄ gali pasireikÅ¡ti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo bÅ«du (raÅ¡tu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobÅ«džiu (užuominomis leidžiant suprasti apie bÅ«tinumÄ mokėti duoklę). BÅ«tinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikÅ¡ti įvairiais grasinimais prieÅ¡ nukentėjusį ar kitÄ asmenį:

1) panaudoti fizinį smurtÄ , 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtÄ , 3) paskelbti kompromituojančiÄ ar kitokiÄ informacijÄ , kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Pastarasis alternatyvusis požymis apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiÅ¡kia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitÄ asmenį vykdyti pareikÅ¡tÄ neteisėtÄ turtinę pretenzijÄ , panaudodamas psichinę prievartÄ (grasindamas), ir nori taip veikti.

Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiÅ¡kiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ kaip turto prievartavimÄ pagal BK 181 straipsnį, neturi reikÅ¡mės, ar kaltininko nukentėjusiajam iÅ¡sakytas neteisėtas reikalavimas galės bÅ«ti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. BÅ«tent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011).

Kai prievarta reiÅ¡kiamos turtinės pretenzijos turi teisėtÄ pagrindÄ , veika, nustačius visus kitus bÅ«tinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas (BK 294 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-562/2011, 2K-296/2013).Teismas nustatė, kad M. S., R. A. ir A. D. turto prievartavimÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį įvykdė panaudodami psichinę prievartÄ , t. y. reikalaudami iÅ¡ nukentėjusiojo neva tai skolos, tačiau reikalaujama suma virÅ¡ijo prievolės apimtį daugiau nei dvigubai.

Nuteistieji savo kaltės nepripažįsta, tačiau byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad jų kaltė visiÅ¡kai įrodyta.Atvirai reikalaujant iÅ¡ R. M. daugiau pinigų nei jis buvo skolingas kaltinamojo A. D. tėvui R. D., grÄ sinant panaudoti psichinę prievartÄ , t. y. fizinį smurtÄ , sunaikinti ar sugadinti nukentėjusiojo turtÄ , bauginant pokalbio metu dalyvavo tik nuteistieji R. A., M. S. bei nukentėjusysis R.

M.. IÅ¡ nuteistųjų parodymų spręstina, jog į susitikimÄ atvyko visi trys nuteistieji, tačiau A. D. tuo momentu nuėjo į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaistinę ir iÅ¡reikÅ¡tos neteisėtos turtinės pretenzijos metu kartu su kitais nuteistaisiais nedalyvavo. Kitų liudytojų Å¡ių aplinkybių patvirtinimo kontekste nenustatyta, objektyvių įrodymų patvirtinančių nuteistųjų versijas byloje nėra. Inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis teisėto reikalavimo pagrindo neturėjimas yra pagrįstas bylos medžiaga, nes iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų spręstina, jog apie tai, kad jis buvo sudaręs sutartį atlikti židinio pastatymo darbus, tačiau sutarties neįvykdė, nes jo įmonė bankrutavo, buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o R.

D. kaip vieno iš kreditorių reikalavimai liko nepatenkinti, neužtekus įmonės turto. Apie įmonės bankroto ir likvidavimo procedūras R. D. buvo pranešta, tai nurodė ir nukentėjusysis susitikimo metu tiek su nuteistuoju A. D., tiek R. D., todėl neturėjimas teisėto pagrindo, kaip objektyvaus nusikaltimo sudėties požymio buvimas šioje byloje inkriminuotas ir pagrįstas tinkamai. A. D., neturėdamas teisės, tariantis ir prašant nuteistųjų pagalbos reikalauti iš bankrutavusio nukentėjusiojo, kur įmonės pabaigos procedūrų metu vadovaujantis įstatymu, buvo imtasi visų priemonių atsiskaitant su kreditoriais, tačiau nesant pakankamai turto R.

D. reikalavimai likę nepatenkinti, kas lėmė teisės nuteistiesiems reikalauti ne tik 4 200 Lt sumokėto avanso, bet ir kaltinime nurodytos sumos neturėjimÄ .Nors ir nuteistieji tvirtina, kad jiems apie R. M. įmonės likvidavimÄ nebuvo žinoma, tačiau jų nurodyta versija kaltės Å¡iuo aspektu neÅ¡alina. R. D. ir A. D. buvo paties nukentėjusiojo sakyta, jog jo įmonė likviduota, todėl tokie argumentai yra nepagrįsti.Nesant kitų tiesiogiai įvykyje dalyvavusių liudytojų, kurių parodymais bÅ«tų galima patvirtinti ar paneigti kaltinime nurodytas aplinkybes, nuteistųjų parodymus, skundžiamas nuosprendis grindžiamas nukentėjusiojo tiesioginiais parodymais.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nukentėjusiojo parodymai gali bÅ«ti vienu iÅ¡ įrodymų sprendžiant dėl asmenų kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau pažymima, kad nukentėjusiojo parodymai, kaip kaltės įrodymas, gali bÅ«ti tada, kai juos patvirtina kiti bylos duomenys, teismo pripažinti įrodymais. Nagrinėjamoje byloje kaltinimai nuteistiesiems iÅ¡ esmės buvo grindžiami nukentėjusiojo R. M. parodymais, kuriuose jis teigė, kad 2014 m. gruodžio 4 d. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, M.

S. ir R. A. susitiko su nukentėjusiuoju R. M. ir atvirai, parodydami jo buvusios įmonės dokumentus, reikalavo turtinės naudos, t. y. sumokėti 10 000 litų naudojant psichinę prievartÄ R. M. atžvilgiu. Faktinė aplinkybė, kad 2014 m. gruodžio 4 d., nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojama psichinė prievarta ir reikalaujama perduoti daugiau pinigų nei jo įmonė buvo skolinga už prievolės neįvykdymÄ , abejonių nekelia. Nuosprendyje nurodytų ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma tai visiÅ¡kai patvirtina.

Nukentėjusiojo parodymai yra patikimi ir nuoseklÅ«s, pats R. M. buvo apklaustas ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tačiau nors ir apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾inus bylÄ prokurorui dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų, bylÄ nagrinėjant teisme, nedalyvaujant pačiam nukentėjusiajam, kadangi jis buvo iÅ¡vykęs dirbti į užsienį, baudžiamojo proceso pažeidimų nepadaryta. Teismas, darydamas galutines teisines iÅ¡vadas, rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, kurie buvo duoti teisme, jį įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už jų teisingumÄ .

Taigi netikėti jo parodymais, juolab, kad juos patvirtina ir liudytojų E. S., kuri atliko nukentėjusiojo apklausÄ , kurios metu jis patvirtino tas pačias aplinkybes kaip, kad nurodė teismui bei R. Å ., kuriuos duodamas, jis paaiÅ¡kino, jog kratos pas D. metu, A. D. sakė, kad yra draugai su M. S. ir kreipėsi į jį, kad „skolÄ iÅ¡muÅ¡tų“. Be Å¡ių liudytojų nukentėjusiojo nurodytus paaiÅ¡kinimus ir jo pareiÅ¡kimo aplinkybes patvirtino tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai, asmenų sekimo rezultatai, kurie užfiksuoti ir iÅ¡analizuoti, jų leistinumas pagrįstas sankcionuota teismo nutartimi, R.

M. atliekant atpažinimo veiksmus su įtariamaisiais, jis tiek M. S., tiek R. A., kaip asmenis, kurie pareiÅ¡kė turtinio pobÅ«džio pretenzijÄ , bauginant bei naudojant psichinę prievartÄ , atpažino. TÄ patvirtina ir atliktos akistatos. Nukentėjusiojo asmens suinteresuotumas pakenkti nuteistiesiems byloje nenustatytas, todėl visiÅ¡kai pagrįstai pirmosios instancijos teismas jo parodymus laikė patikimais. Bauginimo pojÅ«tis nukentėjusiojo asmens atžvilgiu teisėjų kolegijai nekelia abejonių, nes nesant baimės įvykusiÄ situacijÄ vertinant prieÅ¡ingai nei įvertino R.

M., nepuolama kreiptis į policijÄ . Å iuo nagrinėjamu atveju į policijÄ nukentėjusysis kreipėsi sekančiÄ dienÄ , t. y. iÅ¡ karto po įvykio, nors ir ne tÄ pačiÄ dienÄ , tačiau nedelsė. Å ias aplinkybes pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas ir nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių neiÅ¡kreipė. Grasinimo tikrumas teisėjų kolegijai nekelia abejonių, nes nuteistieji R. M. davė suprasti, jog žino kur jis gyvena, kokį turtÄ turi. Nuteistieji lankosi sporto salėje ir galimai jų iÅ¡vaizda taip pat turėjo reikÅ¡mės nukentėjusiajam pajusti bauginimo realumÄ dar ir Å¡iuo aspektu.

Skunde nuteistasis R. A. neigia R. M. baimės pojÅ«tį, tačiau įvertinus visus įrodymus ir jų visumÄ toks skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. Nuteistasis R. A. skunde kritikuoja skundžiamÄ nuosprendį tuo, jog neaiÅ¡ku kokia turtinė žala yra patirta, tačiau pagal inkriminuotÄ BK 181 straipsnio 1 dalį įstatymų leidėjas, atsižvelgiant į Å¡iÄ normos dispozicijÄ , apie turtinę žalÄ , kaip bÅ«tinÄ jį objektyvųjį požymį, nekalba. Taigi, tam kad patraukti kaltÄ asmenį baudžiamojon atsakomybėn dėl turto prievartavimo pirmos dalies pagrindu kvalifikacijai turtinė žala nebÅ«tina, tačiau esant panaudotai psichinei prievartai nukentėjusiojo atžvilgiu, siekiant jo bejėgiÅ¡kos bÅ«senos sukėlimo, įtampos, dvasinių sukrėtimų ar nuolatinio psichologinio diskomforto, taip jį įbauginant ar gÄ sdinant dėl neva tai skolos, kuri jau iÅ¡spręsta civilinės teisės instrumentais, jis akivaizdžiai patyrė žalÄ .

Atsakant į R. A. skundo argumentus dėl reikalaujamos sumos, tai teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismo nustatyta ir baudžiamosios bylos medžiaga patvirtinta aplinkybe, jog iÅ¡ R. M. buvo reikalauta 10 000 Lt sumos. Tokio dydžio sumÄ nurodė pats R. M., jo parodymus Å¡iuo aspektu užfiksavo ikiteisminio tyrimo tyrėja E. S., kuri buvo apklausta teisme, taip pat tai patvirtinta atlikus procesinius veiksmus (akistatas) ir nors teigiama, kad akistatų metu R. M. nurodė kitÄ sumÄ , tačiau teismas vertino įrodymus bei jų visumÄ , kuri nepaneigė, jog iÅ¡ nukentėjusiojo buvo reikalauta 10 000 Lt suma.

Nustačius tai, kad turto prievartavimo normos dispozicijoje objektyvieji veikos požymiai nustatyti nukentėjusiojo, liudytojų ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, bÅ«tina nustatyti ir veikos subjektyviuosius požymius. Nurodyta aukščiau, jog Å¡is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkai suvokia, kad verčia kitÄ asmenį vykdyti pareikÅ¡tÄ neteisėtÄ turtinę pretenzijÄ , panaudodami psichinę prievartÄ (grasindami), ir nori taip veikti. Inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymių vertinimas be objektyviųjų požymių yra neįmanomas.

Tik įvertinus nuteistųjų atliktų nusikalstamų veiksmų objektyviuosius požymius, kurie inkriminuotinuoti teisingai, galima spręsti apie veikos subjektyviuosius. Vertinant bylos tyrimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , apylinkės teismui ir teisėjų kolegijai suponuojama iÅ¡vada, kad visi nuteistieji suprato, jog jie neturi teisėto pagrindo reikalauti iÅ¡ R. M. pinigų, kuriam buvo sumokėta 4 200 Lt avanso, kurių jo įmonė nebuvo finansiÅ¡kai pajėgi grÄ Å¾inti, tačiau pareiÅ¡kus turtinę pretenzijÄ jam, buvo nurodyta sumokėti ne skoloj buvusi suma, o jÄ virÅ¡ijanti suma, siekiant neteisėtai pasipelnyti patiems bendravykdytojams.

Nors skunde kritikuojama dėl piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, bet įrodyta tai, jog R. M. buvo gavęs 4 200 Lt avanso pagal susitarimÄ dėl darbų, tačiau jo įmonei bankrutavus ir jÄ likvidavus kreditorių reikalavimai, tuo pačiu ir R. D., iÅ¡spręsti civilinio proceso tvarka. 2009 metais pripažintas įmonės bankrotas, o 2012 metais ji likviduota. Å ios aplinkybės nepaneigtos, apie procedÅ«ras buvo praneÅ¡ta kreditoriams. Nuteistųjų versija, jog jie nežinojo apie įmonės likvidavimÄ , o pareikalauta suma nevirÅ¡ijo skolos apimties, prieÅ¡tarauja bylos faktinėms aplinkybėms.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų be skolingos sumos apimties dar ir delspinigių skaičiavimo mechanizmÄ ar tai nurodančius duomenis. Taigi, teisėjų kolegija nurodo, jog nusikaltimo subjektyvieji požymiai skundžiamame nuosprendyje nustatyti teisingai. Esant inkriminuotos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumai, kalti asmenys pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jų kaltė nepreziumuota, o nustatyta ir patvirtinta pagrįstais objektyviais įrodymais.A. D. ginčijant bendrininkavimo požymius, teismo neginčijamai nustatyta, kad jis su M.

S. bei R. A. susitiko sporto klube, aptarė situacijÄ A. D. pateikė jam žinomÄ informacijÄ , nukentėjusiojo kontaktus, sutarė, kad bus skambinta. Å ios aplinkybės tik patvirtina nuteistųjų bendrumÄ , susitarimÄ ir tikslus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo parodymų visumÄ apie susitikimų aplinkybes, sprendė, kad nuteistieji veikė kaip bendrininkai, kurių visų tikslas buvo paveikti, įbauginti nukentėjusįjį ir priversti jį perduoti jiems turtÄ (pinigus).

Tokia teismo iÅ¡vada teisinga. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad visi nuteistieji suvokė savo veiksmų pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami psichinę prievartÄ , vertė R. M. perduoti reikalaujamÄ pinigų sumÄ . Taigi, pagrįstai pripažinta, jog nuteistasis A. D. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 1 dalyje padarė veikdamas bendrininkų grupėje su nuteistaisiais M.

S. ir R. A.. Bendrininkavimo padarant nusikaltimÄ esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas atsako ne tik už savo asmeniÅ¡kai padarytus veiksmus, bet ir už visus baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, kuriuos sukėlė veikdamas pagal susitarimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-103/2008, 2K-5/2009). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Konstatuojant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiÅ¡kai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytÄ pavojingos veikos požymį. Å iuo atveju darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad A. D. ir kitų nuteistųjų veiksmai buvo nukreipti jų bendro nusikalstamo sumanymo įgyvendinimui – turtinės naudos gavimui. IÅ¡ nuteistųjų parodymų bei bylos medžiagos nustatyta, jog A.

D. susitiko su nuteistaisiais sporto klube ir susitarė kaip elgsis reikalaujant pinigų iÅ¡ R. M., jam skambino, tarėsi susitikti, o susitikus pareiÅ¡kė pretenzijÄ , kuri buvo grįsta psichinės prievartos panaudojimu. Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ jo buvo pareikalauta duoti ne 4 200 Lt skolingų pinigų, o 10 000 Lt sumÄ , nes kitaip jis bus sužalotas, jo turtas bus sunaikintas ar sugadintas, kas jam realiai kėlė baimę ir kadangi vaikinai buvo sportinės iÅ¡vaizdos, stambesni ir įžūlesni, jis pagrįstai tikėjo, jog jų grasinimai ir bauginimas bus įgyvendintas. Nors nuteistieji Å¡iÄ situacijÄ vertina tik kaip draugiÅ¡kÄ paklausimÄ ar R.

M. negalvoja grÄ Å¾inti skolos, tačiau tokia jų versija, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, suponuoja teismui iÅ¡vadÄ , jog tai yra tik gynybinė, siekianti suÅ¡velninti kilusiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę, versija. Tai, kad A. D. nukentėjusiojo nereikalavo duoti pinigų, nebuvo kartu su M. S. ir R. A. susitikime su nukentėjusiuoju, tačiau jis nuteistųjų laukė netoliese ir Å¡ios aplinkybės jo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nepaneigia, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pastarasis daromai nusikalstamai veikai iÅ¡ esmės pritarė ir savo veiksmais dalyvavo jÄ darant, neteisėtų veiksmų nestabdė.

Argumentas, jog M. S. ir R. A. išėjo iÅ¡ susitarimo ribos ir Å¡ioje situacijoje yra vykdytojo ekscesas, atmestinas, kadangi vertinant bendrÄ sumanymo turinį ir susitarimo ribas bei tyčios turinį, iÅ¡ esmės susitarimo turinys ir ribos nebuvo pakeistos ar peržengtos. Atsižvelgiant į tai, kad visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bendrininkavimo požymiai akivaizdÅ«s ir įrodyti, A. D., kaip ir kiti nuteistieji, pagrįstai pripažintas kaltu dėl turto prievartavimo (BK 181 straipsnio 1 dalis). A.

D. skunde nurodyta, jog nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ dar kartÄ pirmosios instancijos teisme, R. M. parodymai nebuvo dar kartÄ iÅ¡analizuoti, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tokie argumentai visiÅ¡kai nepagrįsti, nes bÅ«tent nukentėjusiojo parodymai viso tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu buvo itin iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti, jie sulyginti su kitais bylos įrodymais, darytinos iÅ¡vados ir galutinės teismo iÅ¡vados, kuriomis prieita prie to, kad skundžiamas nuosprendis yra teistas ir jokių esminių pažeidimų, kas galėtų bÅ«ti pagrindas jį naikinti, nėra.

Tai, kad R. M. nedalyvavo nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ po kaltinamojo akto trÅ«kumų paÅ¡alinimo, pateikė teismui nedalyvavimo priežastis, neduoda pagrindo teisėjų kolegijai spręsti prieÅ¡ingai ir konstatuoti esminius proceso pažeidimus. Siejant tai su tuo, jog nuteistasis M. S. neturėjo galimybės užduoti nuketėjusiajam klausimų dėl garso įraÅ¡o apie tai, jog tokį garso įraÅ¡Ä turi nukentėjusysis ir jis yra duotas policijai, tačiau tokių duomenų byloje nėra, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nesant tokio įrodymo ar duomenų apie tai, toks įrodymas nebuvo vertinamas kartu su kitais iÅ¡tirtais ir įvertintais nuteistųjų kaltę grindžiančiais įrodymais, jis jokios esminės reikÅ¡mės jų kaltumo įrodyme neturėjo, o nuteistojo M.

S. teisė užduoti klausimus nukentėjusiajam Å¡iuo aspektu nagrinėjant bylÄ teisme, nebuvo pažeista. A. D. apeliaciniame skunde nurodyta neva tai esminis proceso pažeidimas, nes atliekant ikiteisminį tyrimÄ ir apklausiant A. D. kaip liudytojÄ jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės draudžiančios versti duoti parodymus prieÅ¡ save, savo Å¡eimos narius ar artimus giminaičius, tačiau patikrinus bylÄ tokie argumentai paneigtini ir neatitinkantys tikrovės, nes byloje esantis A. D. (liudytojo) apklausos protokolo turinys tik patvirtina tai, kad apklausÄ atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigas laikėsi proceso normų (BPK 82 straipsnis) ir liudytojui tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino minėtas teises bei vadovaudamasis BPK 183 straipsniu, atliko apklausÄ .

Dėl teisių iÅ¡aiÅ¡kinimo abejonių nekyla, nes pats A. D. apie jų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ yra patvirtinęs tai savo paraÅ¡u (t. 1, b. l. 137-138) ir Konstitucijos 31 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos. IÅ¡ R. A. bei A. D. ir jo gynėjo apeliacinių skundų matyti, jog apeliantai savo veiksmus sieja su savavaldžiavimu.BK 294 straipsnyje ir 181 straipsnyje įtvirtintos veikos yra atribojamos atsižvelgiant į tai, ar kaltininkas reikalavimÄ perduoti turtÄ reiÅ¡kė vykdydamas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamÄ ar pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę, ar neturėdamas tokios teisės.Pažymėtina, kad abu Å¡iuos nusikaltimus vienija reikalavimas perduoti turtÄ ar turtinę teisę ir galimi tolesni veiksmai, nukeipti į tariamos reikalavimo teisės įgyvendinimÄ .

Taigi iÅ¡oriÅ¡kai objektyvieji turto prievartavimo ir savavaldžiavimo požymiai yra panaÅ¡Å«s. Å ias veikas skiria tai, kad turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp Å¡alių, taigi vienos Å¡alies reikalavimo teisė į turtÄ , kuris yra kito asmens valdyme, neturi teisinio pagrindo. Kita vertus, reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Civilinio kodekso numatytais pagrindais, tačiau pažeidžiant teisinę teisės įgyvendinimo tvarkÄ , nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties, bet, esant BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas.

Taigi sprendžiant klausimÄ , ar kaltininko veiksmai atitinka turto prievartavimo ar savavaldžiavimo sudėties požymius, bÅ«tina nustatyti, ar kaltininkas turėjo teisę į turtÄ ir teisėtÄ pagrindÄ reikalauti iÅ¡ nukentėjusio asmens perduoti turtÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357/2012). BÅ«tent juridinio pagrindo buvimas ar nebuvimas yra lemiamas objektyvusis požymis sprendžiant klausimÄ , kokiÄ normÄ taikyti: turto prievartavimo (BK 181 straipsnis) ar savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2009).Nagrinėjamu atveju buvo pakankamai pagrįstai teismo nustatyta turto prievartavimo bÅ«tinas objektyvus požymis – teisėto pagrindo neturėjimas.

Jis tinkamai iÅ¡tirtas ir iÅ¡analizuotas, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka nepaneigtas, todėl atsižvelgus į aukščiau nurodytÄ reglamentavimÄ , Å¡ioje byloje nuteistieji neturėjo jokios nei tariamos, nei tikros teisės į reikalavimÄ , jie apie tai žinojo, tačiau vis tiek ėmėsi neteisėtų veiksmų ir taip prievartavo turtÄ iÅ¡ R. M.. Å iuo atveju teismas teisingai konstatavo, jog kaltinime nurodyti nuteistųjų atlikti veiksmai atitinka bÅ«tent turto prievartavimo normos požymius, o ne savavaldžiavimo baudžiamÄ jÄ ar administracine prasme, taip pat kvalifikacijÄ , todėl jie pagrįstai nubausti.A.

D. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012, kuria vadovaujantis teigia, jog nagrinėjamoje byloje yra bÅ«tent tokia situacija. Å iame kontekste pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nurodytoje plenarinės sesijos nutartyje vyravo paskoliniai santykiai ir buvo siekiama susigrÄ Å¾inti pinigus vykdant tariamÄ ar tikrÄ teisę, kuri buvo ginčijama, o nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistieji reikalavo pinigų iÅ¡ R. M. neturėdami tam teisėto pagrindo, nes R. D. turtinis reikalavimas buvo iÅ¡spręstas teisėtomis civilinės teisės priemonėmis, todėl teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatinėjamos tapačios ar labai esmingai panaÅ¡ios aplinkybės, kurių pagrindu buvo suformuluota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės ratio decidendi kaip ir baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012.

Iš viso to darytina išvada, jog apeliantų skunduose pateikiamas situacijos subjektyvus vertinimas ir interpretavimas kvalifikavimo kontekste pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo apeliantai pripažinti kaltais ir nuteisti nepagrįstai.M. S. nurodo, jog jam paskirta bausmė yra per griežta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra numatyti BK 54 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas paminėtų normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė M.

S. tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam nusikaltimui ir nelaikytina per griežta.Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. S. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepripažino, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia pripažinta tai, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe, pažymėjo, jog nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos laikotarpiu, todėl sprendė, jog teisinga nuteistajam paskirti laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės dydį parinko, atsižvelgus į tai, kad nesukėlė sunkių padarinių, nesant lengvinančių aplinkybių, ir tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, t. y. esant sunkinančiai jo atsakomybę aplinkybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo sprendimas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo kontekste, yra teisingas ir proporcingas padarytam nusikaltimui bei kaltininko asmenybės įvertinime, be to, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Nepaisant to, apeliantas veikė tiesiogine tyčia, jo nusikaltimas buvo užbaigtas ir tai jam jau nebe pirmas teistumas. Apelianto nuomone paskirta bausmė per griežta ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, ji turi bÅ«ti Å¡velninama, kadangi teisminis procesas nebuvo užbaigtas per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ . BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Å iuo požiÅ«riu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas iÅ¡imtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su iÅ¡imtinių aplinkybių, darančių įtakÄ padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimÄ , pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai pažeistų bausmės teisingumo principÄ .

Tokio principo pažeidimas grindžiamas bylos iÅ¡nagrinėjimo proceso ilgumu. Vertinant bylos duomenis Å¡iuo aspektu matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014 m. gruodžio 5 d. ir kaltinamasis aktas su tyrimo medžiaga pirmosios instancijos teismui buvo perduotas 2015 m. gegužės 28 d., pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir 2015 m. gruodžio 9 d. priėmė nuosprendį, kuris buvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui. Minėtasis teismas 2016 m. gegužės 3 d. priėmėm nutartį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylÄ prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ esmės BK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto suraÅ¡ymo.

Nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. vyko aukÅ¡tesniojo teismo nustatytų aplinkybių tikslinimas ir taisymas ir 2016 m. rugsėjo 13 d. baudžiamoji byla su baudžiamÄ jį įstatymÄ atitinkančiu kaltinamuoju aktu buvo perduota Marijampolės rajono apylinkės teismui nagrinėti. Bylos nagrinėjimas teismine tvarka vyko iki 2017 m. gegužės 31 d. Analizuojant visÄ baudžiamosios bylos eigÄ ir aplinkybes dėl ko nuo pirminio ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos buvo užtrukta virÅ¡ dviejų su puse metų yra pateisinta aukščiau nurodytomis objektyviomis aplinkybėmis, tarp teisminių posėdžių nepagrįstų bylos vilkinimų nenustatyta, byla iÅ¡nagrinėta neužsitęsus dėl subjektyvių aplinkybių, todėl tokia apelianto nurodyta aplinkybė, kuriÄ bÅ«tų pagrindas laikyti iÅ¡skirtine BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste, yra nepagrįsta.

Be Å¡ios skundo argumentacijos kitų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos priimant nuosprendį, teisėjų kolegija nenustatė. Darytina iÅ¡vada, kad analizuojamu atveju yra susiklosčiusi daugiau tipinė, įprastinė nei iÅ¡skirtinė situacija, todėl minėto straipsnio nuostatos negali bÅ«ti taikomos.Esant aukščiau iÅ¡dėstytiems, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis teisėtas, teismas teisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, tinkamai sprendė veikos kvalifikacijos klausimÄ ir paskyrė teisingas bausmes, adekvačias padarytam nusikaltimui, todėl apeliantų ir advokato R.

Uckaus apeliaciniai skundai atmetami, skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : nuteistųjų M. S., R. A., A. D. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinius skundus atmesti.Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai                                                                                 Algirdas Jaliniauskas                                                                                  Algirdas Remeika                                                                                  Gytis Večerskas