dfd482e5-9e98-4b57-bc77-f0ff0b0024cf · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-545-280-2021 Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00299-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 13 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-77-620/2021 pagal ieÅ¡kovės B. D. ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovui V. P., Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V. P. 4500 Eur patirtos materialinės žalos, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimo iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė turi jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ , tuo pačiu adresu. 2019-12-23 ryte išėjusi į laukÄ iÅ¡ gyvenamosios patalpos ieÅ¡kovė pamatė, jog visas kiemas, t.y.14 arų veja ir vaismedžiai, esantys privačioje valdoje buvo suniokoti galvijų bandos. 2019-02-24 atvykęs ieÅ¡kovės sÅ«nus D. D. telefonu iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Atvykus policijos pareigÅ«nams, atėjo ieÅ¡kovės kaimynas V.

B., kuris policijos pareigÅ«nams nurodė savininkÄ , kurio Å«kinių galvijų banda padarė nuostolius. Policijos pareigÅ«nai, kartu su ieÅ¡kovės kaimynu V. B. ir V. P. grįžo pas B. D., kur V. P. pats savo akimis matė suniokotÄ privačiÄ teritorijÄ . V. P., dalyvaujant policijos pareigÅ«nams, buvo siÅ«lyta nuostolius atlyginti geranoriÅ¡kai, tačiau Å¡is tai padaryti atsisakė. Atsakovui atsisakius atlyginti padarytus nuostolius, buvo paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas policijai dėl atklydusios Å«kinių galvijų bandos iÅ¡laužytų vaismedžių ir visiÅ¡kai suniokotos 14 arų vejos.

Atsakovas geranoriÅ¡kai nesiÅ«lė surasti įmonę, kuri atliktų darbus, kad veja ir vaismedžiai bÅ«tų sutvarkyti iki buvusio lygio ir už jos atliktus darbus apmokėti. 2020-01-01 buvo pateiktas praÅ¡ymas (duomenys neskelbtini) dėl žalos įvertinimo, taip pat įmonei buvo pateiktos fotonuotraukos ir filmuota medžiaga. 2020-01-03 gautas (duomenys neskelbtini) žalos įvertinimas, kuriuo yra teikiamas ieÅ¡kinys teismui. 2020-01-21 B. D. gavo 2020-01-16 Panevėžio apskrities VPK RokiÅ¡kio rajono policijos komisariato nutarimÄ pripažinti nukentėjusiÄ jÄ , nes nustatė, kad jai padaryta turtinė žala.

Atsakovas dėl Å¡io įvykio buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 346 straipsnio 4 dalį, tačiau padaryta atsakovui priklausančių gyvÅ«nų padaryta žala nebuvo atlyginta, nes žalos dydis virÅ¡ijo ANK 665 straipsnio 1 dalyje numatytÄ Å¾alos dydį. Atsakovas nesiÅ«lė geranoriÅ¡kai atlyginti padarytus nuostolius, ar sutvarkyti sklypÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. birželio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies.

Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo 1014,62 Eur patirtos žalos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 830 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei bei 34,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Likusioje dalyje ieÅ¡kinio netenkino.

4. Teismas nustatė, kad atsakovas 2020 m. sausio 29 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo buvo nubaustas 150 Eur bauda pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį dėl to, kad 2019 m. gruodžio 23 d., kaip ūkinių gyvūnų laikytojas neužtikrino, kad jo laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi ribų, kad gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ko pasekoje ūkiniai gyvūnai B.

D. (nutarime suklysta dėl nukentėjusiosios pavardės) priklausančioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) iÅ¡trypė ir apdergė iÅ¡matomis vejÄ , nulaužė dviejų obelų, dviejų slyvų ir vienos vyÅ¡nios Å¡akas, padarydamas B. D. turtinę žalÄ . V. P. tokiais veiksmai pažeidė 2013-06-04 RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr.AV-486 patvirtintų gyvÅ«nų laikymo RokiÅ¡kio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 22 p. reikalavimus, 1997-11-06 GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 VI skr., 20 str.2 d.3 p.4 p. reikalavimus bei padarė nusižengimÄ , numatytÄ ANK 346 str.4 d. (2t., b.l.4-5).

IeÅ¡kovė 2020-01-16 nutarimu buvo pripažinta nukentėjusiÄ jÄ (2t., b.l.28). Administracinė byla buvo pradėta pagal ieÅ¡kovės 2019-12-24 pareiÅ¡kimÄ , kuriame ji nurodė, jog 2019-12-23 apie 09.00 val. ji išėjo į savo sodybos kiemÄ ir pastebėjo, jog visa kiemo veja, t.y. apie 14 arų, yra iÅ¡trypta ir apdergta raguočių iÅ¡matomis. Taip pat ji pastebėjo, jog yra nulaužytos dviejų obelų, dviejų slyvų ir vienos vyÅ¡nios Å¡akos. Visa tai padarė V. P. raguočiai, kurie buvo iÅ¡trÅ«kę iÅ¡ aptvaro ir kuris pats prisipažino, kad tai padarė jo raguočiai (21t., b.l.6-8). 2019-12-24 ieÅ¡kovė apklausta kaip liudytoja papildomai nurodė, jog visa kiemo veja po raguočių iÅ¡trypimo yra nebetinkama pjauti vejapjove (2t., b.l.12-13).

Teisme atsakovas teigė, jog ištrūkusių galvijų banda galėjo sudaryti nuo 15 iki 18 galvijų.

5. IeÅ¡kovė pateikė 2020-01-03 žalos įvertinimo ir 2020-01-01 sklypo sutvarkymo sÄ matÄ . (duomenys neskelbtini) 2020-01-01 sÄ matoje nurodyta, kad pagal užsakovo pateiktas nuotraukas ir filmuotÄ medžiagÄ nustatyta, jog naujai įrengti vejÄ kainuos 4400 Eur. BÅ«tų viskas lyginama naujai, pagal poreikį vežamas juodžemis, papildomai voluojama žemė ir sėjama veja. Nugenėtos nulaužtos obelų Å¡akos užteptos specialiu tepalu. Darbai bÅ«tų vykdomi ankstyvÄ pavasarį (1t., b.l.10). IeÅ¡kovė įvertino, jog dėl nulaužtų vaismedžių , t.y. dviejų slyvų, dviejų obelų ir vienos vyÅ¡nios, kuriuos reikės atsodinti, ji patyrė 100 Eur žalÄ (slyvos-40 Eur,obelys-40 Eur ir vyÅ¡nia-20 Eur) (1t., b.l.9). Nustatė, kad žemės sklypas dar nėra atsodintas.

6. Teismas pasisakė dėl teisminio reglamentavimo, numatančio gyvÅ«nų savininko civilinę atsakomybę, pareigÄ atlyginti gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ (CK 4.41 straipsnis, GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktai, CK 6.263 straipsnio 3 dalis, CK 6.267 straipsnio 1 dalis, GyvÅ«nų laikymo RokiÅ¡kio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-04 įsakymu Nr.AV-486, 22 punktas).

Nors atsakovas teigė, jog yra pagrindai netaikyti jam civilinės atsakomybės, nes dėl žalos yra ir pačios ieškovės kaltės, jos prisiimtos rizikos - tvora neaptvėrė savo žemės sklypo, nors sklypas yra šalia ganyklų, teismas pripažino, jog atsakovas neįrodė, jog jo karvių ganyklos yra šalia ištrypto ieškovės žemės sklypo. Pats atsakovas nurodė, jog jos buvo maždaug už 800 metrų, o apklaustas liudytojas D. D. paaiškino, kad atsakovo gyvulių banda, kuri gali būti iki 40, yra maždaug už kilometro nuo suniokoto sklypo.

Teismas pripažino, kad aplinkybė, jog atsakovas tinkamai nepasirÅ«pina ir neužtikrina tinkamo jam priklausančių gyvulių aptvaro įrengimo, ar jų pririÅ¡imo, neturi bÅ«ti pagrindu Å¡alia, ar netoli esančių žemės sklypų savininkams pasirÅ«pinti savus sklypus aptverti tvoromis. Pažymėjo, kad GyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta gyvÅ«no savininkų pareiga garantuoti, kad gyvÅ«no auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, apima ir galvijų (karvių) savininko pareigÄ užtikrinti, jog pievoje gyvÅ«nas bÅ«tų pririÅ¡tas ar ganykla aptverta taip, kad savarankiÅ¡kai, be pagalbos iÅ¡ Å¡alies neturėtų galimybės iÅ¡trÅ«kti.

Teismo nuomone, netinkamas gyvÅ«no laikymas, t. y. netvarkingas aptvaras, netinkamas gyvÅ«no pririÅ¡imas ir pan., sÄ lygojęs gyvÅ«nų atitrÅ«kimÄ , nepriklausomai nuo jų elgesį nulėmusių aplinkybių, negali bÅ«ti vertinamas ne tik kaip neiÅ¡vengiama, gyvÅ«no savininko nekontroliuojama bei nepaÅ¡alinama aplinkybė (CK 6.253 str. 2 d.), sudaranti sÄ lygas visiÅ¡kai netaikyti civilinės atsakomybės, bet ir riboti civilinės atsakomybės taikymo galimybes atsakovui. Teismas pripažino, kad bÅ«tent atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. nepakankama gyvulių kontrolė ir priežiÅ«ra, pakankamu laipsniu lėmė tai, kad jie iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ aptvaro ir atklydę į ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ sukėlė žalos atsiradimÄ .

Sprendė, kad yra visos sÄ lygos atsakovui taikyti deliktinę civilinę atsakomybę.

7. Teismas vertino liudytojo D. D. (ieÅ¡kovės sÅ«naus) paaiÅ¡kinimus apie žemės sklypo suniokojimÄ , atsakovo V. P. administracinio nusižengimo medžiagÄ , tai, kad nei 2020-01-23 administracinio nusižengimo protokole (2t., b.l.2-3), kuriame nurodyta nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės, nei 2020-01-29 administracinio nusižengimo nutarime (2 t., b.l. 4-5) nurodant pažeidimo esmę, nėra duomenų kokio konkrečiai žemės sklypo dydžiui yra padaryta žala. Teismas, nesant kitų duomenų, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei sprendė, jog buvo iÅ¡tryptas 8 arų žemės sklypo (sodų) plotas, kÄ patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos (2t., b.l.30-42).

8. Teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo dydžio vertino liudytojų D. D. parodymus dėl sklypo suniokojimo, reikalingų atlikti darbų, liudytojo (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. parodymus dėl sÄ matos sudarymo, reikalingų atlikti darbų, įkainių, atsakovo pateiktus įrodymus, kad žolės atsodinimo kaina rinkoje svyruoja nuo 0,30 Eur už kv.m. iki 2 Eur už 1 kv.m. (1t., b.l.81-83), (duomenys neskelbtini) darbų sÄ matas (1 t., b.l. 97-98), (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. T. parodymus dėl sÄ matų sudarymo aplinkybų, darbų kainų, sklypo bÅ«klės. Teismas nurodė, jog byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog sklype buvo įrengta dekoratyvinė veja, kad ji bÅ«tų buvusi įrengta taip, kaip planuoja atlikti (duomenys neskelbtini).

9. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti nuostolių suma už žolės atsodinimÄ yra per didelė atsižvelgiant į visos žemės sklypo vertę -547 Eur bei į tai, jog atsodinama žolė turėtų bÅ«ti ne pačiais didžiausiais kaÅ¡tais, o protingo dydžio iÅ¡laidomis, tuo labiau nesant neginčijamų įrodymų, kad žolė buvo ne natÅ«raliai sudygusi, o įrengta nauja veja. Sprendė, kad (duomenys neskelbtini) pateikta darbų sÄ mata - 994,62 Eur su PVM naujos žolės pasodinimui visame ieÅ¡kovės sode (2t., b.l.97) atitinka realiai patiriamas iÅ¡laidas, kurios užtikrintų, jog nukentėjusiajai (ieÅ¡kovei) bÅ«tų atlyginti dėl galvijų bandos iÅ¡tryptos namų valdos patirti nuostoliai.

Ä® patirtÄ sÄ matÄ yra įtrauktas ir esamo grunto frezavimas, juodžemio iÅ¡lyginimas mechanizuotu bÅ«du, juodžemio paruoÅ¡imas vejai sėti mechanizuotu bÅ«du sėkla ir vejos sėjimas rankiniu bÅ«vu (2t. b.l.87). Teismas iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ interneto tinklapių pripažino viena iÅ¡ leistinų įrodinėjimo priemonių, todėl įvertino ir atsakovo pateiktus įrodymus apie žolės sodinimo kainÄ rinkoje pagal internete skelbiamus žolės sodinimo skelbimus, kuriuose kaina svyruoja nuo 0,30 Eur už 1 kv.m. iki 2 Eur už 1 kv.m.

10. Spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo už iÅ¡laužytus vaismedžius teismas įvertino tai, jog pagal liudytojo D. D. parodymus iÅ¡ dviejų slyvų, dviejų obelų ir vienos vyÅ¡nios, tik pastaroji buvo paÅ¡alinta. Obelų ir slyvų buvo apgenėtos tik žemutinės Å¡akos, tačiau jos yra iÅ¡likę. Todėl iÅ¡ atsakovo priteisti nuostoliai ieÅ¡kovei už vyÅ¡nios, kuri po gyvÅ«nų padarytos žalos tapo nebetinkama naudoti ir buvo paÅ¡alinta. Pripažino, kad dėl jos praradimo padaryta žala yra 20 Eur, kuri įvertintina pagal vieÅ¡ai skelbiamus duomenis apie jos rinkos vertę, jos amžių (apie 4 metus). Kadangi kiti vaismedžiai (dvi obelys ir dvi slyvos) yra iÅ¡likusios, nuostoliai už juos iÅ¡ atsakovo nepriteisti. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 1014,62 Eur (994,62 Eur už žolės atsodinimÄ gyvulių iÅ¡tryptame 8 arų žemės sklype + 20 Eur už vyÅ¡niÄ ) patirtos žalos, procesines palÅ«kanas.

11. Nustatė, kad ieÅ¡kovė byloje yra sumokėjusi 135 Eur žyminio mokesčio, atstovavimo iÅ¡laidų – 800 Eur; viso – 935 Eur. Atsakovas iÅ¡ viso byloje patyrė 904 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas sprendė esant pagrindui nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir ieÅ¡kovei priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo (CPK 93 straipsnio 4 dalis) atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovės kreipimÄ si į teismÄ lėmė atsakovo atlikti netoleruotini veiksmai dėl netinkamos gyvÅ«nų priežiÅ«ros, atsakovas visiÅ¡kai nesutiko atlyginti gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , teigė, jog jam civilinė atsakomybė iÅ¡ viso neturėtų bÅ«ti taikoma, nes ieÅ¡kovės veiksmai sÄ lygojo žalos kilimÄ (tvoros neatvėrimas savo sklypo), nustatytos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei taikyti.

Pažymėjo, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo visa apimtimi netenkinamas ne dėl to, kad Å¡i žala nebuvo padaryta, bet dėl to, kad jos dydžio klausimas yra vertinamasis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. birželio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti; nusprendus sprendimo dalį dėl nuotolių palikti nepakeistÄ perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas tokiu bÅ«du: ieÅ¡kovei priteisiant iÅ¡ atsakovo 187,17 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiant 700,15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

13. Nurodo, kad ieÅ¡kovė, savo žemės sklypo netverdama tvora, prisiėmė rizikÄ , kad į jį gali patekti laukiniai gyvÅ«nai ir/ar svetimi naminiai gyvÅ«nai ir padaryti žalos. Jei sklypas bÅ«tų buvęs aptvertas tvora, tai į jį atsakovo karvės nebÅ«tų patekę ir žolė sklype nebÅ«tų buvusi iÅ¡trypta. Taigi, pačios ieÅ¡kovės veiksmai (tvoros neapsitvėrimas, gyvenant Å¡alia ganyklų), remiantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6.267 straipsnio 1 dalimi, 6.270 straipsnio 1 dalimi, buvo pagrindas atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės arba bent jau priteistinÄ Å¾alos sumÄ mažinti, atsižvelgiant į pačios ieÅ¡kovės didelį neatsargumÄ , tačiau to pirmosios instancijos teismas dėl nesuprantamų priežasčių nepadarė. 800 metrų atstumas iki ganyklų laikytinas nedideliu atstumu.

Aplinkybę, kad ieÅ¡kovės žemės sklypas yra Å¡alia atsakovo ganyklų, yra pripažinusi ieÅ¡kovės atstovė 2021-04-12 teismo posėdžio metu. Å is faktas užfiksuotas 2019-12-24 Panevėžio AVPK RokiÅ¡kio r. PK apžiÅ«ros protokole, liudytojas D. D., nurodė, jog jam ir jo mamai iÅ¡ anksčiau bÅ«davo žinoma, kad atsakovo gyvuliai iÅ¡ aptvertos ganyklos kartais pabėga. Normaliai atidus ir rÅ«pestingas asmuo, gyvendamas Å¡alia ganyklų ir žinodamas, kad iÅ¡ ganyklų kartais pabėga gyvuliai, saugodamas savo turtÄ apsitvertų jį tvora.

14. Byloje neįrodyta, jog žemės sklypas buvo apsėtas žole prieÅ¡ jo iÅ¡trypimÄ . 2021-04-12 ieÅ¡kovės atstovė pripažino, kad žolė sklype buvo natÅ«raliai sudygusi, kad sklypas nebuvo specialiai apsėtas žole. (duomenys neskelbtini) direktorius R. T., užsiimantis vejos sodinimo darbais, 2021-05-26 teismo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas nurodė, kad jis po įvykio buvo apžiÅ«rėti iÅ¡trypto sklypo ir jo vertinimu žolė buvo natÅ«raliai sudygusi, o ne pasėta. Priteisus ieÅ¡kovei iÅ¡laidas už naujos žolės pasodinimÄ , ji atsidÅ«rė geresnėje padėtyje negu buvo – gavo pinigus žolės atsisėjimui, nors prieÅ¡ tai žolės nebuvo sėjusi ir iÅ¡laidų žolės pasėjimui nebuvo patyrusi.

15. Nurodo, kad ieškovė nebuvo pateikusi jokių įrodymų, jog jos finansinė padėtis yra bloga ir kad ji šiai dienai neturi pinigų žolės atsisodinimui. Būsimi nuostoliai gali būti priteisti tik išimtiniais atvejais, kai byloje yra įrodymai, kad nukentėjęs asmuo išlaidų negali patirti, nes neturi pinigų tokioms išlaidoms. Nepagrįstai buvo priteistas nuostolių, kurių ieškovė nėra patyrusi ir neaišku, ar kada nors iš viso patirs, atlyginimas.

16. Teismas negalėjo priteisti bÅ«simų iÅ¡laidų už žolės atsodinimÄ , kadangi sklypas per daugiau nei 1,5 metų laiko nuo įvykio jau pats buvo atsistatęs į tÄ padėtį, kuri buvo iki jo iÅ¡trypimo. Liudytojas R. T. nurodė, kad dažnai pravažiuoja pro sklypÄ ir matė, kad jis Å¡iai dienai yra atsistatęs į iki iÅ¡trypimo buvusiÄ padėtį, t.y. vėl natÅ«raliai užžėlęs žole, kuri yra tvarkingai Å¡ienaujama. Taip pat ir teismas nurodė, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog žolė buvo sėta, o ne natÅ«raliai sudygusi, o iÅ¡ apklaustų liudytojų parodymų (D. D., R. T.) žinoma, kad Å¡iuo metu žemės sklypas per tam tikrÄ laikÄ nuo įvykio yra atsistatęs. Todėl nepagrįstai buvo priteistas nuostolių atlyginimas, nors sklypas buvo atsistatęs į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį, ko pasekoje jokios žalos nebebuvo.

17. Teismas byloje esančius skelbimus iÅ¡ interneto laikė leistina įrodinėjimo priemone. IÅ¡ skelbimų matyti, kad žolės sodinimo kaina rinkoje svyruoja nuo 0,30 Eur/kv.m. iki 2 Eur/kv.m., taigi, pigiausia žolės atsodinimo kaina bÅ«tų 240 Eur. Teismas nesivadovavo įrodymais apie pigiausiÄ Å¾olės atsodinimo kainÄ , nors nurodė, kad žolė turėtų bÅ«ti atsodinama ne pačiais didžiausiais kaÅ¡tais, o protingo dydžio iÅ¡laidomis. Priteista bÅ«simų iÅ¡laidų suma (994,62 Eur) beveik 2 kartus virÅ¡ija pačio sklypo vertę (547 Eur), kas prasilenkia su elementaria logika, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais bei leidžia ieÅ¡kovei nesÄ Å¾iningai praturtėti atsakovo sÄ skaita.

Teismas negalėjo priteisti iÅ¡ atsakovo 20 Eur iÅ¡laidų už nukirstÄ vyÅ¡niÄ , kadangi byloje nebuvo jokių įrodymų, kad ji iÅ¡ tiesų buvo nukirsta bei įrodymų apie Å¡ios vyÅ¡nios kainÄ (kiek ieÅ¡kovė buvo patyrusi iÅ¡laidų Å¡ios vyÅ¡nios pirkimui, kiek rinkoje kainuoja vyÅ¡nios medis).

18. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas tik maža dalimi (22,55 %), tačiau ieškovės naudai buvo priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovo naudai nebuvo priteista jokia dalis jo patirtų išlaidų advokatui, kas neatitinka CPK 93 straipsnio 2 dalies bei 17 straipsnio nuostatų. Ieškovės naudai iš atsakovo galėjo būti priteista 187,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo naudai iš ieškovės teismas turėjo priteisti 700,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Tai, kad atsakovo gyvuliai nutraukė elektrinį piemenį ir pabėgo iÅ¡ ganyklos teismo negalėjo bÅ«ti laikoma neteisėtais atsakovo veiksmais, tai, kad atsakovas nesutiko su iÅ¡pÅ«stomis iÅ¡laidomis žolės atsodinimui, kurios net 9 kartus virÅ¡ijo sklypo kainÄ ir laikėsi pozicijos, kad dėl atsiradusios žalos yra ir pačios ieÅ¡kovės kaltė, kadangi ji savo žemės sklypo nebuvo apsitvėrusi tvora, nebuvo pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės. Atsakovas 2021-05-26 teismo posėdyje nurodė, kad jis bandė susitarti su ieÅ¡kove, tačiau ji reikalavo iÅ¡ atsakovo protu nesuvokiamos nuostolių sumos, taigi, buvo nesÄ Å¾ininga.

Teismas sutiko, kad reikalaujamos žolės atsodinimo iÅ¡laidos yra nepagrįstos, galėjo bÅ«ti iÅ¡trypta 8 arai žolės sklype, o ne 14 arų, priimdamas sprendimÄ teismas vadovavosi viena iÅ¡ atsakovo pateiktų sÄ matų, o ne ieÅ¡kovės pateikta sÄ mata. Siekiant apsiginti nuo nepagrįstų reikalavimų, kuriuos ieÅ¡kovė reiÅ¡kė siekdama nesÄ Å¾iningai praturtėti atsakovo sÄ skaita, buvo bÅ«tina kvalifikuota advokato pagalba, tačiau pavyko apsiginti nuo nepagrįsto dydžio reikalavimų atsakovui liko neatlygintos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundo netenkinti, priteisti ieÅ¡kovei 500 Eur advokato iÅ¡laidas už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ .

20. Nurodo, kad apeliantas neteisingai aiÅ¡kina faktines aplinkybes, žala buvo padaryta esant ieÅ¡kinyje nurodytoms ir teismo nustatytoms aplinkybėms. Nėra ginčo, kad 2019-12-23 atsakovui priklausantys Å«kiniai gyvÅ«nai (galvijai) pabėgo iÅ¡ jų laikymo vietos ir pateko į ieÅ¡kovės sodybÄ . Naminių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), atsakovui kyla atsakomybė pagal pirmosios instancijos teismo nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ . Teismas nurodė motyvus, argumentavo sprendimÄ , teisingai taikė materialines teisės normas.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo atsakovo gyvuliams iÅ¡trypus ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo atsakomybės bei padarytos žalos dydžio. Taip pat apeliantas nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu.

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teisme nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų išsamiai nebekartoja, pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

24. Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, bÅ«tinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Ä®statymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

25. Byloje neginčijamai nustatyta, kad iÅ¡ aptvaro iÅ¡trÅ«kę galvijai, kurie vėliau atklydo į ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ bei jį iÅ¡trypė, apdergė, priklausė bÅ«tent atsakovui. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai aptarė teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį gyvÅ«nų savininkui atsiranda pareiga atlyginti gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ (CK 4.41 straipsnis, GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnis, CK 6.263 straipsnio 3 dalis, CK 6.267 straipsnio 1 dalis, GyvÅ«nų laikymo RokiÅ¡kio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 22 punktas). Apeliantas neneigia, kad jam priklausantys galvijai buvo atklydę į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ ir jį iÅ¡trypė.

26. Tačiau apeliantas laikosi pozicijos, kad pačios ieÅ¡kovės veiksmai (tvoros neapsitvėrimas gyvenant Å¡alia ganyklų), remiantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6.267 straipsnio 1 dalimi, 6.270 straipsnio 1 dalimi, buvo pagrindas atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės arba bent jau priteistinÄ Å¾alos sumÄ mažinti, atsižvelgiant į pačios ieÅ¡kovės didelį neatsargumÄ . Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

27. Vadovaujantis CK 6.267 straipsnio 1 dalimi naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Asmuo atsako ir už iÅ¡ jo pabėgusių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ . Taigi naminio gyvÅ«no savininko kaltė dėl gyvÅ«no padarytos žalos yra preziumuojama. Deliktinė atsakomybė gyvÅ«no savininkui netaikoma tik tuo atveju, jeigu gyvÅ«no savininkas įrodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Apeliantui kyla deliktinė atsakomybė už jam priklausančių naminių gyvÅ«nų žalÄ padarytÄ trečiojo asmens turtui.

28. Apeliantas teigia, kad žala atsirado dėl ieÅ¡kovės neatsargumo (CK 6.267 straipsnio 1 dalis), kadangi ji pati netinkamai rÅ«pinosi savo turto apsauga, tvora neaptvėrė savo žemės sklypo, nors sklypas yra Å¡alia ganyklų, tokiu bÅ«du pati prisiėmė rizikÄ , kad į sklypÄ gali patekti svetimi naminiai gyvÅ«nai ir padaryti žalos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pagrįstai pripažinta, jog, pirmiausia, byloje neįrodyta aplinkybė, jog atsakovo karvių ganyklos yra Å¡alia ieÅ¡kovės žemės sklypo. Atsakovas teisme nurodė, jog jos buvo maždaug už 800 metrų (to neneigia ir apeliaciniame skunde), o apklaustas liudytojas D. D. paaiÅ¡kino, kad atsakovo gyvulių banda yra maždaug už kilometro nuo suniokoto sklypo. Netgi ir tuo atveju, jeigu sklypas ribotųsi su ganykla, nebÅ«tų pagrindo konstatuoti, jog kaimynas turi pareigÄ sklypÄ apsitverti tvora.

29. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas teisės aktuose yra įtvirtinta bÅ«tent gyvÅ«no savininkų pareiga garantuoti, kad gyvÅ«no auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, apima ir galvijų (karvių) savininko pareigÄ užtikrinti, jog pievoje gyvÅ«nas bÅ«tų pririÅ¡tas ar ganykla aptverta taip, kad savarankiÅ¡kai, be pagalbos iÅ¡ Å¡alies neturėtų galimybės iÅ¡trÅ«kti.

BÅ«tent atsakovui, kaip gyvulių savininkui, kurio gyvuliai iÅ¡ ganyklų ne kartÄ buvo iÅ¡trÅ«kę, kilo pareiga pasirÅ«pinti, kad tai nesikartotų. NepasirÅ«pindamas tinkamu aptvaru bÅ«tent atsakovas buvo nepakankamai atidus ir rÅ«pestingas asmuo, neužtikrino, kad netoliese gyvenantiems asmenims iÅ¡ aptvaro iÅ¡trÅ«kę galvijai nepadarytų žalos. Pažymėtina, jog netinkamas gyvÅ«no laikymas, t. y. netinkamas gyvÅ«no pririÅ¡imas, nepriklausomai nuo jo elgesį nulėmusių aplinkybių, negali bÅ«ti vertinamas kaip neiÅ¡vengiama, gyvÅ«no savininko nekontroliuojama bei nepaÅ¡alinama aplinkybė (CK 6.253 straipsnio 2 dalis), sudaranti sÄ lygas ribojanti civilinės atsakomybės taikymo galimybes apeliantui.

Pripažintina, kad bÅ«tent atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. nepakankama gyvulių kontrolė ir priežiÅ«ra, pakankamu laipsniu lėmė tai, kad jie iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ aptvaro ir atklydę į ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ sukėlė žalos atsiradimÄ ir byloje neįrodytos aplinkybės, kad deliktinė atsakomybė gyvÅ«no savininkui netaikoma.

30. Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog dėl vejos užsėjimo tiek iki įvykio, tiek po jo, ji bÅ«tų patyrusi iÅ¡laidų. Nurodo, kad iÅ¡trypta veja iki tol buvo natÅ«raliai sudygusi, o Å¡iuo metu žolė vėl užaugo ir sklypo bÅ«klė natÅ«raliai atsistatė. Liudytojo R. T. teigimu, žolė tame žemės sklype buvo ne sėta, o natÅ«raliai sudygusi, veja niekada nebuvo daryta, Å¡iai dienai sklypas yra vėl natÅ«raliai užžėlęs žole, kuri yra tvarkingai Å¡ienaujama. Pažymi, kad ir teismas nurodė, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog žolė buvo sėta, o ne natÅ«raliai sudygusi, o iÅ¡ apklaustų liudytojų parodymų (D. D., R. T.) žinoma, kad Å¡iuo metu žemės sklypas per tam tikrÄ laikÄ nuo įvykio yra dalinai atsistatęs.

31. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taip pat teismas gali atidėti bÅ«simos žalos įvertinimÄ arba įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe (CK 6.249 straipsnio 3 dalis).

Paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų iÅ¡laidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko.

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, bÅ«simos žalos dydžiui keliamas realaus tikėtinumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė, kurios pajamas sudaro pensija, yra atitinkamo amžiaus, tikėtina, sutvarkyti sklypo tuoj po įvykio negalėjo, tÄ nurodė liudytoju apklaustas D. D., todėl byloje buvo pagrindas spręsti dėl bÅ«simų iÅ¡laidų atlyginimo.

32. Apeliantas nurodo, kad sklypas vėl natÅ«raliai apaugo žole, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai R. T., D. D. teigė, jog sklype dar matyti daug nelygumų. Nors liudytojas R. T. nurodė, kad žolė Å¡iuo metu tvarkingai Å¡ienaujama su žoliapjove, tačiau tai matė tik pravažiuodamas pro Å¡alį, sklypo neapžiÅ«rėjo, o liudytojas D. D. nurodė susiduriantis su sunkumais žolę pjaunant. Liudytojas D. D. paaiÅ¡kino, kad žolės pjauti su žoliapjove nebegali, kadangi ji dėl nelygumų genda, buvo reikalinga samdyti kaimynÄ , kad su traktoriuku žolę pjautų, kitus plotus turi apipjauti jis pats su trimeriu.

33. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, bÅ«tinų darbų, įvertino apelianto akcentuojamas aplinkybes, jog Å¡iuo metu žemės sklypas per tam tikrÄ laikÄ nuo įvykio yra natÅ«raliai dalinai atsistatęs, nes jis vėl pjaunamas, nors ir kita technika, tačiau jau įspaustose gyvulių kanopomis vietose natÅ«raliai yra ataugusi žolė, o nupjauta į jas prikritusi (vietos lyginasi). Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės sklype nebuvo suformuota iÅ¡puoselėta veja, atitinkamai sprendė, jog ir ne visi ieÅ¡kovės nurodomi darbai turi bÅ«ti atliekami.

34. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad praeityje ieškovė nebuvo visiškai patyrusi jokių išlaidų žolės pasėjimui, nes liudytojas D. D. paaiškino, jog žolė buvo sėjama ne vienerius metus, tiek jo, tiek tėvo, jis pats yra žemes lyginęs grėbliu, skirtingais laikotarpiais darbai buvo atliekami, plėtėsi užsėtas žole plotas, kai buvo panaikinti daržai.

35. Nors liudytojas negalėjo įvardinti, kokias iÅ¡laidas dėl žolės miÅ¡inio pirkimo buvo patyręs, kokie konkrečiai plotai buvo juo užsėti, kur žolė sudygo natÅ«raliai, tačiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog aplinkos tvarkymu iki įvykio buvo rÅ«pinamasi, į vejos priežiÅ«rÄ buvo investuotos ir lėšos, ir įdėta darbo. Liudytojo teigimu, pati ieÅ¡kovė, bÅ«dama garbingo amžiaus, galėdavo su žoliapjove vejÄ nusipjauti, o Å¡iuo metu net neleidžia vaikų į kiemÄ , kad jie dėl duobių nesusižalotų. Nors žemės sklype ir nebuvo suformuota iÅ¡puoselėta veja, kokiÄ planavo atlikti (duomenys neskelbtini), tačiau, akivaizdu, kad žemės sklypu ir jame augančia žole buvo rÅ«pinamasi, iki įvykio žemės sklypas buvo tvarkingas, o norint atkurti iki įvykio buvusiÄ padėtį Å¡iuo metu yra reikalinga lyginti žemės sklypÄ , o po to naujai atsėti žolę.

36. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, negalima konstatuoti, jog ieškovės sklype nebereikalingi jokie darbai buvusios iki įvykio padėties atstatymui.

37. Byloje neginčijamai nustatyta, kad patekus į sklypÄ gana didelei gyvulių bandai, sklypas buvo iÅ¡tryptas, dėl to jame iÅ¡tisai susidarė nelygumai, sklypÄ reikalinga lyginti, vėliau ir atsėti žolę. Pagrįstai teismo pripažinta, jog lyginti tik gyvulių kanopų įspaustų vietų nėra prasmės ir tai tinkamai neiÅ¡spręstų padarytos žalos atlyginimo klausimo, kadangi iÅ¡tryptas didelis žemės plotas, kas matyti į bylÄ pateiktose fotonuotraukose.

38. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus bei sprendė dėl žalos dydžio. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 178 straipsniu, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas vertino tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo į bylÄ pateiktus įrodymus.

39. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas padarytos žalos dydį nustatė vertindamas bÅ«tent atsakovo pateiktus įrodymus ir nesutiko vadovautis (duomenys neskelbtini) 2020-01-01 sÄ mata, sudaryta 4400 Eur sumai naujos vejos įrengimui. Teismas vertino atsakovo į bylÄ teiktas (duomenys neskelbtini) parengtas darbų sÄ matas. Pagal vienÄ iÅ¡ atsakovo pateiktų darbų sÄ matÄ , kuria pakanka žole atsodinti tik iÅ¡tryptas žemės sklypo dalis, sudaro 605 Eur su PVM (1 t., b.l.98) ir kitÄ sÄ matÄ , pagal kuriÄ nurodoma, jog iÅ¡ naujo pasodinti žolę visame ieÅ¡kovės sklype (skaičiuota aÅ¡tuoniems arams) kainuotų 994,62 Eur su PVM (1t., b.l.97).

Ä® sÄ matÄ 994,62 Eur sumai įtrauktas esamo grunto frezavimas, juodžemio iÅ¡lyginimas mechanizuotu bÅ«du, juodžemio paruoÅ¡imas vejai sėti mechanizuotu bÅ«du sėkla ir vejos sėjimas rankiniu bÅ«du (2t. b.l.87). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti Å¡ioje sÄ matoje darbai nėra pertekliniai esamoje situacijoje, kai buvo iÅ¡tryptas visas sklypas ir reikalinga jį visÄ lyginti, sÄ mata sudaryta specialisto, apžiÅ«rėjusio sklypÄ .

40. Apeliantas nurodo teikęs įrodymus, kad ieÅ¡kovės pateikta žolės atsodinimo kaina yra neprotingo dydžio, žolės atsodinimo kaina rinkoje svyruoja nuo 0,30 Eur už kv.m. iki 2 Eur už 1 kv.m. (1t., b.l.81-83), taigi, pigiausia žolės atsodinimo kaina bÅ«tų 240 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki žolės atsodinimo yra reikalinga atlikti ir žemės sklypo lyginimo darbus. (duomenys neskelbtini) direktorius R. T., apklaustas liudytoju paaiÅ¡kino, kad jų bendrovėje 1 aro žolės atsodinimo kaina sudaro nuo 0,30 ct iki 1 Eur, todėl spręsti, kad sÄ matoje nurodyta neteisinga žolės atsodinimo kaina, negalima.

41. Pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybę, kad žemės sklypo vertė yra 547 Eur, todėl sprendė, jog ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti nuostolių suma už žolės atsodinimÄ yra akivaizdžiai per didelė. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad tokia sklypo vertė nustatyta masinio vertinimo bÅ«du ir labai abejotina, ar ji atitinka tikrÄ jÄ Å¡io sklypo rinkos vertę, todėl nesutinka su apeliantu, jog sklypas nevertas tiek, kiek teismo priteista už sklypo tvarkymÄ , be to, negalima paneigti, jog iki įvykio sklypas turėjo atrodyti tvarkingiau, kas turėtų reikÅ¡mės ir jo pardavimo kainai.

42. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad (duomenys neskelbtini) pateikta darbų sÄ mata -994,62 Eur su PVM naujos žolės pasodinimui visame ieÅ¡kovės sode (2t., b.l.97) labiausiai atitinka realiai patiriamas iÅ¡laidas, kurios užtikrintų, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų atlyginti dėl galvijų bandos iÅ¡tryptos namų valdos patirti nuostoliai, vien tik lyginti gyvulių kanopų įspaustų vietų nebÅ«tų prasmės ir tai tinkamai neiÅ¡spręstų padarytos žalos atlyginimo klausimo.

43. Nors apeliantas ir nesutinka, kad iÅ¡ jo bÅ«tų priteista 20 Eur už gyvulių sužalotÄ vyÅ¡niÄ , teigia, kad nėra įrodymų dėl jos įsigijimo kainos, nukirtimo, tačiau byloje buvo nustatyta, kad vyÅ¡niÄ (taip pat ir kitus vaismedžius) apgadino atsakovo gyvuliai, buvo nulaužtos jos Å¡akos, o liudytojas D. D. patvirtino, kad vyÅ¡nia buvo paÅ¡alinta, kadangi nebeiÅ¡gyveno po iÅ¡laužymo. Teismas iÅ¡vadÄ dėl vyÅ¡nios vertės darė atsižvelgęs į vieÅ¡ai skelbiamus duomenis apie jos rinkos vertę, jos amžių (apie 4 metus). Bylos nagrinėjimo metu liudytojas D. D. nurodė, kad turguje vyÅ¡nios medelis galėtų kainuoti apie 20 Eur. Dėl vyÅ¡nios paÅ¡alinimo aplinkybių bei nustatytos vertės apeliacinės instancijos teismui abejonių nekyla, manytina, kad vertė nustatyta tinkamai, apeliantas prieÅ¡ingų įrodymų dėl vyÅ¡nios vertės į bylÄ nepateikė.

44. Dėl nurodyto pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo priteisė ieÅ¡kovės naudai 1014.62 Eur (994,62 Eur už žolės atsodinimÄ gyvulių iÅ¡tryptame 8 arų žemės sklype + 20 Eur už vyÅ¡niÄ ) patirtos žalos.

45. Apeliantas nesutinka, kad teismas turėjo pagrindÄ nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir ieÅ¡kovei priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo, o atsakovui iÅ¡laidų neatlyginti. Pažymi, kad ieÅ¡kinys buvo patenkintas tik maža dalimi (22,55 %), dėl atsiradusios žalos yra ir pačios ieÅ¡kovės kaltės, atsakovas bandė susitarti su ieÅ¡kove, tačiau ji reikalavo iÅ¡ atsakovo protu nesuvokiamos nuostolių sumos, taigi, buvo nesÄ Å¾ininga. Teismas sutiko, kad reikalaujamos žolės atsodinimo iÅ¡laidos yra nepagrįstos, galėjo bÅ«ti iÅ¡trypta 8 arai žolės sklype, o ne 14 arų, vadovavosi viena iÅ¡ atsakovo pateiktų sÄ matų. Atsakovui buvo bÅ«tina kvalifikuota advokato pagalba.

46. Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

47. Ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 135 Eur žyminio mokesčio, patyrė 800 Eur atstovavimo išlaidų (1t.,b. l.4, 90-91). Atsakovas iš viso byloje patyrė 904 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t., b.l.105-110,2 t. b.l.55-58).

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada netaikyti CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi iÅ¡laidų proporcijos, neatitinka teismų praktikos. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl padarytos turtinės žalos dydžio, atsakovas neneigė, kad žalÄ padarė jo gyvuliai. Byloje iÅ¡ esmės buvo kilęs ginčas dėl turtinės žalos dydžio, Å¡alys teikė skirtingas sÄ matas padarytos žalos dydžiui pagrįsti, be to, teismas, nustatydamas žalos dydį, ieÅ¡kovės teikta sÄ mata nesivadovavo.

49. Nenustatyta, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu būtų elgęsis netinkamai, piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis ir būtų egzistavęs pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Todėl ieškovės naudai iš atsakovo turėjo būti priteista 187,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo naudai iš ieškovės - 700,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

50. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

51. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnio 1 dalis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Tačiau pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas keistinas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisiant 187,17 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiant 700,15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

52. Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundÄ , sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio. Kadangi apeliacinis skundas iÅ¡ esmės netenkinamas, keičiamas tik bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, Å¡ios iÅ¡laidos apeliantui nepriteisiamos.

53. IeÅ¡kovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nors ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ Â parengimÄ nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 p. nurodyto dydžio, tačiau, įvertinus pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundÄ turinį ir apimtį, kai iÅ¡ esmės nurodomos teismo iÅ¡vados, kilusio ginčo pobÅ«dį, taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, tai, kad byla nėra sudėtinga, didelės apimties, nereikalauja specialių žinių, joje nekeliami nauji teismų praktikoje nesuformuluoti klausimai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, ieÅ¡kovei priteistinas iÅ¡laidų dydis mažintinas iki 200 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. birželio 14 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ . Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. birželio 14 d. sprendime nurodytÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ iÅ¡ atsakovo V. P., a.k(duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės B. D., a.k(duomenys neskelbtini) naudai priteisiant 187,17 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovo V.

P. naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės B. D. priteisiant 700,15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. P. ieÅ¡kovei B. D. 200 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Teisėja Laimutė Sankauskaitė