dfd5340a-b65f-4d58-81d6-90e33dd1c4cb · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-7-383/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07427-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1; 2.4.6.5.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u o S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, Raimondai Jačiauskienei, nuteistiesiems G.

V. ir E. S., gynėjams advokatams Tomui VildžiÅ«nui ir Reginai Majauskienei, nukentėjusiajam R. K., jo atstovui Kęstučiui Gudynui, ekspertams Ž. M., S. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų G. V. ir E. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimas 1 metams; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos, jas apimant, ir G. V. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, G. V. įpareigotas visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Tuo pačiu nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimas 1 metams; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos, jas apimant, ir E. S. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, E. S. įpareigotas visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ G. V. ir E. S. solidariai nukentėjusiojo R. K. naudai priteista 6000 Eur neturtinei ir 32,33 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. K. patirtas 450 Eur išlaidos dėl advokato dalyvavimo byloje pripažintos proceso išlaidomis ir jos priteistos lygiomis dalimis iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai, G. V. ir E. S. atlyginant lygiomis dalimis R. K. po 225 Eur. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš G. V. bei E. S. solidariai priteista 372,57 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 13 d., apie 20 val. 30 min. vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. S., be jokios priežasties, elgiantis įžūliai, tyčia vienÄ kartÄ mediniu pagaliu sudavė nukentėjusiajam R. K. į kairę rankÄ bei galvÄ , pastarajam nukritus ant žemės, bendrais su E. S. veiksmais, sudavus rankomis mažiausiai 3 smÅ«gius ir įspyrus nukentėjusiajam R. K. mažiausiai 3 kartus į įvairias kÅ«no vietas, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , dujiniu pistoletu vienÄ kartÄ Å¡ovė nukentėjusiajam R.

K. į veidÄ , tuo padarydamas jam kraujosruvÄ su nubrozdinimu virÅ¡ugalvio srityje, kraujosruvÄ su nubrozdinimu kaktos deÅ¡inėje, nubrozdinimus kaktoje, deÅ¡inės akies vokuose, nosies pamato srityje, kraujosruvÄ deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, akių ragenų, junginių pažeidimÄ , cheminį nudegimÄ , kraujosruvÄ kairio žasto užpakaliniame pavirÅ¡iuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvÄ kairio dilbio vidiniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvÄ deÅ¡inio žasto iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvÄ kairio kelio priekinėje dalyje ir bendrais veiksmais sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tokiais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . 1.1.1.

Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. S., vienÄ kartÄ mediniu pagaliu sudavė nukentėjusiajam R. K. į kairę rankÄ bei galvÄ , pastarajam nukritus ant žemės, bendrais su E. S. veiksmais sudavus rankomis mažiausiai 3 smÅ«gius ir įspyrus nukentėjusiajam R. K. mažiausiai 3 kartus į įvairias kÅ«no vietas, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , dujiniu pistoletu vienÄ kartÄ Å¡ovė nukentėjusiajam R. K. į veidÄ , tuo padarydamas jam kraujosruvÄ su nubrozdinimu virÅ¡ugalvio srityje, kraujosruvÄ su nubrozdinimu kaktos deÅ¡inėje, nubrozdinimus kaktoje, deÅ¡inės akies vokuose, nosies pamato srityje, kraujosruvÄ deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, akių ragenų, junginių pažeidimÄ , cheminį nudegimÄ , kraujosruvÄ kairio žasto užpakaliniame pavirÅ¡iuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvÄ kairio dilbio vidiniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvÄ deÅ¡inio žasto iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvÄ kairio kelio priekinėje dalyje, tokiais savo bendrais veiksmais dėl kairės akies sužalojimų sukėlė nukentėjusiajam R.

K. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. E. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 13 d., apie 20 val. 30 min. vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. V., be jokios priežasties, elgiantis įžūliai, G. V. tyčia vienÄ kartÄ mediniu pagaliu sudavus nukentėjusiajam R. K. į kairę rankÄ bei galvÄ , pastarajam nukritus ant žemės, bendrais su G. V. veiksmais sudavus rankomis mažiausiai 3 smÅ«gius ir įspyrus nukentėjusiajam R. K. mažiausiai 3 kartus į įvairias kÅ«no vietas, G.

V. dujiniu pistoletu vienÄ kartÄ Å¡ovus nukentėjusiajam R. K. į veidÄ , tuo padarius jam kraujosruvÄ su nubrozdinimu virÅ¡ugalvio srityje, kraujosruvÄ su nubrozdinimu kaktos deÅ¡inėje, nubrozdinimus kaktoje, deÅ¡inės akies vokuose, nosies pamato srityje, kraujosruvÄ deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, akių ragenų, junginių pažeidimÄ , cheminį nudegimÄ , kraujosruvÄ kairio žasto užpakaliniame pavirÅ¡iuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvÄ kairio dilbio vidiniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvÄ deÅ¡inio žasto iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvÄ kairio kelio priekinėje dalyje ir bendrais veiksmais sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tokiais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . 1.2.1.

Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. V., G. V. vienÄ kartÄ mediniu pagaliu sudavus nukentėjusiajam R. K. į kairę rankÄ bei galvÄ , pastarajam nukritus ant žemės, bendrais su G. V. veiksmais sudavus rankomis mažiausiai 3 smÅ«gius ir įspyrus nukentėjusiajam R. K. mažiausiai 3 kartus į įvairias kÅ«no vietas, G. V. dujiniu pistoletu vienÄ kartÄ Å¡ovus nukentėjusiajam R. K. į veidÄ , tuo padarius jam kraujosruvÄ su nubrozdinimu virÅ¡ugalvio srityje, kraujosruvÄ su nubrozdinimu kaktos deÅ¡inėje, nubrozdinimus kaktoje, deÅ¡inės akies vokuose, nosies pamato srityje, kraujosruvÄ deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, akių ragenų, junginių pažeidimÄ , cheminį nudegimÄ , kraujosruvÄ kairio žasto užpakaliniame pavirÅ¡iuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvÄ kairio dilbio vidiniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvÄ deÅ¡inio žasto iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvÄ kairio kelio priekinėje dalyje, tokiais savo bendrais veiksmais dėl kairės akies sužalojimų sukėlė nukentėjusiajam R.

K. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamųjų kaltė įrodyta nukentėjusiojo R. K. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat liudytojų M. T., J. T., D. P. parodymais, taip pat specialisto iÅ¡vadose nurodytais duomenimis apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir jų atsiradimo aplinkybes. Nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nukentėjusysis pirmas trenkė E. S., o po to G. V..

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. V. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 1.4.1. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis davė skirtingus parodymus, tarp liudytojų M. T. ir J. T. duotų parodymų yra nesutapimų dėl Å¡Å«vio laiko. M. T. aiÅ¡kini, kad garsÄ , panašų į Å¡Å«vio, iÅ¡girdo praėjus 10-20 min. po to kai grįžo namo po konflikto pabaigos, J. T. teigė, kad garsÄ , panašų į Å¡Å«vio, iÅ¡girdo po 1-2 min. jam grįžus namo, tačiau M.

T. dar nebuvo namie. Apelianto teigimu, prokurorė taip pat nurodė, kad policija ne laiku ir netinkamai atliko savo darbÄ . Skunde nurodoma jog teismas nepasisakė, kuo remiantis sprendė, kad nuteistieji nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupėje. Byloje nenustatyti subjektyvieji ir objektyvieji bendrininkavimo požymiai. 1.4.2. Taip pat teismas priteisė nepagrįstai didelę pinigų sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Priteistos žalos dydis neatitinka protingumo kriterijų, teismų praktikos ir byloje nustatytų aplinkybių visumos.

Nuteistasis nurodo, kad iÅ¡laiko du mažamečius vaikus, moka paskolÄ už butÄ , žmona Å¡iuo metu yra vaiko auginimo atostogose ir jos pajamos nėra didelės. Priteistos sumos G. V. nepajėgs sumokėti.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. S. taip pat praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 1.5.1. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nukentėjusiajam buvo vienÄ kartÄ suduota mediniu pagaliu į kairę rankÄ ir galvÄ , t. y. vienu smÅ«giu suduota į dvi vietas. Be to ikiteisminio tyrimo metu pats nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduoti du smÅ«giai medine lazda į galvos sritį, taigi nenurodo smÅ«gio į rankÄ .

Teismas taip pat nekreipė dėmesio į tai, jog nukentėjusysis pats paminėjo, jog su metaline golfo lazda smÅ«giavo ir nepataikė. Toks nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimas aiÅ¡kiai leidžia suprasti, kad jis ne tik kalbėjo pakeltu tonu, bet ir metaline golfo lazda Å¡vaistėsi ir tokiais savo veiksmais iÅ¡provokavo konfliktÄ . Teismas nevertino ir skirtingų nukentėjusiojo parydymų, iÅ¡ kurių nėra aiÅ¡ku, ar nukentėjusysis išėjo nieko rankose neturėdamas, ar iÅ¡bėgo iÅ¡ laiptinės su lazda gintis nuo smÅ«gių. 1.5.2.

Skunde nurodoma jog teismas nepasisakė, kuo remiantis sprendė, kad nuteistieji nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupėje. Byloje nenustatyti subjektyvieji ir objektyvieji bendrininkavimo požymiai. Nuteistojo teigimu, nagrinėjamu atveju bendrininkavimo nebuvo. Nukentėjusysis nuteistuosius užpuolė metaline lazda ir jie gynėsi. Po to E. S. iÅ¡važiavo ir nežino, kas vyko toliau. Tik vėliau sužinojo, kad R. K. buvo papurkÅ¡ta dujų į veidÄ , bet jis nežino, kas ir kada tai padarė. 1.5.3.

Teismas skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl nuteistųjų veiksmai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir taip padarė baudžiamojo proceso pažeidimÄ . Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis R. K. pats atliko veiksmus prieÅ¡ingus teisei. Skunde pažymėta ir tai, kad tik R. K. matė ginklÄ , kuriuo jį sužalojo. Nei vienas iÅ¡ liudytojų ginklo pas G. V. nematė. Prokurorė Å¡iÄ aplinkybę įrodinėjo tik remiantis nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimu ir baigiamojoje kalboje pasisakė, kad apgailestauja, jog policija blogai atliko savo darbÄ ir ne visi įrodymai tinkamai surinkti.

Teismas nuteistojo veiksmus pripažino nusikalstamais vadovavosi vien tik prielaida, tačiau nesant byloje jokių neginčijamų įrodymų. 1.5.4. Teismas nepagrįstai neturtinę žalÄ priteisė solidariai iÅ¡ abiejų nuteistųjų. Nebuvo jokų bendrų nuteistųjų veiksmų, jie gynėsi. Baigus gintis E. S. sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Dauguma smurtinių veiksmų atliko ne E. S., veiksmai buvo atlikti jam nebÅ«nant įvykio vietoje, todėl tokios didelės neturtinės žalos nukentėjusysis negalėjo patirti dėl E. S. veiksmų.

Dėl nuteistojo veiksmų R. K. tikrai nebūtų reikėję gydytis, todėl ligonių kasų ieškinys nuteistojo atžvilgiu turėjo būti atmestas. Be to pats nukentėjusysis yra nuteistas už analogiškus veiksmus, tačiau tokios informacijos niekas netikrino.

6. Kauno apygardos teisme buvo gautas nukentėjusiojo R. K. atsikirtimas į nuteistųjų apeliacinius skundus, kuriame praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad davė nuoseklius parodymus, o teismas pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė į bylÄ pateiktus įrodymus.

7. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti, prokurorė taip pat prašė skundus atmesti.

8. Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo E. S. apeliacinis skundas tenkinamas.

9. Nuteistieji savo apeliacinius skundus grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pripažino juos kaltais pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, buvo neobjektyvus, neatsižvelgė, jog konfliktÄ sukėlė nukentėjusiuoju pripažintas R. K., dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl jų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apylinkės teismas nesivadovavo nuosekliais apeliantų parodymais, nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų. Be to, apeliantai neigia veikę bendrininkų grupe.

10. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Baudžiamojo proceso įstatyme įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ .

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga tai, kad turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai ir pan.).

Dėl būtinosios ginties.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

BK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

12. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ ir atlikusi įrodymų tyrimÄ , sutinka su apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais dėl nepagrįsto G. V. ir E. S. nuteisimo pagal LR BK 138 str. 1 d. ir 284 str., ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nusikalstamos veikos sudėties buvimo kaltinamųjų veiksmuose. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ dėl G. V. ir E. S. kaltumo, nepagrįstai atmetė nuteistųjų aiÅ¡kinimus, vien deklaratyviai nurodydamas, kad negalima daryti iÅ¡vados, jog G.

V. ir E. S. tariamai tik gynėsi. Teismas iÅ¡nagrinėtus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino selektyviai, pernelyg sureikÅ¡mino nukentėjusiojo parodymus, neįvertino įrodymų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumos. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog G. V. ir E. S. veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai ir neperžengdami bÅ«tinosios ginties ribų, todėl apylinkės teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje naikinamas ir nustačius baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiÄ aplinkybę, baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, dalyje dėl G.

V. ir E. S. nuteisimo nutraukiama pagal LR BK 138 str. 1 d. (BPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o pagal LR BK 284 str. išteisintini, kadangi nepadaryta nusikalstama veika.

13. Apeliacinės instancijos teismas teismo posėdžio metu apklausęs G. V. ir E. S., nukentėjusįjį ir liudytojus bei duotus parodymus įvertinęs visų įrodymų visetÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog apeliantų veiksmai buvo nukreipti ne į aplinkÄ ir visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymÄ , ne tyčia sužaloti R. K., o buvo sÄ lygoti pavojingos jiems situacijos (nukentėjusiojo veiksmų – puolimo su golfo lazda) ir buvo nukreipti apsiginti nuo R. K. pavojingo kėsinimosi į E. S. ir G. V. sveikatÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. K. puolė apeliantus su metaline golfo lazda, pritaikyta žaloti žmogų. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino nukentėjusiojo R. K. pavojingų veiksmų, nevertino jo turėtos beisbolo lazdos. Kolegijos nuomone, atvirkščiai nei traktavo pirmosios instancijos teismas, bÅ«tent nukentėjusiojo veiksmai iÅ¡ esmės buvo pavojingi.

14. G. V., tiek apklaustas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, nuosekliai parodė, jog užkliudžius R. K. automobilį, pastarasis iÅ¡bėgo į laukÄ su golfo lazda ir puolė jį ir E. S., jiems buvo suduoti smÅ«giai (2 t., b. l. 121; 181). AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir E. S. (2 t., b. l. 121; 182). Jų parodymus patvirtino ir liudytoja R. A., kuri apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog atsisukusi pamatė, kad iÅ¡bėga kaimynas R.

K. su lazda. Tai ilga lazda, matė, kad ji blizga, matyt geležinė. Rimantas užsimojo G. V. vienÄ kartÄ , pataiko kažkur į galvos sritį, antras kartas ir pataiko žemiau (2 t., b. l. 191). Aplinkybę, kad R. K. į kiemÄ iÅ¡bėgo su lazda ir pirmas puolė G. V. ir E. S. nurodė ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausta S. S.. Taigi, iÅ¡ aptartų parodymų matyti, jog betarpiÅ¡kai įvykį stebėję liudytojai patvirtino E. S. ir G. V. duotus parodymus. Pažymėtina ir tai, kad nuketėjusiojo automobilio užkliudymas tikrai nebuvo pateisinama ir pakankama priežastis iÅ¡ savo namų iÅ¡eiti į namo kiemÄ pasiėmus sunkiÄ , metalinę golfo lazdÄ , pritaikyta žaloti ar net nužudyti žmogų.

Tai, kad nukentėjusysis neadekvačiai reagavo į situacijÄ , nėra apeliantų kaltė. Nėra abejonių, kad nukentėjusysis, iÅ¡bėgdamas į kiemÄ ir puldamas G. V. ir E. S., pats tokiu bÅ«du, kaip minėta reaguodamas neadekvačiai, elgėsi pavojingai, dėl ko, jam ir buvo suduotas smÅ«giai kaip atsakas į jo pavojingus veiksmus, siekiant atremti pavojingÄ kėsinimÄ si ir apsiginti. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo veiksmai negali bÅ«ti vertinami pavojingais, realiais ir kėsinamaisiais į apeliantų sveikatÄ , dėl kurio bÅ«tų galima bÅ«tinoji gintis, paneigia iÅ¡tirti byloje įrodymai.

15. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi bÅ«ti realus ir akivaizdus. Pavojingas kėsinimasis yra tokia veika, kuria besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje – asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . Besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-313/2012, 2K-P-135-648/2016, 2K-64-696/2017).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad nukentėjusysis realiai pasikėsino į apeliantų sveikatÄ , tai patvirtina ne tik apeliantų, bet ir aukščiau aptarti kitų liudytojų parodymai ir paaiÅ¡kinimai. Pažymėtina, kad gynyba yra aktyvÅ«s veiksmai, kuriais atremiamas kėsinimasis į įstatymo saugomas vertybes, todėl asmuo manantis, kad jo interesams gresia tiesioginis pavojus, iÅ¡ esmės gali gintis (o dažnai ir privalo pradėti gintis) nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smÅ«gis, nes jau po pirmojo puolančiojo asmens smÅ«gio besiginantys gali netekti galimybės gintis.

BÅ«tinoji gintis yra teisėta, kai ji atitinka baudžiamajame įstatyme nurodytas gynybos teisėtumo sÄ lygas:

1) ginantis daroma žala arba kėsinamasi jÄ padaryti;

2) žala padaroma tik besikėsinančiojo teisėms ar interesams;

3) žala padaroma atremiant kėsinimÄ si į įstatymo ginamus interesus ir 4) žala padaroma neperžengiant bÅ«tinosios ginties ribų.

16. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, abejonių nekyla, kad nukentėjusiojo veiksmai apeliantų atžvilgiu buvo realÅ«s ir pavojingi, ir apeliantai sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam ne todėl, kad jie tyčia įžūliais veiksmais siekė jį sužaloti ir sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tačiau siekdami apsiginti. Pažymėtina ir tai, kad apeliantams apsigynus nuo R. K. puolimo, jį nuginklavus, tai yra atėmus golfo lazdÄ , apeliantai savo veiksmus iÅ¡kart nutraukė, taip neperžengdami bÅ«tinosios ginties ribų, jie nesivijo nueinančio R.

K.. Iš karto E. S. su šeima išvažiavo. Atsižvelgtina ir į nukentėjusiojo patirtus sužalojimus – poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai viršugalvyje bei kaktoje; odos nubrozdinimai veide (apimant kaktos apatinę dalį, nosies pamato sritį, bei dešinės akies vokus); poodinės kraujosruvos abiejų akių viršutiniuose vokuose, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, kairio kelio srityje; kairės akies obuolio sumušimas. Mechaniniai sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais paveikiant nurodytas kūno sritis.

IÅ¡ sužalojimų pobÅ«džio ir kiekio, matyti, kad apeliantai ne puolė R. K., o fizinę jėgÄ naudojo tik tiek, kad atremtų jo puolimÄ , t. y. nebuvo suduota daug smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, apsigynus – smurtiniai veiksmai iÅ¡kart buvo nutraukti.

17. Nustačius minėtas sÄ lygas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai G. V. ir E. S. neatsako pagal jiems pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , kad jie, 2017 m. vasario 13 d., apie 20 val. 30 min. – (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. S., tyčia vienÄ kartÄ mediniu pagaliu sudavė nukentėjusiajam R. K. į kairę rankÄ bei galvÄ , pastarajam nukritus ant žemės, bendrais su E. S. veiksmais, sudavus rankomis mažiausiai 3 smÅ«gius ir įspyrus nukentėjusiajam R.

K. mažiausiai 3 kartus į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarydami jam kraujosruvÄ su nubrozdinimu virÅ¡ugalvio srityje, kraujosruvÄ su nubrozdinimu kaktos deÅ¡inėje, nubrozdinimus kaktoje, deÅ¡inės akies vokuose, nosies pamato srityje, kraujosruvÄ deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvÄ kairio žasto užpakaliniame pavirÅ¡iuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvÄ kairio dilbio vidiniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvÄ deÅ¡inio žasto iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvÄ kairio kelio priekinėje dalyje ir bendrais veiksmais sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes jie, neperžengiant bÅ«tinosios ginties ribų, nors ir padarė baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 1 dalyje, tačiau tai padarė gindamiesi (BK 28 str. 2 d.).

Jų atžvilgiu baudžiamoji bylÄ dėl Å¡io kaltinimo nutraukiama (LR BPK 327 str.1 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad E. S. ir G. V. neatliko veiksmų, kurie turėtų nusikalstamos veikos požymių, numatytų LR BK 284 str. Konflikto pradžiÄ pradėjo R. K. neteisėtais ir pavojingais veiksmais prieÅ¡ E. S. ir G. V., kurie teisėtai gynėsi nuo pavojingo kėsinimosi į jų sveikatÄ ir gyvybę. Todėl E. S. ir G. V. iÅ¡ kaltinimo pagal LR BK 284 straipsnį iÅ¡teisinami, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl bendrininkavimo požymių.

19. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, neatskleidė bendrininkavimo požymių. Su Å¡iaip apeliacinių skundų argumentais aukÅ¡tesniosios instancijos teismas sutinka.

20. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Taigi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.

Kiekvieno bendrininkavimo atveju turi bÅ«ti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobÅ«dis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ pačiÄ vertybę, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014 ir kt.).

21. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai konstatavo, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos G. V. ir E. S. veikiant bendrai, tačiau nedetalizavo nei objektyviųjų nei subjektyviųjų bendrininkavimo požymių. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog tiek G. V. tiek E. S., vykstant konfliktinei situacijai ir ginantis nuo nukentėjusiuoju pripažinto R. K. veiksmų, patys savo ruožtu neatliko jokių veiksmų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog jie suvokė, kad kaip bendrininkai dalyvauja konflikte, turi bendrÄ tikslÄ . Apeliantai jokia forma nebuvo iÅ¡ anksto susitarę, jokių savo veiksmų nederino, o akivaizdu, kad tik abu gynėsi nuo vienu metu abiem iÅ¡kilusios grėsmės.

22. Kalbant apie antrÄ jį konfliktÄ , pažymėtina, kad jis vyko praėjus kuriam laikui, E. S. jau buvo iÅ¡vykęs namo, G. V. veikė vienas. Pažymėtina, kad apeliantams fiziÅ¡kai bÅ«nant skirtingose vietose (E. S. automobiliu vyko namo, o G. V. toliau konfliktavo su nukentėjusiuoju) bendrininkavimas panaudojant dujų balionėlį ar dujinį pistoletÄ , net teoriÅ¡kai negali bÅ«ti įmanomas. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad G. V. ir E. S. veikė bendrininku grupe, todėl Å¡i aplinkybė iÅ¡ kaltinimo Å¡alinama kaip nepagrista. Dėl panaudotų dujų R. K. atžvilgiu.

23. E. S. ir G. V. buvo nuteisti ir už tai, jog G. V. dujiniu pistoletu vienÄ kartÄ Å¡ovus nukentėjusiajam R. K. į veidÄ , pastarajam buvo sutrikdyta nesunkiai sveikata.

24. Apeliacinės instancijos teismui, paskyrus naujÄ teismo medicinos ekspertizę, buvo duota iÅ¡vada, kad R. K. nuo panaudotų dujų, jam buvo sutrikdyta sveikata nežymiai (t. 2., b. l. 204).

25. Kaip jau buvo minėta aukščiau, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad E. S. su G. V. veikė bendrais veiksmai, todėl šiuo atveju teisėjų kolegija konkrečiai vertina kiekvieno iš nuteistųjų veiksmus atskirai.

26. Iš bylos duomenų matyti, jog tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, E. S. parodė, jog po grumtynių R. K. nuėjo, o jis su žmona išvažiavo namo (2 t., b. l. 121; 181). Šiuos jo parodymus patvirtino ir G. V., kuris viso proceso metu taip pat nuosekliai teigė, jog po konflikto E. S. išvažiavo, o jis nuėjo į automobilį, pasiėmė dokumentus ir dujų balionėlį (2 t., b. l. 121; 181). Kad iškart po konflikto E. S. išvažiavo, patvirtino ir liudytojais apklausti R.

A. (2 t., b. l. 191), S. S. (2 t., b. l. 107), D. P. (2 t., b. l. 121) bei pats nukentėjusysis R. K. (2 t. b. l. 110; 180). IÅ¡ aptartų liudytojų parodymų matyti, kad po grumtynių visi trys konflikte dalyvavę asmenys iÅ¡siskirstė, E. S. iÅ¡važiavo namo, o nukentėjusysis po kurio laiko grįžo į konflikto vietÄ ieÅ¡koti pamestų raktų ir ten dar kartÄ susitiko G. V.. Dėl tokios nustatytos įvykių eigos, ginčo nagrinėjamu atveju nėra, taigi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog E. S. pirmosios instancijos teismo dėl Å¡ios kaltinimo dalies buvo nuteistas nepagrįstai, nes jis net nedalyvavo minėtame konflikte.

27. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. S. iÅ¡ kaltinimo, kuriuo jis yra kaltinamas tuo, kad G. V. dujiniu pistoletu vienÄ kartÄ Å¡ovus nukentėjusiajam R. K. į veidÄ , akių ragenų, junginių pažeidimÄ , cheminį nudegimÄ , nukentėjusiajam R. K. buvo sutrikdyta nesunkiai sveikata, iÅ¡teisinamas pagal LR BK 138 str. 1 dalį, kadangi neįrodyta, kad jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

28. Skundžiamu nuosprendžiu už analogiškus veiksmus buvo nuteistas ir G. V., tačiau kaip jau buvo minėta aukščiau, teismas nenustatė, kad apeliantai veikė bendrininku grupe, todėl kiekvieno jų veiksmai iš naujo vertinti individualiai. 29. 2017 m. vasario 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. K. nustatyti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaktos, nosies pamato, dešinės akies vokų nubrozdinimai, akių ragenų, junginių pažeidimai, cheminis nudeginimas galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y.

šaunamuoju ginklu. Viršugalvio, kaktos dešinės pusės, žastų, kairio dilbio, kairio kelio sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais), šešių (ar daugiau) trauminių poveikių (1 t., b. l. 44-45). 2017 m. kovo 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. K. nustatyta kraujosruva su nubrozdinimu viršugalvio srityje, kraujosruva su nubrozdinimu kaktos dešinėje, nubrozdinimai kaktoje, dešinės akies vokuose, nosies pamato srityje, kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, akių ragenų, junginių pažeidimas, cheminis nudegimas, kraujosruva kairio žasto užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva kairio dilbio vidiniame paviršiuje, kraujosruva dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruva kairio kelio priekinėje dalyje.

Kairės akies sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kiti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 59-60). Naujoje teismo medicinos ekspertų komisija iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 199) atribojo sužalojimų sunkumÄ ir įvertino sužalojimo pobÅ«dį, padarytÄ dujomis. Å ioje iÅ¡vadoje konstatuota, kad nuo dujų panaudojimo buvo padaryta nežymus sveikatos sutrikdymas R. K.. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi ekspertų komisijos iÅ¡vada.

30. Kaip jau buvo minėta aukščiau, nagrinėjama situacija vyko dviem etapais - iš pradžių tarp E. S., G. V. ir R. K. vyko grumtynės, apeliantai gynėsi nuo R. K. aktyvaus puolimo, o po kurio laiko, pasibaigus būtinosios ginties situacijai, įvyko dar vienas konfliktas tarp G. V. ir nukentėjusiojo, taigi skirtingus sužalojimus nukentėjusysis patyrė dviejų konfliktinių situacijų metu.

31. Siekiant nustatyti, kokie sužalojimai buvo patirti kiekvieno konflikto metu, apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybÄ , iÅ¡ kurios pateiktos iÅ¡vados matyti, jog R. K. pirmo konflikto metu, jam konfliktuojant su E. S. ir G. V., padaryti mechaniniai sužalojimai: poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai virÅ¡ugalvyje bei kaktoje; odos nubrozdinimai veide (apimant kaktos apatinę dalį, nosies pamato sritį, bei deÅ¡inės akies vokus); poodinės kraujosruvos abiejų akių virÅ¡utiniuose vokuose, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, kairio kelio srityje; kairės akies obuolio sumuÅ¡imas, kurio pasekmė – kairės akies retrobulbarinis neuritas; abiejų akių ragenų svetimkÅ«niai.

Mechaniniai sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais paveikiant nurodytas kÅ«no sritis. Dėl kairės akies obuolio sumuÅ¡imo, kurio pasekmė kairės akies retrobulbarinis neuritas, R. K. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti konstatuoti mechaniniai sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Antro konflikto metu R. K. konfliktuojant su G. V., t. y. G. V. Å¡aunant dujiniu ginklu ar papurÅ¡kiant dujiniu balionėliu jam į veidÄ iÅ¡sivystė sužalojimai dėl specialių cheminių junginių poveikio: akių ragenų bei junginių cheminis nudegimas.

Teismo medicinos praktika rodo, kad purÅ¡kiant į veidÄ dujas iÅ¡ specialių savigynai skirtų balionėlių ar Å¡aunant dujiniu užtaisu, mechaninių sužalojimų paprastai nebÅ«na ir svetimkÅ«nių (iÅ¡skyrus dujas ar aerozolį) į akis paprastai nepatenka. Å ie sužalojimai (akių ragenų bei junginių cheminis nudegimas) vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t. b. l. 199-204).

32. Å iÄ savo iÅ¡vada ekspertai patvirtino ir apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Ekspertas Ž. M. parodė, jog iÅ¡ dujinio pistoleto ir dujų balionėlio svetimkÅ«nių neiÅ¡lieka. Galimas akių sudirginimas, paburkimas, paraudimas, bet su situacija, kuomet atsiranda svetimkÅ«nių – ekspertas praktikoje nesusidÅ«rė (3 t., b. l. 15). Ekspertas S. M. parodė, jog iÅ¡skirstė sužalojimus – vienur cheminis nudegimas padarytas arba balionėliu ar pistoletu. Visi kiti sužalojimai, pagal nurodytas aplinkybes, yra mechaniniai sužalojimai, kuriuos ekspertai atskyrė. Pagal aplinkybes naudotas pistoletas dujinis, vadinasi ir poveikis nudegimas, o kairės akies sužalojimas yra nuo mechanikos, nuo smÅ«gio (3 t., b. l. 16). Taigi Å¡ioje byloje galima nustatyti ir atskirti nukentėjusiojo patirtus sužalojimus abiejų konfliktų metu.

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog nei ikiteisminio tyrimo metu nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip ir nebuvo nustatyta, ar G. V. turėjo ginklÄ , ar nukentėjusiajam dujas į veidÄ purÅ¡kė balionėliu. Kaip teisingai pažymėta ir apeliaciniame skunde, liudytojų parodymai dėl neva girdėto Å¡Å«vio garso taip pat prieÅ¡taringi. M. T. aiÅ¡kini, kad garsÄ , panašų į Å¡Å«vio, iÅ¡girdo praėjus 10-20 min. po to kai grįžo namo po konflikto pabaigos, J. T. teigė, kad garsÄ , panašų į Å¡Å«vio, iÅ¡girdo po 1-2 min. jam grįžus namo, tačiau M.

T. dar nebuvo namie. Taigi, abejonės, ar antrojo konflikto metu tarp nukentėjusiojo ir G. V., pastarasis turėjo dujinį pistoletÄ , taip ir liko nepaneigtos. Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, tÄ patvirtino ir specialisto iÅ¡vada, kad sužalojimai R. K. buvo padaryti dviem bÅ«dais – mechaniniu ir cheminiu. Pirmojo konflikto metu, tarp apeliantų ir nukentėjusiojo vykstant grumtynėms – patirti sužalojimai buvo mechaninio pobÅ«džio, tuo tarpu antrojo konflikto metu – nukentėjusysis patyrė cheminio pobÅ«džio sužalojimus, t. y. dujomis jam buvo nudegintas veidas.

PastarÄ jį sužalojimÄ ekspertai vertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

34. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs iÅ¡ naujo įrodymus, konstatuoja, kad G. V. įvykdė tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ : G. V. ir E. S. apsigynus nuo pavojingo R. K. pavojingo kėsinimosi, E. S. iÅ¡važiavus namo, o R. K. grįžus į įvykio vietÄ susirinkti pamestų daiktų, G. V., kerÅ¡taudamas dėl prieÅ¡ tai įvykusio užpuolimo, dujiniu pistoletu vienÄ kartÄ Å¡ovė nukentėjusiajam R. K. į veidÄ , tuo padarydamas jam akių ragenų, junginių pažeidimÄ , cheminį nudegimÄ , ir taip R. K. sutrikdė nežymiai sveikatÄ . Taigi įvertinus aptartas įvykio aplinkybes ir nukentėjusiojo patirtÄ sužalojimo mÄ stÄ dėl veido nudegimo dujomis, kurį padarė G. V., pastarojo veika perkvalifikuotina iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies BK 140 straipsnio 1 dalį, nes Å¡is straipsnis apima antrojo konflikto metu nukentėjusiajam padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

35. Situacija, kai iÅ¡ esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimÄ ir jo teisę į gynybÄ . Å ioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sÄ lygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: tiek ginčyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumÄ .

Esant tokiam veikos perkvalifikavimui teismas neprivalo iÅ¡ anksto praneÅ¡ti. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 12/2010-3/2013-4/2013-5/2013 6.2. punktas). Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės iÅ¡ esmės nesikeičia ir galima nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį be specialios įspėjimo procedÅ«ros.

36. Teisėjų kolegija Å¡iame nuosprendyje anksčiau aptartais įrodymais ir argumentais padarė iÅ¡vadÄ , kad G. V. ir E. S. nusikalstamas veikas padarė ne bendrininkų grupe, todėl iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turi bÅ«ti paÅ¡alinama ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacinės instancijos teisme buvo nustatyta, kad nuteistasis G. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1dalyje, panaikinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupe, todėl iÅ¡ naujo įvertinami bausmės skyrimo pagrindai ir G. V. paskiriama Å¡io nusikaltimo sankcijos ribose numatyta bausmė. Ä®vertinama, kad G. V. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ tiesiogine tyčia, nesant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

G. V. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 136-139), yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, priklausomybės ir psichikos ligų registruose neužregistruotas (1 t., b. l. 154, 155), praeityje buvęs teistas (1 t., b. l. 143-144). Taigi teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant G.

V. jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytÄ laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimÄ minimaliam – 6 mėnesius. Dėl civilio ieÅ¡kinio.

38. Dėl E. S. iÅ¡teisinimo ir G. V. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iÅ¡ naujo peržiÅ«rimas ir nukentėjusiojo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys. Nukentėjusysis R. K. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 32,33 Eur turtinės ir 12000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 94-99). Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu šį nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. R. K. naudai priteisė 6000 Eur neturtinei ir 32,33 Eur turtinei žalai atlyginti.

39. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, nukentėjusiojo patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su kaltinamojo atliktais nusikalstamais veiksmais, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš G. V. nukentėjusiojo naudai priteistina 32,33 Eur.

40. Byloje taip pat nustatyta, kad G. V. savo tyčiniais kaltais veiksmais tiesioginę žalÄ padarė nukentėjusiojo R. K. sveikatai, o Valstybinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir teisėtas ir iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam R. K. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas sumokėta suma – 372,57 Eur – priteistina G. V..

41. Tuo tarpu, pagal pastaruoju metu besiformuojančiÄ teismų praktikÄ matyti, kad bylose, kurių aplinkybės panaÅ¡ios į nagrinėjamÄ atvejį (asmuo nuteistas už nukentėjusiajam padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ ), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 1000 Lt (289 Eur) iki 500 Eur. Tai iliustruoja kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: 2K-347-976/2018 (300 Eur ir 500 Eur – nukentėjusiesiems suduota ne mažiau kaip deÅ¡imt smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas); 2K–453/2014 (1000 Lt - suėmęs nukentėjusiÄ jÄ už plaukų tampė ir mesdamas į jÄ kėdę padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimu kairėje blauzdoje); 2K-270/2014 (500 Lt ir 1000 Lt – trenkė nukentėjusiajam nepilnamečiui į kairę akį, paėmė jį už pečių, sulenkė ir apglėbęs ranka jo kaklÄ bandė smaugti, po to nugriovė jį ant žemės ir trenkė deÅ¡inės rankos kumščiu į galvÄ , taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ ); 2K-92/2014 (2000 Lt - suėmęs rankomis už pečių nukentėjusiÄ jÄ , jÄ tampė, taip padarė kraujosruvas kairio žasto srityje ir sukėlė jai fizinį skausmÄ bei nežymiai sutrikdė sveikatÄ ).

42. IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad neteisėtais G. V. veiksmais nukentėjusiajam R. K. buvo padaryti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: akių ragenų bei junginių cheminis nudegimas (2 t., b. l. 199-204). Spręsdama priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad dėl įvykio nukentėjusiojo patirtas sužalojimas nėra susiję su itin dideliais jo sveikatos pakenkimais, duomenų apie liekamuosius sužalojimų reiÅ¡kinius teismui nepateikta.

Tačiau nėra abejonės, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė skausmus, taip pat dvasinius iÅ¡gyvenimus. Atsižvelgdama į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų vertinimo principus bei Å¡ių principų pritaikymÄ konkrečiose bylose, kolegija mano, kad nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nukentėjusiojo ir nuteistųjų interesų pusiausvyrÄ , vadovaudamasi teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , jog teisingas, protingas ir sÄ Å¾iningas bÅ«tų 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas R.

K. Å¡iÄ sumÄ priteisiant iÅ¡ G. V.. Teisėjų kolegijos nuomone, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nuteistojo kaltės laipsnį, atsiradusias pasekmes ir teismų praktikos tendencijas.

43. Daiktai, turėję reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 dujų balionėliai, saugomi Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate pagal kvitÄ Nr. 0055104 (1 t., b. l. 106-108), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo G.

V. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, nuteistojo E. S. apeliacinį skundÄ tenkinti. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendį dalyje dėl kaltinimų pagal LR BK 138 str. 1 dalį (epizodas-nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir BK 284 str. panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: E. S. ir G. V. atžvilgiu, nustačius, kad jų veikoje yra baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, BK 28 straipsnio 1, 2 dalys), baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas R.

K.) nutraukti. E. S. ir G. V. dėl kaltinimo pagal LR BK 284 straipsnį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. PaÅ¡alinti nuosprendyje inkriminuotÄ G. V. ir E. S. nustatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). E. S. iÅ¡teisinti iÅ¡ kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas R. K. panaudojus dujas), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

G. V. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas panaudojus dujas), perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti G. V. visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. KardomÄ sias priemones E. S. ir G. V. panaikinti. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iÅ¡ G. V. ir E. S. solidariai nukentėjusiojo R. K. naudai 6000 Eur neturtinei ir 32,33 Eur turtinei žalai atlyginti, ir jÄ iÅ¡dėstyti: IÅ¡ nuteistojo G. V. priteisti 32,33 Eur (trisdeÅ¡imt du eurus 33 centus) turtinės ir 300 (tris Å¡imtus) eurų neturinės žalos nukentėjusiajam R. K.. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir iÅ¡ G. V. priteisti 372,57 Eur (tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du eurus 57 centus) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iÅ¡ G. V. 700 eurų nukentėjusiajam R. K. atstovavimo iÅ¡laidas pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teisme. Daiktus, turėjusius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 dujų balionėlius, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti. Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Svetlana Jurgaitienė Viktoras PreikÅ¡as Valdas Vitunskas