dfd5d94a-8a33-4364-a9b3-884e4fb1fe8e · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ……………………… Civilinė byla Nr. 2A-274-259/2017 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00924-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2.;3.3.1.20.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovams V. B., M. G., P. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. K. prašė priteisti iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad atsakovai kreipėsi į teismÄ dėl piniginių sumų iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimo, dėl ko, ieÅ¡kovo teigimu, pastarieji (atsakovai) siekė nepagrįstai praturtėti.

Tokie atsakovų veiksmai sÄ lygojo ieÅ¡kovo reputacijos pablogėjimÄ , depresijÄ , nepatogumus, pergyvenimus ir tai sudaro pagrindÄ neturtinės žalos atlyginimui. PareigÅ«nai piktnaudžiavo savo teisėmis, buvo sÄ moninga diskreditacija, pažeidė LR Konstitucijos 33 straipsnyje numatytÄ ieÅ¡kovo konstitucinę teisę.Atsakovai atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai 20 Eur žyminio mokesčio ir 7,86 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad Kauno apygardos administracinio teismo iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1775-422/2015, kurioje liudytojais buvo apklausti V.

B., M. G. ir P. R., atsakovas Marijampolės pataisos namai buvo pateikę praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo turėtas iÅ¡laidas dėl darbuotojų (V. B., M. G., P. R.) dalyvavimo teismo posėdyje. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo V. K. skundas atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovo Marijampolės pataisos namų praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo turėtas iÅ¡laidas dėl darbuotojų (V.

B., M. G., P. R.) dalyvavimo teismo posėdyje, nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo turėtas realias iÅ¡laidas dėl minėtų darbuotojų dalyvavimo teismo posėdyje, netenkintas.Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu, todėl sprendė, kad neturtinės žalos padarymo ieÅ¡kovui faktas byloje nenustatytas. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo argumentai yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįsti.

Byloje nustatyta ir Å¡i aplinkybė nėra ginčijama, kad ne atsakovai, o Marijampolės pataisos namai Kauno apygardos administracinio teismo iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje pateikė praÅ¡ymÄ priteisti turėtas iÅ¡laidas dėl darbuotojų, byloje apklaustų liudytojais – atsakovų V. B., M. G., P. R. - dalyvavimo teismo posėdyje. Nustatyta, kad patys atsakovai jokių reikalavimų ieÅ¡kovui nereiÅ¡kė ir nereiÅ¡kia. Nenustatęs neturtinės žalos padarymo fakto, teismas pripažino, kad kitos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos nėra aktualios, todėl ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai  Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas V. K. nurodo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas priėmė jo atžvilgiu Å¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ , dėl ko toks sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:6.1. Teismas, priimdamas ieÅ¡kinį, įpareigojo ieÅ¡kovÄ sumokėti valstybei pinigus iÅ¡ ateityje gautų pinigų, kuriuos teismas turėjo priteisti iÅ¡ atsakovų, nes pastarieji pažeidė ieÅ¡kovo teises ir laisves.

LR Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė kreiptis į teismÄ , jei asmens teisės ir laisvės buvo pažeistos. Apelianto teigimu, tokias jo teises pažeidė pareigÅ«nai, tačiau teismai kategoriÅ¡kai vengia vykdyti konstitucinį įsipareigojimÄ . 6.2. Teismas netinkamai iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kinį, neatsižvelgė į ieÅ¡kovo teisme iÅ¡sakytus argumentus. Jeigu Marijampolės pataisos namai padarė teisės pažeidimus, tuomet teismas privalėjo nurodyti prokuratÅ«rai patraukti apkaltai Marijampolės pataisos namus, kurie savavaliÅ¡kai kreipėsi į administracinį teismÄ , neva tai gindami savo darbuotojų pažeistas teises.

Tačiau teismas tokių veiksmų neatliko, taip pat nepareikalavo bylos iÅ¡ administracinio teismo tam, kad paÅ¡alinti ginčo kliÅ«tis. Teismas nepakvietė ir Marijampolės pataisos namų atstovo, kuris galėjo pateikti kitokius parodymus, nei teigė pareigÅ«nai.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.            Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas susijęs su neturtinės žalos sÄ lygų ir pagrindų nustatymu, įrodymų vertinimo.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė tas faktines aplinkybes, jog V. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ su praÅ¡ymu panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014-09-11 nutarimÄ , kuriuo jam buvo paskirta drausminė nuobauda, bei priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 1 000 000 000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kauno apygardos administracinis teismas pagal V. K. pareiÅ¡kimÄ iÅ¡keltoje byloje Nr. I-1775-422/2015 liudytojais apklausė Marijampolės pataisos namų darbuotojus V.

B., M. G. ir P. R.. Marijampolės pataisos namai minėtoje byloje buvo pateikę praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ V. K. pataisos namų turėtas iÅ¡laidas dėl darbuotojų V. B., M. G., P. R. dalyvavimo administracinio teismo posėdyje. Kauno apygardos administracinio teismo 2016-02-08 nutartimi Marijampolės pataisos namų praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ V. K. turėtas iÅ¡laidas dėl darbuotojų V. B., M. G., P. R. dalyvavimo teismo posėdyje buvo netenkintas.IeÅ¡kovas V. K. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ atsakovams V.

B., M. G., P. R., prašė priteisti iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai 20 Eur žyminio mokesčio ir 7,86 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendimÄ atmesti ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės grindė tuo motyvu, jog ne atsakovai, o Marijampolės pataisos namai Kauno apygardos administracinio teismo iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje buvo pateikę praÅ¡ymÄ priteisti pataisos namų turėtas iÅ¡laidas, susijusias su darbuotojų vykimu į teismo posėdį.

Teismas todėl sprendė, kad atsakovai V. B., M. G. ir P. R. nepadarė ieÅ¡kovui įrodinėjamos neturtinės žalos.Å ioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia ieÅ¡kovas, apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisingai. Apeliantas teigia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas atsisakė tinkamai iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nes jei Marijampolės pataisos namai darė teisės pažeidimus, savavaliÅ¡kai kreipėsi į administracinį teismÄ , teismas privalėjo nurodyti prokuratÅ«rai patraukti apkaltai Marijampolės pataisos namus, teismas nepakvietė Marijampolės pataisos namų atstovo į teismo posėdį, kuris galėjo pateikti kitokius parodymus, nei pataisos namų pareigÅ«nai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymai. Taigi bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir Å¡ios žalos įrodinėjimo specifikÄ . Ä®statymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatÄ , jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178).

Siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp abiejų Å¡alių įrodinėjimo pareigos, ieÅ¡kovas tokio pobÅ«džio byloje visada turi įrodyti žalos faktÄ , įvardinti asmenį, dėl kurio neteisėtų veiksmų atsirado žala, įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).. Atsakovas turi įrodinėti savo nekaltumÄ , kartu ir veiksmų teisėtumÄ , t.y. jis laikomas kaltu, kol įrodo, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Neturtinės žalos dydis iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ .

Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; kt.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pasirengimo bylÄ nagrinėti teisme tikslus ir procedÅ«ras, byloje teismas nevykdė pareigos tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalykÄ , bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus aplinkybei, jog atsakovai V.

B., M. G. ir P. R. jokių veiksmų siekiant prisiteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigines lėšas neatliko, nevykdė pareigos iÅ¡spręsti tinkamo atsakovo klausimÄ byloje.Teisėjų kolegija pažymi, jog Civilinio proceso tikslai apibrėžti CPK 2 straipsnyje. Teismas, kaip teisingumÄ vykdanti institucija, taip pat turi atitinkamas teises ir pareigas, nukreiptas civilinio proceso tikslų įgyvendinimo link. Taikant civilinio proceso nuostatas, teismo priedermė – dalyvauti, suprantama nepažeidžiant konstitucinio teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo, sprendžiant tinkamos – turinčios atsakyti pagal ieÅ¡kinį – Å¡alies nustatymo klausimÄ .

Tokia teismo priedermė atsiranda jau pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje. Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį, pagal kurias teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių ginčo pobÅ«dį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalykÄ ir nurodo Å¡alims, kurias aplinkybes byloje bÅ«tina nustatyti, pareikalauja iÅ¡ jų įrodymų, derindamas Å¡alių teisines pozicijas iÅ¡sprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.).

Tokios nuostatos dėl CPK 228, 230 straipsnių aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse (2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos madų kūrėjų asociacija v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-94/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. A. Z., bylos Nr. 3K-3-612/2005; 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jutra“ v.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-23/2007; 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S., bylos Nr. 3K-3-100/2007; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. v. Z. V., bylos Nr. 3K-3-154/2007; 2008 liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., J. J. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-380/2008). Å i priedermė iÅ¡lieka ir bylos nagrinėjimo teisme stadijoje. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos Å¡alies pakeitimÄ tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu atsakovu.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės. AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡ias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal Å¡ios teisės normos prasmę praÅ¡yti pakeisti netinkamÄ Å¡alį (tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ ) gali bet kuri Å¡alis, taip pat Å¡is pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v.

UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nustatė, jog bylÄ nagrinėjant Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-09-09 posėdyje bylÄ nagrinėjančiam teismui tapo akivaizdu, kad atsakovai V. B., M. G. ir P. R. jokių veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu neatliko, iÅ¡ byloje esančio teismo posėdžio garso įraÅ¡o matyti, kad teismas ne kartÄ konstatuoja, kad ieÅ¡kinį V. K. dėl turėtų iÅ¡laidų pareiÅ¡kė nagrinėtoje byloje Marijampolės pataisos namai, perklausia ieÅ¡kovo ar jam yra suprantama, kad neteisėtus veiksmus galimai atliko Marijampolės pataisos namai (garso įraÅ¡o 14 min. 43 sek., 16 min. 37 sek., 17 min. 21 sel., 17 min. 39 sek. 18 min. 06 sek., 20 min. 46 sek.).

Tačiau teismas bylos nagrinėjimo metu nevykdė įstatymo nustatytos pareigos iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui teisę pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu, bei pareigos iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alies nepakeitimo byloje procesinius padarinius. Tokiu bÅ«du teismas neužtikrino įstatymo leidėjo įtvirtintų pareigų rÅ«pintis iÅ¡samiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos iÅ¡nagrinėjimu, nes tokiu atveju vykdomas beprasmis procesas – gaiÅ¡inamas teismo bei dalyvaujančių byloje asmenų laikas, eikvojamos lėšos, pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiÅ¡kumo bei kooperacijos principai (CPK 7, 8 straipsniai), svarbiausia – nepasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai.

Å ias teisėjų kolegijos iÅ¡vadas pagrindžia ir ta aplinkybė, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas ieÅ¡kinį atmetė iÅ¡ esmės vienu motyvu, konstatavęs, kad atsakovai jokių veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu neatliko. Todėl teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas atsisakė tinkamai iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nes jei Marijampolės pataisos namai darė teisės pažeidimus, savavaliÅ¡kai kreipėsi į administracinį teismÄ , teismas privalėjo nurodyti prokuratÅ«rai patraukti apkaltai Marijampolės pataisos namus, teismas nepakvietė Marijampolės pataisos namų atstovo į teismo posėdį, kuris galėjo pateikti kitokius parodymus, nei pataisos namų pareigÅ«nai.Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal suformuotÄ Kasacinio teismo praktikÄ teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiÅ¡kinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims teisę pakeisti netinkamÄ atsakovÄ bei iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alies nepakeitimo procesinius padarinius.

Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-100/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija ,,Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nordic investicija“ v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-120/2009). Aptartų teisinių argumentų pagrindu konstatuojama, kad bylÄ nagrinėjęs Marijampolės rajono apylinkės teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį užtikrinant, jog byla bÅ«tų teisingai, pagal bylų proceso taisykles iÅ¡nagrinėta.

Nustatyti proceso teisės pažeidimai negali bÅ«ti paÅ¡alinti bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl, panaikinus skundžiamÄ apeliacine tvarka teismo sprendimÄ , byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kad bÅ«tų tinkamai iÅ¡spręsti proceso teisės klausimai, kuriais reglamentuojama dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties nustatymas (CPK 45 str., 326 str. 1 d. 4 p, 329 str. 1 d. ).Teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovui dalies žyminio mokesčio (20 Eur) sumokėjimas buvo atidėtas iki byla bus iÅ¡nagrinėta apeliacine tvarka.

Panaikinus ginčijamÄ apeliacine tvarka teismo sprendimÄ ir bylÄ perdavus bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija žyminio mokesčio iÅ¡ apelianto nepriteisia.              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ panaikinti.Perduoti civilinę bylÄ nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui iÅ¡ naujo.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                     Galina Blaževič                                                                                                                                  Leonas Jachimavičius Arvydas Žibas