dfd37a2f-32ed-4ac8-afb1-52d8a4da044f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-234-516/2011                                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-02-3-16082-2009-5Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 18 d.VilniusVilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaiteidalyvaujant ieškovo atstovams P. N., advokatei B.

V.atsakovo atstovui P. Ž.vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Litekso“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Palangos vandenys“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Litekso“ dėl sutarties pakeitimo. Tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Palangos vandenys“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pakeisti UAB „Palangos vandenys“ ir UAB „Litesko“ filialo „Palangos Å¡iluma“ 2000 02 21 vandens tiekimo ir nuotėkų Å¡alinimo sutarties Nr. 307, pakeistos 2000 06 12 papildomu susitarimu prie 2000 02 21 sutarties Nr. 307, 2.2 punktÄ tokiu bÅ«tu: „2.2. Tiekėjo priimtų tvarkyti karÅ¡to vandens nuotekų kiekis nustatomas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų, tiekėjo įrengtų prieÅ¡ karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginius, rodmenis“ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad vandens tiekimo ir nuotėkų Å¡alinimo sutarties Nr. 307 ir 2000-06-12 papildomo susitarimo pasiraÅ¡ymo metu patiekto geriamo vandens ir priimtų tvarkyti nuotekų kiekio apskaitos klausimai įstatymais nebuvo sureglamentuoti. 2007-01-01 įsigaliojo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio 23 str. 2 d.

įtvirtinama, kad vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas pateikto vandens kiekiui. Vadovaujantis Å¡io įstatymo 23 str. 3 d. ir Atsiskaitymo už pateiktÄ geriamÄ jį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LR Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr.127, 8 punktu, daugiabučiuose namuose ir kituose gyvenamuosiuose pastatuose nuotekų apskaitos prietaisai neįrengiami, o net ir įrengti jie atsiskaitymui nenaudojami.

IeÅ¡kovas nurodo, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui, sutarties Nr. 307, pakeistos papildomu susitarimu, 2.2 punktas, kuriuo vadovaujantis vyksta Å¡alių atsiskaitymas už karÅ¡to vandens nuotekų tvarkymÄ , tapo prieÅ¡taraujančiu paminėtoms teisės normoms. UAB „Palangos vandenys“ negalėjo ir iki Å¡iol negali į nuotekų tvarkymo kainÄ Ä¯traukti nuostolių, patiriamų dėl 2000-02-21 vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo sutarties Nr.307, pakeistos 2000-06-12 papildomu susitarimu, 2.2 punkto vykdymo.

Å ie nuostoliai susidaro dėl to, kad UAB „Palangos vandenys“ į nuotekų sistemÄ priima ir tvarko (Å¡alina ir iÅ¡valo) visÄ karÅ¡to vandens kiekį, kuris pagaminamas gyvenamųjų namų karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginiuose, tačiau atsakovas pagal minėtÄ punktÄ apmoka tik pagal butų karÅ¡to vandens skaitiklių rodmenis, jiems nesant – pagal gyventojų skaičių ir Palangos miesto savivaldybės patvirtintas vandens suvartojimo normas. IeÅ¡kovas negauna pajamų už visų priimtų tvarkyti karÅ¡to vandens nuotekų tvarkymÄ , nors Å¡ių paslaugų tiekimui patiria sÄ naudas, kurių įtraukti į geriamojo vandens ir nuotekų kainÄ dėl paminėtu bÅ«du pasikeitusio reglamentavimo neturi jokių juridinių prielaidų.

Sutarties ir papildomo susitarimo pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovas nežinojo ir negalėjo numatyti, kad įstatymais sureguliavus geriamojo vandens, pateikto karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti, ir priimtų tvarkyti nuotekų apskaitos klausimus pasunkės sutarties vykdymas ir dėl to jis patirs nuostolius. Sutartinių įsipareigojimų vykdymo sudėtingumÄ ieÅ¡kovas įrodinėjo pridedamomis 2009-12-16 suvestinėmis, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-11-30, pagal kurias ieÅ¡kovas negavo 181047,86 Lt (neįskaitant PVM) pajamų už priimtų karÅ¡to vandens nuotekų Å¡alinimÄ ir valymÄ .

Tai, kad bendrovė patiria minėtus nuostolius konstatavo ir Palangos miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnyba 2007-12-04 ribotos apimties finansinio audito ataskaitoje Nr.K11-3.20-12A. IeÅ¡kovas negali įtakoti nuostolių mažėjimo, kadangi nėra atsakingas už karÅ¡to vandens skaitiklių įrengimÄ butams ir kitoms patalpoms ir jų eksploatavimÄ (Å ilumos Å«kio įstatymo 15 str. 1 d., 28 str. 2 d. 2 p.). IeÅ¡kovas 2009-11-17 raÅ¡tu Nr.(11) IS-1439 kreipėsi į atsakovo filialÄ â€žPalangos Å¡iluma“ su pasiÅ«lymu pakeisti sutarties, pakeistos papildomus, susitarimu 2.2. punktÄ , jį suderinant su įsigaliojusiais teisės aktais.

Atsakovo filialas 2009-12-02 raÅ¡tu Nr.660 atsisakė pasiraÅ¡yti susitarimÄ , atsisakymÄ motyvuodama Energetikos ministro 2009-06-16 įsakymu Nr. 1-95 pakeistų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 365 punktu. IeÅ¡kovo manymu, Å¡iuos argumentus paneigia Å ilumos Å«kio įstatymo 2 dalis, įtvirtinanti, kad, kol vartotojai pasirenka karÅ¡to vandens tiekėjÄ arba apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«dÄ , karÅ¡to vandens tiekėjas yra Å¡ilumos tiekėjas. Å i nuostata įsigaliojo nuo 2009-07-01. Tiek geriamojo vandens pirkimo – pardavimo sutartis, tiek karÅ¡to vandens pirkimo – pardavimo sutartis yra vieÅ¡oji sutartis, 2000-02-21 vandens tiekimo ir nuotėkų Å¡alinimo sutartis negalėtų bÅ«ti nutraukta, tačiau turi bÅ«ti pakeista taip, kad jos vykdymas atitiktų po sutarties sudarymo pasikeitusias imperatyvias teisės normas, taip pat atitiktų protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus bei protingus sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus.

Pakeitus sutarties sÄ lygÄ dėl ieÅ¡kovo priimtų nuotekų apskaitos pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str. 2 d. reikalavimus, bÅ«tų nustatyta Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyra. II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino. Teismas pakeitė 2000-02-21 vandens tiekimo ir nuotėkų Å¡alinimo sutarties Nr. 307, pakeistos 2000-06-12 papildomu susitarimu prie 2000-02-21 sutarties Nr. 307, 2.2 punktÄ nustatydamas, kad tiekėjo priimtų tvarkyti karÅ¡to vandens nuotekų kiekis nustatomas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų, tiekėjo įrengtų prieÅ¡ karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginius, rodmenis.

Teismas taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Litesko“ ieÅ¡kovui UAB „Palangos vandenys“ 4840,00 Lt atstovavimo iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, 131,00 Lt žyminio mokesčio.             Teismas nustatė, kad pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos ir UAB „Litesko“ 2000-12-27 pasiraÅ¡ytÄ SP UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ Å¡ilumos Å«kio modernizavimo ir renovacijos sutartį Nr.1-K, bei turto nuomos sutartį SP UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ įsipareigojimus perėmė atsakovas UAB „Litesko“, Å¡ilumos tiekėjo veiklÄ Ä¯sipareigojęs vykdyti per filialÄ â€žPalangos Å¡iluma“.

IeÅ¡kovas atsakovui 2007-03-27, 2007-07-20, 2008-05-13, 2009-11-17 teikė siÅ«lymus keisti 2000-02-21 sutarties Nr.307 2.2 punktÄ . Atsakovui nesutikus, ieÅ¡kovas teismo tvarka siekia], kad ieÅ¡kovo (vandens tiekėjo) priimtų tvarkyti karÅ¡to vandens nuotekų kiekis bÅ«tų nustatomas, pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų, tiekėjo įrengtų prieÅ¡ karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginius, rodmenis. Esmine priežastimi sutarties pakeitimui ieÅ¡kovas nurodo, jog dėl pasikeitusio įstatyminio reglamentavimo, sutarties vykdymas jam tapo sudėtingesnis nei atsakovui.

             Teismo teigimu, aplinkybę dėl ieÅ¡kovo patiriamų nuostolių patvirtina Palangos miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos 2007-12-04 UAB „Palangos vandenys“ ribotos apimties finansinio audito ataskaita Nr.K11-3.20-12.A, kurios iÅ¡vadų 5 p. konstatuota, jog ieÅ¡kovo nuostoliai patiriami dėl negaunamų pajamų už karÅ¡to vandens nuotekų tvarkymÄ . Teismas pažymėjo, kad atsakovas neneigė ieÅ¡kovo patiriamų nuostolių fakto, nurodydamas, jog vykdydamos sutartį abi Å¡alys patiria nuostolius, kurie sudarant 2000-02-21 sutartį tarp Å¡alių buvo paskirstyti tolygiai.

             Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto vandens kiekiui. Daugiabučiuose namuose ir kituose gyvenamuosiuose pastatuose nuotekų apskaitos prietaisai neįrengiami, o, jei ir yra įrengti, atsiskaitymui nenaudojami, jei šalys raštu nesusitaria kitaip (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str. 3 d.).

Pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį (2009-05-125 įstatymo redakcija Nr. XI-250) ir Atsiskaitymo už patiektÄ geriamÄ jį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LR Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr.127, 8 punktÄ , karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieÅ¡ karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginius, rodmenis. Teismo teigimu, toks įstatyminis reglamentavimas rodo, kad paÅ¡alintų karÅ¡to vandens nuotekų kiekis turi bÅ«ti apskaitomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, įrengto pastate prieÅ¡ karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginius, rodmenis.

Ieškovas, vykdydamas 2000-02-21 sutartį, privalo vadovautis paminėtomis imperatyviomis teisės normomis. Tai patvirtina ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pozicija byloje, jog derinant UAB „Palangos vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, vadovaujantis imperatyviomis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, komisija priimtų tvarkyti daugiabučiame name karšto vandens nuotekų kiekį apskaičiuos pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, rodmenis.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2007 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr.03-133 nustatė ieÅ¡kovui Å¡alto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainÄ gyventojams, į kuriÄ neįskaičiuoti vandens nuostoliai, atsirandantys tarp daugiabučio namo įvadinio skaitiklio ir gyventojų butų skaitiklių. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 03-106 patvirtintos KarÅ¡to vandens kainų nustatymo metodikos 38 punktÄ Å¡ie nuostoliai galėjo bÅ«ti įskaičiuoti į karÅ¡to vandens kainÄ .

Teismo posėdžio metu Komisijos atstovė nurodė, jog esant galiojančiam reglamentavimui ir Å¡alių 2000-02-21 sutarčiai atsakovas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ turi pranaÅ¡umÄ , nes į karÅ¡to vandens kainÄ atsakovo filialui „Palangos Å¡iluma“ yra įskaičiuojami penkių procentų geriamo vandens tiekimo nuostoliai ir per karÅ¡to vandens kainÄ atsakovas gauna Å¡iek tiek daugiau pajamų už geriamo vandens nuotekas, negu jis turėtų gauti, o ieÅ¡kovas patiria daugiau nuostolių.              Teismo teigimu, sudarydamas 2000-02-21 sutartį Nr. 307 ir 2000-06-12 papildomÄ susitarimÄ ieÅ¡kovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad geriamo vandens, patiekto karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti, ir priimtų tvarkyti nuotekų apskaitos klausimai bus sureguliuoti įstatymu ir dėl to jam pasunkės minėtos sutarties sÄ lygos vykdymas bei dėl tokio reguliavimo jis patirs daugiau nuostolių, todėl teismas pripažino, kad Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas negalėjo numatyti ir kontroliuoti, o taip pat nebuvo prisiėmęs Å¡ių aplinkybių atsiradimo rizikos.

Taigi yra visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos, leidžiančios teigti, jog ieÅ¡kovo (geriamo vandens tiekėjo) patiriami nuostoliai laikytini esminiu sutarties vykdymo suvaržymu. Å alių sudaryta sutartis yra ilgalaikė, galiosianti ne trumpiau kaip iki 2000-12-27 pasiraÅ¡ytos SP UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ Å¡ilumos Å«kio modernizavimo ir renovacijos sutarties Nr.1-K bei turto nuomos sutarties termino pabaigos, todėl ieÅ¡kovui negalint įtraukti jo patiriamų nuostolių į nuotekų tvarkymo kainÄ esant ilgalaikei sutarčiai sutarties Å¡alių pusiausvyros pažeidimas pripažintinas esminiu.Be to, pats ieÅ¡kovas negali įtakoti dėl ginčo sutarčių vykdymo patiriamų nuostolių dydžio (mažėjimo), kadangi nedalyvauja karÅ¡to vandens gamybos ir ruoÅ¡imo procese.

IeÅ¡kovas taip pat nėra atsakingas už karÅ¡to vandens skaitiklių įrengimÄ butams ir kitoms patalpoms bei jų eksploatavimÄ , nes tai priklauso karÅ¡to vandens teikėjui (Å ilumos Å«kio įstatymo 15 str. 1 d., 28 str. 2 d. 2 p.). Å ilumos Å«kio įstatymo 15 str. 2 d. (2009-09-12 įstatymo redakcija Nr. XI-250) nustato, kad, kol vartotojai pasirenka karÅ¡to vandens tiekėjÄ arba apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«dÄ , karÅ¡to vandens tiekėjas yra Å¡ilumos tiekėjas. Ä®gyvendinant minėtÄ Å ilumos Å«kio įstatymo 15 str. 2 d. nuostatÄ , Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų LR Å«kio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 (2009-12-22 įsakymo redakcija Nr.1-255), 365 p. numatyta, jog nuo 2010-05-01, iki kol buitiniai karÅ¡to vandens vartotojai nesudarys karÅ¡to vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties pagal Å¡alių individualiai aptartas sÄ lygas, karÅ¡to vandens tiekėjui ir buitiniam vartotojui taikomos KarÅ¡to vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių bendrųjų sÄ lygų (Taisyklių 10 priedas) nuostatos.

Atsakovas taip pat sutinka, jog pagal pakeistas Å ilumos Å«kio įstatymo 15 str. 2 d. ir Å ilumos teikimo ir vartojimo taisyklių 365 punkto nuostatas, Å¡ilumos tiekėja atsakovo filialas „Palangos Å¡iluma“ nuo 2010 m. gegužės 1 d. dalies Palangos daugiabučių atžvilgiu pradėjo ir karÅ¡to vandens tiekimo veiklÄ . Atsakovas turi Å¡ilumos tiekimo licencijÄ , byloje nėra duomenų, jog prie Å¡alių sutarties pridedame sÄ raÅ¡e nurodytų daugiabučių namų butų (patalpų) savininkai yra sudarę karÅ¡to vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis su kitais Å¡ilumos Å«kio subjektais, todėl karÅ¡to vandens tiekėju yra atsakovo filialas „Palangos Å¡iluma“.

Atsižvelgiant į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-06-02 raÅ¡te Nr.R2-908 pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl teisės aktų, reglamentuojančių ir įgyvendinančių apsirÅ«pinimÄ karÅ¡tu vandeniu, taikymo ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta sutartis prie jos prieduose iÅ¡vardintų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų atžvilgiu galios tol, kol su gyventojų atstovais (namo valdytoju (administratoriumi) ar bendrija) bÅ«tų sudarytos sutartys dėl geriamo vandens pirkimo.

Tokios sutarties sudarymo atveju ginčo sutartis Å¡ių daugiabučių namų atžvilgiu pasibaigtų. IÅ¡ byloje esančių duomenų ir paaiÅ¡kinimų matyti, kad Å¡iluminius tinklus prijungus prie daugiabučių namų karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginių, tarp atsakovės ir butų savininkų neterminuotai susiklostė karÅ¡to vandens pirkimo – pardavimo santykiai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjama byla savo aplinkybėmis yra panaÅ¡i į tas bylas, kuriose teismų praktika dėl karÅ¡to vandens tiekėjo, nurodant, jog Å¡ilumos tiekėjas tieka vartotojams ne tik Å¡ilumÄ bet ir karÅ¡tÄ vandenį, jau yra atitinkamai suformuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-119/2006, 2008-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-530/2008, Vilniaus apygardos teismo 2009-07-22 sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-708-467/2009).

Todėl nagrinėjamu atveju teismas yra saistomas minėtose bylose suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos.             Vadovaudamasis aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir įrodymais bei teisės nuostatomis teismas pripažintino, jog UAB „Palangos vandenys“ ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl jis tenkinamas. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliaciniu skundu atsakovas UAB „Litesko“ praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-29 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:ieÅ¡kovas teismo praÅ¡ydamas pakeisti Sutarties nuostatas, konkrečiai jos 2.2 p., siekia perkelti papildomas pareigas ir rizikÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui, motyvuodamas pasikeitusiomis teisės normomis ir sutartinių sÄ lygų ekonominiu nenaudingumu.

Lygiai kaip ieÅ¡kovui, taip ir atsakovui sutarties vykdymas yra nuostolingas ir nėra jokių pagrindų, imperatyviai numatytų CK 6.204 str., tam, kad sutartis bÅ«tų pakeista teismo tvarka ieÅ¡kovo pageidaujamu bÅ«du – dar labiau apsunkinant atsakovo padėtį. teigia, kad sutartis vykdoma jau nuo 2000 m. ir ieÅ¡kovo nurodomos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo priėmimas nuo 2007-01-01 ieÅ¡kovo nurodomam nuostolių buvimui jokios įtakos neturi. Tiek iki ginčijamos sutarties sudarymo, tiek iki 2007-01-01 redakcijos GVTNTÄ® priėmimo dėl atsiskaitymo už nuotekas pagal butuose įrengtus skaitiklius patirtų nuostolių ieÅ¡kovui nebuvo leidžiama įtraukti į apskaičiuojamÄ geriamojo vandens kainÄ , o tai reiÅ¡kia, kad Å¡i aplinkybė dėl nuostolių nekompensavimo jam tapo žinoma ne po sutarties sudarymo, bet iki to.

Taigi sutarties 2.2 p. sÄ lygos vykdymas niekaip nepasunkėjo. Sutartis jos sudarymo metu atspindėjo pasiektÄ tarpusavio Å¡alių susitarimÄ sureguliavo santykius Å¡alto/geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir vandens nuotekų Å¡alinimo bei valymo srityje ir tolygiai paskirstė tarpusavio įsipareigojimus bei su tuo susijusiÄ rizikÄ . Be to, pagal CK 6.204 str. 2 d. nuostatÄ sutarties Å¡alių pusiausvyros pasikeitimas turi bÅ«ti esminis, t.y. ieÅ¡kovui sutarties vykdymo kaina turėjo padidėti iÅ¡ esmės, tačiau visiÅ¡kai akivaizdu, ar ieÅ¡kovo, kaip teigiama, patiriamų netekimų sumos yra tokios didelės, kad gali sudaryti esminę visos pagal sutartį ieÅ¡kovo gaunamos naudos dalį. teismas nepagrįstai konstatavo, kad atitinkamų aplinkybių sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas negalėjo protingai numatyti.

Teigia, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus dar iki ginčo sutarties sudarymo ieÅ¡kovui nebuvo kompensuojami jokie netekimai, atsiradę dėl nuotekų kiekio nustatymo pagal butuose esančius skaitiklius. IeÅ¡kovas, pasiÅ«lęs 2000-06-12 atlikto ginčo sutarties 2.2 p. pakeitimo tekstÄ , galėjo įtraukti į jÄ sÄ lygas, kurios neleistų atsirasti vandens tiekėjo nuostoliams, tačiau to nepadarė;geriamais vanduo, tekantis butuose iÅ¡ Å¡alto vandens čiaupų, ieÅ¡kovo yra parduodamas bÅ«tent pagal butų, o ne pagal namo įvadinį skaitiklį, t.y. lygiai taip pat, kaip geriamojo vandens tiekimo ribÄ atsiskaitymui imperatyviai nustato Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str. 1 d. ir taip pat, kaip 2006-06-12 atliktu ginčo Sutarties 2.2 p. pakeitimu Å¡alys susitarė dėl geriamojo vandens karÅ¡to vandens ruoÅ¡imui nuotekų Å¡alinimo ribos atsiskaitymui.

Be to, ieÅ¡kovas nepaneigė, jog vandens nuostoliai, atsirandantys tarp daugiabučio namo įvadinio skaitiklio ir gyventojų butų skaitiklių, ieÅ¡kovui nebuvo skaičiuojami ir iki Komisijos 2007-12-05 nutarimo priėmimo;dėl teismo argumentų, jog panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose jau yra suformuota teismų praktika, nagrinėjama byla savo aplinkybėmis yra panaÅ¡i į bylas, nurodo, jog nei vienoje iÅ¡ teismo paminėtų bylų nebuvo nagrinėjama tokia sutartis, kokia sudaryta tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Palangos vandenys“ praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-29 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, kad remiantis teisės aktais, darytina iÅ¡vada, jog daugiabučiuose namuose paÅ¡alintų karÅ¡to vandens nuotekų kiekis turi bÅ«ti prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui, t.y. apskaitomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, įrengto pastate prieÅ¡ karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginius, rodmenis. Nurodo, jog teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ turi pranaÅ¡umų, nes į karÅ¡to vandens kainÄ atsakovo filialui „Palangos Å¡iluma“ yra įskaičiuojami 5 proc. geriamojo vandens tiekimo nuostoliai ir per karÅ¡to vandens kainÄ atsakovas gauna Å¡iek tiek daugiau pajamų, negu jis turėtų gauti, o ieÅ¡kovas patiria daugiau nuostolių.

Taigi į atsakovui nustatytÄ karÅ¡to vandens kainÄ yra įtraukti dėl perkamo geriamojo vandens pagal daugiabučių įvadinius į karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginius apskaitos prietaisus patiriami 5 proc. dydžio nuostoliai. IeÅ¡kovas pažymi, kad tuose daugiabučiuose namuose, kuriuose Å¡ie nuostoliai yra didesni kaip 5 proc., atsakovas turi visas juridines prielaidas mažinti Å¡iuos nuostolius. Nurodo, jog atsakovo pateikti 2009 m. finansinės atskaitomybės nuoraÅ¡ai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo kaip geriamojo vandens tiekėjo patiriami nuostoliai dėl 2000-02-21 vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo sutarties 2.2 p. vykdymo laikytini esminiu sutarties vykdymo suvaržymu.

Be to, nuostolių sumos galėtų bÅ«ti palyginamos tik su pajamomis, gaunamomis už nuotekų tvarkymo paslaugas iÅ¡ abonentų. Tuo tarpu atsakovas nuostolių procentinę dalį skaičiuoja nuo visos ieÅ¡kovo apyvartos, neatsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas vykdo ne tik nuotekų tvarkymo veiklÄ , bet ir kitÄ veiklÄ . Teigia, kad ieÅ¡kovas yra Palangos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė. VieÅ¡as interesas reikalauja, kad tiek valstybės, tiek savivaldybės turtas bÅ«tų valdomas efektyviai.

IeÅ¡kovas yra pelno siekiantis asmuo. Taigi jis turi gauti pilnÄ apmokėjimÄ už karÅ¡to vandens nuotekų tvarkymo paslaugų suteikimÄ . Be to, sudarydamas 2000-06-12 papildomÄ susitarimÄ prie 2000-02-21 sutarties ieÅ¡kovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ateityje įstatymais bus sureguliuoti nuotekų apskaitos klausimai ir dėl to jam pasunkės sutarties paminėtos sÄ lygos vykdymas. IeÅ¡kovas taip pat pažymi, kad teismas pagrįstai vadovavosi suformuota teismų praktika analogiÅ¡kose bylose. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-29 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, kad nagrinėjamu atveju geriamojo vandens tiekimas yra vieÅ¡oji paslauga ir sutartis dėl Å¡ios paslaugos tiekimo negali bÅ«ti traktuojama tik kaip komercinis sandoris. Be to, teismas, pasisakydamas dėl sutarčių vykdymo pagal CK 6.204 str., pagrįstai atsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimÄ . Tretysis asmuo taip pat sutinka su teismo iÅ¡vada, jog yra visos CK 6.204 str. 2 d. numatytos sÄ lygos, leidžiančios teigti, kad ieÅ¡kovo patiriami nuostoliai laikytini esminiu sutarties vykdymo suvaržymu.

Be to, teismo skundžiamo sprendimo iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas negali įtakoti dėl ginčo sutarčių vykdymo patiriamų nuostolių dydžio, kadangi nedalyvauja karÅ¡to vandens gamybos procese, bei tai, kad ieÅ¡kovas nėra atsakingas už karÅ¡to vandens skaitiklių įrengimÄ butams ir kitoms patalpoms, nes tai priklauso karÅ¡to vandens tiekėjui, padarytos atsižvelgiant į minėtais klausimais suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Apeliacinis skundas netenkinamas.IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai             Dėl ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos sutarties pobÅ«džio.             Byloje nustatyta, kad UAB „Palangos vandenys“ ir UAB „Litesko“ filialas „Palangos Å¡iluma“ 2000-02-21 pasirašė vandens tiekimo ir nuotėkų Å¡alinimo sutartį Nr. 307, kuri buvo iÅ¡ dalies pakeista 2000-06-12 papildomu susitarimu.

Remiantis Å¡ia sutartimi ieÅ¡kovas tiekia atsakovui Å¡altÄ (geriamÄ jį) vandenį karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti ir Å¡alina karÅ¡to vandens nuotekas. Apeliantas nepagrįstai Å¡iÄ sutartį traktuoja kaip iÅ¡skirtinai komercinį sandorį. IeÅ¡kovas yra vieÅ¡asis vandens tiekėjas (Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. 20 d.), todėl ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta vandens tiekimo ir nuotėkų Å¡alinimo sutartis yra vieÅ¡oji sutartis (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.161 str., 6.383 str. 3 d., Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. 21 d.).

VieÅ¡osiomis sutartimis įstatymas draudžia kam nors suteikti privilegijų, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.161 str. 3 d.). Konstatavus, kad ginčo sutartis priskirtina viešųjų sutarčių kategorijai, sprendžiant dėl reikalavimo pakeisti sutarties sÄ lygÄ , pagrįstumo, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas vandens teikimo, nuotekų tvarkymo, taip pat geriamojo vandens pirkimo karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti teisinis reglamentavimas. Remiantis Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto vandens kiekiui, t.y.

įstatyme nustatyta kitokia vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekio apskaičiavimo tvarka, negu buvo susitarta Å¡alių sutartyje. Be to, galiojanti Å ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieÅ¡ karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginius, rodmenis. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Atsikaitymo už patiektÄ geriamÄ jį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127, 8 punkte, pagal kurį karÅ¡to vandens tiekėjai, kurie perka iÅ¡ vandens tiekėjo geriamÄ jį vandenį karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti, atsiskaito su vandens tiekėju pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto prieÅ¡ karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginį, rodmenis.

Aptariamas teisinis reglamentavimas nustatytas po ginčo sutarties sudarymo (atitinkamai- nuo 2007-01-01 įsigaliojo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas bei nuo 2008-01-01 Å ilumos Å«kio įstatymo pakeitimo įstatymas), todėl nagrinėjamu atveju aktualus imperatyvių teisės normų santykis su galiojančia sutartimi. Civilinio kodekso 6.157 straipsnio 1 d. nustato, kad Å¡alys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, kita vertus, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sÄ lygoms.

Å i norma savo esme atitinka Civilinio kodekso 1.7 str. 2 d. įtvirtintÄ civilinių įstatymų galiojimo į ateitį principÄ , tačiau ji taip pat reiÅ¡kia ir tai, kad imperatyvių įstatymo normų pasikeitimas neturi įtakos sudarytos sutarties sÄ lygoms tuo aspektu, kiek sutartis vertinama jos atitikties imperatyvioms įstatymo normoms požiÅ«riu, tačiau tęstinių santykių atveju imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių atitinkamÄ santykį pasikeitimas, gali įtakoti sutarties vykdymÄ bei jos keitimÄ , kadangi sutarties vykdymas taip pat turi atitikti imperatyviÄ sias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3 K-3-605/2005).

             Taigi, ieÅ¡kovas turėjo teisinį pagrindÄ , remdamasis pasikeitusiu teisniu reglamentavimu, taip pat sutarties vykdymo aplinkybėmis, reikÅ¡ti reikalavimÄ CK 6.204 straipsnio pagrindu dėl sutarties sÄ lygos, numatančios kitokiÄ , negu nustato įstatymai, atsiskaitymo tvarkÄ , pakeitimo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant pagrindÄ ginčo sutartį pakeisti taip, kad sutarties vykdymas atitiktų po sutarties sudarymo įstatymuose įtvirtintas imperatyvias teisės normas.

             Dėl Civilinio kodekso 6.204 str. 2 d. numatytų sÄ lygų egzistavimo.             Remiantis Civilinio kodekso 6.204 str. 1 d., jeigu įvykdyti sutartį vienai Å¡aliai tampa sudėtingiau negu kitai Å¡aliai, Å¡i Å¡alis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose Å¡io straipsnio dalyse nustatytÄ tvarkÄ , o bÅ«tent, nukentėjusi sutarties Å¡alis turi teisę kreiptis į kitÄ Å¡alį praÅ¡ydama sutartį pakeisti, o per protingÄ terminÄ Å¡alims nesutarus dėl sutarties pakeitimo- kreiptis į teismÄ (aptariamo straipsnio 3 dalis).

Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iÅ¡ esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , t. y. arba iÅ¡ esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iÅ¡ esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai Å¡aliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; tų aplinkybių nukentėjusi Å¡alis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; tų aplinkybių nukentėjusi Å¡alis negali kontroliuoti; nukentėjusi Å¡alis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (aptariamo straipsnio 2 d.).             Apeliantas nesutinka, kad pasikeitęs teisinis reglamentavimas iÅ¡ esmės įtakoja sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , nurodydamas, jog tiek iki ginčijamos sutarties sudarymo, tiek iki 2007-01-01 redakcijos GVTNTÄ® priėmimo dėl atsiskaitymo už nuotekas pagal butuose įrengtus skaitiklius patirtų nuostolių ieÅ¡kovui nebuvo leidžiama įtraukti į apskaičiuojamÄ geriamojo vandens kainÄ , o tai reiÅ¡kia, kad Å¡i aplinkybė dėl nuostolių nekompensavimo jam buvo žinoma ne po sutarties sudarymo, bet iki to.

Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.204 str. 2 d. sutarties įvykdymo suvaržymu laikomas ne tik įvykdymo kainos padidėjimas, bet ir esminis gaunamo įvykdymo sumažėjimas. Tiek sutarties sudarymo metu (2000-02-21), tiek 2000-06-12 papildomo susitarimo dėl jos 2.2 punkto pakeitimo pasiraÅ¡ymo metu galiojęs teisinis reglamentavimas detaliai nereguliavo Å¡alto vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatymo. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2001-11-30 nutarimu Nr. 119 patvirtintos Å alto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų nustatymo metodikos 39, 40.2.1 punktai numatė nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatymÄ bÅ«tinÄ sias nuotekų tvarkymo sÄ naudas padalijant iÅ¡ planuojamo sutvarkyti nuotekų kiekio, kuris nustatomas pagal faktinį buvusio periodo paÅ¡alintų nuotekų kiekį.

Taigi, pagal Å¡iÄ metodikÄ apskaičiuojamos nuotekų tvarkymo kainos buvo siejamos su faktiniu paÅ¡alintų nuotekų kiekiu, kuris, savo ruožtu, buvo apskaičiuojamas pagal sudarytas sutartis (įskaitant ir ginčo sutartį), kurios 2.2 punktas numatė nuotekų kiekio apskaičiavimÄ pagal butuose įrengtus karÅ¡to vandens skaitiklius, tuo tarpu po Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo, ieÅ¡kovas neturi galimybės apskaičiuoti nuotekų tvarkymo kainÄ pagal sutarties nuostatas (t.y. pagal faktiÅ¡kai paÅ¡alintÄ nuotekų kiekį, apskaičiuotÄ pagal butuose įrengtus skaitiklius), nes įstatymas jį įpareigoja paÅ¡alintų nuotekų kiekį apskaičiuoti pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto prieÅ¡ karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginį (įvadinį daugiabučio namo skaitiklį) rodmenis.

IeÅ¡kovas, atsižvelgiant į sutarties pasiraÅ¡ymo metu buvusiÄ situacijÄ , t.y. į tai, kad įstatymai ir netgi poįstatyminiai teisės aktai nenumatė tvarkos, kuria remiantis turėjo bÅ«ti apskaičiuojamas paÅ¡alintų nuotekų kiekis, neturėjo galimybės numatyti ateityje pasikeisiančio teisinio reglamentavimo, kuris jo padėtį pablogins, lyginant su ta, kuri buvo sutarties pasiraÅ¡ymo metu.              Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieÅ¡kovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, trečiojo asmens Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovės paaiÅ¡kinimais, pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovas dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo patiria nuostolius, kurie per kainodaros sistemÄ nėra kompensuojami net iÅ¡ dalies, skirtingai nuo atsakovo situacijos, kuriam į karÅ¡to vandens kainÄ Ä¯skaičiuojami penkių procentų geriamojo vandens tiekimo nuostoliai.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas pagrįstai nurodo, kad apeliantas turi teisines bei technines priemones, kurių pagalba gali iÅ¡vengti didesnių negu penkių procentų dydžio (kurie atsakovui nekompensuojami), nuostolių (Å ilumos Å«kio įstatymo 14 str., 15 str. 1 d., 26 str., 28 str. 2 d. 2 p. ir kt.), tuo tarpu ieÅ¡kovas, nedalyvaudamas karÅ¡to vandens gamybos bei ruoÅ¡imo procese, tokių galimybių neturi.              Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl to, ar sutarčių vykdymo suvaržymas laikytinas esminiu, sprendime pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad ginčo sutartis yra ilgalaikė, galiosianti ne trumpiau kaip iki 2016-06-15, todėl ieÅ¡kovo negaunamos pajamos iÅ¡ veiklos, kuriai patiriamos sÄ naudos, negali bÅ«ti vertinamos kaip neženklios: apeliantas, nurodydamas, jog aptariami nuostoliai tesudaro apie 1 procentÄ ieÅ¡kovo pajamų, neatsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovas gauna pajamas ne tik iÅ¡ tipinės veiklos; pažymėtina, kad iÅ¡ tipinės veiklos (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo) ieÅ¡kovo patiriami nuostoliai 2009 metais buvo 127 113 Lt.

Tuo tarpu, remiantis atsakovo 2009 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, ieÅ¡kovas iÅ¡ tipinės veiklos 2009 metai gavo 22 526 796 Lt pelno. Å ios aplinkybės patvirtina, jog sutarties Å¡alių pusiausvyros pasikeitimas yra esminis ir teismas pagrįstai sprendė, jog yra teisinis pagrindas pakeisti atitinkamÄ sutarties sÄ lygÄ , atkuriant Å¡alių interesų pusiausvyrÄ sutarties vykdymo procese..              Nepagrįsti ir apelianto argumentai, susiję su netinkamu teisminių precedentų taikymu: esÄ teismo sprendime nurodytų bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.

Viena iÅ¡ teismo sprendime nurodytų bylų (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-708-467/2009) faktinėmis aplinkybėmis yra analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai- joje buvo sprendžiamas sutarties analogiÅ¡kos nuostatos dėl nuotekų kainos nustatymo Vilniaus mieste klausimas ir teismas toje byloje taip pat sprendė, jog sutarties nuostata, kad paÅ¡alintų nuotekų kiekis nustatomas pagal vartotojams nuosavybės teise priklausančių karÅ¡to vandens skaitiklių butuose rodmenis, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia sutarties Å¡alių pusiausvyrÄ bei atitinkamai pakeitė sutartį, nustatydamas, kad paÅ¡alintų nuotekų kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaiso, esančio prieÅ¡ karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginį, rodmenis.

Kitose teismo sprendime nurodomose bylose yra aktualÅ«s iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl sutarčių, sudarytų tarp Å¡ilumos energijÄ tiekiančios įmonės ir Å¡altÄ vandenį karÅ¡to vandens ruoÅ¡imui parduodančios įmonės, pobÅ«džio (kad tokia sutartis yra vieÅ¡oji sutartis- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-119/2006); bei dėl įstatyminio reglamentavimo pasikeitimo, kaip pagrindo svarstyti sutarties pakeitimo klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2008).

Taigi, Å¡ie teisminiai precedentai yra reikÅ¡mingi tam tikrais nagrinėjamos bylos aspektais ir teismas turėjo pagrindÄ jais vadovautis.              Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nustatė visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, taip pat nagrinėjant bylÄ nebuvo pažeistos civilinio proceso normos, todėl pagrindo panaikinti sprendimÄ nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).             Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, iÅ¡ jo ieÅ¡kovui priteisiamos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos, tačiau ne didesnės negu nustatytos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Civilinio proceso kodekso 98 str. 1-2 dalys), bÅ«tent, 1200 Lt (1,5 MMA) už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ bei 120 Lt (0,15 MMA už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ ), iÅ¡ viso- 1320 Lt..             Taip pat, iÅ¡ apelianto, kurio skundas atmestas, į valstybės biudžetÄ priteisimos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos (88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui UAB ,,Palangos vandenys“ iÅ¡ apelianto UAB ,,Litesko“ 1320 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.              Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini),), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) iÅ¡ UAB „Litesko“ 21,15 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                    Rasa Gudžiūnienė                                                                                                          Romualda Janovičienė                                                                                                                                                                                                                                 Andžej Maciejevski