2026-01-21 Nr. AB-1522-3-61-3-04951-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1449-1188/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04951-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. K. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 25S192247 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta atsisakyti atšaukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis pateikė prašymą išbraukti jo duomenis iš SIS sistemos, kadangi šis įrašas ir draudimas pareiškėjui atima teisę gauti leidimą laikinai gyventi ar vizą Lenkijoje, o atsakovas visiškai nepagrįstai atsisakė išbraukti pareiškėjo duomenis iš SIS. Pareiškėjo manymu, Sprendimas yra nepagrįstas ir privalo būti panaikintas, o pareiškėjo duomenys privalo būti pašalinti iš SIS sistemos, kadangi jis neturi galimybės gauti leidimo laikinai gyventi kitoje šalyje, ir šis draudimas yra neproporcingas. Pareiškėjas negali gauti kito leidimo gyventi tol, kol galioja SIS draudimas dėl atsakovo sprendimo, kuris prieštarauja įstatymui ir teismų praktikai. Priimti sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvą ar Šengeno zoną yra visiškai nepagrįsti ir privalo būti priimti proporcingai bei adekvačiai įvertinus situaciją, o šiuo atveju Sprendime nurodyta, kad pareiškėjui buvo panaikintas leidimas gyventi ir tai suteikia teisę atsakovui priimti tokį sprendimą, o po to ir sprendimą neišbraukti duomenų. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. 25S192247 nėra susijęs su pavojumi Lietuvos Respublikai, kad reikėtų asmeniui neleisti atvykti ir gyventi Šengeno zonoje.

3. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas surašytas ydingai, nenurodant visų pareiškėjui gresiančių pasekmių ir apribojimų, nurodytas tik formalus tekstas, todėl jis net nesitikėjo, kad jam gali būti priimtas toks sprendimas, kadangi jis nepažeidė jokių teisės aktų.

4. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktorius 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 50.2 punkte nustatyta, kad gali būti priimamas sprendimas sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpi, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis, nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs (jau nustatytas draudimo atvykti laikotarpis sutrumpinamas iki naujai nustatytojo). Kriterijų vertinimo tvarkos 50.3.2 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas gali priimti sprendimą išbraukti duomenis apie užsienieti iš Sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui nedraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo teigimu, nesant jokio pagrindo draudimui, atsakovas privalo išbraukti pareiškėjo duomenis iš šio sąrašo.

5. Pareiškėjo vertinimu, draudimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir būti proporcingas. Tačiau skundžiamame Sprendime iš esmės nėra pateikti jokie argumentai, dėl kokių konkrečiai pareiškėjo veiksmų yra taikytas toks griežtas draudimas. Kadangi pareiškėjas nėra atlikęs jokio pažeidimo, nesislėpė nuo pareigūnų, atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise siekiant pareiškėjo neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį, tiksliai nenurodant, kokiu pagrindu tai daroma. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra neteisėtas ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) ir viešajai tvarkai.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais 2024 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. Nr. 24S116824 priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, ir darbo sutartis su asmeniu nebuvo sudaryta. Migracijos departamentas atliko pareiškėjo individualų vertinimą, įvertino, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas sprendimas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl 2024 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 24S224602 asmeniui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 metus) ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 metus). Minėtas laikotarpis yra nustatytas vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktų nuostatomis, įvertinus su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes dėl panaikinto leidimo gyventi pagrindo. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 24S116824 ir 2024 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 24S224602 neskundė, jie yra įsitesėję ir juose nustatytos aplinkybės neginčytinos. Pareiškėjas darbo sutarties su UAB „BALTIC TRANSLINE TRANSPORT“ (toliau – ir Bendrovė) nesudarė. Pareiškėjas, nesudaręs darbo sutarties, t. y. pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi gavimo ir iš Šengeno erdvės neišvyko, nes, remiantis pareiškėjo pateiktais papildomais dokumentais, jis, naudodamasis Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, išvyko į Lenkijos Respubliką. Pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad jam būtų išduota kitos valstybės viza ar leidimas gyventi. Kadangi pareiškėjas po leidimo laikinai gyventi panaikinimo dokumento negrąžino Migracijos departamentui, atsakovo nuomone, pareiškėjas, nesudaręs darbo sutarties su Bendrove, ir toliau naudojosi Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, t. y., atsiėmęs Lietuvos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas išvyko gyventi į Lenkijos Respubliką, kas kelia nelegalios migracijos grėsmę.

8. Atsakovo vertinimu, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, ginčijamas sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

II. 9. Regionų administracinio teismas 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo D. K. V. skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 18 d. prašymą.

10. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

10.1. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą Nr. 4S116824 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo panaikinimo), nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Pareiškėjas šio Migracijos departamento sprendimo neskundė.

10.2. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 24S224602 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 metus); įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai priklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 metus), nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas (tolia – ir Sprendimas dėl draudimo atvykti). Pareiškėjas šio Migracijos departamento sprendimo taip pat neskundė.

10.3. Pareiškėjas atsakovui pateikė 2025 m. rugpjūčio 18 d. prašymą dėl draudimo atvykti panaikinimo (toliau – ir Prašymas), kuriame nurodė atvykęs į Lietuvą darbo tikslais, tačiau buvęs iš karto atleistas, nes neišlaikė vairavimo egzamino. Nurodė, kad šiuo metu jis legaliai dirba Lenkijoje ir siekia gauti leidimą laikinai gyventi, bet negali to padaryti dėl SIS įrašyto draudimo.

10.4. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu atsisakė atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, nurodydamas, kad nenustatyta, jog nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

11. Teismas nurodė, kad 2024 m. spalio 4 d. sprendimas dėl draudimo atvykti priimtas iš esmės vadovaujantis Migracijos departamento 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, kuriuo buvo nustatyta, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, darbo sutarties su Bendrove, tarpininkavusia dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nesudarė. Teismas sutiko su atsakovu, kad šie sprendimai nebuvo apskųsti, yra įsiteisėję, tačiau juose nurodyti pagrindai yra pakartojami ginčijamame Sprendime, todėl teismas, spręsdamas dėl Sprendimo teisėtumo, iš esmės, kartu vertino ir jų pagrįstumą.

12. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, teismas pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad užsienietis nesudarė darbo sutarties, nesudaro pagrindo išvadai, jog jis piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

13. Tiek iš Migracijos departamento 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo, tiek iš Migracijos departamento 2024 m. spalio 4 d. sprendimo matyti, kad jie priimti vadovaujantis iš esmės vien ta aplinkybe, kad asmuo nepradėjo dirbti tarpininkavimo raštą teikusioje Bendrovėje. Šias aplinkybes atsakovas laikė pakankamomis konstatuoti, kad kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi buvo teikiama tikrovės neatitinkanti informacija ir daroma išvada dėl galimos nelegalios migracijos grėsmės, todėl Sprendimu, nenustačius, kad šios aplinkybės būtų pasikeitusios, buvo atsisakyta atšaukti į SIS sistemą įtrauktą perspėjimą. Sprendime, be kita ko, paminėta, kad asmuo, naudodamasis Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, 2024 m. balandžio 9 d. pateikė paraišką Lenkijoje dėl leidimo gyventi gavimo. Asmuo Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad jam būtų išduota kitos valstybės viza ar leidimas gyventi.

14. Migracijos departamentas Sprendime, remdamasi vien tuo, kad pareiškėjas, gavęs 2023 m. spalio 26 d. Lietuvos išduotą leidimą laikinai gyventi, jau 2024 m. balandžio mėn. kreipėsi dėl leidimo gyventi Lenkijoje, padarė išvadą, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje. Į bylą yra pateiktas pareiškėjui išduotas Lenkijos Respublikos leidimas dirbti Lenkijoje, tačiau su sąlyga, kad jis turi ir leidimą gyventi. Pareiškėjas paaiškino, kad šiuo metu gyvena Lenkijoje, tačiau nedirba. Migracijos departamentas nepateikė įrodymų, kad būtų bendradarbiavęs su atitinkama Lenkijos migracijos tarnyba ir siekęs išsiaiškinti dėl pareiškėjo statuso Lenkijos Respublikoje. Teismo vertinimu, toks Sprendimas, jį vertinant LVAT praktikos ir faktinių aplinkybių kontekste, negali būti laikomas motyvuotu ir pagrįstu, nes vien tas faktas, kad asmuo neįsidarbino jį kvietusioje įmonėje ir negavo darbo užmokesčio, savaime nelemia išvados dėl tikrovės neatitinkančių duomenų teikimo ar dėl nelegalios migracijos grėsmės. Sprendime nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis pagrįstų motyvų, kodėl pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti ir įtrauktas perspėjimas į SIS yra adekvati ir proporcinga priemonė ir negali būti atšauktas pagal pareiškėjo prašymą.

15. Pareiškėjo duomenys į SIS sistemą buvo įtraukti, vadovaujantis 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a puntu ir 2 dalies c punktu. LVAT yra išaiškinęs, kad vien šiame reglamente 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

16. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo atžvilgiu nėra priimto administracinio sprendimo, kad jo buvimas Lietuvoje keltų grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo (ar bandė apeiti) Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir neteisėto buvimo joje. Kaip matyti iš Sprendimo dėl draudimo atvykti, jame motyvai dėl įvesto į SIS perspėjimo tolesnio galiojimo remiasi vien minėtais ankstesniais sprendimais dėl leidimo gyventi panaikinimo ir uždraudimo atvykti, tačiau nėra jokių motyvų, pagrįstų pareiškėjo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius. Pagal LVAT praktiką tokie Migracijos departamento sprendimai nelaikytini atitinkančiais VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų.

17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad skundžiamame Sprendime nenurodytos konkrečios aplinkybės ir argumentai, kurių pagrindu atsakovas padarė išvadą dėl būtinybės taikyti SIS perspėjimo priemonę. Teismo vertinimu, vien Sprendime nurodytos aplinkybės, nepakankamos pripažinti, kad motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jog skundžiamame Sprendime nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.

III. 18. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

19. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LVAT praktikos (žr., 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį eA-2382-662/2025; 2025 m. spalio 15 d. sprendimą eA-2631-602/2025 ir 2025 m. spalio 29 d. nutartį eA-2594-822/2025). Pirmosios instancijos teismo sprendime cituoti LVAT išaiškinimai buvo taikyti bylose, kuriose spręsta dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo ir / arba draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką taikymo bei perspėjimo į SIS įvedimo. Šioje nagrinėjamoje byloje yra skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo atsisakyta atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, esant įsiteisėjusiems sprendimams dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nustatymo, todėl pareiškėjo kreipimasis (prašymas) į Migracijos departamentą pagal specialią tvarką. Prašymas atšaukti draudimą ir / ar SIS perspėjimą neturėtų būti suprantamas kaip Migracijos departamento pareiga iš naujo vertinti visą situaciją, tačiau atskira tokio prašymo nagrinėjimo tvarka suponuoja, kad jis turėtų priimti individualizuotą sprendimą ir motyvuotai nuspręsti dėl to, ar yra / nėra pagrindas tokį pareiškėjo prašymą tenkinti.

20. Pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes, nesudaręs su tarpininkaujančia įmone darbo sutarties, t. y. pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi gavimo ir iš Šengeno erdvės neišvyko. Remiantis pateiktais papildomais dokumentais, pareiškėjas, naudodamasis Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, 2024 m. balandžio 9 d. pateikė paraišką Lenkijoje dėl leidimo gyventi gavimo. Kadangi pareiškėjas jam išduoto ir panaikinto leidimo laikinai gyventi negrąžino Migracijos departamentui, darytina išvada, kad pareiškėjas, nesudaręs darbo sutarties su tarpininkaujančia įmone, ir toliau naudojosi Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, t. y. 2023 m. spalio 26 d. atsiėmęs Lietuvos išduotą leidimą laikinai gyventi, jau 2024 m. balandžio mėn. kreipėsi dėl leidimo gyventi Lenkijoje.

21. Priešingai nurodė teismas, Migracijos departamentas bendradarbiavo su Lenkijos SIRENE skyriumi. 2024 m. gruodžio 2 d. buvo gauta Lenkijos SIRENE forma N kurioje prašoma pateikti informaciją apie įvestą SIS perspėjimą ir informuojama, jog pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi Lenkijoje. Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 3 d. išsiuntė N formą Lenkijos SIRENE skyriui nurodant perspėjimo priežastis. Atsakovas prašo pridėti prie bylos šiuos duomenis. Jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nekėlė klausimo dėl Migracijos departamento atliktos ar neatliktos konsultacijos su Lenkijos kompetentingomis institucijomis ar SIS reglamento konsultacijų nuostatų nesilaikymo ir / ar pažeidimo.

22. Pagal SIS reglamento 27 straipsnį, kuris nustato išankstinių konsultacijų pieš išduodant leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsiant to leidimo ar vizos galiojimą veiksmus, e) punktas nurodo, kad išduodančioji valstybė (šiuo atveju Lenkija) narė praneša apie savo sprendimą perspėjimą pateikusiai valstybei narei. Taigi Migracijos departamentas neturėjo pareigos kreiptis į Lenkiją šiuo klausimu. Migracijos departamentas taip pat neturėjo pagrindo abejoti, jog Lenkijos migracijos tarnyboms išdavus leidimą gyventi pareiškėjui Migracijos departamentas nebūtų informuotas. To paties straipsnio f) punktas numato, jog Lenkijai išdavus leidimą gyventi Migracijos departamentas turi išbraukti perspėjimą iš SIS ir to Migracijos departamentas negalėtų padaryti Lenkijai nepranešus apie priimtą sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi. Taigi teismo argumentai, kad Migracijos departamentas turėjo siekti išsiaiškinti jo statusą Lenkijos Respublikoje yra nepagrįsti.

23. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Pareiškėjas sutinka su priimtu teismo sprendimu, kadangi atsakovas neįrodė, kaip pareiškėjas pažeidė Įstatymą, taip pat kad skundžiamas Sprendimas yra adekvatus ir tinkamai argumentuotas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai sutampa su atsiliepimo į skundą argumentais, todėl nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

25. Pareiškėjas pažymi, kad Lenkijoje neįmanoma gauti leidimą laikinai gyventi tol, kol Lietuva nepanaikino SIS draudimo. Atsakovas tik apeliaciniame skunde nurodė faktus apie SIRENE užklausas, nors šiuos duomenis galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teismui. Net jeigu ir būtų priimti atsakovo pateikti įrodymai, kyla klausimas dėl jų autentiškumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 25S192247, kuriuo atsisakyta atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 18 d. prašymą pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Migracijos departamento Sprendime dėl leidimo panaikinimo ir Sprendime dėl draudimo atvykti, kurių pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, atsakovo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, panaikino šioje byloje ginčijamą Migracijos departamento Sprendimą atsisakyti atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai nustatė pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir nepagrindė perspėjimo įvedimo į SIS proporcingumo, todėl panaikino ginčijamą Sprendimą, įpareigodamas atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą.

28. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LVAT praktikos, nepagrįstai vertino ne pareiškėjo ginčijamą Sprendimą, o ankstesniais Migracijos departamento Sprendimais dėl leidimo panaikinimo ir draudimo atvykti, kurių pareiškėjas neginčijo, nustatytas aplinkybes. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas pareiškėjo individualia situacija ir yra motyvuotai nurodyta, jog Migracijos departamentas nenustatė naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą.

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Minėtomis ABTĮ nuostatomis yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, tai užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-138-822/2024). Teisėjų kolegija atsakovo prašymo netenkina, nes nenustatė, kad nagrinėjamu atvejų naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ar kad minėti įrodymai yra būtini bylai teisingai išspręsti.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Migracijos departamento 2024 m. gegužės 8 d. sprendimas Nr. 4S116824, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Migracijos departamento 2024 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. 24S224602, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas SIS perspėjimas, yra įsiteisėję ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šioje byloje vertinamas Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumas.

31. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 30 ir 32 punktais bei Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktu.

32. Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

33. Pagal Taisyklių 32 punktą sprendimas atšaukti perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas: 32.1 jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą; 32.2. jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C.SIS, išbraukiami iš sąrašo; 32.3. jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, arba taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

34. Kriterijų vertinimo tvarkos 49 punktas numato, kad priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti, nustatytą pagal vieną iš Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytų pagrindų, laikotarpį ar išbraukti iš Nacionalinio sąrašo duomenis apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu (išskyrus Taisyklių 122 punkte nustatytą atvejį), atsižvelgiama į: 49.1 motyvuotame rašytiniame užsieniečio prašyme išbraukti duomenis apie jį iš Nacionalinio sąrašo ar motyvuotame rašytiniame valstybės institucijos arba įstaigos siūlyme išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nacionalinio sąrašo nurodytą priežastį ir motyvus, dėl kurių užsieniečio duomenys turėtų būti išbraukti iš Nacionalinio sąrašo, taip pat kitas nurodytas aplinkybes; 49.2 draudimo atvykti pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti; 49.3 valstybės institucijos ar įstaigos, Migracijos departamentui pateikusios siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti (jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu), nuomonę ir / ar informaciją, gautą pagal Taisyklių 17 punktą; 49.4 aplinkybes, kurios turi būti vertinamos Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka.

35. Kriterijų vertinimo tvarkos 50 punkte nurodyta, kad jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš šių sprendimų: 50.1 nesutrumpinti draudimo atvykti laikotarpio ar neišbraukti užsieniečio duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas toks pat draudimo atvykti laikotarpis, koks jau yra nustatytas; 50.2 sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis, nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs (jau nustatytas draudimo atvykti laikotarpis sutrumpinamas iki naujai nustatytojo); 50.3 išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes: 50.3.1 nustatoma, kad išnyko pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu sprendimas uždrausti atvykti buvo priimtas Įstatymo 133 straipsnio 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu; 50.3.2 nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui neuždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką; 50.3.3 nustatomas trumpesnis draudimo atvykti laikotarpis, nei jau nustatyta, ir jis jau yra pasibaigęs; 50.3.4 nustatoma, kad užsienietis įvykdė įsipareigojimus muitinei ir (ar) sumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtą (skirtas) baudą (baudas), jeigu užsieniečiui buvo uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu dėl to, kad jis nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų).

36. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Prašyme prašė atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes siekia gauti leidimą laikinai gyventi Lenkijoje, tačiau negali to padaryti dėl į SIS įtraukto perspėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad Lenkijoje gyvena ir legaliai dirba. Kai jis atvyko į Lietuvą ieškoti darbo, ji į darbą priėmusi Bendrovė iš karto jį atleido, nes jis neišlaikė vairavimo egzamino.

37. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, Sprendime nenustatė naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Migracijos departamentas Sprendime pažymėjo, kad asmuo Migracijos departamentui nepateikė, kad jam būtų išduota kitos valstybės viza ar leidimas gyventi; kadangi asmuo jam išduoto ir panaikinto leidimo laikinai gyventi negrąžino Migracijos departamentui, darytina išvada, kad asmuo, nesudaręs darbo sutarties su Bendrove, ir toliau naudojosi Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, t. y. 2023 m. spalio 26 d. atsiėmęs Lietuvos išduotą leidimą laikinai gyventi, jau 2024 m. balandžio mėn. kreipėsi dėl leidimo gyventi Lenkijoje. Atsižvelgęs į asmens pateiktą informaciją ir vadovaudamasis Taisyklių 32 punktu, Migracijos departamentas vertino, kad nenustatyta teisinio pagrindo, kuriam esant, duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti SIS šioje sistemoje atšaukiami.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, taip pat nustatytas bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo Prašymo ir atšaukti perspėjimą, įvestą į SIS. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, nesudaręs su tarpininkaujančia įmone darbo sutarties, nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi gavimo ir iš Šengeno erdvės neišvyko, priešingai, naudodamasis Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, 2024 m. balandžio 9 d. pateikė paraišką Lenkijoje dėl leidimo gyventi gavimo. Nors byloje yra pateikti duomenys, kad pareiškėjas kreipėsi į Lenkijos kompetentingas institucijas dėl leidimo laikinai gyventi jam išdavimo, tačiau šio prašymo nagrinėjimo procedūra tebevyksta ir leidimas pareiškėjui šiuo metu nėra išduotas. Taigi Prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, kurios leistų atšaukti perspėjimą, įtrauktą į SIS.

39. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo teiginius, kad būtent dėl Migracijos departamento nustatytų draudimų jam nėra išduodamas leidimas laikinai gyventi Lenkijoje, pažymi, kad Įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog Migracijos departamentas konsultuoja kitas Šengeno valstybes dėl leidimo gyventi ar nacionalinės vizos išdavimo užsieniečiui, kai įspėjimą dėl jo neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti yra pateikusi Lietuvos Respublika. Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi ar nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią nacionalinę vizą, įspėjimas dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas ar perspėjimas dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas ištrinamas iš SIS.

40. Kaip nurodyta SIS reglamento 27 straipsnio e dalyje, išduodančioji valstybė narė praneša apie savo sprendimą perspėjimą pateikusiai valstybei narei ir f dalyje – kai išduodančioji valstybė narė perspėjimą pateikusiai valstybei narei praneša apie ketinimą išduoti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsti to leidimo ar vizos galiojimą arba kad ji nusprendė tai padaryti, perspėjimą pateikusi valstybė narė ištrina atitinkamą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Taigi SIS reglamento 27 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad galutinį sprendimą – ar išduoti leidimą gyventi, ar ilgalaikę vizą – trečiosios šalies piliečiui priima išduodančioji valstybė narė. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai kelia Migracijos departamentui reikalavimą dėl išbraukimo iš SIS nesant tam pagrindo, nes Lenkija šiuo atveju nėra varžoma Lietuvos įvesto perspėjimo į SIS, priešingai – Lietuva, Lenkijai priėmus sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi arba nacionalinę vizą, turėtų pareigą įvestą perspėjimą pašalinti (šiuo aspektu žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2055-575/2025).

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog Migracijos departamento Sprendime dėl leidimo panaikinimo, kuris buvo pagrindas priimti Sprendimą dėl draudimo atvykti, nustatytos aplinkybės iš naujo sistemiškai vertintinos pareiškėjo skundžiamo Sprendimo, kuriuo atsisakyta atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, pagrįstumo ir proporcingumo kontekste, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio suformuotą praktiką. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo sprendime cituoti LVAT išaiškinimai (LVAT 2024 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2438-415/2024; 2025 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025; 2025 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025; 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024; 2025 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1357-525/2025) buvo taikyti bylose, kuriose spręsta dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo ir / arba draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką taikymo bei perspėjimo į SIS įvedimo. Šioje nagrinėjamoje byloje yra skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo atsisakyta atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, esant įsiteisėjusiems Sprendimams dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nustatymo, todėl pareiškėjo kreipimasis (prašymas) į Migracijos departamentą pagal specialią tvarką, kuri numato galimybę, pasikeitus aplinkybėms, prašyti atšaukti draudimą ir / ar SIS perspėjimą, neturėtų būti suprantamas kaip Migracijos departamento pareiga iš naujo vertinti visą situaciją, tačiau atskira tokio prašymo nagrinėjimo tvarka suponuoja, kad Migracijos departamentas turėtų priimti individualizuotą sprendimą ir motyvuotai nuspręsti dėl to, ar yra / nėra pagrindas tokį pareiškėjo prašymą tenkinti.

42. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikytasi analogiško pobūdžio bylose, kuriose, be kita ko, taip pat buvo vertinamas Migracijos departamento atsisakymas atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1966-968/2025; 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2292-815/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2382-662/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-662/2025; 2025 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2631-602/2025; 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2594-822/2025).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo atsakovo Sprendimo turinys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamento veiksmai atitiko VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. Sprendime nurodytas teisinis ir faktinis jo pagrindas ir esminės faktinės aplinkybės, kurios lėmė Sprendimo priėmimą, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti atsakovo Sprendimą.

44. Apibendrindama nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes ir taikė teisės aktų normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl yra pagrindas tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo D. K. V. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis