dfd5d80b-87e5-4b43-851a-b2f6c5220cc6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. A2-2-180/2010

Procesinio sprendimo kategorija 124.2.8.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 23 d.

Vilnius

           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) uždarosios akcinės

bendrovės ,,Kauno termofikacijos elektrinė“ praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-702/2009 pagal

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno termofikacijos elektrinė“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-259-555/2009 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Antarija“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei

,,Kauno termofikacijos elektrinė“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Algimantui V. S. , dėl bendradarbiavimo

sutarties sÄ lygų nevykdymo bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas (atsakovas) UAB ,,Kauno termofikacijos elektrinė“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2A-702/2009 pagal atsakovo UAB ,,Kauno termofikacijos elektrinė“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-259-555/2009 pagal ieÅ¡kovo UAB DB „Antarija“ (dabar – UAB ,,Antarija“) ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,Kauno termofikacijos elektrinė“, dalyvaujant trečiajam asmeniui V. S. , dėl bendradarbiavimo sutarties sÄ lygų nevykdymo bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia. PareiÅ¡kėjas CPK 366 straipsnio 1 dalies

8 punkto pagrindu praÅ¡o atnaujinti procesÄ Å¡ioje civilinėje byloje ir, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ naujo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės

12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PraÅ¡ymus pareiÅ¡kėjas grindžia tokiais argumentais:

1. Nė vienas iÅ¡ civilinę bylÄ 2A-702/2009 apeliacine tvarka nagrinėjusių teisėjų, t. y. nei teisėjas K. KailiÅ«nas, nei teisėjas V. Milius, nei teisėja M. Mitkuvienė, nebuvo paskirti naudojantis kompiuterine programa – juos nutartimis paskyrė Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Toks teisėjų kolegijos sudarymas neatitiko Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje įtvirtintų imperatyvų, beÅ¡aliÅ¡kumo, skaidrumo, tolygumo ir atsitiktinės atrankos principų. Nesilaikant minėto reikalavimo, minėti principai buvo pažeisti ir teisingumo vykdymo akto – teismo procesinio sprendimo – neteisėtumui konstatuoti. Tai suteikia teisę į pakartotinį bylos nagrinėjimÄ .

2.  Teisėjų kolegijos sudarymo neteisėtumas lėmė esminį materialinį pažeidimÄ â€“ naujos ydingos praktikos formavimÄ , keičiant ankstesnę praktikÄ ir taikant atsakovui (įgaliotojui, pavedimo davėjui) civilinę atsakomybę už teisėtus veiksmus (neatlygintinio bendradarbiavimo, grindžiamo pasitikėjimu, su įgaliotiniu, kuris šį pasitikėjimÄ prarado, nutraukimÄ ) ir taip suabsoliutinant sutarčių laisvės principÄ . Tokia teismų praktika prieÅ¡tarauja civilinės atsakomybės esmei ir prigimčiai. CK 2.146 straipsnio 1 dalies, 6.763 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata įtvirtina absoliučiÄ Ä¯galiotojo teisę bet kada savo nuožiÅ«ra panaikinti duotÄ Ä¯galiojimÄ ir nutraukti pavedimo sutartį. CK 6.245, 6.246 straipsnių turinys, ankstesnė Å¡ių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika bei teisės doktrina pateikia pagrindÄ vienintelei iÅ¡vadai – už teisėtus veiksmus civilinė atsakomybė negalima, o teisėtais veiksmais padaryta žala kompensuojama tik įstatyme nustatytais atvejais. Dėl to laikytina, kad Apeliacinis teismas civilinėje byloje 2A-702/2009 pažeidė atsakovo teisėtus lÅ«kesčius.

3.  Apeliacinis teismas nepasisakė dėl Å¡alių bendradarbiavimo sutarties fiduciarinio (pasitikėjimo) pobÅ«džio ir neanalizavo neatlygintinės bendradarbiavimo sutarties nutraukimo aplinkybių. Atsakovas nutraukė neatlygintinę bendradarbiavimo sutartį bÅ«tent dėl to, kad kilo abejonių ieÅ¡kovo kaip profesionalaus draudimo brokerio patikimumu, tai patvirtina ir Apeliaciniame teisme nagrinėjant bylÄ paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas nuo konkrečių draudikų priklausomas draudimo brokeris, teikė draudėjui (atsakovui) tik jo paties atstovaujamų draudimo bendrovių paslaugų siÅ«lymus. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas, piktnaudžiaudamas įgytu pasitikėjimu, nesÄ Å¾iningai primetė atsakovui bendradarbiavimo sutarties pakeitimÄ , taip užsitikrindamas tik savo paties ir visiÅ¡kai ignoruodamas kliento (atsakovo) interesus. Palikus galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį, legitimuojančiÄ piktnaudžiavimÄ pasitikėjimu, bÅ«tų sujaukta civilinė apyvarta. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai netenkino atsakovo praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes byloje esantys vienareikÅ¡miÅ¡ki įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovo reikalavimui dėl baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo prasidėjo tikrai 2006 m. rugsėjo mėn. ir ne vėliau kaip 2007 m. spalio mėn. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas įrodymų tyrimo metu pasiÅ«lė ieÅ¡kovui pateikti naujus įrodymus ir juos priėmė nepaisydamas atsakovo prieÅ¡taravimo ir tuo apžeidė CPK 314 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad priimdamas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį Apeliacinis teismas ieÅ¡kovui sudarė galimybę pasipelnyti gaunant dvigubÄ atlyginimÄ tiek iÅ¡ draudiko (visus praradimus dėl kliento netekimo padengia draudikas), tiek iÅ¡ atsakovo.

Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo UAB ,,Kauno termofikacijos elektrinė“ praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ UAB „Antarija“ praÅ¡o netenkinti Å¡io praÅ¡ymo. Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad neteisėtos sudėties teismas apima visus atvejus, kai buvo pažeistos teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės arba teisėjų kolegija buvo sudaryta apskritai nesilaikant teisėjų kolegijų sudarymo ir paskyrimo taisyklių. Be to, pareiÅ¡kėjui buvo žinoma apie Å¡iÄ civilinę bylÄ nagrinėsiančios teisėjų kolegijos sudėtį prieÅ¡ proceso apeliaciniame teisme pradžiÄ , todėl jis, turėdamas kokių nors abejonių, galėjo jas iÅ¡sakyti, pareikÅ¡damas motyvuotÄ nuÅ¡alinimÄ teisėjų kolegijai ar kuriam nors iÅ¡ teisėjų (CPK 355 str.). Dėl to pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti bylÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, nepateikiant jokių bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjusių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, priklausomumo ar proceso neskaidrumo įrodymų, yra nepagrįstas.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartÄ buvo aiÅ¡kinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.

M. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-20/2004; 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-376/2005; 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. J. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-363/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-262/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti.

Nagrinėjamoje byloje praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. bylos procesas gali bÅ«ti atnaujinamas Å¡iuo pagrindu, jeigu jÄ nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ Å¡iuo pagrindu, nurodo, kad Å¡iÄ civilinę bylÄ apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teisėjų kolegija, nes ji buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviÄ sias įstatymų normas.

Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK

62 straipsnis), teismas buvo Å¡aliÅ¡kas (CPK 65, 66 straipsniai), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylÄ (CPK 71 straipsnis,

370 straipsnio 5 dalis). Teismo sudėtis gali bÅ«ti neteisėta ne tik dėl to, kad neatitinka įstatymo reikalavimų, bet ir pažeidus jos skyrimo arba bylų paskirstymo tvarkÄ . Kita vertus, įstatymo nenustatyta, koks procesinis dokumentas turi bÅ«ti priimamas pranešėjui ar kitam kolegijos nariui dėl tam tikrų priežasčių negalint nagrinėti bylos ar dėl kitų priežasčių perdavus bylÄ kitos sudėties kolegijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nelaikytina, kad byla iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo, jei nagrinėti civilinę bylÄ buvo paskirtas atitinkamo teismo kitas teisėjas, nes įstatyme nustatyta, kad bylas teismuose nagrinėja teisėjas ar teismas (CPK 62 str., 301 str. 2, 3 d., 340 str.

2 d.).

CPK

65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti absoliutÅ«s teismo nuÅ¡alinimo pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo pats nusiÅ¡alinti arba jam gali bÅ«ti pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas. Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, pagal CPK 66 straipsnį nuÅ¡alinimo pagrindu gali bÅ«ti ir kitos aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė du teismo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektus, kurių bÅ«tina laikytis siekiant užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ asmens teisę į teisminę gynybÄ . 2000 m. spalio 10 d. sprendime, priimtame byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), EŽTT nurodė, kad: pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Asmeninis neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę (minėto sprendimo 30 punktas). Teismas pažymėjo, kad, vertinant objektyviuosius aspektus, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo (sprendimo 32 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylÄ Nr. 2A-702/2010 nagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėjų Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtinančių aplinkybių.

CPK 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjų kolegijÄ sudaro ir jos pirmininkÄ skiria atitinkamo teismo ar jo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Å i nuostata dėl teisėjų kolegijos sudarymo ir kolegijos pirmininko skyrimo apeliacinės instancijos teisme konkretizuojama CPK 319 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo pirmininkas, Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamasis nustatytos bylų paskirstymo tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų kolegijÄ , paskiria jos pirmininkÄ ir pranešėjÄ bei nustato posėdžio datÄ . Pažymėtina, kad atsakovo minima Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje nuostata numato, kad bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Å ios taisyklės padeda iÅ¡spręsti bylų paskirstymo teisėjams, teisėjų kolegijų sudarymo organizacinius ir techninius klausimus, tačiau nesprendžia ir negali spręsti teisėjo Å¡aliÅ¡kumo ar neÅ¡aliÅ¡kumo klausimų. Å ie klausimai reglamentuojami įstatymo (CPK) ir iÅ¡sprendžiami jo nustatyta tvarka. PareiÅ¡kimas dėl teisėjo nuÅ¡alinimo, bylÄ nagrinėjant raÅ¡ytinio proceso tvarka, pareiÅ¡kiamas raÅ¡tu prieÅ¡ pradedant nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 68 str.).

Sudarant teisėjų kolegijÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo nurodytÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjo skyrimo protokolo byloje Nr. 2A-702/2009 duomenimis, nagrinėti Å¡iÄ bylÄ Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO atrinko teisėjÄ G. Pečiulį, tačiau, kaip matyti iÅ¡ atsakovui adresuoto Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 28 d. raÅ¡to, atsakovui buvo nuosekliai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos aplinkybės bei priežastys, dėl kurių teisėjas

G. Pečiulis negalėjo nagrinėti minėtos civilinės bylos bei dėl kokių priežasčių į Å¡iÄ bylÄ nagrinėjusiÄ teisėjų kolegijÄ rankiniu bÅ«du įtrauktas teisėjas V. Milius bei pranešėju paskirtas teisėjas K. KailiÅ«nas. Minėtame raÅ¡te nurodyta, kad teisėjas G. Pečiulis negalėjo nagrinėti bylos numatytÄ datÄ , nes tuo metu buvo kasmetinėse atostogose, todėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, siekdamas užtikrinti proceso operatyvumÄ ir nekeisti paskirtos posėdžio datos, 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, kaip ir nurodyta CPK

62 straipsnio 5 dalyje, 319 straipsnio 1 dalyje (t. y. Å¡ioms nuostatoms neprieÅ¡taraujant), teisėjų kolegijos nariu vietoje teisėjo G. Pečiulio paskyrė teisėjÄ V. Milių. Kadangi tuo metu teisėjas V. Milius ėjo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas ir buvo neskiriamas pranešėju apeliacine tvarka nagrinėjamose bylose, o iÅ¡ tuo metu teisme dirbusių teisėjų (nebuvusių kasmetinėse atostogose) mažiausias darbo krÅ«vis tÄ dienÄ teko teisėjui K. KailiÅ«nui, pranešėju ir teismo posėdžio pirmininku civilinėje byloje Nr. 2A-702/2009 rankiniu bÅ«du paskirtas bÅ«tent vienas iÅ¡ anksčiau paskirtų teisėjų kolegijos narių K. KailiÅ«nas.

Šį Lietuvos apeliacinio teismo raÅ¡tÄ UAB ,,Kauno termofikacijos elektrinė“ gavo dar iki pateikiant praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, tačiau atsakovas praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nenurodė jokių konkrečių argumentų (be to, kad kolegija buvo pakeista rankiniu bÅ«du), kuriais motyvuotų bylÄ iÅ¡nagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėties Å¡aliÅ¡kumÄ . Todėl, kaip minėta, įstatymams nereglamentuojant atvejų, kai bylÄ negali nagrinėti teisėjas, kuriam kompiuterine sistema buvo paskirta nagrinėti byla ir nesant pareiÅ¡kėjo argumentų, dėl kurių nagrinėjamu atveju negalėjo bÅ«ti rankiniu bÅ«du pakeista teisėjų kolegija, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesÄ Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-702/2010.

Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytų pagrindu, procesas neatnaujintinas ir byla pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį pakartotinai nenagrinėtina. Dėl to teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl praÅ¡yme atnaujinti bylos procesÄ iÅ¡dėstytų argumentų, susijusių su bylos nagrinėjimu iÅ¡ esmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 362 straipsnio 1 dalimi ir 370 straipsnio 3 dalimi,

 n u t a r i a :

        Â

Atsisakyti atnaujinti procesÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ praÅ¡ymÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Antarija“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ dėl bendradarbiavimo sutarties sÄ lygų nevykdymo ir pagal atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia.

Â

Teisėjos                                                                                              Virginija

Čekanauskaitė

                                                                                                           Audronė

Jarackaitė

                                                                                                           Nijolė Piškinaitė